Vidas Rachlevičius, šio teksto autorius

Déjà vu. Ši mintis dažnai kyla stebint Brexito batalijas Briuselyje ir Britanijoje. Kadangi Lietuvos žiniasklaidai šis esminis klausimas visiškai neįdomus, brūkštelėsiu kelias mintis apie tai. Apie tai, ko nerasite mūsų žiniasklaidoje.

Britai surengė referendumą ir nusprendė trauktis iš ES. Ir ne man ar mūsų portalų copy-pasteklaviatūrininkams, ar kabinetiniams politologams patarti ar teisti juos. Visų pirma, reikia įvertinti didingą Britanijos istoriją, demokratijos, teisės ir politikos tradiciją, jos ekonominę ir karinę galią bei įtaką pasaulyje, taip pat – britų charakterio savybes, pavyzdžiui, įgimtą orumą, savigarbą, nesiblaškymą ir t.t. Kaip čia sakoma, you need to be in their shoes. Ne šaukiančių leftistų, socialistų ir veganų – anarchistų, bet klasikinių britų, tikrojo šalies politinio elito. Briuselio biurokratija tai suvokia kaip egzistencinį iššūkį – galių ir įtakos praradimą, pavojų, baimę, kad taip nepasielgtų kiti. Tai lemia Briuselio politiką, kurios esmė – parodyti visiems, kas jų laukia ir bet kokia kaina bandyti nepaleisti Britanijos. Todėl visos ligšiolinės derybų pastangos yra bevaisės, o šiomis savaitėmis tos derybos pereina į lemiamą fazę.

Kodėl déjà vu? Todėl, kad Briuselis iš esmės groja modernizuotą ir mums daug kartų girdėtą kantatą „Be mūsų jūs prapulsit“, kurią iš įvairiausių Kremliaus ruporų ir paties M. Gorbačiovo daugybę kartų girdėjome 1989 – 1991 metais. Ši muzika skirta ne Londono derybininkams, o visų pirma – britų visuomenei pagąsdinti, kuri, kaip iki šiol tikisi Briuselis, galų gale prispaus savo politikus pakeisti politikos kursą 180 laipsnių. Brexit‘as reiškia, kad šalis nusprendė pasitraukti, bet nebuvo visiškai jokio nacionalinio sutarimo, kaip tai turi būti padaryta. Todėl Britanijos viešojoje erdvėje girdime tikrą politinių chorų festivalį – nuo leftistų „likime ES“ iki valstybininkų – „pasitraukime be jokio susitarimo“ – No Deal Brexit.

Michailas Gorbačiovas

Briuselio kantata „Be mūsų jūs prapulsit“ duoda vaisių, nes britų žiniasklaida nuolat piešia apokaliptinius vaizdus, kas bus pasitraukus iš ES be susitarimo. Yra du svarbiausi šios tikslinės propagandos taikiniai ir abu labai jautrūs – verslas ir sveikatos sistema. Likit su mūsų nafta ir dujomis, turėsite daugiau autonomijos, bet privalote likti SSRS sudėtyje… Déjà vu. Be to, prisimenate, kaip Maskva mus bandė gąsdinti, kad išstoję iš SSRS galime prarasti Klaipėdos kraštą, o dabar Briuselis derybose manipuliuoja labai jautriu Šiaurės Airijos suvereniteto klausimu. Déjà vu.

Taigi, nemažai eilinių britų kraipo galvas ir linkę manyti, kad gal tikrai geriau likti su Briuseliu? Tokią poziciją labai uoliai transliuoja beveik visa didžioji šalies žiniasklaida, kuri iš esmės yra kairioji. Tačiau yra ir kita pusė, gerokai menkiau matoma ir cituojama, bet labai stipri, kuriai atstovauja didelė dalis dešiniojo politinio elito, tikrieji Britanijos valstybingumo ir politinio orumo gynėjai bei šalininkai. Jų kalbų esmė labai panaši į tai, ką mes kalbėjome Maskvai 1989 – 1991-ais: geriau jau basi, bet nepriklausomi. Suprantama, britų argumentacija ir žodžiai visai kiti. Jokiomis aplinkybėmis antrojo referendumo nebus! – sako jie. Teoriškai, jis įmanomas, jei parlamentas nuspręstų, bet manau, kad tokia galimybė yra visiškai minimali, nes tai reikštų visišką Briuselio prigąsdintos Britanijos nusižeminimą. Londonas po svyruonėlio J. C. Junckerio kojomis? To niekada neleis šalies politinis elitas, posėdžiaujantis rūmuose pro kurio langus matoma Winstono Churchillio skulptūra.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). EPA – ELTA nuotr.

Taigi, tokio politinio susipriešinimo kontekste tie patys reiškiniai ar faktai piešiami visiškai skirtingomis spalvomis. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje vykęs Zalcburgo ES vadovų samitas, kuriame ES vadovai ganėtinai grubia forma ir arogantiškai atmetė visus britų pasiūlymus, nors išvakarėse kalbėjo kiek kitaip. Didžioji dalis britų žiniasklaidos, kaip ir pridera kairiesiems, nepraleido progos užvažiuoti buldozeriu ant premjerės ir viską suvertė ant jos – „katastrofa“ ir „T. May pažeminimas“ buvo dominuojančios antraštės.

