Vienas Rusijos žinių portalas įvardijo trečią įtariamąjį, siejamą su pasikėsinimu į buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį. Britų tyrėjai nustatė, kad tai rusų žvalgybos GRU agentas Sergejus Fedotovas, trečiadienį rašė portalas „Fontanka“. Informacijos šaltinis straipsnyje neminimas, informuoja agentūra „Reuters“.

Jau rugsėjį britų laikraštis „Telegraph“ pranešė, kad policija identifikavo trečią rusų žvalgybininką, kuris greičiausiai padėjo rengti išpuolį (užsiėmė teritorijos žvalgymu prieš atvažiuojant nuodytojams – slaptai.lt past.). Tada pavardė nebuvo nurodyta.

S. Skripalis ir jo duktė Julija kovą buvo apnuodyti sovietų gamybos „Novičiok“ kovine medžiaga Pietų Anglijos Solsberio mieste. Londonas dėl išpuolio kaltina Maskvą, ši tai neigia.

Prieš kelias dienas tyrimų portalas „Bellingcat“ ir rusų tyrimų tinklaraštis „The Inspider“ paskelbė atskleidę abiejų išpuoliu įtariamų rusų tapatybes. Tai esą yra rusų žvalgybos GRU agentai Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.11; 09:15

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Britanijos specialiosios tarnybos identifikavo trečią GRU bendradarbį, kuris rekognoskavo vietovę Skripalio byloje. Tai praneša The Telegraph korespondentė Heili Dikson.

„Kaip manoma, GRU bendradarbis apsilankė Solsberyje, kad padėtų planuojant atakas prieš tai, kai du jo kolegos atveš į Didžiąją Britaniją nervus paralyžiuojančią ginklo tipo medžiagą“, – sakoma straipsnyje.

Kaip nurodoma vokiečių leidinio Focus žinion patekusioje informacijoje, buvęs Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis iki pat 2017 metų bendradarbiavo su keturių NATO šalių žvalgybomis.

Skripalis išdavė keletą aktyvių Rusijos agentų – GRU bendradarbių, pažymi publikacijos autorius Jozefas Hufelšultė. Apie tai leidinys sužinojo iš aukšto ACCI (NATO struktūra, kurios specializacija – priešinimasis šnipinėjimui) pareigūno.

Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

„NATO analitikai neatmeta, kad tikroji pasikėsinimo į Skripalį priežastis buvo jo aktyvus bendradarbiavimas su Vakarų specialiosiomis tarnybomis, kai jis padėjo identifikuoti rusų šnipus“, – pažymi žurnalistas.

Tuo tarpu rusų žurnalistas, slypintis už nuodijimo Solsberyje demaskavimo, skrenda atgal į Maskvą ir mano, kad jį ten sulaikys, praneša The Times.

Tinklapio The Insider redaktorius Romanas Dobrochotovas sakė, kad galėtų gauti politinį prieglobstį, bet Maskvoje – jo gyvenimas, prie kurio jis norėtų grįžti, pasakoja žurnalistai Fiona Hamilton, Benas Makintairas ir Ketrin Filp.

Dobrochotovo nuomone, vargu ar jam kenks, bet jis įtaria, kad bus sulaikytas. „Pasak jo, jį gali apkaltinti šnipinėjimu užsienio valstybės naudai dėl to, kad jis atskleidė informaciją apie užtraukusius Kremliui gėdą nevykėlius Skripalio žudikus. Valdžia gali pridaryti juridinių problemų arba uždaryti jo banko sąskaitas“, – rašo britų leidinys.

Informacijos šaltinis – „The Telegraph“

2018.10.03; 07:22

Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.

Didžiosios Britanijos mieste Solsberyje mėgintas nunuodyti dvigubas Rusijos agentas Sergejus Skripalis neturi nieko bendra su šnipų demaskavimu Estijoje. Tai penktadienį pareiškė Estijos Saugumo policijos (KaPo) atstovai, kuriais remiasi portalas ERR.

„S. Skripalis nesusijęs nė su vienu šnipų demaskavimo Estijoje atveju“, – pranešė KaPo pareigūnai, reaguodami į Vokietijos žiniasklaidos publikacijas, kad esą S. Skripalio perduota informacija padėjo jiems susekti šnipinėjimu įtariamus Denisą Metsavą ir jo tėvą.

