Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė sveikina Lietuvos žmones Šv. Kalėdų proga Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė sveikina Lietuvos žmones Šv. Kalėdų proga.
„Šią ypatingą dieną taip norisi pakalbinti kiekvieną – apsuptą artimųjų šilumos šeimos rate ir esantį vienumoje, drąsų ir nusiminusį, o gal ir pavargusį, jauną ir seną, stiprų ir ligų kamuojamą.
Šventų Kalėdų šviesa yra tokia didelė, kad padeda ryškiau pamatyti tuos dalykus, kurių kasdienybėje nepastebime arba neįvertiname. Jos akivaizdoje geriau suvoki, koks nuostabus dalykas yra gyvenimas, kaip lengva nusišypsoti kitam žmogui ir sulaukti jo šypsenos, kaip smagu ištiesti pagalbos ranką nepažįstamajam ir išgirsti iš jo paprastutį žodį: „ačiū“.
Šiandien kaip niekada norisi, kad nebūtų vienišų žmonių. Kreipiuosi į tuos, kurie šį vakarą sėdi prie Kūčių stalo vieni. Jūs tikrai ne vieniši, jei mintimis esate su kitais žmonėmis, o jie galvoja apie Jus“, – sako valstybės vadovas ir linki ramaus Kūčių vakaro ir džiaugsmingo šventų Kalėdų ryto. Tokios Kalėdos buvo prieš penkerius metus. Vytauto Visocko nuotr.
„Tegul tai suteikia mums stiprybės tvirtai atverti vartus į 2021-uosiuos, kuriuose bus daugiau santarvės, meilės, gerų naujienų ir tarpusavio pasitikėjimo“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Jaukių ir gražių švenčių, būti sveikiems linki ir ponia D. Nausėdienė.
„Kad ir kuriame pasaulio ar Lietuvos kampelyje pasitinkate gyvenimo iššūkius ir šias šventes, linkime Jums begalinės ištvermės, stiprybės ir jėgų augti kartu su tauta. Auginkime sparnus valstybei, juk kiekvieno iš mūsų valioje rinktis atjautą, šilumą, gėrį, meilę ir šviesą“, – linki D. Nausėdienė.
Diana Nausėdienė sveikino virtualios lituanistinės mokyklėlės bendruomenę Italijoje. Justino Auškelio (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Italijos lituanistinės virtualios mokyklos bendruomenės parengtame teatralizuotame muzikiniame Advento tradicijų labdaros spektaklyje. D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo globėja.
Pandemija pakoregavo lituanistinių mokyklų darbus ir mokymosi planus visame pasaulyje. Beveik trečdalis lituanistinių mokyklėlių sustabdė savo veiklą, kitos dirba nuotoliniu arba mišriuoju būdu.
Italijos lietuviai kaip atsaką į pandemijos iššūkius sukūrė virtualią lituanistinę mokyklą, kurioje gali mokytis vaikai ne tik iš visos Italijos, bet ir iš naujai susikūrusių lietuvių bendruomenių Taivane ir Malaizijoje, rašoma Prezidentūros pranešime.
D. Nausėdienė dėkojo mokytojams ir tėveliams, kurie savaitgalius, laisvalaikį skiria mažųjų ryšiui su gimtąja kalba ir kultūra stiprinti. „Nors pandemija tebėra išbandymas mums visiems, tačiau ji ne tik atskyrė žmonės. Per iššūkius atradome ir naujų galimybių. Technologijos leidžia vaikams mokytis lietuvių kalbos tiek Lietuvoje, tiek bet kuriame pasaulio kampelyje. Jūsų bendruomenė yra puikus pavyzdys, kaip modernios technologijos padeda saugoti ir puoselėti tradicijas“, – sveikindama renginio dalyvius sakė pirmoji ponia.
Virtualios mokyklos vadovė Elzė di Meglio džiaugėsi, kad jau suburta mokytojų komanda suteikia galimybę mokytis lietuvių kalbos, kultūros, tradicijų, geografijos, istorijos ir muzikos, menų vaikams iš įvairių Italijos miestų ir miestelių, ir net iš ten, kur nėra lituanistinių mokyklų.
