Estijos premjeras Juris Ratas. EPA – ELTA nuotr.

Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. trukusios nepaprastosios padėties laikotarpiu mėnesį gyveno atskirai nuo savo šeimos narių, kad jų neužkrėstų koronavirusu. Jis tai papasakojo antradienį interviu laikraščiui „Eesti Ekspress“.
 
„Aš pats koronaviruso nebijojau, bet, kad apsaugočiau šeimą, nusprendžiau maždaug keturioms savaitėms išvažiuoti iš namų“, – sakė J. Ratas. „Buvo akivaizdu, jog galiu užsikrėsti virusu, kadangi aš neišvengiamai kontaktuoju su daugybe žmonių“, – paaiškino premjeras.
 
Anot Estijos vyriausybės vadovo, jis tris kartus per savaitę atnešdavo į namus krepšį su produktais ir palikdavo jį prie durų. Su vaikais, žmona ir mama visą tą laiką jis bendravo tik vaizdo ryšiu.
 
„Man neteko atlikti testo dėl koronaviruso, – sakė J. Ratas. – Aš vartojau daug vitaminų C ir D, valgiau daug imbierų ir česnakų“.
 
Kaip pabrėžė Estijos premjeras, šalis galės galutinai grįžti prie normalaus gyvenimo tik po to, kai bus sukurta vakcina nuo koronaviruso.
 
Gegužės 7 d. J. Ratas pareiškė, kad vyriausybė ruošiasi galimai antrajai koronaviruso plitimo bangai. Šalyje nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. dėl pandemijos galiojo nepaprastosios padėties režimas. Estijoje iki šiol kronavirusu užsikrėtė 1 791 žmogus, mirė 64 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 02:00

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
 
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
 
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
 
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:30

Penktadienį Kaune vyks neformalus Lietuvos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimas. per darbo vakarienę premjeras Saulius Skvernelis aptars planuojamą Estijos premjero Jurio Rato vizitą Lietuvoje.
 
Kaune Lietuvos ir Estijos premjerai svarstys dvišalių santykių stiprinimo kryptis. Didelis dėmesys bus skiriamas vasario 7 d. Taline vyksiančio Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimui, ypač bendriems Baltijos šalių sprendimams dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, elektros tinklų sinchronizacijos ir iššūkių, susijusių su kaimynystėje vystomų projektų keliama branduoline ir aplinkosaugine grėsme.
 
Susitikime bus aptarti ir kiti Europos Sąjungos politikos klausimai: „Brexitas“, daugiametė finansinė perspektyva, klimato kaita, ES Mobilumo paketo įtaka regiono vežėjams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 00:01

Dvišalio bendradarbiavimo politikos, ekonomikos ir kitose srityse klausimai ketvirtadienį aptarti ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Estijos premjero Jürio Rato susitikime.
 
„Lietuvą ir Estiją sieja bendri interesai Europos Sąjungoje, saugumo ir strateginės infrastruktūros vystymo srityse. Pasiekėme nemažai, bet privalome tęsti pradėtus darbus, ypač plėtojant energetikos ir transporto jungtis, kurios tebėra gilesnės mūsų regiono integracijos Europoje prielaida“, – sakė S. Skvernelis.
 
Susitikime, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, pabrėžta, kad Lietuva remia Estijos siekį tapti JTO Saugumo Tarybos nare ir linki sėkmės balsavime penktadienį.
 
Vyriausybės vadovas nurodė, kad regimos trečiųjų šalių pastangos paveikti sinchronizacijos ir desinchronizacijos procesų įgyvendinimą, siekiant juos politizuoti, įtraukti Baltijos šalis į vilkinamas diskusijas. Todėl Baltijos šalių atsparumas bandymams „skaldyti ir valdyti“ ypač svarbus. Pasak premjero, reikėtų suplanuoti izoliuoto veikimo bandymą ir visoms trims Baltijos valstybėms.
 
Ypač svarbu, pasak S. Skvernelio, užsitikrinti, kad ES elektros rinkoje nebūtų galima prekiauti elektra iš trečiųjų šalių, kuri pagaminta nesilaikant skaidrių konkurencijos sąlygų, tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų. Lietuva tikisi Estijos palaikymo šiuo klausimu.
 