Tačiau kita pusė tai vertina ne kaip premjerės, o visos Britanijos pažeminimą, visišką jos interesų ir žmonių politinės valios nepaisymą. Reikalo esmę ir britų politinio elito laikyseną, manau, gerai atspindi vieno iš torių lyderių komentaras: „Jie daro didelę klaidą, nes mūsų kultūringumą supranta kaip nusižeminimą“. Kita vertus, tai be galo sudėtinga problema, nes ir esminis premjerės T. May posakis „Brexit means Brexit“ gali turėti penkiasdešimt įvairiausių atspalvių – net ir patys konservatoriai jį traktuoja labai įvairiai.

Sunku ką nors prognozuoti, bet akivaizdu, kad Briuselis nusprendė eiti va banque, o ir britai laikysis iki galo. Manau, kad No Deal Brexit visai įmanomas variantas, bet vis dėl to tikiu, kad paskutinę minutę Briuseliui teks nuryti karčia piliulę ir sutikti su kažkokiu civilizuotu kompromisu. Britų politinis elitas neformaliai klausia Briuselio: ar taip elgdamiesi jūs tikrai norite priešo savo pašonėje? Nes kuo labiau Briuselis laužo rankas ir žemina Britaniją, tuos dažniau šios šalies laikraščių pirmuosiuose puslapiuose švyti tokios antraštės: „EU Dirty Rats – Euro mobsters ambush May“.

Kita vertus, manau, kad ir Briuselio lyderiai supranta, kad dėl No Deal Brexit taip pat reikės pasiaiškinti…

Informacijos šaltinis – propatria.lt

2018.10.17; 09:00

 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime „nepastebėtas“ Belgijos valdžios, kadangi tuo metu šios šalies rinktinė Sankt Peterburge žaidė pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynes su Prancūzija, praneša laikraštis „Le Soir“.

Leidinio žiniomis, niekas iš Belgijos vadovų nesutiko D. Trumpo, nes visi mėgavosi futbolu. Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas rungtynes stebėjo Sankt Peterburge, o premjeras Charlesas Michelis – vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.

Laikraštis praneša, kad Amerikos prezidentą sutiko tik Belgijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje liepos 11-12 dienomis. JAV prezidentui D. Trumpui jis bus antrasis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 05:00

Prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikuoja Aljanso partneres. Laiške NATO sąjungininkėms jis priekaištauja, kad šios nepakankamai investuoja į savo pačių gynybą. Apie tai antradienį rašo „New York Times“.

Laiškai išsiuntinėti jau birželį. Juos, be kitų, gavo Vokietija, Belgija, Norvegija ir Kanada.

„Kaip mes aptarėme per jūsų viešnagę balandį, Jungtinėse Valstijose didėja frustracija dėl to, kad kai kurios sąjungininkės, priešingai nei žadėjo, nepadidino išlaidų“, – laikraštis cituoja D. Trumpo laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

„Jungtinės Valstijos ir toliau Europos gynybai skiria daugiau lėšų. Tuo pat metu žemyno, įskaitant Vokietijos, ekonomikai, einasi gerai, o saugumo iššūkiai yra įvairiapusiai. Tai mums nepakeliama“. D. Trumpas kartu įspėjo, kad JAV kantrybė dėl NATO partnerių nesugebėjimo vykdyti saugumo įsipareigojimus senka.

NATO valstybės 2014 metais sutarė savo išlaidas gynybai iki 2024-ųjų didinti 2 proc. BVP link. Tačiau Vokietija, pavyzdžiui, išlaidas gynybai 2019-aisiais ketina auginti tik nuo 1,2 proc. iki 1,3 proc.

D. Trumpas dalyvaus liepos 11-12 dienomis Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime. Konfliktas dėl karinių išlaidų susitikime vėl gali iškilti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:29

Jei nepavyks išspręsti migracijos klausimų, laisvam asmenų judėjimui Europoje gali kilti pavojus, pareiškė Italijos premjeras Giuseppė Contė, praneša BBC.

Sekmadienį Briuselyje vykusiame neformaliame 16 Europos Sąjungos lyderių susitikime G. Contė paragino Bendriją dalytis atsakomybe dėl išgelbėtų migrantų ir bausti šalis, nesutinkančias priimti nustatytų migrantų kvotų.

Sekmadienio susitikimas surengtas prieš šią savaitę vyksiančias visų ES šalių vadovų derybas, kuriose taip pat bus sprendžiami migracijos klausimai.

Pastarosiomis dienomis Italija atsisakė priimti du laivus su išgelbėtais migrantais.

