Simbolinis „Metų diplomato“ apdovanojimas įteiktas Justinai Jakavonytei. URM nuotr.

Minint Lietuvos diplomatinės tarnybos 103-iąsias metines, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis simbolinį „Metų diplomato“ apdovanojimą įteikė Justinai Jakavonytei „už ypatingą drąsą ir pasišventimą, iš Kabulo evakuojant su Lietuva dirbusius afganistaniečius vertėjus ir jų šeimas“.
 
G. Landsbergis savo sveikinimo kalboje visiems diplomatams pabrėžė, kad diplomatai visuomet buvo visų svarbiausių Lietuvos istorinių įvykių epicentre, ir jam garbė kartu dirbti su tokiais Lietuvai ir savo darbui atsidavusiais žmonėmis.
 
„Dirbdami išvien, mes rašome naująją Lietuvos istoriją. Atvertėme santykių su Taivanu puslapį, rašome Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją – ir tai jau 21 amžiaus Lietuvos istorijos puslapiai“, – sakė ministras.
 
Lietuvos diplomatus su profesine švente pasveikino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
 
Užsienio reikalų ministerija įkurta 1918 metų lapkričio 7 dieną, Augustinui Voldemarui pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Lietuvos diplomatinė tarnyba nenutrūkstamai veikia nuo 1918-ųjų. Prieš šimtą metų, 1921-aisiais, Lietuva sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo pasaulyje. Tais metais diplomatinius santykius su Lietuvos valstybe užmezgė Latvija, Estija, Čekija, Šveicarija, Nyderlandai, Suomija, Norvegija, Danija, Meksika, Argentina, Brazilija. 1921 metais Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.05; 05:54 

Ugnikalnis La Palmoje tebesiautėja. EPA-ELTA nuotr.

Palma, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Vėl paaštrėjo padėtis Kanarų La Palmos saloje, kurioje išsiveržė ugnikalnis. Dėl artėjančios lavos 700-800 žmonių buvo paraginti su naminiais gyvūnais ir daiktais palikti namus, pranešė valstybinė TV stotis RTVE. Jiems duota laiko iki vakaro susirinkti nurodytoje vietoje.
 
Jei leis padėtis, gyventojai, lydimi saugumo personalo, ateinančiomis dienomis galės grįžti į namus pasiimti daugiau daiktų.
 
Nuo ugnikalnio išsiveržimo prieš daugiau kaip tris savaites į saugias vietas jau buvo priversti evakuotis 6 000 žmonių. Jie apsistojo pas artimuosius kitose salos dalyse ar viešbučiuose. Daugelis jų niekuomet negalės grįžti. Jų namai palaidoti po 1 200 laipsnių karščio lava.
 
Ugnikalnis La Palmoje, kuris neturi oficialaus pavadinimo, pirmą kartą po 50 metų pertraukos išsiveržė rugsėjo 19 dieną. Praėjusiomis dienomis išsiveržimo intensyvumas dar labiau padidėjo. Lava yra karštesnė, o kartu ir skystesnė bei greičiau juda jūros kryptimi. Vis fiksuota stiprių sprogimų, magma buvo išsviesta į orą. Dūmai kilo į kelių kilometrų aukštį.
 
Iki šiol sugriauta apie 1 000 pastatų, padaryta didelės žalos žemės ūkiui, pirmiausiai bananų plantacijoms, ir infrastruktūrai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.13; 05:00

Po atsakingų institucijų patvirtinimų, kad Vilniaus „Akropolis“ yra saugus, po pusvalandžio trukusios evakuacijos prekybos centras atnaujino darbą – toliau įprastai dirba visos parduotuvės.
 
Sulaukus informacijos apie galimai paslėptus sprogmenis Vilniaus „Akropolyje“, vykdant policijos nurodymus, nedelsiant buvo evakuotas visas prekybos ir pramogų centras. Policijos pareigūnams nuodugniai ir atidžiai apžiūrėjus rastą įtartiną krepšį, paaiškėjo, kad krepšyje – sprogmenų nerasta, o pranešimas – melagingas, sakoma pranešime.
 
„Atsiprašome mūsų darbuotojų ir pirkėjų už nesklandumus, tačiau pirkėjų ir darbuotojų saugumas mums yra svarbiausias prioritetas. Kilus bet kokioms potencialioms išorinėms grėsmėms, operatyviai ir aktyviai bendradarbiaujame su policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais, nedelsiant įgyvendindami institucijų sprendimus bei rekomendacijas, reikalingas „Akropolio“ darbuotojų bei klientų saugumui užtikrinti“, – sakoma išplatintame „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovo Dominyko Mertino komentare.
 
Valentina Gudienė (ELTA)

Pramogų ir prekybos centras „ Akropolis“ Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį gautas policijos pranešimas apie galimai paliktus sprogmenis Vilniaus „Akropolyje“. Policijos pareigūnai, nuodugniai ir atidžiai apžiūrėję prekybos ir pramogų centrą bei jo prieigas, aptiko įtartiną krepšį „Akropolio“ viduje.
 
„Vykdome visus policijos nurodymus – prekybos centras, įskaitant visas parduotuves, darbuotojus ir lankytojus – evakuotas“, – sako „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.
 
Pasak jo, pirkėjų ir darbuotojų saugumas yra mūsų svarbiausias prioritetas. „Kilus potencialioms išorinėms grėsmėms, visuomet aktyviai bendradarbiaujame su policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais, įgyvendindami institucijų sprendimus bei rekomendacijas, reikalingas „Akropolio“ darbuotojų bei klientų saugumui užtikrinti. Taip elgiamės ir šiuo atveju – vykdome visus nurodymus“, – sako D. Mertinas sekmadienį išplatintame komentare.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2021.09.19; 15:00

Į Lietuvą saugiai grįžo civilių evakuaciją Afganistane įvykdžiusi asmenų grupė. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį įteikė apdovanojimus krašto apsaugos sistemos kariams ir civiliams darbuotojams, kurie padėjo iš Afganistano evakuoti su Lietuvos kariuomene dirbusius afganistaniečius vertėjus ir jų šeimos narius. Anot ministro, be šių žmonių „Kabulo vienuoliktuko“ operacija būtų buvusi sunkiai įmanoma.
 
Evakuacijos operacijos planavimas išanalizavus įvairius scenarijus prasidėjo rugpjūčio 17 d. – Krašto apsaugos sistemos darbuotojai ir kariai pademonstravo didelį profesionalumą bei per penkias dienas su Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės ir Prezidentūros pagalba parengė operacijos planą, geriausiai pritaikytą situacijai Kabule.
 
Per kitas penkias dienas afganistaniečių evakuacijos operacija buvo įvykdyta šimtu procentų – į Afganistaną nusiųsta 10-ies Lietuvos kariuomenės karių komanda kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstove subūrė Kabulo oro uoste visus prieglobsčio Lietuvoje paprašiusius vertėjus ir jų šeimas. Padedant sąjungininkams, iš viso į Lietuvą buvo atskraidintos 34 vertėjų šeimos (176 asmenys).
 
