Danija davė demokratijos pamoką Lietuvai. Jei pas mus besivadinantys „antifašistais“ gali nebaudžiamai rinkti duomenis apie privačius asmenis ir juos naudoti bet kokiems neteisėtiems tikslams, tokią veiklą laiminant ir vadinamajam „Žmogaus teisių stebėjimo institutui“, Danijoje jie greitai būtų atsidūrę teisėsaugos akiratyje.
Mažiausiai šešiems danams gresia po šešis metus laisvės atėmimo už dalyvavimą neteisėtai sekant dešiniųjų judėjimo narius ir naudojant prieš juos smurtą. Tarp įtariamųjų – ir organizacijos „Redox“ nariai.
Kaltinimai pateikti po 18 mėnesių trukusio saugumo ir policijos tyrimo, kurio metu nustatyta, kad mažiausiai vienas iš šios organizacijos narių – 25 metų aktyvistas – vaidino svarbų vaidmenį grupės „Redox“ organizuotame stebėjime.
Keletas grupuotės „Antifašistinė akcija“ (Antifascistisk Aktion arba AFA) narių taip pat kaltinami dėl prievartos panaudojimo siekiant nutraukti dešiniųjų organizacijų susirinkimus ir demonstracijas.
Nors „Redox“ ir tvirtina neturinti jokių ryšių su AFA, aukščiau minėtas 25 metų šios organizacijos narys taip pat priklausė ir grupuotei AFA, kuri įtariama vykdžiusi sekimą planuojant užpuolimus.
Kratos metu policija aptiko duomenų bazę apie didelį aktyvistų skaičių, įskaitant jų PIN kodus, bankų duomenis, informaciją apie šeimą, išsilavinimą, veiklą, taip pat jų nuotraukas, padarytas slaptų stebėjimų metu.
Surinkta informacija buvo naudojama šmeižiant dešiniųjų organizacijų narius. Taip nutiko Danui Jensenui, praradusiam darbą po to, kai „Redox“ išplatino informaciją apie jo dalyvavimą „Danų fronte“ (Dansk Front), kas vėliau buvo publikuota bulvariniame laikraštyje „Ekstra Bladet“.
Mūsų šalyje veikiantis vietinis „Antifa“ judėjimo padalinys „Antifa Lietuva“, kaip ir teismo laukiantys jų kolegos iš Danijos, taip pat ieško „super slapto neonacių tinklo“, rinkdami ir platindami informaciją ne tik apie nacionalsocialistine simbolika pasidabinusius asmenis, bet ir tautinių organizacijų narius, eitynių dalyvius, jaunimo subkultūras tyrinėjančius mokslininkus, jų šeimos narius, artimuosius, šmeiždami tuos žmones įvairiausiais prasimanymais. Jų taikiniu gali tapti bet kuris save tautininku įvardijantis asmuo. Tačiau nei viena institucija, turinti ginti Lietuvos piliečių teises, į sistemingą šių teisių pažeidinėjimą, kaip matome, nereaguoja.
Nuotraukoje: Danijos Karalystės policija.
Pagal cphpost.dk ir www.patriotai.lt
2011.09.15
