Antrankiai

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu.

Įtariama, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. Š. iš asmens priėmė žinomai suklastotus tikrus dokumentus, statinių techninius projektus bei išdavė statybos leidimus.

Vakar abu įtariamieji sulaikyti, jų gyvenamosiose vietose ir vieno jų darbo vietoje atliktos kratos.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2017.07.05; 00:02

Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos byla – prokuratūra siūlo jį pripažinti kaltu bei skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, praneša Lietuvos žiniasklaida. 

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“
VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos pilietis kaltinamas su kitais asmenimis siekęs užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.

Taip pat jis teisiamas dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.

Asmuo kaltinamas ir už tai, kad su kitu Rusijos piliečiu 2011-2014 m. šnipinėjo bei verbavo net keletą Lietuvos piliečių, siekė gauti informacijos apie Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Galutinis nuosprendis Rusijos šnipui bus paskelbtas liepos 7 d.

Informacijos šaltinis – VSD

2017.06.23; 18:44

Tarptautinės operacijos metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino organizuotą grupuotę, prekiavusią mobiliaisiais telefonais ir jų priedais.

Įtariama, kad šia nusikalstama veika Lietuvos biudžetui padaryta žala – 4 mln. eurų.

Grupuotė naudojo sudėtingas pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčio grobstymo schemas, mobiliuosius telefonus pardavinėjo Lietuvoje veikiančioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos tinklams nemokėdama mokesčių – taip buvo iškreipiama konkurencija.

Nusikalstamai veiklai iš Ispanijos, kurioje nuomojosi vilą, vadovavo jau anksčiau į FNTT akiratį patekęs ir teistas vilnietis. Praėjusią savaitę tarptautinės operacijos metu sulaikytas jis ir penki jo bendrininkai.

Dalį iš nusikalstamos veikos gautų pajamų veiklos organizatorius naudojo asmeninėms reikmėms. Pavyzdžiui, pernai įtariamasis įsigijo du naujus „Porsche“ automobilius, kurių kiekvieno kaina apie 140–150 tūkst. eurų. Vilnietis nuomojo vilą ant jūros kranto Ispanijos kurorte, pirkdavo prabangos prekes. FNTT tyrėjų skaičiavimais, asmeninių poreikių tenkinimui per metus nusikalstamos veikos organizatorius išleisdavo apie penktadalį milijono eurų.

Vilniečio suburta nusikalstama grupuotė naudojo sudėtingas mokesčių grobstymo schemas, maskavosi, jiems buvo žinomi pareigūnų ne viešo pobūdžio veiklos metodai. Įtariama, kad vilniečio organizuota grupuotė klastojo fiktyvių įmonių dokumentus, juose įrašydavo kitų bendrovių įvykdytus mobiliųjų telefonų ir jų priedų įsigijimus iš Europos Sąjungos (ES) valstybių bei jų pardavimus Lietuvoje.

Pirminiais skaičiavimais, slepiant tikrąjį prekybos mastą į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau kaip 4 mln. eurų PVM ir pelno mokesčių. Prekybos mobiliaisiais telefonais ir jų priedais apyvarta per nepilnus dvejus metus galėjo siekti apie 20 mln. eurų.

Tyrimo duomenimis, organizuotos grupės nariai įsteigė 5 Lietuvoje registruotas įmones ir 13 bendrovių užsienio valstybėse bei lengvatinio apmokestinimo zonose ir joms vadovavo. Įtariama, kad klastojant šių įmonių ir bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus – pirkimo–pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir kt. – buvo siekiama neapskaityti tikrosios prekybos mobiliais telefonais ir jų priedais apyvartos. Siekdami apsunkinti nusikalstamos veikos schemos išaiškinimą, Vilniuje veikusios organizuotos grupės nariai reguliariai keisdavo fiktyvias įmones, įsigydami ar įsteigdami naujas. Minėtoms įmonės vadovavo statytiniai, dalis jų – asocialūs asmenys. Jiems už parašą ant oficialių dokumentų buvo mokama po 50 eurų.

