Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Per visą savo gyvenimą, pradedant nuo atmintyje išlikusių ankstyvosios vaikystės dienų iki permirkusio košmariškų sapnų prakaitu šiandieninio gyvenimo peripetijų, turėjau daug augintinių šunų ir kačių, ne vieną iš kurių dabar prisimenu prieš akis iškylant anojo šauniam uodegos plazdėjimui. Prisipažinsiu, kad neišnaudojau progos atidžiu įsižiūrėti į kitų naminių gyvūnų, tarkime, karvių ar arklių pasturgalius, tačiau apie kačių, o ypač šunų uodegas galėčiau papasakoti daugiau svarbių detalių nei esame paprastai linkę suteikti šiam neva nereikšmingam daikčiukui.

Dabar jau niekas nebesiginčija, kad šuniui uodega yra susikalbėjimo su aplinkiniais organas, tačiau homo sapiens dažniausiai neišmano tokios kalbos, apsiribodamas savo supratime keliomis banaliomis uodegos vizginimo ar nuleistos uodegos frazėmis, pranešančiomis apie džiaugsmą ar nusiminimą. O uodega išties yra labai plaus diapazono išraiškos priemonė, taigi galėtume pasakyti net taip, kad signalų uodega įvairovė tinka išreikšti begalę jausminių niuansų arba net parodo būtybės nusiteikimą mąstyti. Todėl čia kyla ir toks klausimas – kodėl žmogus evoliucijos eigoje prarado savo uodegą, į gerą ar blogą tai galiausiai turėtų atvesti? Ar uodegos praradimas mūsų atveju yra toks neginčytinas atradimas kaip paprastai esame linkę manyti? Kaip būtų galima pritaikyti susigrąžintos uodegos potencialą dabartiniam žmogaus gyvenimui? Kokia galėtų būti uodegos reikšmė dvasiniam žmogaus tobulėjimui, juolab rūpi pasiaiškinti – kaip uodegos atgavimas mums padėtų susigražinti tikėjimą visuomenės pažanga ir ekonominės gerovės pažadu? Kaip matome, kyla ne vienas, o visas spiečius klausimų.

Jeigu dar karštai nepatikėjote tokios galimybė seka, pabandykite atlikti mintinį eksperimentą, keliant klausimą – kokia uodega tiktų, labiausiai derėtų prie veido, pažiūrų, polinkių mūsų tarsi ir gerai žinomiems politikams, kitiems visuomenės lyderiams, žvaigždėms ir žvaigždutėms, toliau –  mums artimiausios aplinkos žmonėms, man pačiam?

Keliant tokį klausimą apie uodegos atitikimą giliausiai žmogaus esmei, labai panašiai kaip ir pasakoje apie Pelenę, kai kurpaitės atitikimo pėdai paieškos užsibaigė didele sėkme, mes įgytume naują metodologinę žmogaus pažinimo arba net žmogiškos tikrovės atradimo priemonę. Kai hermeneutinė metodologija, įpareigojanti kitą žmogų pažinti kaip kitą aš, mūsų epochoje išsisėmė, metodologinės vaizduotės, siekiant mintimis prikabinti labiausiai tinkamą uodegą tiriamajam antropologinio turinio objektui, taikymas išvestų mus į naujus tyrimo horizontus. Humanistikos mokslams pastarojo šimtmečio bėgyje paskendus subjektyvybės ir vidujybės gelmėse, žmogaus likimo apmąstymas uodegos kontekste leistų atsiremti į kažką objektyvaus, padėtų išsiropšti į krantą ir atsistoti ant  daugiau ar mažiau tvirto pagrindo.

Kokerspanielis. Slaptai.lt nuotr.

Taigi imkime ir pabandykime įsivaizduoti, kokia uodega iš begalinės įvairovės labiausiai tiktų, tarkime, dabartinės konsistencijos aukšto stoto ir prižiūrėtos sielos, taip pat išpuoselėtų manierų subjektui Gitanui Nausėdai, kokia –  Ingridai Šimonytei, kokia – dar kažkam, tada viskas turėtų stoti į savo vietas, nebeliekant jokio reikalo autoriui veržtis pro atviras duris. Tačiau jeigu vis tik klausiate mano nuomonės, daug nesislapstydamas pastebėsiu, kad I.Šimonytei prie veido, kaip atrodo, liuksiškai derėtų dalykiška ir simpatiška dalmantinų veislės kalytės uodega, o išsprogusių akių buldogo bigė kaip kirvis kotą atitiktų kito politiko vidinį „aš“, kurio pavardės viešai net neminiu, nes toks smulkmeniškas jojo „aš“ įvardijimas rodytų autoriaus nepasitikėjimą skaitytojo vaizduote. Nesunku nuspėti ir tai, kad šių eilučių autoriui savo ruožtu labiausiai tiktų primušto kiemsargio uodegipalaikis.

