Diana nausėdienė

Politinės intrigosSkaitomiausios

Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės rūmuose šiandien priims Armėnijos Respublikos ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą, atvykstantį su sava delegacija.

Vilniuje ketinama aptarti Lietuvos ir Armėnijos dvišalių santykių perspektyvas, Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimą, pasirengimą 2021 m. gruodžio 15 d. Briuselyje vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, regionines aktualijas.

Daug dėmesio ketinama skirti bendradarbiavimo sveikatos srityje stiprinimui, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Lietuva jau yra suteikusi Armėnijai humanitarinę paramą kovoje su COVID-19 epidemija – būtinas medicinos apsaugos priemones ir PGR testus, nusiuntusi medikų misiją pasidalyti gerąja patirtimi, dovanojusi 27 500 „Vaxzevria“ („Astra Zeneca“) vakcinų. Vyriausybės rugsėjo 29 d. nutarimu nuspręsta Armėnijai padovanoti dar 50 000 kompanijos „Moderna“ gaminamos vakcinos „Spikevax“ dozių.

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Po premjerų susitikimo numatoma pasirašyti Lietuvos ir Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijų bendradarbiavimo susitarimą ir surengti bendrą spaudos konferenciją.

Tą pačią dieną I. Šimonytė ir N. Pašinianas dalyvaus Armėnijos nepriklausomybės dienai ir Lietuvos ir Armėnijos diplomatinių santykių trisdešimtmečio paminėjimui skirtame koncerte Kauno filharmonijoje.

Taip rašo Lietuvos informacinė agentūra ELTA.

Kokie klausimai kirba galvoje, perskaičius šią žinią? Ar ne per daug Lietuva teikia garbės vadovui šalies, kuri beveik tris dešimtmečius savo gniaužtuose laikė okupavusi 20 proc. svetimos teritorijos? Turiu omenyje Karabachą, kuris, kad ir kaip ginčija armėnų gerbėjai, remiantis tarptautine teise yra neatsiejama Azerbaidžano žemė. Beje, į valdžią prieš kelis metus atėjęs Nikolas Pašinianas, tapęs svarbiausiuoju Armėnijos vadovu (Armėnijoje premjeras turi daugiau galių nei Armėnijos prezidentas) nė piršto nepajudino, jog Azerbaidžanui taikiai grąžintų Karabachą ir gretimus septynetą rajonų, užgrobtų 1988 – 1994 –aisiais karinių operacijų pagalba.

Ne tik kad negrąžino tai, ką Armėnija neteisėtai okupavo, bet dar 2020-ųjų antroje pusėje iš galingų ginklų apšaudė Azerbaidžano miestus, neturinčius nieko bendro su Karabachu. Tai visų pirma – Giandža, Terteras ir Barda. Štai kokia tų atakų statistika:

Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo 2020-ųjų rudenį

„Vien nuo 2020 metų rugsėjo 27-osios iki 2020 metų spalio 28 dienos imtinai Armėnijos pajėgos apšaudė nieko bendro su Kalnų Karabachu neturinčius, akivaizdžiai Azerbaidžanui priklausančius Giandžos, Bardos, Tertero, Agdamo miestus ir šių rajonų kaimus. Vien per tą mėnesį Azerbaidžane nuo Armėnijos artilerijos žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai (322 civiliai azerbaidžaniečiai buvo sužeisti). Armėnijos pajėgos taip pat mėgino apšaudyti Baku – Tbilisio – Ceyhano ir Baku-Novorosijsko vamzdynus, taikėsi į Mingačevyro hidroelektrinę (viena iš didžiausių Pietų Kaukaze: ją sunaikinus, būtų nukentėję apie 100 tūkst. cvivilių azerbaidžaniečių; laimė, Azerbaidžano kariuomenė sugebėjo neutralizuoti šias raketas joms nepasiekus tikslo). Užfiksuoti keli atvejai, kai buvo apšaudyti Kizio rajono žaliosios naftos ir kondensato eksporto vamzynai. Beje, Kizis nuo tuometinės fronto linijos nutolęs apie 300 km, kiti Armėnijos pajėgų apšaudyti azerbaidžaniečių civiliai objektai nuo ginčijamo Kalnų Karabacho nutolę mažiausiai 100 km. Pabrėžtina ir tai, kad Armėnijos ataka prie Giandžos miestą (senoji Azerbaidžano sostinė) bus greičiausia  įrašyta į istoriją kaip pirmasis atvejis, kai ESBO veikloje dalyvaujanti valstybė panaudojo balistinę raketą SCUD/“Elbrus“ prieš civilius objektus kitoje ESBO misijose dalyvaujančioje valstybėje. Prieš civilius objektus Azerbaidžane taip pat naudotos kasetinės bombos, kurias tarptautinės konvencijos griežtai draudžia. Taip pat užfiksuotas atvejis, kai Pietų Kaukazo dujotiekį bandyta susprogdinti paleidus „Smerch“ 9M525 raketą su 9 N235 bombomis.“

Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių

Kad ir kaip gudrautume, stengdamiesi ginti Armėiją, būtent N.Pašinianas nepaliko Azerbaidžanui kitos išeities atsiimant Karabachą – tik karines priemones. Jerevanui nesutikus taikiai grąžinti Karabacho Azerbaidžanas buvo priverstas surengti karinę išlaisvinimo operaciją (jis ir taip kantriai laukė tris dešimtmečius). Karinę akciją Azerbaidžanas surengė  2020-ųjų pabaigoje. Azerbaidžanui susigrąžinti savas teritorijas padėjo Turkija, Lietuvos sąjungininkė NATO aljanse.

Todėl ir klausiu: ar Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė bent kiek gaudosi Pietų Kaukazo istorijoje, bent viena ausimi girdėjo, kam priklauso Karabachas, ar ją informavo patarėjai apie Giandžos, Tertero ir Bardos apšaudymus 2020-ųjų rudenį? Prisiminkime, kaip 2019-ųjų lapkritį Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė Vilniuje priėmė Armėnijos Ministro Pirmininko N.Pašiniano žmoną Aną Hakobian, neva atvežusią Lietuvon kažin kokį taikos planą. Tai buvo grubi politinė Lietuvos klaida, nes sutikdami diskutuoti su svetimos šalies teritoriją okupavusio premjero žmona mes nusižengėme padorumo, sąžiningumo principams, kurių nuolat reikalaujame iš kitų. Nusižengėme grubiai, mat neišklausėme antrosios pusės – Azerbaidžano prezidento Ilchamo Alijevo žmonos; dar būtų nekenkę į svečius pasikviesti Turkijos prezidento žmoną ir įsiklausyti į jos pastabas, kaip teisingai sureguliuotinas ginčas dėl Juodojo Sodo. Būtent – Lietuvos Pirmoji Ponia susitiko tik su Armėnijos lyderio žmona, o su Azerbaidžano ir Turkijos, kurios naikintuvai ne sykį saugojo Lietuvos oro erdvę, žmonomis nekalbėjo nė sykio. Lietuviškasis tendencingumas Azerbaidžano – Armėnijos konflikte – akivaizdžiausias. Bet kodėl, iš kur?

Paskutiniuoju metu Lietuva labai drąsiai kritikuoja neteisingai besielgiančias šalis – Rusiją, Baltarusiją, Kiniją. Mūsų pastabos ir nusivylimai – teisingi. Tačiau kodėl tuomet nė vienu žodeliu nepriekaištaujame Armėnijai? Juk, žvelgiant principingai, į Lietuvos Vyriausybę ir Kauno filharmoniją įžengs žmogus, kuris bent jau teoriškai atsakingas už 2020-ųjų rudenį apšaudytus Giandžos, Tertero ir Bardos miestus. Tokie apšaudymai turi tarptautinį įvertinimą – karo nusikaltimai arba nusikaltimai žmoniškumui.

Diana Nausėdienė su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Jei Lietuva – sąžininga ir principinga, gal pirmiau į Vilnių derėjo pasikviesti azerbaidžaniečius, nukentėjusius per Giandžos, Tertero ir Bardos apšaudymus?

