Džakarta

Trumposios naujienos

Japonijos imperatorius Naruhito su imperatoriene Masako. EPA – ELTA foto

Džakarta, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Japonijos imperatorius Naruhito su imperatoriene Masako šeštadienį atvyko į Indonezijos sostinę Džakartą su pirmuoju valstybiniu vizitu nuo tada, kai 2019 metais įžengė į Chrizantemų sostą.
 
Per birželio 17-23 d. kelionę į didžiausią Pietryčių Azijos ekonomiką numatytas susitikimas su Indonezijos prezidentu Joko Widodo į pietus nuo Džakartos esančiuose rūmuose ir apsilankymas karių kapinėse, pagerbiant Indonezijos ir Japonijos karius.
 
Japonija valdė Indoneziją daugiau nei trejus metus Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo, be kovos užgrobdama ją iš Nyderlandų Rytų Indijos ir sugriaudama olandų pranašumo įvaizdį.
 
Karo pabaigoje, 1945 metais, Japonijos kapituliacija atvėrė kelią Indonezijos nepriklausomybei, nepaisant olandų bandymų susigrąžinti buvusią koloniją.
 
„Po karo Japonija stengėsi visomis išgalėmis prisidėti prie tarptautinės taikos ir klestėjimo kartu su Azijos šalimis, įskaitant Indoneziją, – ketvirtadienį žurnalistams prieš kelionę sakė Naruhito. – Remdamasis šalių diplomatijos istorija, tikiuosi, kad šis vizitas padės sustiprinti draugiškus mūsų tautų santykius.“
 
Imperatoriškoji pora aplankys karių kapines pietų Džakartoje, kur palaidoti 28 buvę japonų kariai, 1945-1949 m. gyvenę ir kovoję už Džakartą Indonezijos nepriklausomybės kare.
 
Jie taip pat aplankys naująją greitojo viešojo transporto (MRT) traukinių depą, pastatytą su Japonijos pagalba sostinėje, ir Tokijo finansuotą siurblinę, kuri apsaugo nuo potvynių.
 
Imperatorius, be kelionės į centrinį Javos miestą Džokjakartą, ketina aplankyti Borobudurą, didžiausią pasaulyje budistų šventyklą.
 
Imperatoriškoji pora palaipsniui atnaujina visuomenines pareigas po COVID-19 pandemijos.
 
Pernai Japonijos imperatorius su imperatoriene Masako pirmą kartą po to, kai įžengė į sostą, išvyko į užsienį dalyvauti karalienės Elžbietos II laidotuvėse Londone.
 
Ankstesni Japonijos monarchai Indonezijoje lankėsi 1962 ir 1991 metais.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.06.18; 08:00
Trumposios naujienos

Semeru ugnikalnis Indonezijoje. EPA – ELTA foto

Džakarta, gruodžio 4 d. (AFP-ELTA). Po Semeru ugnikalnio išsiveržimo Indonezijos Javos saloje institucijos paskelbė aukščiausią perspėjimo laipsnį.
 
Vulkanas Lumajango regione, sekmadienį išspjovęs šimto metrų aukščio pelenų debesį, kelia grėsmę aplinkiniams kaimams, pranešė Vulkanologijos ir geologinių katastrofų kontrolės centras.
 
Institucijos duomenimis, sekmadienį kalno šlaitais slinko lavos „lavinos“. Kol kas informacijos apie žuvusius ar sužeistus žmones nėra.
 
Dauguma gyventojų iš abiejų kaimų, kuriems gresia didžiausias pavojus, evakavosi, sakė atstovė. Žmonėms įrengti laikini būstai.
 
Vaizdo įrašuose buvo matyti milžiniškas juodas debesis, kylantis į dangų iš kraterio ir dengiantis saulę.
 
Popietę aplinkinius kaimus užklupo musoninės liūtys, susimaišiusios su vulkaniniais pelenais, pranešė vietos stotis „Kompas TV“. Anot AFP reporterio, po ugnikalnio išsiveržimo nutrūko interneto ir telefono ryšys. Institucijos nemokamai gyventojams dalijo kaukes.
 
3 676 metrų aukščio Semeru yra aukščiausias kalnas Indonezijos Javos saloje, jis stūkso už 800 km į pietryčiu nuo sostinės Džakartos.
 