Susitikime G. Contė pristatė dokumentą, kuriame siūloma įkurti migrantų „apsaugos centrus“ kitose ES šalyse, taip siekiant palengvinti naštą Italijai. Per ketverius metus šalis priėmė daugiau kaip 600 tūkst. migrantų.

„Visi, kurie atvyksta į Italiją, atvyksta ir į Europą. Šengenui kyla grėsmė“, – sakoma dokumente.

Anksčiau šį mėnesį suformuota naujoji populistinė Italijos vyriausybė laikosi griežtosios linijos migracijos klausimais ir teigia norinti išsiųsti iš šalies pusę milijono asmens dokumentų neturinčių migrantų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-25

NATO šalių gynybos ministrai birželio 7 d. Briuselyje svarstys galimybę padidinti Aljanso reagavimo pajėgas 30-čia tūkstančių kariškių. Tai šeštadienį pranešė laikraštis „Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais.

Jų duomenimis, NATO taip pat planuoja skirti pajėgoms kelis šimtus naikintuvų ir laivų, taip pat patobulinti infrastruktūrą, kad būtų galima greitai permesti sunkiąją techniką. Svarbiausias vaidmuo šiuose planuose bus skiriamas Vokietijai.

Kaip patikslina leidinys, NATO šalių lyderiai gali priimti atitinkamą deklaraciją susitikime liepos viduryje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-03

Belgai smerkia valdžios pasiūlytą pensijų reformą. EPA – ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį žygiavo Belgijos sostinės Briuselio gatvėmis, protestuodami prieš šalies vyriausybės planus reformuoti pensijų sistemą.

Policijos teigimu, demonstracijoje prieš pensijų sistemų, paremtą taškų skaičiavimu, ir ketinimus apytikriai 2030 metais pensinį amžių padidinti nuo 65 iki 67 metų, dalyvavo 55 tūkst. žmonių.

Tuo tarpu sąjungos teigia, kad protestuotojų skaičius siekė 70 tūkst.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.17; 00:30

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – videointerviu su europarlamentaru Valentinu Mazurioniu. Pokalbio tema – Europos Sąjungos privalumai ir trukumai. Nepaisant, kad ES nėra šiltnamis, Lietuva be ES prapultų. Tačiau Briusuelio ir Strasbūro bosai privalo suprasti, kad ES šalys – labai skirtingos, ir „per prievartą mes vieningesni netapsime”.

Be to, Rusija tik ir laukia, kad ES narės tarpusavyje susikivirčytų. Europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad ne tik Rusijai būtų naudingas ES susilpnėjimas.

2018.01.23; 04:10

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Besibaigiantys metai buvo dosnūs jubiliejais. Šalia visos pasaulio krikščionims reikšmingos 500 metų reformacijos sukakties giesmėmis per žemaičių žemę nuaidėjo 600 metų Žemaičių vyskupystės jubiliejus. Be to, reikia manyti, kad kai kas kai kur paminėjo ir LR Konstitucijos 25-erių metų sukaktį.

Tačiau galvą guldau, kad niekas, išskyrus nebent kokį nuo realybės atitrūkusį istoriką, neprisiminė dar vieno „jubiliejaus“: prieš 300 metų, 1717 m. Varšuvoje vadinamasis Nebylusis seimas  pripažino Rusijos imperijai teisę kištis į Abiejų Tautų Respublikos vidaus reikalus bei perpus  sumažino ATR kariuomenę.

Kuo baigėsi toks nuolaidžiavimas, matome paprasta akimi. Rusijos imperija taip „įsikišo“ į ATR reikalus, kad prarijo pačią respubliką. O ko nepajėgė suvirškinti pati, pasidalijo su kitais ėdriais kaimynais. Tokio nuolaidumo pasekmes srėbėme porą šimtmečių, tebesrebiame ir dabar…

1939 m. Lietuva pakluso Rusijos reikalavimui įsileisti „ribotą“ karinį kontingentą, o neužilgo Sovietų Rusija, jau nė nebeklausdama leidimo, įvedė tiek to kontingento, kiek pati pajėgė, ir pusę amžiaus diktavo Lietuvai ir vidaus, ir kituose reikaluose.

Lenkai, nudegę nuo Rusijos vyliaus, net ir šiandien itin atsargūs. Ne tik Rusijos, bet  ir tos Sąjungos, į kurią įstojo savo noru, atžvilgiu. O mes, skirtingai, nei lenkai, niekaip neišmokstame šitos skaudžios istorinės pamokos. Lietuvos Seimas vėl klusniai tūpčioja prieš politinį taktą ir padorumą ignoruojančius kitų valstybių aktyvistus, jų reikalavimu kėsindamasis tai „tobulinti” lietuvišką raidyną, tai ignoruoti Konstituciją, tai perrašyti opesnį istorijos puslapį… Tiesa, šiandien ir Seime, ir visuomenėje pasigirsta balsų, nepritariančių svetimųjų kišimuisi į lietuvių reikalus, todėl uoliesiems tūpčiotojams kol kas nesiseka pelnyti neaišku kieno ir neaišku kokios malonės.

