Jungtinės Karalystės (JK) vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Davidas Frostas pareiškė, kad Londonas neleis ES prižiūrėti JK ekonomikos mainais už glaudžius prekybinius santykius.
 
Aukšto rango diplomatas akademikams Briuselyje sakė, kad JK siekia po „Brexito“ nusistatyti savus įstatymus ir nebesilaikyti ES primestų „lygaus žaidimo lauko“ taisyklių.
 
„Tai nėra paprasta derybinė pozicija, kuri, šiek tiek paspaudus, gali keistis. Tokia yra viso šio projekto esmė“, – tvirtino jis.
 
D. Frostas Laisvajame Briuselio universitete sakė kalbą tuo metu, kai ES valstybės narės rengia derybines pozicijas, kurias išdėstys vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier.
 
Kai kurios šalys, ypač Prancūzija, siekia tokio susitarimo su Londonu, pagal kurį JK turėtų sutikti su ES priežiūra mainais už privilegijuotą prieigą prie didžiulės ES bendrosios rinkos.
 
Vis dėlto D. Frostas, pristatydamas britų premjero Boriso Johnsono poziciją, tvirtino, kad Londonas siekia įprastos laisvosios prekybos sutarties, panašios į tą, kurią ES pasirašė su Kanada.
 
„Tai yra esminė mūsų vizijos dalis – priimti įstatymus, kurie mums tinka, taip pat, kaip tai gali padaryti bet kuri kita ne ES šalis pasaulyje“, – teigė D. Frostas.
 
„Jei manote, kad mes sutiksime su ES priežiūra dėl vadinamojo lygaus žaidimo lauko klausimų, tiesiog nematote to, ką mes darome, esmės“, – pareiškė diplomatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 00:30

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina įteikti Londonui Garbės legiono ordiną, kad primintų istorinius ryšius ir pabrėžtų pastangas šiuo pagrindu kurti naujus santykius po „Brexito“.
 
Savo „Facebook“ paskyroje Prancūzijos lyderis pranešė, kad ceremonija įvyks šių metų birželio mėnesį.
 
„Aš norėčiau pradėti naują skirsnį mūsų šalių santykiuose. Šįmet mes pažymime 1940 metų birželio 18-ąją nuskambėjusio generolo Charleso de Gaulle`io kreipimosi 80-ąsias metines: prancūzai atsimena, už ką jie turi būti dėkingi britams, kas mūsų respublikai suteikė galimybę gyvuoti, – parašė jis. – Aš vyksiu į Londoną birželio mėnesį, kad apdovanočiau šį miestą Garbės legiono ordinu už visos šalies ir tautos parodytą didžiulę narsą“.
 
Prancūzijos prezidentas pareiškė sieksiąs plėtoti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje. Kartu jis pabrėžė netikįs, jog Didžioji Britanija suinteresuota, kad Europos Sąjunga būtų silpna.
 
Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
 
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių Briuselis ir Londonas turi susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:30

Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
 
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių terminą Briuseliui ir Londonui reikės susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse. Kritikai šį laikotarpį laiko pernelyg trumpu ir prognozuoja ginčus.
 
Vasario 3 dieną Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl derybų eigos – dėl jos pradžioje tarsis likusios ES šalys, jai pritarti ketinama vasario 25 dieną. Netrukus po to galės prasidėti derybos.
 
Liepą ES planuoja tarpinį situacijos vertinimą. Iki liepos 1-osios turi būti nuspręsta ir dėl galimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo. ES požiūriu, susitarimas turi būti pasiektas vėliausiai iki lapkričio, kad liktų laiko jo ratifikavimui. ES diplomatai jau baiminasi naujos „Brexito“ dramos metų pabaigoje.
 
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienio vakarą sakė kalbą, kurioje ragino šalies išstojimą iš ES priimti „ne kaip pabaigą, bet kaip pradžią“.
 
2016 metų birželio 23 dieną vykusiame referendume 51,9 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 06:00

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

„Brexitas“ yra „istorinis perspėjimo ženklas“ Europos Sąjungai, likus vos kelioms valandoms iki Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pridurdamas, esą tai reiškia, kad „mums reikia daugiau Europos“.
 
„Šis pasitraukimas yra šokas. Tai yra istorinis perspėjimo ženklas, kuris turi būti išgirstas visoje Europos ir priversti mus mąstyti“, – trumpame per televiziją transliuotame kreipimesi sakė E. Macronas.
 
