Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas nemano, kad ateinančiomis dienomis iš Kabulo oro uosto į saugią vietą bus galima nugabenti visus išvykti norinčius afganistaniečius. „Per likusias šios karinės evakuacijos akcijos dienas mums nepavyks išskraidinti visų, – teigė jis antradienį stočiai „Bild TV“. – Sąžininga yra tai pasakyti“.
Net jei tarptautinė misija Kabulo oro uoste bus pratęsta po rugpjūčio 31 dienos, anot H. Maaso, negalės būti išskraidinti visi žmonės, kurie to nori. Esą reikia apsvarstyti, kiek laiko gali būti garantuotas pajėgų vietoje ir išskristi norinčių žmonių saugumas. „Tai labai, labai sunkus klausimas“, – kalbėjo ministras.
„Todėl dabar kartu su JAV ir Didžiąja Britanija pradėjome galvoti, kaip žmonės gali būti išgabenti iš Afganistano ir pasibaigus karinei evakuacijai“, – sakė H. Maasas. Karinės evakuacijos pabaiga esą negali reikšti galimybės žmonėms palikti šalį pabaigos.
„Tam reikia eiti keliu, kuriuo nenori eiti“, – sakė H. Maasas, turėdamas omenyje derybas su radikaliu islamo Talibanu.
Talibai pagrasino „padariniais“, jei JAV, kaip numatyta, neišves visų savo karių iki rugpjūčio 31 dienos.
Belgija evakuoja savo darbuotojus iš Kabulo per Pakistaną. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį į Belgijos oro pajėgų bazę netoli Briuselio atskrido du lėktuvai su 226 žmonėmis – daugiausia tarptautinių misijų Afganistano darbuotojais ir jų šeimomis – kuriems pavyko ištrūkti iš chaoso Kabule.
Lėktuvai atskrido iš Islamabado, Belgijos operacijos „Raudonasis aitvaras“ gelbėjimo misijos centro, kuris veikia kaip oro jungtis su Kabulu.
Taip pat pirmadienį į Pakistano sostinę iš Kabulo turi atskristi dar keturi kariniai lėktuvai, gabenantys pabėgėlius, kurie vėliau vyks į Belgiją.
Pirmuoju misijos skrydžiu, užsakytu civiliniu lėktuvu „Air Belgium Airbus“, į Belgijoje esančią Melsbruko bazę, kurioje įsikūręs 15-asis Belgijos oro pajėgų transporto sparnas, atskraidinti 193 pažeidžiami asmenys.
Šeimos, turinčios daug mažų vaikų ir nešinos tik rankiniu bagažu, su kuriuo pradės savo naują gyvenimą Europoje, buvo palydėtos į keturis pilkus autobusus ir su policijos palyda išgabentos į Peuti karinę bazę sveikatos patikrinimui bei imigracijos procedūroms.
Daugelis atvykusiųjų buvo ant pečių užsimetę raudonas antklodes ir laukė eilėse prie autobusų po lietumi. Viena moteris su skarele išlipdama pamojavo žurnalistams.
Antruoju skrydžiu, Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų kariniu lėktuvu, netrukus atvyko 33 keleiviai, tarp jų buvo bent vienas diplomatas, pranešė aviacijos bazės pareigūnai.
Antram skrydžiui reikėjo tik vieno autobuso, ir jis toli gražu nebuvo pilnas.
Užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes sakė, kad operacija „Raudonasis aitvaras“ jau padėjo išgabenti 400 žmonių iš Kabulo oro uosto, kurį saugojo JAV ir sąjungininkų kariai, į Islamabadą tolesnei kelionei į Belgiją.
„Situacija išlieka nepastovi. Ačiū visiems už nenuilstamas pastangas“, – rašė ji “Twitter“ tinkle.
Belgija yra viena iš kelių NATO ir ES valstybių narių, kurios stengiasi iš Afganistano evakuoti pažeidžiamus užsienio darbuotojus ir bendradarbius afganus, nes Talibanas vos prieš savaitę užėmė šalies sostinę.
Talibanui perėmus valdžią Afganistane, Didžioji Britanija iš šalies evakavo daugiau kaip 5 700 žmonių. Nuo evakuacijos pradžios rugpjūčio 13 dieną iš Kabulo išskraidinti 5 725 asmenys, tarp jų – daugiau kaip 3 100 užsienio pajėgoms talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių, sekmadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija.
Taip pat iš Afganistano išgabenta diplomatinio personalo atstovų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečių. Britų brigados generolas Danas Blanchfordas evakuacijos misiją pavadino „labai sudėtinga ir sunkia“. Šeimos ir atskiri asmenys esą susiduria su „siaubingais sunkumais“, norėdami patekti į oro uostą. Jo kariams esą tenka patirti „širdį draskančias scenas“.
JAV vienu reisu iš Kabulo išskraidino rekordinį skaičių afganistaniečių. EPA-ELTA nuotr.
Šią savaitę pasaulį apskriejo sausakimšo JAV karinio lėktuvo nuotrauka: dabar amerikiečių karinės oro pajėgos paskelbė, kad „C-17 Globemaster III“ krovininiu orlaiviu sekmadienį iš sostinės Kabulo buvo išskraidinti 823 afganistaniečiai. Tai rekordinis skaičius tokio tipo lėktuvui.