Uodegos reanimacija žmogui leistų mums, žmogaus pavidalo būtybėms, pajusti artimesnį ryšį su gamta ir išbandyti jėgas tarprūšiniame uodegų vizginimo čempionate. Visi gerai suprantame, kad vargu ar žmogynui  kada nors pavyks prilygti šuniui pagal uoslės sugebėjimus, tačiau niekas negalėtų uždrausti kiekvienam iš mūsų  pagal savo sielos grožį įsitaisyti tokią prabangią uodegą, kad su ja nebūtų gėda pasirodyti net tarp povų veislės patinų.

Kita vertus, jau laikas būtų prisipažinti, kad šis įvadas iš esmės buvo parašytas siekiant atsakyti į didžiausią nerimą man šiandien keliantį klausimą – kaip būtų galima išgelbėti vartotojiškos visuomenės industriją, kai jos apsukos karantino metu pastebimai sulėtėjo?

Šuo su akiniais. Slaptai.lt nuotr.

Kaip nesunku įsivaizduoti, žmonėms pradėjus dėvėti uodegas, kūno priežiūros ir higienos pramonė, taip pat, be jokių abejonių, plastinė chirurgija gautų stiprų postūmį arba net pasikeltų į kitą, daug aukštesnį lygį, ženkliai prasiplėstų ir atsinaujintų sveikatinimosi, sporto ir  dietos infrastruktūra, taigi vartotojiškos visuomenės industrijos smagračiai vėl pradėtų suktis taip sparčiai, kad net pyškėtų. Jeigu uodega taptų mados reikalu tarp žmonių, o išstojimas viešumoje be uodegos būtų prilygintas nuogo lunatiko pasirodymui gatvėje, kai kur jau pradėję ryškėti gamybos ir prekybos stagnacijos požymiai dingtų kaip vėjo nupūsti.

Jeigu neklystu, būtent praeito amžiaus trečiajame dešimtmetyje buvo pradėjusi stoti ir dusti tabako gamybos pramonė, nes visi sandėliai buvo  užkrauti neišparduotais tabako gaminiais. O padėtį išgelbėjo viena reklaminė nuotrauka, vaizduojanti dailią moteriškę, viena ranka atsirėmusią į prestižinės markės automobilį ir laikančią rūkstančią cigaretę ilgame kandiklyje tarp pirštų kitoje rankoje. Nuotraukos poveikis buvo milžiniškas, moterys urmu puolė rūkyti, savo ruožtu pramoninkai įgijo galimybę atlaisvinti sandėlius nuo užsistovėjusios produkcijos. 

O dabar pagalvokime, kokio stulbinančio visuomenės dinamizavimo efekto sulauktume, jeigu uodegas lygių galimybių laikais staiga pradėtų dėvėti ne tik moterys, bet ir vyrai, ne tik vyrai, bet ir moterys. Teisę užpatentuoti šią visuomenės dinamizavimo idėją perleidžiu Lietuvos valstybei, kuri, paplitus uodegų dėvėjimo madoms visame pasaulyje, įgytų teisę rinkti mokesčius nuo kiekvienos žmonių dėvimos uodegos visuose pasaulio pakraščiuose. Kas be ko, toks mokestis būtų vadinamas uodegos mokesčiu, o Lietuvos valstybė, turinti išimtinę teisę rinkti uodegos mokestį, taptų turtingiausia pasaulio valstybe.

Blaiviai žiūrint į reiškinius, butų galima suabejoti ir dėl to – ar žmonijai yra skirta sulaukti laimingos pabaigos? Tiesą sakant, kad ir kaip žiūrėtume, – optimistiškai ar pesimistiškai, – aišku yra tai, kad žmonija kaip tokia neturi siužeto. O jeigu žmonija neturi siužeto, tai žmoniją sudarantys individai mainais turėtų įgyti teisę dėvėti uodegas, ar ne? Teisinga būtų, jeigu individai įgytų teisę dėvėti uodegas mainais už žmonijos likimą be siužeto!