Vokietijos leidinys „Focus“ penktadienį rašo, jog 2016 metų vasarą lankydamasis Talino mieste S. Skripalis galėjo suteikti Estijos tarnyboms informacijos apie šalyje veikiančius Rusijos šnipus.

Apie tai šių metų gegužę rašė ir Jungtinių Valstijų laikraštis „The New York Times“, kurio duomenimis S. Skripalis po malonės suteikimo 2010 metais buvo susitikęs su kelių Europos šalių, taip pat ir Estijos, žvalgybų atstovais.

Harju apskrities teismas šių metų rugsėjo 4 d. leido suimti du vyrus, įtariamus valstybės išdavimu – Estijos gynybos pajėgų vyriausiojo štabo karininką D. Metsavą ir jo tėvą Piotrą Voliną. Pasak Estijos pareigūnų, įtariamieji ne mažiau kaip penkerius metus perdavinėjo Rusijai slaptus duomenis.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.09.29; 06:43

Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Du rusai, įvardinti įtariamaisiais dėl buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo Solsberio mieste Anglijoje, tvirtina, kad jie paprasčiausiai buvo turistai, informuoja Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC.

Įtariamųjų Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo teigimu, Solsberyje jie lankėsi turistiniais tikslais ir abu neigė bet kokias sąsajas su bandymu nužudyti Skripalius.

Du vyrai, labai panašūs į vyrus Didžiosios Britanijos paskelbtose įtariamųjų nuotraukose, interviu naujienų kanalui RT teigė, kad prieš sugrįždami į Londoną traukiniu, jie apžiūrėjo Solsberio katedrą.

Didžioji Britanija anksčiau šį mėnesį skelbė, kad yra pakankamai įrodymų apkaltinti šiuos du vyrus bandymu nunuodyti Skripalius. Po kelių dienų policija pranešė, kad jiedu kovo mėnesį ištepė S. Skripalio namų durų rankeną kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Įtariamieji kovo 2 d. atvyko iš Maskvos į Londoną su rusiškais pasais. Didžiosios Britanijos teigimu, A. Petrovas ir R. Boširovas yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU agentai ir išpuolis buvo įvykdytas su Kremliaus žinia.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats paneigė, kad S. Skripalio apnuodijimu įtariami asmenys yra karinės Rusijos žvalgybos pareigūnai.

„Žinome, kas jie, radome juos. Žinoma, jie civiliai“, – sakė V. Putinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.14; 10:23

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Valstijos pirmadienį išplėtė Rusijai taikomų sankcijų paketą: jis papildytas JAV prekių, kurias galima panaudoti kariniais tikslais, eksporto į Rusiją apribojimais.

Priemonės, apie kurias jau buvo paskelbta anksčiau šį mėnesį, įvestos dėl kaltinimų, kad už buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga yra atsakinga Rusijos valdžia.

JAV nustatė, kad „Rusijos Federacijos vyriausybė naudojo cheminius ginklus pažeisdama tarptautinę teisę arba pasitelkė juos prieš savo piliečius“, sakoma JAV federalinio registro pranešime.

Rusija tokius kaltinimus atkakliai neigia. Dėl šių įtarimų Didžioji Britanija, JAV ir daug kitų Londono sąjungininkių išsiuntė bent po kelis Rusijos diplomatus. Maskva į tai atsakė tuo pačiu, o dabar grasina imtis priemonių ir prieš naująsias Vašingtono sankcijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:08

Didžiosios Britanijos vyriausybė prašys Maskvos išduoti du rusus, įtariamus pasikėsinimu į Skripalius. Apie tai pirmadienį rašo „Guardian“, remdamasis vyriausybės ir saugumo šaltiniais. Abu Rusijos piliečiai įtariami įvykdę išpuolį prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją.

Britų vyriausybės atstovai ir generalinė prokuratūra Londone kol kas šios informacijos komentuoti nenorėjo. Jei Kremlius prašymą išduoti įtariamuosius atmes, o tai yra tikėtina, tada, pasak „Guardian“, bus naujas abipusio diplomatų išsiuntimo ratas.

