LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką būtų atsakęs kur kas stipriau nei pats kritikos gavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Šaliai dvi kadencijas vadovavusi D. Grybauskaitė pirmadienį A. Verygos darbą, vadovaujant Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui, aštriai sukritikavo. Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Aš manau, kad šis ministras, apie kurį ten mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar jį galima laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
Tą pačią dieną, kiek anksčiau, prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas opozicijos ir dalies medikų raginimus iš Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą, teigė, kad arklių brastoje keisti negalima.
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
A. Veryga, komentuodamas jam tekusią kritiką, LRT radijui teigė, kad kadenciją baigusios prezidentės pasisakymai naudojant „zoologinius palyginimus“ yra nesolidūs, krizės laikotarpiu sukelsiantys papildomas problemas.
Tuo metu reaguodamas į D. Grybauskaitės žodžius, skirtus sveikatos apsaugos ministrui, R. Karbauskis atšovė manantis, kad prezidentė tiesiog negali pasigirti sprendimais, kurie būtų padaryti žmonių naudai. Jo teigimu, D. Grybauskaitė ėmė moralizuoti ir tiesiog žeminti ministrą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Labai tiksliai, bet labai švelniai Aurelijus Veryga įvertino Dalios Grybauskaitės pasisakymus. Aš pasakyčiau stipriau – Dalia Grybauskaitė negali pasigirti sėkmingais sprendimais Lietuvos žmonių naudai 2008-2009 metų krizės laikotarpiu, o moralizuoja ir žemina ministrą Aurelijų Verygą, kuris savo pozicijoje daro viską, kas įmanoma, apsaugant žmonių sveikatą“, – feisbuke rašė R. Karbauskis.
Jo teigimu, nėra pagrindo kritikuoti ministrą, nes, pabrėžė politikas, kai kuriose turtingose Vakarų valstybėse situacija tvarkantis su koronaviruso sukelta krize yra dar sudėtingesnė.
„Visa kritika jo atžvilgiu bliūkšta, lyginant su situacija Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir daugelyje labai turtingų Vakarų Europos šalių. Jei valdžia praėjusiais metais būtų į valstybės rezervą nusipirkusi 1,8 milijono respiratorių, tai tie patys kritikai būtų pasiūlę ministrui Aurelijui Verygai pasitikrinti psichinę sveikatą. Kada skaitai, kaip dabar Šveicarijoje medikai patys plauna asmens apsaugos priemones, tai supranti, jog mes tikrai nesame sunkioje situacijoje. Sprendimai, kuriuos priėmė mūsų valdžia, jau nebeleis papulti į tokią padėtį, nes į Lietuvą keliauja dideli kiekiai reikalingų priemonių, kurių poreikis paaiškėjo kovos su COVID-19 akivaizdoje“, – teigė R. Karbauskis.
„Man labai liūdna, kad politikai ima žeminti žmones, kurie pasiaukodami dirba tam, kad mes visi būtume saugūs, o susirgę gautume būtiną pagalbą. Džiaugiuosi visuomenės reakcija, kuri, patirdama laikinus suvaržymus, rodo pasitikėjimą valdžia, dėkingumą medikams, policininkams, kariams ir visiems, kurie aukojasi, kad ši krizė kuo greičiau baigtųsi“, – feisbuke rašė politikas.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvusi šalies prezidentė, paramos fondo kovoje su koronavirusu tarybos pirmininkė Dalia Grybauskaitė sako, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą praktiškai yra perėmusi Vyriausybė.
„Pirmiausia, aš manau, kad vadovas pakeistas – dar sekmadienį buvo priimti sprendimai, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą perima Vyriausybė. Dabar tuo tiesiogiai užsiima pats premjeras“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
Ji taip pat įvertino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kaip Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo, darbą.
„Aš manau, kad šis ministras (A. Veryga – ELTA), (…), kažin, ar apskritai jį galima vadinti arkliu, kuris gali kažką patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti. Išties, vadovavimas yra kitose rankose“, – tikino buvusi šalies prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, šalyje pasigirstant svarstymų, jog Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui turėtų vadovauti kariškiai, ji pati laikosi priešingos pozicijos.
„Labai gerbiu kariškius, pažįstu juos, bet jie turi būti naudojami tik karinėms operacijoms vadovauti, tik karinės situacijos atveju. O su biologinėmis, stichinėmis, nelaimėmis, ekonomika turi tvarkytis civilinė, tai yra politinė valdžia, tai jos atsakomybė“, – sakė ji.
Pasak D. Grybauskaitės, šiuo metu šalyje lyderystę yra prisiėmę medikai.
„Kol kas situacija nėra valdoma apskritai. Einama laisvu kritimu (…). Išties, kabinamės, bėgame paskui įvykius, už tą valdymą atsakomybę prisiėmę medikai, kurie konsultuoja, rašo, rekomenduoja žiniasklaidoje, ką Vyriausybė ir vadovai turi daryti. Deja, mes vėluojame net ir tas rekomendacijas išgirsti ir įdiegti“, – sakė ji. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Taip, šiandien lyderystę visur rodo mūsų medikai, gindami žmogaus sveikatą, vykdydami politiką, rodydami asmeninį pavyzdį, ir deja, politinė valdžia tos lyderystės nerodo“, – teigė buvusi šalies vadovė.
Opozicijai ir daliai medikų reiškiant priekaištus Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovui sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai bei raginant jį atleisti iš su krize besitvarkančio centro vadovo pareigų, šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė nemanantis, kad tai šiuo metu tinkamas sumanymas.
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.
Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, susitikimo metu bus aptarti koronaviruso valdymo scenarijai.
„Susitikimo metu bus aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas bei galimi situacijos valdymo scenarijai“, – sakė A. Bubnelis.