Susitikime pabrėžta, kad įgyvendintas projektas „Rail Baltica“ taps svarbia Baltijos šalių strateginės infrastruktūros dalimi, būtina ekonominiam ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Sklandus Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat ir Lenkijos bendradarbiavimas yra pagrindinė sėkmingo šio projekto įgyvendinimo sąlyga. Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, „Rail Baltica“ labai vertinamas kaip sostines jungiantis projektas.
 
Lietuva palaiko idėją dėl tunelio tarp Talino ir Helsinkio įgyvendinimo. Tai gali suteikti naujų galimybių, padidinti projekto konkurencingumą ir suteikti didesnio efektyvumo Šiaurės jūros ir Baltijos jūros TEN-T koridoriui.
 
Pabrėžtas energetinio dialogo su JAV vystymas. Lietuva suinteresuota glaudžiai bendradarbiauti su Estija ir Latvija įgyvendinant JAV energetikos sekretoriaus R. Perry’io Transatlantic Energy Cooperation (P-TEC) iniciatyvą.
 
S. Skvernelio manymu, nors Europos valdymo struktūrose ir nevyraus populistinės jėgos, tradicinių partijų silpnesni rezultatai Europos Parlamento rinkimuose parodė, kad piliečiai tikisi pokyčių ES. Lietuvos ir Estijos prioritetai dėl ES strateginės darbotvarkės sutampa.
 
Esminiai klausimai – būsimas Sanglaudos politikos ir Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas. Svarbu išlikti vieningiems ir toliau kovoti dėl šių sričių pakankamo finansavimo užsitikrinimo. Būtinos vienodos konkurencinės sąlygos žemės ūkyje, Lietuva pritars tik visiškam tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimui. Taip pat labai svarbu užsitikrinti pakankamą projekto „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacijos finansavimą; Lietuvai vis dar aktualus kibernetinis saugumas, išorės sienų apsauga ir karinis mobilumas, pabrėžta susitikime.
Vyriausybės vadovas paprašė aktyvios Estijos paramos derybose dėl ES mobilumo paketo. Aktualiausi klausimai Lietuvos ir Estijos vežėjams – perteklinis vilkikų grąžinimas ir galimybės vairuotojams nakvoti kabinoje išlaikymas.
 
Kalbant apie saugumo sritį pabrėžta, kad reikėtų siekti tolesnio NATO prisitaikymo prie besikeičiančios saugumo aplinkos. Svarbu, kad Baltijos šalys būtų įvardytos kaip vienas iš pažeidžiamiausių regionų ir NATO parengtų sprendimus, kaip pašalinti šį trūkumą. Siekiama, kad regione nuolat būtų JAV pajėgos – kaip reikšmingas atgrasymo elementas. Lietuva taip pat remia Lenkijos iniciatyvą jos teritorijoje įkurdinti JAV divizijos lygio bazę.
 
S. Skvernelis palinkėjo naujajai Estijos Vyriausybei sėkmingo darbo ir padėkojo už kvietimus atvykti į Dainų šventę ir skaitmeninėms technologijoms skirtą pasaulinį forumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:33

Baltijos šalių ministrų pirmininkų ir Izraelio valstybės ministro pirmininko B. Netanyahu susitikimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Baltijos šalių ir Izraelio premjerų susitikime svartyti transatlantiniai ryšiai, santykiai su Rusija, aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, bendri veiksmai kovojant su terorizmu, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimas. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, plėtojant švietimo ir mokslinius tyrimus, turizmo skatinimą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po susitikimo su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais sakė, kad Latvija, Estija bei Lietuva stipriai pažengusios technologijų srityje, ir pažymėjo, jog ateitis priklauso inovacijų šalims.

„Baltijos šalys yra mokslo ir technologijų atstovės. Inovacijos ateitis priklauso tiems, kurie kuria, ir čia glūdi didžios proto jėgos. Mes mažos valstybės įrodėme, kad galime sutelkti didžius protus, pasiekti pažangos, sukurti naujas pramonės šakas. Baltijos šalys jau dabar pažengusios kibernetinėje erdvėje, lazeriuose. Nors mes ir mažos, bet tai nereiškia, kad mes negalime būti didžios technologijų srityse, mes jei vieną kitą remsime, galime pasiekti labai daug“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė B. Netanyahu.