Pradžioje pranešta, kad keleivių, kurie sėdėdami ant lėktuvo grindų skrido į Katarą, buvo 640. Jau ir tai būtų dvigubai daugiau ne įprasti pajėgumai. Tačiau į minėtą skaičių nebuvo įtraukti 183 vaikai, taip pat buvę orlaivyje.
Pradinis keleivių skaičius buvo apskaičiuotas pagal tai, kiek vietų buvo užimta autobusuose, vežusiuose žmones po orlaivio nusileidimo, penktadienį tviteryje aiškino kariškiai. Tačiau nebuvo priskaičiuoti vaikai, sėdėję tėvams ant kelių.
„C-17 Globemaster III“ paprastai naudojamas sunkiajai įrangai gabenti arba perkelti šimtus karių su bagažu ir ginklais.
Radikalus islamo Talibanas sekmadienį įžengė į Kabulą. Dešimtys tūkstančių afganistaniečių nuo tada desperatiškai mėgina palikti šalį.
Nyderlanduose – potvynis. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Nyderlandų valdžia dėl potvynio pavojaus pradėjo evakuoti iš Venlo municipaliteto šalies pietuose daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Tai pranešė Niderlandų visuomeninis transliuotojas NOS.
Jo žiniomis, „vandens lygis Maso upėje kyla greičiau negu manyta“. Vietos valdžia nusprendė organizuoti evakuaciją, kad jos nereikėtų skelbti naktį. Iš viso turi būti evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, gyvenančių 7,1 tūkst. namų.
Anksčiau Mastrichto valdžia paragino dviejų miesto rajonų gyventojus palikti savo namus, kadangi Masas gali išsilieti iš krantų.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse jau kelias dienas pliaupia liūtys. Belgijoje potvynio aukų skaičius pasiekė 23, Vokietijoje stichija pareikalavo mažiausiai 106 žmonių gyvybių. VFR gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer priėmė sprendimą paskelbti šalies vakaruose karinės katastrofos pavojų.
Šeštadienį Varšuvoje, Brudno rajone, tiesiant metro liniją buvo rasta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų bomba. Tai pranešė Lenkijos sostinės merija.
Pasak jos atstovės Karolinos Galeckos, dviejų metrų ilgio bomba svėrė 250 kilogramų.
Sekmadienį buvo evakuoti apie 1,5 tūkst. Varšuvos gyventojų, kad sprogmenį būtų galima saugiai išgabenti iš miesto.
Bombos neutralizavimo operacija baigėsi apie vidurdienį. Kaip pranešė sostinės policijos atstovas spaudai Sylwesteris Marczakas, evakuotiesiems leista grįžti į namus.
Jungtinė Karalystė (JK) uždarė ambasadą Šiaurės Korėjoje, šalį paliko visi britų diplomatai, ketvirtadienį pranešė ambasadorius. Šis sprendimas priimtas Pchenjanui dėl koronaviruso grėsmės griežtai ribojant įvažiavimą į šalį ir išvažiavimą iš šalies.
Šiaurės Korėja uždarė visas savo sienas ir tvirtina neužfiksavusi nė vieno COVID-19 atvejo nuo to laiko, kai virusas praėjusių metų pabaigoje ėmė plisti kaimyninėje Kinijoje.
Ambasada uždaroma laikinai. Tokio žingsnio reikėjo imtis draudimui įvažiuoti į Šiaurės Korėją „sutrikdžius darbuotojų rotaciją“. Dėl šio trikdžio buvo neįmanoma toliau sklandžiai vykdyti ambasados darbo, pranešė užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Ambasadorius Colinas Crooksas tviterio paskyroje parašė: „Didžiosios Britanijos ambasada Pchenjane 2020 m. gegužės 27 d. laikinai uždaroma, visi ambasadoje dirbę diplomatai Šiaurės Korėją paliko neapibrėžtam laikui.“
Šiaurės Korėjos naujienų portale „NK News“ teigiama, kad JK diplomatai trečiadienį kirto sausumos sieną su Kinija.
JK ketina ir toliau palaikyti diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja. Valstybė žada „atnaujinti ambasados veiklą Pchenjane, kai tik tai bus įmanoma“, pranešė užsienio reikalų ministerija.
JAV pradeda evakuaciją iš lėktuvnešio, kuriame plinta koronavirusas. EPA-ELTA nuotr.
JAV karinis jūrų laivynas pradeda tūkstančio asmenų evakuaciją iš Guame šiuo metu esančio branduoliniu kuru varomo lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“, laivo kapitonui pranešus, kad koronaviruso protrūkis laive kelia grėsmę įgulos narių gyvybėms.
Laive šiuo metu yra 4 800 įgulos narių, 93 jų jau patvirtintas susirgimas COVID-19, informuoja JAV karinis jūrų laivynas.
Pentagono pareigūnai trečiadienį teigė, kad laivo personalui skubiai ruošiami kambariai viešbučiuose Guamo saloje. Taip pat buriama koronavirusu neužsikrėtusių būtiniausių darbuotojų laive komanda, jie esą užtikrins, kad laivas ir toliau tinkamai vykdytų savo funkcijas.
„Pagrindinis tikslas šiuo metu yra iš „USS Theodore Roosevelt“ laivo evakuoti kiek įmanoma daugiau žmonių, nors aišku yra tai, kad laive turi pasilikti tam tikras skaičius žmonių, kad būtų atliekamos pagrindinės užduotys“, – trečiadienį žurnalistams Guame sakė kontradmirolas Johnas Menonis.