Tėvas ir dukra kovo pradžioje buvo rasti be sąmonės ant suolelio Solsberyje. Jie buvo apnuodyti „Novičiok“ kovine medžiaga ir tik per plauką nemirė. Londonas dėl išpuolio kaltina Maskvą. Kremlius kaltinimus neigia; šis atvejis sukėlė didelę diplomatinę krizę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 03:30

Praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po išpuolio Solsberyje iš Didžiosios Britanijos išsiunčiami Rusijos diplomatai palieka šalį.

Antradienį priešpiet prie ambasados Londone privažiavo autobusai, kad nuvežtų diplomatus ir jų šeimų narius į oro uostą. Jie buvo su lagaminais, kai kurie – su savo naminiais gyvūnais.

Didžiosios Britanijos vyriausybė praėjusį trečiadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 23 Rusijos diplomatus. Jiems duotos dvi savaitės išvykti.

Londonas kaltina Maskvą pasikėsinimu į buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją, kurie buvo apnuodyti Solsberyje kovo 4 dieną.

Rusija savaitgalį savo ruožtu paskelbė išsiunčianti 23 britų diplomatus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.21; 00:01

Didžiosios Britanijos policija pradėjo tirti Rusijos verslininko Nikolajaus Gluškovo mirtį Pietvakarių Londone, kurią traktuoja kaip žmogžudystę.

Policijos teigimu, N. Gluškovas mirė nuo „spaudimo kaklo srityje“.

Nuo pat pradžių tyrimą atliekanti kovos su terorizmu policija teigia traktuojanti šią mirtį kaip žmogžudystę.

Tačiau, pasak pareigūnų, šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad verslininko mirtis kaip nors susijusi su Solsberio mieste įvykdytu pasikėsinimu į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters gyvybes.

N. Gluškovas – buvęs oro linijų bendrovės „Aeroflot“ generalinis direktorius ir artimas velionio Kremliaus oponento Boriso Berezovskio bendražygis.

1999 metais Rusijoje jis buvo pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo ir sukčiavimo bei nuteistas penkerius metus kalėti. Vėliau Didžioji Britanija jam suteikė politinį prieglobstį.

Manoma, kad N. Gluškovo mierties, kaip, beje, ir B. Berezovskio, galėjo siekti Kremlius. Kremliaus taktika – žudyti į Vakarus pabėgusius garsiausius savo verslininkus, politikus ir agentus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.17; 02:30

Didžiosios Britanijos kovos su terorizmu padalinys praneša pradėjęs tirti rusų išeivio, antradienį nenustatytomis aplinkybėmis mirusio savo namuose Londone, mirtį.

„Pradėtas tyrimas dėl septintą dešimtį ėjusio vyro mirties“, – pranešė Metropoliteno policija.

„Nors manome, kad žinome mirusiojo tapatybę, dar reikės atlikti oficialią identifikaciją“, – pridūrė pareigūnai.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ ir kitos žiniasklaidos priemonės mirusįjį įvardija kaip 68-erių Nikolajų Gluškovą – buvusį velionio rusų oligarcho Boriso Berezovskio draugą ir verslo partnerį.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas ir įmonės „Hermitage Capital Management“ įkūrėjas Billas Browderis teigė, kad žinia apie N. Gluškovo mirtį kelia didelį nerimą.

„Dar vienas Putino priešas, Nikolajus Gluškovas, rastas negyvas savo namuose Londone“, – tviteryje rašė B. Browderis.

Policijos teigimu, vyro mirties priežastis kol kas nežinoma. Tyrimą pavesta atlikti kovos su terorizmu padalinio pareigūnams „atsargumo sumetimais, dėl sąsajų, kurių, manoma, turėjo šis vyras“.

„Nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad (ši mirtis) susijusi su incidentu Solsberyje“, – pridūrė pareigūnai, nurodydami į tyrimą dėl pasikėsinimo nunuodyti buvusį dvigubą Rusijos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Pasikėsinimui buvo panaudota reta nervus paralyžiuojanti medžiaga.

Premjerė Theresa May teigė, kad „labai tikėtina“, jog pasikėsinimas į Skripalius buvo surengtas Rusijos nurodymu.