Izraelio premjeras taip pat pažymėjo, kas Izraelis yra žydų valstybė, kuri kaip ir Baltijos valstybės didžiuojasi savo didžia istorija, tradicijomis, unikalia kalba. Jis padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už drąsią poziciją holokausto klausimu bei pabrėžė apie būtiną kovą su antisemitizmu.

Pasak Izraelio ministro pirmininko, šalys bendradarbiauja ir kovodamos su iššūkiais pasaulyje. Didžiausias šiuo metu bei ateities problema, anot jo, yra terorizmas.

Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu sakė, kad Iranas vis dar intensyviai vykdo teroristines veiklas bei kuria branduolinį ginklą. Spaudos konferencijoje penktadienį jis sakė, kad ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida, nes šiuos pinigus Iranas tiesiogiai skiria branduolinio ginklo kūrimui, todėl sankcijos Iranui yra būtinos.

„Iranas nesustabdė branduolinio ginklo kūrimo, jie gali labai greitai atsitverti kelią branduolinio ginklo sukūrimui per keletą metų. ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida. Jie neskirs šių pinigų vandens valymui ar darbininkams. Šie pinigai bus skirti branduolinio ginklo kūrimui. Reikia atkurti sankcijas Iranui, kad būtų sustabdytos teroristinės veiklos Irane, dėl kurių kenčia milijonai žmonių. Taip pat reikia pabrėžti ir tai, kad Iranas plečia savo teroristines veiklas ir į Siriją“, – teigė premjeras.

Kalbėdamas konferencijoje jis taip pat pažymėjo, kad su Baltijos šalių ministrais pirmininkais aptarė saugumą ir gynybą bei paprašė, kad Baltijos šalys keistų neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aptarėme saugumą ir gynybą, tikiu, kad daug ką galime nuveikti. Aš taip pat paprašiau Baltijos šalių ministrų pagalbos, kad reikia pagerinti požiūrį į Izraelį. Reikia panaikinti neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį“, – sakė B. Netanyahu.

Premjeras S. Skvernelis pirmą kartą vykstantį trijų Baltijos šalių ir Izraelio ministrų pirmininkų susitikimą pavadino istoriniu, vykstančiu itin svarbiu metu, kai trys Baltijos šalys mini savo valstybingumo šimtmetį, o Izraelio valstybė mini 70-metį.

„Transatlantiniam bendradarbiavimui alternatyvos nėra. Europa, JAV ir Izraelis yra natūralūs sąjungininkai. Mus vienija demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybės, iššūkiai saugumui ir glaudūs ekonominiai ryšiai. Esami ir liksime didele dalimi priklausomi vieni nuo kitų. Tai yra didžiausia paskata bendradarbiauti“,- pabrėžė premjeras S. Skvernelis.

Taip pat akcentuota, kad Baltijos valstybės pasisako už glaudesnį ES ir Izraelio bendradarbiavimą. Pabrėžta, kad tik diplomatinės priemonės, derybų kelias gali užtikrinti taiką Artimųjų Rytų regione.

„Visas keturias šalis vienija panaši istorija ir panašūs dabarties regioninio saugumo ir valstybių raidos iššūkiai, todėl turime nuolat kalbėtis ir stiprinti praktinius ryšius“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Estijos ministras primininkas Jüris Ratas pažymėjo, kad šalių susitikimas praėjo tiesiog puikiai.

„Džiaugiuosi susitikdamas su Izraelio ministru pirmininku ir tikiuosi, kad iki kito susitikimo nepraeis šimtas metų. Susitikimas praėjo tikrai puikiai. Aptarėme daug temų, kurios yra svarbios visoms šalims. ES turi būti vieninga, vienas iš principinių ES dalykų yra, kad Iranas nebegalėtų kurti branduolinių ginklų. Reikia skatinti mūsų šalių dar glaudesnį bendradarbiavimą technologijose, inovacijose bei kovai su terorizmu“, – sakė J. Ratas.