2021.03.26; 04:41

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, pasitelkdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnus, identifikavo bendrininkų grupę, neteisėtai besipelniusią iš akcizinių prekių, kurios į vidaus rinką, galimai, pateko kontrabandos būdu, realizavimo.
 
Kaip praneša Lietuvos kriminalinės policijos biuras, neviešo tyrimo metu biuro pareigūnai surinko pakankamai duomenų, įrodančių, jog vienas iš grupės organizatorių, Kauno apskrityje subūręs bendrininkų grupę, iš tam tikrų asmenų įgijo, gabeno ir per gerai organizuotą tinklą realizavo daugiau nei 100 000 pakelių cigarečių, taip pat ir alkoholinių gėrimų.
 
Turtą, įgytą nusikalstamu būdu realizavus akcizais apmokestinamas prekes, įtariamieji neretai registravo kitų asmenų vardu, maskavo tokio turto įgijimo šaltinius, bandė legalizuoti.
 
Kelias dienas trukusios operacijos metu pareigūnai Kauno apskrityje atlikto 12 kratų, apžiūrėjo įtariamųjų gyvenamąsias vietas, patalpas, kuriose buvo laikomos ir realizuojamos galimai kontrabandos būdu įvežtos cigaretės bei kitos akcizais apmokestinamos prekės. Kratų metu surasta apie 21 000 vnt. nelegaliai laikomų Baltarusijos bei Rusijos gamintojų cigarečių pakelių, taip pat daugiau nei 200 litrų neaiškios kilmės nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, supilstytų žymių alkoholio gamintojų tarose. Bus tiriama, ar ši produkcija nėra suklastota.
 
Nusikalstamos veiklos organizatoriaus namuose, pagalbinėse patalpose, įvairiose slėptuvėse rasti, galimai, iš nusikalstamos veiklos gauti pinigai – kruopščiai paslėpti apie 430 000 eurų ir daugiau nei 82 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Bendra paimtų pinigų vertė viršija pusę milijonų eurų.
 
Kratos metu taip pat rasti suklastoti dokumentai ir kita tyrimui ir pinigų plovimo įrodinėjimui reikšminga medžiaga.
 
Sulaikyti 5 asmenys. Trims įtariamiesiems teismas skyrė suėmimus. Kitiems dviem – švelnesnes kardomąsias priemones. Du asmenys apklausti specialaus liudytojo statusu.
 
Vienas iš įtariamųjų pasiūlė kyšį pareigūnui, dėl ko buvo sučiuptas su įkalčiais ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui.
 
Kai kurie sulaikyti asmenys yra žinomi policijai. Tikėtina, kad įtariamųjų ratas gali plėstis.
 
Siekiant atlyginti žalą valstybei, galimam išplėstinio turto konfiskavimui užtikrinti įtariamiesiems apribota jų nuosavybės teisė į kratų metu paimtas 5 transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra didesnė nei 1,2 mln. eurų.
 
Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dėl neteisėto praturtėjimo ir papirkimo.
 
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 07:00

Alytuje penktadienio rytą policijos pareigūnams nestojo stabdomas automobilis „Audi A6 Allroad“.
 
Automobilis apie 8 val. buvo stabdomas Alytuje, Santaikos gatvėje. Persekioję automobilį policijos pareigūnai jį rado Alytaus rajono Kaniūkų kaime. Vairuotojo jame jau nebuvo.
 
Automobilio viduje rasta 30 paketų, kuriuose buvo akcizais apmokestinamos prekės, praneša Policijos departamentas.
 
Bendrai rasta 12 000 cigarečių pakelių, kurių vertė 41 400 eurų. Šalia įvykio vietos sulaikytas ir įtariamasis, gimęs 1996 m. Jis uždarytas į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.03; 00:01

Ar pavyks Švedijai tapti nerūkančia šalimi? EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį švedai priėmė griežtesnius rūkymą ribojančius įstatymus, skelbė „Deutsche Welle“. Viešosios vietos, kuriose galima prisidegti cigaretę, buvo dar labiau apribotos.
 
Skandinavijoje rūkyti baruose ir restoranuose buvo uždrausta jau 2005 metais. Švedija šią savaitę žengė dar vieną žingsnį, siekdama tapti šalimi be rūkalų.
 
Pirmadienį šalis priėmė įstatymą, draudžiantį rūkyti švedams tam tikrose vietose. Rūkymas buvo uždraustas žaidimų aikštelėse, traukinių stotyse, net šalia restoranų ir barų. Draudimas taip pat taikomas el. cigarečių vartotojams.
 
