Danske Bank. EPA – ELTA nuotr.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ trečiadienį pranešė, kad jis negali nustatyti, kiek lėšų buvo išplauta per jo Estijos padalinį 2007-2015 m. laikotarpiu, ir kad dėl šio skandalo atsistatydino generalinis direktorius Thomas Borgenas.

„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su galimu pinigų plovimu Estijoje, – teigė Th. Borgenas savo atsistatydinimo pareiškime. – Aš labai dėl to apgailestauju. Nors tyrimas nustatė, kad aš vykdžiau visus savo juridinius įsipareigojimus, esu įsitikinęs, kad visoms šalims bus geriau, jei atsistatydinsiu.“

Jis pažymėjo, kad jis, kaip generalinis direktorius, prisiima atsakomybę už visus įvykius banke. „Man jau kurį laiką buvo aišku, kad atsistatydinimas – teisingas žingsnis, kurį būtina žengti, bet aš vis atidėliodavau tokį sprendimą, nes jaučiau pareigą vadovauti bankui šiuo sudėtingu jam laikotarpiu“, – pareigūno žodžius cituoja err.ee.

Banko tarybos pirmininkas Olė Andersenas išsakė apgailestavimą dėl to, kad tenka atsisveikinti su Th. Borgenu, bet pridūrė, kad jie nuolat svarstė šį klausimą ir kad jis gerbia Th. Borgeno sprendimą, kuris, jo nuomone, yra teisingas.

Thomas Borgenas. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo pradžioje įtakingas verslo laikraštis „The Financial Times“ (FT), remdamasis konsultacinės bendrovės „Promontory Financial“ ataskaita, rašė, kad „rusiškų pinigų“, pervestų per „Danske Bank“ Estijos padalinį, suma 2013 metais buvo rekordinė – iki 30 mlrd. JAV dolerių, o per 2007- 2015 metų laikotarpį, laikraščio duomenimis, per „Danske Bank“ Estijos padalinį galėjo būti išplauta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš įmonių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“.

Anksčiau skelbta, kad Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio finansininko ir investuotojo, fondo „Hermitage Capital“ steigėjo Williamo Browderio atitinkamo turinio skundo, pradėjo tyrimą. W. Browderis apkaltino „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojus prisidėjus prie pinigų plovimo. Estijos generalinė prokurorė Lavly Perling anksčiau skelbė, kad 26 „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojai sukūrė nusikalstamą pinigus plaunančią grupuotę, per kurią buvo išplauta apie 13 mlrd. dolerių.

„Danske Bank“ sumažino 2018 metų grynojo pelno prognozę: nuo 18-20 mlrd. iki 16-17 Danijos kronų.

„Danske Bank“ akcijų vertė ankstyvojoje trečiadienio prekyboje Kopenhagos akcijų biržoje smuko daugiau nei 3,75 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:44

Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sukėlė pasipiktinimą įžeidžiamais savo pasisakymais apie burkas dėvinčias moteris, informuoja „Euronews“.

Pasipiktinimas kilo, kai britų dienraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodė B. Johnsono straipsnis. B. Johnsonas rašė, kad burkas dėvinčios musulmonės moterys atrodo kaip pašto dėžutės ar bankų plėšikai.

Tokie B. Johnsono komentarai, kuriuos jis išsakė komentuodamas neseniai Danijoje įsigaliojusį draudimą viešumoje nešioti visą veidą dengiančius šydus, sukėlė pasipiktinimą ir Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Theresai May. Politikės manymu, tokie pasisakymai netinkami ir įžeidžiantys.

Nepaisant kritikos burkoms, B. Johnsonas mano, kad šį draudimą įvesdama Danija pasielgė netinkamai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.09; 05:30

Trečiadienį Danijoje įsigaliojo vadinamasis „burkų draudimas“ – draudimas viešose vietose nešioti visą veidą dengiančius šydus.

Danijos parlamentas tai numatantį įstatymą patvirtino gegužę.

Draudimas taikomas ne tik nikabams, bet ir balaklavoms, netikroms barzdoms ir kitokioms veido kaukėms, išskyrus apsaugines.

Išimtys numatytos žieminiams drabužiams, tokiems kaip šalikai, ir kostiumams bei kaukėms, dėvimoms per Heloviną.

Pirmą kartą šį įstatymą pažeidusiam asmeniui gali būti skirta 1 tūkst. Danijos kronų (156 JAV dolerių) bauda. Už pakartotinius nusižengimus grės didesnės baudos. Už ketvirtąjį ir tolesnius nusižengimus bus baudžiama 10 tūkst. kronų baudomis.

Vėliau trečiadienį Kopenhagoje ir Orhuso mieste prieš šį draudimą planuojami protestai.

