Gintarė Skaistė. ELTA / Josvydas Elinskas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė nepritaria viešojoje erdvėje girdimai verslo kritikai dėl neįsiklausytų pasiūlymų teikiant mokesčių reformą. Ji tvirtina, kad taip kalbantys ekspertai yra ne kas kita, kaip lobistai, o į pasiūlymus, kurie buvo konstruktyvūs – buvo atsižvelgta.
„Viešajame diskurse pastaruoju metu dažnai girdžiu žmones vadinamus ekspertais, kurie mano nuomone yra ne kas kita, kaip lobistai. Jie kalba dėl savo asmeninių interesų. Ir man lobistai nediktuos mokesčių darbotvarkės. Manau tie pasiūlymai, kurie buvo konstruktyvus, kurie buvo prisidedantys prie Vyriausybės tikslų – skatinti investicijas, ekonomikos augimą, prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo, į tuos pasiūlymus stengėmės atsižvelgti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Visgi viešojoje erdvėje formuojamas naratyvas, kad mokesčių paketas yra verslui nepalankus. Mano nuomone, (toks naratyvas – ELTA) yra formuojamas sąmoningai“, – pažymėjo ji.
Politikė aiškino, kad verslui yra teikiamos papildomos lengvatos ir tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, tačiau kai kurie žmones gaunantys santykinai aukštesnes pajamas, neturėtų turėti dabar esamų išskirtinių aplinkybių.
„Verslui yra teikiamos papildomos lengvatos, pratęsiamos investicinio projekto lengvatos, tikimės, kad tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, prie ekonomikos transformacijos, bet kai kalbame apie pajamų apmokestinimą, čia jau nebe verslo pajamos, t.y. žmonių pajamos“, – sakė ministrė.
„Manau, kad tie žmonės, kurie gauna santykinai aukštesnes pajamas, turbūt tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurias turėdavo iki šiol, galbūt jų neturėtų turėti“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta mokesčių reformai. Kitą savaitę ją ketinama pateikti Seimui.
Mokesčių sistemos peržiūros pakete siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio (PMĮ) ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai. Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Patikslintame GPM įstatymo projekte nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Tuo metu PMĮ projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
Taip pat, PMĮ įstatymo projekte, siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą, keičiama pelno mokesčio tarifo taikymo įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, tvarka, siūlant pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, dėl ko efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 proc.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
Patikslintame NTM įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė. FM nuotr.
Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Finansų ministrė G. Skaistė susitiko su EXIM banko prezidente. Finansų ministerijos nuotr.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, tęsiantis vizitui Vašingtone, susitiko su Amerikos-Lietuvos verslo taryba (angl. American-Lithuanian Business Council, ALBC) bei JAV eksporto-importo banko (angl. EXIM Bank) vadovybe ir aptarė būtinybę plėsti šalių ekonominį bendradarbiavimą ir plėtoti investicijas, kurių svarba itin išaugo dabartinio ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis.
Anot ministrės, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo potencialas dar nėra visiškai išnaudotas, todėl jį svarbu plėtoti ir toliau, ypač per dvišalę prekybą ir investicijas. Taip pat, turint omenyje geopolitinį kontekstą, ministrė pakvietė JAV investuotojus perkelti savo plėtojamus verslus iš karą Ukrainoje vykdančių Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą.
„Turint omenyje Rusijos karą Ukrainoje bei kitus geopolitinius iššūkius, itin svarbu toliau gilinti Lietuvos ir JAV ekonominius ryšius, pritraukti investicijų ir taip padėti mūsų verslams persiorientuoti, perdėlioti tiekimo grandines ir pereiti prie gerokai stabilesnių ir patikimesnių Vakarų partnerių bei rinkų. Tai pasitarnautų Lietuvos ekonomikos atsparumui ir inovatyvumui stiprinti, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. – Bendradarbiavimas su tokiomis institucijomis kaip EXIM bankas ar Amerikos-Lietuvos verslo taryba padeda plėtoti verslo ryšius ir nukreipti investicijas į strategiškai svarbius sektorius – nuo energetikos iki aukštą pridėtinę vertę kuriančių sričių, tokių kaip biotechnologijos ar informacinės technologijos“.