„Džiaugiuosi, nes maniškiai sugrįžo namo. Daugumos jų nepažįstu, o dauguma nepažįsta manęs. Vis tik savaitę buvome vieningi kaip niekad – 11 drąsių žmonių Kabule ir dar daugiau pavargusių Vilniuje, Varšuvoje, Berlyne, Maskvoje… Visur, kur reikėjo paramos, kad vienuoliktukui pasisektų. Didžiuojuosi, nes kartu mes galime daug. Per savaitę išgelbėtos 176 gyvybės yra daug“, – ceremonijos metu kalbėjo vienas iš apdovanotųjų, Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vyresnysis patarėjas, laikinai einantis grupės vadovo pareigas, Andrius Purvaneckas.
 
Šiuo metu vyksta prieglobsčio į Lietuvą atskraidintiems afganistaniečiams suteikimo procedūros. 
 
Ministro padėka buvo įteikta krašto apsaugos viceministrui Margiriui Abukevičiui, krašto apsaugos ministro patarėjai Kamilei Šeraitei, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų vyresniajam patarėjui, laikinai einančiam grupės vadovo pareigas, A. Purvaneckui ir grupės patarėjui Jurgiui Stanaičiui, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjui pulkininkui Žilvinui Gaubiui, Gynybos štabo Operacijų valdybos viršininkui pulkininkui Aurelijui Alasauskui ir Gynybos štabo Logistikos valdybos Operacijų skyriaus logistikos vyriausiajam karininkui majorui Tomui Jocui. Kaip ir „Kabulo vienuoliktukui“, jiems bus skirti ir valstybiniai apdovanojimai bei premijos.
 
Krašto apsaugos sistemos medaliu „Už pasižymėjimą“ apdovanoti Gynybos štabo atstovai – Operacijų valdybos Operacijų valdymo skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Gintaras Vidzickas ir šio skyriaus sausumos operacijų vyriausiasis karininkas majoras Tadas Černiauskas bei Operacijų palaikymo skyriaus personalo vyriausiasis karininkas majoras Giedrius Petrauskas. Taip pat – Užsienio reikalų ministerijos atstovas Mantvydas Bekešius.
 
Krašto apsaugos ministro vardinę dovaną atsiėmė KAM Teisės departamento atstovai – Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėjas Antanas Aleknavičius, Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Sergejus Montvila ir vyriausiasis specialistas Henrikas Valentukevičius, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius ir patarėjas kapitonas Mantas Keliotis. Taip pat – Gynybos resursų agentūros prie KAM direktoriaus pavaduotoja Aistė Garunkštytė, KAM Finansų ir biudžeto departamento patarėjas majoras Laimutis Vaičys ir KAM Įsigijimų politikos skyriaus vedėja Jurgita Valeikienė.
 
Padėką ir apdovanojimą iš ministro rankų gavo ir operaciją sėkmingai įvykdęs „Kabulo vienuoliktukas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.04; 06:30

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį teigė, kad Kabulo oro uostas turi likti atidarytas, ir pažadėjo nepamiršti Afganistane likusių šios šalies piliečių, kai iš ten pasitraukė JAV ir sąjungininkų pajėgos.
 
„Labai svarbu, kad oro uostas būtų atidarytas tam, kad Afganistano žmones pasiektų humanitarinė pagalba ir kad būtų galima užtikrinti, jog toliau galėtume iš šalies gabenti karinėje evakuacijos operacijoje dalyvauti norėjusius, tačiau negalėjusius to padaryti žmones“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis.
 
„Mes jų nepamiršime“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Vėlų pirmadienį iš Kabulo oro uosto pakilo paskutinis JAV karinis lėktuvas, šaliai prieš tai vykdžius skubią evakuacijos operaciją, kurios metu siekta apsaugoti tūkstančius žmonių.
 
Tačiau Talibanui švenčiant pergalę, NATO aljansui beliko išanalizuoti, kas įvyko ne taip svarbiausioje karinėje misijoje nuo Šaltojo karo laikų.
 
J. Stoltenbergas taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės išlaikys diplomatinį spaudimą Talibanui, siekiant sudaryti išvykimo sąlygas šalyje likusiems, su Vakarų šalimis bendradarbiavusiems ir dabar su rizika susiduriantiems afganistaniečiams ir jų šeimoms.
 
Jis pagyrė NATO narę Turkiją, šiai pasisiūlius dalyvauti valdant Kabulo oro uostą, ir padėkojo maždaug 800 NATO civilių darbuotojų už jų pagalbą organizuojant evakuacijos operaciją.
 
„Toliau dirbsime su NATO sąjungininkėmis ir kitomis šalimis, siekdami padėti žmonėms išvykti. Talibanas aiškiai pareiškė, kad žmonėms bus leista išvykti, mes vertinsime Talibaną ne pagal tai, ką jie sako, o pagal tai, ką jie daro“, – teigė NATO vadovas.
 
„Ir pasinaudosime mūsų politiniu, diplomatiniu, ekonominiu svertu, kad galėtume užtikrinti, jog žmonės galėtų išvykti. Tai yra svarbu, nes NATO sąjungininkės ten buvo daugybę metų“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
 
Žvelgdamas į ateitį, J. Stoltenbergas teigė, kad 30 narių turintis karinis aljansas turės atsargiai įvertinti, kas įvyko ne taip, kad nepavyko suformuoti tokios Afganistano vyriausybės ir kariuomenės, kuri būtų pajėgi atsilaikyti prieš Talibaną.
 
„Tai yra vieni klausimų, kuriuos turėsime užduoti, kai netrukus turėsime procesą, kurio metu vertinsime, analizuosime ir mokysimės pamokas“, – AFP sakė jis.
 
„Nes mes turime ne tik geriau suprasti, kas įvyko ne taip, tačiau ir išanalizuoti pasiekimus Afganistane, ypač kovoje su terorizmu“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.01; 06:24

Į Lietuvą saugiai grįžo civilių evakuaciją Afganistane įvykdžiusi asmenų grupė. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Penktadienį apie 16.00 val. Vilniaus oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis C-27J Spartan, kuriuo iš Afganistano Kabulo oro uosto po sėkmingai įvykdytos operacijos sugrįžo su Lietuvos kariais dirbusių afganistaniečių vertėjų ir jų šeimos narių evakuaciją vykdžiusi iš įvairių Lietuvos kariuomenės vienetų karių ir Užsienio reikalų ministerijos specialistų sudaryta asmenų grupė, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
„Labai norėčiau padėkoti visiems, tiek kariams ir civiliams, kurie esant tikrai chaotiškoms ir sudėtingoms sąlygoms įvykdė šią sudėtingą operaciją, tiek kariams ir pareigūnams, kurie prie operacijos sėkmės prisidėjo planuodami, vertindami, organizuodami, vadovaudami užduočiai iš operacinių štabų Lietuvoje. Norėčiau ypatingą padėką perduoti užduotį vykdžiusios komandos šeimų nariams ir Lietuvos visuomenei. Esu tikras, kad supratimas ir palaikymas prisidėjo prie operacijos sėkmės,“ – sakė kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio Lietuvos kariuomenės operacija (evakuacijos iš krizės apimto regiono), kuri parodė, kad mūsų kariai yra puikiai pasirengę vykdyti sudėtingas, kompleksines operacijas ir net per trumpiausią laiką geba pasiruošti ir įgyvendinti šalies vadovybės pavestas užduotis. 
 