Seimo opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicija ragina prezidentą Gitaną Nausėdą sušaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame būtų įvertinta, kaip būtų galima taisyti jau padarytas klaidas suvaldant situaciją dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje. Tai pirmadienį opozicinių partijų surengtoje konferencijoje pranešė opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jo teigimu, opozicija nebemato sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos toliau einančio Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigas.
„Šiandien trijų opozicinių partijų lyderiai kreipėsi į prezidentą prašydami labai kritiškai vertinti situaciją, kuri klostosi valstybėje. Pirmiausia kritiškai vertinti krizės valdymą. Mes kreipėmės į prezidentą prašydami šaukti Valstybės gynimo tarybą, kuri turi teisę brėžti krizės valdymo gaires ir joje kelti pagrindinį klausimą, ar krizė yra valdoma teisingai“, – teigė G. Landsbergis.
„Manome, kad buvo padaryta didelių klaidų iki šiandien, visi matėme situaciją, kuri rutuliojosi su reagentais (…) Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad mes tris savaites neigėme, kad turime problemą“, – kalbėjo politikas.
Dar viena svarbi ir atsakingų pareigūnų padarytas klaidas indikuojanti problema yra tai, kad, pasak G. Landsbergio, Lietuvoje yra daugiausiai dėl koronaviruso izoliuotų medikų Europoje.
„Mums sakoma, kad viskas yra gerai, kad medikai yra aprūpinti, tačiau mes visi vieši asmenys gauname gausybę laiškų iš medikų, kur su ašaromis prašoma jiems padėti“, – teigė G. Landsbergis.
„Mes manome, kad klaidų yra padaryta, bet dar nėra vėlu jas spręsti ir rimtai pradėti žiūrėti į krizės valdymą“, – teigė G. Landsbergis.
Tvirtina, kad A. Veryga turi trauktis
G. Landsbergis įvardino, pasak jo, didžiausia problema tvarkantis su koronaviruso sukelta krize – prarastas atsakingų asmenų pasitikėjimas. Todėl, tikino jis, VGT turėtų įvertinti galimybę keisti Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovą.
„Gynimo taryba gali peržiūrėti krizės valdymo struktūrą, tai keisti vadovą lygiai taip pat. Mano asmenine nuomone, vadovas turi keistis (…) Vadovas turi būti keičiamas, nes išnaudoti pasitikėjimo likučiai“, – sakė G. Landsbergis. Opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tikiuosi, kad opozicija turi bendrą matymą. Vadovas turi būti keičiamas, nes yra išnaudoti pasitikėjimo likučiai. Prezidentas turi tam įgaliojimus ir galimybes. Jis tai gali daryti nevienasmeniškai, jis gali kviesti Tarybą, kurioje yra ir kariškiai, ir kiti valstybės vadovai“, – pridūrė G. Landsbergis.
Anksčiau politikas buvo užsiminęs, kad A. Verygą galėtų pakeisti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tačiau, pabrėžė jis, opozicija šiuo metu konkretaus, A. Verygą pakeisti galinčio, asmens nėra aptarusi.
Ragina į krizės valdymą įtraukti Seimą
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, kad tai, kaip pastaruoju metu dorojamasi su krize šalyje, suskaldė visuomenę. Todėl, teigė ji, opozicija ir Seimas turėtų būti intensyviau įtraukas į krizės valdymo procedūras.
„Vieni tiki, o kiti nebetiki… Taip neturi būti. Todėl, kaip opozicinių Seimo partijų atstovai, mes kreipėmės, ragindami susitikti ne tik tarpusavyje, tačiau susitikti ir su parlamentinių partijų atstovais iš Seimo per šaukiamą VGT posėdį. Kad mes taip pat galėtume turėti patikimą informaciją – Seimas turi vykdyti parlamentinę priežiūrą“, – teigė socialdemokratė.
„Informacija, kuri šiandien yra apie reagentus, yra tik laikinas nuraminimas, nes nėra aišku, kaip mūsų visa sveikatos sistema yra pasiruošusi atlaikyti sukrėtimus, jei medikai yra nevertinami, ekspertai nėra kviečiami tartis… Laikas tuos dalykus baigti ir ministras Veryga turi rūpinti ne tik, kaip suvaldyti koronaviruso situaciją, bet rūpintis visais Lietuvos žmonėmis, kurie serga“, – teigė R. Budbergytė.
Įžvelgė dar vieną riziką: Seimas negali nedirbti
Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad posėdžių rengimą dėl koronaviruso apribojęs Seimas neturėtų visiškai nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esame kalbėję opozicijoje, sutarėme, kad Seimas turi ir toliau posėdžiauti ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Žinoma, adekvačiai užtikrinant saugumą. Manau, kad pavojinga eiti tokiu keliu, kai parlamentas ima kelias savaites „pavasario atostogų“. Taip neturėtų būti, kai kiekvieną dieną kyla klausimai“, – kalbėjo liberalė.
A. Veryga: opozicija neturi ką veikti
Pirmadienio rytą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga opozicijos priekaištus įvertino neslėpdamas ironijos. Jo teigimu, opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą, nes sėdi namuose be darbo.
„Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuos, matyt, be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą nes sėdi namuose be darbo, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuose matyt be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
Komentuodamas opozicijos jam reiškiamą kritiką, A. Veryga tikino, kad jis nesiveržia vadovauti už koronaviruso suvaldymą atsakingam Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui. Tokios pareigos, pasak jo, nėra svajonių darbas.
Visgi, pabrėžė ministras, nei opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, nei apskritai opozicijos raginimų trauktis iš pareigų jis nesvarstys.