Lietuvos Respublikos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius dėkojo mokytojoms, kurių neatlygintinas darbas yra vaikams pati didžiausia dovana – tai išmokti ir šnekėti lietuvių kalba.
Vakaro dalyvius sveikino ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė. „Italijos lietuvių bendruomenė ne tik pamatė iššūkius, bet ir juos nugalėjo. Džiaugiuosi, kad Italijos mokyklėlės į virtualią mokyklą prijungė dvigubai daugiau moksleivių, o per savaitę vietoj vieno užsiėmimo dabar vyksta net trylika jų, pritaikytų skirtingoms amžiaus grupėms“, – džiaugėsi ji.
Po sveikinimo kalbų vyko virtualus, Advento tradicijas primenantis šventinis vakaras, koncertavo Italijoje gyvenantys vaikai, jų tėveliai, jo metu buvo renkamos lėšos lituanistiniam švietimui Italijoje.
Laikinieji namai atveria duris benamiams. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, penktadienį lankydamasi naujai duris atvėrusiuose Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Laikinuosiuose namuose, linkėjo kiekvienam šių laikinų nakvynės namų gyventojui neprarasti vilties ir sukurti savo namus.
Laikinieji namai yra Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padalinys, veikiantis nuo 1999 metų rudens. Tai erdvė žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau pasiryžusiems žengti savarankiško gyvenimo link.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Turbūt kiekvienam žmogui svarbiausi dalykai yra šeima ir namai. Netekus vieno ar abiejų susvyruoja mūsų gyvenimo pamatas. Ir ne kiekvienas gali susidoroti su užklupusiais iššūkiais ar nelaimėmis pats. Ir tada be galo svarbūs tampa visi esantys šalia, jų noras ir galimybė ištiesti savo artimui ranką“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė D. Nausėdienė.
Jau 22-uosius gyvavimo metus skaičiuojantys Laikinieji namai savo gimtadienį minėjo atnaujintose patalpose. Šventėje dalyvavo Laikinųjų namų gyventojai, savanoriai, svečiai. Atnaujintus namus palaimino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Norėdamas apsistoti šiuose Laikinuosiuose namuose žmogus įsipareigoja kartu su socialiniu darbuotoju spręsti jam iškilusius sunkumus grįžtant į savarankišką gyvenimą.
Šiuo metu Laikinuosiuose namuose darbuojasi 5 darbuotojai ir 28 savanoriai, vienu metu gyventi čia gali iki 76 žmonių.
Armėnijos premjero žmona mokosi šaudyti. Socialinių tinklų nuotr.
Slaptai.lt skaitytojams priminsime: praėjusių metų lapkričio mėnesį stebėjomės Vilniuje surengtu Lietuvos Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimu. Omenyje turime susitikimą su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian (Ana Akopian“).
Mūsų portalas kėlė klausimą: ar tokie tarsi nekalti pasišnekėjimai dera Lietuvai, nuoširdžiai gerbiančiai užsienio valstybių teritorinio vientisumo principus? Juk Armėnijos karinės pajėgos vis dar neteisėtai įsitvirtinusios azerbaidžanietiškame Kalnų Karabache! Oficiali tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių nuostata kategoriška: Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui, karinės armėnų pajėgos šiame regione – neteisėtos! Iš Kalnų Karabacho brutaliai išvyti visi alei vieno azerbaidžaniečiai! Armėnija vis dar grubiai pažeidžia azerbaidžaniečių teisę sugrįžti į gimtuosius namus!
Į ką nusitaikiusi Armėnijos premjero žmona. Socalinių tinklų foto
Jau vien šių aplinkybių užtenka, kad Lietuvos Prezidentūra būtų atsargesnė, rodydama prielankumą oficialiojo Jerevano politikams. Juolab mums pasirodė keisti karts nuo karto pasigirstantys lietuviški pareiškimai dėl Rytų partnerystės programos svarbos – esą Armėnija, kaip ir kai kurios kitos šio regiono valstybės, sakykim, Azerbaidžanas, Sakartvelas (Gruzija), nuoširdžiai raginami judėti Vakarų pusėn. Tik kaip įmanoma Armėnijai pritaikyti Rytų partnersystės taisykles, jei ši valstybė vis dar priklauso kolektyvinio saugumo sutarties (KSSO) organizacijai, kurioje – Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgistanas ir Tadžikistanas? Gal Lietuvos užsienio reikalų ministerija linkusi temti į Vakarus Armėniją drauge su Giumri mieste dislokuota karine Rusijos baze? Gal vis tik protingiau palaukti, kol Armėnija išstos iš KSSO, išprašys rusų kariškius iš Giumri, ir tik tada ją kviesti į Vakarus?