Ši civilių vertėjų ir jų šeimų evakuacinė operacija dar kartą parodė NATO aljanso narių bendradarbiavimo svarbą. Sąjungininkės ir šalys partnerės žymiai padėjo mums šioje operacijoje – Lietuvos kariuomenės dalyvavimas tarptautinėse operacijose davė ir vis dar tebeduoda realių rezultatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.28; 03:36

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vykdoma afganistaniečių evakuacijos operacija įgavo pagreitį – pirmieji su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimų nariai yra atskraidinami į Lietuvą. Naktį iš antradienio į trečiadienį Vilniaus oro uoste nusileis Lenkijos oro linijų lėktuvas, kuriuo į Lietuvą atvyksta 14-os vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, evakuacijos operacija prasidėjo penktadienį – jos vykdymui į Kabulą buvo išsiųsta 10-ies Lietuvos karių komanda su Užsienio reikalų ministerijos atstovu. Ši 11-os žmonių komanda ypatingomis sąlygomis per kelias dienas subūrė vertėjus ir jų šeimas Kabulo oro uoste bei su Lenkijos Vyriausybe suderino jų skrydį į Lietuvą.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, prasidėjusi operacija yra geriausiai pritaikyta besikeičiančiai situacijai Kabule. Jos scenarijus praėjusią savaitę sukurtas Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei aktyviai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir sąjungininkais.
 
„Mūsų kariai atliko praktiškai sunkiai įsivaizduojamą operaciją – su sąjungininkų parama permesti į Kabulo oro uostą surankiotas mieste pasklidusias šeimas, padėti joms pasiekti evakuacijos vietą ir, galiausiai, su politiškai suderinta partnerių parama sėkmingai įgyvendinti evakuaciją“, – sako ministras A. Anušauskas.
 
„Lietuvos diplomatai šiomis dienomis dirba neskaičiuodami valandų, kad išgelbėtų mūsų talkininkus afganus. Sąjungininkų vienybė ir koordinuoti veiksmai šioje situacijoje svarbesni nei bet kada anksčiau. Esame ypač dėkingi Lenkijai ir kitiems mūsų partneriams bei mūsų diplomatinei tarnybai ir atstovybėms, padėjusioms užtikrinti susitarimus su kitomis valstybėmis ir sklandų kitų šalių teritorijų kirtimą“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Spartan. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dar nežinome šios sudėtingos operacijos baigties, bet jau šiandien galiu pasakyti, kad Afganistano žmonių nusileidimas Lietuvoje – tai stipraus ir nuolatinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų ir su sąjungininkais rezultatas. Svarbu nepamiršti, kad didelis nematomas darbas buvo atliktas ir dar atliekamas ne tik Kabule esančios komandos, bet ir karių bei civilių Lietuvoje“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
 
Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų, iki šiol vienintelį kartą istorijoje aktyvavus 5-ąjį NATO straipsnį. 2002-2021 metais Afganistane tarnavo apie 5000 Lietuvos karių, kurie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002-2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015-2021 metais).
 
NATO šalių gynybos ministrai sprendimą pradėti misijoje „Tvirta parama“ tarnaujančių karių atitraukimą priėmė balandžio 14 d. Paskutinieji Lietuvos kariai iš Afganistano sugrįžo liepą.
 
Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų, dalis jų yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 07:12

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas Kabule slapta susitiko su vienu Talibano įkūrėjų mula Abdula Ghani Baradaru, antradienį skelbė laikraštis „The Washington Post“.
 
Jei ši informacija bus patvirtinta, tai buvo aukščiausio lygio susitikimas tarp prezidento Joe Bideno administracijos ir radikalių islamistų grupuotės nuo pastarosios įsigalėjimo Afganistane.
 
W. Burnsas yra laikomas vienu labiausiai patyrusių J. Bideno diplomatų, o A. G. Baradaras, kuris anksčiau vadovavo Talibano politiniam biurui Katare, šiuo metu yra vienas aukščiausių dabartinio Afganistano režimo lyderių.
 
CŽV atstovas naujienų agentūrai AFP nepatvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie susitikimą ir teigė, kad agentūra „niekuomet neaptaria savo vadovo kelionių“.
 
„The Washington Post“, kuris citavo anoniminius JAV šaltinius, nenurodė, apie ką buvo kalbama vieno Talibano įkūrėjų ir CŽV vadovo susitikime.
 
Tačiau laikraštis teigė, kad yra tikėtina, jog dėmesio centre buvo žmonių evakuacijos pratęsimas po JAV nustatyto rugpjūčio 31-osios termino. Kabulo oro uoste vis dar būriuojasi tūkstančiai žmonių, besiviliančių palikti šalį.
 
J. Bidenas nustatė rugpjūčio 31-osios terminą užbaigti chaotišką evakuacijos operaciją, kurią organizuoja tūkstančiai laikinai dislokuotų JAV ir JK karių, tačiau neatmetė galimybės šį terminą pratęsti.
 
Tačiau Talibano atstovas pirmadienį įspėjo, kad radikalių islamistų grupuotė nepritars jokiam evakuacijos termino pratęsimui ir pavadino galutinę datą „raudonąja linija“.
 
„Jei JAV ar Didžioji Britanija prašys papildomo laiko evakuacijai tęsti, atsakymas bus „ne“, – „Sky News“ sakė atstovas Suhailas Shaheenas.
Anot „The Washington Post“, susitikimas įvyko pirmadienį.
 
Antradienį numatomas virtualus G7 posėdis evakuacijos operacijai aptarti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 16:25

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas nemano, kad ateinančiomis dienomis iš Kabulo oro uosto į saugią vietą bus galima nugabenti visus išvykti norinčius afganistaniečius. „Per likusias šios karinės evakuacijos akcijos dienas mums nepavyks išskraidinti visų, – teigė jis antradienį stočiai „Bild TV“. – Sąžininga yra tai pasakyti“.
 
Net jei tarptautinė misija Kabulo oro uoste bus pratęsta po rugpjūčio 31 dienos, anot H. Maaso, negalės būti išskraidinti visi žmonės, kurie to nori. Esą reikia apsvarstyti, kiek laiko gali būti garantuotas pajėgų vietoje ir išskristi norinčių žmonių saugumas. „Tai labai, labai sunkus klausimas“, – kalbėjo ministras.
 