„Jeigu aš kiekvieną opozicijos raginimą trauktis vertinčiau rimtai, tai jau šimtą kartų būčiau turėjęs palikti savo darbą dar ne krizės metu. Ne opozicija sprendžia, ar man būti ministru, ar operacijų vadovu – tuos sprendimus priiminėja Vyriausybė“, – LRT radijui teigė A. Veryga.
„Aš nesiveržiu niekam vadovauti ir tai nėra mano gyvenimo svajonė. Tokioje situacijoje, matyt, nedaug rastumėte žmonių, kurie norėtų atsidurti mano kailyje. Jeigu Vyriausybė apsispręstu kažką keisti, ar kitą žmogų paskirti, kuris turėtų kitų kompetencijų, – tai būtų Vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė jis.
A. Verygos teigimu, nepasitenkinimą jo atžvilgiu rodanti ir jį trauktis raginanti opozicija elgiasi neatsakingai.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Dabar reikia ne politikuoti (…) Visi suprantame, kad dabar yra tokia situacija, kad ne politinės batalijos, bet susitelkimas ir bendras darbas yra reikalingas“, – apibendrino A. Veryga. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad toliau tęsiant kovą su koronavirusu, pirmiausia būtina susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą už krizės suvaldymą atsakingais asmenimis. G. Landsbergis siūlo iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą.
Vietoj jo, teigia G. Landsbergis, krizės suvaldymui vadovauti turėtų krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad koronaviruso plitimo valdymo operacijai turi vadovauti kariškis, o šalia jo – patyręs karo medikas, kurį konsultuotų profesionalūs infekcinių ligų specialistai ir epidemiologai.
Kartu profesorius pažymi, kad premjero Sauliaus Skvernelio ir ministerijų vaidmuo šiuo metu – vykdyti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus.
„Vadovauti COVID-19 operacijai turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Tokių tikrai turime. Šalia tokio žmogaus privalo būti patyręs karo medikas. Vienas. Pabrėžiu – karo medikas. Buvęs Afganistane, Afrikoje, Irake ar Ukrainoje. Patikėkite – tokių irgi turime. Karo mediką konsultuoti turi profesionalūs epidemiologai ir infekcinių ligų specialistai. Jeigu tokių neturime (nors, kiek žinau, kai kurių niekas dar neklausė nuomonės), galima porą ištraukti iš Italijos ir Kinijos“, – penktadienį V. Kasiulevičius rašo feisbuke.
„Premjerui reikia leisti užsiimti ekonomika ir nukrauti rūpinimąsi visokiais reagentais ir terpėmis. Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos turi tiesiog vykdyti visus Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus šią valandą, o ne svarstyti ir imituoti veikimą“, – pridūrė jis.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia Ekstremalių situacijų komisijai siūlysiąs dviem savaitėms stabdyti ugdymo procesą.
„Mano pasiūlymas būtų atsižvelgiant į situaciją ir kitų šalių scenarijus visgi stabdyti (ugdymo įstaigų darbą – ELTA) dviem savaitėms nuo rytojaus. Aš dėl to ir noriu šiandien iki pietų tai padaryti – pasiūlyti. Kadangi sprendimas turi būti Ekstremalių situacijų komisijos, kad jie priimtų ir paskelbtų sprendimą“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime kalbėjo A. Monkevičius akcentuodamas, kad siekiama situaciją suvaldyti, kad nekiltų panika.
Švietimo mokslo ir sporto ministras tikina, kad per atostogų laiką bus siekiama pasiruošti nuotoliniam ugdymui.
„Yra darželiai, bendrojo ugdymo įstaigos, profesinės mokyklos, universitetai, kai kurios neformaliojo ugdymo įstaigos. Visą tai turime surikiuoti taip, kad pirmiausiai panaudotume atostogų grafiką ir per tą atostogų laiką, kuris yra bendrojo ugdymo sistemoje, galėtume pasiruošti nuotoliniam ugdymui“, – tikino A. Monkevičius.
Visgi ministro teigimu, abiturientai mokytis nuotoliniu būdu turės jau iš karto.
„Abiturientams visiškai kitas režimas: abiturientams iš karto reikia dirbti ir jie turės nuotoliniu būdu tai daryti. Visą šį paketą esame parengę, apgalvoję ir norime šiandien paskelbti“, – kalbėjo A. Monkevičius.
ELTA primena, kad premjeras Saulius Skvernelis taip pat informavo, kad Vyriausybė bei Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį pateiks naujausius nurodymus siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą. Jo teigimu, naujausi nurodymai bus adekvatūs ir nebe rekomendacinio pobūdžio, kaip buvo iki šiol, o privalomieji.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centras Seimo valdybai atsakymą, ar dėl koronaviruso grėsmės reikia atšaukti Kovo 11-osios renginius, ko gero pateiks tik pirmadienį.
Nepaisant to, kad į neeilinį posėdį penktadienį susirinkusi Seimo vadovybė atsakymo reikalavo per tris valandas, premjero patarėjo Skirmanto Malinausko teigimu, šiuo metu yra ir svarbesnių klausimų.
„Per tris valandas Seimui tikrai neatsakysime. Manau, kad atsakymą galėtume pateikti pirmadienį“, – Eltai sakė S. Malinauskas.
Už komunikaciją apie koronavirusą atsakingas premjero patarėjas visgi užsiminė, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovaujamas Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centras yra linkęs uždrausti tik Seimo viduje planuojamus renginius, skirtus Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimui.
„Krypstama link to, kad mes siūlysime leisti daryti mažesnę riziką keliančius renginius lauke, bet galbūt siūlysime drausti tuos renginius, kurie numatyti Seimo didžiosiose salėse“, – teigė S. Malinauskas.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvoje nustačius pirmąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį, Seime į neeilinį posėdį susirinkusi valdyba nutarė kreiptis į Ekstremalių situacijų operacijų centrą, prašydama išsiaiškinti, ar Seimas gali organizuoti Kovo 11-osios renginius.
