Britų žinių stotis „Sky News“ įkūrė TV kanalą nuo „Brexito“ pavargusiems britams. Pirmoji „Brexit“-Free“ transliacija įvyks ketvirtadienį. Šis kanalas nė žodžiu neužsimins apie Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES, pranešė „Sky News“.
Tyrimas parodė, kad trečdalis apklaustųjų visiškai vengia žinių. Daugiau kaip 70 proc. jų to priežastimi nurodė „Brexitą“. Respondentai sakė, kad juos į neviltį varo begaliniai politiniai debatai šia tema.
Naujoji stotis yra „drąsi idėja“, sakė „Sky News“ vadovas Johnas Ryley‘is. Tačiau jis teigė esąs įsitikinęs, kad žiūrovams ji patiks. „Naujoji stotis tiesiog suteiks žmonėms galimybę pailsėsi nuo „Brexito“ ir sužinoti apie problemas ne Vestminsteryje ir Briuselyje“, – kalbėjo J. Ryley‘is.
„Brexit-Free“ transliuos darbo dienomis nuo 18.00 iki 23.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku. Pagrindinė stotis „Sky News“ ir toliau pranešinės apie Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES.
Pirmadienį per iškilmingą ceremoniją, kurioje dalyvavo karalienė, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas paskelbė vyriausybės prioritetus. Svarbiausias darbotvarkės punktas – „Brexito“ įgyvendinimas.
Tačiau laiko iki kiek vėliau šią savaitę vyksiančio Europos šalių vadovų susitikimo lieka vis mažiau, spėliojama ir apie galimus pirmalaikius rinkimus.
JK parlamentarams sakydama kalbą, Elžbieta II paskelbė 26 naujus įstatymo projektus – nuo „Brexito“ susitarimo įgyvendinimo iki baudžiamųjų nuosprendžių ir aplinkosaugos įstatymų projektų.
„Mano vyriausybės prioritetas visada buvo užtikrinti, kad spalio 31 dieną JK pasitrauks iš ES, – sėdėdama paauksuotame soste sakė 93 metų karalienė, skelbdama tai, ką užrašė vyriausybės pareigūnai. – Mano vyriausybė ketina siekti naujų partnerystės su ES santykių, paremtų laisva prekyba ir draugišku bendradarbiavimu.“
Vienas iš darbotvarkėje numatytų tikslų – pasiekti išstojimo susitarimą su ES, kad šis būtų įtvirtintas britų teisinėje sistemoje. Artėjant „Brexito“ termino pabaigai, premjeras B. Johnsonas vis dar siekia susitarti su Briuseliu.
Po beveik penkių dešimtmečių gyvavimo bloke, 2016 metais referendumu JK piliečiai nubalsavo palikti ES. Konservatorių pirmininkas B. Johnsonas jau daug kartų pakartojo, kad „Brexitas“ turės įvykti spalio 31 dieną.
Tačiau jei premjerui nepavyktų susitarti su Briuseliu iki ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančio ES šalių viršūnių susitikimo, B. Johnsonas turės prašyti atidėti „Brexitą“ – tai padaryti jį įpareigoja įstatymas, kuriuo siekiama užkirsti kelią išstojimui be susitarimo.
Tradiciškai karalienės kalba žymi parlamento atidarymą ir pirmąją sesiją. Tačiau paskutinį kartą tokią kalbą Elžbieta II sakė 2017 metais. Pernai buvusi premjerė Theresa May siekė dvejų metų parlamentinės sesijos, norėdama sutelkti jėgas ir išspręsti „Brexito“ klausimą.
Europos Parlamentas nepakankamais laiko naujausius britų premjero Boriso Johnsono pasiūlymus dėl „Brexito“. Didžiosios Britanijos paskutinę minutę pateikti pasiūlymai „nėra pagrindas susitarimui, kuriam galėtų pritarti Europos Parlamentas“, ketvirtadienį Briuselyje po susitikimo su „Brexito“ vyriausiuoju derybininku Micheliu Barnier‘u pareiškė Europarlamento „Brexito“ grupė.
Britų pasiūlymai „nesprendžia klausimų, kurie turi būti išspręsti, jei neliktų „backstopo“, kritikavo europarlamentarai. Kaip tokius klausimus jie įvardijo Airijos salos ekonomiką, Didžiojo penktadienio susitarimo paisymą ir ES vidaus rinkos neliečiamumą. Esą nėra aišku, kur, pavyzdžiui, vyktų muitų kontrolės.
Europos Parlamentas turi pritarti „Brexito“ susitarimui. Tačiau B. Johnsonas yra pasiryžęs spalio 31-ąją išvesti šalį iš ES ir be sutarties.
B. Johnsono tikslas yra išbraukti iš sutarties vadinamąją „backstop“ garantiją dėl atviros sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Premjeras nori, kad Didžioji Britanija po išstojimo iš ES spalio 31-ąją iš karto turėtų galimybę sudaryti savo prekybos sutartis su ne ES šalimis, pavyzdžiui, JAV.
Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė nuosprendį, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas elgėsi neteisėtai, kai patarė karalienei Elžbietai II suspenduoti šalies parlamento darbą penkių savaičių trukmės laikotarpiui – iki spalio 14 dienos, likus visai nedaug laiko iki planuojamo JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), skelbia „Reuters“.
„Teismas yra priverstas padaryti išvadą, kad sprendimas patarti Jos didenybei suspenduoti parlamento darbą buvo neteisėtas, niekinis ir negalioja“, – skelbdama nuosprendį, sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale ir pridūrė, kad 11 teisėjų sprendimas buvo vieningas.
Pasak Teismo, neteisinga buvo stabdyti parlamento veiklą, artėjant JK išstojimo iš ES terminui – spalio 31 d.
B. Hale teigimu, B. Johnsono vyriausybė nepateikė jokio pagrindimo penkių savaičių trukmės parlamento darbo pertraukai.
Nežinoma, kaip greitai parlamentarai gali sugrįžti į darbą, nes Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad Bendruomenių rūmų ir Lordų rūmų pirmininkai dabar privalo spręsti, ką daryti toliau.
B. Johnsonas rugpjūčio 28 d. patarė karalienei suspenduoti parlamento veiklą. Pagal nerašytinę JK konstituciją, įgaliojimai suspenduoti ar paleisti parlamentą lieka monarcho rankose, o monarchas – politiškai nešališkas asmuo, veikia atsižvelgdamas į premjero rekomendacijas.
Premjeras tvirtino, kad parlamento darbo pertrauka yra standartinė procedūra naujam premjerui, ir tai visai nesusiję su artėjančiu „Brexitu“. Tuo metu kritikai kaltino B. Johnsoną siekiant sumažinti parlamentų galimybes sutrukdyti jo „Brexito“ planams.
B. Johnsonas atkakliai tvirtina išvesiąs JK iš ES spalio 31 d. su ar be sutarties dėl išstojimo sąlygų.
JK dar šių metų kovo 29 d. turėjo pasitraukti iš ES, bet gilūs politiniai nesutarimai šalyje dėl to, kokio „Brexito“ ji nori, privertė du kartus atidėti šalies išstojimo datą.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas nedalyvavo bendroje spaudos konferencijoje su Liuksemburgo premjeru. Spaudos konferencija įvyko pirmadienį, po apčiuopiamų rezultatų neatnešusio B. Johnsono susitikimo su Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu.
Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis vis tiek išsakė spaudos konferencijai skirtą kalbą – Liuksemburgo ir Didžiosios Britanijos vėliavų fone jis stovėjo atsisukęs į tuščią B. Johnsono pakylą. Į tuštumą, tariamai B. Johnsono figūrai, X. Bettelis sakė: „Laikas bėga. Taigi užteks kalbėti, imkite veikti.“
X. Bettelis, Liuksemburge susitikęs su B. Johnsonu po Didžiosios Britanijos premjero darbo pietų su J. C. Junckeriu, piktinosi jo pastangomis perrašyti pirmtakės Theresos May suderėtą susitarimą dėl pasitraukimo iš ES.
Jis paantrino ES atstovams, skelbdamas, kad Didžioji Britanija nepasiūlė jokios perspektyvios alternatyvos šiame susitarime įtvirtintiems saugikliams pakeisti.
„Kaip matau, ant stalo tėra vienas pasitraukimo susitarimas – priimtas praėjusiais metais“, – teigė X. Bettelis. „Šiuo metu ant derybų stalo nėra jokių pokyčių, jokių konkrečių pasiūlymų, nežadu išsakyti pritarimo paprasčiausioms idėjoms“, – teigė jis, ragindamas Didžiosios Britanijos atstovus pateikti užrašytų siūlymų.
B. Johnsono nedalyvavimas bendroje spaudos konferencijoje buvo plačiai aptartas socialiniuose tinkluose, publikuotos tuščios Didžiosios Britanijos pakylos nuotraukos. Netoli tos vietos, kur vyko konferencija, surengtas ir nedidelis prieš B. Johnsoną nukreiptas protestas.
Panašu, kad X. Bettelis su B. Johnsonu tikrai sutinka dėl vieno dalyko: abu vadovai nenori nukelti „Brexito“ termino ir siekia, kad valstybė iš bloko išstotų spalio 31 d.
Didžiosios Britanijos parlamentui priėmus įstatymą, premjeras B. Johnsonas iki spalio 19 dienos yra įpareigotas prašyti tokio pratęsimo, jei iki tol nebus sudarytas naujas susitarimas. Tačiau ministras pirmininkas nurodė to nedarysiąs. Darbo pietų su J. C. Junckeriu metu B. Johnsonas pabrėžė „pratęsimo neprašysiantis“.