Laikinai karinio jūrų laivyno sekretoriaus pareigas einantis Thomas Modly’is Vašingtone teigė, kad iš laivo jau evakuoti 1 000 įgulos narių, o per kelias ateinančias dienas šis rodiklis pakils iki 2 700.
Tačiau laive privalo pasilikti bent 1 000 įgulos narių, kad laivas ir toliau išliktų funkcionalus. Šiuo metu laive vykdoma dezinfekcija.
„Negalime iš laivo evakuoti visų jūreivių ir to nedarysime, – sakė T. Modly’is. – Laive yra daug ginkluotės, amunicijos, tai brangus lėktuvnešis, jame įrengta branduolinė jėgainė.“
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Buvau atsivertęs internetinį peticijų puslapį. Atvirai kalbant, nustebau, pamatęs, kiek ten daug keisčiausių iniciatyvų. Ne tik keistų, bet ir kvailų.
Tačiau štai prieš Astravo atominės jėgainės statybas nukreiptą peticiją pasirašyti privalu. Visiems, masiškai ir kuo greičiau. Juolab kad liko ne tiek daug laiko – iki balandžio antrosios pusės.
Žinoma, toji peticija gal ir nesukliudys Vilniui (in ne tik Lietuvos sostinei) mirtiną pavojų keliančių statybų. Tačiau istorija žino atvejų, kai baigiamos statyti atominės elektrinės taip niekad ir nepradėjo veikti, nes joms atkakliai priešinosi aktyvios, susipratusios visuomenės.
Mano sąžinė švari. Aš pasirašiau.
Džiaugiuosi dar ir tuo, kad mano vadovaujamas portalas slaptai.lt daug dėmesio skyrė šiai sudėtingai temai. Vaizdžiai tariant, kuo galėjau – tuo prisidėjau.
Šių metų vasario 15-ąją buvo paskelbti keturi videointerviu iš Seimo Kovo 11-osios salėje surengto pirmojo Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimo. Videoreportažuose – prof. Vytauto Landsbergio, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus ir žurnalo „Valstybė“ redaktoriaus Eduardo Eigirdo pranešimai. Visi videointerviu publikuoti be sutrumpinimų.
2020 metų sausio – vasario mėnesiais skelbėme kelias buvusio Lietuvos Seimo užsienio informacijos analitiko Kastyčio Stalioraičio publikacijas „Astravo AE. Turime reikalų su pamišusiais žudikais maniakais“, „Astravo AE. Ką daryti?“ ir „Kodėl Vladimiras Putinas stato Astravo AE“.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Vienoje iš šių publikacijų beveik 30 metų Seimo Informacijos ir analizės centre analitiku dirbęs dr. K.Stalioraitis rašė:
„Galiu pasiūlyti bent vieną niūrų Vladimiro Putino žaidimo su veikiančia Astravo AE scenarijų. Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.
Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…
Ar pasiruošęs Respublikos Prezidentas tokiam scenarijui?
Prisijungiu prie profesoriaus Vytauto Landsbergio Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę. Padėsiu, kuo tik galėsiu.“
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Portale slaptai.lt paskelbti ir trys išsamūs šių eilučių autoriaus straipsniai (smulkių neskaičiuoju). 2017-aisiais metais – „Išeitis – Vilniaus evakuavimo planas“. 2018-aisiais – „Ar Lietuva išgyvens po sprogimo Baltarusijos atominėje jėgainėje“ ir „Ar Lietuva rimtai ruošiasi galimai atominei nelaimei Astravo AE“? Viename iš šių tekstų svarsčiau:
„Beje, visuomet svarstykime pačius nepalankiausius variantus. O pats blogiausias variantas lengvai numatomas: Kremlius dės milžiniškas pastangas, kad Astravo AE ištiktų katastrofa. Taip, taip, taip! Dabartinė Rusijos valdžia norėtų ne saugumo, ne patikimumo, o radiacinės nelaimės. Kremliui reikalingas galingas radiacinis sprogimas netoli Vilniaus. Reikalingas būtent tuo metu, kai oro prognozių specialistai turės žinių – keletą parų nuo Baltarusijos link Lietuvos pūs stiprūs vėjai.
Kodėl įtariu, jog šiandieninė Kremliaus valdžia specialiai, kryptingai, sąmoningai planuoja didelę nelaimę Astrave? Lietuvą gaubiant radiaciniam debesiui (kiek tos mūsų valstybės – vos 300 kilometrų nuo Vilniaus iki Klaipėdos), tikėtina, iš Lietuvos trauktųsi ne tik vilniečiai, kauniečiai ar panevėžiečiai, bet ir kariai. Taigi – ir čia dislokuoti NATO kariai. Sunku patikėti, jog ženkliai pakilus radiaciniam fonui ir nesant užtektinai saugių požeminių bunkerių Lietuvoje liktų budėti britų, vokiečių, portugalų ar amerikiečių ginkluotųjų pajėgų atstovai. Tokios aukos – beprasmės.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai
Štai tada ir atsirastų puiki proga rusų kariuomenės daliniams užimti ištuštėjusią Lietuvą (Vladimirui Putinui nusispjauti, kad keli tūkstančiai Rusijos karių po kelių mėnesių numirtų dėl spindulinės ligos sukeltų padarinių – juos tiesiog pakeistų kitais). Kremliaus vadovui svarbiausia, kad rusų kariauna atsidurtų Lietuvoje tarsi nejučiomis, be triukšmo ir šūvių. Pretekstas – neva atskubėjo tramdyti ištuštėjusiame Vilniuje plėšikaujančias gaujas.