„Todėl dabar kartu su JAV ir Didžiąja Britanija pradėjome galvoti, kaip žmonės gali būti išgabenti iš Afganistano ir pasibaigus karinei evakuacijai“, – sakė H. Maasas. Karinės evakuacijos pabaiga esą negali reikšti galimybės žmonėms palikti šalį pabaigos.
 
„Tam reikia eiti keliu, kuriuo nenori eiti“, – sakė H. Maasas, turėdamas omenyje derybas su radikaliu islamo Talibanu.
 
Talibai pagrasino „padariniais“, jei JAV, kaip numatyta, neišves visų savo karių iki rugpjūčio 31 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 16:30

Belgija evakuoja savo darbuotojus iš Kabulo per Pakistaną. EPA-ELTA nuotr.

Pirmadienį į Belgijos oro pajėgų bazę netoli Briuselio atskrido du lėktuvai su 226 žmonėmis – daugiausia tarptautinių misijų Afganistano darbuotojais ir jų šeimomis – kuriems pavyko ištrūkti iš chaoso Kabule.
 
Lėktuvai atskrido iš Islamabado, Belgijos operacijos „Raudonasis aitvaras“ gelbėjimo misijos centro, kuris veikia kaip oro jungtis su Kabulu.
 
Taip pat pirmadienį į Pakistano sostinę iš Kabulo turi atskristi dar keturi kariniai lėktuvai, gabenantys pabėgėlius, kurie vėliau vyks į Belgiją.
 
Pirmuoju misijos skrydžiu, užsakytu civiliniu lėktuvu „Air Belgium Airbus“, į Belgijoje esančią Melsbruko bazę, kurioje įsikūręs 15-asis Belgijos oro pajėgų transporto sparnas, atskraidinti 193 pažeidžiami asmenys.
 
Šeimos, turinčios daug mažų vaikų ir nešinos tik rankiniu bagažu, su kuriuo pradės savo naują gyvenimą Europoje, buvo palydėtos į keturis pilkus autobusus ir su policijos palyda išgabentos į Peuti karinę bazę sveikatos patikrinimui bei imigracijos procedūroms.
 
Daugelis atvykusiųjų buvo ant pečių užsimetę raudonas antklodes ir laukė eilėse prie autobusų po lietumi. Viena moteris su skarele išlipdama pamojavo žurnalistams.
 
Antruoju skrydžiu, Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų kariniu lėktuvu, netrukus atvyko 33 keleiviai, tarp jų buvo bent vienas diplomatas, pranešė aviacijos bazės pareigūnai.
 
Antram skrydžiui reikėjo tik vieno autobuso, ir jis toli gražu nebuvo pilnas.
 
Užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes sakė, kad operacija „Raudonasis aitvaras“ jau padėjo išgabenti 400 žmonių iš Kabulo oro uosto, kurį saugojo JAV ir sąjungininkų kariai, į Islamabadą tolesnei kelionei į Belgiją.
 
„Situacija išlieka nepastovi. Ačiū visiems už nenuilstamas pastangas“, – rašė ji “Twitter“ tinkle.
 
Belgija yra viena iš kelių NATO ir ES valstybių narių, kurios stengiasi iš Afganistano evakuoti pažeidžiamus užsienio darbuotojus ir bendradarbius afganus, nes Talibanas vos prieš savaitę užėmė šalies sostinę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.23; 14:28

Talibanui perėmus valdžią Afganistane, Didžioji Britanija iš šalies evakavo daugiau kaip 5 700 žmonių. Nuo evakuacijos pradžios rugpjūčio 13 dieną iš Kabulo išskraidinti 5 725 asmenys, tarp jų – daugiau kaip 3 100 užsienio pajėgoms talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių, sekmadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija.
 
Taip pat iš Afganistano išgabenta diplomatinio personalo atstovų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečių. Britų brigados generolas Danas Blanchfordas evakuacijos misiją pavadino „labai sudėtinga ir sunkia“. Šeimos ir atskiri asmenys esą susiduria su „siaubingais sunkumais“, norėdami patekti į oro uostą. Jo kariams esą tenka patirti „širdį draskančias scenas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.23; 11:05

JAV vienu reisu iš Kabulo išskraidino rekordinį skaičių afganistaniečių. EPA-ELTA nuotr.

Šią savaitę pasaulį apskriejo sausakimšo JAV karinio lėktuvo nuotrauka: dabar amerikiečių karinės oro pajėgos paskelbė, kad „C-17 Globemaster III“ krovininiu orlaiviu sekmadienį iš sostinės Kabulo buvo išskraidinti 823 afganistaniečiai. Tai rekordinis skaičius tokio tipo lėktuvui.
 
Pradžioje pranešta, kad keleivių, kurie sėdėdami ant lėktuvo grindų skrido į Katarą, buvo 640. Jau ir tai būtų dvigubai daugiau ne įprasti pajėgumai. Tačiau į minėtą skaičių nebuvo įtraukti 183 vaikai, taip pat buvę orlaivyje.
 
Pradinis keleivių skaičius buvo apskaičiuotas pagal tai, kiek vietų buvo užimta autobusuose, vežusiuose žmones po orlaivio nusileidimo, penktadienį tviteryje aiškino kariškiai. Tačiau nebuvo priskaičiuoti vaikai, sėdėję tėvams ant kelių.
 
„C-17 Globemaster III“ paprastai naudojamas sunkiajai įrangai gabenti arba perkelti šimtus karių su bagažu ir ginklais.
 
Radikalus islamo Talibanas sekmadienį įžengė į Kabulą. Dešimtys tūkstančių afganistaniečių nuo tada desperatiškai mėgina palikti šalį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.21; 09:30

Nyderlanduose – potvynis. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį Nyderlandų valdžia dėl potvynio pavojaus pradėjo evakuoti iš Venlo municipaliteto šalies pietuose daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Tai pranešė Niderlandų visuomeninis transliuotojas NOS.
 
Jo žiniomis, „vandens lygis Maso upėje kyla greičiau negu manyta“. Vietos valdžia nusprendė organizuoti evakuaciją, kad jos nereikėtų skelbti naktį. Iš viso turi būti evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, gyvenančių 7,1 tūkst. namų.
 
Anksčiau Mastrichto valdžia paragino dviejų miesto rajonų gyventojus palikti savo namus, kadangi Masas gali išsilieti iš krantų.
 
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse jau kelias dienas pliaupia liūtys. Belgijoje potvynio aukų skaičius pasiekė 23, Vokietijoje stichija pareikalavo mažiausiai 106 žmonių gyvybių. VFR gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer priėmė sprendimą paskelbti šalies vakaruose karinės katastrofos pavojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.17; 02:00

Šeštadienį Varšuvoje, Brudno rajone, tiesiant metro liniją buvo rasta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų bomba. Tai pranešė Lenkijos sostinės merija.
 