Ši politinė partija visada laikėsi nusistačiusi prieš „Brexitą“, tačiau šį kartą jie prisiėmė vienareikšmišką poziciją. Jei laimės Jungtinės Karalystės (JK) parlamento rinkimus, Liberalų demokratų partija atšauks sprendimą pasitraukti iš ES, praneša „Deutsche Welle“.
Liberalai demokratai sekmadienį vykusiame partijos suvažiavime nubalsavo už „Brexito“ proceso nutraukimą, jei partijai pavyks laimėti JK parlamento rinkimus.
Partijos lyderė Jo Swinson tvirtino, kad, vos tik tapusi premjere, atšauks „Brexitui“ pradžią davusį 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio aktyvavimą.
„Nedelsiant užbaigsime visą šalį kankinantį ir mus visus skaldantį „Brexito“ košmarą ir imsimės klausimų, dėl kurių žmonėms nubalsavo už išstojimą“, – sakė Liberalų demokratų partijos atstovas „Brexito“ klausimams Tomas Brake’as.
Liberalai demokratai 650-ies vietų britų parlamente turi vos 18 mandatų, tačiau partijos populiarumas pastarosiomis savaitėmis sparčiai auga, nes tiek leiboristų lyderis Jeremy’is Corbynas, tiek ir konservatorių premjeras Borisas Johnsonas klaidžioja „Brexito“ labirintuose.
Liberalai demokratai niekada turėję daugiau nei 62 vietų parlamente ir, nepaisant populiarumo augimo, vis dar atsilieka nuo konservatorių ir leiboristų.
Premjeras B. Johnsonas ketina surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau iki šiol jam tokius planus įgyvendinti trukdė oponentai, tarp jų – liberalai demokratai, kurie karštligiškai siekia išvengti kietojo „Brexito“ scenarijaus spalio 31 d.
Trečia pagal populiarumą JK partija savaitgalį taip pat sulaukė pastiprinimo parlamente – buvęs konservatorius Samas Gyimahas perbėgo pas liberalus demokratus. Jis yra jau šeštas parlamentaras šiemet, kuris pakeitė partiją ir prisijungė prie liberalų demokratų.
Įstatymas, užkertantis kelią netvarkingam „Brexitui“, įveikė paskutinę kliūtį Didžiosios Britanijos parlamente. Penktadienį įstatymui pritarė ir Lordų Rūmai. Kad jis įsigaliotų, dabar tereikia karalienės Elžbietos II parašo.
Įstatymas įpareigoja ministrą pirmininką Borisą Johnsoną prašyti Briuselio trims mėnesiams atidėti „Brexitą“, jei iki spalio 19 dienos nebus ratifikuota sutartis su ES.
B. Johnsonas ir toliau pasiryžęs žūtbūt išvesti šalį iš Bendrijos spalio 31 dieną. Jis taip pat siekia naujų rinkimų spalio 15-ąją. Parlamentas dėl to pirmadienį balsuos antrą kartą. Tam reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas penktadienį vyksta į Škotiją tarsi rengdamasis rinkimų kampanijai, nors jam ir nepavyko sušaukti pirmalaikių rinkimų, parlamentarams atmetus jo bekompromisę „Brexito“ strategiją.
B. Johnsonas, kitą savaitę dar kartą mėginsiantis teikti prašymą sušaukti rinkimus, dabar Aberdynšyre aplankys žuvų turgų ir paskelbs apie finansavimo škotų ūkininkams po „Brexito“ padidinimą.
Vėliau jis viešės karalienės Elžbietos II Balmoralo dvare – ten jis vakarieniaus su karaliene. Didžiosios Britanijos premjerai šiame dvare kasmet tradiciškai praleidžia savaitgalį, bet B. Johnsonas turėjo sutrumpinti viešnagės laiką dėl politinės suirutės Vestminsteryje – dvare jis apsistos tik vienai nakčiai.
Opozicijai priklausantys parlamentarai ir maištininkai iš paties B. Johnsono konservatorių partijos trečiadienį nutarė nepritarti B. Johnsono numatytam išstojimui be susitarimo kitą mėnesį, jie taip pat blokavo prašymą spalio 15 dieną surengti pirmalaikius rinkimus. Pagal įstatymą, vyriausybės prašymą surengti tokius rinkimus privalo remti bent du trečdaliai parlamentarų.
Pagrindinė opozicijos leiboristų partija susilaikė nuo šio siūlymo tvirtinimo. Jie teigė, kad pirmiausia parlamentas turėtų patvirtinti įstatymą, užkirsiantį kelią šaliai spalio 31 dieną palikti ES be susitarimo.
Vyriausybė paskelbė kitą savaitę dar kartą bandysianti ieškoti pritarimo pirmalaikiams rinkimams rengti.
Britų politikai dėl Brexit susiskaldė į nesutaikomas stovyklas. EPA – ELTA nuotr.