Susitikime su JAV eksporto-importo banku akcentuota, kad institucijos siūlomos priemonės, ypač susijusios su prekių tiekimo grandinėmis, galėtų padėti verslui persiorientuoti, o Amerikos-Lietuvos verslo tarybos iniciatyvos – prisidėti plečiant investicijas Lietuvoje.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra šeštoji prekybos partnerė Lietuvai, prekybos apyvarta su kuria siekia per 3 milijardus eurų per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė. FM nuotr.
„The Financial Times“ leidinių grupei priklausantis žurnalas „The Banker“ finansų ministrę Gintarę Skaistę paskelbė Metų finansų ministre pasaulio ir Europos kontekste.
Kasmet žurnalo redakcijos sudaromame geriausių metų finansų ministrų sąraše pagerbiami vadovai, kurie geriausiai sugebėjo paskatinti augimą ir stabilizuoti ekonomiką. Pasauline metų finansų ministre (angl. 2022 Global Finance Minister of the Year) tituluotos G. Skaistės pirmieji mėnesiai poste paties leidinio pavadinti „ugnies krikštu“, praneša Finansų ministerija.
„Naujoji Vyriausybė – trišalė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų koalicija – pradėjo eiti pareigas 2020 m. gruodžio viduryje ir Finansų ministerijai greitai teko paruošti 2021 m. valstybės biudžetą, užtikrinant adekvačią paramą ekonomikai ir visuomenei COVID-19 pandemijos akivaizdoje, – rašo „The Banker“. – Tuo pačiu metu reikėjo paruošti ir Vyriausybės programą, taip pat 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, siekiant pereiti prie teisingesnės, išmanesnės, aukštą pridėtinę vertę kuriančios šalies“.
Publikacijoje cituojama 2022-ųjų metų pasaulio finansų ministro titulo laimėtojos G. Skaistės didžiausias pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką parengtas „Naujos kartos Lietuva“ planas, vaidinsiantis esminį vaidmenį Lietuvai pakylant iš COVID-19 pandemijos stipresne ekonomika, darantis ilgalaikį teigiamą poveikį, paspartinant skaitmeninę ir žaliąją transformaciją – du kertinius plano komponentus, kuriems kartu numatyti beveik 68 proc. asignavimų.
Anot ministrės, šalies ekonomika atlaikė pandeminius sukrėtimus dėl visuomenės prisitaikymo prie pasikeitusių pandeminių sąlygų, o verslas pademonstravo dinamišką perėjimą prie skaitmeninės aplinkos – tai buvo viena iš priežasčių, leidusių ekonomikai gerai atlaikyti sukrėtimą.
„2021 m. ministrė G. Skaistė parengė mokestinės pagalbos priemones, skirtas padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams, grąžinant mokesčius ir atidėjus sumokėtus mokesčius bei atitinkamas sektorines paskatas, kurios suteikė reikiamą pagalbą verslui ir paskatino skaidrų mokesčių mokėjimą“, – Finansų ministerija cituoja publikaciją.
Anot „The Banker“, ministrė G. Skaistė, energingai startavusi, tempo nelėtino visus 2021 metus. Reikšmingiausios pradėtos inciatyvos: rinkos dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų grupės sukūrimas Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairėms parengti 2022–2027 m.; ambicija Lietuvai tapti Europos kovos su pinigų plovimu kompetencijos centru; liepą išleista750 milijonų 30 metų euroobligacijų emisija, kuri rugsėjį atverta vietos investuotojams; vystomas Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondas drauge su Latvija ir Estija, siekiant kurti bendrą Baltijos kapitalo rinką, kurios tikslas – padaryti valstybes labiau matomas užsienio investuotojams ir didinti smulkių ir vidutinių įmonių (SVV) galimybes gauti platesnes finansavimo galimybes.
„The Banker“ yra anglų kalba leidžiamas mėnesinis tarptautinių finansinių aktualijų leidinys, priklausantis „The Financial Times“ ir leidžiamas Londone, Jungtinėje Karalystėje. Nuo 1926 m. leidžiamas „The Banker“ yra svarbiausias pasaulyje bankininkystės ir finansų aktualijų leidinys, skaitomas daugiau nei 180 šalių ir yra pagrindinis šios industrijos duomenų bei analizės šaltinis.