Prancūzijos lyderis sakė manąs, kad „Brexitas“ pavyko, nes ES valstybės narės dažnai „paversdavo Europą atpirkimo ožiu mūsų pačių problemoms“.
 
E. Macronas, išrinktas su pažadu transformuoti ES, taip pat tikino, kad JK sprendimas palikti Bendriją pavyko, nes „mes nepakankamai pakeitėme Europą“.
 
Susiduriant su Kinijos ir Jungtinių Valstijų konkurencija, „mums reikia daugiau Europos“, tęsė jis, kartodamas savo istorinės kalbos 2017-ųjų rugsėjį Sorbonoje temas.
 
Pavadinęs „Brexito“ penktadienį liūdna diena, E. Macronas sukritikavo 2016 m. „Brexito“ referendumo kampanijos „melą, išpūstumą, supaprastinimą ir žadėtas sąskaitas, kurios taip ir nepasirodė“.
 
„Visada turime prisiminti, kur melas gali nuvesti mūsų demokratijas“, – liūdnai pasakė jis.
 
E. Macronas, anksčiau penktadienį Paryžiuje susitikęs su ES vyriausiuoju „Brexito“ derybininku Micheliu Barnier, taip pat santūriai pakomentavo artėjančias derybas tarp Londono ir Briuselio dėl santykių ateityje.
 
Nors Prancūzijos lyderis tikisi „kiek įmanoma artimesnės, tvirtesnės ir ištvermingesnės partnerystės“, jis perspėjo: „Tai nebus tas pats santykis, koks buvo kelis dešimtmečius. Negalima būti kartu ir viduje, ir išorėje.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 06:50

Europarlamentarai įtvirtino „Brexitą“. EPA-ELTA nuotr.

Europos Parlamentas (EP) didžiule balsų dauguma ratifikavo „Brexito“ susitarimą su Londonu, taip pašalindamas paskutinę kliūtį Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES.
 
Po pusę amžiaus trukusios kartais gana nejaukios narystės ir trejus metus trukusių įtemptų išstojimo derybų Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą penktadienio vidurnaktį Briuselio laiku (šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku).
 
Briuselyje po emocingų debatų vykęs balsavimas baigėsi 621 EP nariams pritarus susitarimui, o 49 – balsavus prieš. Pagal susitarimą, iki metų pabaigos, kol galioja pereinamasis laikotarpis, ES ir JK santykiai smarkiai nesikeis.
 
Po balsavimo europarlamentarai pradėjo dainuoti tradicinę škotų atsisveikinimo liaudies dainą „Auld Lang Syne“.
 
Pereinamuoju laikotarpiu britų premjero Boriso Johnsono vyriausybė bandys itin greitai išsiderėti ambicingą laisvosios prekybos susitarimą su 27 Bendrijos narėmis.
 
„Tik išsiskyrimo agonijoje mes pastebime meilės gylį“, – europarlamentarams sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, cituodama britų rašytoją George’ą Eliotą.
 
„Visada jus mylėsime ir niekada nenutolsime. Tegyvuoja Europa“, – tęsė ji.
 
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras pareiškė: „Sunkiausia dalis mūsų dar laukia. Dabar pereisime prie esmės.“
Europos Parlamentas įtvirtino „Brexitą“. EPA-ELTA nuotr.
 
Briuselyje daugelis europarlamentarų tikino balsuojantys už išstojimo susitarimą ne dėl savo simpatijų „Brexitui“, o norėdami išvengti chaotiško išstojimo be jokios sutarties.
 
Visgi kai kurie parlamentarai išreiškė skausmą ir nusivylimą bei pabrėžė ne tik Jungtinės Karalystės vaidmenį plėtojant Europos suvienijimo projektą, bet ir jos indėlį į istorines kovas su tironija žemyne.
 
„Jei galėtume sustabdyti „Brexitą“ balsuodami „ne“, aš būčiau pirmas, kuris tai pasiūlytų“, – sakė buvęs Belgijos premjeras ir „Brexito“ grupės EP pirmininkas Guy Verhofstadtas.
 
„Iš tiesų, tai yra liūdnas dalykas“, – sakė jis, primindamas du pasaulinius karus, suniokojusius Europą XX a. pradžioje.
 