„Artimieji Rytai yra svarbus klausimas, yra svarbu mūsų sienų apsauga. Padėtis Sirijoje mums kelia nerimą. Taip pat terorizmas išsiplėtojęs visame pasaulyje ir nei viena šalis nėra nuo to apsaugota. Todėl turime stiprinti pozicijas bendradarbiavime kovai su terorizmu“, – teigė Estijos premjeras.

Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažymėjo, kad dialogas tarp valstybių yra būtinas norint spręsti tarptautines problemas.

Dabartinė tarptautinės politikos situacija turi daug temų ir problemų, kurias turime spręsti nedelsiant. Sutinku su Baltijos atstovais, kad turime rimtai žiūrėti į kibernetines grėsmes. Taip pat plėtodami dialogus tarpusavyje, manau, rasime daugelio konfliktų sprendimo būdus“, – sakė M. Kučinskis.

Pasak Latvijos premjero, Baltijos šalių požiūris į Rusiją nepasikeitė. Sankcijos išliks, jei Rusija neįvykdys Minsko susitarimo.

Šiandien su Baltijos valstybėmis aptarėme, kad dėl Rusijos šalių pozicija yra nepasikeitusi. Nebent bus įvykdyti Minsko susitarimai, kol jų neįvykdys, tol sankcijos nebus nutrauktos“, – teigė M. Kučinskis.

Su vizitu Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas dar susitiks su Lietuvos žydų bendruomene Vilniaus sinagogoje, dalyvaus žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale, apdovanos Pasaulio tautų teisuolio medaliais Domo ir Marijonos Viščių šeimą.

B. Netanyahu taip pat ketina aplankyti Vilniaus Gaono kapą.

Tai pirmasis Izraelio premjero keturių dienų vizitas Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.25; 09:43

Estijos vyriausybės vadovas Juris Ratas atšaukė gegužės mėnesį planuotą kelionę į Rusijos Krasnojarsko miestą, kur vyks Estijos kultūros dienų renginiai, praneša „Interfax“.

„Turėdamas omenyje pastarųjų dienų tarptautinius įvykius, premjeras nemato galimybės apsilankyti Krasnojarske“, – sakė ketvirtadienį žurnalistams Estijos vyriausybės ryšių su visuomene direktorius Urmas Seaveris.

„Komandos ER100 organizatoriai siūlė ministrui pirmininkui apsilankyti Krasnojarske, kur gegužės 16-21 dienomis vyks Estijos kultūros dienų renginiai“, – papasakojo U. Seaveris.

Šiais metai J. Ratas jau dalyvavo renginiuose, skirtuose Estijos Respublikos šimtmečiui, kurie vyko Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Latvijoje.

Ketvirtadienį JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigia, kad atsakinga dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimo nuodijant buvusį Rusijos žvalgybininką Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją laiko Rusiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 00:01

Latvijos premjero kvietimu penktadienį Baltijos valstybių vyriausybių vadovai lankosi Latvijos Inčukalno dujų saugykloje.

Po šio apsilankymo bus siekiama galutinai sutarti dėl Baltijos regiono suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros. Anksčiau Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat lankėsi Estijos mieste Paldiskyje, kur planuojama statyti SGD terminalą, apžiūrėjo Klaipėdos SGD terminalą.

Pasak S. Skvernelio, tai yra neatidėliotinas klausimas. Klaipėdos SGD terminalas, vidutinio dydžio SGD terminalas Estijoje ir Inčukalno dujų saugykla yra vienas kitą papildantys objektai, todėl sutarus būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos finansinę paramą šiam bendro intereso projektui įgyvendinti.

„Norime, kad mažėtų suskystintų gamtinių dujų kaina Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams. Matome galimybę vartotojams sumažinti dujų kainą 5-7 proc. nuo 2019 metų“, – sako Premjeras.

Apskaičiuota, kad dėl ankstesnio nei planuota Klaipėdos terminalo išpirkimo, pasinaudojant dalinio ES finansavimo galimybe, Lietuvos vartotojai galėtų sutaupyti mažiausiai 38 mln., Latvijos – 21 mln., Estijos – 9 mln. eurų per metus, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos panešime.