Bendros tarptautinės operacijos metu FNTT ir Ispanijos teisėsaugos pareigūnai nusikalstamos veiklos organizatoriaus ir jo bendrininkų darbo vietose, namuose, sandėliuose, prekybos vietose, automobiliuose atliko daugiau kaip 20 kratų. Jų metu buvo rasti ir paimti  buhalterinės apskaitos dokumentai, įvairūs juodraščiai, per 30 mobiliojo ryšio telefonų, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos.

Kelerius metus mobiliuosius telefonus Lietuvos didžiausioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos centrams pardavinėję nusikalstamos veikos organizatoriai iškreipė sąžiningą konkurenciją, nes išvengę mokesčių šalies ribose galėjo pasiūlyti prekes už mažesnę nei rinkos kainą.

Daugiau kaip 200 tūkst. eurų vertės įtariamųjų turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusikalstamos veiklos organizatoriui skyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėn., jo bendrininkams paskirtos kitos kardomosios priemonės.

Atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Informacijos šaltinis – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

2017.03.23; 05:50

Kauno apygardos prokurorams teisme pavyko įrodyti, kad buvusi žemėtvarkininkė, anksčiau nuteista už sukčiavimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, butą Kaune nusipirko už nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

Butą teismas nusprendė konfiskuoti, be to, buvusiai valdininkei skirta bauda ir lygtinis laisvės atėmimas. Nuosprendis nebuvo apskųstas ir vakar įsiteisėjo.

Buvusi Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, 43 metų A. V. 2014 metais buvo pripažinta kalta dėl keliolikos sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų suklastojimo atvejų. Veikdama su keliais savo bendrininkais, ji klastodavo dokumentus, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į laisvos žemės fondo sklypus. Tuomet jos bendrininkai šias išvadas parduodavo kitiems asmenims, o pinigus pasidalindavo su žemėtvarkininke A. V.

Ikiteisminį tyrimą dėl A. V. bei kartu su ja veikusių asmenų nusikalstamų veikų kontroliavusiam Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Vingaudui Rinkevičiui kilo įtarimų, kad A. V. nusikalstamu būdu įgytus pinigus galėjo legalizuoti įsigydama nekilnojamojo turto.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnį („Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas“), kurį atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o kontroliavo prokuroras V. Rinkevičius.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. V. 2007 metų rudenį už 150 tūkst. litų įsigijo butą Kaune, R. Kalantos gatvėje. Dalį butui pirkti reikalingos sumos, 65 tūkst. litų, jai į sąskaitą pervedė nešvaraus žemės išvadų klastojimo ir pardavimo biznio partneris A. P., paskyroje nurodęs, kad tai „paskola būstui“, o iš kokių lėšų A. V. sumokėjo likusią sumą – taip ir liko neaišku.

Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams atlikus ūkinės-finansinės veiklos tyrimą ir įvertinus turimą informaciją, nenustatyta, kad A. V. turėjo finansines galimybes įsigyti minėtą butą ir patirti tokio dydžio išlaidas.

Liudydamas šioje byloje A. P. taip pat paneigė, kad A. V. pinigus pervedė kaip paskolą – esą, tai buvo už neteisėtai įgytas ir vėliau parduotas žemės išvadas gauti pinigai.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad teisiamoji A. V. žinojo pinigų kilmę, t. y. tai, kad jie yra gauti iš nusikalstamos veikos. Su šiais pinigais ji atliko sandorį – įsigijo butą. „Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad sandoris atliekamas su nusikalstamu būdu įgytais pinigais, norėjo taip veikti bei siekė nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę ir tuos pinigus įteisinti“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Todėl A. V. Kauno apygardos teismas pripažino kalta ir skyrė jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus ją su 2015 metais Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmės subendrintos ir jai skirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 3 metams bei 200 MGL (7 tūkst. 532 eur.) dydžio bauda. Be to, konfiskuojamas A. V. priklausantis butas R. Kalantos gatvėje.