Pasak jos atstovės Karolinos Galeckos, dviejų metrų ilgio bomba svėrė 250 kilogramų.
 
Sekmadienį buvo evakuoti apie 1,5 tūkst. Varšuvos gyventojų, kad sprogmenį būtų galima saugiai išgabenti iš miesto.
 
Bombos neutralizavimo operacija baigėsi apie vidurdienį. Kaip pranešė sostinės policijos atstovas spaudai Sylwesteris Marczakas, evakuotiesiems leista grįžti į namus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 02:00

Jungtinė Karalystė (JK) uždarė ambasadą Šiaurės Korėjoje, šalį paliko visi britų diplomatai, ketvirtadienį pranešė ambasadorius. Šis sprendimas priimtas Pchenjanui dėl koronaviruso grėsmės griežtai ribojant įvažiavimą į šalį ir išvažiavimą iš šalies.
 
Šiaurės Korėja uždarė visas savo sienas ir tvirtina neužfiksavusi nė vieno COVID-19 atvejo nuo to laiko, kai virusas praėjusių metų pabaigoje ėmė plisti kaimyninėje Kinijoje.
 
Ambasada uždaroma laikinai. Tokio žingsnio reikėjo imtis draudimui įvažiuoti į Šiaurės Korėją „sutrikdžius darbuotojų rotaciją“. Dėl šio trikdžio buvo neįmanoma toliau sklandžiai vykdyti ambasados darbo, pranešė užsienio reikalų ministerijos atstovas.
 
Ambasadorius Colinas Crooksas tviterio paskyroje parašė: „Didžiosios Britanijos ambasada Pchenjane 2020 m. gegužės 27 d. laikinai uždaroma, visi ambasadoje dirbę diplomatai Šiaurės Korėją paliko neapibrėžtam laikui.“
 
Šiaurės Korėjos naujienų portale „NK News“ teigiama, kad JK diplomatai trečiadienį kirto sausumos sieną su Kinija.
 
JK ketina ir toliau palaikyti diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja. Valstybė žada „atnaujinti ambasados veiklą Pchenjane, kai tik tai bus įmanoma“, pranešė užsienio reikalų ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 10:34

JAV pradeda evakuaciją iš lėktuvnešio, kuriame plinta koronavirusas. EPA-ELTA nuotr.

JAV karinis jūrų laivynas pradeda tūkstančio asmenų evakuaciją iš Guame šiuo metu esančio branduoliniu kuru varomo lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“, laivo kapitonui pranešus, kad koronaviruso protrūkis laive kelia grėsmę įgulos narių gyvybėms.
 
Laive šiuo metu yra 4 800 įgulos narių, 93 jų jau patvirtintas susirgimas COVID-19, informuoja JAV karinis jūrų laivynas.
 
Pentagono pareigūnai trečiadienį teigė, kad laivo personalui skubiai ruošiami kambariai viešbučiuose Guamo saloje. Taip pat buriama koronavirusu neužsikrėtusių būtiniausių darbuotojų laive komanda, jie esą užtikrins, kad laivas ir toliau tinkamai vykdytų savo funkcijas.
 
„Pagrindinis tikslas šiuo metu yra iš „USS Theodore Roosevelt“ laivo evakuoti kiek įmanoma daugiau žmonių, nors aišku yra tai, kad laive turi pasilikti tam tikras skaičius žmonių, kad būtų atliekamos pagrindinės užduotys“, – trečiadienį žurnalistams Guame sakė kontradmirolas Johnas Menonis.
 
Laikinai karinio jūrų laivyno sekretoriaus pareigas einantis Thomas Modly’is Vašingtone teigė, kad iš laivo jau evakuoti 1 000 įgulos narių, o per kelias ateinančias dienas šis rodiklis pakils iki 2 700.
 
Tačiau laive privalo pasilikti bent 1 000 įgulos narių, kad laivas ir toliau išliktų funkcionalus. Šiuo metu laive vykdoma dezinfekcija.
 
„Negalime iš laivo evakuoti visų jūreivių ir to nedarysime, – sakė T. Modly’is. – Laive yra daug ginkluotės, amunicijos, tai brangus lėktuvnešis, jame įrengta branduolinė jėgainė.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 11:53

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Buvau atsivertęs internetinį peticijų puslapį. Atvirai kalbant, nustebau, pamatęs, kiek ten daug keisčiausių iniciatyvų. Ne tik keistų, bet ir kvailų.

Tačiau štai prieš Astravo atominės jėgainės statybas nukreiptą peticiją pasirašyti privalu. Visiems, masiškai ir kuo greičiau. Juolab kad liko ne tiek daug laiko – iki balandžio antrosios pusės.

Žinoma, toji peticija gal ir nesukliudys Vilniui (in ne tik Lietuvos sostinei) mirtiną pavojų keliančių statybų. Tačiau istorija žino atvejų, kai baigiamos statyti atominės elektrinės taip niekad ir nepradėjo veikti, nes joms atkakliai priešinosi aktyvios, susipratusios visuomenės.

Mano sąžinė švari. Aš pasirašiau.

Džiaugiuosi dar ir tuo, kad mano vadovaujamas portalas slaptai.lt daug dėmesio skyrė šiai sudėtingai temai. Vaizdžiai tariant, kuo galėjau – tuo prisidėjau.  

Šių metų vasario 15-ąją buvo paskelbti keturi videointerviu iš Seimo Kovo 11-osios salėje surengto pirmojo Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimo. Videoreportažuose – prof. Vytauto Landsbergio, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus ir žurnalo „Valstybė“ redaktoriaus Eduardo Eigirdo pranešimai. Visi videointerviu publikuoti be sutrumpinimų.

2020 metų sausio – vasario mėnesiais skelbėme kelias buvusio Lietuvos Seimo užsienio informacijos analitiko Kastyčio Stalioraičio publikacijas „Astravo AE. Turime reikalų su pamišusiais žudikais maniakais“, „Astravo AE. Ką daryti?“ ir „Kodėl Vladimiras Putinas stato Astravo AE“.

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Vienoje iš šių publikacijų beveik 30 metų Seimo Informacijos ir analizės centre analitiku dirbęs dr. K.Stalioraitis rašė:

 „Galiu pasiūlyti bent vieną niūrų Vladimiro Putino žaidimo su veikiančia Astravo AE scenarijų. Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.

Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…

Ar pasiruošęs Respublikos Prezidentas tokiam scenarijui?