Ypač mus nustebino oficialiame Lietuvos Respublikos Prezidento internetiniame puslapyje 2019-ųjų lapkričio mėnesį paskelbtas sakinys, neva paaiškinantis, kodėl buvo būtinas Lietuvos Pirmosios Ponios ir Armėnijos premjero žmonos draugiškas pokalbis Vilniuje: „Ji, t.y. Nikolos Pašiniano sutuoktinė, taip pat pradėjo kampaniją „Moterys už taiką“, kuri skirta skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą.“
Slaptai.lt tuomet perspėjo: nederėtų aklai pasitikėti kiekvienu oficialiojo Jerevano žodžiu. Šitaip prieš metus nerimaudami mes buvome teisūs. Neprabėgo nė vieneri metai, o vienoje socialinių tinklų paskyroje šiandien išdidžiai pasakojama, kaip „Nikolos Pašiniano žmona Ana Akopian kartu su 15-a kitų moterų praėjo savaitę trukusio karinio parengimo kursą“. Pasirodo, moterys gyveno kariniame dalinyje, susipažino su kario buitimi, treniravosi, sportavo, sprendžiant iš paskelbtų nuotraukų – mokėsi šaudyti iš pačių įvairiausių ginklų.
Tikrasis Anos Akopian veidas. Socialiniai tinklai
Bet svarbiausia, kad šios pratybos buvo surengtos ne Armėnijoje, o Kalnų Karabache, dėl kurio iki šiol nesureguliuotas karinis Armėnijos – Azerbaidžano konfliktas. Man regis, tarptautinė teisė draudžia svetimą regioną okupavusiai jėgai šeimininkauti užimtose žemėse kaip savo nuosavoje teritorijoje.
Tad ko verti 2019-ųjų lapkričio mėnesį Lietuvos Prezidentūros skelbti tvirtinimai, supask, susitikimas buvo būtinas, mat Nikolos Pašiniano sutuoktinė pradėjusi kampaniją „Moterys už taiką“, neva skirtą skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą?“ Nejaugi taika pasiekiama mokantis šaudyti iš sunkiųjų kulkosvaidžių?
Diana Nausėdienė su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvai nederėtų pamiršti ir dar vienos aplinkybės. Šių metų rugpjūčio pabaigoje niekur pasaulyje nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos (armėnai ją vadina Arcachu) delegacija, vadovaujama Arturo Tovmasiano, viešėjo tokioje pat niekur pasaulyje nepripažintoje Padniestrės respublikoje, švenčiančioje 30-ies metų atsiskyrimo nuo Moldovos jubiliejų (kaip ir Kalnų Karabacho atplėšimą nuo Azerbaidžano, taip ir Padniestrės atskyrimą nuo Moldovos Lietuva laiko neteisėtomis agresijomis). Armėnų ir moldavų separatistai vieni kitiems dovanojo Draugystės ordinus, džiaugėsi savo „nepriklausomybėmis“, žadėjo atidaryti prekybos centrus…
Tad kai Lietuva svarsto, ką priimti oficialių, iškilmingų pietų, nederėtų užmiršti patarlės: „Pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu pats esi“…
Diana Nausėdienė dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume. Vygaudo Juozaičio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema.
„Šio forumo dalyviai prisideda prie svarbios mums misijos – stiprina mūsų emigrantų ir diasporos mokymosi motyvaciją lituanistinėse mokyklose pasaulyje ir prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos. Mūsų kalbos besimokantys ir vartojantys kitų tautų atstovai – taip pat lietuvių kalbos išlikimo garantas. Dėkojame jiems, pamilusiems Lietuvą ir besigilinantiems į jos kultūrą, tikriems mūsų šalies ir kalbos ambasadoriams“, – kalbėjo pirmoji šalies ponia, globojanti diasporos lituanistinio švietimo veiklas pasaulyje.