O kaip klostysis įvykiai po to, puikiai žinome. Rusų kariuomenę vėliau bus labai sunku iškrapštyti. Matome, kaip jie, įkėlę koją į Gruziją, Moldovą, Ukrainą ar Siriją, ten laikosi įsikabinę ir rankomis, ir dantimis, ir kojomis. Tad išsisklaidžius radiacijai juos, įskaitant ir samdinius iš Vagnerio grupės, būtų sunku išprašyti ir iš Lietuvos.
Manau, kad Kremlius yra numatęs įvairiausių Baltijos šalių užėmimo variantų, įskaitant ir radiacinį. Okupacija pasitelkiant į pagalbą radiaciją, – lengviausia, todėl pati patraukliausia. Vladimiro Putino akimis žvelgiant.“
Taip pat vienoje iš šių publiacijų analizavau, ar, sprogus Astravo AE, pavyktų greitai evakuoti į mirtiną pavojų patekusius vilniečius ir Vilniaus rajono gyventojus? Atsakymas – ne.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Štai citata: „Kitas gelbėjimosi ratas – daug realesnis. Tai – evakuacija. Kaip rašoma gelbėjimosi plano projekte, skubių apsaugos veiksmų zona – 30 km., prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona – 5 km., o sanitarinės apsaugos zona – 3 km. Tai reiškia, kad vėjui pasisukus Lietuvos pusėn radiaciniai debesys būtinai atkeliautų iki Vilniaus – apimtų ne tik miestą, bet ir jo apylinkes. Atkeliautų greitai – per kelias valandas. O gal net greičiau. Mat nuo Astravo AE iki valstybinės Lietuvos – Baltarusijos sienos tėra 20 km, o iki paties Vilniaus – vos 50 km. Nelaimės atveju vis tiek tektų skubiai evakuoti visą Vilnių (keli kilometrai šen ar ten nieko nereiškia; be to, nelaimės atveju niekas neskaičiuotų, ar radioaktyvieji debesys jau pasiekė centrą, ar dar tik slenka jo link).
Išvežti tiek daug žmonių į saugesnes Lietuvos vietas, sakykim, Latvijos pusėn arba į Klaipėdą, – taip pat sudėtingas uždavinys. Kiekvienas, kuris bent sykį yra įstrigęs Vilniaus automobilių kamščiuose, puikiai supranta, kad evakuacija iš sostinės per kelias valandas ar net parą, – beveik neįmanoma misija. Net jei evakuacija automobiliais būtų atliekama labai tvarkingai, organizuotai, prižiūrint policijai ir kitoms specialiosioms tarnyboms, avarijų tikimybė – didelė. Įtampa, stresas, skubėjimas, panika priverstų vairuotojus klysti. Susidūrus bent keliems automobiliams keliai, suteikiantys galimybę pasitraukti iš Vilniaus šiaurės ar vakarų kryptimi, būtų ilgam užblokuoti.
Spūstis gatvėse įveiksime tik tada, kai pastatysime metro. Slaptai.lt nuotr.
Rengiamame dokumente rašoma, kad transportą evakuacijai ir evakuaciją geležinkeliais organizuoja Susisiekimo ministerija. O policija užtikrina besitraukiančiųjų saugumą, dar kitos institucijos numato pagrindinius ir atsarginius gyventojų evakuacijos planus, rengia kelių apylankas, tiesia laikinus kelius. Bet tai įmanoma, jei Vilnius turėtų bent kelias požemines metro linijas, jungiančias, pavyzdžiui, Pilaitę su Antakalniu ar Santariškes su Vilniaus Geležinkelio stotimi ir tarptautiniu Vilniaus oro uostu.
Deja, sostinė neturi požeminio metro, kuris, kylant Astravo AE bokštams, reikalingas Vilniui ne vien ekonominiu požiūriu (padėtų išvengti spūsčių – nereikėtų gaišti laiko, be reikalo deginti bezino), bet ir saugumo sumetimais (padėtų surengti sparčią evakuaciją arba leistų pasislėpti). Žodžiu, privalome prisipažinti, jog vilties, kad per keletą ar, tiek to, per keliolika valandų pavyktų pabėgti iš Vilniaus, – beveik nėra. O po keliolikos valandų daugelis iš automobilių spūstyse įstrigusiųjų jau būtų paženklintas mirtinai pavojinga radiacijos doze. Ar beliktų prasmė bėgti gavus mirtiną radiacijos dozę?“
Vytautas Visockas (1939-2018). Slaptai.lt nuotr.
Slaptai.lt taip pat yra suteikęs tribūnos dėl Astravo keliamų pavojų daug sykių kalbėjusiam prof. Vytautui Landsbergiui („Astravo AE yra Kremliaus projektas siekiant nubausti Lietuvą už nepriklausomybę“). Skelbėme Laisvės premijos laureato prof. Vytauto Landsbergio kalbą, kurioje nerimaujama ir dėl Astravo. Publikavome politikų Vytauto Bako, Dainiaus Kreivio, Audroniaus Ažubalio, Dalios Grybauskaitės, Lauryno Kasčiūno, žurnalistų, publicistų Česlovo Iškausko, Edvardo Čiuldės komentarus.