Keistokai atrodo ir optimistiniai Lietuvos  svaičiojimai apie 2021 m. gruodžio 15 d. Briuselyje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Armėnijoje dislokuota karinė Rusijos bazė. Dislokuota ilgam. Ją bus nelengva iškrapštyti. Lietuva – naivi, jei mano, jog šis faktorius Jerevanui netrukdo dreifuoti Europos link. Lietuva apsimeta nežinanti ir visų aplinkybių, kaip Armėnijos ekonomika bjauriai susipainiojusi su Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos verslais. Lietuva kvaila, jei įsitikinusi, jog persipynę armėniški – rusiški verslai Armėnijai netrukdys žengti Europos link. O gal Lietuvai kažin kas iš Jerevano įkalė galvon, jog „Lietuva be Armėnijos, Lietuva – be ateities?”

Beje, visai neseniai Lietuvos pašonėje Rusija su Baltarusija surengė gausias karines pratybas „Zapad 2021“. Pulti iš visų pusių Baltijos šalis drauge su rusų ir baltarusių kariškiais mokėsi ir Armėnijos gikluotųjų pajėgų atstovai. Ar Lietuvos premjerė pasiruošusi su Armėnijos premjeru aptarti bent jau šį subtilų klausimą – jei norite lietuviškos paramos, nedrįskite daugiau dalyvauti tokio pobūdžio kariniuose manevruose?

2021.10.04; 08:00

English

The Prime Minister of the Republic of Armenia Nikola Pashinian. EPA – ELTA

Prime Minister Ingrida Šimonytė, today at the Government palace, will welcome the Prime Minister of the Republic of Armenia Nikola Pashinian, arriving with his delegation.

It is planned that the meeting in Vilnius will discuss the prospects of the bilateral relations between Lithuania and Armenia, the cooperation between EU and Armenia, preparations for 15 December 2021 Eastern Partnership summit in Brussels, regional issues.

It is planned that attention will focus on strengthening cooperation in health sector, reads the statement of the Government press office. Lithuania has already allocated humanitarian aid to Armenia in the fight against Covid-19 pandemic – necessary medical protection equipment, PCR tests, has send medical mission to share good experience, has donated 27 500 Vaxzevria (Astra Zeneca) vaccine doses. Government’s decision, dated 29 September, donates another 50 thousand doses of Moderna’s Spikevax vaccine.

After the meeting of the Prime Ministers, it is planned to sign a cooperation memorandum between Lithuanian and Armenian Health Ministries and hold a joint press conference.

On the same day Šimonytė and Pashinian will attend a concert in Kaunas Philharmony to mark the day of Armenia’s independence and the 30th anniversary of the diplomatic relations between Lithuania and Armenia.

This is what Lithuania’s ELTA news agency reports.

What questions arise after reading these news? Isn’t Lithuania paying too much honor for the leader of the country, who for almost three decades has been occupying 20 percent of foreign territory? Namely, Nagorno Karabakh, which (the Armenian fans would dispute) according to the international law is an inseparable part of Azerbaijan. By the way, Nikola Pashinian, who has come to power several years ago and became the most important leader of Armenia (in Armenia Prime Minister has more power than Armenian President) did not move a finger to peacefully return Karabakh and nearby seven regions, taken in 1988-1994 military operations, to Azerbaijan.

Armenia not only did not return what it had illegally occupied, but also in the second half of 2020 opened fire to Azeri cities, that have nothing to do with Karabakh. Those are Ganja, Tartar and Barda. Below are statistics of those attacks:

‘Between 27 September 2020 and 28 October 2020 alone, Armenian forces opened fire to the cities of Ganja, Tartar, Agdam and villages of those districts, that have nothing to do with Nagorno Karabakh and obviously belong to Azerbaijan. In that month alone, 69 civilian Azeri people have been killed in Azerbaijan by Armenian artillery (322 civilian Azeri persons have been injured). Armenian forces also tried to open fire to Baku-Tbilisi-Ceyhan and Baku-Novorosijsk pipelines, targeted Mingacevir hydro power plant (one of the largest in South Caucasus, destroying it would harm about 100 thousand civilian Azeri people, fortunately, Azerbaijan’s forces managed to neutralize those missiles before they reached the target). Several cases have been recorded when green oil and condensate export pipelines were targeted by fire in Kizi region. By the way, Kizi is about 300 km away from the front line of that time, other civilian Azeri objects, fired at by Armenian forces, are at least 100 km away from disputed Nagorno Karabakh. It should be underlined that Armenia’s attack against Ganja city (the old Azeri capital) will probably go into history as the first case when a country, actively participating in OSCE, used a ballistic missile SCUD/Elbrus against civilian objects in another country, participating in OSCE missions. Cluster bombs have also been used against civilian objects in Azerbaijan, which international conventions strictly forbid. Also, a case has been recorded when an attempt was made to destroy a South Caucasian pipeline by using Smerch 9 M525 missile with 9 N235 bombs’.

We could try and defend Armenia, but it was Pashinian who did not leave Azerbaijan another solution in recapturing Karabakh – only military measures. After Yerevan did not agree to peacefully return Karabakh, Azerbaijan was forced to organize a military liberation operation (it was patiently waiting for three decades already). Azerbaijan carried out the military action in the end of 2020. Turkey, Lithuania’s ally in NATO Alliance, helped Azerbaijan to take back its territories.

That is why I am asking: does Lithuanian Prime Minister Ingrida Šimonytė know at least a little about the history of South Caucasus; has she heard at least a little about to whom Karabakh belongs; has she been informed by advisors about the shootings in Ganja, Tartar and Barda in the autumn of 2020?

Just remember, how in November 2019 Lithuania’s First Lady Diana Nausėdienė in Vilnius welcomed Ana Hakobian, wife of Armenian Prime Minister Pashinian, who allegedly brought some kind of a peace plan to Lithuania.

Lithuania made a big political mistake, because by agreeing to discuss with the wife of a Prime Minister, who is occupying territory of a foreign state, we have undermined the principles of morality and integrity, which we keep demanding from others. We have truly undermined them, because we did not listen to the other side – wife of Azeri President Ilham Aliyev. It would have also been a good idea to invite the wife of the Turkish President and listen to her remarks how to justly regulate the dispute about Karabakh. That is it – Lithuanian First Lady met only with the wife of Armenian leader, and she has not once spoken with wives of leaders of Azerbaijan and Turkey, whose fighter jets have multiple times protected Lithuanian air space. Lithuanian tendencies in the conflict between Azerbaijan and Armenia are obvious. But why?

Recently Lithuania has been very bravely criticizing countries, that act wrong – Russia, Belarus, China. Our remarks and disappointments are correct. But why then we have not spoken a single word against Armenia. Lithuanian Government palace and Kaunas Philharmonic will be entered by a person, who, at least in theory, is responsible for opening fire to the cities of Ganja, Tartar and Barda in the autumn of 2020. Such shootings have an international assessment – war crimes or crimes against humanity.

If Lithuania is honest and principled, maybe we should have first invited to Vilnius the Azeri people, who were hurt in the shootings in Ganja, Tartar and Barda?

Lithuania’s optimistic talks about the Eastern Partnership summit in Brussels on 15 December also look a little strange. Russian military base is deployed in Armenia. It has been deployed for a long time. It will not be easy to get rid of it. Lithuania is naive if it thinks that this factor does not hinder Yerevan from drifting towards Europe. Lithuania pretends it does not know all circumstances how Armenian economy is disturbingly connected to the businesses, led by Russia, governed by Vladimir Putin. Lithuania is stupid if it is convinced that interconnected Armenian-Russian businesses will not hinder Armenia to go towards Europe. Or maybe, someone from Yerevan convinced Lithuania that ‘Lithuania without Armenia, is Lithuania without future?’

By the way, quite recently, by the side of Lithuania, Russia and Belarus held a large military drill Zapad 2021. Representatives of the armed forces of Armenia, together with Russian and Belarussian military, also trained to attack all of the Baltic countries from all sides.

Is Lithuanian Prime Minister ready to discuss at least this subtle issue with Armenian Prime Minister? If you want Lithuanian support, do not dare to participate in such military maneuvers ever again.

2021.10.04; 10:27

Aktualijos

D. Nausėdienė ir kronprincesė Mary sveikino danų aukso amžiaus tapytojų parodą „Bundančios tautos“. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Minint Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių šimtmetį, Lietuvoje lankosi Jos Karališkoji Prakilnybė Danijos kronprincesė Mary.
 
Ketvirtadienį Diana Nausėdienė ir Danijos princesė Mary lankėsi Vytauto Kasiulio dailės muziejuje eksponuojamoje parodoje „Bundančios tautos“, kurioje pristatomi 46 paveikslai, sukurti žymių XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios danų vadinamojo aukso amžiaus tapytojų: Nicolaiʼaus Abildgaardo, Christofferio Wilhelmo Eckersbergo, Christeno Købke ir kitų.
 
Apžiūrėjusios parodą D. Nausėdienė ir princesė Mary sakė sveikinimo kalbas šios parodos atidarymui skirtame seminare.
 
„Suprasti dailės kūriniuose užfiksuotus istorinius įvykius ar siužetus, suvokti vaizduojamų simbolių, ženklų ir motyvų prasmes reiškia vieniems kitus pažinti ir praturtinti. Prasmės paieškos tampa ypač svarbios tam tikrų sukrėtimų ar visuomenės raidos lūžių laikais – būtent tuomet aktualūs tampa esminiai klausimai apie žmogaus, bendruomenių, tautų ar valstybių likimus ir jų raidos perspektyvas“, – seminaro atidaryme kalbėjo D. Nausėdienė.
 
Pirmoji ponia išreiškė lūkestį, kad šis renginys taps ir idėjiniu intelektualų sambūriu, kuriame bus gvildenamos kur kas platesnės, universalios temos apie meno ir kultūros santykį su istorija, dabartimi ir ateitimi.
 
Pasak princesės Mary, danų menininkai, kurių darbai eksponuojami parodoje, XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kėlė tautinės ir kultūrinės tapatybės klausimus, kurie vis dar aktualūs daugeliui tautų.
 
Po seminaro atidarymo D. Nausėdienė ir Jos Karališkoji Prakilnybė kronprincesė Mary lankėsi Signatarų namuose, kur apžiūrėjo Vasario 16-osios aktą, pasirašė garbės svečių knygoje.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.10.01; 02:00
Aktualijos

D. Nausėdienė dalyvavo pirmųjų ponių susitikime. Prezidentūros nuotr.

Pirmadienį vykstant Krymo platformos viršūnių susitikimui Kijeve, Diana Nausėdienė paraleliai surengtame pirmųjų ponių susitikime dalyvavo diskusijoje apie švietimo situaciją ir pandemijos nulemtus pokyčius.
 
Susitikimo tikslas – sutelkti pirmųjų ponių socialines, švietimo ir kitas veiklas, siekiant geresnio bendradarbiavimo, įveikiant pandemijos iššūkius.
 
Pasak pranešimo, pagrindinės susitikimo temos, kuriomis pranešimus skaitė pirmosios ponios ir ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, buvo sveikatos apsauga, švietimas ir lygių galimybių užtikrinimas.
 
Taip pat buvo dalijamasi patirtimi, kaip įvairias šalis paveikė pandemija ir karantinas.
 
„Skirdami daug pastangų mokymosi turinio ir paties mokymosi perkėlimui į internetines platformas, panašių sprendimų turime ieškoti ir teikdami vaikams emocinę ir psichologinę pagalbą. Nepamirškime – nuo vaikų sveikatos priklauso ir jų akademiniai pasiekimai, ir visas tolesnis gyvenimas“, – sakė D. Nausėdienė.
D. Nausėdienė dalyvavo pirmųjų ponių susitikime. Prezidentūros nuotr.
 
Pasak pirmosios ponios, labai svarbu ne tik užtikrinti akademinius vaikų pasiekimus, bet ir emocinę bei psichologinę gerovę, kuri žymiai suprastėjo karantino metu. D. Nausėdienė taip pat atkreipė dėmesį į fizinės kultūros bei fizinio raštingumo populiarinimo bei prieinamumo didinimo svarbą.
 
Konferencijoje, kurią inicijavo Ukrainos prezidento sutuoktinė Olena Zelenska, gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo pirmosios ponios iš Brazilijos, Izraelio, Kroatijos, Latvijos, Libano, Lietuvos, Serbijos, Vokietijos, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininko partnerė, vaizdo sveikinimą atsiuntė buvusi JAV pirmoji ponia Hillary Clinton.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 06:32
Aktualijos

Diana Nausėdienė lankėsi lituanistinių mokyklų stovykloje „Virtualioji istorija. Žemaitija pašto ženkluose“. Prezidento kanceliarijos nuotr.

Šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį aplankė lituanistinių mokyklų vaikus Paršežerio stovyklavietėje. Šiemet čia stovyklauja 79 lietuviškų šaknų turintys 7-15 metų amžiaus vaikai iš įvairių pasaulio šalių – Jungtinės Karalystės, Škotijos, Airijos, Ispanijos, Islandijos bei Lietuvos.
 
Ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja ir aktyviai domisi lituanistinio švietimo klausimais.
 
„Lituanistinės stovyklos ne tik suteikia galimybę pabendrauti vaikams iš įvairių šalių, pažinti Lietuvą iš arti, gyvai prisiliesti prie jos istorijos. Tokie susibūrimai suteikia galimybę nepamiršti lietuviškų šaknų ir puoselėti kalbą, kuri yra svarbi jų lietuviškosios tapatybės dalis“, – sako ponia Diana.
 
Stovyklautojai poniai Dianai noriai pasakojo apie aplankytus Plungės ir Rietavo dvarus, savo pomėgius ir augintinius, rodė ir didžiavosi stovykloje sukurtais molio lipdiniais ir piešiniais ant medžių.
 
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ inicijuota stovykla – šešerius metus vykdomo projekto „Virtualioji istorija“ dalis. Vaikai iš užsienio lietuvių bendruomenių visus mokslo metus ruošiasi aplankyti vis kitą Lietuvos regioną, virtualiai pildo istorijos žinias, žodyną, ruošia namų darbus apie tas vietas, kur stovyklaus vasarą. Vaikai taip pat kuria lankstinukus, atvirlaiškius ar knygų skirtukus apie to krašto vietas bei žmones, kuriuos vėliau dovanoja muziejams ar kultūros įstaigoms.
 
Mažieji pasaulio lietuviai jau yra susipažinę su Vilniaus kraštu, Mažąja Lietuva, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, o šiemet keliaudami turi galimybę gyvai prisiliesti prie Žemaitijos istorijos, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.06; 07:08
Aktualijos

Diana Nausėdienė ir Agata Kornhauser-Duda Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Prezidento kanceliarijos nuotr.

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Lenkijos pirmoji ponia Agata Kornhauser-Duda sekmadienį apsilankė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
 
Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios globoja pirmadienį Prezidentūroje vyksiančią tarptautinę konferenciją „Informacijos prieinamumas žmonėms su negalia“.
 
Renginio išvakarėse viešnios domėjosi Nacionalinės bibliotekos gerąja patirtimi sprendžiant tinkamos aplinkos – infrastruktūros ir informacijos – prieinamumo klausimus.
 
Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pasakojo, kaip Lietuvos bibliotekos pritaikytos įvairių poreikių žmonėms, aprodė naują, regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtą paslaugų erdvę, pasakojo apie netradicines Nacionalinės bibliotekos paslaugas, TV studijos veiklą, medijų ir kūrybinių dirbtuvių „Pats sau“ pasiekimus.
 
Lenkijos pirmajai poniai A. Kornhauser-Dudai buvo pristatytas ponios D. Nausėdienės globojamas ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“, kurio tikslas – užauginti Lietuvoje pirmąją kartą vaikų, kurių skaitymo patirtis prasideda nuo pirmųjų dienų, skatinti skaitymą šeimoje ir padėti jauniems tėvams įsisąmoninti ankstyvojo skaitymo svarbą, suteikti jiems reikalingų priemonių ir žinių.
 
Diana Nausėdienė ir Agata Kornhauser-Duda lankėsi Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Prezidento kanceliarijos nuotr.

„Džiaugiuosi, kad „Knygų starto“ projektas vykdomas galvojant apie šeimas, kuriose kalbama ne tik lietuviškai“, – sakė projekto globėja D. Nausėdienė.
 
„Esu sužavėta, kokie įspūdingi projektai vykdomi šioje bibliotekoje ir kiek daug galimybių bei paslaugų čia siūloma kiekvienam“, – kalbėjo A. Kornhauser-Duda.
 
Kaip praneša Prezidentūra, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente abi pirmosios ponios apžiūrėjo knygų parodą, dalyvavo projekto „Knygų startas“ renginyje, kur bendravo su mažaisiais bibliotekos lankytojais, lietuviškai ir lenkiškai skaitė jiems specialiai projektui sukurtą knygą „Kapt kapt kapt“, apdovanojo vaikus „Knygų starto“ lauknešėliais bei knygelėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.28; 00:30
Aktualijos

Diana Nausėdienė dalyvavo parodos „Oleksandras Bohomazovas: kūrybos laboratorija“ atidaryme. Justino Auškelio (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Vilniuje, Radvilų dailės muziejuje, ketvirtadienį atidaryta garsaus ukrainiečių avangardizmo atstovo Oleksandro Bohomazovo darbų paroda „Oleksandras Bohomazovas: kūrybos laboratorija“.
 
„Tebūnie pažintis su Oleksandro Bohomazovo darbais ne tik autoriaus unikalumą, bet ir daugiasluoksnės Ukrainos dailės tradicijų įžvalgos džiaugsmą dovanojanti meninė kelionė. Tegul ši paroda būna mūsų šalių bendros kūrybingos europietiškos tapatybės liudijimas“, – atidarymo renginyje sakė parodos globėja Diana Nausėdienė.
 
Renginyje, kaip skelbia Prezidentūra, dalyvavo ir sveikinimo kalbas taip pat sakė Ukrainos ambasadorius Volodymyras Yatsenkivskyi, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kuratorius Skaistis Mikulionis, Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus kuratorė Olena Kashuba-Volvach.
 
O. Bohomazovas (1880–1930) – žymus Ukrainos avangardistas, meno teoretikas, pedagogas, kurio kūryba formavo šiuolaikinio meno epochą ir tapo pasaulinės kultūros dalimi.
 
Paroda „Oleksandras Bohomazovas: kūrybos laboratorija“ siūlo žiūrovui pasinerti į menininko kūrybinį procesą. Su paveikslais pristatoma daug eskizų ir studijų, suteikiančių galimybę pamatyti vidinius kūrybinius virsmus, vaizduojamųjų idėjų atsiradimą „ant pieštuko galo“ ir jų tapimą neprilygstamais meniniais vaizdais bei apmąstyti menininko vietą pasaulinio avangardizmo kontekste.
 
Parodoje pristatomi darbai iš Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus bei Nacionalinio kultūros ir meno muziejaus komplekso „Meno arsenalas“ kolekcijų, kuriose saugomas O. Bohomazovo kūrybinis paveldas.
 
Paroda skirta Ukrainos nepriklausomybės 30-mečiui paminėti.
 
Parodą globoja Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, kultūros ministras Simonas Kairys, Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkachenko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.04; 08:33
Aktualijos

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Prezidentūros nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad atsiprašo pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės, jei jo interviu išsakyti pasvarstymai apie delsimą skiepytis galėjo įžeisti.
 
„Atsiprašau, jei mano žodžiai įžeidė ponią Nausėdienę. Tokios intencijos neturėjau, tik atsakiau į klausimą, užduotą man per ilgą interviu. Mano pagrindinis rūpestis – žmonės, kurie nesutinka skiepytis“, – fe
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).

isbuke penktadienį rašė ministras.
 
Kiek anksčiau į G. Landsbergio duotame interviu išsakytą pastabą, kad svarbiausi valstybės žmonės nepasiskiepydami gali siųsti dvejones keliančius signalus, labai aštriai sureagavo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas patarė konservatorių lyderiui padaryti išvadas ir nesivelti į politines intrigas.
 
„Man labai apmaudu, kad jaunas politikas Gabrielius Landsbergis nuėjo tokiu žemu, nepadoriu keliu ir ima kaltinti žmones, net iki galo nesuvokdamas situacijos. Ir net nemėgindamas jos suvokti. Norėtųsi palinkėti, nes visgi žmogus dar gana jaunas, kad jis visgi padarytų tam tikras išvadas ir suvoktų, kad politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas“, – teigė prezidentas, kartu pridurdamas, kad, pasirinkus tokią retoriką, politikams vėliau gali tekti nusivilti.
 
„Tai yra daugiau, nes reikės visa tai po savęs palikti, o kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, – bus ganėtinai nuviliantis momentas. Jeigu taip atsitiks, tai jau nebe politika, tai žodis, kuris taip pat prasideda raide p ir baigiasi raide a, tik jis ilgesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
G. Landsbergis interviu Eltai svarstė, kad faktas, jog G. Nausėdienė iki šiol dar nepasiskiepijo, visuomenėje gali sukurti dvejones, kurias, pažymi jis, būtina išsklaidyti.
 
„Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo, gali būti, tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
Tai, kad pirmoji šalies ponia vis dar nepasiskiepijo, šią savaitę rašė portalas „Delfi“. Kaip skelbė portalas, Prezidentūra jį informavo, kad 56-erių metų G. Nausėdos žmona skiepysis netrukus. Taip pat pažymėjo, kad D. Nausėdienė pasitiki visomis ES ir Lietuvoje registruotomis vakcinomis nuo COVID-19.
 
 Prezidentas pasiskiepijo kovo mėnesį „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcina.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.22; 03:00
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė sveikina Lietuvos žmones Šv. Kalėdų proga Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė sveikina Lietuvos žmones Šv. Kalėdų proga.
 
„Šią ypatingą dieną taip norisi pakalbinti kiekvieną – apsuptą artimųjų šilumos šeimos rate ir esantį vienumoje, drąsų ir nusiminusį, o gal ir pavargusį, jauną ir seną, stiprų ir ligų kamuojamą.
 
Šventų Kalėdų šviesa yra tokia didelė, kad padeda ryškiau pamatyti tuos dalykus, kurių kasdienybėje nepastebime arba neįvertiname. Jos akivaizdoje geriau suvoki, koks nuostabus dalykas yra gyvenimas, kaip lengva nusišypsoti kitam žmogui ir sulaukti jo šypsenos, kaip smagu ištiesti pagalbos ranką nepažįstamajam ir išgirsti iš jo paprastutį žodį: „ačiū”.
 
Šiandien kaip niekada norisi, kad nebūtų vienišų žmonių. Kreipiuosi į tuos, kurie šį vakarą sėdi prie Kūčių stalo vieni. Jūs tikrai ne vieniši, jei mintimis esate su kitais žmonėmis, o jie galvoja apie Jus”, – sako valstybės vadovas ir linki ramaus Kūčių vakaro ir džiaugsmingo šventų Kalėdų ryto.
Tokios Kalėdos buvo prieš penkerius metus. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Tegul tai suteikia mums stiprybės tvirtai atverti vartus į 2021-uosiuos, kuriuose bus daugiau santarvės, meilės, gerų naujienų ir tarpusavio pasitikėjimo”, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
 
Jaukių ir gražių švenčių, būti sveikiems linki ir ponia D. Nausėdienė.
 
„Kad ir kuriame pasaulio ar Lietuvos kampelyje pasitinkate gyvenimo iššūkius ir šias šventes, linkime Jums begalinės ištvermės, stiprybės ir jėgų augti kartu su tauta. Auginkime sparnus valstybei, juk kiekvieno iš mūsų valioje rinktis atjautą, šilumą, gėrį, meilę ir šviesą”, – linki D. Nausėdienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.25; 16:39
Aktualijos

Diana Nausėdienė sveikino virtualios lituanistinės mokyklėlės bendruomenę Italijoje. Justino Auškelio (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Italijos lituanistinės virtualios mokyklos bendruomenės parengtame teatralizuotame muzikiniame Advento tradicijų labdaros spektaklyje. D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo globėja.
 
Pandemija pakoregavo lituanistinių mokyklų darbus ir mokymosi planus visame pasaulyje. Beveik trečdalis lituanistinių mokyklėlių sustabdė savo veiklą, kitos dirba nuotoliniu arba mišriuoju būdu.
 
Italijos lietuviai kaip atsaką į pandemijos iššūkius sukūrė virtualią lituanistinę mokyklą, kurioje gali mokytis vaikai ne tik iš visos Italijos, bet ir iš naujai susikūrusių lietuvių bendruomenių Taivane ir Malaizijoje, rašoma Prezidentūros pranešime.
 
D. Nausėdienė dėkojo mokytojams ir tėveliams, kurie savaitgalius, laisvalaikį skiria mažųjų ryšiui su gimtąja kalba ir kultūra stiprinti. „Nors pandemija tebėra išbandymas mums visiems, tačiau ji ne tik atskyrė žmonės. Per iššūkius atradome ir naujų galimybių. Technologijos leidžia vaikams mokytis lietuvių kalbos tiek Lietuvoje, tiek bet kuriame pasaulio kampelyje. Jūsų bendruomenė yra puikus pavyzdys, kaip modernios technologijos padeda saugoti ir puoselėti tradicijas“, – sveikindama renginio dalyvius sakė pirmoji ponia.
 
Virtualios mokyklos vadovė Elzė di Meglio džiaugėsi, kad jau suburta mokytojų komanda suteikia galimybę mokytis lietuvių kalbos, kultūros, tradicijų, geografijos, istorijos ir muzikos, menų vaikams iš įvairių Italijos miestų ir miestelių, ir net iš ten, kur nėra lituanistinių mokyklų.
Lietuvos Respublikos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius dėkojo mokytojoms, kurių neatlygintinas darbas yra vaikams pati didžiausia dovana – tai išmokti ir šnekėti lietuvių kalba.
 
Vakaro dalyvius sveikino ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė. „Italijos lietuvių bendruomenė ne tik pamatė iššūkius, bet ir juos nugalėjo. Džiaugiuosi, kad Italijos mokyklėlės į virtualią mokyklą prijungė dvigubai daugiau moksleivių, o per savaitę vietoj vieno užsiėmimo dabar vyksta net trylika jų, pritaikytų skirtingoms amžiaus grupėms“, – džiaugėsi ji.
 
Po sveikinimo kalbų vyko virtualus, Advento tradicijas primenantis šventinis vakaras, koncertavo Italijoje gyvenantys vaikai, jų tėveliai, jo metu buvo renkamos lėšos lituanistiniam švietimui Italijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.13
Aktualijos

Laikinieji namai atveria duris benamiams. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, penktadienį lankydamasi naujai duris atvėrusiuose Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Laikinuosiuose namuose, linkėjo kiekvienam šių laikinų nakvynės namų gyventojui neprarasti vilties ir sukurti savo namus.
 
Laikinieji namai yra Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padalinys, veikiantis nuo 1999 metų rudens. Tai erdvė žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau pasiryžusiems žengti savarankiško gyvenimo link.
 
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Turbūt kiekvienam žmogui svarbiausi dalykai yra šeima ir namai. Netekus vieno ar abiejų susvyruoja mūsų gyvenimo pamatas. Ir ne kiekvienas gali susidoroti su užklupusiais iššūkiais ar nelaimėmis pats. Ir tada be galo svarbūs tampa visi esantys šalia, jų noras ir galimybė ištiesti savo artimui ranką“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė D. Nausėdienė.
 
Jau 22-uosius gyvavimo metus skaičiuojantys Laikinieji namai savo gimtadienį minėjo atnaujintose patalpose. Šventėje dalyvavo Laikinųjų namų gyventojai, savanoriai, svečiai. Atnaujintus namus palaimino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
 
Norėdamas apsistoti šiuose Laikinuosiuose namuose žmogus įsipareigoja kartu su socialiniu darbuotoju spręsti jam iškilusius sunkumus grįžtant į savarankišką gyvenimą.
 
Šiuo metu Laikinuosiuose namuose darbuojasi 5 darbuotojai ir 28 savanoriai, vienu metu gyventi čia gali iki 76 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 06:00
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Armėnijos premjero žmona mokosi šaudyti. Socialinių tinklų nuotr.

Slaptai.lt skaitytojams priminsime: praėjusių metų lapkričio mėnesį stebėjomės Vilniuje surengtu Lietuvos Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimu. Omenyje turime susitikimą su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian (Ana Akopian”).

Mūsų portalas kėlė klausimą: ar tokie tarsi nekalti pasišnekėjimai dera Lietuvai, nuoširdžiai gerbiančiai užsienio valstybių teritorinio vientisumo principus? Juk Armėnijos karinės pajėgos vis dar neteisėtai įsitvirtinusios azerbaidžanietiškame Kalnų Karabache! Oficiali tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių nuostata kategoriška: Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui, karinės armėnų pajėgos šiame regione – neteisėtos! Iš Kalnų Karabacho brutaliai išvyti visi alei vieno azerbaidžaniečiai! Armėnija vis dar grubiai pažeidžia azerbaidžaniečių teisę sugrįžti į gimtuosius namus!

Į ką nusitaikiusi Armėnijos premjero žmona. Socalinių tinklų foto

Jau vien šių aplinkybių užtenka, kad Lietuvos Prezidentūra būtų atsargesnė, rodydama prielankumą oficialiojo Jerevano politikams. Juolab mums pasirodė keisti karts nuo karto pasigirstantys lietuviški pareiškimai dėl Rytų partnerystės programos svarbos – esą Armėnija, kaip ir kai kurios kitos šio regiono valstybės, sakykim, Azerbaidžanas, Sakartvelas (Gruzija), nuoširdžiai raginami judėti Vakarų pusėn. Tik kaip įmanoma Armėnijai pritaikyti Rytų partnersystės taisykles, jei ši valstybė vis dar priklauso kolektyvinio saugumo sutarties (KSSO) organizacijai, kurioje – Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgistanas ir Tadžikistanas? Gal Lietuvos užsienio reikalų ministerija linkusi temti į Vakarus Armėniją drauge su Giumri mieste dislokuota karine Rusijos baze? Gal vis tik protingiau palaukti, kol Armėnija išstos iš KSSO, išprašys rusų kariškius iš Giumri, ir tik tada ją kviesti į Vakarus?

Ypač mus nustebino oficialiame Lietuvos Respublikos Prezidento internetiniame puslapyje 2019-ųjų lapkričio mėnesį paskelbtas sakinys, neva paaiškinantis, kodėl buvo būtinas Lietuvos Pirmosios Ponios ir Armėnijos premjero žmonos draugiškas pokalbis Vilniuje: „Ji, t.y. Nikolos Pašiniano sutuoktinė, taip pat pradėjo kampaniją „Moterys už taiką“, kuri skirta skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą.“

Slaptai.lt tuomet perspėjo: nederėtų aklai pasitikėti kiekvienu oficialiojo Jerevano žodžiu. Šitaip prieš metus nerimaudami mes buvome teisūs. Neprabėgo nė vieneri metai, o vienoje socialinių tinklų paskyroje šiandien išdidžiai pasakojama, kaip „Nikolos Pašiniano žmona Ana Akopian kartu su 15-a kitų moterų praėjo savaitę trukusio karinio parengimo kursą“. Pasirodo, moterys gyveno kariniame dalinyje, susipažino su kario buitimi, treniravosi, sportavo, sprendžiant iš paskelbtų nuotraukų – mokėsi šaudyti iš pačių įvairiausių ginklų.

Tikrasis Anos Akopian veidas. Socialiniai tinklai

Bet svarbiausia, kad šios pratybos buvo surengtos ne Armėnijoje, o Kalnų Karabache, dėl kurio iki šiol nesureguliuotas karinis Armėnijos – Azerbaidžano konfliktas. Man regis, tarptautinė teisė draudžia svetimą regioną okupavusiai jėgai šeimininkauti užimtose žemėse kaip savo nuosavoje teritorijoje.

Tad ko verti 2019-ųjų lapkričio mėnesį Lietuvos Prezidentūros skelbti tvirtinimai, supask, susitikimas buvo būtinas, mat Nikolos Pašiniano sutuoktinė pradėjusi kampaniją „Moterys už taiką“, neva skirtą skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą?“ Nejaugi taika pasiekiama mokantis šaudyti iš sunkiųjų kulkosvaidžių?

Diana Nausėdienė su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvai nederėtų pamiršti ir dar vienos aplinkybės. Šių metų rugpjūčio pabaigoje niekur pasaulyje nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos (armėnai ją vadina Arcachu) delegacija, vadovaujama Arturo Tovmasiano, viešėjo tokioje pat niekur pasaulyje nepripažintoje Padniestrės respublikoje, švenčiančioje 30-ies metų atsiskyrimo nuo Moldovos jubiliejų (kaip ir Kalnų Karabacho atplėšimą nuo Azerbaidžano, taip ir Padniestrės atskyrimą nuo Moldovos Lietuva laiko neteisėtomis agresijomis). Armėnų ir moldavų separatistai vieni kitiems dovanojo Draugystės ordinus, džiaugėsi savo „nepriklausomybėmis“, žadėjo atidaryti prekybos centrus…

Tad kai Lietuva svarsto, ką priimti oficialių, iškilmingų pietų, nederėtų užmiršti patarlės: „Pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu pats esi“…

2020.09.03; 06:17

Aktualijos

Diana Nausėdienė dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume. Vygaudo Juozaičio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema.
 
„Šio forumo dalyviai prisideda prie svarbios mums misijos – stiprina mūsų emigrantų ir diasporos mokymosi motyvaciją lituanistinėse mokyklose pasaulyje ir prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos. Mūsų kalbos besimokantys ir vartojantys kitų tautų atstovai – taip pat lietuvių kalbos išlikimo garantas. Dėkojame jiems, pamilusiems Lietuvą ir besigilinantiems į jos kultūrą, tikriems mūsų šalies ir kalbos ambasadoriams“, – kalbėjo pirmoji šalies ponia, globojanti diasporos lituanistinio švietimo veiklas pasaulyje.
 
Pasak D. Nausėdienės, labai svarbu, kad išeivijos vaikai turi galimybę išlaikyti lietuvybę, puoselėti ilgaamžes tradicijas. Lituanistinį švietimą vykdo 10 formalaus ugdymo lietuviškų mokyklų užsienyje, šimtai neformalaus ugdymo lituanistinių mokyklų, kurių vis daugėja, ir apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose dėstoma ir tiriama lietuvių kalba bei kultūra. Pirmoji ponia, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, pasidžiaugė, kad laikinai išvykusių dirbti lietuvių šeimų vaikus gimtosios kalbos jau gali mokyti lietuviai mokytojai Europos mokyklose Liuksemburge, Briuselyje, Frankfurte ir kituose miestuose.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jau devyniolika metų vyksta nuotoliniai lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai Vilniuje, kuriuos rengia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Per tuos metus daugiau nei 2000 užsieniečių mokėsi lietuvių kalbos, susipažino su Lietuva, šalies istorija, kultūra. Ne vienas užsienietis rašė bakalauro, magistro darbus apie Lietuvos politiką, kultūrą, istoriją, diplomatinius santykius, vertė lietuvių rašytojų kūrybą, mokė mūsų kalbos savo šalyse.
 
„Žymus britų kalbininkas profesorius Davidas Crystalas, tyrinėjantis mažųjų kalbų išnykimo pavojus, tvirtina, kad jei pasaulyje dėl anglų kalbos plitimo visi mokytųsi tik vienos kalbos, tai būtų didžiausias intelektinis pasaulio praradimas, kokį tik galima įsivaizduoti“, – pabrėžė D. Nausėdienė, kviesdama išsikelti ambicingą modernios XXI amžiaus lietuvių bendruomenės tikslą išsaugoti lingvistinį perlą – lietuvių kalbą – ir dėkodama visiems forumo dalyviams už tai, kad myli ir vartoja lietuvių kalbą, kuri leidžia suprasti mūsų šalies kultūrą ir tapatybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 16:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Sunaikinamas Armėnijos karinis objektas netoli Tovuzo regiono. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos informacinė agentūra ELTA praneša, kad iš Armėnijos teritorijos Azerbaidžano pusėn liepos 12-osios vakarą buvo paleista minosvaidžių ir haubicų ugnis į du kaimus pasienyje esančiame Tovuzo rajone.

„Armėnijos ginkluotosios pajėgos iš 120 mm minosvaidžių ir haubicų D-30 apšaudė Tovuzo rajono Agdamo ir Dondar Gušču kaimus“, – žurnalistus informavo Azerbaidžano gynybos ministerijos spaudos tarnybos atstovas. Anot jo, kaimų gyventojai nenukentėjo.

Azerbaidžano Gynybos ministerijos įgaliotasis asmuo taip pat pabrėžė, kad oficialusis Baku imasi „griežtų atsakomųjų priemonių“.

Padėtis Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje susikomplikavo liepos 12-ąją. Sekmadienį Azerbaidžano gynybos ministerija skubiai paskelbė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos puola šalies armijos pozicijas Tovuzo ruože, naudodamos artileriją. Mūšiai tęsėsi naktį į pirmadienį.

Kuo dar būtų galima papildyti šią oficialų Lietuvos informacinės agentūros žinią?

Liepos 12-osios karinis incidentas greičiausiai reikalingas Armėnijos premjerui Nikolui Pašinianui, nebepajėgiančiam kontroliuoti padėties šalyje dėl žlungančios ekonomikos, siautėjančios COVID-19 pandemijos ir stiprėjančios opozicijos. Oficiali Armėnijos valdžia patiria rimtų ekonominių sunkumų, ir kariniais išpuoliais Armėnijos premjeras, matyt, tikisi nukreipsiąs armėnų nepasitenkinimą Azerbaidžano pusėn.

Pavyzdžiui, Kaukazo regiono ekspertas Igorius Korotčenko iš „Nacionalnaja oborona“ organizacijos leidiniui „Vestnik Kavkaza“, duodamas interviu, be kita ko, pažymėjo, jog liepos 12-13 dienomis surengtas Tovuzo apšaudymas byloja apie karštligiškas oficialiojo Jerevano pastangas priverst armėnus pamiršti ekonomines bėdas. Jo manymu, Armėnija vėl keičia toną – ji demonstruoja agresyvumą. Tvirtina, kad prieš Azerbaidžaną surengsianti prevencinių atakų. Jei Baku vis tiek nesiliaus reikalavęs grąžinti Kalnų Karabacho, – okupuosianti naujų teritorijų. Tai daroma tik tam, kad Armėnijos ministras pirmininkas N.Pašinianas, pasak I.Korotčenko, galėtų išsilaikyti valdžioje.

Paskutiniais duomenimis, liepos 12-13-osios konflikte žuvo trys azerbaidžaniečių kariai, penki kariai buvo sužeisti. Atsakydamos į Armėnijos išpuolius Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos tankų, artilerijos ir minosvaidžių pagalba sunakino keletą armėnų gynybos punktų.

Azerbaidžano karinės žvalgybos teigimu, liepos 12 – 13 dienomis Armėnija neteko mažiausiai 15 karių. Armėnų žiniasklaidos pranešimai, esą armėnų kariškiai buvo privesti šaudyti, nes azerbaidžaniečių automobilis įvažiavo į jų kontroliuojamą teritoriją, jog Azerbaidžanas virš pasienio teritorijos paleido žvalgybinę skraidyklę, – melas.

Rusijoje reziduojantis Azerbaidžano ambasadorius Poladas Builbiulogly pabrėžė, kad pirmieji šaudyti pradėjo armėnų kariškiai. Azerbaidžanui neliko nieko kito, kaip į grubią karinę jėgą atsakyti karine jėga. Azerbaidžano diplomatas dar pabrėžė, kad ne tiek svarbu, kas pirmasis pradėjo šaudyti liepos 12-ąją. Svarbiausias klausimas – kodėl kyla tokie kruvini kariniai incidentai.

Žemėlapyje parodyta, kokias Azerbaidžano teritorijas yra okupavusi Armėnija. Slaptai.lt nuotr.

Į šį Azerbaidžano diplomato retorinį klausimą lengva atsakyti. Dėl incidento Tovuzo regione Armėnija kalta būtų net tuomet, jei pirmieji šūvius paleistų azerbaidžaniečių kariai. Kodėl? Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir NATO, ir Europos Sąjungos šalis, pripažįsta, kad Armėnija šiuo metu neteisėtai kontroliuoja Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Armėnija iki šiol nepakluso nė vienai Jungtinių Tautų rezoliucijai, reikalaujančiai iš Kalnų Karabacho nedelsiant išvesti savo karines pajėgas. Remiantis tarptautine teise, Armėnija – agresorė.

Oficialusis Baku po liepos 12-osios incidento akcentavo, kad Azerbaidžanui nusibodo laukti realios Vakarų pagalbos susigrąžinant 20 proc. savo žemių. Derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho susigrąžinimo negali tęstis amžinai. Derybos negali būti rengiamos … vardan derybų. Derybos turi duoti konkrečių rezultatų.

Oficialusis Baku tvirtino suprantąs, jog kai kurie Azerbaidžano kaimynai specialiai mėgina šį konfliktą įšaldyti jei ne amžiams, tai kuo ilgiau. Tačiau tokie įšaldytų konfliktų puoselėtojai, pasak Baku, rizikuoja, jog šis konfliktas peraugs į rimtą karinį konfliktą.

Liepos 14-osios rytą Lietuva dar nebuvo pareiškusi susirūpinimo dėl karinio incidento Tovuzo regione.

Tiesa, liepos 10-ąją Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra informavusi apie nuotoliniu būdu surengtą ekonominį forumą dėl Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalio ekonominio bendradarbiavimo. O dar anksčiau, liepos 3-ąją, kai iš Zoknių oro uosto Armėnijos pusėn kilo Lietuvos karinių pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“, turėjęs iš Jerevano pargabenti lietuvių medikus, padėjusius armėnams kovoti su koronavirusu, Lietuvos prezidentūra pranešė, jog pirmoji šalies ponia Prezidentienė Dalia Nausėdienė įdėjo žaisliukų sergantiems armėnų vaikams.

Bet lietuviškosios užuojautos konflikte dėl Tovuzo žuvusių tiek armėnų, tiek azerbaidžaniečių karių artimiesiems liepos 14-osios rytą dar nebuvo.

Slaptai.lt informacija

2020.07.14; 08:00

Aktualijos

Diana Nausėdienė lankosi Nacionaliniame kraujo centre. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Pirmadienį, minint Medicinos darbuotojų dieną, Diana Nausėdienė nuvyko į Nacionalinį kraujo centrą ir davė kraujo.

„Kad medikai būtų įgalinti išgelbėti kiekvieno iš mūsų sveikatą ir gyvybę, jiems reikia išteklių. Šiandien trūksta kraujo atsargų. Todėl noriu parodyti asmeninį pavyzdį ir paraginti: pasitikiu Nacionaliniu kraujo centru ir nebijau duoti kraujo. Nebijokite ir Jūs“, – ragina pirmoji ponia.

Prieš mėnesį Diana Nausėdienė inicijavo potencialių kraujo donorų duomenų banko sukūrimą. Buvo prašoma visų, kurie nėra kraujo donorai arba kraujo duoda itin retai, tačiau tam ryžtųsi esant ekstremaliai situacijai, registruotis į specialų potencialių kraujo donorų sąrašą el. p. donorai@kraujodonoryste.lt arba telefonu +370 614 359 40.

Sąrašą pradėjusi pirmoji ponia tąkart sakė: „Privalome būti pasirengę ekstremaliems atvejams. Užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir, vos tik sulauksiu prašymo iš Kraujo centro, kad ima trūkti kraujo, tuoj pat atvyksiu jo paaukoti. Būkime pasirengę atsiliepti į medikų prašymus.“

VŠĮ Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas pažymi, kad nors donorų skaičius ir yra sumažėjęs, centras kol kas pilnai aprūpina krauju visas Lietuvos gydymo įstaigas. „Tačiau vėl atnaujinus planines operacijas jo poreikis staigiai išaugs, o rezervą šiuo metu turime minimalų. Todėl labai džiaugiamės Dianos Nausėdienės pagalba tikslingai skatinant kraujo donorystę ir dėkojame visiems, kurie jungiasi prie potencialių kraujo donorų duomenų banko“, – sako Nacionalinio kraujo centro vadovas.

Diana Nausėdienė lankosi Nacionaliniame kraujo centre. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Net ir pandemijos metu Nacionalinio kraujo centro darbuotojai užtikrina tiek personalo, tiek donorų saugumą – visų reikiamų apsaugos priemonių ši įstaiga turi pakankamai. Žmonėms, norintiems paaukoti kraujo, centras siūlo saugią pavėžėjimo paslaugą – asmuo gali būti paimamas iš namų ir parvežamas atgal nemokamai centro automobiliu, kuris yra nuolatos dezinfekuojamas, vairuotojai ir keleiviai aprūpinami visomis reikalingomis apsaugos priemonėmis.

Donorais gali būti

  • Sveiki asmenys, kurių amžius nuo 18 iki 65 metų, o svoris – ne mažesnis kaip 50 kg.
  • Jų kraujyje turi būti tinkamas hemoglobino kiekis, kuris visada nustatomas imant kraują. Moterims jis ≥125 g/l, vyrų ≥135 g/l.
  • Atkreiptinas dėmesys, kad persirgus gelta (hepatitu A) duoti kraujo galima (anksčiau buvo negalima, todėl daug kas dėl šio aspekto neatvyksta).
  • Vyrai aukoti kraujo gali 6 kartus, moterys 4 kartus per metus.

Donoru tapti negali

  • Asmuo, kuris per pastarąsias 28 dienas lankėsi bet kurioje užsienio šalyje.
  • Asmuo, turėjęs kontaktą su sergančiuoju COVID-19 (donorystė galima praėjus 28 dienoms po grįžimo į Lietuvą arba po kontakto turėjimo).
  • Turintys peršalimo ar kitų simptomų – sloga, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas ir pan. (kraujo donorystė galima visiškai pasveikus – išnykus visiems simptomams).
  • Sergant Herpes virusine infekcija donorystė leidžiama tik pasveikus (t. y. kraujo donorystė leidžiama po šašelio nukritimo praėjus savaitei).
  • Vartojant tam tikrus medikamentus (kraujo negalima duoti vartojant insulino preparatus; po antibiotikų vartojimo turi praeiti 2 sav. ir pan.).
  • Nėštumo metu.
  • Po auskarų vėrimo, kūno tatuiravimo, operacijų – kraujo donorystė negalima 6 mėnesius.
  • Sergantys infekcinėmis (AIDS, tuberkuliozė, hepatitas B, hepatitas C ir kitos sunkios infekcinės ligos), onkologinėmis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis, mažakraujyste, koagulopatija.

Sąrašas nėra baigtinis – tai dažniausiai pasitaikančios kontraindikacijos kraujo donorystei. Sveikiems asmenims kraujo duoti yra visiškai saugu ir sveika!

„Įrodykime kartu, kad jokie karūnuoti virusai Lietuvos neįveiks“, – ragina Diana Nausėdienė.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2020.04.27; 14:50
Aktualijos

Diana Nausėdienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė lankysis Nacionaliniame kraujo centre ir paaukos kraujo.
 
„Kad medikai būtų įgalinti išgelbėti kiekvieno iš mūsų sveikatą ir gyvybę, jiems reikia išteklių. Noriu parodyti asmeninį pavyzdį ir paraginti: pasitikiu Nacionaliniu kraujo centru ir nebijau duoti kraujo. Nebijokite ir Jūs“, – ragina pirmoji šalies ponia.
 
Prieš mėnesį D. Nausėdienė inicijavo potencialių kraujo donorų duomenų banko sukūrimą. Buvo prašoma visų, kurie nėra kraujo donorai arba kraujo duoda itin retai, tačiau tam ryžtųsi esant ekstremaliai situacijai, registruotis į specialų potencialių kraujo donorų sąrašą. donorai@kraujodonoryste.lt arba telefonu nr.: +370 614 35940.
 
Sąrašą pradėjusi pirmoji ponia tąkart sakė, kad privalome būti pasirengę ekstremaliems atvejams. „Užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir, vos tik sulauksiu prašymo iš Kraujo centro, kad ima trūkti kraujo, tuoj pat atvyksiu jo paaukoti. Būkime pasirengę atsiliepti į medikų prašymus“, – sakė D. Nausėdienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.26; 03:00
Aktualijos

Prezidentūros Kolonų salėje šeštadienį Diana Nausėdienė susitiko su Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narėmis.
 
„Jūs ne tik deklaruojate vertybes, bet ir jomis gyvenate“, – sakė D. Nausėdienė sveikindama birutietes, kurios buvo pakviestos iš visos Lietuvos, tarp jų garbaus amžiaus sąjungos narės iš tarpukario Lietuvos karininkų šeimų.
 
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Aušra Mažonė suteikė D. Nausėdienei šios sąjungos Garbės narės vardą ir įsegė organizacijos simbolį – segę, paauksuotą rūtos šakelę, vainikuotą karūna.
 
Susitikimo metu, pasak Prezidentūros pranešimo, buvo įteiktos Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos padėkos labiausiai nusipelniusioms organizacijos narėms.
 
Birutiečių sąjungos tikslas – jungti visas karininkų šeimų moteris, įsitraukti jas į kultūrinį ir šalpos darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, atgaivinti tautinių drabužių dėvėjimą.
 
Todėl dauguma susitikimo dalyvių dėvėjo tautinius drabužius, daugelis – paveldėtus iš mamų ar močiučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 00:01
Aktualijos

Diana Nausėdienė ir Elke Büdenbender. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje susiduriama su situacijomis, kai
tėvai gyvena dešimtmečius neturėdami darbo. Atrodo, ir jų vaikai neturi perspektyvų. Tačiau tai tikrai galima pakeisti.

Būtent ši problema tiek Lietuvos Prezidento sutuoktinei D. Nausėdienei, tiek Vokietijos pirmajai poniai E. Büdenbender atrodo labai svarbi.

Susitikusios jos kalbėjosi apie iniciatyvas, kurios gali efektyviai mažinti socialinę atskirtį. Profesinis orientavimas ir mokymas yra viena iš gerųjų Vokietijos patirčių, su kuria jau vakar detaliai susipažino D. Nausėdienė lankydamasi Vokietijos amatų rūmuose. Tai dualinio mokymo sistema, kuri padeda paruošti rinkai tiek ir tokių profesijų, kiek reikia, ir sprendžia jaunų žmonių nedarbo problemą.

Vokietijos Prezidento žmona skiria ypatingą dėmesį šiai sistemai. Ji sakė nenorinti globoti daugybės iniciatyvų. „Man svarbu prisiliesti prie konkrečios problemos šaknų ir ją išspręsti.“ Būtent todėl ji nutarė daugiausia dėmesio skirti švietimo problemoms.

„Siekiama suteikti jaunuoliams galimybę įgyti profesiją ir integruotis į darbo rinką nepriklausomai nuo tėvų pajamų bei socialinės padėties. Svarbu, kad jauni žmonės atrastų savo profesinį kelią, būtų pasitikintys savimi, mėgtų savo darbą“, – susitikimo metu kalbėjo pirmoji Vokietijos ponia.

Kai žmonės, iš kurių nieko nesitikima, ir vėl atsistoja ant kojų, yra pats prasmingiausias darbo rezultatas, nesvarbu, Lietuvoje ar Vokietijoje.

„Ištraukti žmones iš užburto skurdo rato ir suteikti šansą kiekvienam vaikui – vienas svarbiausių mūsų uždavinių“, – apie vieną iš savo būsimos veiklos tikslų sakė D. Nausėdienė.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė

2019.08.16; 10:46

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Vokietijoje, kur susitiks su federaline kanclere Angela Merkel ir prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
 
Vizito tikslas – aptarti svarbiausius gynybos, Europos Sąjungos darbotvarkės ir dvišalio bendradarbiavimo ekonomikos, finansinių paslaugų bei inovacijų srityse klausimus.
 
Tuo metu pirmajai poniai Dianai Nausėdienei vizito metu yra numatyta individuali programa, praneša Prezidentūra.
 
„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje. Itin svarbi jos parama Lietuvai užtikrinant saugumą – Vokietija vadovauja sustiprintos priešakinės gynybos pajėgoms. Prekybinių ir ekonominių santykių plėtra, bendradarbiavimas finansinių paslaugų ir inovacijų srityse turi išlikti prioritetu ir būti sustiprintas“, – sakė G. Nausėda.
 
Susitikimų metu taip pat bus aptarti energetinio saugumo, Europos Sąjungos kaimynystės politikos klausimai ir Astravo atominės elektrinės problematika.
 
Po oficialios pasitikimo ceremonijos prie Vokietijos federalinės kanceliarijos prezidentas G. Nausėda su kanclere A. Merkel turės privatų pokalbį, kurio metu aptars saugumo ir gynybos politikos klausimus, strateginės šalių komunikacijos gaires bei energetinę nepriklausomybę užtikrinančius tikslus.
 
Pirmąją vizito Berlyne dieną G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė padės vainiką prie Berlyno sienos memorialo, apsilankys memorialo muziejuje ir susitiks su lietuvių bendruomene Lietuvos ambasadoje.
 
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas susitiks su Vokietijos prezidentu F. W. Steinmeieriu. Pokalbio metu bus tariamasi, kaip sustiprinti transatlantinius santykius, būtinus užtikrinti tinkamą gynybinį pasirengimą, taip pat diskutuojama apie investicijų į gynybos sritį galimybes. Prezidentai dėmesio skirs saugumo politikai, būsimo NATO vadovų susitikimo, Rusijos ir Rytų kaimynystės klausimams, o D. Nausėdienė susitiks su Vokietijos prezidento žmona Elke Büdenbender.
 
Prezidento vizitas į Vokietiją, informuojama Prezidentūros pranešime spaudai, sutampa su prasmingomis istorinėmis datomis: šiemet minimas Baltijos kelio ir Berlyno sienos griūties trisdešimtmetis.
 
Tai jau bus trečiasis G. Nausėdos užsienio vizitas. Prezidentas jau lankėsi Lenkijoje ir Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 06:00
Aktualijos

Prisiekia Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Brangūs Lietuvos žmonės, Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi, Pone Seimo pirmininke, Gerbiami Seimo nariai, Gerbiami svečiai,

šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.

Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.

Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.

Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.

Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.

Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.

Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai,  – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.

Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.

Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.

Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:

Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.

Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.

Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.

Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės,

Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.

Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.

Vykdykime ją kartu.

Vardan tos, Lietuvos!

Ir tepadeda mums Dievas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
 
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija
 
2019.07.12; 12:40