Pasak D. Nausėdienės, labai svarbu, kad išeivijos vaikai turi galimybę išlaikyti lietuvybę, puoselėti ilgaamžes tradicijas. Lituanistinį švietimą vykdo 10 formalaus ugdymo lietuviškų mokyklų užsienyje, šimtai neformalaus ugdymo lituanistinių mokyklų, kurių vis daugėja, ir apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose dėstoma ir tiriama lietuvių kalba bei kultūra. Pirmoji ponia, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, pasidžiaugė, kad laikinai išvykusių dirbti lietuvių šeimų vaikus gimtosios kalbos jau gali mokyti lietuviai mokytojai Europos mokyklose Liuksemburge, Briuselyje, Frankfurte ir kituose miestuose. Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jau devyniolika metų vyksta nuotoliniai lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai Vilniuje, kuriuos rengia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Per tuos metus daugiau nei 2000 užsieniečių mokėsi lietuvių kalbos, susipažino su Lietuva, šalies istorija, kultūra. Ne vienas užsienietis rašė bakalauro, magistro darbus apie Lietuvos politiką, kultūrą, istoriją, diplomatinius santykius, vertė lietuvių rašytojų kūrybą, mokė mūsų kalbos savo šalyse.
„Žymus britų kalbininkas profesorius Davidas Crystalas, tyrinėjantis mažųjų kalbų išnykimo pavojus, tvirtina, kad jei pasaulyje dėl anglų kalbos plitimo visi mokytųsi tik vienos kalbos, tai būtų didžiausias intelektinis pasaulio praradimas, kokį tik galima įsivaizduoti“, – pabrėžė D. Nausėdienė, kviesdama išsikelti ambicingą modernios XXI amžiaus lietuvių bendruomenės tikslą išsaugoti lingvistinį perlą – lietuvių kalbą – ir dėkodama visiems forumo dalyviams už tai, kad myli ir vartoja lietuvių kalbą, kuri leidžia suprasti mūsų šalies kultūrą ir tapatybę.
Sunaikinamas Armėnijos karinis objektas netoli Tovuzo regiono. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos informacinė agentūra ELTA praneša, kad iš Armėnijos teritorijos Azerbaidžano pusėn liepos 12-osios vakarą buvo paleista minosvaidžių ir haubicų ugnis į du kaimus pasienyje esančiame Tovuzo rajone.
„Armėnijos ginkluotosios pajėgos iš 120 mm minosvaidžių ir haubicų D-30 apšaudė Tovuzo rajono Agdamo ir Dondar Gušču kaimus“, – žurnalistus informavo Azerbaidžano gynybos ministerijos spaudos tarnybos atstovas. Anot jo, kaimų gyventojai nenukentėjo.
Azerbaidžano Gynybos ministerijos įgaliotasis asmuo taip pat pabrėžė, kad oficialusis Baku imasi „griežtų atsakomųjų priemonių“.
Padėtis Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje susikomplikavo liepos 12-ąją. Sekmadienį Azerbaidžano gynybos ministerija skubiai paskelbė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos puola šalies armijos pozicijas Tovuzo ruože, naudodamos artileriją. Mūšiai tęsėsi naktį į pirmadienį.
Kuo dar būtų galima papildyti šią oficialų Lietuvos informacinės agentūros žinią?
Liepos 12-osios karinis incidentas greičiausiai reikalingas Armėnijos premjerui Nikolui Pašinianui, nebepajėgiančiam kontroliuoti padėties šalyje dėl žlungančios ekonomikos, siautėjančios COVID-19 pandemijos ir stiprėjančios opozicijos. Oficiali Armėnijos valdžia patiria rimtų ekonominių sunkumų, ir kariniais išpuoliais Armėnijos premjeras, matyt, tikisi nukreipsiąs armėnų nepasitenkinimą Azerbaidžano pusėn.
Pavyzdžiui, Kaukazo regiono ekspertas Igorius Korotčenko iš „Nacionalnaja oborona“ organizacijos leidiniui „Vestnik Kavkaza“, duodamas interviu, be kita ko, pažymėjo, jog liepos 12-13 dienomis surengtas Tovuzo apšaudymas byloja apie karštligiškas oficialiojo Jerevano pastangas priverst armėnus pamiršti ekonomines bėdas. Jo manymu, Armėnija vėl keičia toną – ji demonstruoja agresyvumą. Tvirtina, kad prieš Azerbaidžaną surengsianti prevencinių atakų. Jei Baku vis tiek nesiliaus reikalavęs grąžinti Kalnų Karabacho, – okupuosianti naujų teritorijų. Tai daroma tik tam, kad Armėnijos ministras pirmininkas N.Pašinianas, pasak I.Korotčenko, galėtų išsilaikyti valdžioje.
Paskutiniais duomenimis, liepos 12-13-osios konflikte žuvo trys azerbaidžaniečių kariai, penki kariai buvo sužeisti. Atsakydamos į Armėnijos išpuolius Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos tankų, artilerijos ir minosvaidžių pagalba sunakino keletą armėnų gynybos punktų.
Azerbaidžano karinės žvalgybos teigimu, liepos 12 – 13 dienomis Armėnija neteko mažiausiai 15 karių. Armėnų žiniasklaidos pranešimai, esą armėnų kariškiai buvo privesti šaudyti, nes azerbaidžaniečių automobilis įvažiavo į jų kontroliuojamą teritoriją, jog Azerbaidžanas virš pasienio teritorijos paleido žvalgybinę skraidyklę, – melas.
Rusijoje reziduojantis Azerbaidžano ambasadorius Poladas Builbiulogly pabrėžė, kad pirmieji šaudyti pradėjo armėnų kariškiai. Azerbaidžanui neliko nieko kito, kaip į grubią karinę jėgą atsakyti karine jėga. Azerbaidžano diplomatas dar pabrėžė, kad ne tiek svarbu, kas pirmasis pradėjo šaudyti liepos 12-ąją. Svarbiausias klausimas – kodėl kyla tokie kruvini kariniai incidentai.
Žemėlapyje parodyta, kokias Azerbaidžano teritorijas yra okupavusi Armėnija. Slaptai.lt nuotr.
Į šį Azerbaidžano diplomato retorinį klausimą lengva atsakyti. Dėl incidento Tovuzo regione Armėnija kalta būtų net tuomet, jei pirmieji šūvius paleistų azerbaidžaniečių kariai. Kodėl? Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir NATO, ir Europos Sąjungos šalis, pripažįsta, kad Armėnija šiuo metu neteisėtai kontroliuoja Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Armėnija iki šiol nepakluso nė vienai Jungtinių Tautų rezoliucijai, reikalaujančiai iš Kalnų Karabacho nedelsiant išvesti savo karines pajėgas. Remiantis tarptautine teise, Armėnija – agresorė.
Oficialusis Baku po liepos 12-osios incidento akcentavo, kad Azerbaidžanui nusibodo laukti realios Vakarų pagalbos susigrąžinant 20 proc. savo žemių. Derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho susigrąžinimo negali tęstis amžinai. Derybos negali būti rengiamos … vardan derybų. Derybos turi duoti konkrečių rezultatų.
Oficialusis Baku tvirtino suprantąs, jog kai kurie Azerbaidžano kaimynai specialiai mėgina šį konfliktą įšaldyti jei ne amžiams, tai kuo ilgiau. Tačiau tokie įšaldytų konfliktų puoselėtojai, pasak Baku, rizikuoja, jog šis konfliktas peraugs į rimtą karinį konfliktą.
Liepos 14-osios rytą Lietuva dar nebuvo pareiškusi susirūpinimo dėl karinio incidento Tovuzo regione.
Tiesa, liepos 10-ąją Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra informavusi apie nuotoliniu būdu surengtą ekonominį forumą dėl Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalio ekonominio bendradarbiavimo. O dar anksčiau, liepos 3-ąją, kai iš Zoknių oro uosto Armėnijos pusėn kilo Lietuvos karinių pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“, turėjęs iš Jerevano pargabenti lietuvių medikus, padėjusius armėnams kovoti su koronavirusu, Lietuvos prezidentūra pranešė, jog pirmoji šalies ponia Prezidentienė Dalia Nausėdienė įdėjo žaisliukų sergantiems armėnų vaikams.
Bet lietuviškosios užuojautos konflikte dėl Tovuzo žuvusių tiek armėnų, tiek azerbaidžaniečių karių artimiesiems liepos 14-osios rytą dar nebuvo.
Diana Nausėdienė lankosi Nacionaliniame kraujo centre. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pirmadienį, minint Medicinos darbuotojų dieną, Diana Nausėdienė nuvyko į Nacionalinį kraujo centrą ir davė kraujo.
„Kad medikai būtų įgalinti išgelbėti kiekvieno iš mūsų sveikatą ir gyvybę, jiems reikia išteklių. Šiandien trūksta kraujo atsargų. Todėl noriu parodyti asmeninį pavyzdį ir paraginti: pasitikiu Nacionaliniu kraujo centru ir nebijau duoti kraujo. Nebijokite ir Jūs“, – ragina pirmoji ponia.
Prieš mėnesį Diana Nausėdienė inicijavo potencialių kraujo donorų duomenų banko sukūrimą. Buvo prašoma visų, kurie nėra kraujo donorai arba kraujo duoda itin retai, tačiau tam ryžtųsi esant ekstremaliai situacijai, registruotis į specialų potencialių kraujo donorų sąrašą el. p. donorai@kraujodonoryste.lt arba telefonu +370 614 359 40.
Sąrašą pradėjusi pirmoji ponia tąkart sakė: „Privalome būti pasirengę ekstremaliems atvejams. Užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir, vos tik sulauksiu prašymo iš Kraujo centro, kad ima trūkti kraujo, tuoj pat atvyksiu jo paaukoti. Būkime pasirengę atsiliepti į medikų prašymus.“
VŠĮ Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas pažymi, kad nors donorų skaičius ir yra sumažėjęs, centras kol kas pilnai aprūpina krauju visas Lietuvos gydymo įstaigas. „Tačiau vėl atnaujinus planines operacijas jo poreikis staigiai išaugs, o rezervą šiuo metu turime minimalų. Todėl labai džiaugiamės Dianos Nausėdienės pagalba tikslingai skatinant kraujo donorystę ir dėkojame visiems, kurie jungiasi prie potencialių kraujo donorų duomenų banko“, – sako Nacionalinio kraujo centro vadovas.
Diana Nausėdienė lankosi Nacionaliniame kraujo centre. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Net ir pandemijos metu Nacionalinio kraujo centro darbuotojai užtikrina tiek personalo, tiek donorų saugumą – visų reikiamų apsaugos priemonių ši įstaiga turi pakankamai. Žmonėms, norintiems paaukoti kraujo, centras siūlo saugią pavėžėjimo paslaugą – asmuo gali būti paimamas iš namų ir parvežamas atgal nemokamai centro automobiliu, kuris yra nuolatos dezinfekuojamas, vairuotojai ir keleiviai aprūpinami visomis reikalingomis apsaugos priemonėmis.
Donorais gali būti
Sveiki asmenys, kurių amžius nuo 18 iki 65 metų, o svoris – ne mažesnis kaip 50 kg.
Jų kraujyje turi būti tinkamas hemoglobino kiekis, kuris visada nustatomas imant kraują. Moterims jis ≥125 g/l, vyrų ≥135 g/l.
Atkreiptinas dėmesys, kad persirgus gelta (hepatitu A) duoti kraujo galima (anksčiau buvo negalima, todėl daug kas dėl šio aspekto neatvyksta).
Vyrai aukoti kraujo gali 6 kartus, moterys 4 kartus per metus.
Donoru tapti negali
Asmuo, kuris per pastarąsias 28 dienas lankėsi bet kurioje užsienio šalyje.
Asmuo, turėjęs kontaktą su sergančiuoju COVID-19 (donorystė galima praėjus 28 dienoms po grįžimo į Lietuvą arba po kontakto turėjimo).
Turintys peršalimo ar kitų simptomų – sloga, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas ir pan. (kraujo donorystė galima visiškai pasveikus – išnykus visiems simptomams).
Sergant Herpes virusine infekcija donorystė leidžiama tik pasveikus (t. y. kraujo donorystė leidžiama po šašelio nukritimo praėjus savaitei).
Vartojant tam tikrus medikamentus (kraujo negalima duoti vartojant insulino preparatus; po antibiotikų vartojimo turi praeiti 2 sav. ir pan.).