„Mums liūdna matyti pasitraukiant šalį, kuri dukart mus išlaisvino, dukart savo krauju išlaisvino Europą“, – pareiškė G. Verhofstadtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.30; 002:00

„Brexitas“ neturės neigiamos įtakos Europos žvalgybos tarnybų bendradarbiavimui, penktadienį pranešė ES kovos su terorizmu koordinatorius.
 
„Apsikeitimas informacija nebus paveiktas“, – Zagrebe vykusio ES vidaus reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė Gillesas de Kerchove’as.
 
Žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas jau yra „už (ES) institucinės struktūros ribų“, o Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija jau yra jos dalis, jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Didžiajai Britanijai šioje struktūroje bus atstovaujama ir po to, kai šalis sausio 31-ąją paliks Europos Sąjungą. Pareigūnas sakė, kad yra kita problema – jei, ir kokia forma, Londonas turės prieigą prie ES policijos duomenų.
 
Didžioji Britanija žvalgybine informacija dalijasi per teisėsaugos tikslams naudojamą Šengeno informacinę sistemą (SIS). Per pastaruosius keletą metų SIS tapo svarbiu įrankiu, naudojamu sekti į Europą iš Sirijos ar Irako atkeliaujančius džihadistus.
 
G. de. Kerchove’as negalėjo pasakyti, kokiu būdu ES toliau bendradarbiaus su Didžiąja Britanija SIS klausimu. Tačiau „nėra neįmanoma ne su ES šalimi nare palaikyti tokį patį artimumo lygį, kaip ir su ES nare“, teigė jis.
 
Šią problemą greičiausiai bus imtasi spręsti vasarį prasidėsiančiose derybose tarp Londono ir Briuselio, kuriose bus bandoma pasiekti susitarimą dėl abiejų pusių ateities santykių.
 
G. de Kerchove’as sakė, kad ES jau kurį laiką teisėsaugos klausimais artimai bendradarbiauja su JAV, tad „būtų absurdas, jei kovojant su terorizmu mūsų geografiškai artima kaimynė atsidurtų prastesnėje pozicijoje nei amerikiečiai“.
 
ES pareigūnas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Irake ir Sirijoje. Jis teigė, kad po naujausių įvykių, „Islamo valstybė“ (IS) gali siekti „atstatyti“ savo veiklą, o JAV karių patraukimas „neabejotinai susilpnins Irako kariuomenės pajėgumą kovoti su (IS) likučiais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 06:00

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasirašė susitarimą dėl savo šalies pasitraukimo iš ES. Tai penktadienio vakarą pranešė Dauning Strytas. Prieš tai susitarimą savo parašais patvirtino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
„Išstojimo sutarties pasirašymas yra fantastiškas momentas, pagaliau bus įgyvendinti 2016 metų referendumo rezultatai ir užbaigti pernelyg daug metų trukę ginčai ir skaldymas“, – sakė B. Johnsonas.
 
Dabar dar trūksta tik Europos Parlamento ir 27 likusių šalių narų pritarimo. Tai laikoma  formalumu.
 
Didžioji Britanija ES paliks sausio 31 dieną 24.00 val. Iki metų galo dar galios pereinamasis laikotarpis. Per šį laiką Londonas ir Briuselis nori pasiekti susitarimą dėl būsimų santykių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 00:30

Karalienė Elžbieta II ketvirtadienį pasirašė „Brexito“ įstatymą. Dabar Didžioji Britanija sausio 31-ąją galės palikti Europos Sąjungą, tviteryje pranešė „Brexito“ ministras Steve‘as Barclay‘us. Britų parlamentas trečiadienio vakarą galutinai pritarė įstatymo tekstui.
 
„Brexito“ susitarimą sausio 29-ąją turėtų ratifikuoti Europos Parlamentas. Tai laikoma formalumu. Tada sausio 31-ąją „Brexitas“ po kelių atidėjimų ir ilgų ginčų iš tikrųjų galės įvykti.
 
Sausio 31-ąją prasidės pereinamasis laikotarpis, kurio metu Didžioji Britanija dar liks ES vidaus rinkoje ir Muitų Sąjungoje. Jis turėtų trukti iki 2020 metų sausio 31 dienos. Per tą laiką ES ir Didžioji Britanija mėgins susitarti dėl didelės prekybos sutarties. Tačiau per tokį trumpą laiką toks susitarimas su ES dar niekad nebuvo pasiektas. Premjeras Borisas Johnsonas nieku gyvu nenori pratęsti pereinamojo laikotarpio, todėl „Brexito“ įstatyme įtvirtino nuostatą, kad Londonas negali prašyti ES termino pratęsimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 05:00

Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos padeda Lenkijai spręsti darbo jėgos problemą, kadangi į šalį grįžta Jungtinės Karalystės teritorijoje dirbę piliečiai. Tai Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė antradienį interviu Japonijos televizijos kanalui NHK.
 