„Ką dabar noriu padaryti – tai valstybei suteikti galimybę pasirinkti“, – ketvirtadienį teigė B. Johnsonas rinkimų kampanijos pobūdžio vizito į Šiaurės Angliją metu, kur jis pasveikino rinkėjus ir rėžė kalbą.
Škotijoje 2016 metais dauguma piliečių norėjo pasilikti ES, o ateinančiuose Škotijos parlamento rinkimuose torių partija turės įdėti nemažai pastangų, siekdama užsitikrinti 13 mandatų. Esant tokioms aplinkybėms atrodo, jog vizitas į Škotiją yra dalis B. Johnsono strategijos spausti leiboristus į kampą, kad šie sutiktų su premjero reikalavimais.
Numatoma, kad penktadienį Lordų rūmai turėtų patvirtinti įstatymą, kuriuos B. Johnsonas bus įpareigotas Briuselio prašyti „Brexit“ terminą pratęsti dar trims mėnesiams, jei jam nepavyktų per ES viršūnių susitikimą spalio 17–18 dieną susitarti dėl naujo išstojimo susitarimo. Šis įstatymas turėtų įsigalioti jau pirmadienį.
Ketvirtadienį B. Johnsonas pasakė, kad „jau geriau negyvas gulėtų griovyje“ nei pavėlintų „Brexitą“. Premjeras teigė žadantis galiausiai surengti pirmalaikius rinkimus ir laimėti naują mandatą jo pozicijai paremti.
Jungtinės Karalystės (JK) statusas tarp pasaulio galingųjų dėl „Brexito“ chaoso sminga laisvojo kritimo pagreičiu, teigia Antrojo pasaulinio karo laikų britų lyderio Winstono Churchillio vaikaitis Nicholas Soamesas.
Antradienį premjeras Borisas Johnsonas iš konservatorių partijos išmetė 21 parlamentarą, tarp jų ir N. Soamesą, už tai, kad jie pasipriešino B. Johnsonui ir balsavo už pasiūlymus, leisiančius atidėti „Brexitą“, rašo „Reuters“.
71-erių N. Soamesas, parlamentaro kėdę užimantis jau nuo 1983 m., tvirtino, kad Jungtinės Karalystės įvaizdį sugadino būtent „Brexitas“.
„Man tikrai kelia nerimą tai, kad Britanijos kapitalas pasaulyje yra laisvojo kritimo padėtyje, bijau, jog mūsų įtaka pasaulio reikaluose bus gerokai sumažinta dėl šito („Brexito“). Tai yra labiausiai skaldantis mano gyvenimo klausimas“, – BBC sakė N. Soamesas.
Emocingoje kalboje parlamente N. Soamesas tvirtino nuo pat 2016-ųjų referendumo palaikęs „Brexitą“ ir, kitaip nei B. Johnsonas ir kiti jo Ministrų Kabineto nariai, triskart balsavęs už buvusios premjerės Theresos May siūlytą išstojimo sutartį, kurią parlamentas triskart atmetė.
„Visada maniau, kad referendumo rezultatą reikia gerbti ir, iš tiesų, balsavau už išstojimo sutartį. To negalima pasakyti apie mūsų gerbiamą draugą premjerą, Bendruomenių Rūmų pirmininką ir kitus Kabineto narius, kurių nuoseklus nelojalumas mus visus taip įkvėpė“, – parlamente kalbėjo N. Soamesas.
Iš konservatorių partijos pašalintų maištininkų teigimu, B. Johnsonas, fanatiškai siekdamas patraukti JK iš Europos Sąjungos, su susitarimu ar be jo, rizikuoja padaryti daug žalos šalies ekonomikai ir gerokai pakenkti konservatorių partijos įvaizdžiui.
Pats B. Johnsonas sakė, kad sprendimas pašalinti parlamentarus iš partijos nebuvo lengvas, tačiau jų sprendimas nepaklusti premjerą esą nuliūdino.
„Jie mano draugai ir, patikėkite manimi, nejaučiu jokio džiaugsmo dėl to, kas įvyko. Man buvo labai liūdna ir netikėta, kad jie pasirinko trukdyti Jungtinės Karalystės galimybėms pasiekti „Brexito“ susitarimą“, – televizijai ITV sakė B. Johnsonas.
N. Soamesas yra Mary Soames, jauniausios iš penkių W. Churchillio vaikų, sūnus.
Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai atmetė premjero Boriso Johnsono iniciatyvą dėl naujų rinkimų. Premjerui nepavyko gauti tam reikalingos dviejų trečdalių balsų daugumos. Už rinkimus balsavo 298 parlamentarai, 56 buvo prieš. Reikalingi buvo 434 balsai.
B. Johnsonas po balsavimo pareiškė, kad leiboristų vadovas Jeremy‘is Corbynas greičiausiai yra pirmasis opozicijos lyderis šalies istorijoje, nepriėmęs kvietimo rengti naujus rinkimus. „Vienintelis paaiškinimas yra tas, kad J. Corbynas netiki, kad gali laimėti“, – teigė jis.