Bet ar ilgai?

Piliečių nelaimei, savo tautos, savo valstybės interesus lengviausiai išduoda būtent tie asmenys, tie valstybės pareigūnai, kurių nuomonė turi didžiausią svorį valstybėje: premjeras, Seimo pirmininkas, kultūros bei švietimo ministrės… Ko jiems ir joms stinga? Žinių? Išsilavinimo? Kultūros? Patriotizmo? O gal visko kartu paėmus? Tada natūraliai kyla klausimas: o tai kaip tie žmonės atsidūrė tokiuose postuose, kurie reikalauja ir žinių, ir kultūros, ir meilės savo šaliai, savo žemei, savo kalbai? Kuo, kokiais kriterijais vadovavosi tas Vyriausias Valstietis, kurio valia, kaip kalbama, buvo dalijami postai, formuojant naujo Seimo ir Vyriausybės struktūras? Savo asmenine (ne)kompetencija, ar kažkieno slapta valia, nukreipta prieš Lietuvos valstybę?

Apskritai, klausimas apie tai, kuo – savo asmeniniais, savo valstybės ar kažkieno kito interesais – vadovaujasi mūsų aukštieji pareigūnai, priiminėdami svarbius sprendimus, arba būna neužduodamas, arba lieka be atsakymo. Bet šitai išsiaiškinti būtina, nes valdžios sprendimų nepagrįstumas kelia chaosą ne tik žmonių galvose, bet ir vidaus bei užsienio politikoje.

Gruodžio mėnesio pradžioje, kaip prisimename, Lietuvos atstovai pritarė Jungtinių Tautų rezoliucijai dėl Jeruzalės statuso ir tuo pačiu nepritarė JAV sprendimui pripažinti Jeruzalę oficialia Izraelio sostine bei perkelti į ją savo ambasadą. Tuo tarpu kai kurios kitos ES narės, jų tarpe mūsų artimiausios kaimynės, Lenkija ir Latvija balsuojant susilaikė.

Lietuvos užsienio reikalų ministeriją tokį balsavimą mėgino paaiškinti tuo, kad parėmė bendrą Europos Sąjungos poziciją. O kokia tai pozicija? Ilgalaikis nieko neveikimas ir ryžtingesnių sprendimų vengimas…. Ar tai padeda Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimui? Vargu bau. Liūdniausia, kad nesimato jokių prošvaisčių, jokios vilties, kad ES pasiūlys kokį nors, tegu kitokį, nei JAV, bet veiksmingą sprendimą, o ne begalinį „gumos tempimą“, nes vis gausėjanti musulmonų diaspora ES politiką diktuojančiose šalyse, Vokietijoje ir Prancūzijoje, pančioja laisvą tų šalių politikų valią ir objektyvią nuomonę. Be to, kaip teisingai pastebėjo Vytautas Radžvilas, ES neveiksmingą poziciją „lemia ES „ilgalaikės ir bendros politikos“ formuotojams būdingas ideologizuotas ir vienpusiškas multikultūralistinis pasaulio matymas“.

Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvija ir kitos ES narės jau praregėjo ir mato, kuo neskaitlingoms valstybėms gresia „multikultūralistinis pasaulio matymas“: savosios kultūros praradimu. Beje, Šiaurės šalys, į kurias karts nuo karto mėgina lygiuotis ir Lietuva, irgi kuo toliau, tuo skeptiškiau vertina „Jungtinių Europos Valstijų“ idėją, kurią nuolankiai nekritiškai priima Lietuvos politikai.

Dėl ko savo savarankiškos nuomonės, pagrįstos SAVO valstybės ir tautos interesais, neformuoja ir negina Lietuvos politikai? Gal Lietuva yra  labiau „europietiška“ nei Latvija, Lenkija, Vengrija ar šiaurės šalys? Gal mūsų politikams stinga tam reikalingų smegenų? O gal po šiai dienai Lietuvoje sprendimus priiminėja tie žmonės, kurie išsaugojo senąją, sovietinę tradiciją visus sprendimus palikti „viršininkui“, anuomet – Maskvai, dabar – Briuseliui? Vadinasi, neišmoktų istorijos pamokų tik daugėja…

Pirmaisiais nepriklausomybės metais daug kritikos strėlių buvo nukreipta prieš ideologiją visur ir visada: prieš ideologizuotą mokyklą, ideologizuotus sprendimus, tikint, jog tik SSSR buvo ideologizuota valstybė, o štai vadinamų demokratinių valstybių, Europos Sąjungos vykdoma politika yra „švari“, laisva nuo bet kokios ideologijos. Tačiau ES diegiama multikultūralizmo ideologija tik leksika skiriasi nuo sovietų stumtojo internacionalizmo (panašiai kaip sveikatos apsaugos sistemoje „seselė“ skiriasi nuo „slaugytojos“).

Tad kas gali paneigti, kad ir pasekmės bus panašios?!