Prisijungiu prie profesoriaus Vytauto Landsbergio Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę. Padėsiu, kuo tik galėsiu.“

Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

Portale slaptai.lt paskelbti ir trys išsamūs šių eilučių autoriaus straipsniai (smulkių neskaičiuoju). 2017-aisiais metais – „Išeitis – Vilniaus evakuavimo planas“. 2018-aisiais – „Ar Lietuva išgyvens po sprogimo Baltarusijos atominėje jėgainėje“ ir „Ar Lietuva rimtai ruošiasi galimai atominei nelaimei Astravo AE“? Viename iš šių tekstų svarsčiau:

„Beje, visuomet svarstykime pačius nepalankiausius variantus. O pats blogiausias variantas lengvai numatomas: Kremlius dės milžiniškas pastangas, kad Astravo AE ištiktų katastrofa. Taip, taip, taip! Dabartinė Rusijos valdžia norėtų ne saugumo, ne patikimumo, o radiacinės nelaimės. Kremliui reikalingas galingas radiacinis sprogimas netoli Vilniaus. Reikalingas būtent tuo metu, kai oro prognozių specialistai turės žinių – keletą parų nuo Baltarusijos link Lietuvos pūs stiprūs vėjai.

Kodėl įtariu, jog šiandieninė Kremliaus valdžia specialiai, kryptingai, sąmoningai planuoja didelę nelaimę Astrave? Lietuvą gaubiant radiaciniam debesiui (kiek tos mūsų valstybės – vos 300 kilometrų nuo Vilniaus iki Klaipėdos), tikėtina, iš Lietuvos trauktųsi ne tik vilniečiai, kauniečiai ar panevėžiečiai, bet ir kariai. Taigi – ir čia dislokuoti NATO kariai. Sunku patikėti, jog ženkliai pakilus radiaciniam fonui ir nesant užtektinai saugių požeminių bunkerių Lietuvoje liktų budėti britų, vokiečių, portugalų ar amerikiečių ginkluotųjų pajėgų atstovai. Tokios aukos – beprasmės.

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai

Štai tada ir atsirastų puiki proga rusų kariuomenės daliniams užimti ištuštėjusią Lietuvą (Vladimirui Putinui nusispjauti, kad keli tūkstančiai Rusijos karių po kelių mėnesių numirtų dėl spindulinės ligos sukeltų padarinių – juos tiesiog pakeistų kitais). Kremliaus vadovui svarbiausia, kad rusų kariauna atsidurtų Lietuvoje tarsi nejučiomis, be triukšmo ir šūvių. Pretekstas – neva atskubėjo tramdyti ištuštėjusiame Vilniuje plėšikaujančias gaujas.

O kaip klostysis įvykiai po to, puikiai žinome. Rusų kariuomenę vėliau bus labai sunku iškrapštyti. Matome, kaip jie, įkėlę koją į Gruziją, Moldovą, Ukrainą ar Siriją, ten laikosi įsikabinę ir rankomis, ir dantimis, ir kojomis. Tad išsisklaidžius radiacijai juos, įskaitant ir samdinius iš Vagnerio grupės, būtų sunku išprašyti ir iš Lietuvos.

Manau, kad Kremlius yra numatęs įvairiausių Baltijos šalių užėmimo variantų, įskaitant ir radiacinį. Okupacija pasitelkiant į pagalbą radiaciją, – lengviausia, todėl pati patraukliausia. Vladimiro Putino akimis žvelgiant.“

Taip pat vienoje iš šių publiacijų analizavau, ar, sprogus Astravo AE, pavyktų greitai evakuoti į mirtiną pavojų patekusius vilniečius ir Vilniaus rajono gyventojus? Atsakymas – ne.

Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Štai citata: „Kitas gelbėjimosi ratas – daug realesnis. Tai – evakuacija. Kaip rašoma gelbėjimosi plano projekte, skubių apsaugos veiksmų zona – 30 km., prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona – 5 km., o sanitarinės apsaugos zona – 3 km. Tai reiškia, kad vėjui pasisukus Lietuvos pusėn radiaciniai debesys būtinai atkeliautų iki Vilniaus – apimtų ne tik miestą, bet ir jo apylinkes. Atkeliautų greitai – per kelias valandas. O gal net greičiau. Mat nuo Astravo AE iki valstybinės Lietuvos – Baltarusijos sienos tėra 20 km, o iki paties Vilniaus – vos 50 km. Nelaimės atveju vis tiek tektų skubiai evakuoti visą Vilnių (keli kilometrai šen ar ten nieko nereiškia; be to, nelaimės atveju niekas neskaičiuotų, ar radioaktyvieji debesys jau pasiekė centrą, ar dar tik slenka jo link).

Išvežti tiek daug žmonių į saugesnes Lietuvos vietas, sakykim, Latvijos pusėn arba į Klaipėdą, – taip pat sudėtingas uždavinys. Kiekvienas, kuris bent sykį yra įstrigęs Vilniaus automobilių kamščiuose, puikiai supranta, kad evakuacija iš sostinės per kelias valandas ar net parą, – beveik neįmanoma misija. Net jei evakuacija automobiliais būtų atliekama labai tvarkingai, organizuotai, prižiūrint policijai ir kitoms specialiosioms tarnyboms, avarijų tikimybė – didelė. Įtampa, stresas, skubėjimas, panika priverstų vairuotojus klysti. Susidūrus bent keliems automobiliams keliai, suteikiantys galimybę pasitraukti iš Vilniaus šiaurės ar vakarų kryptimi, būtų ilgam užblokuoti.

Spūstis gatvėse įveiksime tik tada, kai pastatysime metro. Slaptai.lt nuotr.

Rengiamame dokumente rašoma, kad transportą evakuacijai ir evakuaciją geležinkeliais organizuoja Susisiekimo ministerija. O policija užtikrina besitraukiančiųjų saugumą, dar kitos institucijos numato pagrindinius ir atsarginius gyventojų evakuacijos planus, rengia kelių apylankas, tiesia laikinus kelius. Bet tai įmanoma, jei Vilnius turėtų bent kelias požemines metro linijas, jungiančias, pavyzdžiui, Pilaitę su Antakalniu ar Santariškes su Vilniaus Geležinkelio stotimi ir tarptautiniu Vilniaus oro uostu.

Deja, sostinė neturi požeminio metro, kuris, kylant Astravo AE bokštams, reikalingas Vilniui ne vien ekonominiu požiūriu (padėtų išvengti spūsčių – nereikėtų gaišti laiko, be reikalo deginti bezino), bet ir saugumo sumetimais (padėtų surengti sparčią evakuaciją arba leistų pasislėpti). Žodžiu, privalome prisipažinti, jog vilties, kad per keletą ar, tiek to, per keliolika valandų pavyktų pabėgti iš Vilniaus, – beveik nėra. O po keliolikos valandų daugelis iš automobilių spūstyse įstrigusiųjų jau būtų paženklintas mirtinai pavojinga radiacijos doze. Ar beliktų prasmė bėgti gavus mirtiną radiacijos dozę?“

Vytautas Visockas (1939-2018). Slaptai.lt nuotr.

