akcentai_222

Ariogaloje įvykęs tradicinis politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis sukėlė sąmyšį visuomenėje.

Sąmyšis sukeltas “kieta” rezoliucija, kurioje naujos partijos, ypač “Drąsos kelias”, priskiriamos prie blogųjų.

Vienoje rezoliucijoje buvo pasakyta: “Sąskrydžio dalyviams didelį rūpestį kelia naujai susikūrusių ir vis dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa.

Continue reading „Kodėl partizanai nekritikavo Viktoro Uspaskicho“

palaitis_r

Pabaigęs ministro karjerą štai pagaliau turiu laiko prisėsti ir aprašyti Lietuvą mėnesį krėtusią vadinamąją FNTT (Finansinių Nusikaltimų Tyrimų Tarnyba prie VRM) krizę iš savo požiūrio taško. Jei turėsit kantrybės – perskaitykit.

Visi puikiai atsimenate banko „Snoras“ griūtį. Iškilus grėsmei, jog šis bankas sugriaus šalies finansų sistemą, buvo galima staigiu judesiu stabilizuoti padėtį – taip apsaugant valstybę ir jos žmones nuo gilesnės finansinės krizės. Lietuvos bankas jau seniai stebėjo „Snoro“ situaciją. Pagaliau apsisprendė – ilgiau delsti nebegalima. Buvo nuspręsta pasitelkti teisėsaugos institucijas. Ir štai 2011 metų lapkričio 14 d įvyko prokuratūros ir FNTT pareigūnų pasitarimas. Dalyvavo šešiese. Buvo aptariami taktiniai veiksmai. Po pasitarimo du jame dalyvavę FNTT pareigūnai papasakojo – kas yra normalu – savo dviem bendradarbiams apie posėdį ir aptartas detales.

Continue reading „Visa tiesa apie FNTT skandalą“

nobelis_1

Internetinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Mažosios Lietuvos reikalų taryba kreipėsi į Norvegijos ambasadorių Lietuvoje Steinarą Gilą prašydama tarpininkauti pristatant Nobelio premijai Vilių Bražėną.

Keliais sakiniais primenama jo veikla Jungtinėse Amerikos Valstijose.

V. Bražėnas 1951–1971 m. buvo JAV lietuvių bendruomenės Konektikuto apylinkės valdybos narys, pirmininkas, kelias kadencijas Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys. Nuo 1977 m. dalyvavo steigiant politines amerikiečių patriotų grupes, per kurias buvo garsinama ir Lietuvos laisvės byla („Lithuanian American anticommunist group“, „Lithuanian Freedom Forum“, „Waterbury Americanism Forum“, „Stamford Forum for American Affairs“), taip pat buvo „America’s Future“, „John Birch Society“, „Eagle Forum“, „Larry McDonald Crusade – Stop Finansing Communism“ narys. Apie 1000 kartų kalbėjo amerikietiškoms ir lietuviškoms auditorijoms, keletą kartų apvažiuodamas visas JAV valstijas, išskyrus Havajus.

Continue reading „Intelektualas, bet ne tas“

keturi

Gegužės 12-ąją europarlamentaras Leonidas Donskis Vilniuje surengė spaudos konferenciją, kurioje drauge su psichiatrijos specialistu Dainiumi Pūru, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi Henriku Mickevičiumi ir Pilietinės visuomenės instituto vadovu Dariumi Kuoliu pergyveno dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Konferencija paliko dvejopą įspūdį.

Būtų sunku nesutikti su šio europarlamentaro nuostatomis, jog Lietuvoje persekiotų čečėnų Chadižat ir Maliko Gatajevų byla – išgalvota, politizuota, be to, greičiausiai susijusi ir su Rusijos slaptųjų tarnybų intrigomis. Gilindamasis į priežastis, kodėl Lietuvos saugumo pareigūnai, pasitelkdami pagalbon mūsų šalies prokuratūrą ir teismus, atkakliai persekioja čečėnų Gatajevų šeimyną, L.Donskis taikliai pastebėjo, esą Lietuva dėl šio skandalo šiandien labai nepatraukliai atrodo Europos Sąjungos šalių akyse.

Continue reading „Kiek uždirba žmogaus teisių gynėjai“

video_cip

Eidamas pas prof. habil. dr. Romualdą Grigą pasiėmiau ir Mariaus Kundroto monografiją “Tauta amžių kelyje”. Žinojau, kad Vilniaus universiteto profesorius, galima sakyti, yra jos krikštatėvis, labai palankiai vertinantis jauno mokslininko darbą: “M.Kundroto veikalas palieka ypatingą, netgi išrankaus skaitytojo dėmesį prikaustantį įspūdį”. Šis veikalas buvo pristatytas neseniai įvykusioje Vilniaus knygų mugėje. Nedidelėje auditorijoje. Šiek tiek vėliau, didelėje salėje, mugės lankytojai galėjo susipažinti su europarlamentaro Leonido Donskio pilietiškumo ugdymo vadovėliu moksleiviams. Apie “senstančio vyriškio” knygą pasakojo Darius Kuolys, paprastai ir klausiantis, ir pats atsakantis į klausimus. Tada pagalvojau: štai šitų senstančių vaikinų rankose visą nepriklausomybės laikotarpį buvo ir yra mūsų mokyklinis ir akademinis jaunimas. Vaikinų, kurie tautybę laiko atgyvena, rankose. Todėl knyga apie Tautą amžių kelyje pristatoma mažoje auditorijoje, o apie pilietiškumą be tautiškumo kalbama didelėje salėje. Tie vaikinai žino, ką daro ir kam tarnauja.

Continue reading „Pilietiškumas be tautiškumo“

terleckas_sypsosi

Štai skaitome “genialią” mintį: “Miestų augimas Lietuvoje buvo susijęs ne tik su prekinių-piniginių santykių plėtra, bet ir su pinigų kalybos aukso amžiumi – tokios įvairovės [ monetų – V.T] vėliau [po Žygimanto Augusto – V.T.] nebus” (1, p.188). Matote, kaip paprasta – valstybei tereikia pradėti kaldinti kuo įvairesnio metalo ir nominalo monetas ir miestai augs kaip ant mielių, nereikės nei amatų, nei prekybos plėtros! Nebent A.Bumblauskui protą sujaukė didelis noras nuslėpti Lietuvos ūkio pažangą. Greičiausiai šiam tikslui ar dėl neišmanymo paskleidė dūmų uždangą – miestai augę dėl prekinių-piniginių santykių plėtros. Betgi ji – išvestinis dalykas, ūkio augimo padarinys. Daug ką sintezuotojas apverčia aukštyn kojomis.

Continue reading „Alfredo Bumblausko Lietuvos istorijos “įdomybės” iš Vlado Terlecko knygos“