Prieš tai parlamentas pritarė įstatymui, kuris užkerta kelią netvarkingam „Brexitui“ spalio 31 dieną.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė esą prieš naujus parlamento rinkimus. „Aš nenoriu naujų rinkimų. Niekas nenori naujų rinkimų“, – sakė jis pirmadienio vakarą prie savo rezidencijos Dauning Stryte.
Yra pažangos „Brexito“ klausimu, teigė B. Johnsonas. Šansai, kad bus pasiektas susitarimas, esą didėja. Jis esąs įsitikinęs, kad ES viršūnių susitikime spalį susitarimas bus.
Premjeras pabrėžė netikįs, kad parlamentas balsuotų dėl dar vieno „Brexito“ atidėjimo.
Anot N. Johnsono, yra trys priežastys, kodėl susitarimas su ES tapo labiau įmanomas. ES, anot jo, mato, kad Didžioji Britanija nori susitarimo. Be to, ES mato, kad Didžioji Britanija turi „Brexito“ viziją. Ir trečia: ES žino, kad Jungtinė Karalystė ruošiasi „Brexitui“ ir be sutarties.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas nori suintensyvinti pokalbius su ES dėl „Brexito“. „Dabar metas abiem pusėms didinti tempą“, – pareiškė jis. Visą rugsėjį abiejų pusių derybininkai esą turėtų susitikti du kartus per savaitę.
„Išplėsti susitikimus ir konsultacijas būtina, jei norime šanso pasiekti susitarimą tam laikui, kai mes spalio 31-ąją išstosime“, – kalbėjo B. Johnsonas. Nuo šios datos jis nieku gyvu nenori nukrypti. Jei susitarimas nebus pasiektas, jis esą išves šalį iš ES ir be sutarties.
Savo pirmtakės Theresos May su ES išsiderėtą susitarimą B. Johnsonas atmeta. Pagrindinis ginčytinas klausimas yra čia numatyta nuostata dėl sienos tarp ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos.
B. Johnsonas nori, kad ES atsisakytų vadinamojo „backstop“ mechanizmo, kuris ir po „Brexito“ išlaikytų šalį Muitų sąjungoje su ES. ES reikalauja „backstop“ garantijos, nes ji neleistų atsirasti pasienio kontrolėms tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
B. Johnsonas reikalauja pokalbių dėl galimų alternatyvų, pavyzdžiui, techninių sprendimų. Anot jos, čia dar yra veiksmų laisvės. Tačiau ES nenori judinti su Th. May išsiderėtos sutarties, kurią britų parlamentas triskart atmetė.
Jungtinė Karalystė (JK) iškart po „Brexito“ be sutarties spalio 31-ąją nutrauks laisvą žmonių iš ES judėjimą.
„Laisvas judėjimas, kaip dabar, bus užbaigtas spalio 31 d., kai JK paliks Europos Sąjungą“, – sakė JK Vyriausybės atstovė spaudai.
Pasak jos, Vyriausybė ketina „sugriežtinti nusikalstamumo taisykles į JK atvykstantiems žmonėms“. Tai yra dalis griežtos premjero Boriso Johnsono linijos ES atžvilgiu.
„Kitų naujos imigracijos sistemos pasikeitimų, įsigaliosiančių spalio 31 d., detalės šiuo metu yra rengiamos“, – teigė atstovė.
Daugelis šalių nerimauja, kad JK po dviejų su puse mėnesių gali pasitraukti iš 28 valstybių Bendrijos be išstojimo susitarimo.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos planą, kurį pradėjo B. Johnsono pirmtakė Theresa May, jau anksčiau 3,6 mln. Didžiojoje Britanijoje gyvenantys ES piliečiai buvo perspėti pateikti prašymus „nuolatinio gyventojo statusui“ gauti.
Kol kas statusui gauti prašymus pateikė vos 1 mln. žmonių.
Sausį Th. May Vyriausybė tikino kietojo „Brexito“ atveju nutrauksianti laisvą žmonių judėjimas „kuo įmanoma greičiau“, tačiau leidžiant ES piliečiams atvykti „pereinamojo laikotarpio metu“.
Tiesa, atitinkami įstatymų projektai įstrigo Bendruomenių Rūmuose, nesutariant dėl „Brexito“.
B. Johnsonas yra sakęs, kad palaiko kvalifikuotų darbuotojų imigracijos sistemą po „Brexito“, tačiau Dauningo gatvė kol kas neatskleidė šios sistemos detalių.
Savo ruožtu ES piliečius atstovaujantys B. Johnsono kritikai tvirtina, kad jis bando išvengti savo idėjų patikros parlamente, ir nerimauja, jog Didžiojoje Britanijoje jau gyvenantys ES piliečiai gali būti neteisingai apkaltinti pažeidimais.