B. Berezovskis buvo rastas negyvas Londone 2013 metais. Policija laikėsi versijos, kad jis nusižudė, tačiau N. Gluškovas ir kiti oligarcho draugai abejojo, kad tai tikroji jo mirties priežastis. Koronerio išvadoje paliktas „atviras verdiktas“, t. y. konstatuota, kad B. Berezovskio mirtis įtartina, tačiau tikslios priežasties nustatyti nepavyko.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 05:30

Naveed Jamali / Newsweek

„Daugelis manė, kad Donaldas Trumpas – tikras rusų agentas, gal jau nuo seno“, – rašo leidinyje Newsweek buvęs dvigubas FTB agentas, knygos „Kaip sugauti rusų šnipą“ autorius Navidas Džamalis.

Jis išdėsto argumentus, keliamus tokios nuomonės naudai. 

„Ir vis dėlto sprendžiant iš to, ką aš per tuos metus, kai buvau agentas, sužinojau, taip pat aiškiai matyti, kad įsismarkavęs Niujorko nekilnojamojo turto magnatas galėtų tapti baisiu šnipu. Virtimas užsienio agentu – tai vienašališki santykiai, visi svertai tavo kuratorių rankose. Būti pasirengusiam dalyvauti nepakanka. Priešingai, specialiosios tarnybos kruopščiai ištyrinėja savo naujokus, įvertindamos jų tinkamumą šnipinėjimui“, – sakoma straipsnyje.

„Pasitikėjimo klausimas yra net svarbesnis, kai kalbama apie „pastebimus“ agentus, tokius kaip deputatai. Pasak buvusio aukšto rango amerikiečio žvalgo, tarnavusio po priedanga ir paprašiusio jį vadinti paprasčiausiai Loganu, kad apsaugotų Amerikos žvalgybos šaltinius ir operacijas, „politikai perkalbami“, – sakoma straipsnyje. „Mes teikėme žymiai daugiau svorio tam, ką (politikai) kalba akis į akį, negu tam, ką jie kalba viešai“, – sakė Loganas.

„Pavyzdžiui, Trumpas – politikas, kurio vieša ir privati asmenybės, atrodo, sutampa, – rašo Džamalis. Pradedant jo piktinančiais komentarais apie kraujo praliejimą Šarlotsvilyje ir baigiant tvirtais plepalais, kuriuose jis taršo generalinį prokurorą Džefą Sešnsą, prezidentas, matyt, kalba ir veikia impulsyviai, visiškai nesitvardydamas“.

„Be to, jis turi ilgą melo istoriją. (…) Pasak Džono Saiferio, 27 metus ištarnavusio specialiosiose tarnybose, taip pat ir užsienyje rezidentūros viršininku ir rezidentūros viršininko pavaduotoju, jo verbavimas virstų košmaru“, – sakoma straipsnyje. „Agentų kuratoriai ieško šnipų, kurie gali (…) išsaugoti santykių su jais slaptumą“, – pažymėjo Saiferis.

„Tai tiesa. Bet kaip respublikonų kandidatas į prezidentus jis vis dėlto galėjo būti viliojančiu taikiniu. Plius, realybės šou žvaigždė „tiesiog trykšta dviem dalykais, kurių ieško verbuotojai, – nesveiku ego ir per dideliu godumi“, kaip nurodo Saiferis. Ar galėjo tie atributai, derinami su jo pozicija, persverti akivaizdžią riziką, susijusią su jo verbavimu? Tai neaišku, – samprotauja Džamalis. – Tik akivaizdu, kad ryšių su Rusija tyrimas atskleidė įtartiną Trumpo artimųjų, tokių kaip Polas Manafortas, Maiklas Flinas ir Džaredas Kušneris, elgseną“. 

Priminęs, kad Manafortas dirbo liūdnai pagarsėjusiam Janukovičiui, Flinas už užmokestį dalyvavo televizijos kanalo RT šventiniame vakare, o Kušneris bendravo su Abramovičiumi, Džamalis pažymi: „Dėl šitų ir kitų ryšių – ir dėl Trumpo impulsyvumo bei melagingumo – galima spėti, kad Maskva gal apsiėjo be tiesioginio kontakto su Respublikonų partijos kandidatu, pasirinkdama darbą per jo artimuosius“.

Informacijos šaltinis: Newsweek leidinys.

2017.08.26; 04:50

Džonas Betčeloras / The Daily Beast

Nūnai iškilę du galvosūkiai, kurie neduoda ramybės nei Donaldo Trampo gerbėjams, tvirtinantiems, jog prezidentas švarut švarutėlis, nei jo oponentams, įsitikinusiems, kad prezidentas tvirtai supančiotas Rusijos žvalgybų.