„Žinoma, pasitraukimas iš ES verčia apgailestauti, bet aš gerbiu britų sprendimą. Didžiojoje Britanijoje dirba apie milijoną lenkų, ir dešimtys tūkstančių jau grįžo į tėvynę. Lenkijai – tai gera naujiena“, – sakė ministras pirmininkas. Anot jo, tokia tendencija padės plėtoti šalies ekonomiką.
 
M. Morawieckis taip pat išsakė viltį, kad Japonijos bendrovės, ketinančios po „Brexito“ persikelti į ES šalis, laikys Lenkiją savo verslo plėtros kryptimi.
 
Didžioji Britanija turėjo palikti ES praėjusių metų kovo 29 d., bet data ne kartą buvo atidėta, ir dabar šalis turi išstoti iš Bendrijos šio mėnesio pabaigoje. Gruodžio mėnesį per Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus konservatoriai įgijo didelę persvarą prieš opoziciją, todėl vyriausybė neabejoja, kad šįsyk „Brexitas“ bus įgyvendintas laiku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:03

Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai ketvirtadienį aiškia balsų dauguma pritarė įstatymui dėl „Brexito“ sutarties ratifikavimo. Už įstatymą balsavo 330 parlamentarų, 231 buvo prieš.
 
Įstatymui dar turi pritarti Lordų Rūmai, tačiau tai laikoma tik formalumu. Sausio 29 dieną dėl „Brexito“ sutarties balsuos Europos Parlamentas Briuselyje – tada ratifikavimas bus baigtas abiejose pusėse ir Didžioji Britanija sausio 31-ąją galės palikti ES.
 
Išstojimo sutarties ratifikavimas įstatymu yra sąlyga tvarkingam šalies pasitraukimui.
 
Iki metų pabaigos numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu Jungtinė Karalystė dar liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki metų galo turi būti išsiderėta nauja laisvosios prekybos sutartis. Ar tai per tokį trumpą laiką pavyks padaryti, nėra aišku. B. Johnsonas kategoriškai priešinasi pereinamojo laikotarpio pratęsimui.
 
Iki 2020 metų pabaigos ES piliečiai į Didžiąją Britaniją ir toliau galės keliauti be vizų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.10; 00:30

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nesilaikys savo paties išsikelto termino iki 2020-ųjų pabaigos pasiekti susitarimą su ES dėl prekybos po „Brexito“, pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Philas Hoganas.
 
„Praeityje mes matėme, kaip premjeras (B. Johnsonas) pažadėjo verčiau mirti griovyje nei atidėti „Brexitą“. Vėliau jis būtent taip ir padarė“, – laikraščiui „The Irish Times“ sakė Ph. Hoganas.
 
Jungtinė Karalystė iš ES turėtų išstoti sausio pabaigoje, o pereinamasis laikotarpis baigsis 2020 m. pabaigoje. B. Johnsonas žada žada netęsti pereinamojo laikotarpio nepriklausomai nuo to, ar JK ir ES pavyks iki tada sutarti dėl prekybinių santykių, ar ne.
 
Ph. Hogano teigimu, britų premjero planas įstatymu nustatyti pereinamojo laikotarpio pabaigos datą yra „labai keistas“ politinis manevras.
Eurokomisaras taip pat įspėjo, kad „Brexitas“ be prekybos sutarties „užpiltų druskos ant žaizdų ir suskaldytų šeimas, bendruomenes ir ištisus regionus“.
 
„Per pastaruosius 4 metus Jungtinėje Karalystėje diskusijos pernelyg dažnai buvo paremtos klaidingomis prielaidomis, kad galima įgyvendinti „Brexitą“ ir išlaikyti visus narystės ES privalumus, – teigė Ph. Hoganas. – Dabar Vestminsteris išėjo iš politinės aklavietės ir kitas „Brexito“ etapas turi būti paremtas realybe ir tikrais faktais.“
 
„Tokia retorika – ir vilkas sotus, ir avys sveikos – nebeveiks. Abi pusės turi kartu ramiai veikti“, – tvirtino politikas.
 