Apie Astravo keliamus pavojus yra rašęs ir mano Tėvas Vytautas Visockas, pavyzdžiui, publikacijoje „Mėlynasis Nemunėli, leisk bangą palytėti…“ (2017 metai).
Taigi nieks negali prikibti, esą nesidomėjome Astravo AE keliamais pavojais.
Parašiau vakar FB, bet tinka ir šiandien, ir rytoj, ir poryt…
Trys konservatoriai (Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris) nusistebėjo, tiksliau, pasipiktino UR ministro išsakytu vizito į Baltarusiją tikslu – “kad jie (Baltarusijos valdžia) pradėtų ką nors daryti dėl Astravo atominės elektrinės saugumo…, nors klausimo dėl Astravo AE saugumo kėlimas nereiškia Lietuvos teigiamo požiūrio į jėgainę”.
Tie trys, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, ypač vilniečių, tikisi, kad finansiškai remiant ES, Astravo AE bus išardyta, kaip buvo išardyta jau naudota Ignalinos AE, o kas įmanoma – panaudota naujojoje elektrinėje toli nuo Vilniaus. Tokia turėtų būti Lietuvos užsienio politikos siekiamybė, o ne Astravo AE saugumas.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Galiu pasiūlyti bent vieną niūrų Vladimiro Putino žaidimo su veikiančia Astravo AE scenarijų.
Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…
Ar pasiruošęs Respublikos Prezidentas tokiam scenarijui?
Prisijungiu prie profesoriaus Vytauto Landsbergio Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę. Padėsiu, kuo tik galėsiu.
Prieš keletą savaičių Seimo nariams, daugiausia – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovams, bei Susisiekimo ministerijai, išsiunčiau keletą klausimų. Parlamentarų teiravausi, ką darytume kilus nelaimei Astravo atominėje jėgainėje.
Pirmiausia pateikiu keletą ištraukų iš parlamentarams ir Susisiekimo ministerijai nusiųsto laiško:
„Nežiūrint Lietuvos protestų dėl statomos Astravo AE, ji toliau statoma ir greitai ši AE pradės veikti. Pasaulio atominių elektrinių eksploatacijos patirtis Černobilio Ukrainoje ir Fakušimos Japonijoje rodo, kad yra reali tikimybė, jog, tyčia ar netyčia įvykus nelaimei, bus paskleista radiacija, kuri greitai, ypač pučiant vėjams Lietuvos link, pasiektų Vilnių ir jo apylinkes.
Taigi kas tada nutiktų? Tektų evakuoti sostinę ar slėptis specialiuose bunkeriuose? Tik ar mes pajėgtume greitai pasitraukti iš Vilniaus (didelė tikimybė, jog užstrigtume automobilių spūstyse) ir vargu ar turime užtektinai modernių bunkerių?
Žodžiu, kokie planuojami greiti evakuacijos Vakarų kryptimi būdai ir priemonės: ar planuojamas naujų kelių tiesimas ir senųjų platinimas; ar žinome, per kiek laiko pavyktų realiai evakuoti Vilniaus gyvetojus; ar vakarų kryptimi planuojamas metropolitenas (požeminis metro) ir greitasis geležinkelis, jungiantis Vilnių su Kaunu; ar planuojama nauja autobusų ir geležinkelio stotis vakarinėje Vilniaus dalyje, leisianti nelaimės atveju vilniečiams sparčiau pasitraukti iš pavojingos zonos?
Kokios jau pastatytos arba planuojamos statyti slėptuvės: slėptuvės po civiliniais ir gyvenamaisiais namais; metropoliteno stotys su evakuacine įranga; požeminiai garažai ir t.t.?
Ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau svarstė arba svarstys temą, ką ir kaip darysime, jei sprogtų Astravo AE?
Kaip, padidėjus radiacijai, elgtųsi Lietuvoje esantys NATO kariai? Ar ši tema bus aptarta su NATO vadovybe?“
Štai kokių sulaukiau atsakymų.
XXX
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas: „Dėkoju Jums už domėjimąsi, persiunčiu Jums atsakymus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagal kompetenciją dalyvauja sprendžiant gyventojų civilinės saugos klausimus, prižiūri atsakingų institucijų pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atveju.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijos yra parengtas naujas gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju projektas (penktasis jo variantas), kuris šiemet bus tvirtinamas Vyriausybėje. Šis planas, kuris pakeis ankstesnį 2012 m. planą, yra kompleksinis dokumentas, parengtas atsižvelgiant į Astravo AE keliamas grėsmes. Plane yra numatytos visos realios gyventojų apsaugos priemonės bei atsakingų institucijų veiksmai ekstremalios situacijos atveju.
Rudens sesijoje NSGK numato svarstyti civilinės saugos stiprinimo klausimus, taip pat ir išklausyti atsakingų institucijų informaciją apie pasirengimą vykdyti naujojo plano priemones“.