Šią subtilią temą gvildena leidinyje „The Daily Beast“ ponas Džonas Betčeloras. Kas tai per tema, kurios neįmanoma išnarplioti?

Į JAV Senato Juridinį komitetą duoti parodymų bandyta iškviesti Gleną Simpsoną, firmos Fusion GPS įkūrėją. Tačiau komiteto vadovas paaiškino: „Atšaukiau kvietimą iškart po to, kai Simpsonas sutiko pasišnekėti su oficialiais darbuotojais  dėl vadinamosios „Trampo dosje“ ir bendravimo su FTB. O taip pat – duoti paaiškinimus apie galimą bendradarbiavimą su neužregistruotais užsienio agentais, susitikusiais su D.Trampo rinkiminiame štabe dirbusiais prezidento artimaisiais bei darbuotojais“.  Beje, firmos Fusion GPS įkūrėjas sutiko, kad jo paaiškinimai būtų įrašinėjami.

Kuo ši firma išskirtinė? Paslaugų paprašiusiems politikams ji renkdavo informaciją apie jų konkurentus ir oponentus. Nieko nuostabaus. Kiekvienas rimtas politikas domisi savo konkurentais. Tačiau Fusion GPS firma išskirtinė tuo, kad yra dirbusi su įtakingais Rusijos politikais, siekusiais atšaukti 2012-aisiais Amerikoje įsigaliojusį „Magnickio įstatymą“ – ekonomines sankcijas Rusijai. Ne tik siekė šių sankcijų atšaukmo, bet ir kompromitavo „Magnickio įstatymo“ iniciatorių Londono investuotoją Bilą Brauderį. Tad šią firmą galima įtarti turės ryšį su Kremliaus atstovais. Bet ši firma taip pat rinko medžiagą apie galimus D.Trampo slaptus ryšius su Kremliumi. Jei dirbi vienai pusei, ar galima plušėti ir kitai?

Dviprasmybės – akivaizdžios. Panašumų į dvigubo agento veiklą – kiek tik nori. Žodžiu, labai svarbu, ar Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) žinojo, kad minima firma žaidžia tarsi dvigubą žaidimą – tuo pačiu metu renka ir Kremlių teisinančią, ir Kremlių kompromituojančią medžiagą? Taip pat knieti žinoti: ar apklausiant Fusion GPS įkūrėją domėtasi, kas užsakė D.Trampui nepalankų dosje?

Straipsnio autoriui keista, kad klausimas – kas sumokėjo pinigus už triūsą renkant D.Trampą kompromituojančius faktus – vis tik komitete nebuvo keliamas. O šis klausimas – vienas iš svariausiųjų.

Kitas klausimas – ar tikrai rasti įrodymai, jog Barako Obamos laikais kai kurie aukšto rango JAV politikai neteisėtai bendradarbiavo su Amerikos slaptosiomis tarnybomis, iš jų gaudami žinių apie amerikiečius, kurių pavardės tapo žinomos slapta pasiklausant užsienio piliečių pokalbius. Juk tokią informaciją gavę JAV politikai galėjo ją panaudoti kurpiant vidines politines intrigas, neturinčias nieko bendro su valstybės interesais.

Informacijos šaltinis – The Daily Beast.

2017.08.02; 06:18

Tikriausiai visiems mums būtų įdomu žinoti, kas tas Aristidas Tamošaitis, kurį gegužės 19-ąją Rusijos slaptoji tarnyba FST sulaikė Maskvoje. Bet neginčijamos informacijos – labai mažai. Žinome tik tiek, kad sulaikytas Aristidu Tamošaičiu pavadintas asmuo. Visa kita – svarstymai, versijos, įtarimai. Net negalime pasakyti, ar nurodyta tikroji jo pavardė ir vardas.

Žinoma, Intefax tvirtina, jog lietuvis – pats tikriausias šnipas. Esą sučiuptas su neginčijamais įkalčiais – kai iš vieno Rusijos piliečio pasiėmė įslaptintų rusiškų dokumentų. Galėjo taip nutikti? Žvalgybos istorijoje panašių atvejų – milijonai.