Kadangi Ph. Hoganas Europos Komisijoje yra atsakingas už prekybą, jo vaidmuo ES derybose su Didžiąja Britanija bus itin svarbus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 11:00

Aukštas Briuselio pareigūnas parašė „meilės laišką“ Didžiajai Britanijai, kuriame išreiškė liūdesį dėl sprendimo palikti Europos Sąjungą ir pabrėžė, kad britai visada gali sugrįžti.
 
„Dabar jus pažįstu. Ir jus myliu. Už tai, kas jūs esate ir už tai, ką jūs man davėte. Aš kaip senas įsimylėjelis. Žinau jūsų stiprybes ir silpnybes“, – britų laikraščio „The Guardian“ ketvirtadienio numeryje rašė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
 
„Jūs nusprendėte išeiti. Man dėl to skauda širdį, bet aš gerbiu šį sprendimą“, – straipsnyje, pavadintame „Mano meilės laiškas Britanijai: šeimos saitai, kurių neįmanoma nutraukti“, rašė F. Timmermansas.
 
Olando laiškas baigėsi šiais žodžiais: „Mes neišeiname, visada esate laukiami sugrįžtant.“
 
Vis dėlto tikimybė, kad britų premjeras Borisas Johnsonas atšauks savo sprendimą įgyvendinti „Brexitą“ iki sausio 31 d., yra artima nuliui.
 
B. Johnsono vedami konservatoriai šį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose nugalėjo su pažadu įgyvendinti „Brexitą“ po daugiau nei trjus metus trukusio neryžtingumo ir atidėliojimų.
 
2016 m. referendume 52 proc. britų nubalsavo už pasitraukimą iš ES. Šiuo metu dauguma apklausų rodo, kad britų rinkėjai balsuotų už pasilikimą Bendrijoje.
 
Visgi antrą „Brexito“ referendumą žadėjusios partijos rinkimuose pralaimėjo.
 
B. Johnsonas taip pat pareiškė neketinantis pratęsti „Brexito“ pereinamojo laikotarpio, kuris baigsis 2020 m. pabaigoje.
 
Londonas ir Briuselis per 11 mėnesių pereinamąjį laikotarpį – gana trumpą laiką didelio masto deryboms – turėtų sutarti dėl prekybos ir bendradarbiavimo klausimais nuo saugumo iki duomenų apsaugos.
 
F. Timmermansas laiške taip pat pareiškė, kad buvusio Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono sprendimas surengti 2016 m. „Brexito“ referendumą buvo klaida.
 
„Ar buvo būtina skubinti šio klausimo sprendimą? Visai ne. Bet jūs tai darėte. Liūdniausia yra tai, kad jus pačius tai skaudina. Bijau, kad vėliau bus dar daugiau“, – įspėjo F. Timmermansas.
 
Veteranas Briuselio politikas yra naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojas.
 
F. Timmermansas Europos Komisijoje yra atsakingas už „Europos žaliojo kurso“ įgyvendinimą, kuris leis sumažinti taršą ir sukurti naujų darbo vietų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.27; 04:00

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kreipėsi į savo tautiečius, ragindamas juos Kalėdų dienomis kiek įmanoma mažiau ginčytis. „Aš tikiuosi, jog mėgausitės keliomis ateinančiomis dienomis. Pamėginkite pernelyg nesiginčyti su uošviais ar kuo nors kitu“, – sakė jis pirmadienį parodytoje vaizdo žinutėje.
 
Tačiau apie „Brexitą“, kuris smarkiai skaldo britų visuomenę, vyriausybės vadovas aiškiai neužsiminė. Jis vietoj to gyrė šį „ypatingą metų laiką“, kai žmonės turi galimybę „švęsti visą gėrį pasaulyje – nepriklausomai nuo to, kas prieš tai atsitiko“. Įraše B. Johnsonas stovi prie žibančios Kalėdų eglės.
 
B. Johnsonas siekia sausio 31-ąją išvesti savo šalį iš ES. Jo konservatoriai po gruodžio 12-ąją vykusių pirmalaikių rinkimų Bendruomenių Rūmuose turi solidžią 365 parlamentarų daugumą iš 650 savo tikslams pasiekti.
 