Lygiai prieš metus per Semeru ugnikalnio išsiveržimą žuvo mažiausiai 51 žmogus, buvo apgadinta 5 000 namų, kaimus padengė purvas ir pelenai. Beveik 10 000 gyventojų tada buvo priversti palikti savo namus.
 
Indonezijoje yra 130 aktyvių vulkanų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.05; 05:03
Trumposios naujienos

Žemės drebėjimo Indonezijoje aukų – jau 268. EPA-ELTA nuotr.

Džakarta, lapkričio 22 d. (dpa-ELTA). Indonezijoje toliau daugėja pirmadienį įvykusio 5,6 balo stiprumo žemės drebėjimo aukų. Antradienį Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad žuvusiųjų skaičius jau siekia 268.
 
Agentūros duomenimis, dingusiu laikomas dar 151 asmuo. Sužeidimų patyrė daugiau nei 1 tūkst. žmonių, o dar apie 58 tūkst. buvo priversti palikti savo namus. Pasak Nacionalinės paieškų ir gelbėjimo agentūros, stichija apgadino per 2,3 tūkst. pastatų.
 
Žemės drebėjimo Indonezijoje aukų – jau 268. EPA-ELTA foto

Drebėjimas įvyko dienos metu, apie 13 val. 21 min. vietos (20 val. 21 min. Lietuvos) laiku. Jo epicentras buvo už maždaug 10 kilometrų į pietvakarius nuo labiausiai nukentėjusio Siandžuro miesto. Virpesius, be kita ko, pajuto sostinė Džakarta, kur siūbavo aukšti pastatai. Cunamio pavojus nepaskelbtas.
 
Antradienį labiausiai paveiktose vietovėse apsilankė prezidentas Joko Widodo. Jis pažadėjo 100 mln. Indonezijos rupijų (6,2 tūkst. eurų) paramą apgadintų namų gyventojams.
 
Indonezija yra išsidėščiusi vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kuris pasižymi itin dideliu seisminiu aktyvumu. Dėl to žemės drebėjimai šiame salyne yra dažnas reiškinys.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.11.23; 00:30
Trumposios naujienos

Žemės drebėjimas. Indonezija. EPA – ELTA foto

Džakarta, lapkričio 21 d. (dpa-AFP-ELTA). Per 5,6 balo stiprumo žemės drebėjimą pirmadienį Indonezijos Javos saloje, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai 62 žmonės. Tai pranešė labiausiai nukentėjusio Siandžuro miesto bendruomenės vadovas Hermanas Suhermanas. Apie 700 asmenų, šiais duomenimis, buvo sužeisti.
 
Požeminiai smūgiai, kurie, anot JAV geologijos tarnybos, siekė 5,6 balo, vidudienį registruoti maždaug už 70 km į pietryčius nuo sostinės Džakartos 10 km gylyje.
 
Manoma, kad po griuvėsiais yra daugiau žmonių, todėl aukų skaičius gali augti. Kai kurių teritorijų, pasak H. Suhermano, dėl žemių nuošliaužų vis dar neįmanoma pasiekti. Be to, daugeliui sužeistųjų nėra suteikta pagalba, nes trūksta personalo. Stotis „Metro TV“ rodė dešimtis žmonių, kurie laukia automobilių stovėjimo aikštelėje prie ligoninės Siandžure ir kuriems suteikiama tik būtiniausia pagalba.
 
Siandžure sugriauta arba apgadinta daugiau kaip 1 700 pastatų, sakė Kovos su katastrofomis tarnybos atstovas. Mažiausiai 23 žmonės vis dar yra po griuvėsiais.
 
Požeminiai smūgiai buvo aiškiai juntami ir Džakartoje. Čia svyravo daugiaaukščiai pastatai, tačiau iš miesto kol kas apie didesnę žalą nepranešama. Perspėjimas dėl cunamio nebuvo paskelbtas.
 
Indonezija turi apie 270 mln. gyventojų, kurių daugiau kaip pusė gyvena Javos saloje. Šalis yra Ramiojo vandenyno ugnies žiede, geologiniu požiūriu aktyviausioje Žemės zonoje. Čia dažnai vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai. Vasarį per 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimą Sumatros saloje žuvo beveik 20 žmonių, daugiau kaip 400 buvo sužeisti.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.11.22; 07:00
Trumposios naujienos

Svarbiausias klausimas

Vašingtonas, spalio 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas neatmeta galimybės kitą mėnesį Indonezijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
 
„Bus matyti“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą, teigė J. Bidenas.
 