Šiai iniciatyvai Seimo valdybos nariai pritarė vienbalsiai ir Ekstremalių situacijų operacijų centro paprašė per tris valandas atsakyti.
Valdybai priklausanti konservatorė, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad valstybės Ekstremalių situacijų operacijų centras turi pateikti labai aiškų atsakymą, kaip elgtis Seimui Kovo 11-osios renginių metu. Jos teigimu, Seimas, kaip institucija, savarankiškai šiuo klausimu negali pasisakyti.
Šauktukas
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo siūloma paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės.
Vyriausybės posėdžio metu sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad dalis šiuo metu taikomų rekomendacijų, paskelbus ekstremalią situaciją, taps privalomos.
„Paskelbus ekstremalią situaciją bus peržiūrėtos visos rekomendacijos ir dalis jų taps privalomais nurodymais“, – Vyriausybės posėdyje sakė A. Šešelgis.
Ministro pirmininko potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bus paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu.
Priėmus siūlomą projektą, bus lengviau koordinuoti prevencinius pasirengimo veiksmus dėl koronaviruso, organizuoti institucijų darbą, panaudoti valstybės medicinos materialinių išteklių rezervą, teigiama nutarimo aiškinamajame rašte.
Kaip ELTA jau rašė, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, naujojo koronaviruso infekcijos rizika Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse yra nuo mažos iki vidutinės. Vasario 24 d. duomenimis, yra registruoti 165 atvejai ES šalyse: 132 Italijoje, 16 atvejų Vokietijoje, 12 Prancūzijoje, 2 Ispanijoje, po vieną Belgijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Taip pat 13 atvejų užregistruota Jungtinėje Karalystėje.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, Italijoje mažiausiai septyni žmonės mirė nuo koronaviruso.
Kinijos valdžia iki antradienio buvo patvirtinusi apie 80 tūkstančių užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, 2 663 infekuotieji jau mirė.
Trečiadienį nuo koronaviruso mirė pirmasis prancūzas.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė po pirmadienį įvykusio Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio pranešė, kad Vyriausybei siūloma prevencijos sumetimais dėl koronaviruso skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.
„Efektyvesniam situacijos valdymui siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją“, – po komisijos posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
Valstybės ekstremalių situacijų komisija buvo sušaukta dėl Šiaurės Italijoje sparčiai plintančio koronaviruso. Ministrės teigimu, skelbti ekstremalią situaciją nutarta komisijoje surengus balsavimą.
„Noriu pabrėžti, kad tai buvo kolegialus sprendimas, vyko balsavimas“, – teigė VRM vadovė.
Ministrė pabrėžė, kad galutinius sprendimus dėl VESK nutarimų turės priimti Vyriausybė.
„Tai yra komisijos siūlymas Vyriausybei“, – sakė ji, pridurdama, kad Vyriausybės sprendimas galėtų būti jau artimiausiu metu.
Paprašyta įvardinti tai, kas šiuo metu Lietuvoje jau daroma, kad koronavirusas šalyje neišplistų, R. Tamašunienė teigė, kad pagrindiniai situacijos suvaldymo įrankiai yra visuomenės informavimas, operacijos centrų oro ir jūrų uostose aktyvavimas bei pasirūpinimas apsauginėmis priemonėmis.
R. Tamašunienė taip pat užsiminė, kad Operacijos centrui vadovauti bus siūlomas sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
A. Šešelgis savo ruožtu po posėdžio akcentavo, kad koronaviruso protrūkis Italijos šiaurėje sukėlė nerimo.
Sveikatos apsaugos viceministras kartu pridūrė, kad šiuo metu į Lietuvą atskrendantys lėktuvai iš Milano yra kontroliuojami tokiomis pačiomis priemonėmis, kokios buvo taikomos lėktuvams, atvykstantiems iš Kinijos.
Jo teigimu, Lietuvos institucijos jau yra surinkusios iš Milano lėktuvu atskridusių žmonių duomenis, ir jiems suteikta informacija, kaip šiuo metu turėtų elgtis.
Kiek anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigė, kad Lietuvoje imamasi papildomų veiksmų koronaviruso rizikos suvaldymui – stebimi ne tik keliautojai, grįžtantys iš Kinijos, tačiau ir iš kitų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtintų regionų Europoje.
R. Lingienės teigimu, oro uoste dirba apie 20 specialistų, teikiančių informaciją keleiviams. Kartu NVSC Vilniaus departamento vadovė informavo, kad jau nuo sekmadienio vakaro keleiviams, grįžtantiesiems iš Milano, oro uoste yra suteikiama informacija apie sveikatos priežiūrą, jie apklausiami, taip pat užpildo keleivio korteles su duomenimis, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų palaikyti su jais kontaktus.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, Italijoje mažiausiai penki žmogus mirė nuo koronaviruso.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad Lietuva yra pasiruošusi koronavirusui ar panašioms infekcijoms – institucijos rengtų mokymų metu praktiškai pasibandė, kaip reaguoti pavojingos infekcijos identifikavimo atveju. Pasak A. Verygos, siekiant išvengti melagingos informacijos ir panikos skleidimo Sveikatos apsaugos ministerijoje suformuotas Ekstremalių situacijų operacijų centras.
„Infekcinių ligų kontrolė tikrai reikalauja sutelktumo ir labai atsakingo elgesio. Negalima, kad žmonės blaškytųsi ir tikrai turėtų žinoti, ką daryti. Pirmiausia norėčiau šiek tiek nuraminti gyventojus – Lietuva yra pasiruošusi tokioms infekcijoms. Ir, bent jau mūsų turimais duomenimis, Lietuva yra pirmoji šalis, kuri pradėjo tokias priemones oro uostose diegti, dabar jau ir kitos šalys panašias priemones diegia.