Po „Brexito“ prasidės pereinamasis laikotarpis, kurio metu Didžioji Britanija liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Per šį laikotarpį abi pusės nori išsiderėti didelį prekybos susitarimą. Pereinamasis laikotarpis truks iki 2020 metų gruodžio 31 dienos, tačiau jis galės būti pratęstas. Vis dėlto B. Johnsonas pratęsimo nori išvengti. Todėl jis savo „Brexito“ įstatyme įtvirtino, kad Londonas negali prašyti ES pratęsti terminą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:02

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas leido paviešinti parlamentinio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JK politiką išvadas, pirmadienį pranešė premjero atstovas, tačiau dėl paskelbimo datos dar nenutarta.
 
Konservatorių lyderis yra „tikras dėl to, kad paviešintas turinys nepakenks tų institucijų, kurios saugo mūsų nacionalinį saugumą, funkcijoms“, reporteriams sakė atstovas.
 
50 puslapių apimties ataskaitą dėl Rusijos veiklos JK, taip pat ir dėl galimo kišimosi į 2016 m. balsavimą dėl „Brexito“ kiek anksčiau šiemet parengė šalies parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetas.
 
Tačiau prieš praėjusią savaitę vykusius parlamento rinkimus komitetas buvo paleistas, ir ataskaita negali būti skelbiama iki naujo komiteto suformavimo – tai gali užtrukti kelias savaites, nes naujieji nariai dar turi būti patvirtinti balsavimu parlamente.
 
Komitetas tyrimą dėl Rusijos veiklos pradėjo 2017 m. lapkritį, o galutinę ataskaitą JK žvalgybos agentūros patvirtino kiek anksčiau šiemet, informavo buvęs komiteto pirmininkas Dominicas Grieve’as.
 
Metiniame pranešime komitetas paskelbė, kad tyrimas pradėtas nerimaujant dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir Rusijos remiamų subjektų skelbiamos dezinformacijos padarinių.
 
Taip pat atsižvelgta į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą JK mieste Solsberyje. Londonas bei Vakarų sąjungininkės dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.
 
Leiboristų partijos politikai yra sakę, kad ataskaitoje galbūt galėtų būti įrodymų dėl B. Johnsono konservatorių partijos ir Rusijos milijardierių ryšių.
 
D. Grieve’as anksčiau kaltino premjerą sąmoningai atidedant ataskaitos viešinimą iki rinkimų, tačiau Dauningo gatvės atstovai tai griežtai neigė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.16; 18:55

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai dėl „Brexito“ sutarties, kurią premjeras Borisas Johnsonas suderėjo su Briuseliu, balsuos iki Kalėdų, pareiškė pats ministras pirmininkas.
 
„Įvykdysime „Brexitą“, – šalininkams Sedžfilde, Anglijos šiaurės rytuose, kur konservatoriams pavyko perimti rinkėjų simpatijas iš mieste įprastai pirmaujančių leiboristų, sakė B. Johnsonas.
 
Premjeras klausė minios susirinkusiųjų: „Kokią „Brexito“ sutartį mes turime?“
 
„Paruoštą pašauti į orkaitę!“ šaukė apygardoje, kurioje anksčiau buvo išrinktas leiboristų premjeras Tony Blairas, susirinkę žmonės.
„Turime šimtaprocentinį (konservatorių parlamentarų) palaikymą. Tikrai galime tai padaryti iki Kalėdų“, – sakė B. Johnsonas.
 
Manoma, kad „Brexito“ sutarties ratifikavimas parlamente, leisiantis Jungtinei Karalystei pasitraukti iš ES jau sausio 31 d., bus tik formalumas, nes Konservatorių partija ketvirtadienį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose pelnė net 365 mandatus. Parlamentinei daugumai užteko 326 mandatų.
 
B. Johnsonas sušaukė pirmalaikius rinkimus, taip bandydamas išvesti parlamentą iš aklavietės dėl „Brexito“.
 
Šeštadienį jis pažadėjo suformuoti „vieningos tautos konservatorių vyriausybę, žmonių vyriausybę“, kuri padidins išlaidas sveikatos apsaugai ir infrastruktūrai.
 
Ketvirtadienio rinkimai „pakeitė mūsų šalies ateitį“, sakė B. Johnsonas.
 
Konservatoriai ketvirtadienio rinkimuose surinko 43,6 proc. balsų, jiems pagal mažoritarinę JK rinkimų sistemą atiteko 365 iš 650 vietų parlamente.
 