Europos Sąjungos statistika rodo, kad pagal rūkalų suvartojimo kiekį Švedija yra mažiausiai nuolatinių rūkal
Švedija iki 2025 metų žada tapti nerūkančia šalimi: priimtas rūkymą ribojantis įstatymas. EPA-ELTA nuotr.
ių turinti šalis. Dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas iškėlė tikslą iki 2025 metų švedams tapti visiškai nerūkančia tauta.
 
Vis dėlto naujasis įstatymas sukėlė pasipriešinimą. Rūkantis pilietis Niklas Qvarnstromas sukūrė rūkymo įstatymui oponuojančią feisbuko grupę, buvo surengtas ir nedidelis protestas.
 
Grupės įkūrėjas teigė, kad rūkymo problemos turėtų būti sprendžiamos tikrai ne draudimais. Jo požiūriu, naujasis Švedijos įstatymas dėl rūkymo buvo moraliai netinkamas – jis diskriminuoja rūkančius žmones, žeidžia juos asmeniškai, tokia rūkančius ir nerūkančius žmones atskirianti situacija, N. Qvarnstromo nuomone, yra nesąžininga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 07:00

Seime – spaudos konferencija „Pasaulinė diena be tabako 2019″. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Specialistai teigia, kad rūkymas daro neigiamą poveikį žmogaus plaučiams – nuo vėžio iki lėtinių kvėpavimo sistemos ligų. Per pastaruosius metus pasaulyje dėl rūkymo mirė 7 milijonai žmonių, dar 1 milijonas – dėl pasyvaus rūkymo.
 
Pasak specialistų, su rūkymu labai susijusi ir dar viena liga – tuberkuliozė. Ji pažeidžia plaučius ir blogina jų funkciją. Aktyvi tuberkuliozė žymiai padidina mirties nuo kvėpavimo nepakankamumo riziką.
 
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian teigimu, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų rūko, 72 proc. tabaką vartojančių asmenų teigia, kad jie bandė mesti rūkyti, o 26 proc. tai pavyko. 12 proc. rūkančiųjų prisipažino norintys pamėginti mesti rūkyti, tačiau nė karto to nebandė.
 
Pasak G. Belian, labai plačiai paplitusi ir pasyvaus rūkymo problema, viena valanda buvimo prirūkytoje patalpoje prilygsta vienai surūkytai cigaretei.
„Jau dabar mokslininkai pradeda kalbėti ne tik apie tą pasyvų antrinį rūkymą, kada nerūkantis žmogus, esantis šalia rūkančio žmogaus, įkvepia rūkančiojo iškvepiamus dūmus ir sakoma, kad viena valanda prirūkytoje patalpoje lygi surūkytai vienai cigaretei. Bet jau yra kalbama apie tretinį rūkymą. Tretinis rūkymas, kada užtenka ateiti, pavyzdžiui, į tą patalpą, kur žmogus rūko, nors jis jau išėjo, bet tie visi cigarečių teršalai nusėda ant paviršių, ir mes kvėpuojame iš esmės tomis pačiomis kenksmingomis medžiagomis. Tai reikia labai susirūpinti kalbant ir apie pasyvų rūkymą“, – sakė G. Belian.
 
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė ragina Lietuvoje aktyviau taikyti kitose šalyse naudojamas tabako kontrolės priemones: didinti akcizo mokestį ir tabako produktų kainas, įvesti bendrinę standartizuotą pakuotę su perspėjimais apie tabako žalą, įgyvendinti efektyvias visuomenės informavimo kampanijas, kuriose būtų aiškinama apie rūkymo ir tabako žalą, suteikti valstybės garantuojamą efektyvią ir visiems gyventojams prieinamą pagalbą metant rūkyti.
 
„Kai plaučių vėžys išsivysto ar atsiranda kiti su rūkymu susiję onkologiniai susirgimai, jie ypač sunkiai pasiduoda įvairioms sveikatos priežiūros priemonėms ir gydymui, jei susirgęs žmogus yra rūkantis arba tabako vartotojas. Dėl to tabako vartojimo prevencija ir kontrolė yra minima kaip viena prioritetinių visuomenės sveikatos krypčių“, – sakė I. Zurlytė.
 
Pasak G. Belian, be minėtų tabako kontrolės priemonių, Lietuvoje reikėtų didinti nerūkymo zonų skaičių. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių bent po vieną tokią zoną yra įsisteigusios 49-ios savivaldybės, kitos to daryti esą neskuba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 13:40

Čekijoje trečiadienį priimtas draudimas rūkyti baruose, restoranuose ir kavinėse. Šalis galiausiai nebebus vienas iš paskutinių „rojaus kampelių“ rūkaliams Europoje, informuoja naujienų agentūra AP.

Draudimui, taikomam barų, restoranų ir tokių viešų vietų, kaip kino teatras, teatras ir sporto varžybų vietos, vidinėse patalpose po ilgai trukusių karštų diskusijų pritarė šalies parlamentas ir draudimą pasirašė užkietėjęs rūkalius šalies prezidentas Milošas Zemanas.

Iki šios dienos Čekija buvo viena iš nedaugelio rūkymui tolerantiškų Europos šalių, Čekijos restoranų savininkai patys galėjo spręsti, ar leisti rūkyti savo įstaigose.

Čekijai paskelbus šį draudimą, Slovakija, rodos, liko vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, kurioje negalioja joks oficialus draudimas rūkyti barų, kavinių, restoranų viduje.

Čekijos sveikatos apsaugos ministerija apytikriai paskaičiavo, kad kasmet nuo rūkymo miršta 18 tūkst. čekų, o dar du tūkstančiai nerūkančių asmenų miršta nuo pasyvaus rūkymo.

Nuo šio trečiadienio, kurį kaip tik minima Pasaulinė diena be tabako, draudimą pažeidęs asmuo bus baudžiamas iki 5 tūkst. kronų (190 dolerių) bauda. Didžioji dalis čekų pritaria šiam draudimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.02; 03:30

Šiandien S. perskaitė įsakymą mūsų koloniją vadinti Veliučionių proftechnine mokykla Nr. 1. Daug kas keičiasi, nors esmė – ta pati. Norima "pasakyti", kad mūsų šalyje žaibiškai neliko nepilnamečių nusikaltėlių. O iš tiesų – jų daugėja.                

Buvau susitikęs su V. motina. Nedidukė, nesena, bet susenusiosios veidu. Rūko. Žadėjo kyšį, jeigu anksčiau išleisiu jos Joną. Gyrėsi, kad gerai gyvena, nemažai uždirba. V. byloje parašyta, kad V. motina – beveik prostitutė. Tikrų prostitučių pas mus nėra.

Continue reading „Su nepilnamečiais nusikaltėliais ( 4 )“

Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie Lietuvos ambasadoriui Vašingtone Žygimantui Pavilioniui atsiųstą JAV kongresmenų, senatorių ir pramoninkų laišką, pranašaujantį Lietuvos ir JAV prekybos santykių pablogėjimą, jei Lietuva pirmininkavimo ES metu palaikys Europos Komisijos pasiūlytą Tabako produktų direktyvą (Direktyvą), sukėlė nemažai atgarsių.

Pasaulyje gerai žinomos organizacijos Corporate Accountability International (JAV) bei Action on Smoking and Health (Škotija) praėjusią savaitę kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą P. Andriukaitį, LR Seimo narius, Užsienio reikalų ir Ekonomikos ministerijas patvirtindamos, kad siųsti laiškai neatitinka JAV kongreso ar juo labiau amerikiečių požiūrio į Direktyvą ir siūlo tokias pramonės iniciatyvas lietuviams tiesiog ignoruoti.

Continue reading „JAV tabako pramonė siekia įbauginti Lietuvos politikus“

statistikos_departamentas

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas per­nai su­rū­kė 5 pa­ke­liais dau­giau ci­ga­re­čių ir iš­gė­rė lit­ru dau­giau al­ko­ho­lio nei už­per­nai.

Skai­čiuo­ja­ma, kad per me­tus vie­nas lie­tu­vis su­rū­kė 42 ci­ga­re­čių pa­ke­lius ir su­var­to­jo vi­du­ti­niš­kai 11,9 lit­ro le­ga­laus ab­so­liu­taus al­ko­ho­lio. Kiek­vie­nam vy­res­niam nei 15 me­tų gy­ven­to­jui pra­ėju­siais me­tais te­ko vi­du­ti­niš­kai 14,1 lit­ro, ar­ba 1,2 lit­ro dau­giau nei už­per­nai, ab­so­liu­taus al­ko­ho­lio.

Continue reading „Pernai lietuviai suvartojo daugiau alkoholio, daugiau ir rūkė“