XXX
Seimo NSGK narė parlamentarė Rasa Juknevičienė: „Laba diena, siunčiame Seimo narės R. Juknevičienės komentarą į jūsų pateiktus klausimus:
Kol kas specialiai, atskiru klausimu, kas būtų daroma jei įvyktų avarija Astravo AE, NSGK nėra svarstęs.
Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija yra parengusi LRV nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“ pakeitimo. Tai yra, šiemet bus tvirtinamas naujas gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju, kuris pakeis ankstesnį 2012 m. planą. Naujame plane yra numatytos priemonės atsižvelgiant į naujo branduolinio objekto – Astravo AE atsiradimą. Rudens sesijoje NSGK numato svarstyti civilinės saugos stiprinimo klausimus, be kita ko, išklausyti atsakingų institucijų informaciją apie pasirengimą vykdyti naujojo plano priemones.
Dėl antrojo klausimo – „Kaip, padidėjus radiacijai, elgtųsi Lietuvoje esantys NATO kariai? Ar ši tema bus aptarta su NATO vadovybe?“ – jei tokie pokalbiai su NATO ir būtų, tai ne Komiteto formate.
Jūsų klausimas turėtų būti adresuotas vykdomajai valdžiai (t.y. Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijoms). Komitetas savo ruožtu būtų informuotas apie šių ministerijų komunikaciją su NATO partnerėmis bei priimtus sprendimus“.
XXX
Seimo narys Kęstutis Masiulis: „Dauguma klausimų apie branduolinę saugą ir planus grėsmės iš Astravo atveju turėtų būti skirti Vyriausybei.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo nariai ne vieną kartą įvairiuose formatuose yra paraginę Vyriausybę rimtai rengtis įvairioms situacijoms. Kiek žinau, Vyriausybė tariasi su užsienio šalių ekspertais, dirba darbo grupės ir saugos planai bus parengti dar šiemet. Jeigu bus poreikis priimti kokių nors įstatymo pataisų, tai manau, kad Seime nebus jokių nesutarimų, nes šiuo klausimu tiek pozicija, tiek opozicija yra vieninga.
Kai Seime buvo svarstomas Metropoliteno įstatymas, buvo kalbama apie galimybes požeminius pastatus panaudoti civilinės avarijos atveju, tačiau politikai labiau susitelkė į kitus šio klausimo motyvus.
Kaip nors papildomai Seimui įsikišti ir pačiam imtis spręsti tokio svarbaus klausimo kaip saugumas branduolinių incidentų atveju, būtų per daug neatsakinga, nes Vyriausybė turi daugiau kompetencijos, daugiau ekspertų, domisi užsienio patirtimi, todėl geriausia, kad darbą darytų tie, kas tą geriausiai išmano.
XXX
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas: „Tokių klausimų, kokius keliate, NSGK nesvarstė“.
XXX
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Jurgis Razma: „Pagal klausimų pobūdį matau, kad jie labiau tinkami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams arba Vilniaus savivaldybės vadovams, tikiuosi, kad į juos ir kreipsitės. Seimo Ekonomikos komitete, kuriam aš priklausau, šių klausimų nesame svarstę“.
XXX
Susisiekimo ministerija: „Pagal civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus (Civilinės saugos įstatymą ir poįstatyminius aktus) už gyventojų evakuaciją nelaimės atveju yra atsakingos savivaldybės, todėl į Jūsų klausimus geriausiai galėtų atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė. Savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane savivaldybė yra numačiusi visus veiksmus tokioje situacijoje.
Be to, valstybės institucijų veiksmai branduolinės avarijos atveju yra numatyti valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Šį planą ir jame numatytas priemones geriausiai galėtų pakomentuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM specialistai.
Valstybiniame gyventojų apsaugos branduolinės avarijos atveju plane nurodyta:
30. Susisiekimo ministerijai numatyta šios funkcijos.
30.1. teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl gyventojams evakuoti reikalingų transporto priemonių teikimo, kai savivaldybėje neužtenka transporto priemonių gyventojams evakuoti;
30.2. organizuoja geležinkelių transporto priemonių naudojimą gyventojams evakuoti;
30.3. koordinuoja viešųjų ryšių tinklų naudojimą atsakingųjų ir remiančiųjų institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų reikmėms užtikrinti.
Prireikus, vadovaujantis kitais teisės aktais, būtų įrengiamos apylankos.“
XXX
Be to, keliolika Seimo narių, pavyzdžiui, Naglis Puteikis, Žygimantas Pavilionis, Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, kol kas nieko nėra atsakę. Tikriausiai nežino, ką atsakyti, nes tema, – subtiliai paini, sudėtinga. Ir vis dėlto gyvybiškai aktuali.
Centre – Seimo narys Audronius Ažubalis. Slaptai.lt nuotr.
Todėl belieka pritarti Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Audroniui Ažubaliui, kuris dėl nesaugios elektrinės Astrave siūlo surengti specialius Seimo komitetų posėdžius. Kaip teigia ELTA, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį ir Europos reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą, ragindami dėl nesaugos elektrinės Astrave surengti bendrus komitetų posėdžius.
Skelbiame visą ELTA pranešimą:
„Parlamentaro teigimu, viešojoje erdvėje kyla vis daugiau spekuliacijų dėl branduolinės elektrinės Astrave statybų, atsijungimo nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų ir sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema procesų, todėl matomas poreikis Seimui žinoti realią padėtį minimais klausimais.
„Dėl apsisaugojimo nuo nesaugios elektrinės Astrave poreikio sutaria visos parlamentinės partijos. Šis klausimas taip pat sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Savo rašte prašau Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkų kas mėnesį organizuoti bendrus komitetų posėdžius, kuriuose energetikos ministras arba jo paskirti atstovai bei kitos už Plano įgyvendinimą atsakingos valstybinės institucijos pristatytų Plano įgyvendinimo eigą ir kitas su Astravo branduoline elektrine, desinchronizacijos su Baltarusija ir Rusija bei sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema susijusias aktualijas. Esu įsitikinęs, kad tai padėtų išsklaidyti ir tam tikrus viešojoje erdvėje sklandančius mitus apie Lietuvos laikyseną nesaugios Astravo elektrinės klausimu“, – rašto turinį komentavo A. Ažubalis.
2017 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės Astrave įgyvendinimo veiksmų, planą.
Lietuvos Vyriausybės vertinimu, Baltarusijoje statoma branduolinė elektrinė pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“.
Įdomus ir ELTA pranešimas apie Lenkijos mieste Krynicoje vykusį Europos ekonomikos forumą „Europa – vakar, šiandien ir rytoj“, kuriame dalyvavo Seimo narys bei Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jis su kitų šalių atstovais aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius energetikos klausimus. Pavyzdžiui, Forume nemažai dėmesio buvo skirta diskusijai apie energetinio saugumo grėsmes, kur Lietuva iš Baltarusijos sulaukė klausimų ir apie Astravo atominę elektrinę (AE).
Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.
„Klausė, ar Astravo AE vertiname kaip politinį, ar kaip ekonominį darinį. Aš matau kaip politinį, nes pagal elektros kainas, kokios yra mūsų regione, su savo kaina jie tiesiog negalėtų mums parduoti elektros. Tai klausimas – kur tą elektrą dėti? Lietuviai, estai, latviai, lenkai atsisako, rusai taip pat signalizuoja, kad pas juos yra elektros perteklius“, – Eltai komentavo V. Poderys.
Lietuvos energetikos ministerija neseniai buvo paskelbusi, kad nesidera su Baltarusija dėl elektros pirkimo, o jau įtvirtintas įstatymas netgi draudžia mūsų šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą.
Veiksmų plano avarijos šiuo metu dar statomoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AAE) atnaujinimas nereiškia, kad Lietuva nuleido rankas bandydama sustabdyti baltarusių atomines ambicijas, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Lietuva nesusitaiko su tuo, kad Baltarusijoje, Astrave, būtų AE. Plano atnaujinimas ir parengimas nėra susitaikymo žen
klas“, – pristatydamas gyventojų apsaugos planą sakė ministras.
Ministras paaiškino, kad Lietuva nesukūrė ir naujo plano – tris dešimtmečius būdama atomine valstybe, Lietuva jau turėjo panašių planų ir anksčiau, tačiau šiuo metu reikalinga planus pritaikyti prie dabartinių realijų.
„Planas yra parengtas nepalankiausiam scenarijui Lietuvai. Tai reiškia, kad iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas, galimi krituliai. Mūsų žiniomis, toks scenarijus Lietuvoje vyksta 16 dienų, maksimaliai 400 valandų per metus“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad, nepaisant mūsų šalies pozicijos AAE klausimu, situacija Baltarusijos pusėje yra sekama, Lietuva turi būti pasiruošusi gelbėti gyventojus.
Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda teigė, kad atnaujinant planą buvo siekiama susisteminti veiksmus, kuriuos turėtų atlikti daugiau nei dvi dešimtys institucijų.
„Pagrindinis dalykas, ko mes siekėme, yra koordinuotas institucijų veikimas valstybiniu lygmeniu ir atitinkamai komunikuojamas į savivaldybės lygmenį. Kitas etapas – kai savivaldybės gali konkrečiau planuoti savo žmogiškuosius, materialinius ir administracinius resursus. Po to prasidės intensyvesnis periodas rengiant pratybas“, – sakė E. Geda.
Pasak Radiacijos saugos centro Radiacinių avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Šidiškienės, pavojinga, didelių dozių radiacijos apšvita galima tik esant greta įvykio vietos, maždaug 3-5 km atstumu.
Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.
„(…) spindulinė liga, radiaciniai nudegimai, įvairių organų ir audinių pakitimai atsiranda tik esant arti įvykio vietos. Dviejų savivaldybių (Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono. – ELTA) teritorijos patenka į skubių apsauginių veiksmų zoną, nuo AAE nutolusią 20-30 km atstumu. Ten gyvena maždaug 23 tūkst. gyventojų, o toje zonoje jau labai mažai tikėtina, kad minėti simptomai galėtų pasireikšti“, – ramino D. Šidiškienė.
Specialistės teigimu, taikant apsauginius veiksmus labai svarbu pavojaus metu elgtis protingai. Taikyti jodo preparatus, evakuotis ar perkelti gyventojus reikėtų tik esant rimtam pagrindui, nes priešingu atveju gali būti net pakenkiama žmogui.
„Perkeliant jautrius asmenis, kaip ligonius, kartais gali būti sukeliama daugiau žalos vien dėl paties proceso. Yra atvejų, kai geriau užsidaryti ir laukti, kol jonizuojančiosios spinduliuotės pavojus sumažėja“, – sakė specialistė.
Paklaustas, kiek žmonių galėtų būti evakuojama AAE avarijos atveju, E., Geda tikino, kad numatyta evakuoti apie 6 tūkst. žmonių, gyvenančių greta Baltarusijos sienos. Dalis žmonių, planuoja PAGD, išvyktų iš zonos savo transportu.
Plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės.
Numatytos dvi apsaugos zonos – 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona.
Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.
Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. Eur, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. Eur lėšų.
Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių. E. Misiūno teigimu, norint įgyvendinti apsaugos priemones daugiausia reikėtų apie 20 mln. eurų, tačiau kol kas ministras tikslios sumos prognozuoti nesiėmė.
ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m. Tiesa, atominės elektrinės vystytojai iškilo problemų dėl apgadintų reaktoriaus sudedamųjų dalių.
Dėl artėjančio uragano D. Trumpas ragina pakrantės gyventojus būti atsargius. EPA-ELTA nuotr.
Dėl artėjančio uragano Florence JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino rytinės pakrantės gyventojus būti atsargius. „Tai yra vienas didžiausių uraganų rytinėje pakrantėje per daugelį metų. Prašau, būkite pasiruošę, būkite atsargūs ir evakuokitės į saugias vietas“, – pareiškė D. Trumpas tviteryje.
Nacionalinio uraganų centro (NHC) duomenimis, viesulas pakrantei turėtų smogti ketvirtadienį. Florence jau sustiprėjo iki ketvirtos kategorijos uragano. Antradienį Pietų Karolinoje turėtų prasidėti milijono žmonių evakuacija.
26 iš 46 Pietų Karolinos rajonų antradienį nedirbo mokyklos. Čalstono uostamiestyje buvo tikrinami vandens nutekamieji grioviai ir nuotėkų sistemos. Pakrantės gyventojai dangstė langus ir pildė smėliu maišus, kad apsaugotų savo namus nuo stipraus vėjo ir vandens masių. Žmonės masiškai pirko maisto produktus ir geriamą vandenį.
Pietų Karolinos gubernatorius Henry’is McMasteris pirmadienį nurodė evakuoti gyventojus iš beveik 320 km ilgio pakrantės ruožo. Iki milijono žmonių regione paraginti iki antradienio vidudienio (18.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) pasitraukti į saugias vietas. „Tai labai pavojingas uraganas“, – pabrėžė gubernatorius, Todėl esą negalima rizikuoti. Evakuacija yra „priverstinė, ne savanoriška“.
Žinybos pirmadienio vakarą įspėjo, kad Florence Šiaurės ir Pietų Karolinos bei Virdžinijos valstijose gali sukelti „gyvybei pavojingus potvynius ir visa naikinančius vėjus“.
Dėl įtartino asmens penktadienį buvo evakuota Vokietijos Kelno miesto katedra. Apieškojus pastatą su šunimis, jame nieko nerasta. Katedra vėl atvėrė duris lankytojams, sakė policijos atstovas.
25 metų vyras furgonu privažiavo prie katedros ir keliskart į ją įbėgo. Tada apsauginiai iškvietė policiją. Vyras buvo sulaikytas, jis nesipriešino.
Aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia diskusiją, kodėl metropoliteno statybos – vienintelė priemonė, pajėgi Vilnių išvaduoti iš transporto spūsčių.
Apie metro privalumus mūsų portale jau kalbėjo Seimo nariai Kęstutis Masiulis, Rimantas Dagys, Linas Balsys. Šiandien mūsų svečias – parlamentaras Vytautas Juozapaitis.
Beje, prof. Vytautas Juozapaitis pabrėžė, jog metro linijos Lietuvos sostinei reikalingos omenyje turint ne tik ekonominius, bet ir karinius – gynybinius aspektus. Juk požeminėse metro linijose galima slėptis nuo bombardavimų, radiacijos, stichinių nelaimių. Galų gale požeminės metro linijos – galimybė greitai ir saugiai evakuoti žmones.
Videointerviu trukmė – 12 min. Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.
• Kriskite ant žemės ir rankomis užsidenkite galvą. Jei yra galimybė, būtinai pasinaudokite bet kokia priedanga – tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortas, patalpos viduje – spintelė, stalas, siena;
Pirmojo pasaulinio karo metu, pradėjus plačiau naudoti aviaciją (dirižablius ir vėliau – strateginius bombonešius), bombardavimo objektais tapo ne tik karinė infrastruktūra – karinės bazės, gynybinės pozicijos, tvirtovės, bet ir pramonės įmonės bei civilių gyvenami miestai.
Pagal italų karo teoretiko Giulio Douhet doktriną, miestų bombardavimas palaužia valstybės valią priešintis, užpulta valstybė kapituliuoja ir tereikia nedidelių sausumos pajėgų pasiektam rezultatui įtvirtinti.
Kaip Lietuvoje organizuojamas gyventojų evakavimas
Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendimą evakuoti gyventojus iš savivaldybės teritorijos į kitą tos pačios savivaldybės vietą arba į gretimą savivaldybę priima savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami į tolimesnę savivaldybę, sprendimą, kur turi būti evakuojami gyventojai, priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėse, iš kurių ir į kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijos, įkuriami reikalingi evakavimo punktai: gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo.
Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias evakuojant renkasi gyventojai.