Baltieji rūmai ir anksčiau yra kalbėję apie galimą abiejų prezidentų susitikimą G20 kuluaruose.
 
Nepaisant to, kol kas nėra galutinai aišku, ar J. Bidenas ir V. Putinas asmeniškai dalyvaus šiame viršūnių susitikime. JAV prezidentas yra pareiškęs, kad jei susitikime gyvai dalyvaus V. Putinas, tuomet į jį turėtų atvykti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. J. Bidenas taip pat yra kalbėjęs, jog jei dalyvaus susitikime, jo kuluaruose „tikrai“ pasimatys su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
 
Šiuo metu esama abejonių ir dėl Xi Jinpingo asmeninio dalyvavimo G20 susitikime. Tačiau susitikimo šeimininkės Indonezijos prezidentas Joko Widodo rugpjūtį „Bloomberg“ duotame interviu teigė, kad Kinijos ir Rusijos vadovai patvirtino, jog atvyks.
 
G20 viršūnių susitikimas numatomas lapkričio 15–16 dienomis.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.10.07; 08:00
Trumposios naujienos

Per riaušes, kilusias po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvo per 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Džakarta, spalio 2 d. (AFP-dpa-ELTA). Per riaušes, kilusias po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 174. Tai vietos televizijai „Kompas TV“ sakė Rytų Javos provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Emiras Dardakas.
 
Ši tragedija yra viena didžiausių nelaimių pasaulio sporto stadionuose.
 
Riaušės kilo šeštadienį Malange Rytų Javos provincijoje. Policijos duomenimis, po rungtynių įtūžę futbolo sirgaliai puolė į aikštę, kai jų klubas „Arema FC“ 2:3 pralaimėjo rungtynes pagrindiniam savo varžovui „Persebaya Surabaya“ – pirmą kartą per daugiau kaip du dešimtmečius. Pareigūnai tada mėgino įtikinti sirgalius grįžti į tribūnas ir galiausiai panaudojo ašarines dujas, kai žuvo du policininkai. Tai sukėlė masinę paniką.
 
Prie išėjimo kilo spūstis, ėmė trūkti „oro ir deguonies“, sakė policijos vadas Nico Afinta. Daug aukų buvo mirtinai sutryptos.
 
Indonezijos futbolo federacija savaitei sustabdė pirmosios lygos rungtynes. Ji taip pat uždraudė „Arema FC“ klubui likusį sezoną žaisti rungtynes namuose ir paskelbė, kad į Malangą bus siunčiama komanda, kuri tirs riaušių priežastis. „Apgailestaujame dėl incidento ir atsiprašome aukų šeimų bei visų kitų“, – sakė federacijos pirmininkas Mochamadas Iriawanas.
Dėl riaušių, kilusių po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvo per 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
 
Organizatoriai ignoravo institucijų rekomendacijas surengti rungtynes popietę, o ne vakare, sakė Indonezijos politinių, teisinių ir saugumo politinių reikalų koordinavimo ministras Mahfudas MD. Be to, jo teigimu, buvo rekomenduota parduoti tik 38 000 bilietų. Tačiau jų buvo parduotas 42 000 ir užpildytas visas stadionas.
 
Sirgalių smurtas yra problema Indonezijoje. Didelis susipriešinimas neretai sukelia mirtinus susirėmimus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.03; 07:44
Trumposios naujienos

Žuvusiųjų per Semeru vulkano išsiveržimą skaičius išaugo iki 15. EPA-ELTA nuotr.

Džakarta, gruodžio 6 d. (dpa-AFP-ELTA). Savaitgalį Indonezijos Rytų Javos provincijoje išsiveržus Semeru ugnikalniui, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 15, pirmadienį pranešė pareigūnai.
 
27 žmonės laikomi dingusiais.
 
Mažiausiai 68 žmonės patyrė nudegimų, kai Semeru išsiveržė šeštadienį, sakė vietos civilinės saugos agentūros vadovas Wawanas Hadi. Pirmadienį Semeru, aukščiausias kalnas Javos saloje, vėl išspjovė pelenų.
 