S. Skvernelis pažymi, kad kaip ir iki šiol Lietuva nesieks, kad Latvija ir Estija dalyvautų dengiant Klaipėdos terminalo išlaikymo ir išpirkimo sąnaudas.

Premjero žodžiais, sutarus dėl regioninio SGD infrastruktūros paketo būtų dar labiau diversifikuotas aprūpinimas gamtinėmis dujomis, atsirastų papildomų komerciškai patrauklaus šių įmonių bendradarbiavimo galimybių, padidėtų suskystintų dujų konkurencingumas, palyginti su rusiškomis vamzdynu tiekiamomis dujomis.

Tai būtų naudinga ir Inčukalno dujų saugyklai – čia būtų saugoma daugiau suskystintų dujų. Šiomis dienomis į Latvijos Inčukalno dujų saugyklą pumpuojamas pirmasis istorijoje suskystintų gamtinių dujų krovinys (iš Nigerijos), skirtas saugoti. Rugpjūčio antroje pusėje planuojama iš JAV sulaukti pirmojo suskystintų dujų krovinio, kuris taip pat bus saugomas Latvijos požeminėje gamtinių dujų saugykloje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 05:46

Estijos premjeras Juris Ratas (Juri Ratas) mano, kad jo šalies politiniai santykiai su Rusija yra žemo lygio. 

Amerikiečių tankas Estijos sostinėje Taline karinio parado metu. Army.mil (foto – Spc. Shiloh Capers) nuotr.

„Mes esame kaimynai. Politiniai santykiai nuliniai. Mes palaikome šiokius tokius ekonominius ir kultūrinius ryšius“, – sakė J. Ratas interviu Ispanijos laikraščiui „El Pais“.

Paklaustas, ar, jo nuomone, įtampa iš Ukrainos rytų nepasislinko Baltijos regiono link, ministras pirmininkas atsakė manąs, kad įtampa išliks Ukrainoje, taip pat Gruzijoje.

„Bet mes turime kiekvieną dieną priminti, jog nenormalu, kai viena šalis pasiima kitos šalies dalį, kaip nutiko su Krymo pusiasaliu. Todėl mes pritariame ES sankcijoms prieš Rusiją“, – pažymėjo J. Ratas.

Į klausimą, ar jis jaučia, kad NATO, taip pat ir JAV, gina Estiją, ministras pirmininkas atsakė: „Man svarbiausia, kad mūsų piliečiai jaučiasi ginami mūsų armijos. Paskui NATO ir ES“.

„O dėl (JAV prezidento) Donaldo Trampo (Donald Trump), tai jis prieš kelias savaites aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos tvirtai remia NATO“, – pridūrė J. Ratas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 01:00

Nuo liepos 1-osios Europos Sąjungai (ES) pirmininkausiančios Estijos premjeras Juris Ratas (Juri Ratas) pareiškė, kad kelios ES valstybės narės, viešai sukritikuotos JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump), kad nevykdo savo įsipareigojimų skirti gynybai mažiausiai du procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kitais metais pasieks šį ilgalaikį tikslą, informuoja AP.

Estijos premjeras per interviu naujienų agentūrai AP penktadienį sakė, kad 2 proc. nuo BVP gynybai skiriančių NATO valstybių narių skaičius iki 2018 metų pabaigos nuo penkių gali padaugėti net iki devynių. Tarp J. Rato paminėtų šalių yra ir dvi Baltijos šalys – Latvija ir Lietuva.

Jungtinių Valstijų spaudžiamas NATO nurodė, kad iki 2024 metų kiekviena aljanso narė gynybai privalo skirti 2 proc. nuo BVP. JAV skundėsi tuo, kad gynybai skiria daugiausiai lėšų iš 28 valstybių narių. NATO nurodytą tikslą jau yra pasiekusios: Estija, Didžioji Britanija, Lenkija ir Graikija.

NATO viršūnių susitikime praėjusią savaitę JAV lyderis atkakliai tvirtino, kad 2 proc. nuo BVP tėra minimumas ir užsipuolė tas ES valstybes nares, kurios, jo manymu, vilkina šį procesą, ir tvirtino, kad tai yra neteisinga Jungtinių Valstijų atžvilgiu.