„Staigus laisvo judėjimo užbaigimas spalio 31 d. lems masinę diskriminaciją potencialiai prieš daugiau nei 2 mln. ES piliečių“, – tviteryje rašė „the3million“ lobistų grupė, vadindama tokį Vyriausybės žingsnį neapgalvotu.
Mes esame Europa. Taip skelbia šis plakatas, kurį britai atsinešė į Brexit kritikuojantį mitingą. EPA – ELTA nuotr.
64 metų londoniečiui buvo skirta 18 savaičių kalėjime bausmė už skambučius Didžiosios Britanijos parlamento nariams ir grasinimus mirtimi – kaltinamasis grasino tiems nariams, kurie, jo nuomone, mėgino atidėti „Brexitą“.
Robertas Vidleris kaltinimus neigė ir policijos pareigūnams aiškino, kad kartais, kai būdavo girtas, skolindavo savo mobilųjį telefoną draugams. Apie tai pasakojo Karališkosios prokuratūros tarnybos atstovas.
R. Vidleris teismo buvo pripažintas kaltu dėl sukeltos parlamento darbuotojams žalos – grėsmingas žinutes jis esą palikdavo ir valdančiosios konservatorių partijos nariams, ir opozicijos leiboristams, dirbantiems parlamente.
Visi 6 parlamentarai, kurie gavo žinutes, išreiškė susirūpinimą dėl naujojo premjero Boriso Johnsono siekio Didžiąją Britaniją iš ES išvesti jau spalį, net jei su Briuseliu ir nebūtų pasirašytas oficialus susitarimas.
Leiboristų „Brexito“ atstovas Keir
Brexitas. EPA – ELTA nuotr.
as Strameris „buvo pavadintas išdaviku ir R. Vidleris parlamentarą grasino nužudyti“, nurodoma Karališkosios prokuratūros tarnybos pranešime.
Konservatorių atstovei Nicky’ei Morgan buvo pasakyta, kad „jos dienos jau suskaičiuotos“.
„Brexitas“ – 2016 metais referendumu priimtas sprendimas pasitraukti iš ES – sukėlė per visą Didžiąją Britaniją nuvilnijusias piliečių aistras.
Škotijos premjerė: B. Johnsono „Brexito“ kursas – pavojingas. EPA-ELTA nuotr.
Škotijos premjerė Nicola Sturgeon pavojingu savo regionui ir visai šaliai laiko naujojo Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono „Brexito“ kursą.
Ji mano, kad B. Johnsonas nori Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos be sutarties, pareiškė N. Sturgeon pirmadienį Edinburge po susitikimo su B. Johnsonu, informuoja agentūra „Reuters“.
Esą nėra aišku, kaip jis ketina pasiekti su ES naują „Brexito“ susitarimą, kai Bendrija yra pareiškusi, kad dėl jo iš naujo nesiderės. „Dėl to aš sprendžiu, kad, nesvarbu, ką jis viešai sako, jis iš tiesų siekia „Brexito“ be sutarties“, – pabrėžė N. Sturgeon. Tai esą logiška išvada griežto kurso, kurį vykdo B. Johnsonas. „Aš manau, kad tai labai pavojinga Škotijai, visai Jungtinei Karalystei“.
Škotijos vyriausybė vasarą tęs pasirengimą dar vienam referendumui dėl nepriklausomybės, patvirtino N. Sturgeon. Per pirmąjį tokį balsavimą 2014-aisiais 55 proc. škotų pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės. Tačiau per „Brexito“ referendumą 2016 metais dauguma jų buvo už Jungtinės Karalystės pasilikimą ES.
B. Johnsonas per pokalbį su N. Sturgeon patvirtino savo poziciją, pranešė jo biuras. Jis esą yra už naują susitarimą su ES. Tačiau Didžioji Britanija bet kokiomis aplinkybėmis paliks ES spalio 31 dieną.
Protesto prieš „Brexitą“ akimirka. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos vyriausybė daro viską, ką gali, kad būtų pasirengta galimam „Brexitui“ be susitarimo, laikraščiui „The Sunday Times“ sakė britų politikas Michaelas Gove’as.
Sekmadienį paskelbtuose komentaruose M. Gove’as tvirtino, kad minėtiems veiksmams bus pasitelkti visi įmanomi pajėgumui.
„Turėdami naują ministrą pirmininką, naują vyriausybę ir naujos misijos aiškumą, mes pasitrauksime iš Bendrijos spalio 31 dieną. Daugiau vėluojama nebus ir „Brexitas“ įvyks”, – teigė M. Gove`as.
Papildomos išlaidos apims vienos iš „didžiausių visų laikų visuomenės informavimo kampanijų“ finansavimą, siekiant užtikrinti, kad asmenys ir verslas būtų pasirengę suderinti prekybą.
Savo pirmojoje ministro pirmininko kalboje ketvirtadienį, Borisas Johnsonas pateikė Europos Sąjungos (ES) vadovams ultimatumą „pergalvoti savo dabartinį atsisakymą“ iš naujo derėtis dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo Bendrijos.
Naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku ir konservatorių partijos lyderiu antradienį tapo Borisas Johnsonas, skelbė BBC.
B. Johnsonas surinko 92 153 balsų, o jo oponentas Jeremis Huntas – 46 656 balsų. Iš 160 000 rinkimuose galėjusių dalyvauti konservatorių partijos narių, balsavo 87,4 proc. narių.
Konservatorių partijos nariai pastarąsias dvi su puse savaites dėl naujo vadovo balsavo paštu. Tai pirmasis atvejis, kai partijos atstovai išrinko partijos pirmininką, kuris iš karto taps šalies premjeru.
Kandidatas ministro pirmininko pareigas oficialiai perims trečiadienį.
Buvusi premjerė Theresa May apie atsistatydinimą paskelbė po to, kai konservatorių partijos atstovai parlamentarai sukilo prieš jos „Brexit“ politiką.
Atsistatydinimo pareiškimą Didžiosios Britanijos karalienei ji oficialiai įteiks trečiadienio popietę.
Netrukus po to vyks naujojo premjero oficialus priėmimas Bakingamo rūmuose, tada B. Johnsonas ir perims T. May pareigas.
Mėnesį trukusios politinės kampanijos metu pagrindinė diskusijose dominavusi tema buvo pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Jeremis Huntas, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius, pasisakė už oficialų išėjimo iš ES susitarimą. Jis teigė, kad jei taptų premjeru, būtų pasiruošęs prašyti skirti daugiau laiko – pratęsti „Brexit“ terminą, kad būtų galima iki galo susitarti.
B. Johnsonas sakė esąs pasiryžęs Didžiąją Britaniją išvesti iš ES spalio 31 dieną, jei prireiks, ir be susitarimo. Naujasis premjeras teigė, kad visi ministrai, dirbsiantys jo kabinete, turėtų tam pasiruošti.
Pasak socialinių tinklų milžinės „Facebook“ viceprezidento Nicko Cleggo, nėra jokių įrodymų, kad Rusija per socialinę žiniasklaidą paveikė „Brexito“ balsavimo rezultatus.
Buvęs Jungtinės Karalystės vicepremjeras naujienų tarnybai BBC pažymėjo, kad, remiantis „Facebook“ kompanijos atlikta duomenų analize, nebuvo rasta reikšmingų išorės jėgų pastangų daryti įtaką balsavimui.
Anot „Facebook“ viceprezidento, „Brexito“ balsavimo rezultatus lėmė britų euroskepticizmas.
Savo interviu BBC jis pabrėžė, kad dabar „Facebook“ siekia didesnio technologijų firmų reguliavimo, įskaitant privatumo, informacijos rinkimo taisykles ir žmonių duomenų naudojimą, kai kalbama apie neapykantą kurstančias kalbas.
„Facebook“ sulaukia vis daugiau kritikos dėl „netikrų naujienų“ (angl. „fake news“), žalingo turinio ir vartotojų duomenų naudojimo.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvai tiesioginės grėsmės Rusija nekelia, nesaugumo dėl tokios kaimynės regione netrūksta, o hibridinis karas vyksta ne tik tarp Rusijos ir Lietuvos, bet ir visame pasaulyje, interviu Kroatijos naujienų portalui „Euractiv Croatia“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėždamas, kad bendros ES kariuomenės idėja yra „keista, nes niekas nežino, kas vyksta“, o gandai apie tokių karinių pajėgų sukūrimą gali sukelti abejonių dėl „mūsų transatlantinių ryšių“.
Paklaustas, kokio dydžio grėsmę kelia Rusija, L. Linkevičius tikino, kad Rusijos keliama grėsmė yra neabejotinai reali ir priminė Gruzijos (Sakartvelo) teritorijų bei Krymo aneksijas.
„Prisiminkime Gruzijos teritorijų aneksiją, neseniai jie tą patį padarė su Krymu. Klausiame savęs, kaip galime atsilaikyti“, – teigė L. Linkevičius.
Visgi, pažymėjo užsienio reikalų ministras, Lietuvai tiesioginė Rusijos grėsmė nėra kilusi, nes šalis yra NATO ir ES narė, tačiau regione tam tikro nesaugumo esą galima pastebėti.
„Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau yra nesaugumo regione, o politiniuose debatuose girdimi militaristiniai argumentai. Tai kelia nerimą, turime tai suvokti kaip iššūkį ir reaguoti“, – sakė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat padėkojo NATO šalims ir už jų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.
„Kai kas gali sakyti, kad toks žingsnis buvo simbolinis, bet saugumas yra garantuotas ir mes dėkojame visoms prisidėjusioms šalims“, – teigė L. Linkevičius. Visgi, pažymėjo jis, hibridinis karas tarp Vakarų ir Rusijos tebevyksta, todėl visos Vakarų šalys turėtų dirbti kartu, kad ši grėsmė nebūtų nuvertinta.