Vadinasi, turi specialistų, kurie budi, konsultuoja grįžtančius keliautojus ir gali suteikti visą reikalingą informaciją“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras priminė mokymus, kuriuose buvo mokomasi, kaip elgtis infekcinės ligos identifikacijos oro uoste atveju.
„Institucijos žino, ką daryti, jos yra praktiškai pasibandžiusios. Puikiai žinote, kad turime naują infekcinę ligoninę, veikiančią, funkcionuojančią, kuri yra pasirengusi viskam, kam reikia: ir izoliuoti pacientus, ir juos gydyti ir prižiūrėti. Šiandien kaip tik ministerijoje buvo surinktas Ekstremalių situacijų operacijų centras, kuriam vadovauja viceministras Algirdas Šešelgis, ir kaip tik buvo kalbėtasi, ką Lietuva turėtų dar padaryti, kokie kiti veiksmai“, – patikino sveikatos apsaugos ministras.
A.Verygos teigimu, Ekstremalių situacijų operacijų centro paskirtis yra rūpintis informacijos dėl koronaviruso rinkimu ir visuomenės informavimu.
„Esame išmokę komunikacijos pamokas. Visa komunikacija vyks per ministeriją. Taip nusprendė centras, kad tiesiog nebūtų kažkokių neaiškumų, kad neišeitų skirtingų žinučių, kad nebūtų sėjama panika. Centras labai operatyviai rinks informaciją, stebės, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta Europoje ir operatyviai visuomenę informuos“, – sakė A. Veryga.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis taip pat patvirtino, kad reaguojant į susidariusią ekstremalią situaciją Kinijoje buvo nuspręsta imtis saugos priemonių ir kviesti Ekstremalių situacijų operacijų centrą.
Nutarėme, kad reikia kviesti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centrą ir aktyvavus jo atitinkamus padalinis, mes galėtume operatyviau, sutelkčiau spręsti klausimus, kurie būtini pasiruoši tai ekstremaliai galimai situacijai“, – kalbėjo A. Šešeligis. Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, tikimasi, kad ekstremali situacija Lietuvoje nesusidarys, tačiau jai būtina pasiruošti.
Sveikatos apsaugos viceministras patvirtino, kad buvo kreiptasi ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
„Šiandien buvo nuspręsta, kad nedelsiant reikia kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri saugo sienas, todėl, kad oro uostai, laivai nėra tik vienas patekimo į Lietuvą kelias: yra geležinkeliai, atvykstama ir automobiliais. Bandysime išsiaiškinti, kokių priemonių gali imtis ir kitos tarnybos, kad koronaviruso atvežimas į Lietuvą maksimaliai būtų užkardytas“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.
A. Šešelgio teigimu, Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptariamas sveikatos priežiūros specialistų pajėgų klausimas.
„Kalbėjomės ir dėl pajėgų, kad vien tik sveikatos priežiūros specialistų pajėgų neužtenka, reikia telkti visus, kurie tik gali ir kurie turi tam tikrų kompetencijų“, – patvirtino A. Šešelgis.
Sveikatos apsaugos viceministras patvirtino ir tai, kad posėdžio metu iškilo klausimų ir dėl sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo.
„Kilo klausimas ir dėl pačio sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo, todėl, kad mums labai svarbu, ar pasiruošę (įstaigų – ELTA) žmonės, ar jie turi atitinkamai kompetencijų, (…) ar jie atsinaujino žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Ir labai svarbu, ar visi turime pakankamai saugos priemonių, tokių, kokių reikia dirbant susiklosčius realiai situacijai“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Šešelgio teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo praėjusios savaitės ėmėsi visų priemonių, kad koronavirusą būtų galima tirti ministerijos laboratorijoje. Pasak sveikatos apsaugos viceministro, tai padaryti bus galima jau artimiausiu metu, kai bus gauti visi reagentai.
„Mūsų laboratorija jau nuo praėjusios savaitės ėmėsi visų priemonių, kad šitą virusą tirtume pas save ir, kiek aš esu informuotas, greičiausiai šiandien ar rytoj, o vėliausiai poryt turėtume turėti visus reagentus, kurie yra būtiniausi būtent šito viruso ištyrimui. Metodikos yra patikslintos, žmonės yra pasiruošę laboratorijoje, papildome reagentais ir pradedame darbą 24/7 režimu, jeigu iškiltų būtinybė šitas veiklas atlikti“, – patikino A. Šešelgis.
Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl sparčiai plintančio naujojo koronaviruso rekomenduoja laikinai nevykti į Kiniją.
URM duomenimis, Kinijoje yra apie 300 Lietuvos piliečių. Visus šalyje esančius piliečius ministerija kviečia užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje https://keliauk.urm.lt/lt/keliones-registracijos-forma.
Ministerija konsultuojasi su kitomis Europos Sąjungos šalimis dėl rekomendacijų keliaujantiems į Kiniją ir nuolat atnaujina rekomendacijas keliauk.urm.lt tinklapyje.
Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentasRemigijus Lapinskas stebisiAplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną.
„Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotekas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas gaisro gesinimo vanduo, bet ir visos miesto nevalytos nuotekos padės tekėti į Nemuną“, – perspėja LŽP pirmininkas.
Jo teigimu, vanduo, kuriuo buvo gesinamos degančios padangos, susikaupė pastato rūsiuose ir pradėjo sunktis, pamažu teka į gruntinius vandenis. Skaičiuojama, kad avarijos metu į Nemuną jau ištekėjo apie 145 tūkst. kubinių metrų nevalyto vandens. Rūsiuose per parą vanduo nusėda maždaug 8 cm.