Continue reading „Maskvoje sulaikyto lietuvio paslaptis“

JAV dvigubas agentas R. Markusas buvo sulaikytas 2014 metų liepą už 218 slaptų dokumentų perdavimą Amerikos žvalgybai.

Manoma, kad jis už 25 tūkstančių eurų atlygį pavogė dokumentą su žyme „visiškai slaptai“, kuriame buvo surašytos vieno Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos padalinio bendradarbių tikrosios pavardės ir slapyvardžiai. Apie tai praneša Vokietijos bulvarinis laikraštis Bild, remdamasis savo šaltiniais.

Continue reading „Dvigubas agentas pavogė Vokietijos slaptųjų agentų pavardžių sąrašą“

Niekas neabejoja, jog Ukrainoje gausu įvairiausio rango ir kalibro rusiškų šnipų – šnipelių, siekiančių destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį.

Niekas nenustebtų, jei kenkėjų atsirastų net Ukrainos Vyriausybėje, Ukrainos jėgos struktūrose ar Ukrainos parlamente.

Juk Krymo okupacijai ponas Vladimiras Putinas ruošėsi iš anksto. Primityvu manyti, esą Rusiją valdantis kagėbistas iš anksto nepasirūpino turėti gausios armijos informatorių, sabotuotojų, provokatorių tiek Rytų, tiek ir Vakarų Ukrainoje. Greičiausiai šnipų Ukrainoje ponas Vladimiras Putinas turi daugiau negu reikia.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kiek Ukrainoje – Rusijos įtakos agentų?“

Karlas Rudolfas Tuomi – sovietų karinės žvalgybos bendradarbis, vėliau tapęs Amerikos agentu. Tiksliau tariant – dvigubu agentu.

Tuomis gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Patėvis suomis jam nuo vaikystės piršo komunizmo idėjas. 1933 metais Tuomių šeima išvyko iš Mičigano į Sovietų Sąjungą. Po ketverių metų NKVD areštavo patėvį, ir Karlas jo daugiau niekada nebematė.

Kad išmaitintų šeimą, jaunuoliui teko įsidarbinti miško paruošose, o 1939 metais jis buvo pašauktas į tarnybą Raudonojoje Armijoje. Nors Tuomis išėjo specialųjį parengimą, 1941 metų vasarą, kai Vokietija užpuolė SSSR, jis buvo paskirtas į pėstininkus. Už šaunumą ir drąsą kovose pelnė apdovanojimą.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: agentas Kaarlo Rudolf Tuomi“

Būdamas 98 metų mirė britas Fergiusonas Smitas – karo lakūnas, o vėliau sovietų šnipų medžiotojas, praneša The Daily Mail žurnalistas Semas Vebas. F.Smitas ištarnavo 36 metus vadinamojoje specialiojoje tarnyboje – Didžiosios Britanijos kriminalinės paieškos departamento padalinyje, kuris užtikrina valstybės veikėjų ir politikų saugumą.

„Smitas nenuilsdamas sekdavo agentus, kurie vogdavo mūsų šalies branduolines paslaptis paranojos ir baimės laikais – šeštajame ir septintajame dešimtmetyje“, – rašo autorius. Jam taip pat teko saugoti Vindzoro hercogą – buvusį Anglijos karalių, atsisakiusį sosto. Žymiausias F.Smito „trofėjus“ – dvigubas agentas Džordžas Bleikas, paralyžiavęs MI 6 operaciją už „geležinės uždangos“.

Continue reading „Šnipų medžiotojas: nepaprasta pačių pavojingiausių sovietų agentų demaskuotojo biografija“

Igoris Melechas (Igor Jakovlevič Melech) – kadrinis sovietų žvalgybos bendradarbis, pagautas su įkalčiais Niujorke, kur jis dirbo priedangoje kaip JTO sekretoriato bendradarbis.

Karinių vertėjų instituto auklėtinis Igoris Melechas vėliau dirbo instruktoriumi Karinėje diplomatų akademijoje, kurioje rengiami GRU – sovietų karinės žvalgybos – karininkai. 1958 metais buvo pasiųstas į Jungtines Amerikos Valstijas. Įsidarbino Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriate.

Continue reading „Pagautas su įkalčiais Niujorke“

Vilfredas F. R. Makartnis (Wilfred Macartney) buvęs Didžiosios Britanijos armijos karininkas, vadovavęs sovietų agentūros veiklai. Prieš tai padarė puikią, nors ir trumpą, karinę karjerą.