Dėl išsiveržimo į dangų pakilus didžiuliam dūmų stulpui Lumajango rajono kaimo gyventojai išsigandę pabėgo iš savo namų, šlaitais virto degančios išsilydžiusios uolienos ir dujos.
 
Televizijos filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip iš ugnikalnio iškritę pelenai užkloja namus, lieka matyti tik stogai.
Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotrauka
 
Pavojingi tiršti dūmų stulpai pirmadienį ir toliau veržėsi iš vulkaninių pelenų padengtų vietų, o gelbėtojai su šalmais mėgino kasti purvą, ieškodami išgyvenusiųjų ir žuvusiųjų kūnų.
Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.
 
Daugiau nei 1500 žmonių buvo perkelti ir apgyvendinti laikinose vietose, įskaitant mečetes ir vyriausybines įstaigas, sakė Wawanas Hadi. Pasak pareigūnų, gelbėjimo pastangas apsunkino smilkstantys pelenai ir didelio tilto, jungiančio Lumajangą ir Malango miestą, griūtis.
 
Tarp žuvusiųjų buvo moteris ir jos dukra, jų kūnai aptikti po namo griuvėsiais, apsikabinę, pranešė naujienų svetainė Kompas.com.
 
Tuo metu valstybinė oro navigacijos bendrovė „AirNav“ rekomendavo virš Javos skrendantiems orlaiviams nukreipti maršrutą į šiaurinę salos dalį dėl vulkaninių pelenų keliamos rizikos.
 
Beveik 3700 metrų aukščio Semeru nuo praėjusių metų gruodžio išsiveržė kelis kartus. Indonezija įsikūrusi seismiškai aktyvioje Ramiojo vandenyno ugnies žiedo zonoje, šalyje yra maždaug 128 veikiantys ugnikalniai.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.12.06; 11:20
Trumposios naujienos

Sulaikytame Kinijos žvejybiniame laive rastas įšalęs negyvo Indonezijos piliečio kūnas, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai, pridurdami, kad įgulos nario mirtis yra įtartina.
 
Indonezijos policija teigė, kad šią savaitę Malakos sąsiauryje buvo sulaikyti du laivai, gavus pranešimą, jog viename jų galimai mirė vienas įgulos narių.
 
20-metis indonezietis galimai buvo kankinamas, o jo kūnas nuo birželio pabaigos buvo laikomas „Lu Huang Yuan Yu 117“ laivo šaldiklyje, teigė Riau provincijos policijos atstovas Harry‘is Goldenas Hartas.
 
„Auka turėjo fizinių sužeidimų, tačiau atliekame skrodimą, kad galėtume išsiaiškinti tikslią mirties priežastį“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Dėl vyro mirties buvo apklausta kelios dešimtys įgulos narių, laivais plaukiančių iš Kinijos, Indonezijos ir Filipinų.
 
Kovos su prekyba žmonėmis ekspertai teigia, kad žvejybos pramonėje plačiai naudojamas priverstinis darbas, o išnaudojamiems darbuotojams dažnai neišmokami atlyginimai, jiems tenka dirbti viršvalandžius ir susidurti su smurtu bei mirtimi.
 
Indonezija ir Pietryčių Azija yra pagrindiniai tokio darbo šaltiniai – dažniausiai taikomasi į nepasiturinčius ir neišsilavinusius žmones, kurie viliojami gerų atlyginimų už darbą jūroje pažadais.
 
Birželį du Indonezijos piliečiai iššoko iš vieno Kinijos laivo, siekdami pabėgti nuo, jų teigimu, smurto ir šiurpių sąlygų.
 
Juos vėliau išgelbėjo Indonezijos žvejybinis laivas. Ketvirtadienį policija teigė, kad dėl kaltinimų smurtu buvo suimti devyni žmonės.
Prieš mėnesį trijų negyvų Indonezijos piliečių kūnai buvo išmesti į jūrą pro vieno Kinijos laivo bortą.
 