„Laikas spaudžia. Ministerijoje gūžčiojama pečiais, bet juk visada geriausia atsakomybę perleisti kitiems, šiuo atveju Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kuri ir turi tarti galutinį žodį išgirdusi tokią rekomendaciją „iš viršaus“.
Aplinkos ministras aiškina esą tyrimai padaryti, nieko tragiško nėra, gaisro gesinimo vandenyje tik cinkas viršija normas. Tačiau ar tikrai? Nereikia būti specialistu, kad suprastum, jog jei nuo pajuodusio vandens, kaip teigia Alytaus meras, sklinda galvą svaiginantis kvapas, vanduo yra tikrai pavojingai užterštas. Tai pavojinga, greičiausiai – toksinė atlieka, kurią privalu tvarkyti pagal tokioms atliekoms keliamus reikalavimus, o ne naudotis pigiausiai kainuojančia išeitimi“, – sako R.Lapinskas.
LŽP pirmininkas klausia, kodėl vis dar palikta šią situaciją spręsti vien Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kodėl šios situacijos neperima neperima aukščiausiasis lygmuo, darydamas išvadą, kad visa šios istorijos eiga tik patvirtina, kad Lietuva nėra pasirengusi tokio masto ekologinėms nelaimėms.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. N. Cesiulio „Facebook” nuotr.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis sako, kad sunkioji technika antradienį grįžo į gaisravietę.
„Naujausia informacija, kad sunkioji technika grįžo į gaisro objektą, perkasinėja padangas, kurios pradėjo smilkti. Tikėtina, kad šiandien mes jas bandysime perkasti ir vėl gaisrą lokalizuoti, nes kai kurias susmulkintas padangas reikėjo perkasti 5 kartus“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė N. Cesiulis.
„Man bus kur kas ramiau, kai atliekos bus išvežtos, bus sumokėtos kompensacijos tiek verslui, tiek aplinkiniams gyventojams ir pamiršime gaisrą. Kol kas man dar neramu“, – pridūrė N. Cesiulis.
Jo teigimu, gaisro metu susidariusių atliekų išvežimas, pirminiu vertinimu, gali užtrukti iki Velykų.
„Kai bus išvežta, išsiurbta, matysime, nes kiekiai yra milžiniški. Tai ne vienos dienos darbas. Pirminis manymas, kad sulauksime Velykų“, – sakė N. Cesiulis.
N. Cesiulio teigimu, savivaldybė, suvaldydama gaisrą, darė „daugiau, nei galėjo padaryti.“
„Aš, kaip meras, dariau viską, ką galėjau, nes mano, kaip mero, ir specialisto skambutis yra visai kitoks. Ir jei aš paskambinu įmonės direktoriui ir prašau ekskvakatoriaus, krautuvo, visi procesai vyksta greičiau“, – sakė N. Cesiulis.
Jis taip pat teigė pirmadienį kalbėjęs su savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininku Rolandu Juoniu, kad būtų atlikti keitimai dėl likvidavimo operacijų vadovo. Penktadienį juo buvo paskirtas Jaunius Janonis.
Alytus. Žemėlapis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės. Jis užgesintas penktadienį.
Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.
Pirmadienį Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos posėdyje Aplinkos ministerijai pavesta įvertinti, ar tinkamai reglamentuota taršias atliekas tvarkančių įmonių veikla, Sveikatos apsaugos ministerija atliks gyventojų sveikatos monitoringą. Žemės ūkio ministerija atlieka pieno ir daržovių užterštumo tyrimus, skelbiama, kad netrukus bus pradėtas tirti ir gruntas.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad gyvulius, kurių pienas Alytaus rajone užterštas, gali tekti skersti.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Vyriausybė atlygins visą pagrįstai gaisro padariniams priskirtą žalą.
Potvynis pamaryje: paskelbta ekstremali situacija. VSAT nuotr.
Iš pasieniečių sraigtasparnio trečiadienį buvo išžvalgytos potvynio apsemtos teritorijos pamaryje bei ledų sangrūdos Nemuno žemupyje.
Žvalgybiniame skrydyje kartu su pasieniečiais dalyvavo už civilinę saugą atsakingas Šilutės savivaldybės atstovas.
Šilutės savivaldybei prašant tokiai užduočiai į pamarį ir buvo nusiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis „Eurocopter 135“. Jo pilotai apžiūrėjo ledų sangrūdas Nemuno deltoje, potvynio apsemtas teritorijas Rusnės apylinkėse.
Pastarosiomis dienomis čia smarkiai pakilo vandens lygis. Dėl to minėtoje teritorijoje gyvenantiems žmonėms kilo nemažų problemų. Surinkta informacija bus naudinga organizuojant darbus potvynio teritorijoje, kur trečiadienį paskelbta ekstremali situacija.
Trečiadienio vakaro duomenimis, vandens lygis ant kelio į Rusnę siekė 105 centimetrus. Pamario gyventojus per apsemtus kelius kėlė amfibija. Automobiliai nebuvo keliami.
Susirūpinę dėl Gedimino kalno būklės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Kernagis kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Aplinkos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, siūlydami surengti komitetų bendrus klausymus.
Parlamentarai prašo artimiausiu metu imtis parlamentinės kontrolės ir organizuoti skubius bendrus klausymus dėl ekstremalios Gedimino kalno padėties, pasikviečiant kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę, kitų susijusių institucijų ir įstaigų bei visuomenės atstovus.