1915 metais, būdamas 16-os, dėl silpno regėjimo jis nepraėjo armijos medicininės komisijos. Ir vis dėlto jam pavyko įsitaisyti į Karališkąjį armijos medicinos korpusą vairuotoju. Jis buvo pasiųstas į Prancūziją Škotijos pulko žinion ir po kiek laiko pakeltas į karininkus.

Tačiau netrukus regėjimas pablogėjo, ir jam teko atsisakyti tokios garbės. Pasigydęs, jis vėl buvo pristatytas karininko laipsniui, tąsyk Esekso pulke, ir pasiųstas tolesnei tarnybai iš pradžių į Maltą, o paskui į Egiptą.

V.Makartnis pateko Karališkųjų jūros pėstininkų kapitono Komptono Makenzio žinion. Pastarasis buvo atsakingas už Britanijos karinės žvalgybos operacijas Viduržemio jūros rytinėje dalyje. 1917 metų rugsėjį grįžęs į Prancūziją, V.Makartnis netrukus po mūšio ties Kambrė pateko į vokiečių nelaisvę. Beje, jam pavyko pabėgti: jis iššoko iš važiuojančio areštantų traukinio, ir tas, be abejo, drąsus poelgis buvo paženklintas apdovanojimu.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: sovietų agentūra slėpėsi prekybos misijoje“

Ottas Johnas, daktaras (Otto John, 1909–1997) Vakarų Vokietijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, slapta dirbęs VDR žvalgybai Štazi (vok.–Stasi) ir galų gale apkaltintas išdavyste.

1933 metais Johnas pradėjo dirbti Vokietijos civilinėse oro linijose Lufthansa ir iki 1944 metų išliko firmos juridinėje valdyboje. Antrojo pasaulinio karo metais palaikė santykius su Abvero štabo viršininku generolu majoru Hansu Osteriu. Abu nekentė Hitlerio ir abu dalyvavo nesėkmingame pasikėsinime į jo gyvybę 1944 metų liepos 20 dieną. Už dalyvavimą sąmoksle Johno brolis (kaip ir Osteris) buvo nubaustas mirties bausme (nušautas).

Praėjus keturioms paroms po pasikėsinimo Johnas pabėgo į Madridą, ten atsiskleidė vietiniams Didžiosios Britanijos žvalgybos atstovams ir buvo persiųstas į Didžiąją Britaniją. Likusį karo laikotarpį jis ten ir gyveno, dirbdamas radijo stotyje, kuri transliuodavo laidas Vokietijai. Po karo Johnas padėjo anglams tikrinti vokiečių belaisvių patikimumą ir dalyvavo persekiojant aukštus vokiečių karininkus, kurių buvo ieškoma už karinius nusikaltimus.

Continue reading „Tuometinė Vakarų Vokietijos kontržvalgyba nepatikėjo“

Paskutinysis šnipinėjimo skandalas, nutikęs Rusijos sostinėje Maskvoje, – keistokas. Labiausiai į akis krenta aplinkybė, jog Amerikos ambasados Maskvoje trečiasis sekretorius Rajanas Kristoferis Foglis (Ryan Christopher Foglis) atkakliai siekė užverbuoti būtent tą Rusijos atstovą, kuris demonstravo nenorą bendradarbiauti su JAV slaptosiomis tarnybomis.

Antra į akis krentanti aplinkybė – Rusijos atlaidumas. Sugautas šnipas neįkalinamas, o tiesiog išsiunčiamas iš šalies. Trečia, negalima pamiršti ir politinio konteksto. Mat JAV ir Rusijos vadovai šiuo metu demonstruoja norą, tegul ir ne visai nuoširdų, kuo artimiau draugauti.

Slaptai.lt pateikia trijų užsienio spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie keistąjį šnipą sutrumpintus vertimų variantus. Taigi Jūsų dėmesiui – Julijos Joffe publikacija "The New Republik", Emanuelio Grinšpano rašinys "Le Temps" ir Anos Nemconos straipsnis "The Daily Beast".

Continue reading „Trys žvilgsniai į Maskvoje sulaikytą amerikiečių šnipą Rajaną Kristoferį Foglį“