Slaptai.lt taip pat yra suteikęs tribūnos dėl Astravo keliamų pavojų daug sykių kalbėjusiam prof. Vytautui Landsbergiui („Astravo AE yra Kremliaus projektas siekiant nubausti Lietuvą už nepriklausomybę“). Skelbėme Laisvės premijos laureato prof. Vytauto Landsbergio kalbą, kurioje nerimaujama ir dėl Astravo. Publikavome politikų Vytauto Bako, Dainiaus Kreivio, Audroniaus Ažubalio, Dalios Grybauskaitės, Lauryno Kasčiūno, žurnalistų, publicistų Česlovo Iškausko, Edvardo Čiuldės komentarus.

Apie Astravo keliamus pavojus yra rašęs ir mano Tėvas Vytautas Visockas, pavyzdžiui, publikacijoje „Mėlynasis Nemunėli, leisk bangą palytėti…“ (2017 metai).

Taigi nieks negali prikibti, esą nesidomėjome Astravo AE keliamais pavojais. 

2020.03.04; 06:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Parašiau vakar FB, bet tinka ir šiandien, ir rytoj, ir poryt…

Trys konservatoriai (Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris) nusistebėjo, tiksliau, pasipiktino UR ministro išsakytu vizito į Baltarusiją tikslu – “kad jie (Baltarusijos valdžia) pradėtų ką nors daryti dėl Astravo atominės elektrinės saugumo…, nors klausimo dėl Astravo AE saugumo kėlimas nereiškia Lietuvos teigiamo požiūrio į jėgainę”.

Tie trys, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, ypač vilniečių, tikisi, kad finansiškai remiant ES, Astravo AE bus išardyta, kaip buvo išardyta jau naudota Ignalinos AE, o kas įmanoma – panaudota naujojoje elektrinėje toli nuo Vilniaus. Tokia turėtų būti Lietuvos užsienio politikos siekiamybė, o ne Astravo AE saugumas.

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Galiu pasiūlyti bent vieną niūrų Vladimiro Putino žaidimo su veikiančia Astravo AE scenarijų.

Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.

Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.

Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…

Ar pasiruošęs Respublikos Prezidentas tokiam scenarijui?

Prisijungiu prie profesoriaus Vytauto Landsbergio Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę. Padėsiu, kuo tik galėsiu.

2020.02.01; 17:13

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

Prieš keletą savaičių Seimo nariams, daugiausia – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovams, bei Susisiekimo ministerijai, išsiunčiau keletą klausimų. Parlamentarų teiravausi, ką darytume kilus nelaimei Astravo atominėje jėgainėje.

Lietuvos parlamentarams pabrėžiau, kad šiuo metu domiuosi, ar Lietuva užtektinai rimtai ruošiasi galimai atominei nelaimei Astravo atominėje jėgainėje. Seimūnams taip pat priminiau, kad slaptai.lt vieną publikaciją šia tema jau yra paskelbusi: „Ar Lietuva išgyvens po sprogimo Baltarusijos atominėje jėgainėje?“ (https://slaptai.lt/gintaras-visockas-ar-lietuva-isgyvens-po-sprogimo-baltarusijos-atomineje-jegaineje/).

Pirmiausia pateikiu keletą ištraukų iš parlamentarams ir Susisiekimo ministerijai nusiųsto laiško:

„Nežiūrint Lietuvos protestų dėl statomos Astravo AE, ji toliau statoma ir greitai ši AE pradės veikti. Pasaulio atominių elektrinių eksploatacijos patirtis Černobilio Ukrainoje ir Fakušimos Japonijoje rodo, kad yra reali tikimybė, jog, tyčia ar netyčia įvykus nelaimei, bus paskleista radiacija, kuri greitai, ypač pučiant vėjams Lietuvos link, pasiektų Vilnių ir jo apylinkes.

Taigi kas tada nutiktų? Tektų evakuoti sostinę ar slėptis specialiuose bunkeriuose? Tik ar mes pajėgtume greitai pasitraukti iš Vilniaus (didelė tikimybė, jog užstrigtume automobilių spūstyse) ir vargu ar turime užtektinai modernių bunkerių?

Žodžiu, kokie planuojami greiti evakuacijos Vakarų kryptimi būdai ir priemonės: ar planuojamas naujų kelių tiesimas ir senųjų platinimas; ar žinome, per kiek laiko pavyktų realiai evakuoti Vilniaus gyvetojus; ar vakarų kryptimi planuojamas metropolitenas  (požeminis metro) ir greitasis geležinkelis, jungiantis Vilnių su Kaunu; ar planuojama nauja autobusų ir geležinkelio stotis vakarinėje Vilniaus dalyje, leisianti nelaimės atveju vilniečiams sparčiau pasitraukti iš pavojingos zonos?

Kokios jau pastatytos arba planuojamos statyti slėptuvės: slėptuvės po civiliniais ir gyvenamaisiais namais; metropoliteno stotys su evakuacine įranga; požeminiai garažai ir t.t.?

Ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau svarstė arba svarstys temą, ką ir kaip darysime, jei sprogtų Astravo AE?

Kaip, padidėjus radiacijai, elgtųsi Lietuvoje esantys NATO kariai? Ar ši tema bus aptarta su NATO vadovybe?“

Štai kokių sulaukiau atsakymų.

XXX

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas: „Dėkoju Jums už domėjimąsi, persiunčiu Jums atsakymus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagal kompetenciją dalyvauja sprendžiant gyventojų civilinės saugos klausimus, prižiūri atsakingų institucijų pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atveju.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijos yra parengtas naujas gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju projektas (penktasis jo variantas), kuris šiemet bus tvirtinamas Vyriausybėje. Šis planas, kuris pakeis ankstesnį 2012 m. planą, yra kompleksinis dokumentas, parengtas atsižvelgiant į Astravo AE keliamas grėsmes. Plane yra numatytos visos realios gyventojų apsaugos priemonės bei atsakingų institucijų veiksmai ekstremalios situacijos atveju.

Rudens sesijoje NSGK numato svarstyti civilinės saugos stiprinimo klausimus, taip pat ir išklausyti atsakingų institucijų informaciją apie pasirengimą vykdyti naujojo plano priemones“.

XXX

Seimo NSGK narė parlamentarė Rasa Juknevičienė: „Laba diena, siunčiame Seimo narės R. Juknevičienės komentarą į jūsų pateiktus klausimus:

Kol kas specialiai, atskiru klausimu, kas būtų daroma jei įvyktų avarija Astravo AE, NSGK nėra svarstęs. 

Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija yra parengusi LRV nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“ pakeitimo. Tai yra, šiemet bus tvirtinamas naujas gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju, kuris pakeis ankstesnį 2012 m. planą. Naujame plane yra numatytos priemonės atsižvelgiant į naujo branduolinio objekto – Astravo AE atsiradimą. Rudens sesijoje NSGK numato svarstyti civilinės saugos stiprinimo klausimus, be kita ko, išklausyti atsakingų institucijų informaciją apie pasirengimą vykdyti naujojo plano priemones.