„Gedimino kalno griūtį galėčiau palyginti su esamos valdžios veikimu, kuomet sudaromos darbo grupės, paskelbta ekstremali padėtis, pinigai skirti, bet rezultato nėra – kalnas toliau slenka. Kol kas nematome ministrės Ruokytės-Jonsson atsakomybės prisiėmimo ir aiškių atsakymų visuomenei. Matyt, trūksta ir gilesnio bendradarbiavimo tarp visų susijusių institucijų. Manau, Seimo komitetų dėmesys šiam klausimui būtinas, turime paskatinti Vyriausybę iš naujo įvertinti padėtį ir peržiūrėti ligšiolinius sprendimus, kad mūsų valstybingumo simbolį Vilniaus mieste neilgai trukus vėl galėtume be baimės lankyti“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo narys V. Kernagis stebisi tokiu atsakingųjų neveiksnumu ir ragina spęsti Gedimino kalno problemas neatidėliojant.
„Man, kaip vilniečiui, jau visai nejuokinga. Atrodo, kad kiekvieną dieną galime sulaukti naujų nuošliaužų. Situacija yra tragiška, tad bendras ir koordinuotas savivaldybės, visų atsakingų ministerijų bei Seimo veikimas turi būti neatidėliojamas. Reikia suprasti, kad Gedimino kalnas simbolizuoja miesto istoriją bei didybę, tad tiesiog būtina darbų imtis dabar, nes jau labai greitai gali būti per vėlu. Įdomu, ką sakys kultūros ministrė, kai pilis atsidurs kalno papėdėje?“ – sakė V. Kernagis.
ELTA primena, kad lapkričio 3 ir 5 dienomis Gedimino kalne viena po kitos nuslinkus nuošliaužoms, kalnas lankytojams buvo uždarytas.
Rytiniame šlaite 24 m ilgio ir apie 20 m pločio nuslinkusi velėna atidengė laikančias konstrukcijas ir įgriuvo dalis paties pagrindinio tako dangos. Dėl Gedimino kalno būklės yra paskelbta ekstremali situacija.
Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Situacija yra labai rimta ir reikia kuo skubesnių sprendimų ir sparčiau vykdyti darbus, sakė šeštadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius, paprašytas įvertinti Gedimino kalno būklę.
„Situacija yra labai rimta, tai visiškai akivaizdu. Manau, kad tie darbai, kuriuos šiandien atlieka ministerija ir muziejus, jie turi būti daromi sparčiau. Jie turi būti daromi, kad išvengtume tokių dalykų ateityje“, – šeštadienį žurnalistams sakė Vilniaus meras R. Šimašius. Kalbėdamas apie Gedimino kalno būklę, jis pažymėjo, kad ši vasara buvo daugiau kaip dvigubai lietingesnė nei anksčiau. Meras pažymėjo, kad nors šiuo metu kalnas nepriklauso savivaldybės kompetencijai, tačiau jo nuomone, reikėtų skubesnių sprendimų.
„Reikia skubesnių sprendimų ir skubesnių darbų vykdymo. Miestas, be abejo, gali prisidėti, bet, kaip ne kartą esu konstatavęs, kalnas yra Kultūros ministerijos žinioje. Jeigu būtų nuspręsta perduoti miestui, tai, natūralu, spręstume, kokius greitesnius žingsnius daryti“, – sakė R. Šimašius.
Kaip jau skelbta, penktadienį ir šeštadienio rytą sostinės Gedimino kalne viena po kitos nuslinkus nuošliaužoms, kalnas lankytojams uždaromas.
Taip nuspręsta ne todėl, kad lankytojams grėstų pavojus, bet prevenciniais tikslais, šeštadienį žurnalistams sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Anot viceministro, nuošliaužos paties kalno stabilumui ir geologinėms struktūroms pavojaus nekelia, nes yra nuslinkusi velėna bei supiltinis gruntas.
Rytiniame šlaite 24 m ilgio ir apie 20 m pločio nuslinkusi velėna atidengė laikančias konstrukcijas ir įgriuvo dalis paties pagrindinio tako dangos. Pasak viceministro, todėl ir nuspręsta prevenciniais tikslais lankytojams uždaryti Gedimino kalną.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl Gedimino kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad mobilizacijos sistema turi būti atnaujinta pagal dabartinę situaciją, įtraukiant civilines ir privataus verslo struktūras.
„Turi būti aiškios procedūros tiek tarp valstybinių institucijų, tiek su savivaldybėmis, kurioms tektų svarbus vaidmuo, tiek civiliniam sektoriui“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karoblis.
Anot R. Karoblio, dabartinė mobilizacijos sistema yra organizuojama 1996 m. įstatymo pagrindu. Krašto apsaugos ministras detalizavo, kad mobilizacijos sistema pritaikyta tuometinėms sąlygoms, kai pats nacionalinis saugumas judėjo teigiama linkme, kartu vyravo įsitikinimas, jog reaguojant į grėsmę turime nemažai laiko.
„Dabar situacija yra visai kita. Krizės atveju reikėtų elgtis labai greitai. Reikalinga prioretizuoti svarbiausius saugumo klausimus, nes, pavyzdžiui, šiandien turime 19 mobilizacijos sričių. Visas jas reikia sumažinti ir koncentruotis ten, kur labiausiai reikia. Nenumatytos procedūros tarp įvairių institucijų, ypač neaiškus civilinio sektoriaus įtraukimas. Taip pat neaiškus dalyvaujančių institucijų požiūris į savo funkcijas“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Taigi, ministro nuomone, nors pačią mobilizaciją paskelbti galime greitai, nelabai aišku, kaip ta mobilizacija įsisuks ir ar visos grandys suveiks tinkamai bei greitai. Pavyzdžiui, retoriškai klausė R. Karoblis, ar valstybinės institucijos, savivaldybės, privatus sektorius, transporto sektorius žinos, kaip elgtis. Kol kas, R. Karoblio nuomone, aiškus ir efektyvus yra šaukimo į kariuomenę mechanizmas. Jis, anot ministro, susiklosčius krizinei situacijai tikrai veiktų. Tačiau kitas klausimas yra civilinis. Kaip kritiniu atveju veiktų privačios struktūros, kaip jos būtų realizuojamos – kelia nemažai klausimų. Ministro manymu, šiuo metu ne visada galima tikėtis tinkamos reakcijos.