2017.12.31; 12:00

ES vyriausiasis „Brexit” derybininkas Mišelis Barnjė pareiškė, kad trečiajame „Brexit” derybų etape Briuselyje nepavyko pasiekti jokios pažangos. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) ketvirtadienį pareiškė, kad trečiajame „Brexit“ derybų etape Briuselyje nepavyko pasiekti jokios akivaizdžios pažangos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

M. Barnjė teigimu, mažai tikėtina, kad spalį pavyks pradėti derybas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės (JK) santykių.

„Šią savaitę mums pavyko išsiaiškinti daug įvairių aspektų, pavyzdžiui, dėl pasienio darbuotojų statuso. Tačiau svarbiausiais klausimais nepasiekėme jokios akivaizdžios pažangos, nors diskusija apie Airiją buvo produktyvi“, – per bendrą spaudos konferenciją su JK „Brexit“ sekretoriumi Deividu Deivisu (David Davis) sakė M. Barnjė.

ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas taip pat išbarė Londoną, neva šis reikalauja „neįmanomo“.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.09.01; 02:55

Belgijoje pradėti du tyrimai po to, kai penktadienio vakarą peiliu ginkluotas vyras Briuselio centre užpuolė patruliuojančius karius ir buvo jų nušautas. Išpuolis vertinamas kaip teroristinis aktas, apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti. Antrasis tyrimas įvertins kareivių atsaką į išpuolį.

Puldamas kareivius peiliu užpuolikas šaukė „Alach akbar“ (Dievas didis), tačiau jį sustabdė vienas kareivis, du kartus šovęs į užpuoliką. Vyras netrukus po to ligoninėje mirė. Vėliau tyrėjai tarp mirusiojo daiktų rado netikrą ginklą ir dvi Korano knygas.

Tyrėjų teigimu, užpuolikui buvo 30 m., jis kilęs iš Somalio, o į Belgiją atvyko 2004 m. Migracijos ministras Teo Frankenas (Theo Francken) sakė, kad vyrui 2009 m. buvo suteiktas prieglobstis, o 2015 m. jis gavo Belgijos pilietybę.

Tyrimą atliekantys pareigūnai apieškojo vyro namus Briugėje, tačiau neatskleidė, kas juose buvo rasta. Jie pridėjo, kad nušautasis nebuvo žinomas dėl ryšių su islamistų kovotojais, bet 2017 m. vasarį įvykdė užpuolimą.

Anot prokurorų antrasis tyrimas nustatys, ar užpuoliką nušovęs karys elgėsi tinkamai.

„Atrodo, kad kareivis dukart šovė į įtariamąjį, kuris puolė juos peiliu. Šaudyta buvo dėl savigynos ir laikantis ginklų panaudojimo taisyklių“, – sakoma prokuratūros pranešime.

Kariai Belgijos sostinės gatvėse patruliuoja dėl aukšto terorizmo grėsmės lygio, kuris buvo paskelbtas po mirtinų islamistų išpuolių Paryžiuje 2015 m. ir Briuselyje 2016 m. Šių metų birželio mėnesį kareiviai Briuselio traukinių stotyje nušovė įtariamą savižudį sprogdintoją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.27; 00:05

Lenkija ir toliau griežtai atmeta pabėgėlių padalijimą Europos Sąjungoje (ES). „Šis sprendimas yra netinkamas ir kelia grėsmę saugumui“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos Varšuvoje paskelbtame atsakyme Europos Komisijai. Dėl nepakankamo dalyvavimo ES pabėgėlių paskirstymo programoje Komisija birželį pradėjo sutarties pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lenkiją, Vengriją ir Čekiją, informuoja agentūra dpa.

Lenkijos vyriausybė savo neigiamą poziciją dėl pabėgėlių padalijimo argumentuoja saugumo problemomis. Nacionalinis saugumas yra išskirtinai kiekvienos šalies narės atsakomybė, pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak). „Paryžius, Stokholmas, Briuselis, Berlynas, Mančesteris, Barselona. Kiek dar Europos miestų turi užpulti teroristai, kad Europos Sąjunga pabustų?“ – klausė ministras.

Iš viso pagal ES kvotas į Bendrijos šalis turi būti paskirstyta 160 000 pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos, į kur pabėgėlių krizės įkarštyje 2015 ir 2016 metais atvyko ypač daug migrantų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.24; 00:01

JAV pareigūnai pareiškė, neva prieštaringai vertinamas profesorius, kurį, anot žiniasklaidos, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketino paskirti JAV pasiuntiniu Europos Sąjungoje (ES), nekandidatuoja į šį postą, praneša BBC.

Baltųjų rūmų pareigūnai JAV žiniasklaidai teigė, kad T. Malokas niekada nebuvo svarstomas kandidatas į šias pareigas. Pirmą kartą sausio mėnesį pasirodžius pranešimams apie galimą T. Maloko paskyrimą į JAV pasiuntinio ES pareigas, Briuselyje kilo susirūpinimas. Profesorius T. Malokas kritiškai vertina ES, anksčiau ES palygino su buvusia Sovietų Sąjunga.

Anksčiau šiais metais T. Malokas BBC sakė kalbėjęs su D. Trampu apie JAV ambasadoriaus ES vaidmenį, tačiau pareiškė, kad „jo paskyrimas negali būti patvirtintas, kol apie tai nebus paskelbta iš prezidento lūpų“.

Tačiau Baltųjų rūmų pareigūnas verslo laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė, kad niekada nebuvo svarstoma T. Maloko kandidatūra šiam postui. JAV valstybės departamentas patvirtino, kad T. Malokas tikrai nėra kandidatas į pasiuntinio pareigas.

Profesorius žinomas dėl garsiai reiškiamos kritikos dėl bendros valiutos euro ir kritiškų pasisakymų apie Europos Komisijos prezidentą Žaną Klodą Junkerį (Jean-Claude Juncker). Europos Parlamento lyderiai vasarį teigė, kad T. Maloko požiūris į ES pertvarkymą atskleidė „siaubingą piktavališkumą“, ir jis turėtų būti paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.27; 04:30

Ketvirtadienis, gegužės 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus NATO vadovų susitikime.

Šis susitikimas, į kurį atvyksta visų 28 Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai, yra pirmasis, kuriame dalyvaus JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ir naujasis Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas. Jame taip pat pirmą kartą dalyvaus Juodkalnija, kuri visateise NATO nare taps birželio 7 dieną. 

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valstybių vadovai aptars NATO narių indėlio ir atsakomybės pasidalijimą, užtikrinant kolektyvinę gynybą, kovos su terorizmu stiprinimą, pernai Varšuvoje sutartų atgrasymo priemonių įgyvendinimą ir priešakinių batalionų Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokavimą, tolesnį Aljanso stiprinimą.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų batalionai, vadovaujami Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV, jau yra dislokuoti Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Birželį Kanados vadovaujamas batalionas bus dislokuotas Latvijoje. Stiprinant NATO atgrasymą į Rusijos keliamą grėsmę dvišalių pagrindu regione taip pat nuolatos rotuojasi papildoma JAV karių brigada ir sunkioji technika.

Susitikimo Briuselyje metu, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe’ui, bus atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas. Tai vienas moderniausių statinių pasaulyje, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai ir tvariam energijos naudojimui.

Briuselyje taip pat bus atidengti 2 memorialai. Vienas jų, skirtas Berlyno sienai, simbolizuoja laisvės pergalę prieš priespaudą.

Antrasis memorialas primena 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke. Būtent tuo metu buvo pirmą kartą aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuriame įtvirtinti esminiai NATO kolektyvinės gynybos principai. Per teroristines atakas Niujorke žuvo tūkstančiai žmonių ir buvo sugriauti Pasaulio prekybo centro dangoraižiai dvyniai.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2017.05.25; 03:00

Vytautas Visockas

Neseniai Andrius Kubilius angliškai kalbėdamas (nesitikėjau, kad jis taip gerai moka speakinti) tarptautinėje konferencijoje retoriškai klausė: kur mes dabar būtumėm, kas mes dabar būtumėm, jeigu ne Europos Sąjunga? Maždaug taip pasakė.  Aš irgi dažnai apie tai pagalvoju. Kai dar tik norėjome tapti išsvajotosios Sąjungos nariais, su Vilniaus Vytautų klubu važinėjome po mokyklas ir moksleiviams pasakodavome, kaip gerai bus, jeigu įstosime, jeigu būsime priimti. Galėsime laisvai važinėti po visą Sąjungą! Į Paryžių, į Londoną, į Romą, Berlyną… be jokių problemų. Fantastika! Šis argumentas, kiek prisimenu, buvo pagrindinis. Griuvus geležinei uždangai, jis darė įspūdį. Šalčininkų rajono moksleiviai mūsų klausėsi išsižioję.

LRT televizijoje įvairaus išsilavinimo žmonės karts nuo karto atsako į klausimą, kaip jie supranta Laisvę, kas jiems yra Laisvė? Tipiškas atsakymas: Laisvė – tai kai gali važiuoti, kur nori, kalbėti, ką nori, daryti, ką nori. Europos Sąjunga buvo (ir tebėra?) Laisvės simbolis.

Buvau gerai pažįstamas su Romualdu Ozolu. Tada, kai aš agitavau Šalčininkų moksleivius referendume balsuoti už stojimą į ES, jis buvo daugiau negu skeptikas. Ne kartą šiuo klausimu buvome susiginčiję. Aš nemačiau geresnės išeities, o jis 2004-ųjų balandžio 28 d. rašė: “Kad būčiau galėjęs pagalvoti, jog Antroji Respublika išsilaikys tik 14 metų! Niekada! O dabar štai aišku: šių metų gegužės 1 dieną, išsilaikiusi vos vos daugiau kaip keturiolika metų, Respublika baigsis, prasidės nauja sąjunga, šįkart – Europos Sąjunga, o iš tiesų – sąjunga su Vokietija, kaip anais laikais po Tarybų Sąjunga slėpėsi sąjunga su Rusija. Toks staigus mūsų valstybės sunaikinimas kelia klausimų: negi Lietuvai amžinai lemta griuvinėti iš vienos priklausomybės į kitą? Negi išbarsčiusi savo imperiją ji prarado ir savo perspektyvą? Negi jai skirtos tik ilgesnės ar trumpesnės pabaigos konvulsijos?”  Jis manė, kad baisiausias po 1990 metų Nepriklausomybės atkūrimo patirtas pralaimėjimas yra mūsų nesugebėjimas rasti geresnės išeities, nei, vos išsivadavus iš vienos sąjungos, stojimas į kitą. “Tai dar baisesnė priklausomybė, nei buvo ištikusi mus Liublino unijos metu“.

Taigi, kuo ir kur dabar būtumėm, jeigu būtų laimėjęs ne A.Kubilius, o R.Ozolas? Sunku įsivaizduoti, kaip būtų  buvę be ES, bet tada taip pat negalėjome įsivaizduoti, kad  bus taip, kaip dabar yra, kai esame ES. Buvom naivūs kaip kūdikiai. 

Turbūt galima neabejoti, kad, jeigu ne ta laisvė ką noriu daryti, ką noriu kalbėti, kur noriu važiuoti, tie 800 000, o gal net visas 1000 000 šiandien būtų namie. Mažiau turėtumėm milijonierių, mažiau automobilių, viadukų, sporto salių, apžvalgos bokštų… O alkoholikų, narkomanų, žmogžudžių, vaikžudžių, savižudžių, bedarbių, patiltėse gyvenančiųjų? O patyčių mokyklose, o prabangių vilų draustiniuose, pajūryje, paupiuose, paežerėse? O laisvės (ką noriu, tą darau) būtų daugiau ar mažiau? O tautiškumo, patriotiškumo, lietuvių kalbos?

A.Kubilius žino, kaip būtų buvę, aš nežinau. Tikrai šiandien sunku (man atrodo – neįmanoma) pasakyti, kaip gyventumėm Lietuvoj su sostine Vilniuje, o ne Briuselyje. Aš nepamiršau milijardų, kuriuos iš to Briuselio gavome ir dar gauname, bet ar jie gali nusverti praradimus, kuriuos dabar matome, apie kuriuos kas valandą informuoja žiniasklaida? Juk abejojančiųjų lietuvių tautos išlikimu kaskart vis daugiau.

Ir Briuselyje, ir Lietuvoje (Seime, Vyriausybėje) jau matomos, kartais pripažįstamos didžiulės negerovės, bet apie tikrąsias jų priežastis kalbėti vengiama. Mano akimis, didžiausia ES klaida – kad ji pasikėsino į titulines tautas (ypač mažas), į šeimas, į tautines valstybes, paniekino tautiškumą ir suabsoliutino pilietiškumą. Kas naudinga Didžiajai Britanijai, Vokietijai – kartais pražūtinga Lietuvai. Gydytojai iš Vokietijos į Lietuvą nebėga, bedarbiai iš Anglijos darbo Lietuvoje neieško. Mus žudo vienodos kainos, tačiau nevienodi atlyginimai ir pensijos. Bet apie tai net užsiminti vengiama. O tie, kurie užsimena, apšaukiami nacionalistais, antidemokratais. Kosmopolitui Tomui Venclovai, dažnai apsilankančiam Lietuvoje, visada suteikiama galimybė plačiai skleisti savo pažiūras, o tiems, kuriuos jis vadina nefilosofais, – didžiųjų žiniasklaidos priemonių durys uždarytos, nes jie naudingi populistams, o pavojingi – elitui, liberalams, kosmopolitams.

Vis dėlto didžiausia Lietuvos netektis – jaunoji karta (turbūt didelė  jos dalis), išauklėta be meilės savo tautai, savo Tėvynei, savo kalbai. Dabar norima šią netektį sušvelninti, bet patriotų jėgos, ko gero, jau silpnesnės už tų, kurių rankose liberalioji žiniasklaida.

Skiname vaisius, liberalų, kosmopolitų užmegztus tuoj po įstojimo į ES: po Kovo 11-osios gimusios motinos žudo savo vaikus, vaikai, tėvų palikti senelėms, gatvei, žiauriausiais būdais žudo dėl prabangaus automobilio. Psichologinis ir fizinis smurtas, dvasinis ir materialinis skurdas taip išsikerojo, kad apima neviltis. Bet kas dėl to kaltas? Policininkas, laiku neatvažiavęs ginti mušamos žmonos, socialinis darbuotojas, numojęs ranka į darželinuko mėlynes veide? Čia pasekmės, o priežasčių reikėtų ieškoti ne tik Vilniuje, bet ir toli Briuselyje. Ir tautos jų jau ieško. Londone, Paryžiuje, Berlyne,  Amsterdame galvas kelia vadinamieji populistai. Bet kas yra populizmas?  Idėjos, šūkiai, atitinkantys daugumos lūkesčius, nukreipti prieš savanaudišką elitą.