Panašūs draudimai dengti veidus galioja ir kai kuriose kitose Europos šalyse, tarp jų Austrijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.02; 09:04

Atsižvelgdama į didėjantį karinį Rusijos aktyvumą Rytų ir Šiaurės Europoje, Danija ketina 20 proc. didinti gynybos biudžetą, informuoja „The Independent“.

Danijos ministras pirmininkas Lokė Rasmusenas (Lokke Rasmussen) teigė, kad šiuo žingsniu siekiama daugiau dėmesio skirti grėsmėms arčiau namų. 2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, Baltijos šalys tapo itin sunerimusios dėl Rusijos karinės strategijos.

„Rusija daug investuoja į savo kariuomenę ir, nepaisydama tarptautinių normų ir principų, palei Baltijos jūrą ir Baltijos šalių sienas vykdo didelio masto karines pratybas“, – teigiama L. Rasmuseno vyriausybės pranešime.

Danijos išlaidos gynybai penkerius metus bus didinamos palaipsniui. Iš viso išlaidos gynybai iki 2023 metų padidės 4,8 mlrd. Danijos kronų. Tai didžiausias Danijos gynybos išlaidų padidėjimas nuo Šaltojo karo.

Remiantis naujuoju planu, iki 2023 metų Danijos gynybos išlaidos padidės nuo 1,2 iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO, kuriai priklauso Danija, reikalauja valstybių narių gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau tai nėra formalus reikalavimas.

Tačiau Danijos centro dešiniųjų mažumos vyriausybei vis dar reikia įtikinti daugumą parlamente pritarti gynybos biudžeto didinimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.13; 00:30

danijos_policija

Danija davė demokratijos pamoką Lietuvai. Jei pas mus besivadinantys „antifašistais“ gali nebaudžiamai rinkti duomenis apie privačius asmenis ir juos naudoti bet kokiems neteisėtiems tikslams, tokią veiklą laiminant ir vadinamajam „Žmogaus teisių stebėjimo institutui“, Danijoje jie greitai būtų atsidūrę teisėsaugos akiratyje.

Mažiausiai šešiems danams gresia po šešis metus laisvės atėmimo už dalyvavimą neteisėtai sekant dešiniųjų judėjimo narius ir naudojant prieš juos smurtą. Tarp įtariamųjų – ir organizacijos „Redox“ nariai.

Continue reading „Danijoje kairieji ekstremistai kaltinami neteisėtu sekimu”

delfinu_zudynes

Judėjimas “Už gamtą“, sulaukęs didelės Lietuvos piliečių reakcijos į internetinėje erdvėje skelbtas nuotraukas apie barbarišką delfinų ir smulkių banginių žudymą Danijos autonomijoje, skelbia peticiją (www.peticija.lt/visos/3109) stabdyti šį nežmonišką elgesį.

Daugelį judėjimo „Už gamtą“ rėmėjų bei kitų mūsų šalies žmonių sukrėtė nuotraukos apie kraupias smulkių banginių ir delfinų žudynes Danijai priklausančioje autonominėje teritorijoje – Farerų salose (Faroe Islands). Judėjimas „Už gamtą“ pradeda rinkti parašus po peticija, kurią įteiksime Danijos Karalystės ambasadai Vilniuje ir Danijos Karalystės vyriausybei. Ambasada aiškina, jog Danija yra bejėgė stabdyti šitą barbarizmą, nes esą Farerai yra autonominė teritorija su savo įstatymais. Mūsų tai neįtikina. Farerai ekonomiškai didele dalimi priklausomi nuo Danijos. Komerciniai Danijos bankai skatina investicijas ir duoda pinigus. Taip kad svertų tikrai yra, ir jie neišnaudojami. Akivaizdžiai trūksta politinės valios.

Continue reading „Smerkiu Danijoje vykstančias viešas beprasmes delfinų žudynes”

delfinu_zudynes

Mūsų draugė Danija. Giliai civilizuota, giliai liberali ir tolerantiška. Jei tolerancija kas nors iš skaitytojų palaikys barbarišką Kalderono delfinų masinį žudymą, manau, tikrai apsiriks. Primygtinai siūlau pažiūrėti nuotraukas, nors turiu įspėti, jog jautresniems žmonėms tai gali sukelti rimtą stresą. Kasmet Danijai priklausančiose Farerų salose vyksta “šventė”, vietinių gyventojų vadinama “Grindadrap”. “Šventės” akimirkos – nuotraukose, kurių ir komemtuoti nepatogu. Jei būtybės, vadinamos žmonėmis, gali šitaip begėdiškai žudyti mielus, protingus, žmonėmis pasitikinčius delfinus, juos reikėtų statyti kažkur prie krokodilų. Bet tikrai ne prie mąstančių ar ką nors jaučiančių šios planetos gyventojų.

Continue reading „Kraupios delfinų žudynės Danijoje”