 Dėl antrojo klausimo – „Kaip, padidėjus radiacijai, elgtųsi Lietuvoje esantys NATO kariai? Ar ši tema bus aptarta su NATO vadovybe?“ – jei tokie pokalbiai su NATO ir būtų, tai ne Komiteto formate. 

Jūsų   klausimas turėtų būti adresuotas vykdomajai valdžiai (t.y. Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijoms). Komitetas savo ruožtu būtų informuotas apie šių ministerijų komunikaciją su NATO partnerėmis bei priimtus sprendimus“. 

XXX

Seimo narys Kęstutis Masiulis: „Dauguma klausimų apie branduolinę saugą ir planus grėsmės iš Astravo atveju turėtų būti skirti Vyriausybei.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo nariai ne vieną kartą įvairiuose formatuose yra paraginę Vyriausybę rimtai rengtis įvairioms situacijoms. Kiek žinau, Vyriausybė tariasi su užsienio šalių ekspertais, dirba darbo grupės ir saugos planai bus parengti dar šiemet. Jeigu bus poreikis priimti kokių nors įstatymo pataisų, tai manau, kad Seime nebus jokių nesutarimų, nes šiuo klausimu tiek pozicija, tiek opozicija yra vieninga.

Kai Seime buvo svarstomas Metropoliteno įstatymas, buvo kalbama apie galimybes požeminius pastatus panaudoti civilinės avarijos atveju, tačiau politikai labiau susitelkė į kitus šio klausimo motyvus.

Kaip nors papildomai Seimui įsikišti ir pačiam imtis spręsti tokio svarbaus klausimo kaip saugumas branduolinių incidentų atveju, būtų per daug neatsakinga, nes Vyriausybė turi daugiau kompetencijos, daugiau ekspertų, domisi užsienio patirtimi, todėl geriausia, kad darbą darytų tie, kas tą geriausiai išmano.

XXX

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas: „Tokių klausimų, kokius keliate, NSGK nesvarstė“.

XXX

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Seimo narys Jurgis Razma: „Pagal klausimų pobūdį matau, kad jie labiau tinkami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams arba Vilniaus savivaldybės vadovams, tikiuosi, kad į juos ir kreipsitės. Seimo Ekonomikos komitete, kuriam aš priklausau, šių klausimų nesame svarstę“.

XXX

Susisiekimo ministerija: „Pagal civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus (Civilinės saugos įstatymą ir poįstatyminius aktus) už gyventojų evakuaciją nelaimės atveju yra atsakingos savivaldybės, todėl į Jūsų klausimus geriausiai galėtų atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė. Savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane savivaldybė yra numačiusi visus veiksmus tokioje situacijoje.

Be to, valstybės institucijų veiksmai branduolinės avarijos atveju yra numatyti valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Šį planą ir jame numatytas priemones geriausiai galėtų pakomentuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM specialistai.

Valstybiniame gyventojų apsaugos branduolinės avarijos atveju plane nurodyta: 
30. Susisiekimo ministerijai  numatyta šios funkcijos.

30.1. teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl gyventojams evakuoti reikalingų transporto priemonių teikimo, kai savivaldybėje neužtenka transporto priemonių gyventojams evakuoti; 

30.2. organizuoja geležinkelių transporto priemonių naudojimą gyventojams evakuoti; 
30.3. koordinuoja viešųjų ryšių tinklų naudojimą atsakingųjų ir remiančiųjų institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų reikmėms užtikrinti.

Prireikus, vadovaujantis kitais teisės aktais, būtų įrengiamos apylankos.“

XXX

Be to, keliolika Seimo narių, pavyzdžiui, Naglis Puteikis, Žygimantas Pavilionis, Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, kol kas nieko nėra atsakę. Tikriausiai nežino, ką atsakyti, nes tema, – subtiliai paini, sudėtinga. Ir vis dėlto gyvybiškai aktuali.

Centre – Seimo narys Audronius Ažubalis. Slaptai.lt nuotr.

Todėl belieka pritarti Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Audroniui Ažubaliui, kuris dėl nesaugios elektrinės Astrave siūlo surengti specialius Seimo komitetų posėdžius. Kaip teigia ELTA, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį ir Europos reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą, ragindami dėl nesaugos elektrinės Astrave surengti bendrus komitetų posėdžius.

Skelbiame visą ELTA pranešimą:

Parlamentaro teigimu, viešojoje erdvėje kyla vis daugiau spekuliacijų dėl branduolinės elektrinės Astrave statybų, atsijungimo nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų ir sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema procesų, todėl matomas poreikis Seimui žinoti realią padėtį minimais klausimais.

„Dėl apsisaugojimo nuo nesaugios elektrinės Astrave poreikio sutaria visos parlamentinės partijos. Šis klausimas taip pat sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Savo rašte prašau Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkų kas mėnesį organizuoti bendrus komitetų posėdžius, kuriuose energetikos ministras arba jo paskirti atstovai bei kitos už Plano įgyvendinimą atsakingos valstybinės institucijos pristatytų Plano įgyvendinimo eigą ir kitas su Astravo branduoline elektrine, desinchronizacijos su Baltarusija ir Rusija bei sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema susijusias aktualijas. Esu įsitikinęs, kad tai padėtų išsklaidyti ir tam tikrus viešojoje erdvėje sklandančius mitus apie Lietuvos laikyseną nesaugios Astravo elektrinės klausimu“, – rašto turinį komentavo A. Ažubalis.

2017 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės Astrave įgyvendinimo veiksmų, planą.

Lietuvos Vyriausybės vertinimu, Baltarusijoje statoma branduolinė elektrinė pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“.

Įdomus ir ELTA pranešimas apie Lenkijos mieste Krynicoje vykusį Europos ekonomikos forumą „Europa – vakar, šiandien ir rytoj“, kuriame dalyvavo Seimo narys bei Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jis su kitų šalių atstovais aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius energetikos klausimus. Pavyzdžiui, Forume nemažai dėmesio buvo skirta diskusijai apie energetinio saugumo grėsmes, kur Lietuva iš Baltarusijos sulaukė klausimų ir apie Astravo atominę elektrinę (AE).

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.

„Klausė, ar Astravo AE vertiname kaip politinį, ar kaip ekonominį darinį. Aš matau kaip politinį, nes pagal elektros kainas, kokios yra mūsų regione, su savo kaina jie tiesiog negalėtų mums parduoti elektros. Tai klausimas – kur tą elektrą dėti? Lietuviai, estai, latviai, lenkai atsisako, rusai taip pat signalizuoja, kad pas juos yra elektros perteklius“, – Eltai komentavo V. Poderys.

Lietuvos energetikos ministerija neseniai buvo paskelbusi, kad nesidera su Baltarusija dėl elektros pirkimo, o jau įtvirtintas įstatymas netgi draudžia mūsų šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą.

2018..10.26; 11:00