Šio apkaltinamojo nuosprendžio A. V. neskundė, todėl kovo 8 dieną jis įsiteisėjo ir teismas artimiausiu metu įpareigos antstolį atlikti buto konfiskavimo procedūrą.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro V. Rinkevičiaus teigimu, įrodyti, kad pinigai ar turtas įgyti nusikalstamu būdu – sudėtinga, bylose dėl tokio turto legalizavimo apkaltinamieji nuosprendžiai nėra dažni. “Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, gali ir nepriklausyti nuo to, ar jis buvo nuteistas už pagrindinės ( pirminės ) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas padarymą. Esminę reikšmę asmens veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 216 straipsnį turi tik nusikalstama pinigų ar turto kilmė“, – sakė prokuroras V. Rinkevičius.

Pasak prokuroro, legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą su juo atliekamos finansinės operacijos tam, kad jis būtų įteisintas, kaip gautas iš legalių šaltinių. Dažnai šias nusikalstamas veikas išaiškinti būna labai sudėtinga, kadangi sunku įrodyti, kad asmuo žinojo, jog pinigai ar turtas yra gautas nusikalstamu būdu.

„Vertinant šioje nusikalstamoje veikoje įtvirtintus subjektyviuosius požymius, paminėtina, kad ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, kuri reiškia, kad asmuo turi suvokti, kad finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu gautu turtu ar pinigais ir norėti taip veikti. Norint asmenį pripažinti kaltu dėl šios veikos padarymo, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius požymius, tyčią, tačiau ir tikslą, kad asmuo turėdamas nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą siekia nuslėpti jų tikrąją kilmę arba juos įteisinti,“ – sakė prokuroras, paaiškindamas, kodėl tokios bylos nedažnai baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.

2017.03.10; 05:50

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą dėl neteisėto įmonės užgrobimo suklastojus ne vieną dokumentą, apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą ir kitų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei atliktos ekspertizės liudija, kad Šakių rajono gyventojas A. Č., anksčiau buvęs vienos Kauno mieste registruotos įmonės akcininku, tačiau savo akcijas pardavęs, dar 1999-aisiais sumanė planą, kaip įmonę užgrobti ir tapti vienvaldžiu jos šeimininku.

2014 metų rugpjūtį kaltinamasis parengė uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pats ją už teisėtus įmonės akcininkus be jų žinios pasirašė bei patvirtino suklastotu įmonės antspaudu ir taip tapo vienvaldžiu jos šeimininku.

Vėliau naujasis įmonės direktorius bei akcininkas Registrų centrui pateikė suklastotą prašymą registruoti jį juridinių asmenų registre bei kitus dokumentus, nusikalstamu būdu siekdamas teisėtai tapti vienvaldžiu įmonės šeimininku.

Įgyvendinęs savo planą, ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis ir toliau klastodamas dokumentus neteisėtai įgijo 30 tūkstančių eurų ir pasikėsino įgyti dar 98 tūkstančius eurų.

Be to, A. Č., būdamas neteisėtu įmonės akcininku ir direktoriumi bei neturėdamas teisės disponuoti bendrovės turtu, siekė parduoti įmonei priklausantį namą ir sklypą už 100 tūkstančių eurų. Pasirašęs preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį, kaltinamasis gavo 5 tūkstančių eurų avansą, o likusios sumos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gauti nespėjo.

Šakių rajono gyventojas taip pat kaltinamas ir vagyste bei turto sunaikinimu. Mat, iš Klaipėdos rajone esančio ir įmonei priklausančio namo, kaip įtariama, pagrobė pinigų ir įvairių daiktų: rankinę elektrinę žoliapjovę, elektrinę augalų karpymo mašiną, televizorių, mikrobangų krosnelę, lėkščių, puodų, žvejybos įrangą ir kitų buities prietaisų. Iš viso vienam iš teisėtų įmonės akcininkų buvo padaryta daugiau nei 40 tūkstančių eurų turtinė žala.