Leiboristai prarado 59 vietas ir liko antri su 203 mandatais. Prieš „Brexitą“ nusiteikę liberaldemokratai taip pat prarado turėtas pozicijas, nepaisant prisiviliotų politikų iš Konservatorių ir Leiboristų partijų.
 
Tiek leiboristų lyderis Jeremy Corbynas, tiek ir liberaldemokratų pirmininkė Jo Swinson po nesėkmingų rinkimų pažadėjo trauktis iš pareigų.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2019.12.15; 00:01

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį išsisuko nuo žurnalistų klausimo, ar, konservatoriams nelaimėjus daugumos netrukus įvyksiančiuose parlamento rinkimuose, premjeras paliktų savo postą.
 
TV kanalui „Sky News“ B. Johnsonas teigė jaučiantis nerimą ir kovosiantis dėl kiekvieno balso. Tris kartus paklaustas, ar atsistatydintų pralaimėjimo atveju, premjeras nepateikė aiškaus atsakymo.
 
Paskelbęs parlamento rinkimus ministras pirmininkas siekia užsitikrinti daugiau paramos savo su Briuseliu iš naujo išsiderėtam išstojimo iš Europos Sąjungos susitarimui. Šiuo metu B. Johsonas vadovauja mažumos vyriausybei.
 
Vyriausybės vadovas pakartojo, kad „Brexito“ sieks bet kokiu atveju, ir pažadėjo šalį iš Sąjungos išvesti iki kitų metų sausio 31 d. Be to, jis dar sykį rinkėjams pažadėjo šalyje sumažinti imigrantų skaičių, įvedus Australijoje naudojamą taškų sistemą.
 
Remiantis apklausomis, visuomenė šiuo metu palankiau žiūri į konservatorius, tačiau šalyje taikoma paprastosios daugumos sistema rinkimų rezultatų prognozes labai apsunkina. Tik kandidatas, vienoje iš 650-ies rinkimų apygardų gavęs daugiausiai balsų, gauna mandatą Bendruomenių rūmuose.
 
Daugumoje apygardų, ypač centrinėje ir šiaurinėje Anglijoje, B. Johnsono vadovaujami toriai ir Jeremy’io Corbyno leiboristai turi panašius reitingus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 00:30

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas žada tautiečiams savo pergalės rinkimuose atveju nedidinti pajamų, socialinio draudimo ir pridėtinės vertės mokesčių.
 
Be to, iš karto po gruodžio 12-ąją vyksiančių rinkimų parlamentas vėl imsis planuojamo šalies išstojimo iš ES, tačiau Kalėdų laikotarpio „Brexito“ reikalai netemdys, pareiškė premjeras savo kalboje sekmadienį – jos ištraukos paskelbtos iš anksto. Jis kalbės apie „ankstyvą kalėdinę dovaną gyventojams“, praneša agentūra „Reuters“.
 
B. Johnsons sekmadienio popietę pristatė savo rinkimų programą. Kai kurie jos punktai jau žinomi. Toriai, pavyzdžiui, ketina daug investuoti į nacionalinę sveikatos tarnybą (NHC). Policijoje bus įsteigta 20 000 naujų darbo vietų, taip pat daugiau lėšų bus skiriama mokykloms. Svarbi tema bus ir kova su nusikalstamumu.
 
Likus pustrečios savaitės iki palamento rinkimų B. Johnsono konservatoriai, anot apklausos, turi didžiausią rinkėjų pasitikėjimą nuo 2017 metų rinkimų. Remiantis šeštadienį paskelbtais nuomonės tyrimo instituto „Opinium“ apklausos rezultatais, toriai, palyginti su ankstesne savaite, savo pozicijas pagerino trimis procentiniais punktais iki 47 proc.
 
Opozicijoje esantys leiboristai lieka su 28 proc. pasitikėjimu. Proeuropietiški liberaldemokratai prarado du procentinius punktus – juos dabar remia 12 proc. respondentų. Pritarimas „Brexito“ partijai sumažėjo trimis punktais iki 3 proc.
 
Vis dėlto daug rinkėjų dar nėra apsisprendę, už ką balsuos, todėl torių atotrūkis gali sumažėti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 00:01

Vis dar įmanoma, kad, jei Briuselis nepatvirtins atidėjimo, Jungtinė Karalystė (JK) iš ES pasitrauks spalio 31 dieną, teigė premjeras Borisas Johnsonas, tačiau jo komentaras buvo priešingas kitų ministrų išsakytai nuomonei, jog per vėlu siekti „Brexitą“ įgyvendinti kitą savaitę.
 