Praėjusiais metais Metų finansų ministro titulą laimėjo Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Bruno Le Maire, primenama ministerijos pranešime.
Finansų ministrė Rasa Budbergytė, susitikusi su Nyderlandų Karalystės nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Bertu vander Lingen, aptarė tolesnio dvišalio ekonominio bendradarbiavimo galimybes ir šiuo metu visiems aktualią „Brexit“ temą.
Finansų ministrė Rasa Budbergytė ir Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas vander Lingenas.
Pasak ministrės, šiomis dienomis dėl galimo neigiamo „Brexit“ poveikio susirūpinusios visos Europos šalys, todėl yra ypač svarbus visų Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimas, kuris leistų rasti geriausius sprendimus.
„Nyderlandai visuomet buvo svarbi mūsų šalies ekonomikos kryptis. Su ambasadoriumi sutarėme, kad sieksime glaudesnių ekonominių ryšių, skatinsime investicijų Lietuvoje galimybes, ieškosime kitų galimų partnerystės formų“, – teigė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
2015 metų pabaigoje pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje, Nyderlandai užėmė 2 vietą (1,67 mlrd. eurų), tačiau, ministrės teigimu, ties tuo nereikėtų sustoti.
„Šiuo metu Nyderlandų verslininkai daugiausiai investuoja į informacinius ryšius, telekomunikaciją, nekilnojamąjį turtą. Yra tikrai gerų pavyzdžių, atnešusių Lietuvai papildomas finansines galimybes, tačiau dar turime nepaliestų sričių, kurios gali sudominti šios šalies investuotojus“, – sakė ministrė.
2015 metais Lietuvos eksportas į Nyderlandus sudarė 920,6 mln. eurų, pagal prekybos apyvartą šalis pateko į daugiausiai su Lietuva prekiaujančių šalių penketuką (2015 m. apyvarta siekė 2,22 mlrd. eurų).
Susitikime su Nyderlandų ambasadoriumi taip pat buvo kalbėta apie planuojamo 2017 m. Lietuvos valstybės biudžeto prioritetus, Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) perspektyvas, pasidalinta patirtimi, kaip efektyviai vykdyti valstybinių įmonių valdymo reformą.
Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius (www.finmin.lrv.lt).
Finansų ministrė Rasa Budbergytė susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje Claire Lawrence, su kuria aptarė vieną svarbiausių šių dienų aktualijų – „Brexit“ ir jo galimą poveikį Lietuvos ekonomikai. Tai buvo pirmasis finansų ministrės ir JK diplomatės Lietuvoje susitikimas.
Ministrės teigimu, kaip ir kiekvienoje demokratijoje, taip ir Britanijoje, gyventojų referendume priimto sprendimo turi būti paisoma, piliečių išreikšta valia dėl šalies ateities gerbiama.
„Lietuva Jungtinę Karalystę laiko strategine partnere ir savo pozicijos nekeis. Todėl sieksime išlaikyti kaip įmanoma glaudesnius santykius ir toliau bendradarbiauti stiprinant ir plečiant laisvės ir gerovės erdvę visoje Europoje ir jos kaimynystėje“, – susitikime pabrėžė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Pasak ministrės, šiuo metu esanti padėtis Finansų ministerijos specialistams neduoda kiek rimtesnio pagrindo nerimauti dėl neigiamo „Brexit“ poveikio Lietuvai artimiausiais metais.
„Vis dėlto, tai – naujas iššūkis, kuris, turiu pabrėžti, suteikia ir naujų galimybių. Lietuvos verslas ne kartą įrodė savo lankstumą sudėtingomis sąlygomis, prisitaikydamas prie pakitusių aplinkybių“, – pastebi finansų ministrė.
Prekių eksportas ir importas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pernai sudarė apie 4 procentus visų užsienio prekybos apimčių. Kiek didesnę žalą Lietuvos eksportuotojai gali patirti dėl „Brexit“ neigiamo poveikio visos ES ekonomikai, kuri yra pagrindinis Lietuvos eksporto partneris – prekių eksportas į ES (įskaitant Jungtinę Karalystę) sudaro 62 procentus viso prekių eksporto.