Vyriausybė patvirtino Gedimino kalno avarinės situacijos ir neatidėliotinų veiksmų projektą, kuriame aiškiai įvardyti veiksmų terminai, o už tvarkymo darbų įgyvendinimą atsakomybė priskirta Kultūros ministerijai.
Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šių veiksmų Ministrų Kabinetas ėmėsi, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Gedimino kalno pietrytinio šlaito ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų būklė yra itin sudėtinga.
Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Finansų ministerija iki 2017 m. liepos 24 d. inicijuoti kreipimąsi dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, kai dėl gamtinio pavojaus nekilnojamajai kultūros vertybei kyla jos praradimo grėsmė.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad pirmadienį susitarta dėl terminų ir atsakingų institucijų, taip pat nutarta sistemingai įvertinti viso kalno būklę.
„Siekdami, kad ateityje Gedimino kalno šlaitai būtų tvarkomi ir prižiūrimi iš esmės, o ne fragmentiškai, kas vyko iki šiol, Vyriausybė ėmėsi lyderystės, kad būtų užtikrintas Gedimino kalno vientisumas. Turime aiškiai įvardinti, kas už ką ir kada yra atsakingi, kitu atveju, po kiek laiko ir vėl galėsime ieškoti kaltų, o atsakingų nebus“, – teigė S. Skvernelis.
Premjeras patikino, kad Gedimino kalno tvarkymo darbams bus stengiamasi rasti tiek lėšų, kiek prireiks.
„Apie konkrečias sumas kalbėsime, kada bus jau projektiniai dokumentai, bet faktas toks, kad koks poreikis bus sustabdyti šitą nenormalią situaciją, tiek turėsime ir skirti. Skirsime iš valstybės biudžeto. Jeigu tai bus ekstremali situacija, tai iš specialaus fondo. Bus vyriausybinis sprendimas“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė Premjeras.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad kalno būklė kelia rimtą nerimą ir būtina veikti operatyviai.
„Ekstremali situacija yra ne gąsdinimas, o priemonė greitai reaguoti į situaciją, konsoliduoti per trumpą laiką pajėgas ir priimti tinkamus sprendimus trumpuoju laikotarpiu. Aš manau, kad to reikia. Situacija gali keistis labai greitai. Didžiausia grėsmė ne paviršiuje, o gilumoje. O tokiu atveju reikia ruoštis suvaldymui“, – sakė K. Navickas.
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigia, kad tvarkant kalną veikiausiai bus laikinai apribotas arba sustabdytas jo lankymas.
Vilnius žiemą. Slaptai.lt nuotr.
„Ekstremalios situacijos paskelbimas reiškia, kad atsidaro Vyriausybės rezervas finansuoti kalno tvarkybos darbus. Dėl lankymo spręsime: gal įmanoma suderinti ir lankymą, ir ekstremalią situaciją, bet tai mažai tikėtina. Jeigu lankytojų srautai nesikerta su pavojaus židiniu, pavyzdžiui, vakarinio bokšto padėtis pakankamai stabili, galime lankytojus nukreipti į jį, o kitur apriboti“, – sakė viceministras R. Augustinavičius.
Vyriausybės pasitarime pavesta Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Lietuvos geologijos tarnyba kasdien stebėti Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklės pasikeitimus ir nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių galimai Gedimino kalno pietryčių šlaito nuošliaužai suvaldyti.
Planuojama, kad iki 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Lenkijos geologijos tarnybos ekspertais turėtų atlikti geofizinius tyrimus ir jais remiantis parengti ir pateikti Vyriausybei, Kultūros ministerijai ir Aplinkos ministerijai bei Lietuvos nacionaliniam muziejui rekomendacijas dėl tolesnių Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkymo veiksmų.
Kultūros ministerijai kartu su Aplinkos ministerija pavesta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. parengti Ilgalaikę Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategiją ir ją pateikti tvirtinti Vyriausybei. Už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo darbų įgyvendinimą bus atsakinga Kultūros ministerija, kuri kartą per mėnesį (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) privalės informuoti Vyriausybę apie istorinių objektų būklę ir atliktų darbų eigą.
Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba ir kitų organizacijų ekspertais, pavesta per 2018 metus pabaigti būtinus Gedimino kalno šiaurės vakarinio ir pietryčių šlaito sutvirtinimo darbus.
Pirmojo pasaulinio karo metu, pradėjus plačiau naudoti aviaciją (dirižablius ir vėliau – strateginius bombonešius), bombardavimo objektais tapo ne tik karinė infrastruktūra – karinės bazės, gynybinės pozicijos, tvirtovės, bet ir pramonės įmonės bei civilių gyvenami miestai.
Pagal italų karo teoretiko Giulio Douhet doktriną, miestų bombardavimas palaužia valstybės valią priešintis, užpulta valstybė kapituliuoja ir tereikia nedidelių sausumos pajėgų pasiektam rezultatui įtvirtinti.
Gyventojų perspėjimas ir informavimas yra vienas iš pirmiausiai atliekamų veiksmų. Dažnai pirminė informacija apie įvykius gaunama iš visuomenės informavimo priemonių (žiniasklaidos).
Tai yra normalu – be jų neįmanoma tinkamai perspėti ir informuoti, be to, viešosios informacijos teikėjai yra civilinės saugos sistemos dalis. Jų pareiga yra pranešti visuomenei apie tai, kas vyksta.