„Šiuo metu tik nuo pačios ES priklausys, ar blokas garantuos mums termino pratęsimą“, – reporteriams sakė B. Johnsonas.
 
„Esant tokiai situacijai, kokia yra dabar, palikti (ES) galime spalio 31 dieną. Kaip žinote, parlamento nariai nusprendė, kad jie nori prašyti Briuselio leisti mums dar pabūti ES“, – teigė premjeras, pabrėžęs, jog yra nusiteikęs „visiškai prieš“ bet kokį pratęsimą.
 
„Šiuo metu ES bando apsispręsti, ką daryti, – sakė B. Johnsonas. – Turėtume palikti (bloką) spalio 31 dieną“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 06:08

Jungtinės Karalystės vyriausybės pozicija nepasikeitė, šalis spalio 31 d. paliks Europos Sąjungą. Tai šeštadienį po balsavimo Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmuose, kurio nariai 322 balsais prieš 306 priėmė Oliverio Letwino pataisą dėl „Brexito“ atidėjimo, pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
 
„Aš tebesu įsitikinęs, kad geriausias variantas Jungtinei Karalystei ir visai Europai yra „Brexitas“ naujosios sutarties sąlygomis spalio 31 d.“, – sakė premjeras. „Deja, parlamentarai nepasinaudojo galimybe šiandien surengti balsavimą iš esmės (dėl sutarties su ES), kadangi dabar jis neteko prasmės“, – pareiškė B. Johsonas, pridurdamas, kad balsavimo rezultatai jo nesugniuždė.
 
Parlamentarų aprobuotoje buvusio valdančiosios Konservatorių partijos nario O. Letwino pataisoje siūloma trims mėnesiams atidėti „Brexitą“, kad ir kaip baigtųsi balsavimas dėl sutarties. O. Letwinas ir jo šalininkai būgštauja, kad Didžioji Britanija gali palikti ES be sutarties, nespėjusi priimti iki spalio 31 d. visų įstatymų, reikalingų „skyryboms“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.20; 00:30

Šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į Londono gatves protestuoti prieš „Brexitą“. Manifestantai susirinko prie Marmuro arkos Haid Parke, o iš ten patraukė prie Didžiosios Britanijos parlamento.
 
Aikštė priešais Vestminsterio rūmus, kur šeštadienį įstatymų leidėjai svarsto „Brexito“ sutartį su Europos Sąjunga, bus galutinis demonstrantų maršruto punktas. Prie parlamento aktyvistai sakys kalbas prieš Jungtinės Karalystės „skyrybas“ su ES.
 
Protesto akcijos iniciatorė – organizacija „People’s Vot“, kuri siekia, kad būtų surengtas pakartotinis referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Anksčiau ji pareiškė ketinanti spalio 19 d. išvesti į gatves daugiau kaip milijoną žmonių. Šių metų kovą jai tai pavyko padaryti. Kol kas, iš visko sprendžiant, iki šio skaičiaus dar toloka, bet organizatoriams gali padėti geri orai – Londone nerudeniškai šilta, sausa ir ryškiai šviečia saulė.
 
Vėliau šeštadienį Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmuose turi įvykti balsavimas dėl „Brexito“ sutarties su ES, apie kurios sudarymą buvo paskelbta spalio 17 d. Bet gali būti, kad balsavimas bus atidėtas arba neturės juridinės galios.
 
Šitaip nutiktų, jeigu parlamentarai prieš balsavimą priimtų savo kolegos Oliverio Letwino pataisą. Joje numatoma, jog sutartis su ES nebus patvirtinta tol, kol Bendruomenių Rūmai nepriims visų įstatymų, reikalingų „skyryboms“ su ES, kad būtų išvengta „Brexito“ be susitarimo dėl nenumatytų aplinkybių ar tiesiog pritrūkus laiko reikiamoms juridinėms procedūroms.
 
Balsavimas dėl „Brexito“ sutarties planuojamas 14 valandą 30 minučių vietos laiku (16 valandą 30 minučių Lietuvos laiku), bet jis gali įvykti keliomis valandomis vėliau, jeigu pataisų svarstymas užsitęs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.20; 00:30