Susitikime su britų ambasadore ne mažai diskutuota ir apie tai, kaip geriau užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių JK, interesų apsaugą – šiam prioritetui derybose tarp ES ir Jungtinės Karalystės bus skirimas ypatingas dėmesys.
Papildoma informacija
Šalies išstojimo iš Europos Sąjungos teisinis pagrindas Lisabonos Sutarties 50 str., pagal kurį numatyti šie žingsniai:
JK praneša Europos Vadovų Tarybai (EVT) apie norą aktyvuoti Sutarties 50 str. ir išstoti iš ES
EVT nustato derybines gaires
Vyksta išstojimo derybos (paskiriamas ES derybininkas).
Derybos vyksta 2 metus (nebent vienbalsiai būtų nuspręsta kitaip)
Taryba, sustiprinta kvalifikuota balsų dauguma (72 proc. dalyvaujančių šalių, turinčių 65 proc. visų dalyvaujančių šalių gyventojų), gavusi EP pritarimą, sudaro Išstojimo susitarimą.
Išstojimo susitarimo nereikia ratifikuoti šalyse narėse.
Kol nepasibaigęs JK iš ES išstojimo procesas, JK galioja visos ES teisės ir pareigos.
Lygiagrečiai deryboms dėl išstojimo sutarties turėtų vykti derybos dėl naujos ES-JK sąrangos sutarties. Kad ji prasidėtų, reikalingas JK atitinkamas pareiškimas, kuriame būtų nurodyta, kokių santykių nori.
Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.
Tikintys, kad sumažinus Seimo narių skaičių per pusę galima būtų kompensuoti visas pensijas ir dar liktų mokytojų algoms dvigubai pakelti, tuoj turės įtikėti ir tuo, kad pensijos ir algos galėtų būti didesnės, jeigu ne… referendumai.
Panašu, kad dar viena kita iniciatyvių asmenų su nebloga iškalba grupė ir per metus referendumams išleisim tiek, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visas Seimas su visais pieštukais ir drožtukais, kokios penkios-šešios ministerijos ar pusė teismų sistemos.
Iniciatyvų sąrašas ilgėja, o ypatingą ekstazę, panašu, kelia galimybės patrolinti Europos Sąjungą, iš kurios į Lietuvą plūsta visokios neteisybės – neteisingos sąvokos ir visokie toleranciniai kliedalai.
V.Uspaskichas premjeru nebus, nebus ir ministru, net Seimo pirmininku netaps, nors pastaruoju metu, lyg norimo žaislo negavęs ir lūpą patempęs mažas berniukas, vis grasino įspirti griežtai Mamai iš Daukanto aikštės ir sėstis būtent į Seimo pirmininko postą. Esą, vis tiek aš kietas.
Būsimasis premjeras A.Butkevičius dabar aiškina, kad V.Uspaskichas atsisakys net ir Seimo nario mandato.
Išgaruos Viktoras kaip kamparo spiritas Andriui panorėjus, o Mamai paliepus. Kaip čia dabar taip? Kai po pirmojo Seimo rinkimų turo V.Uspaskicho emocijos tiesiog per kraštus veržėsi, jis kalbėjo, kad vardan premjero posto atsisakytų europarlamentaro mandato, po to aiškino, kad galėtų padėti Lietuvą gelbėti ir būdamas svarbios ministerijos vadovu.
Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu.
Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendruosius interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama. Kadangi mes Lietuvoje neturime normalios teisėsaugos sistemos, tai per visus dvidešimt vienerius Nepriklausomos valstybės metus verslas, kuris pagrįstas machinacijomis, ne tik nemažėja, bet plečiasi ir auga.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatydama pusmečio biudžeto pajamas, finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad bendras mokesčių planas vykdomas, prasčiausiai sekasi surinkti pelno mokestį ir dalį akcizų.
Po posėdžio I. Šimonytė žurnalistams sakė: „Bendras mokesčių planas įvykdytas, pagal atskirus mokesčius situacija nevienoda, pelno mokesčio planas nebuvo įvykdytas iš esmės dėl to, kad įmonės pakeitė avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą.
Kalbant apie Gyventojų pajamų mokestį ir Pridėtinės vertės mokestį, abiejų šių mokesčių įplaukos yra viršijamos ir tendencijos išlieka toliau“.