„Hibridinis karas nevyksta tik Lietuvoje, jis vyksta visur pasaulyje. Tai vyksta ne tik rytiniuose Europos regionuose, bet ir Vakaruose.
Neišvengiamai naudojamos tokios karo strategijos, kaip energetikosginklo naudojimas, strateginė komunikacija, propaganda, kibernetinės atakos. Manau, turime imtis šių grėsmių ir suprasti, kaip nuo jų atsilaikyti. Turime dirbti kartu, kad nenuvertintume šios grėsmės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vis dėlto, paklaustas apie bendros ES kariuomenės įkūrimą, L. Linkevičius tokią idėją vertino skeptiškai.
„Tai yra keista idėja, nes niekas iš tikrųjų nežino, kas vyksta. Ši idėja nesukuria nieko, o tik sukelia neaiškumą ir abejones. Turime būti labai atsargūs, kai iškyla dalykai, galintys sukelti abejonių mūsų transatlantinių santykių stabilumu. Mano nuomone, Europos Sajungoje niekada nebuvo rimtos diskusijos apie Europos kariuomenės projektą, tačiau gandai buvo pakankamai stiprūs, kad sukeltų transatlantines abejones dėl Europos veiksmų.
Abiejose Atlanto pusėse mes turime būti atsakingesni, kad išsaugotume Aljansą, kuris gyvuoja jau septynis dešimtmečius. Tai yra pats galingiausias karinis aljansas pasaulio istorijoje, bet kas žino, kaip bus ateityje? Turime būti atsakingi, kai pristatome idėjas, ir tikri, kad mūsų geriems santykiams nebus pakenkta svarstant įvairias iniciatyvas, tokias kaip Europos kariuomenės suformavimas“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak ministro, Rusijos inicijuotas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas yra ES politikos nuoseklumo išbandymas.
„Europos Sąjungoje mes sutarėme dėl bendrų energetikos principų, sutarėme diversifikuoti savo energetikos šaltinius, kad nepriklausytume nuo vieno šaltinio. Tai yra gana paprastas principas, kurio kartais nėra paisoma. „Nord Stream 2“ yra tokios nepagarbos mūsų politikai ir jos nuoseklumui pavyzdys“, – tikino L. Linkevičius, kurio teigimu, ES šiuo metu išgyvena ir daugiau išbandymų, susijusių su „Brexitu“, įtampa euro zonoje, populistinių ir radikalių politinių jėgų atsigavimu.
Visgi, tikino ministras, ES lyderiai turėtų ne švęsti dėl pasiektos pergalės Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o išmokti šių rinkimų pamokas.
„Praraja tarp žmonių ir ES institucijų turi būti sumažinta, antraip joje suvešės populistinės idėjos. EP rinkimai davė ženklą lyderiams prabusti ir elgtis atsakingiau, imtis kūrybiškesnės politikos, o ne tik pulti vienas kitą“, – ragino L. Linkevičius.
Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas žada britams „Brexitą“ vėliausiai iki spalio pabaigos, praneša agentūra „Reuters“.
„Po trejų metų ir dviejų praleistų išstojimo terminų mes turime palikti ES iki spalio 31-osios“, – pareiškė B. Johnsonas trečiadienį, pradėdamas savo kovą dėl premjero posto.
„Mano tikslas nėra „Brexitas“ be sutarties“, – pridūrė politikas, kuris laikomas favoritu pakeisti ministrę pirmininkę Theresą May. Jis pabrėžė ir nemanąs, kad toks „Brexitas“ be sutarties bus. Tačiau esą reikia ruoštis ir tam.
Th. May keliskart nepavyko įtikinti parlamento pritarti su ES išsiderėtai išstojimo sutarčiai. Nesulaukusi pritarimo savo „Brexito“ kursui, ji atsistatydino iš Konservatorių partijos pirmininko posto. Kai bus išrinktas Th. May įpėdinis šiose pareigose, jis perims ir vyriausybės vadovo pareigas.
B. Johnsonas ginče dėl „Brexito“ jau atsistatydino iš užsienio reikalų sekretoriaus posto. Jis tarp kandidatų gali sulaukti daugiausiai konservatorių parlamentarų paramos. Dėl Th. May įpėdinio galiausiai spręs partiečiai.
B. Johnsonas pabrėžė, kad „Brexito“ klausimu negalima toliau elgtis taip, kaip iki šiol. Pagaliau būtinas persilaužimas. „Delsimas reiškia pralaimėjimą, delsimas reiškia žlugimą“, – kalbėjo B. Johnsonas. – Kuo ilgiau procesas tęsis, tuo labiau žmonės praras pasitikėjimą savo vadovais.
Konservatoriai per Europos Parlamento rinkimus patyrė aiškų pralaimėjimą, be kita ko, dėl uždelsto „Brexito“.