Europos Sąjungos ideologų klaidas jau mato dar nesunaikintos į ją įeinančiųjų valstybių titulinės tautos. Liberalizmas,kosmopolitizmas – bevaisis kaip mulas, – rašė Ozolas. Taigi – anksčiau ar vėliau jam teks numirti, nepalikus nieko pozityvaus. Europa jau keičiasi, sugrįžta į tradicines vertybes. Jau nebijoma pasakyti, kad Anglija, Prancūzija, Vokietija…  – pirmiausia anglams, prancūzams, vokiečiams, o tik paskui tautinėms mažumoms ir emigrantams. Taip, kaip buvo pastaraisiais dešimtmečiais, jau nebus, o kaip bus – jaunoji karta pamatys. Duok Dieve, kad toje ateityje Lietuva, lietuvių tauta dar kartą išliktų. Nes Putino Rusija ne juokais ketina pirmiausia būtent mus, Baltijos valstybes, praryti su visais nacionalistais, liberalais ir kosmopolitais. Labiausiai kalti būtų pastarieji, nes būtent jie mus vertė daryti ne ką reikia, kad išliktumėm, o kas naudinga jiems vieniems.

2017 03 16

„Ketvirtadienį aukščiausi Belgijos valdininkai pripažino nedarnumą ir kitas klaidas, padarytas mirtininkų surengtų sprogdinimų Briuselyje išvakarėse, kai, daugėjant duomenų apie ryšius su Islamo valstybės organizuotais Paryžiuje teroro aktais, įmanomos prielaidos, kad platus parengtų teroristų tinklas, kurio šaknys Sirijoje, dabar įsikūrė Europoje“, – rašo The New York Times.

„Belgijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai pripažino, kad jų departamentai privalėjo imtis priemonių po žinios iš Turkijos apie nuteistą belgų nusikaltėlį, kuris pernai ten buvo neilgam areštuotas, įtarus teroristine veikla, ir kuris, pasirodo, yra vienas iš mirtininkų. Ir Belgijos prokuratūra pareiškė, kad to žmogaus brolis – kitas mirtininkas – buvo ieškomas nuo gruodžio ryšium su atakomis Paryžiuje“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Belgijos valdininkai pripažino klaidas dėl teroro akto Briuselyje”

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su ES šalių lyderiais pasirašė bendrą Europos Vadovų Tarybos pareiškimą dėl teroristinių išpuolių Belgijoje.

Europos šalių vadovai pabrėžia, jog šiandienos ataka Briuselyje buvo nukreipta prieš atvirą ir demokratinę visuomenę. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės solidarizuojasi su Belgija ir išlieka vieningos bei tvirtos kovoje su neapykanta, ekstremizmu ir terorizmu.

Continue reading „Europa solidarizuojasi su Belgija”

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Belgų Karaliui Philippe dėl tragiškų įvykių Briuselyje.

„Šie brutalūs, nusikalstami ir aukų nesirenkantys išpuoliai yra niekaip nepateisinami. Kartu su visais Belgijos draugais ryžtingai smerkiame bet kokį terorizmą ir reiškiame palaikymą ir vienybę su Jūsų šalimi ir jos piliečiais“, – sakoma Prezidentės užuojautoje.

Continue reading „Prezidentė pareiškė užuojautą dėl išpuolių Briuselyje”

Lapkričio 9 d. Briuselyje vyko neeilinis Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos (TVR) susitikimas. Jo metu buvo aptarti šalių veiksmai įgyvendinant Tarybos priimtus sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo iš Italijos ir Graikijos, taip pat tartasi, kaip toliau stiprinti bei įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) atsaką į esamą migracijos krizę.

Italijos ir Graikijos ministrai susitikime pateikė naujausią informaciją apie esamą situaciją. Iki šiol imtasi įvairių priemonių, tačiau migracijos apimtys nesumažėjo. Iš viso perkelta 117 asmenų iš Italijos ir 30 asmenų iš Graikijos.

Continue reading „Briuselyje susitarta dėl tolesnių veiksmų, siekiant suvaldyti migracijos krizę”

Lietuva galinti pasidžiaugti dar viena gera žinia: iš NATO vadovybės Briuselyje masiškai vejami diplomatais bei diplomatinių institucijų pareigūnais apsimetantys rusų šnipai.

Tikslių duomenų, kiek rusų diplomatų (šnipų) privalės palikti NATO būstinę, – nėra.

Tačiau „The Guardian“ ir „The Daily Maily“ leidiniuose rašoma, jog Vakarai nori atsikratyti net 45-aisiais ryšių su Rusija turinčiais žmonėmis, akredituotais Briuselyje.

Continue reading „Iš NATO vadavietės Briuselyje masiškai vejami rusų šnipai”