Naujausi JAV duomenys rodo, kad JAV gynybai skiria 3,2 proc. nuo BVP, tuo tarpu kelios didžiosios ES valstybės narės stipriai atsilieka nuo nustatyto tikslo. Ispanija skiria viso labo 0,91 proc. nuo BVP, Italija – 1,11 proc., Vokietija – 1,19 proc. ir Prancūzija – 1,78 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.03; 15:55

Jeigu reikėtų pasakyti, kuri Baltijos šalis dažniausiai linksniuojama kaip sėkmingiausia, laurai neabejotinai atitektų Estijai. Nors visų Baltijos šalių istoriją ir politinę kultūrą formavo panašūs veiksniai, vis dėlto ši šalis sugeba ant pjedestalo užlipti aukščiausiai.

Sėkmės pavyzdžiai įkvepia. Apie ateities ekonomikos iššūkius, Baltijos šalių vienybę, bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, nuolat sklindantį karštį iš Ukrainos ir dėl to kylančius iššūkius kalbamės su Estijos ministru pirmininku Taavi Rõivasu.

Continue reading „Estijos ministras pirmininkas: „Europa yra stipresnė, negu gali atrodyti““

Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas teigė esąs patenkintas ryšių su Rusija vystymusi. „Rusijos ir Estijos santykiai žymiai pagerėjo, ir šis pagerėjimas ypač jaučiamas per pastaruosius penkerius metus“, – pabrėžė A. Ansipas žiniasklaidos atstovams prieš susitikimą su Rusijos patriarchu Kirilu. Jis teigė, kad ekonominiai ryšiai „šiandien yra geriausi per pastaruosius 20 metų“. Sakykim, 2000-aisiais metais Estijos eksportas į Rusiją siekė tik 2,4 proc., o 2012 m. – jau 12 proc.

Ypač sparčiai auga Rusijos turistų skaičius Estijoje.

Komentuodamas žinią, kad Rusijos patriarchas Kirilas padėjo vainikus prie paminklo „Skausmas“, skirto epinei Estijos herojai Lindai, ir paminklo žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metais, A. Ansipas sakė, jog Kirilo apsilankymas Estijoje būtent birželio 14-ąją, kai šalis mini stalininės šalies gyventojų deportacijos metines ir vainikų padėjimas prie šių dviejų paminklų, yra ne kas kitas, o "susitaikymo ženklas".

Continue reading „Estija įžvelgia teigiamų požymių santykiuose su Rusija“

Estijos premjeras Andrus Ansipas pareiškė, kad nei ES, nei NATO, nei jokios kitos tarptautinės organizacijos nedaro spaudimo Estijai sudarant susitarimą dėl valstybės sienos su Rusija.

Estijos Ministras Pirmininkas Andrus Ansipas pažymėjo, jog Estija įstojo į Sąjungą ir Aljansą dar neturėdama veikiančios sutarties, todėl negalima daryti prielaidos apie galimai darytą spaudimą.

Estijos vyriausybė patvirtino pasienio sutartį su Rusija, kurioje, skirtingai nuo ankstesnio neužbaigto dokumento, patvirtinamas abipusių teritorinių pretenzijų nebuvimas. Valstybės sienos tarp Estijos ir Rusijos riba išliks tokia, kokia buvo suderinta 2005 m. po beveik 11 metų derybų.

Continue reading „„Patvirtinamas teritorinių pretenzijų nebuvimas““

esti_legion

Estų laikraštis Postimees.ee praneša, kad vasario 28 dieną Estijos premjeras A. Ansipas savo rezidencijoje surengė kviestinius pietus.

Pietūs skirti Estijos Respublikos paskelbimo metinių proga. Į juos buvo pakviesti buvę partizanai ir SS grenadierių  divizijoje prieš bolševizmą kovoję 39-eri estų tautos Didvyriai.

Priėmimo metu A. Ansipas pasakė: “Aš dėkoju jums už tai, ką jūs padarėte savo Tautos ir Tėvynės vardan. Jūsų dėka Estija tapo Valstybe, kuria galime didžiuotis”.

Continue reading „A. Ansipas padėkojo estų waffen SS divizijos veteranams ir partizanams“