Džakarta vėliau teigė, kad, turimomis žiniomis, vyrai mirė nuo ligų, o Pekinas palaikų palaidojimą jūroje apibūdino kaip paisantį tarptautinių įstatymų.
Trumposios naujienos

Naujųjų metų dieną Indonezijos sostinėje Džakartoje ir gretimose vietovėse kilusių potvynių ir žemės nuošliaužų aukų skaičius išaugo iki 53, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Nepaliaujamai lyti ėmė dar Naujųjų metų išvakarėse, dėl to Džakartoje ir aplinkiniuose miestuose, kur gyvena apie 30 mln. žmonių, kilo potvyniai.
 
Vanduo užliejo namus ir nunešė mašinas, o žmonėms teko ieškotis prieglobsčio kitur. Potvyniai paveikė 400 tūkst. gyventojų.
 
Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra paskelbė, kad devyni žmonės žuvo Džakartoje, o likę – kituose miestuose.
 
Meteorologijos, geofizikos ir klimatologijos agentūros teigimu, Naujųjų metų liūtys buvo gausiausios nuo 1866 m.
 
Vandens lygis ėmė slūgti, tačiau perspėjama, kad ekstremalus oras gali tęstis iki kitos savaitės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 00: 20
Trumposios naujienos

Indonezijos sostinėje Džakartoje ir kituose šalies miestuose pirmadienį vyko dideli susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Policija Džakartoje mobilizavo 26 000 policininkų ir kareivių. Per neramumus nuo praėjusio pirmadienio žuvo mažiausiai du studentai ir šimtai buvo sužeisti.
 
Žmonės, be kita ko, protestuoja prieš įstatymą dėl nesantuokinio sekso draudimo ir vyriausybės vykdomą kovos su korupcija tarnybos silpninimą.
 
Dabar vykstantys protesto mitingai Džakartoje yra vieni didžiausių nuo prezidento Suharto nuvertimo 1998 metais. Dabartinis prezidentas Joko Widodo spalį pradės antrąją savo kadenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 05:00
Gordijo mazgas

Pirmadienį Indonezijos Papua ir Vakarų Papua provincijų miestuose vyko daugiatūkstantinės protesto akcijos. Didžiausios manifestacijos, į kurias susirinko mažiausiai 10 tūkstančių žmonių, buvo surengtos Papua provincijos administraciniame centre Džajapūroje, praneša laikraštis „The Jakarta Post“.
 
Leidinio žiniomis, protestuotojai užblokavo pagrindines miestų gatves, degino padangas, reikalaudami, kad vietos valdžia užkirstų kelią smurtui prieš senuosius vietinius gyventojus – papuasus. Dėl saugumo daugelyje miestų buvo uždaryti vaikų darželiai ir mokyklos. Oficialus policijos atstovas žurnalistams sakė, jog „teisėsaugos institucijos stebi situacijos raidą, bet kol kas nesikiša į įvykius, kadangi neužfiksuota akivaizdžių mėginimų pažeisti viešąją tvarką“.
 
Dingstį masinėms manifestacijoms davė incidentas, įvykęs sekmadienį studentų bendrabutyje antrame pagal dydį šalies mieste Surabajoje, Rytų Javos provincijos administraciniame centre. Pasak mačiusiųjų, studentai javiečiai, didžiausios Indonezijoje etninės grupės atstovai, pradėjo užgaulioti, o paskui ir mušti jaunuolius iš Papua ir Vakarų Papua provincijų. Anot jų, papuasai nenorėjo švęsti rugpjūčio 17-ąją pažymimos Nepriklausomybės dienos, taip pat plėšė nacionalines vėliavas.
 
Praėjusių metų pabaigoje šiose provincijose veikiančios separatistų grupuotės kovotojai sušaudė 19 darbininkų, stačiusių tiltą. Tai buvo ekstremistų atsakymas į tai, kad visoje šalyje buvo suimta apie 500 Papua nepriklausomybės šalininkų. Šiais suėmimais buvo siekiama neleisti, kad gruodžio 1 d. įvyktų numatytos kasmetinės demonstracijos Papua nepriklausomybei remti.
 
Tą dieną 1961 metais, pasibaigus olandų kolonizacijai, Papua paskelbė savo nepriklausomybę. Bet Indonezijos valdžia įvedė savo kontrolę teritorijoje, išlikusią iki šiol. Indonezijos autonominės provincijos statusas Papua buvo suteiktas 2003 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 05:00
 
 
Fotoreportažai

Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo.

Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto.

Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, Prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką.

Šalies vadovė su Indonezijos Prezidentu aptarė galimybes bendradarbiauti energetikos srityje. Lietuva – pažangi saulės baterijų, biokuro technologijų gamintoja, o mūsų šalyje veikianti biomasės birža „BALTPOOL“ neturi analogų pasaulyje. Indonezijai, kur beveik 50 mln. gyventojų neturi prieigos prie elektros tinklų, tokios technologijos labai reikalingos. Su Indonezija Lietuvai taip pat aktualu dalintis sukaupta SGD terminalų eksploatavimo patirtimi. Ši šalis yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje.

Prezidentės vizito metu Lietuvos ir Indonezijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, o sostinėje Džakartoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Indonezijos energetikos forumas paskatins dvišalius verslo kontaktus.

Vizito metu taip pat sutarta supaprastinti sertifikavimo procedūras Lietuvos pieno, mėsos ir kitų maisto produktų eksportuotojams. Tai – naujos galimybės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti milžiniškoje 250 mln. gyventojų turinčioje Indonezijos rinkoje. Lietuva taip pat pasisako už Indonezijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimą, kuris paskatintų ir dvišalę prekybą.

Kasdien beveik pusė milijono Džakartos gyventojų naudojasi Lietuvos startuolio „Trafi“ sukurta programėle viešajam transportui. Prezidentė su Indonezijos vadovu kalbėjosi apie galimybes dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą susisiekimo ir transporto srityse. Lietuvos įmonės gali prisidėti prie sparčiai vykdomos Indonezijos oro bei jūrų uostų infrastruktūros plėtros. Klaipėdos uostas galėtų tapti partneriu Indonezijos eksportui į Europą. Naujų galimybių atvers vizito metu pasirašytas susitarimas dėl ateities bendradarbiavimo tarp Indonezijos ir Lietuvos Susisiekimo ministerijų.

Susitikime aptartas ir mokslo ryšių stiprinimas, inovacijų bei pažangių technologijų skatinimas. Lietuvoje sukurti vaistai ir biotechnologijos jau eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, todėl yra daug potencialo bendradarbiauti farmacijos sektoriuje, kuris Indonezijoje kasmet paauga 10 procentų. Šalies vadovė Indonezijos atstovus pakvietė į kitąmet Lietuvoje rengiamą didžiausią regione gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltic“.

Vis daugiau Lietuvos keliautojų atranda Indoneziją, tad Prezidentai apsvarstė, kaip užtikrinti geresnę teisinę apsaugą turistams iš Lietuvos ir greitesnę pagalbą ištikus nelaimei.

Šalių vadovai taip pat aptarė ES ir Indonezijos bendradarbiavimą bei bevizio režimo galimybes, tarptautinio saugumo klausimus. Indonezija – viena daugiausiai taikdarių į JT taikos palaikymo misijas siunčiančių valstybių. Dalyje jų dalyvauja ir Lietuvos kariai.

Indonezijos Prezidentui, kuris yra roko muzikos mylėtojas, šalies vadovė padovanojo Lietuvos atlikėjų albumų.

Kitais metais Lietuva ir Indonezija minės 25-ąjį diplomatinių santykių jubiliejų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.17; 12:07

sukhoi_
Žvalgyba

Vyriausioji Rusijos žvalgybos valdyba (GRU) neatmeta galimybės, kad lainerio Suchoj SuperJet-100 katastrofos Indonezijoje gegužės 9 dieną priežastis yra amerikiečių pramoninis sabotažas, rašo “The Christian Science Monitor”, remdamasis laikraščiu “Komsomolskaja pravda”.

Nors dauguma šiandien apklaustųjų Rusijos aviacijos ekspertų atmetė sabotažo teoriją, jie sako, kad klausimas, kaip moderniškiausias Rusijos civilinis lėktuvas, kurio visos sistemos veikė idealiai, atsitrenkė į mylios aukščio vulkano šlaitą per planuotą demonstracinį skrydį, atrodo vis gilesnė mįslė“, – pažymi Freidas Veiras.

Continue reading „Rusijos žvalgyba įtaria JAV prisidėjus prie lėktuvo SuperJet katastrofos” →