Yla iš maišo lįsti pradėjo tuomet, kai vienas iš teisėtų įmonės akcininkų pastebėjo, kad įmonės sąskaitoje nebegali atlikti bankinių operacijų. Vyras išsiaiškino, kad nebėra įmonės akcininkas, o įmonė valdoma kito asmens. Negana to, jis gavo registruotą laišką, kuriame teigiama, kad naujajam įmonės šeimininkui yra skolingas 98 tūkstančius eurų. Signalų, kad kažkas užgrobė jam ir dar vienam akcininkui priklausančią įmonę, buvo ir daugiau, todėl nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugą.

„Nors nusikaltimai buvo daromi 2014 metais, tačiau džiugu, kad didžiulio darbo drauge su Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais dėka šie nusikaltimai buvo išaiškinti. Kaltinamasis, teisėsaugai suabejojus jo kaip įmonės akcininko tikrumu, nė nedvejodamas drąsiai nuolat pateikdavo suklastotus dokumentus. Taip net buvo nutrauktas 2014 m. rugsėjį jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įsilaužimo. 

Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų dokumentų, kaltinamajam galiausiai buvo užkirstas kelias tolimesnėms nusikalstamoms veikoms“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui.

A. Č. kaltinamas iš viso devynių nusikalstamų veikų įvykdymu. Jis bus teisiamas už dokumentų ir antspaudo klastojimą, sukčiavimus, vagystę ir turto sunaikinimą.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).

2017.01.25; 05:51

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo paskutiniąją išskirtos baudžiamosios bylos dalį, susijusią su AB Lietuvos pašto pastato Vilniuje neteisėtu pirkimu, ir verslininką V. S. pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo, jų panaudojimo, padėjimo piktnaudžiauti ir klastoti dokumentus. Jam skirta 4 518 eurų bauda ir priteistos ekstradicijos išlaidos – 1 490 eurų.

Bylos duomenimis, V. S., norėjęs įsigyti AB Lietuvos paštui priklausantį pastatą, esantį Filaretų gatvėje, Vilniuje, AB Lietuvos pašto Nekilnojamojo turto pardavimo komisijai pateikė suklastotus dokumentus. Jis susitarė su šios komisijos pirmininku Algirdui Balčiūnu suklastoti ir vėliau panaudoti konkurso dokumentus – atgaline data kito asmens vardu buvo surašytas pastato pirkimo pasiūlymas, nurodyta siūloma kaina 590 000 Lt, kuri sumokama pastato pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną.

Ši byla ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro sprendimu 2010 m. spalio 20 d. buvo išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, kadangi įtariamasis V. S. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. 2011 m. sausio 7 d. buvo paskelbta šio asmens paieška, o 2016 m. spalio 23 d. V. S. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir sugrąžintas į Lietuvą.

2013 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas Lietuvos pašto pastatų pardavimo byloje kaltais pripažino ir kitus asmenis. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo teismas pripažino kaltu buvusį šios valstybės įmonės generalinį direktorių Ernestą Vaidelį. Jam skirta galutinė subendrinta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda.

Taip pat kaltu šioje byloje dėl tokių pat nusikaltimų pripažintas buvęs Lietuvos pašto Ūkio valdymo direktorius, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Algirdas Balčiūnas. Jam skirta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda. A. Balčiūnas Vilniaus apygardos teismui buvo pateikęs apeliacinį skundą, tačiau teismas jį atmetė ir iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą.

Teismas nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad A. Balčiūnas, eidamas valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo dokumentus ir pasitelkė kitus asmenis klastoti tikrus dokumentus.

STT Vilniaus valdybos pareigūnai kartu su bylą kontroliuojančiais Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais ikiteisminį tyrimą pradėjo 2009 m. rugsėjį, nepraėjus nė vieneriems metams pagrindinė byla buvo perduota teismui.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.01.05; 08:07

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą, kurioje įtarimai  dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo pareikšti Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos vedėjui A. I. ir jo sūnui K. I., vienos šeimos klinikos direktoriui.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos  (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Remiantis jų surinktais duomenimis įtariama,  kad A. I., dirbdamas ligoninės direktoriaus pavaduotoju akušerijos ginekologijos reikalams ir būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, galimai siekdamas asmeninės turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Už praeityje priimtus palankius sprendimus viešųjų pirkimų konkursuose ir už gerų santykių palaikymą ateityje, kaip įtariama, iš vieno tiekėjo A. I. pareikalavo atlygio – parūpinti už maždaug 2 tūkst. 400 eurų detalių jo naudojamo automobilio, priklausančio sutuoktinės individualiai įmonei, remontui. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, galimai buvo klastojami dokumentai.

A. I., kaip įtariama, įtraukė ir savo sūnų K. I. bei kitus asmenis į nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba, apgaulingą apskaitos tvarkymą bei papirkimą. Tiekėjas baudžiamojo proceso metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, nes iš jo buvo reikalauta apmokėti A. I.  naudojamo automobilio detalių vertę.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.

STT Panevėžio valdybos pareigūnai jau atlieka baigiamuosius veiksmus ir kitame ikiteisminiame tyrime, susijusiame su Panevėžio ligoninės direktoriaus I. D. galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.12.27; 14:17

Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą, susijusį su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” ir su ja susijusių bendrovių vykdytais sandoriais. Vakar „Lietuvos geležinkelių” centrinėje būstinėje Vilniuje ir kitur atliktos kratos – 2016 m. sausio 20 d. FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo dalis.

FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Sulaikyti 3 fiziniai asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų gyvenamuosiuose namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose.

Tyrimą FNTT pradėjo gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvoje registruotų įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.

FNTT, vykdydama ikiteisminį tyrimą bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.

Informacijos šaltinis – Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT).

2016.12.15; 00:15

Aukštesnės instancijos teismas atmetė buvusio Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. J. apeliacinį skundą. Juo 57 metų buvęs valdininkas skundė šiemet pavasarį Rokiškio rajono apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo.  

Dėl tuomečio Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. J. nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tyrimo Panevėžio valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. 

Bylos duomenimis, 2012 metų pavasarį A. J. iš Rokiškio rajono savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusios bendrovės vadovo reikalavo, o vėliau ir paėmė kyšį. 

Už tai, kad savivaldybė be nesklandumų ir laiku atsiskaitytų su bendrove už suteiktas paslaugas, A. J. sodyboje netoli Rokiškio minėta bendrovė įrengė vandens gręžinį. Jo įrengimas kainavo 13 tūkst. 344 litų (3 tūkst. 864 eur), tačiau A. J. pinigų už paslaugas ir įrengimus nesumokėjo.  

Be to, valdininko prašymu bendrovės vadovas susitarė su kita ta pačia veikla užsiimančia įmone ir visi vandens gręžinio įrengimo dokumentai buvo surašyti taip, tarsi darbus atliko pastaroji, o ne savivaldybės konkursą laimėjusi bendrovė. Suklastotuose dokumentuose nurodoma, kad A. J. pats sumokėjo už darbus. Manoma, kad tokiu būdu buvo bandoma išvengti įtarimų dėl valdininko sąsajų su savivaldybės konkursą laimėjusia įmone ir kyšininkavimo. 

Šių metų kovo 10 dieną Rokiškio rajono apylinkės teismas pripažino A. J. kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Jam skirta 130 MGL (4 tūkst. 895 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėn. Taip pat A. J. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 tūkst. 864 eurų vertės (tiek, kiek kainavo neteisėtai teisiamojo įgytas vandens gręžinys) turto konfiskavimas. 

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus nuomone, ši apeliacinės instancijos teismo nutartis rodo, kad korupciniai valdininkų veiksmai nelieka nenubausti. „Nuteistasis tarnybine padėtimi naudojosi siekdamas savo asmeninės naudos. Suvokdamas, kad daro nusikaltimą, jis ėmėsi veiksmų, kad tiesa neišaiškėtų. Dėl to buvo suklastoti gręžinio įrengimo dokumentai, tačiau tai nuo baudžiamosios atsakomybės neapsaugojo“, – sakė prokuroras A. Amparavičius.  

Apkaltinamąjį nuosprendį A. J. apeliacine tvarka apskundė Panevėžio apygardos teismui. Tačiau spalio 7 dieną Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs rokiškėno skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.10.16; 05:03

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė Panevėžio viešbučio „Romantic“ savininkės Dalios Kuklierienės kasacinį skundą. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

D.Kuklierienė 2016 m. sausio 15 d. Apeliacinio teismo ir  2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiais buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Už šias nusikalstamas veikas jai skirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Be to, iš D. Kuklierienės valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti beveik 57, 5 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas buvo pripažinęs kaltu dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo ir kitą šios baudžiamosios bylos dalyvį – vienos bendrovės direktorių Arvydą Kiškį. Jam skirta bausmė – pusantrų metų laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. A. Kiškis nuosprendžio kasacine tvarka neskundė.

Ši byla buvo išskirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo dėl galimai apgaule užvaldytų Panevėžio miesto savivaldybės lėšų, kurios turėjo būti skirtos krepšinio plėtrai Panevėžyje, ir jų neteisėto panaudojimo rekonstruojant viešbutį „Romantic“.

Ikiteisminio tyrimo metu STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad bendrovės, kuriai priklauso viešbutis „Romantic“, generalinė direktorė 2012 metų birželio pabaigoje susitarė su vienos bendrovės direktoriumi Arvydu Kiškiu, jog jis suras įmonę, kuri, neatlikusi viešbučio „Romantic“ remonto darbų, išrašys už juos tikrovės neatitinkančią sąskaitą. Buvo suklastota statybos subrangos sutartis, pažyma apie neva atliktus statybos ir remonto darbus, sąskaita faktūra. Vėliau šie suklastoti dokumentai buvo įtraukti į bendrovių apskaitą. 2012 metų rudenį viešbučio „Romantic“ savininkė pasisavino jos vadovaujamai bendrovei priklausančius pinigus, iš kurių dalį pagal susitarimą sumokėjo šiose machinacijose jai talkinusiam asmeniui.

Nuteistajai Daliai Kuklierienei – tai dar vienas nuosprendis jos biografijoje. Ši panevėžietė jau yra nuteista dėl kyšininkavimo ir dėl piktnaudžiavimo bei pasikėsinimo sukčiauti.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.10.12; 09:28

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir dokumentų klastojimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pavaldžiame Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (Institutas) ir šiandien atliko kratas bei kitus procesinius veiksmus, kurių metu paėmė tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus.

Detektyvas tiria nusikaltimąSTT turi duomenų, kad Instituto Kauno teritorinio skyriaus vadovaujančias pareigas užimantis valstybės tarnautojas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir žinodamas duomenis apie tikrinamos produkcijos pavyzdžių tyrimus, kurių metu nustatyti draudžiami bakteriniai užkratai, kaip įtariama, pats klastojo ir pavaldiems darbuotojams nurodydavo suklastoti dokumentus.

Jis nuslėpdavo tikruosius tyrimų rezultatus, o už tai priėmė įvairaus dydžio ir formos neteisėtus atlygius iš suinteresuotų įmonių atstovų.

Taip pat tiriama, ar minėtas asmuo provokavo duoti ir priėmė kyšį iš vienos įmonės direktoriaus, suteikdamas jam neskelbtinos informacijos apie Institute vykdomus viešuosius pirkimus ir tokiu būdu sudarydamas palankias sąlygas šiai bendrovei laimėti konkursą.

Šiame tyrime įtarimai pareikšti 6 asmenims – valstybės tarnautojui ir suinteresuotų įmonių atstovams.

STT atliekamą tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.08.20; 08:16

Šiandien Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų organizuojant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto darbus Šiaulių regione, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl trečiojo įtariamojo suėmimo dviem mėnesiams.

Radviliškio rajono apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą ir priėmė sprendimą vienam iš įmonės „Šiaulių plentas“ vadovų skirti kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Vakar tame pačiame teisme dviem mėnesiams buvo suimti dar du įtariamieji – Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. A. bei vienas iš „Šiaulių plento“ vadovų.

Įtariamiesiems „Šiaulių plentas“ vadovams užvakar buvo pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo, o Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui – dėl  kyšininkavimo.

Įtariama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš „Šiaulių plentas“ vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą minėtai įmonei laimėti viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė viršija 1,5 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.21; 07:08

Nuosprendį išgirdo buvusi vieno Panevėžio daugiabučio bendrijos pirmininkė V. K. Ši 47 metų panevėžietė pripažinta kalta pasisavinusi svetimą, namo bendrijai priklausantį, didelės vertės turtą – 77 tūkst. 980 Lt  (22 tūkst. 584 eurus). 

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. K., būdama Statybininkų gatvės namo savininkų bendrijos valdybos pirmininke, nuo 2010 metų balandžio iki 2014 metų gruodžio pasisavindavo namo gyventojų jai patikėtas pinigines lėšas. 

Continue reading „Panevėžyje – nuosprendis buvusiai namo bendrijos pirmininkei“

Rokiškio rajono apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis 57 metų rokiškėnui A. J. Buvusiam Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui Panevėžio apygardos prokuratūra buvo pateikusi kaltinimus dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, būdamas įtakingu valdininku,  2012 metų pavasarį A. J. iš Rokiškio rajono savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusios bendrovės vadovo reikalavo, o vėliau ir paėmė kyšį.

Continue reading „Nuteistas buvęs Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius“

Įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje vienos, jau bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės direktorius A.K. pripažintas kaltu 2009-2010 metais pagaminęs, laikęs ir realizavęs netikrus dokumentus bei apgaule trečiojo asmens naudai įgijęs turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą.

Ikiteisminio tyrimo, kuriam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras metu, buvo nustatyta, kad įmonės vadovas paskolos sutartyje spalvinio rašalinio spausdinimo būdu išspausdino asmens A.S. parašą, esą įmonė paskolino A.S. 570 tūkstančių litų (daugiau nei 165 tūkstančius eurų).

Continue reading „Netikrą paskolos sutartį pagaminęs direktorius pripažintas kaltu“

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Panevėžio viešbučio „Romantic“ savininkės D. K. ir vienos bendrovės direktoriaus A. K. skundus dėl 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio, D. K. pripažino kalta dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Už šias nusikalstamas veikas apeliacinis teismas D. K. skyrė laisvės atėmimą 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Be to, iš D. K. valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti 197 504 litų (57 201 eurų).

Continue reading „STT: Apeliacinis teismas Panevėžio viešbučio „Romantic“ savininkę nuteisė laisvės atėmimu“

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip specialusis liudytojas apklaustas Kauno klinikinės ligoninės vadovas. Pradėjus tyrimą iš šios medicinos įstaigos buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai.

Praėjusią savaitę (gruodžio 22 d.) STT pareigūnai kaip specialiąją liudytoją apklausė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorę. Taip pat kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas.

Continue reading „Apklaustas ligoninės direktorius“

Šių metų gruodžio 9 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos tirtoje baudžiamojoje byloje, kurioje VšĮ Kaišiadorių psichikos centro gydytoja psichiatrė V. T. pripažinta kalta dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo.

Jai teismas skyrė daugiau kaip 2 600 eurų baudą ir pavedė konfiskuoti iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus.

Continue reading „Dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo nuteista gydytoja psichiatrė“

Gruodžio 11 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį STT Kauno valdybos pareigūnų tirtoje baudžiamojoje byloje.

Toje byloje Viešojo saugumo tarnybos (VST) prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio Intendantinės kuopos Pastatų eksploatacijos ir priežiūros grupės vyriausiasis specialistas K. K. pripažintas kaltu dėl turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Jam skirta 46 MGL dydžio bauda ir nuspręsta konfiskuoti turto daugiau kaip už 550 eurų.

Continue reading „Nuteistas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas“