Del Quentin Wilber, Byron Tau / The Wall Street Journal
„Specialusis prokuroras Robertas Miuleris atrinko Vašingtone Didįjį žiuri Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus tyrime – tai ženklas, kad tyrimas intensyvėja ir žengiamą į naują fazę“, – rašo Del Quentinas Vilberas ir Baironas Tau Amerikos laikraštyje The Wall Street Journal, remdamiesi informuotais šaltiniais. „Didysis žiuri, pradėjęs darbą pastarosiomis savaitėmis, – tai signalas, kad Miulerio tyrimas, tikriausiai, truks mėnesius“, – sakoma straipsnyje.
„Iki Miulerio išrinkimo šiemet gegužę specialiojo prokuroro vaidmeniui, federaliniai kaltintojai panaudojo dar bent vieną didįjį žiuri, esantį Aleksandrijoje (Vašingtono valstijoje), kad padėtų savo baudžiamajam tyrimui, liečiančiam buvusį nacionalinio saugumo patarėją Maiklą Flyną, – praneša žurnalistai. – Šis tyrimas, kurį ėmėsi kontroliuoti Miulerio komanda, koncentruojasi į Flyno darbą privačiame sektoriuje užsienio interesais“.
„Pastarosiomis savaitėmis Miuleris paprašė Amerikos apygardos teismo Kolumbijos apygardos vyriausiosios teisėjos Beril Houel atrinkti jo reikmėms didįjį žiuri“, – sakoma toliau. Ji prašymą patenkino, informuoja autoriai, remdamiesi su tyrimu susipažinusiais žmonėmis.
Leidinys aiškina, kad didysis žiuri – tai tyrimo instrumentas, kuris leidžia prokurorams reikalauti dokumentų, priimti liudytojų priesaiką ir skelbti kaltinimus, jeigu esama nusikaltimo patvirtinimų. Teisės ekspertai laikraščiui pareiškė, jog Miulerio sprendimas rodo, kad, jo nuomone, jam reikės reikalauti dokumentacijos ir išklausyti liudytojų parodymus.
„Tai dar vienas ženklas, kad specialusis prokuroras planuoja ilgalaikį, didelio masto teisminį persekiojimą ir jo siekia, – pareiškė autoriams teisės profesorius iš Techaso universiteto Stivenas Vladekas. – Jeigu jau buvo Flyną tiriantis didysis žiuri Aleksandrijoje, nebereikėtų išradinėti dviračio tam pačiam vyrukui. Tai rodo, kad tyrimas didesnis ir platesnis, negu Flynas, gal jis didele dalimi toks pat“.
Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.
JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.
Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.
Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.
Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.
Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.
Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.
Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.
1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.
Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.
Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.
1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.
Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.
Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.
Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.
EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio
Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).
Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.
Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.
Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad transseksualūs žmonės negali tarnauti šalies kariuomenėje, informuoja BBC.
Socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje JAV lyderis rašė konsultavęsis su kariniais ekspertais ir užsiminė apie didžiules medicinos išlaidas ir trikdžius, susijusius su transseksualų tarnavimu kariuomenėje.
Pernai metais D. Trampo pirmtako Barako Obamos (Barack Obama) administracija nusprendė leisti transseksualiems asmenims atvirai tarnauti kariuomenėje. Tačiau birželį gynybos sekretorius Džeimsas Matisas (James Mattis) susitarė šešiems mėnesiams atidėti B. Obamos administracijos planą į tarnybą šaukti transseksualius žmones.
„Twitter“ paskyroje D. Trampas rašė: „Pasikonsultavęs su savo generolais ir kariniais ekspertais, informuoju, kad Jungtinių Valstijų vyriausybė nepriims ir neleis transseksualiems asmenims tarnauti JAV kariuomenėje. Mūsų kariuomenė privalo sutelkti dėmesį į lemiamą ir nenugalimą pergalę ir negali būti užkrauta milžiniškų medicinos išlaidų ir trikdžių, kuriuos kariuomenėje sukeltų transseksualai, našta“.
Šie JAV vadovo pranešimai skiriasi nuo rinkiminės kampanijos metu prieš pernai metais vykusius JAV prezidento rinkimus reikšta parama LGBT teisėms. Tada D. Trampas sakė: „Kovosiu už jus“.
Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gąsdino, jog Donaldas Trumpas yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trumpą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hillary Clinton.
Vytautas Sinica, publikacijos autorius.
Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, savotiškas skydas, greta NATO saugantis mus nuo Kremliaus okupacijos. Pastarieji mėnesiai atskleidė, jog yra visiškai priešingai. Būtent D. Trumpo valdoma JAV yra didžiausia Rusijos problema, o ES vis atviriau stoja ginti pragmatiškų santykių su Putinu. Lietuvai tokia situacija reiškia artėjančią milžiniško pasirinkimo kryžkelę, kurioje kone pirmąkart po 2004 metų reikės vėl rinktis šalies geopolitinę kryptį.
Prorusiškas Trumpas?
D.Trumpas, kaip skelbta, ne tik žavėjosi Putinu („Putinas geresnis lyderis savo tautai nei Obama amerikiečiams“), bet ir buvo Kremliaus remiamas per rinkimus. Kare su D. Trumpu esanti liberali žiniasklaida iki šiol nesėkmingai ieško tos paramos įrodymų, bando iš to sukurpti apkaltą, tačiau privačiai ir patys pripažįsta, kad tai temos kūrimas tuščioje vietoje. Vienintelis realių nedeklaruotų ryšių su Rusijos pareigūnais turėjęs patarėjas M. Flynnas buvo pašalintas iš pareigų vos tam paaiškėjus. Be to, D. Trumpo šūkį „America first“ (Amerika pirma) daug kas suprato kaip izoliaciolistinės JAV užsienio politikos ir mažesnio kišimosi į pasaulio reikalus pažadą. Tokia politika iš tiesų būtų didžiulė grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui, nes reikštų JAV įtakos ir pajėgų pasitraukimą ir atrištas rankas Putino šeimininkavimui. Rusijai galimai iš tiesų pati tikėjo tokiu D. Trumpo įvaizdžiu ir siekė jam padėti prieinamomis priemonėmis. Tačiau net tokiu atveju, Kremlius itin smarkiai nusivylė, pastatęs pinigus ne ant to kandidato.
Prorusiško Trumpo įvaizdis tiek JAV, tiek Lietuvos liberaliai žiniasklaidai buvo tiesiog būtinas, nes tobulai atitiko bendrą „pasakojimą“, kad vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjai Vakarų pasaulyje yra tik prorusiški, o krikščioniškų principų gynimas yra daugiau ar mažiau naudingas Rusijai, visada metant įtarimo šešėlį, kad gal šie „naudingi idiotai“ sulaukia ir Kremliaus atlygio. Iš tiesų toks aiškinimas yra naudingiausias būtent Rusijai, nes tradicinių pažiūrų visuomenei adresuotas nuolatinis kartojamas, kad tradicinės pažiūros yra prorusiškos, o tik progresyvistinės nuostatos gali vadintis europietiškomis, tik stumia tokią visuomenę į Rusijos glėbį ir verčia piliečius abejoti savo europietiškumu. D. Trumpo ir visos Respublikonų partijos politinis portretas ardo šį propagandinį naratyvą, nes būdami tikra rakštimi Rusijai dabartiniai JAV valdantieji kartu yra socialiai konservatyviausia šalies valdžia bent nuo Reagano eros.
Savo vykdoma politika D. Trumpas nuvylė kritikus ir nudžiugino šalininkus daugelyje sričių. Rusijos klausimu jis ne tik paliko galioti buvusias sankcijas, bet ir griežtai pasisakė dėl Krymo okupacijos ir agresijos Ukrainoje. Kitaip nei Vokietija, D. Trumpas reikalauja ne status quo įtvirtinančių Minsko susitarimų laikymosi, o Krymo grąžinimo Ukrainai. Dar daugiau, respublikonų valdoma JAV plečia sankcijas Rusijai, stiprina karinę pramonę, grubiai reikalauja NATO partnerių investicijų į gynybą ir savo energetine politika žlugdo Rusijos biudžetą išlaikančią žaliavų prekybą. Liepos mėnesį JAV Lietuvoje dislokavo ir išbandė seniai lauktas „Patriot“ raketas. Toks prezidento elgesys tapo tikru galvosūkiu idėjiniams (iš principo ar dėl pažiūrų D. Trumpo geru vadovu pripažinti negalintiems) kritikams. Didesnė jų dalis pripažino klydę, galutinai susipykę su tikrove susikūrę teoriją apie tai, kad D. Trumpas ir toliau prorusiškas, tačiau jį valdo antirusiška respublikonų aplinka. Iš tiesų D. Trumpą valdo JAV interesai.
Lietuva saugi, kol ją saugo JAV ginkluotųjų pajėgų atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasirodo, kad JAV interesus gali tobulai atitikti jos didesnis vaidmuo NATO ir juo labiau Europos šalių energetinė nepriklausomybė. Būtent JAV, D. Trumpui nutarus aktyviau eksploatuoti šalies gamtinius išteklius, tampa realia alternatyva visą Europą aprūpinančioms Rusijos žaliavoms. Nereikia iliuzijų, kad JAV itin rūpi Baltijos šalių ar Lenkijos energetinė nepriklausomybė. Užtat rūpi rinkos, kurias atveriant galima kartu pasiekti ir geopolitinių tikslų. Tarptautinius santykius valdo interesai ir tik interesai. D. Trumpas yra patikimas sąjungininkas jau vien dėl to, kad tą supranta, deklaruoja ir nesislepia po vertybių retorika. Taip pat dėl to, jog žiūrėdamas pirma JAV naudos, atvirai ir ultimatyviai prakalbo apie tai, kad ginamos bus tik tos NATO narės, kurios laikysis įsipareigojimų aljansui.
Prorusiška ES?
Mintis apie prorusišką ES Lietuvoje daug kam dar gali skambėti šventvagiškai. Į Europą „ėjome“ būtent tam, kad galutinai atsiskirtume nuo Rusijos. ES ir NATO statėme į vieną gretą kaip esminius ramsčius mūsų apsaugai nuo Rusijos įtakos. Deja, ilgą laiką turėjome kiek iškreiptą vaizdinį apie ES tikslus ir tapatybę.
Kaukės nukrito JAV Senatui ir Atstovų Rūmams priėmus naujas, dar griežtesnes ir platesnes sankcijas Rusijai. D. Trumpo atstovė teigė, kad prezidentas planuoja pasirašyti po projektu. Išplėstos sankcijos būtų taikomos ir „visoms kompanijoms, dalyvaujančioms Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime“. Kaip žinia, tai tiesiogiai paliečia svarbiausią ES šalį Vokietiją, ilgus metus kalbančią apie Rusijos žmogaus teisių pažeidimus, tačiau vystančią su Kremliumi pragmatiškus verslo santykius, ypač energetikos srityje. Nortsream dujotiekis palenda po Vakarų geopolitinės architektūros pamatais ir tampa pleištu tarp JAV ir Vokietijos bei šios interesus ginančios ES. Kartu tai pleištas tarp NATO ir ES, tai yra tarp realistinės saugumo logikos, pagal kurią Rusija turi būti visomis priemonėmis atgrasoma nuo karinių veiksmų Europoje, ir ekonominės logikos, pagal kurią su Rusija reikia prekiauti ir kitaip santykiauti visada, kai tai abipusiai naudinga. NATO remiasi pirmąja, o ES – antrąja logika.
Virš šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Būsimas vertybinis ir geopolitinis atotrūkis buvo akivaizdus seniai. Dar 2015 metais, Krymo okupacijos fone, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris Europos Komisijos prekybos komisarei Ceciliai Malmstrom įteikė deklaraciją, kurios tikslas – vieningos integruotos ekonominės ir energetinės zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko įgyvendinimas. V. Orbaną kritikuojant kaip Putino marionetę, A. Merkel už analogišką elgesį neprikišta nei žodžio.
Dar aiškiau tapo po D. Trumpo viešnagės Europoje, kai Lenkijoje istorinių ir religinių akcentų pilnoje kalboje sąjungininkus jis pakvietė ginti tikėjimą, šeimą ir laisvę. Toli gražu ne „europinės vertybės“, kaip jos šiandien suprantamos Briuselyje. Jau kitą dieną D. Trumpas kalbėjo Vokietijoje, kur griežtai priminė Europos šalims laikytis finansinių įsipareigojimų NATO. Posovietinės šalys į tokius kvietimus reaguoja pasitempdamos ir lenktyniaudamos, kuri greičiau skirs 2 proc. BVP gynybai. Tuo tarpu Vokietijos lyderiai įsižeidę aiškino, kad ne visi vienodai supranta saugumą ir Vokietija vietoje to investuoja į humanitarinę pagalbą. Kartu su prancūzų Skverneliu E. Macronu Vokietija imasi įžeistų damų vaidmens ir pradeda formuoti atskirą gynybos politiką, paremtą E. Macrono dar birželį išsakyta prielaida, kad „JAV atsuko pasauliui nugarą“.
Naujoji gynybos politika greitai pasireiškė dar didesniu gynybos biudžeto mažinimu, dėl kurio Prancūzijoje triukšmingai atsistatydino kariuomenės vadas generolas Pierre‘as de Villiersas. JAV ir konkrečiai D. Trumpo administracijai rūpi dominavimo pasaulyje ir įtakos Europoje išsaugojimas. D. Trumpo žodžius, jog NATO yra pasenusi (obsolete) organizacija daug kas skubėjo versti, kaip „nebereikalinga“. Tačiau veiksmai rodo, kad galingiausios NATO šalies lyderis ją matė būtent kaip pasenusią ir ėmėsi jos atnaujinimo. Daugeliui užtrunka suvokimas, kad NATO vidinė logika reikalauja iš šalių narių pasiruošimo apsiginti ir žada kitų narių pagalbą tai darant, todėl tikrasis NATO įsipareigojimų vykdymas yra pasirūpinimas adekvačiomis pajėgomis šalies gynybai, o ne formalūs 2 procentai BVP. D. Trumpas per metus labai daug padarė skatindamas šį suvokimą. Tai natūraliai atsijojo tuos, kuriems su NATO tikslais pakeliui, ir tuos, kuriems nelabai.
Tokiame kontekste vienašališkai išplėstos JAV sankcijos Rusijai tebuvo paskutinis lašas augančiai įtampai. Vidurio Rytų Europos šalys nori gintis, prašo JAV buvimo regione ir yra pasiruošusios į tai investuoti. Vakarų Europos šalys patenkintos savo apsileidimu ir toliau mažina išlaidas. Finansai tik atspindi pamatines mąstymo struktūras. Kaip taikliai rašė VDU docentas A. Švarplys, „ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas. Ukrainos gynybinis karas, valstybingumo žaizda su visomis aukomis atsiduria kažkur kamputyje. Rusijos pretenzija ginčyti tarptautinio saugumo tvarką rinkos komisarams atrodo kažkoks nereikšmingas dalykas. Žiūrint iš dabartinių Europos vadovų pusės, sankcijos Rusijai apskritai yra varginančios, kažkoks blogis, neša grynus nuostolius – ir tai buvo matyti nuo pat sankcijų politikos pradžios. Vokietija palaikė sankcijas, bet tuo pačiu tyliai realizuoja Nord Stream`us, taip į šipulius daužydama vieningą ES energetikos politiką ir sėsdama ant Kremliaus adatos“.
Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš tiesų NATO veikimo pamatas yra saugumas ir valstybių suverenumo apsauga. ES veikimo pamatas – ekonominis efektyvumas, kuriam gali būti aukojamas ir suverenumas, ir demokratija (beje, ne tik Ukrainos, bet ir šalių narių suverenumas ir demokratija, kaip 2005 m. pastebėjo G. Majone studijoje „Dillemmas of European Integration“).
ES retorika ilgai maskavo šią įtampą, kol šie du principai nesusidūrė Baltijos jūros dugne, Nordstream trasoje. Su šia trasa dirba eilės ES šalių įmonės, visos galinčios nukentėti nuo sankcijų. Kas Vidurio Rytų Europos šalims ir JAV atrodo geopolitinė grėsmė, Vakarų Europos šalims yra tiesiog ekonominis interesas. Niekas nevertė jų rinktis ES energetinės nepriklausomybės kūrimą griaunančių bendrų energetinių projektų su Rusija. Jos pačios pavertė savo įmones dabartinės situacijos įkaitėmis, o dabar pyksta ant Vašingtono, nutaisę kiaulės akis.
ES kaip ekonominio efektyvumo struktūra tokioje situacijoje suskubo ginti savo verslų interesų. J. C. Junckeris net pagrasino JAV atsakomosiomis sankcijomis. Sukurta ne tokia dažna situacija, kai Rusijos ir ES lyderiai prieš JAV formuoja bendrą frontą. Iš tiesų ES nėra prorusiška. Vertybiškai jos institucijų lyderiams panašiai svetimas tiek Putinas, tiek Trumpas. Abu jie „nepažangūs“, atmetantys postmodernias vertybes, pasaulį matantys per galios politikos prizmę, abejingi laisvos prekybos idealui ir pašiepiantys ES silpnumą bei atvirumą. Ne vienas ES pareigūnas D. Trumpą laiko autoritariniu vadovu, su kuriuo vertybiškai nepakeliui kaip ir su Putinu. Visa tai lemia, kad ES, Jungtines Valstijas ir Rusiją mato tiesiog pragmatiškai. Ir daro tai jau daugelį metų, ką geriausiai parodė kad ir pačios Europos Komisijos išreikštas susirūpinimas, kokį poveikį tokios JAV sankcijos turės ES energetinei nepriklausomybei. „Nepriklausomybei nuo ko?“, kyla natūralus klausimas. Tikrai ne nuo Rusijos, nes būtent sandoriams su Rusija šios sankcijos trukdo. Susirūpinimas tad arba absurdiškas, arba yra paprasčiausias pripažinimas, kad savo „nepriklausomybės“ strategiją ES didieji grindė priklausomybe nuo Rusijos. Ką jie ir darė, ignoruodamos Vidurio Europos šalių atsargius protestus.
Kryžkelė
JAV priimamos sankcijos staigiai įmetė Lietuvą į itin neįprastą pasirinkimo tarp ES ir JAV situaciją. VU TSPMI direktoriaus teigimu, Didžiausia dilema Lietuvai gali kilti dėl to, kad JAV sankcijos neigiamai vertinamos tokiose šalyse kaip Vokietija. Iš tiesų, vieša paslaptis, kad Lietuva įpratusi užsienio politikos klausimais visada pritarti Briuseliui/Berlynui. Kai toks pritarimas paverčia mus Varšuvos prieš(inink)ais, Lietuvos politikai problemos nemato ir lengvai pasirenka Berlyną, nors nesustodami kalba apie draugystės su Varšuva svarbą. Tačiau kai tenka rinktis tarp paramos Briuseliui ar Vašingtonui, pasirinkimas labai rimtas ir abiem atvejais skausmingas.
Padėka JAV. Vytauto Visocko nuotr.
Dar iki Europos Komisijos (EK) viešos pozicijos priėmimo Seimo krikdemai kreipėsi į Lietuvos atstovą EK Vytenį Andriukaitį, prašydami palaikyti JAV poziciją, kuri, reikia suprasti, atitinka Lietuvos. Vytenis Andriukaitis, kaip įprasta, pasirinko palaikyti JAV pirštinę metantį J. C. Junckerį. Tačiau eurokomisarų pozicijos nėra valstybių pozicijos. Pastarosios reiškiamos valstybės vadovų. D. Grybauskaitės reakcija buvo nedviprasmiška parama JAV išplėstoms sankcijoms. Tai neišvengiamai yra ir pasirinkimas NATO geopolitinę logiką statyti pirma ES ekonominės logikos. Teisingas pasirinkimas.
Neskaitant visų pirma mūsų pačių, NATO, o ne ES yra Lietuvos nepriklausomybės garantas. Norint išlikti reikia protingai rinktis draugus. Tą gana aiškiai padarė Višegrado šalys. JAV veiksmai skubina daryti pasirinkimą ir Lietuvą. Pradžiai reikia išmokti apskritai „prisileisti“ mintį, kad toks pasirinkimas galimas ir gali tapti būtinas. Nėra abejonių, kad būsimi D. Trumpo prezidentavimo metai pareikalaus daug daugiau aiškumo ir dar daugiau pasirinkimų, kurie ypač įtikti pratusiems Lietuvos politikams, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministrui, nebus lengvi. Tačiau rinktis reikės ir statymas ant JAV visapusiškai saugesnis ir labiau suderintas su Lietuvos interesais nei statymas ant klibančios bei bendros vizijos neturinčios ES lyderių. Artėjant 2019 metams svarbu to nepamiršti, kad neprabustume išsirinkę ES pareigūnu buvusį ir europine dvasia Rusiją pamilusį prezidentą.
Seimo narys Laurynas KASČIŪNAS ragina neskubėt kritikuoti JAV prezidento Donaldo Trampo. Kodėl nereikia peikti Amerikos vadovo? Kokie D.Trampo nuopelnai stiprinant Baltijos šalių saugumą? Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad ne taip svarbu, ką ir kaip sako JAV prezidentas, svarbiausia – ką jis daro. O Donaldo Trampo darbai Lietuvai – naudingi. Bent jau šiuo metu…
Administracija neatsako į bazinį klausimą: ar JAV prezidentas Rusiją laiko drauge, partnere, sąjungininke, ar priešu?
„Suokalbio“ su Rusija tyrimas paralyžiavo Baltuosius rūmus. Pasamdytas ypatingas teisininkas, kuris „ima pavyzdį iš Bilo Klintono gynimo Monikos Levinski byloje“, rašo žiniasklaida. Donaldas Trumpas apsunkina politinį kursą tuo, kad žavisi Vladimiru Putinu ir pasirengęs atsisakyti tarptautinės JAV lyderystės.
Pasak JAV nacionalinio saugumo ekspertų, dabar sunkiausias klausimas ne tai, ar Trumpo komanda susimokiusi su Rusija, o tai, kaip Baltieji rūmai žiūri į Rusiją, rašo Buzzfeed News.
Praėjusią savaitę oficialus Baltųjų rūmų atstovas tris kartus neįstengė atsakyti, ar Trumpo administracija žiūri į Rusiją kaip į draugę, ar mato ją kaip priešą, perduoda žurnalistė Nensi Jusef.
„Atrodo, to klausėme jus ir vakar. Ir jūs sakėte, kad atsakysite mums, – paklausė žurnalistas Saros Sanders per spaudos konferenciją trečiadienį. – Manau, kad tai bazinis klausimas: ar prezidentas laiko Rusiją drauge, partnere, sąjungininke, ar priešu? Ar jau turite atsakymą į tą klausimą? Sanders atsakė trumpai: „Aš neturiu“.
„Nacionalinio saugumo sferos atstovai tvirtina, kad Baltųjų rūmų negebėjimas ar nenoras suformuoti poziciją Rusijos atžvilgiu paralyžiavo politinį procesą“, – rašo autorius.
„Trumpo administracija apibrėžia gerus santykius kaip savo politikos Rusijos atžvilgiu tikslą. Ir tai neteisinga. Fokusuotis reikia į tai, kas yra JAV nacionalinis saugumas ir ekonominis interesas, ir kaip tai pasiekti“, – sakė leidiniu BuzzFeed News Maiklas Makfolas, JAV ambasadorius Rusijoje 2012–2014 metais.
JAV sąjungininkai irgi negali įvardyti Amerikos politikos Rusijos atžvilgiu. Praėjusią savaitę Vokietijos santykių su Rusija koordinatorius Gernotas Erleris sakė agentūrai Reuters: „Amerikos politikoje Rusijos atžvilgiu mes matome neryžtingus svyravimus pirmyn–atgal“.
Respublikonai pripažįsta, kad klausimo apie galimą suokalbį su Rusija tyrimas sudavė smūgį Baltųjų rūmų gebėjimui valdyti šalį.
„Baltieji rūmai visiškai užimti Rusijos klausimais. Ir žodį „užimti“ aš suprantu kaip „paralyžiuoti“. Jie paprasčiausiai nežino, ką daryti, ir laikosi, pirmiausia, gynybinių pozicijų“, – sakė leidiniui BuzzFeed anonimiškai senatoriaus respublikono padėjėjas.
XXX
„Net ir be plintančio skandalo kišimosi į rinkimus klausimu prezidentui Trumpui būtų nelengva vadovauti Amerikos santykiams su Rusija, kurie yra įtempti labiau negu bet kada nuo šaltojo karo pabaigos“, – sakoma The New York Times redakciniame straipsnyje.
„Prezidentas Vladimiras Putinas pademonstravo negailestingą savisaugos siekį, kuriuo didele dalimi trokštama sugrąžinti Rusijai mistinę valdžios ir šlovės padėtį, o ne padėti Vakarams kurti stabilesnį pasaulį“, – pažymi redakcija.
Ir čia Trumpas protingai dirba dar labiau komplikuodamas politinį kursą susižavėjimais Putinu ir pasiryžimu atsisakyti tarptautinės JAV lyderystės.
Trumpo meilikavimo rezultatai menki, mano leidinys. „Rusija kaip ir anksčiau laiko okupavusi Krymą, kurį ji aneksavo 2014 metais, ir intensyvina karą rytuose prieš Ukrainos vyriausybines pajėgas“, „Trumpas neįtikino Putino nei sustiprinti ekonominį spaudimą Šiaurės Korėjai, nei nutraukti pavojingą konfrontaciją su Amerikos kariniais lėktuvais virš Baltijos jūros, nei vėl paklusti 1987 metų Susitarimo dėl trumpo ir vidutinio nuotolio raketų (TVNR) reikalavimams, pašalinant dislokuotas uždraustas raketas“, – kritikuoja leidinys.
„Viltingais ženklais“ NYT vadina ribotą ugnies nutraukimą Sirijoje ir „gerbiamo buvusio Amerikos atstovo prie NATO Kurto Volkerio, garsėjančio griežtu požiūriu į Rusiją, paskyrimą specialiuoju atstovu darbui su Rusija Ukrainos linkme“.
„Bet dėl daugelio klausimų Putinas, regis, nenori bendradarbiauti, o Trumpas dėl to, atrodo, nelabai jaudinasi“ – apibendrina redakcija.
XXX
Grįžęs į Vašingtoną Donaldas Trumpas vėl įgrimzdo į Rusijos reikalus, praneša prancūzų Le Figaro.
Spausdindamas praėjusią savaitę visą elektroninį susirašinėjimą, buvusį prieš odiozinį susitikimą Trumpo bokšte, prezidento sūnus Trumpas jaunesnysis manė, kad pašalino įtarimus dėl sąmokslo su Rusija. Nieko panašaus: grįžus į Paryžių Donaldą Trumpą užgriuvo nauji klausimai ir dar atkaklesnis tyrimas, rašo korespondentas Filipas Želi.
Pasirodo, kad susitikime dalyvavo mažiausiai aštuoni žmonės. Iš Trumpo pusės: Trumpo sūnus Donaldas jaunesnysis, žentas Džaredas Kušneris, Trumpo rinkiminės kampanijos vadovas Polas Manafortas, garsėjantis savo prorusiškomis pažiūromis, ir vertėjas. Iš Rusijos pusės: advokatė Veselnickaja, Vladimirui Putinui artimo Agalarovo šeimos atstovas publicistas Goldstounas, kuris užsistojo Veselnickają (ir kurio sūnui Amirui, Rusijos pop-žvaigždei, atstovavo Goldstounas).
Pagaliau dalyvavo keistas personažas Rinatas Achmetšinas, lobistas, turintis dvigubą – Rusijos ir Amerikos pilietybę, kuris nei iš šio, nei iš to lydėjo advokatę Veselnickają, su kuria jis buvo ką tik papietavęs“, – perduoda straipsnio autorius.
Achmetišino biografija intriguojanti, pastebi Želi. Rusijoje jis buvo įsipainiojęs į kibernetines atakas ir „juodųjų viešųjų ryšių“ operacijas sovietinių kompromitavimo būdų stiliumi. Vašingtone jis žinomas kaip „Magnickio įstatymo“ panaikinimo lobistas. Kongresmenai jį įtaria „ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, bet jis tai neigia. Jis tik pripažįsta, kad kaip šauktinis tarnavo kontržvalgybos padalinyje, rašo autorius.
XXX
Sekmadienį paskelbtais The Washington Post apklausos duomenimis, Trumpo reitingai nusmuko iki 36 proc. „Demaskavimų kaskada ir naujų personažų pasirodymas šioje sagoje verčia Baltuosius rūmus samdyti advokatą Tajų Kobą išimtinei juriskonsulto misijai – atsakymams tyrėjams koordinuoti, kad juridinis patarėjas Donaldas Makhanas užsiimtų kitais reikalais, – sakoma straipsnyje. – Taip patarė prezidento strategas Styvas Benonas, kuris ėmė pavyzdį iš Bilo Klintono gynybos Monikos Levinski byloje“.
XXX
„Siaubo apimtas“ britų viešųjų ryšių vadybininkas, atsidūręs Rusijos skandalo dėl Baltųjų rūmų bylos centre, nutraukia prašmatnią europietišką „metinę pertrauką“ ir skrenda į JAV susitikti su savo advokatu Los Andžele, praneša Daily Mail. Robas Goldstounas (56 metų amžiaus) kartu su partneriu Deividu Vilsonu atostogavo.
„Tačiau, nuogąstaudamas, kad jį užmuš už susitikimo, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas jaunesnysis ir keletas rusų, organizavimą“, Goldstounas, bulvarinio leidinio duomenimis, skubiai išskrido iš Atėnų į Los Andželą.
„Ekstravagantiškas viešųjų ryšių vadybininkas, garsėjantis savo įspūdingais gabaritais ir aistra kvailoms skrybėlėms, paskutines savaites praleido, duodamas valią savo įpročiui publikuoti socialiniuose tinkluose asmenukes su jaunais vyriškiais, kuriuos jis sutikdavo keliaudamas“, – rašo korespondentas.
Goldstouno bandymai atsiriboti nuo stiprėjančio skandalo buvo nesėkmingi, ir viešųjų ryšių veikėjui teko atšaukti susitarimus su keliais jaunais vyriškiais Atėnuose bei paskubomis palikti Athenaeum Intercontinental hotel su ištaigingu restoranu, SPA ir baru ant stogo, pasakoja autorius.
Leidinys primena, kad elektroniniuose laiškuose, išsiųstuose pernai netrukus po to, kai Trumpas buvo patvirtintas respublikonų partijos kandidatu į prezidentus, Goldstounas siūlė suvesti Donaldą Trumpą jaunesnįjį su advokate Natalja Veselnickaja, sakydamas, kad rusų prokurorė pasiūlė pateikti magnato štabui jautrios informacijos apie Hilari Klinton.
XXX
Natalja Veselinckaja – „galimas dalykas, – tai, kas žvalgybos žargonu vadinama „jauku“, rašo The Times Benas Makintairas, žodžiu, „buvo bandymas įvilioti Trumpo rinkiminį štabą ir palenkti jį suokalbiui“. „Ji pati save vadina paprasta juriste. Tai gali būti tokia pat tiesa ar pusiau tiesa, kaip Gordono Lonsdeilo (KGB agento pavarde Kononas Trofimovičius Molodas) tvirtinimai, kad jis prekiavo muzikiniais automatais“, – sakoma straipsnyje.
Rusija buvo pionierė ir pasaulio lyderė, įterpiant savo agentus kitose šalyse, o „KGB dimisijos pulkininkas Vladimiras Putinas“ tą tradiciją adaptavo ir išplėtė. „Po istorijos su Trumpu jaunesniuoju vienas buvęs žvalgybos darbuotojas man sakė: „Rusai ištrynė sienas, yra visas spektras žmonių, kurie, galimas dalykas, dirba Kremliui per atstumą“, – praneša autorius.
„Rusija remia viską, kas destabilizuoja Jungtines Valstijas, ugdo Rusijos galią, išmuša iš vėžių Vakarų žvalgybą ir praturtina Rusijos kleptokratiją“, – taip mano Makintairas. Kremlius piktai džiūgaudamas stebės dar vienus Trumpo Baltųjų rūmų nelemtus nuotykius, o Maskvos taktikos ašis – „maskuotės doktrina“, rašo autorius, išversdamas tuos žodžius kaip „mažasis maskaradas“.
„Trumpo jaunesniojo epizodas – ar tai „riestainio skylė“, kaip tvirtina jo šalininkai, ar tai didžiulis skandalas, ar tai dar vienas mažas maskaradas, suvaidintas Vakarams sugluminti ir susilpninti“, – baigia Makintairas.
Baltųjų rūmų administracija neatsako į bazinį klausimą: ar JAV prezidentas Rusiją laiko drauge, partnere, sąjungininke, ar priešu?
Baltieji rūmai Vašingtone
„Suokalbio“ su Rusija tyrimas paralyžiavo Baltuosius rūmus. Pasamdytas ypatingas teisininkas, kuris „ima pavyzdį iš Bilo Klintono gynimo Monikos Levinski byloje“, rašo žiniasklaida. Donaldas Trumpas apsunkina politinį kursą tuo, kad žavisi Vladimiru Putinu ir pasirengęs atsisakyti tarptautinės JAV lyderystės.
Pasak JAV nacionalinio saugumo ekspertų, dabar sunkiausias klausimas ne tai, ar Trumpo komanda susimokiusi su Rusija, o tai, kaip Baltieji rūmai žiūri į Rusiją, rašo Buzzfeed News.
Praėjusią savaitę oficialus Baltųjų rūmų atstovas tris kartus neįstengė atsakyti, ar Trumpo administracija žiūri į Rusiją kaip į draugę, ar mato ją kaip priešą, perduoda žurnalistė Nensi Jusef.
„Atrodo, to klausėme jus ir vakar. Ir jūs sakėte, kad atsakysite mums, – paklausė žurnalistas Saros Sanders per spaudos konferenciją trečiadienį. – Manau, kad tai bazinis klausimas: ar prezidentas laiko Rusiją drauge, partnere, sąjungininke, ar priešu? Ar jau turite atsakymą į tą klausimą? Sanders atsakė trumpai: „Aš neturiu“.
„Nacionalinio saugumo sferos atstovai tvirtina, kad Baltųjų rūmų negebėjimas ar nenoras suformuoti poziciją Rusijos atžvilgiu paralyžiavo politinį procesą“, – rašo autorius.
„Trumpo administracija apibrėžia gerus santykius kaip savo politikos Rusijos atžvilgiu tikslą. Ir tai neteisinga. Fokusuotis reikia į tai, kas yra JAV nacionalinis saugumas ir ekonominis interesas, ir kaip tai pasiekti“, – sakė leidiniu BuzzFeed News Maiklas Makfolas, JAV ambasadorius Rusijoje 2012–2014 metais.
JAV sąjungininkai irgi negali įvardyti Amerikos politikos Rusijos atžvilgiu. Praėjusią savaitę Vokietijos santykių su Rusija koordinatorius Gernotas Erleris sakė agentūrai Reuters: „Amerikos politikoje Rusijos atžvilgiu mes matome neryžtingus svyravimus pirmyn–atgal“.
Respublikonai pripažįsta, kad klausimo apie galimą suokalbį su Rusija tyrimas sudavė smūgį Baltųjų rūmų gebėjimui valdyti šalį.
„Baltieji rūmai visiškai užimti Rusijos klausimais. Ir žodį „užimti“ aš suprantu kaip „paralyžiuoti“. Jie paprasčiausiai nežino, ką daryti, ir laikosi, pirmiausia, gynybinių pozicijų“, – sakė leidiniui BuzzFeed anonimiškai senatoriaus respublikono padėjėjas.
XXX
„Net ir be plintančio skandalo kišimosi į rinkimus klausimu prezidentui Trumpui būtų nelengva vadovauti Amerikos santykiams su Rusija, kurie yra įtempti labiau negu bet kada nuo šaltojo karo pabaigos“, – sakoma The New York Times redakciniame straipsnyje.
„Prezidentas Vladimiras Putinas pademonstravo negailestingą savisaugos siekį, kuriuo didele dalimi trokštama sugrąžinti Rusijai mistinę valdžios ir šlovės padėtį, o ne padėti Vakarams kurti stabilesnį pasaulį“, – pažymi redakcija.
Ir čia Trumpas protingai dirba dar labiau komplikuodamas politinį kursą susižavėjimais Putinu ir pasiryžimu atsisakyti tarptautinės JAV lyderystės.
Trumpo meilikavimo rezultatai menki, mano leidinys. „Rusija kaip ir anksčiau laiko okupavusi Krymą, kurį ji aneksavo 2014 metais, ir intensyvina karą rytuose prieš Ukrainos vyriausybines pajėgas“, „Trumpas neįtikino Putino nei sustiprinti ekonominį spaudimą Šiaurės Korėjai, nei nutraukti pavojingą konfrontaciją su Amerikos kariniais lėktuvais virš Baltijos jūros, nei vėl paklusti 1987 metų Susitarimo dėl trumpo ir vidutinio nuotolio raketų (TVNR) reikalavimams, pašalinant dislokuotas uždraustas raketas“, – kritikuoja leidinys.
„Viltingais ženklais“ NYT vadina ribotą ugnies nutraukimą Sirijoje ir „gerbiamo buvusio Amerikos atstovo prie NATO Kurto Volkerio, garsėjančio griežtu požiūriu į Rusiją, paskyrimą specialiuoju atstovu darbui su Rusija Ukrainos linkme“.
„Bet dėl daugelio klausimų Putinas, regis, nenori bendradarbiauti, o Trumpas dėl to, atrodo, nelabai jaudinasi“ – apibendrina redakcija.
XXX
Grįžęs į Vašingtoną Donaldas Trumpas vėl įgrimzdo į Rusijos reikalus, praneša prancūzų Le Figaro.
Spausdindamas praėjusią savaitę visą elektroninį susirašinėjimą, buvusį prieš odiozinį susitikimą Trumpo bokšte, prezidento sūnus Trumpas jaunesnysis manė, kad pašalino įtarimus dėl sąmokslo su Rusija. Nieko panašaus: grįžus į Paryžių Donaldą Trumpą užgriuvo nauji klausimai ir dar atkaklesnis tyrimas, rašo korespondentas Filipas Želi.
Pasirodo, kad susitikime dalyvavo mažiausiai aštuoni žmonės. Iš Trumpo pusės: Trumpo sūnus Donaldas jaunesnysis, žentas Džaredas Kušneris, Trumpo rinkiminės kampanijos vadovas Polas Manafortas, garsėjantis savo prorusiškomis pažiūromis, ir vertėjas. Iš Rusijos pusės: advokatė Veselnickaja, Vladimirui Putinui artimo Agalarovo šeimos atstovas publicistas Goldstounas, kuris užsistojo Veselnickają (ir kurio sūnui Amirui, Rusijos pop-žvaigždei, atstovavo Goldstounas).
Pagaliau dalyvavo keistas personažas Rinatas Achmetšinas, lobistas, turintis dvigubą – Rusijos ir Amerikos pilietybę, kuris nei iš šio, nei iš to lydėjo advokatę Veselnickają, su kuria jis buvo ką tik papietavęs“, – perduoda straipsnio autorius.
Achmetišino biografija intriguojanti, pastebi Želi. Rusijoje jis buvo įsipainiojęs į kibernetines atakas ir „juodųjų viešųjų ryšių“ operacijas sovietinių kompromitavimo būdų stiliumi. Vašingtone jis žinomas kaip „Magnickio įstatymo“ panaikinimo lobistas. Kongresmenai jį įtaria „ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, bet jis tai neigia. Jis tik pripažįsta, kad kaip šauktinis tarnavo kontržvalgybos padalinyje, rašo autorius.
XXX
Sekmadienį paskelbtais The Washington Post apklausos duomenimis, Trumpo reitingai nusmuko iki 36 proc. „Demaskavimų kaskada ir naujų personažų pasirodymas šioje sagoje verčia Baltuosius rūmus samdyti advokatą Tajų Kobą išimtinei juriskonsulto misijai – atsakymams tyrėjams koordinuoti, kad juridinis patarėjas Donaldas Makhanas užsiimtų kitais reikalais, – sakoma straipsnyje. – Taip patarė prezidento strategas Styvas Benonas, kuris ėmė pavyzdį iš Bilo Klintono gynybos Monikos Levinski byloje“.
XXX
„Siaubo apimtas“ britų viešųjų ryšių vadybininkas, atsidūręs Rusijos skandalo dėl Baltųjų rūmų bylos centre, nutraukia prašmatnią europietišką „metinę pertrauką“ ir skrenda į JAV susitikti su savo advokatu Los Andžele, praneša Daily Mail. Robas Goldstounas (56 metų amžiaus) kartu su partneriu Deividu Vilsonu atostogavo.
„Tačiau, nuogąstaudamas, kad jį užmuš už susitikimo, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas jaunesnysis ir keletas rusų, organizavimą“, Goldstounas, bulvarinio leidinio duomenimis, skubiai išskrido iš Atėnų į Los Andželą.
„Ekstravagantiškas viešųjų ryšių vadybininkas, garsėjantis savo įspūdingais gabaritais ir aistra kvailoms skrybėlėms, paskutines savaites praleido, duodamas valią savo įpročiui publikuoti socialiniuose tinkluose asmenukes su jaunais vyriškiais, kuriuos jis sutikdavo keliaudamas“, – rašo korespondentas.
Goldstouno bandymai atsiriboti nuo stiprėjančio skandalo buvo nesėkmingi, ir viešųjų ryšių veikėjui teko atšaukti susitarimus su keliais jaunais vyriškiais Atėnuose bei paskubomis palikti Athenaeum Intercontinental hotel su ištaigingu restoranu, SPA ir baru ant stogo, pasakoja autorius.
Leidinys primena, kad elektroniniuose laiškuose, išsiųstuose pernai netrukus po to, kai Trumpas buvo patvirtintas respublikonų partijos kandidatu į prezidentus, Goldstounas siūlė suvesti Donaldą Trumpą jaunesnįjį su advokate Natalja Veselnickaja, sakydamas, kad rusų prokurorė pasiūlė pateikti magnato štabui jautrios informacijos apie Hilari Klinton.
XXX
Natalja Veselinckaja – „galimas dalykas, – tai, kas žvalgybos žargonu vadinama „jauku“, rašo The Times Benas Makintairas, žodžiu, „buvo bandymas įvilioti Trumpo rinkiminį štabą ir palenkti jį suokalbiui“. „Ji pati save vadina paprasta juriste. Tai gali būti tokia pat tiesa ar pusiau tiesa, kaip Gordono Lonsdeilo (KGB agento pavarde Kononas Trofimovičius Molodas) tvirtinimai, kad jis prekiavo muzikiniais automatais“, – sakoma straipsnyje.
Politinis maskaradas – niekas nieko nežino
Rusija buvo pionierė ir pasaulio lyderė, įterpiant savo agentus kitose šalyse, o „KGB dimisijos pulkininkas Vladimiras Putinas“ tą tradiciją adaptavo ir išplėtė.
„Po istorijos su Trumpu jaunesniuoju vienas buvęs žvalgybos darbuotojas man sakė: „Rusai ištrynė sienas, yra visas spektras žmonių, kurie, galimas dalykas, dirba Kremliui per atstumą“, – praneša autorius.
„Rusija remia viską, kas destabilizuoja Jungtines Valstijas, ugdo Rusijos galią, išmuša iš vėžių Vakarų žvalgybą ir praturtina Rusijos kleptokratiją“, – taip mano Makintairas. Kremlius piktai džiūgaudamas stebės dar vienus Trumpo Baltųjų rūmų nelemtus nuotykius, o Maskvos taktikos ašis – „maskuotės doktrina“, rašo autorius, išversdamas tuos žodžius kaip „mažasis maskaradas“.
„Trumpo jaunesniojo epizodas – ar tai „riestainio skylė“, kaip tvirtina jo šalininkai, ar tai didžiulis skandalas, ar tai dar vienas mažas maskaradas, suvaidintas Vakarams sugluminti ir susilpninti“, – baigia Makintairas.
Dauguma amerikiečių nepritaria pranešimams, kuriuos JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) skelbia savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje, ir apskritai mano, kad Baltųjų rūmų šeimininkas elgiasi ne taip, kaip derėtų prezidentui, rodo televizijos kanalo ABC apklausos rezultatai, publikuoti pirmadienį.
Apklausos duomenimis, 68 respondentų mano, kad D. Trampas savo veiksmais rodo neigiamą pavyzdį, 70 proc. apklaustųjų teigia, kad jis elgiasi ne taip, kaip derėtų prezidentui. 57 proc. respondentų pareiškė, kad kuo daugiau jie girdi apie D. Trampą, tuo mažiau jis jiems patinka. 56 proc. apklaustųjų pažymi, kad valstybės vadovo elgesys „kenkia jo prezidentavimui“, pažymi ABC.
Šios apklausos, atliktos kartu su laikraščiu „The Washington Post“, dalyviai kritikavo pranešimus, kuriuos D. Trampas publikuoja savo „Twitter“ paskyroje. 68 proc. respondentų daugumą prezidento žinučių „Twitter“ socialiniame tinkle vadina netinkamomis, 65 proc. – užgauliomis, 52 proc. – pavojingomis, rodo apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis atsitiktinai pasirinktų JAV gyventojų. 67 proc. respondentų nepritaria tam faktui, kad JAV vadovas naudojasi „Twitter“ tinklu.
Iškart po inauguracijos D. Trampas pradėjo naudotis oficialia prezidento paskyra „Twitter“ socialiniame tinkle, tačiau ir toliau publikavo žinutes savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje. D. Trampas skiria ypatingą dėmesį socialiniams tinklams kaip informavimo ir bendravimo su savo šalininkais priemonei. JAV prezidento nuomone, kad jeigu nebūtų turėjęs galimybės per socialinius tinklus skelbti savo minčių visuomenei, jis niekad nebūtų tapęs JAV prezidentu.
Daugelis D. Trampo „Twitter“ socialiniame tinkle pasirodžiusių žinučių sulaukia kritikos iš prezidento priešininkų.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), neigiantis kaltinimus, neva Rusija padėjo jam laimėti prezidento rinkimus, oficialiai pareiškė, esą Rusijos lyderis Vladimiras Putinas būtų labiau norėjęs demokratės Hilari Klinton (Hillary Clinton) pergalės, nei jo pergalės. Apie tai informuoja „The Guardian“.
„Esame galingiausia šalis pasaulyje ir tampame vis galingesni ir galingesni, nes aš esu didelis kovotojas. Pavyzdžiui, jei būtų laimėjusi H. Klinton, mūsų kariuomenė būtų buvusi susilpninta. Tai kodėl jis turėtų norėti manęs? Nuo pat pirmos dienos norėjau stiprios kariuomenės, o V. Putinas nenori to matyti“, – aiškino JAV prezidentas.
Interviu televizijos tinklui „Christian Broadcasting Network“ pridūrė: „Daug dalykų, kuriuos aš darau, yra būtent tai, ko nenorėtų V. Putinas, todėl greičiausiai jis nenorėjo mano pergalės“.
Ką galima būtų atkirsti į šiuos JAV vadovo žodžius? Ar tikrai D.Trampas daro tai, kas nenaudinga V.Putinui? O jei ir daro tai, tai ar taip elgiasi nuoširdžiai? Gal taip elgiasi tik dėl to, kad spaudžia aplinka? Ir kaip dabar pasverti žodžius, girdi, H.Klinton būtų susilpninusi Amerikos kariuomenę. Iš kur mums žinoti, ką iš tiesų būtų dariusi H.Klinton? Gal ji dar labiau būtų stiprinusi kariuomenę nei ją nūnai stiprina D.Trampas?
Galų gale ar įtarimai, jog D.Trampas susipainiojo Kremliaus intrigose – iš piršto laužtas? O ką šnekėjo jo sūnelis? Ogi pripažino, kad jam rusų teisininkė siūlė Hilary Klinton kompromituojančią medžiagą ir jis su įtartina teisininke buvo susitikęs. Taigi labai norėjo gauti konkurentę kompromituojančios medžiagos…
Be to, tvirtinti, esą D.Trampas žino, ko nori ir ko nenori V.Putinas, – per daug akiplėšiška. Mažiai kas žino, kas iš tiesų dedasi Kremliaus diktatoriaus galvoje.
Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) tikino, kad jam garbė pirmą kartą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
JAV vadovas taip pat pridūrė, kad tikisi, jog buvusių Šaltojo karo laikų priešininkių santykiuose įvyks teigiamų pokyčių.
JAV prezidento elgesys G20 viršūnių susitikime byloja, kad D.Trampas nelinkęs būti griežtu Kremliaus kritiku. Pavyzdžiui, Rusijos karas prieš Ukrainą nebuvo pavadintas karu. Rusijos karinius veiksmus jis pavadino tik „destabilizuojančiu veiksniu“. Ir tai – bloga naujiena Baltijos šalims.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja regiono lyderių susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu (Donald Trump). Pagrindinis susitikimo, į kurį atvyko 12-os Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovai, tikslas – JAV Prezidentui išsakyti, su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais susiduria regionas.
Susitikime Prezidentė JAV vadovui tiesiogiai pristatė specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.
Pasak šalies vadovės, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui. Susiduriant su Rusijos karine ir nekonvencine grėsme, galingiausios pasaulyje valstybės – JAV – kariai ir iš anksto regione dislokuota technika yra geriausia atgrasymo priemonė. Valstybės vadovės teigimu, Amerikos indėlis būtinas ir užtikrinant regioninę oro gynybą.
Prezidentė pabrėžė, kad šiuo metu susiklosčiusi geopolitinė ir karinė įtampa neslūgsta. Rusija toliau aktyviai militarizuojasi – ženkliai išaugo šios valstybės kariniai pajėgumai Kaliningrade, rengiamasi agresyvaus pobūdžio pratyboms „Zapad 2017“. Nuolatinės kibernetinės atakos, kuriomis siekiama paralyžiuoti strateginius NATO valstybių sektorius, tapo neatsiejama Rusijos karinio planavimo dalimi. Vien tik propagandai ir melagingų žinių skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą ir nepasitikėjimą NATO, ši šalis kasmet skiria milijardą dolerių.
Lietuvos vadovė taip pat atkreipė JAV ir kitų šalių prezidentų dėmesį, kad „Rosatom“ statoma nesaugi Astravo atominė elektrinė (AE), kurios branduolinė tarša avarijos atveju gali pasiekti 16 Europos sostinių, ir dujotiekis „Nord Stream 2“ gali būti Rusijos naudojami kaip nekonvencinio šantažo įrankiai.
Prezidentės teigimu, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms taip pat itin reikšminga JAV parama užtikrinant Baltijos šalių ir visos Europos energijos šaltinių įvairovę, sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją bei atsikratant energetinės Rusijos įtakos.
Lietuva jau nuo kito mėnesio per Klaipėdos terminalą pradės importuoti suskystintas dujas iš JAV. Pasak šalies vadovės, tai itin svarbus žingsnis įtvirtinant viso regiono energetinę nepriklausomybę.
Aptariant bendradarbiavimą NATO, valstybės vadovė pabrėžė, kad Aljansui būtina atsinaujinti. Pasak Prezidentės, Lietuvai ir kitoms narėms reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO. Būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį.
Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoje su terorizmu. Esame pasirengę padidinti karių skaičių JAV vadovaujamoje anti-ISIS (IS – „Islamo valstybė“) operacijoje, NATO misijoje Afganistane ir Jungtinių Tautų misijoje Malyje.
Lenkija laukia JAV prezidento Donaldo Trampo vizito. EPA – ELTA nuotr.
Lenkija intensyviai ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trampo vizitui į Varšuvą. Šis vizitas labai svarbus ne tik Lenkijai, bet ir Baltijos šalims.
Vizito metu gali tapti aiškesnė Amerikos prezidento pozicija dėl JAV įsipareigojimų NATO sąjungininkams. Jeigu JAV prezidentas Varšuvoje nesiteiks kategoriškai tvirtini, jog nelaimės atveju Amerikos ginkluotosios pajėgos tikrai skubės į pagalbą Baltijos šalims, – bus labai blogas ženklas Lietuvai, Latvijai ir Estijai (vargu ar Rusija drįstų pulti Lenkiją) ir akivaizdus paskatinimas Rusijai elgtis dar akiplėšiškiau bauginant kaimynus.
Nuostatas dėl JAV prezidento tikrųjų nusiteikimų komplikuoja ir Amerikoje atliekami aukščiausio lygio tyrimai, ar Donaldas Trampas (Donald Trump) palaikė slaptus ryšius su Kremliumi prezidento rinkimų kampanijos metu ir ar tie slapti ryšiai palaikomi iki šiol.
EPA-ELTA nuotrauka: kam tiesia ranką JAV prezidentas Donaldas Trampas?
Kremlius tikisi, kad Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas padės sukurti veiksmingą dialogą.
Taigi Kremlius trečiadienį oficialiai pareiškė manąs, kad šią savaitę suplanuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinių Valstijų vadovo Donaldo Trampo (Donald Trump) susitikimas vis tik padės kurti tarp abiejų šalių veiksmingą dialogą. Apie tai nformuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Kremliaus manymu, toks dialogas tarp Maskvos ir Vašingtono reikalingas, siekiant veiksmingai likviduoti konfliktus visame pasaulyje.
Penktadienį Hamburge vyksiančio G20 viršūnių susitikimo užkulisiuose numatyto abiejų lyderių susitikimo metu bus diskutuojama, ar abi valstybės pasiruošusios kartu kovoti su tarptautiniu terorizmu Sirijoje. Taip užsienio šalių reporteriams sakė liūdnai pagarsėjęs Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot daug sykių netiesą sakusio Kremliaus atstovo, Rusijos lyderis taip pat pasinaudos pirmuoju akis į akį susitikimu su D. Trampu išsiaiškinti pozicijas konfliktų Sirijoje ir Ukrainoje atžvilgiu.
Itin triukšmingai aptarinėjamas pirmasis abiejų lyderių susitikimas numatytas Jungtinėse Valstijose atliekant rimtą tyrimą dėl D. Trampo kampanijos ryšių su Kremliumi.
2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį itin atšalo Vašingtono ir Maskvos santykiai. Anksčiau skelbta, kad dvišaliai jų santykiai pasiekė didžiausias žemumas nuo pat Šaltojo karo laikų. Rinkimų kampanijos metu JAV prezidentas ne vieną sykį žadėjo mėginti gerinti santykius su Rusija ir nešykštėjo pagyrimų Rusijos lyderiui.
Sergejus Lavrovas verkšlena: būtų neteisinga, jei Didžiojo dvidešimtuko susitikime D. Trampas ir V. Putinas neturėtų progos pasikalbėti
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad „tikriausiai nebūtų teisinga“, jei kitą mėnesį Vokietijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienu ar kitu formatu nepasikalbėtų su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), praneša „Reuters“.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Krasnodaro mieste vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje S. Lavrovas dalyvavo kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministru, Rusijos diplomatijos vadovas teigė neturįs ką pridurti prie žiniasklaidos spėlionių apie planus artėjančio viršūnių susitikimo kontekste surengti ir oficialų dvišalį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą.
Jis sakė, kad tokiuose renginiuose įprasta, jog šalių vadovų keliai susikerta. Taip gali nutikti ir liepą, nes D. Trampas ir V. Putinas bus tame pačiame pastate. Jei prezidentų keliai išties susikirs, tai bus pirmasis jų susitikimas akis į akį.
S. Lavrovas tikino, kad ypač svarbu būtų tai, jog D. Trampas ir V. Putinas galėtų pasikalbėti apie konfliktą Sirijoje ir pastangas jį išspręsti taikiai.
Slaptai.lt portalas klausia: o gal kaip tik būtų labai šaunu, jei D.Trampas nesusitiktų su V.Putinu. Kam tie susitikimai? Pirmiausia Rusijos prezidentas išveda visus savo kariškius iš Krymo ir Rytų Ukrainos. Štai tada D.Trampui būtų galima trumpai pasišnekėti su V.Putinu. Bet jokiu būdu – ne anksčiau. Pirma Rusija grąžina Ukrainai Krymą, išveda savo kariaunas ir samdinius iš Rytų Ukrainos, oficialiai atsiprašo Ukrainos, tada D.Trampas sutinka išklausyti V.Putiną. Bet ne atvirkščiai. Žodžiu, laukia rimta intriga. Jei D.Trampas veršis paspausti ranką V.Putiui, – būtų blogas ženklas.
Nepaisant ankstesnių priešingų užuominų, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, neva per pokalbius su buvusiu Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriumi Džeimsu Komiu (James Comey) nedarė jokių slaptų įrašų. Apie tai informuoja BBC.
Socialiniame tinkle „Twitter“ JAV lyderis rašė „nedaręs ir neturįs jokių tokių įrašų“. Prieš dieną iš D. Trampo buvo reikalaujama pateikti Kongresui pokalbių su Dž. Komiu įrašus.
Spekuliacijas apie galimai turimus įrašus pasėjo D. Trampo pranešimas tviteryje, paskelbtas praėjus kelioms dienoms po Dž. Komio atleidimo. Tada JAV lyderis rašė: „Geriau Dž. Komis viltųsi, kad nėra jokių mūsų pokalbių įrašų“.
D. Trampo žinutė tviteryje lėmė spekuliacijų ir kaltinimų bangą, neva Dž. Komis buvo atleistas, siekiant trukdyti FTB vykdomam tyrimui dėl tariamo Rusijos kišimosi į pernai metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir galimų slaptų susitarimų tarp D. Trampo kampanijos ir Maskvos.
Nepaisant to, ko D. Trampas siekė tuo įrašu, galiausiai buvo paskirta speciali tyrimą perėmusi taryba.
Žodžiu, pasak slaptai.lt, jei D. Trampo negalima apkaltinti akivaizdžiai melavus, tai vis dėlto galima tvirtinti, kad jo žodžiai neverti aklo pasitikėjimo. Galimi skirtingi niuansai ir manipuliacijos. Kiekvienas žodis ar įrašas tviteryje, – nebūtinai absoliuti tiesa. Ko vertas D.Trampo perspėjimas Dž.Komiui, kad jis turi norėti, jog nebūtų jokių įrašų? Akivaizdi užuomina, kad D. Trampas turi įrašus, bylojančius, esą buvęs FTB vadovas sako netiesą arba kalba ne itin tiksliai. Bet paskui prezidentui tenka pačiam prisipažinti neturint įrašų ir negalint įrodyti, ką ne taip liudijo buvęs TB vadovas.
Jungtinių Valstijų Senato siekį sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai pradėjo kritikuoti ir Austrija. Austrija, kuriai antrina Vokietija, šiandien kaltina amerikiečius, kam šie kišasi į Europos dujų tiekimo rinką. Šiuos austriškus priekaištus pagarsino BBC agentūra.
Austrijos žemėlapis
Austrijai, lygiai kaip ir Vokietijai, labiausiai nerimą kelia tai, kad sankcijos bus taikomos Europos bendrovėms, kurios prisideda prie didžiųjų Rusijos naftos ir dujų projektų. Vienas iš tokių projektų yra „Nord Stream 2“ dujotiekis, besiraigantis Baltijos jūros dugnu.
Austrijos kancleris Kristianas Kernas (Christian Kern) pareiškė, esą energijos tiekimas Europoje yra „pačios Europos, o ne Jungtinių Valstijų reikalas“. „JAV grasinimai kompanijoms Austrijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse už jų dalyvavimą energetikos projektuose atspindi naują, neigiamą JAV ir Europos santykių etapą“, – teigė K. Kernas.
Europos atstovai pabrėžia, kad šių sankcijų esmė yra JAV siekis padidinti suskystintų gamtinių dujų eksportą, kurti naujas darbo vietas bei išstumti Rusiją iš Europos rinkos.
Slaptai.lt manymu, tai labai gražus ir prasmingas oficialiojo Vašingtono tikslas – išstumti šalį, kuri šnatažuoja mažąsias Europos valstybes manipuliuodama dujų kainomis. Vadinamąjį dujų ir naftos šantažą dar būtų galima atleisti Rusijai. Tegul šantažuoja. Derybos dėl kainų tegul būna ir labai aršios. Bet kad Rusija puldinėja kaimynines šalis, naudodama pačias įvairiausias karines priemones. Jei Austrijos politikams nusispjauti į šią aplinkybę, belieka apgailestauti – vadinasi, ir Viena talkina agresyviai nusiteikusiam Kremliui.
Oficialiai naujosios JAV ekonominės sankcijos Rusijai bus taikomos už bandymą kištis į JAV prezidento rinkimų kampaniją. Bet joms dar turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė naujas JAV Senato patvirtintas sankcijas. Anot Rusijos lyderio, sankcijos skiriamos visiškai netikėtai, jos grindžiamos Vakarų vidaus politikos ir istorinėmis pastangomis „suvaržyti“ Rusiją, informuoja naujienų agentūra AFP.
Amerikos ir Rusijos priešprieša
Sugriežtino Rusijai taikomas ekonomines sankcijas
„Žinome, kad šiuo metu JAV Senate yra pateiktas įstatymo projektas dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Ir kodėl? Nieko ypatingo nevyksta. Kodėl jie netikėtai vėl pradėjo kalbėti apie sankcijas? Žinoma, tai įrodymas apie Jungtinėse Valstijose besitęsiantį vidaus politikos mūšį, tačiau sankcijos skiriamos visiškai netikėtai. Jei tai būtų ne dėl Krymo ar kitų problemų, jie sugalvotų kitų priežasčių suvaržyti Rusiją“, – aiškino V. Putinas.
Trečiadienį JAV Senatas vieningai balsavo už naujų sankcijų Rusijai priėmimą. Įstatymo projektas taip pat draus JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) vienašališkai sušvelninti nuo 2014 metų Rusijai galiojančias sankcijas dėl Maskvos įvykdyto Krymo pusiasalio aneksijos ir separatistų rėmimo Rytų Ukrainoje. V. Putino teigimu, Krymas – paprasčiausiai yra Vakarų pasiteisinimas kenkti ekonomikos konkurentei.
Vladimiras Putinas įves atsakomąsias sankcijas
„Kai tik mūsų partnerės pasaulyje pajuto, kad Rusija yra rimta konkurentė, jos naudojosi įvairiais pretekstais įvesti apribojimus. Būta daugybė pretekstų sovietiniu laikotarpiu ir net prieš spalio revoliuciją. Tai vyko per visą mūsų istoriją“, – teigė Rusijos lyderis.
Savo ruožtu Rusija didžiajai daliai Vakarų šalių taip pat įvedė atsakomąsias sankcijas, uždrausdama produkcijos ir kitų prekių importą. Tačiau, anot V. Putino, Vakarams atšaukus sankcijas, Rusija padarytų tą patį.
„Jei mūsų partnerės atšauks sankcijas, mes turėsime padaryti tą patį“, – teigė prezidentas.
Birželio 7 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė Federalinio tyrimų biuro vadovu skirti 50-metį Kristoferį Rėjų – buvusį JAV generalinio prokuroro pavaduotoją.
Jis tyrė keletą garsių bylų, įskaitant rugsėjo 11-osios teroro aktą, reguliariai aukodavo Respublikonų partijos kandidatams, o pastaraisiais metais galėjo bendradarbiauti su Rosneft ir Gazprom, pasakoja Gordon tai, ką reikia žinoti apie galimą Džeimso Komio įpėdinį.
Brooklyn Dad_Defiant! Twitter nuotraukoje: kandidatas į FTB vadovus Kristoferis Rėjus
Buvo JAV generalinio prokuroro pavaduotojas
Rėjus baigė Jeilio universiteto teisės fakultetą. 1997–2001 metais jis dirbo Atlantos prokuratūroje, po to – JAV Teisingumo ministerijoje.
2003–2005 jis buvo generalinio prokuroro pavaduotojas ir atsakingas už baudžiamąjį skyrių. Toms pareigoms jį buvo paskyręs tuometis JAV prezidentas Džordžas Bušas.
Teisingumo ministerijoje Rėjus specializavosi „baltųjų apykaklių nusikalstamumo“ srityje ir vidaus tyrimuose. Jis taip pat dalyvavo tiriant bylas, susijusias su 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktais ir po to su „karu prieš terorizmą“. Už tai apdovanotas Edmundo Rendolfo premija.
Vadovavo Enron‘o bylos tyrimui
2004 metais, kai Kristoferis Rėjus buvo generalinio prokuroro pavaduotojas, jis vadovavo tarpžinybinei darbo grupei tiriant Enrono bylą.
Enron – tai energetikos kompanija iš Hiustono. Per apgavystes savo ataskaitose ji gavo dideles investicijas, o po to pasiskelbė bankrutuojanti.
Toje byloje buvo surinkta 3000 dėžučių įrodymų ir 4 T6 duomenų. FTB ir kitoms agentūroms pavyko konfiskuoti apie 90 mln. dolerių. Už sukčiavimą buvo nuteisti 22 žmonės, įskaitant Enron top-vadybininkų atstovus.
„Toji byla parodė verslo bendrijai ir Volstritui, kad jie gali būti patraukti atsakomybėn“, – pabrėžė FTB specialiojo agento padėjėjas Maiklas Andersonas.
Dirbo Krisčio advokatu
Rėjus buvo Naujojo Džersio gubernatoriaus Kriso Krisčio advokatu vadinamojo Bridge IT („Bridžgeito“) laikotarpiu.
Tai politinis skandalas, kilęs JAV 2003 metų rugsėjy. Tada Krisčio paskirti valdininkai davė nurodymą uždaryti spūsties valandomis Naujojo Džersio valstijos Fort Li rajone keletą gatvių, ir dėl to transportą ištiko kolapsas.
Kristis buvo apkaltintas, jog jis tyčia išprovokavo tą kolapsą, kad „atkeršytų“ Fort-Li merui, kuris neparėmė Krisčio kandidatūros gubernatoriaus rinkimuose. Kristis nebuvo patrauktas atsakomybėn, bet du jo valdininkus teismas pripažino kaltais. Po to skandalo Kristis prarado reitingus ir neteko šansų tapti respublikonų kandidatu JAV prezidento rinkimuose.
Tai buvo nebe pirmas Rėjaus ir Krisčio bendradarbiavimas. Jie dirbo kartu dar JAV teisingumo ministerijoje: kai Rėjus buvo generalinio prokuroro pavaduotojas, Kristis buvo generalinis prokuroras. O FTB tada vadovavo Robertas Miuleris, dabar – JAV specialusis prokuroras.
„Aš labai pasitikiu Rėjum. Jis įžymus teisininkas, ir jis absoliučiai sąžiningas. Manau, prezidentas tikrai neapsiriks, jei pasiūlys Rėjui tapti FTB direktoriumi“, – praėjusią savaitę sakė Kristis interviu APP.
Susijęs su Trumpu ir Respublikonų partija
Nuo 2008 metų Rėjus remia Respublikonų partijos kandidatus, jau paaukojo jiems apie 35 tūkst. dolerių. Tarp jų buvo dabartinis JAV prezidento Donaldo Trumpo sekretorius sveikatos apsaugos ir socialiniams reikalams Tomas Praisas, taip pat Deividas Perdju – dabartinio žemės ūkio ministro pusbrolis.
2008 metais Rėjus paaukojo 2300 dolerių kandidatui Džonui Makeinui, o 2012 metais perdavė 7500 dolerių, paremdamas Mitą Romnį. 2016 metų rinkiminei kampanijai Rėjus lėšų neaukojo.
Galėjo bendradarbiauti su Roosneft ir Gazprom
2006 metais Rėjus pasitraukė iš valstybinės tarnybos ir prisidėjo prie stambios juridinės kompanijos King & Spalding. Tos firmos teisininkai aptarnauja daugybę kompanijų iš įvairių šalių. Tarp klientų – ir Rusijos korporacijos Rosneft ir Gazprom.
Beje, King & Spalding personale yra daugiau kaip 900 advokatų. Šiuo metu nėra įrodymų, kad su klientais iš Rusijos būtų dirbęs pats Rėjus.
Energy Intelligence agentūros svetainėje galima aptikti 2015 metų rugpjūčio mėnesį skelbtą naujieną, kad King & Spalding laimėjo pasiūlymą ir tapo Rosneft suskystintų gamtinių dujų gavybos ir gamybos reikalų konsultante.
Demokratai mano, kad Trumpas stengiasi atitraukti dėmesį
Rėjaus iškėlimas sužadino nevienareikšmę amerikiečių politikų ir žurnalistų reakciją.
Laikraštis The New York Times Rėjų vadina „nepavojingu, konformistiniu prezidento, leidžiančio skirti politikus istoriškai atskirtoms nuo politikos pareigoms, pasirinkimu“.
BBC rašo, kad Rėjus atrodo esąs stiprus kandidatas, tačiau daugelis demokratų nepatenkinti, kaip Trumpas pasielgė su buvusiu FTB direktoriumi Džeimsu Komiu. Dėl tos priežasties Demokratų partija gali pristabdyti Rėjaus paskyrimą.
Apie siūlymą skirti Rėjų į FTB vadovo postą sužinota Komio liudijimo Senate žvalgybos komitete išvakarėse. Senatorius demokratas Markas Verneris mano, kad tai ne atsitiktinumas. „Man atrodo, kad tai bandymas atitraukti žmonių dėmesį nuo pagrindinio artimiausių dviejų dienų įvykio“, – sakė jis CNN.
„Jis nepriekaištingos kvalifikacijos žmogus. Aš žinau, kad jis vėl tarnaus šaliai, gindamas įstatymą ir garbę, kai tik Senatas patvirtins jį FTB vadovu“, – pabrėžė Trumpas savo oficialiame pareiškime, kurį išspausdino Baltieji rūmai.
Donaldas Trampas (Donald Trump) buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovą penktadienį pavadino informacijos nutekintoju. Tą jis pareiškė praėjus dienai po Džeimso Komio (James Comey) liudijimo Senato komitete, kurio metu jis apkaltino prezidentą mėginus nutraukti tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus ir melavus apie jį patį ir FTB, rašo dienraštis „The Guardian“.
The Guardian leidinys
„Nepaisant visų neteisingų teiginių ir melo, (esu) visiškai išteisintas… ir OHO, Komis yra informacijos nutekintojas!“, – pirmą kartą komentuodamas Senato žvalgybos komiteto klausymus socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Trampas.
Susidarė įspūdis, kad D. Trampas kaltina Dž. Komį melavus Kongresui. Meluoti Kongresui – nusikaltimas, už kurį gali būti baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau apkaltinamieji nuosprendžiai tokiose bylose priimami itin retai.
Reaguodamas į prezidento pareiškimus, vienas Demokratų partijos narių, Havajų senatorius Brajanas Šacas (Brian Schatz) „Twitter“ parašė: „Tai nėra tik dar viena paika žinutė tviteryje… mūsų šaliai labai svarbu, kad prezidentas oficialiai liudytų Kongrese ir pasakytų, kaip iš tiesų viskas vyko“.
Gegužės 9 dieną D. Trampo iš pareigų atleistas Dž. Komis ketvirtadienį vykusiame posėdyje kalbėjo kone tris valandas. Jis atsakinėjo į klausimus apie tyrimus dėl galimų D. Trampo bendražygių sąsajų su Rusija ir prezidento požiūrį į juos.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas trampas kaltina buvusį FTB vadovą Džeimsą Komį melavus Kongresui
Per klausymus Dž. Komis dabartinį JAV prezidentą pavadino melagiu ir tvirtino manąs, kad buvo atleistas dėl FTB vykdomo tyrimo dėl Maskvos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Jo liudijimas D. Trampo prezidentavimui nesudavė lemiamo smūgio, tačiau sukėlė abejonių dėl prezidento sąžiningumo.
Apie savo atleidimą iš FTB vadovo pareigų jis sakė: „(Prezidento) administracija nusprendė apšmeižti mane ir – dar svarbiau – FTB, tvirtindama, kad organizacijoje vyravo chaosas, kad jai buvo prastai vadovaujama, kad darbuotojai buvo praradę pasitikėjimą savo vadovu“.
„Tai buvo melas, akivaizdus ir paprastas. Labai apgailestauju, kad FTB darbuotojai turėjo tą išgirsti, ir man labai gaila, kad tai buvo pasakyta amerikiečiams“, – kalbėjo buvęs FTB vadovas.
D.Trampo teisininkas Markas Kasovicas (Marc Kasowitz) po klausymų išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė, kad Dž. Komis „pripažino, jog vienpusiškai ir slapta, neturėdamas tam įgaliojimų, spaudai atskleidė detales apie privilegijuotą savo bendravimą su prezidentu“.
Buvęs FTB direktorius Džeimsas Komis (James Comey) įsitikinęs, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus. Jis tai pareiškė ketvirtadienį per posėdį JAV Senato Žvalgybos komitete, praneša „Interfax“.
Buvęs FTB vadovas Džeimsas Komis. EPA – ELTA nuotr.
„Nėra jokių abejonių, Rusija kišosi į mūsų rinkimus 2016 metais. Jie kišosi konkrečiu tikslu, jie kišosi rafinuotai. Jie naudojo specialią įrangą. Kampanijai dirigavo aukščiausia Rusijos vadovybė. Šiai nuomonei pritaria visos žvalgybos tarnybos“, – sakė Dž. Komis, pabrėždamas, jog tai tikrai „nemelaginga naujiena“.
Paklaustas, ar jis nemano, jog buvo atleistas todėl, kad FTB tyrė spėjamą Rusijos įtaką, Dž. Komis atsakė, kad kaip tik už tai jis ir buvo atleistas.
Pasak buvusio FTB vadovo, Rusija ketina ir ateityje kištis į Jungtinių Valstijų vidaus gyvenimą, ir jos programišiai dar pasireikš.
„Jie mėgino nustatyti, kaip mes turime galvoti, balsuoti, veikti. Jiems reikalinga Amerika“, – pareiškė Dž. Komis.
Jis prisipažino pats nutekinęs duomenų apie savo pokalbį su Donaldu Trampu (Donald Trump), tikėdamasis, jog tai paskatins Amerikos valdžią paskirti specialųjį prokurorą Rusijos kišimosi byloje. Pasak Dž. Komio, jis perdavė pokalbio su JAV prezidentu įrašo kopiją savo draugui, kuris ją perdavė žiniasklaidai.
Buvęs Federalinio tyrimų biuro vadovas Džeimsas Komis (James Comey) ketvirtadienį per posėdį JAV Senato Žvalgybos komitete taip pat apkaltino šalies prezidentą Donaldą Trampą melu apie jį ir žinybą, kuriai jis vadovavo.