Nėštumo metu.
Po auskarų vėrimo, kūno tatuiravimo, operacijų – kraujo donorystė negalima 6 mėnesius.
Sergantys infekcinėmis (AIDS, tuberkuliozė, hepatitas B, hepatitas C ir kitos sunkios infekcinės ligos), onkologinėmis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis, mažakraujyste, koagulopatija.
Sąrašas nėra baigtinis – tai dažniausiai pasitaikančios kontraindikacijos kraujo donorystei. Sveikiems asmenims kraujo duoti yra visiškai saugu ir sveika!
„Įrodykime kartu, kad jokie karūnuoti virusai Lietuvos neįveiks“, – ragina Diana Nausėdienė.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Diana Nausėdienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė lankysis Nacionaliniame kraujo centre ir paaukos kraujo.
„Kad medikai būtų įgalinti išgelbėti kiekvieno iš mūsų sveikatą ir gyvybę, jiems reikia išteklių. Noriu parodyti asmeninį pavyzdį ir paraginti: pasitikiu Nacionaliniu kraujo centru ir nebijau duoti kraujo. Nebijokite ir Jūs“, – ragina pirmoji šalies ponia.
Prieš mėnesį D. Nausėdienė inicijavo potencialių kraujo donorų duomenų banko sukūrimą. Buvo prašoma visų, kurie nėra kraujo donorai arba kraujo duoda itin retai, tačiau tam ryžtųsi esant ekstremaliai situacijai, registruotis į specialų potencialių kraujo donorų sąrašą. donorai@kraujodonoryste.lt arba telefonu nr.: +370 614 35940.
Sąrašą pradėjusi pirmoji ponia tąkart sakė, kad privalome būti pasirengę ekstremaliems atvejams. „Užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir, vos tik sulauksiu prašymo iš Kraujo centro, kad ima trūkti kraujo, tuoj pat atvyksiu jo paaukoti. Būkime pasirengę atsiliepti į medikų prašymus“, – sakė D. Nausėdienė.
Prezidentūros Kolonų salėje šeštadienį Diana Nausėdienė susitiko su Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narėmis.
„Jūs ne tik deklaruojate vertybes, bet ir jomis gyvenate“, – sakė D. Nausėdienė sveikindama birutietes, kurios buvo pakviestos iš visos Lietuvos, tarp jų garbaus amžiaus sąjungos narės iš tarpukario Lietuvos karininkų šeimų.
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Aušra Mažonė suteikė D. Nausėdienei šios sąjungos Garbės narės vardą ir įsegė organizacijos simbolį – segę, paauksuotą rūtos šakelę, vainikuotą karūna.
Susitikimo metu, pasak Prezidentūros pranešimo, buvo įteiktos Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos padėkos labiausiai nusipelniusioms organizacijos narėms.
Birutiečių sąjungos tikslas – jungti visas karininkų šeimų moteris, įsitraukti jas į kultūrinį ir šalpos darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, atgaivinti tautinių drabužių dėvėjimą.
Todėl dauguma susitikimo dalyvių dėvėjo tautinius drabužius, daugelis – paveldėtus iš mamų ar močiučių.
Diana Nausėdienė ir Elke Büdenbender. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje susiduriama su situacijomis, kai tėvai gyvena dešimtmečius neturėdami darbo. Atrodo, ir jų vaikai neturi perspektyvų. Tačiau tai tikrai galima pakeisti.
Būtent ši problema tiek Lietuvos Prezidento sutuoktinei D. Nausėdienei, tiek Vokietijos pirmajai poniai E. Büdenbender atrodo labai svarbi.
Susitikusios jos kalbėjosi apie iniciatyvas, kurios gali efektyviai mažinti socialinę atskirtį. Profesinis orientavimas ir mokymas yra viena iš gerųjų Vokietijos patirčių, su kuria jau vakar detaliai susipažino D. Nausėdienė lankydamasi Vokietijos amatų rūmuose. Tai dualinio mokymo sistema, kuri padeda paruošti rinkai tiek ir tokių profesijų, kiek reikia, ir sprendžia jaunų žmonių nedarbo problemą.
Vokietijos Prezidento žmona skiria ypatingą dėmesį šiai sistemai. Ji sakė nenorinti globoti daugybės iniciatyvų. „Man svarbu prisiliesti prie konkrečios problemos šaknų ir ją išspręsti.“ Būtent todėl ji nutarė daugiausia dėmesio skirti švietimo problemoms.
„Siekiama suteikti jaunuoliams galimybę įgyti profesiją ir integruotis į darbo rinką nepriklausomai nuo tėvų pajamų bei socialinės padėties. Svarbu, kad jauni žmonės atrastų savo profesinį kelią, būtų pasitikintys savimi, mėgtų savo darbą“, – susitikimo metu kalbėjo pirmoji Vokietijos ponia.
Kai žmonės, iš kurių nieko nesitikima, ir vėl atsistoja ant kojų, yra pats prasmingiausias darbo rezultatas, nesvarbu, Lietuvoje ar Vokietijoje.
„Ištraukti žmones iš užburto skurdo rato ir suteikti šansą kiekvienam vaikui – vienas svarbiausių mūsų uždavinių“, – apie vieną iš savo būsimos veiklos tikslų sakė D. Nausėdienė.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Vokietijoje, kur susitiks su federaline kanclere Angela Merkel ir prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
Vizito tikslas – aptarti svarbiausius gynybos, Europos Sąjungos darbotvarkės ir dvišalio bendradarbiavimo ekonomikos, finansinių paslaugų bei inovacijų srityse klausimus.
Tuo metu pirmajai poniai Dianai Nausėdienei vizito metu yra numatyta individuali programa, praneša Prezidentūra.
„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje. Itin svarbi jos parama Lietuvai užtikrinant saugumą – Vokietija vadovauja sustiprintos priešakinės gynybos pajėgoms. Prekybinių ir ekonominių santykių plėtra, bendradarbiavimas finansinių paslaugų ir inovacijų srityse turi išlikti prioritetu ir būti sustiprintas“, – sakė G. Nausėda.
Susitikimų metu taip pat bus aptarti energetinio saugumo, Europos Sąjungos kaimynystės politikos klausimai ir Astravo atominės elektrinės problematika.
Po oficialios pasitikimo ceremonijos prie Vokietijos federalinės kanceliarijos prezidentas G. Nausėda su kanclere A. Merkel turės privatų pokalbį, kurio metu aptars saugumo ir gynybos politikos klausimus, strateginės šalių komunikacijos gaires bei energetinę nepriklausomybę užtikrinančius tikslus.
Pirmąją vizito Berlyne dieną G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė padės vainiką prie Berlyno sienos memorialo, apsilankys memorialo muziejuje ir susitiks su lietuvių bendruomene Lietuvos ambasadoje.
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas susitiks su Vokietijos prezidentu F. W. Steinmeieriu. Pokalbio metu bus tariamasi, kaip sustiprinti transatlantinius santykius, būtinus užtikrinti tinkamą gynybinį pasirengimą, taip pat diskutuojama apie investicijų į gynybos sritį galimybes. Prezidentai dėmesio skirs saugumo politikai, būsimo NATO vadovų susitikimo, Rusijos ir Rytų kaimynystės klausimams, o D. Nausėdienė susitiks su Vokietijos prezidento žmona Elke Büdenbender.
Prezidento vizitas į Vokietiją, informuojama Prezidentūros pranešime spaudai, sutampa su prasmingomis istorinėmis datomis: šiemet minimas Baltijos kelio ir Berlyno sienos griūties trisdešimtmetis.
Tai jau bus trečiasis G. Nausėdos užsienio vizitas. Prezidentas jau lankėsi Lenkijoje ir Latvijoje.
Prisiekia Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Brangūs Lietuvos žmonės, Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi, Pone Seimo pirmininke, Gerbiami Seimo nariai, Gerbiami svečiai,
šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.
Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.
Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.
Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?
Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.
Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.
Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.
Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.
Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.
Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.
Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.
Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.
Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.
Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai, – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.
Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.
Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.
Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.
Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.
Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.
Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.
Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.
Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:
Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.
Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.
Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.
Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.
Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.
Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.
Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.
Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.
Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.
Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.
Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.
Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.
Brangūs Lietuvos žmonės,
Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.
Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.
Vykdykime ją kartu.
Vardan tos, Lietuvos!
Ir tepadeda mums Dievas.
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija
