Finansų ministrė Rasa Budbergytė, susitikusi su Nyderlandų Karalystės nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Bertu vander Lingen, aptarė tolesnio dvišalio ekonominio bendradarbiavimo galimybes ir šiuo metu visiems aktualią „Brexit“ temą. 

Finansų ministrė Rasa Budbergytė ir Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas vander Lingenas.
Finansų ministrė Rasa Budbergytė ir Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas vander Lingenas.

Pasak ministrės, šiomis dienomis dėl galimo neigiamo „Brexit“ poveikio susirūpinusios visos Europos šalys, todėl yra ypač svarbus visų Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimas, kuris leistų rasti geriausius sprendimus.

„Nyderlandai visuomet buvo svarbi mūsų šalies ekonomikos kryptis. Su ambasadoriumi sutarėme, kad sieksime glaudesnių ekonominių ryšių, skatinsime investicijų Lietuvoje galimybes, ieškosime kitų galimų partnerystės formų“, – teigė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

2015 metų pabaigoje pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje, Nyderlandai užėmė 2 vietą (1,67 mlrd. eurų), tačiau, ministrės teigimu, ties tuo nereikėtų sustoti.

„Šiuo metu Nyderlandų verslininkai daugiausiai investuoja į informacinius ryšius, telekomunikaciją, nekilnojamąjį turtą. Yra tikrai gerų pavyzdžių, atnešusių Lietuvai papildomas finansines galimybes, tačiau dar turime nepaliestų sričių, kurios gali sudominti šios šalies investuotojus“, – sakė ministrė.

2015 metais Lietuvos eksportas į Nyderlandus sudarė 920,6 mln. eurų, pagal prekybos apyvartą šalis pateko į daugiausiai su Lietuva prekiaujančių šalių penketuką (2015 m. apyvarta siekė 2,22 mlrd. eurų).

Susitikime su Nyderlandų ambasadoriumi taip pat buvo kalbėta apie planuojamo 2017 m. Lietuvos valstybės biudžeto prioritetus, Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) perspektyvas, pasidalinta patirtimi, kaip efektyviai vykdyti valstybinių įmonių valdymo reformą.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius (www.finmin.lrv.lt).

2016.08.05; 06:11

Finansų ministrė Rasa Budbergytė susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje Claire Lawrence, su kuria aptarė vieną svarbiausių šių dienų aktualijų – „Brexit“ ir jo galimą poveikį Lietuvos ekonomikai. Tai buvo pirmasis finansų ministrės ir JK diplomatės Lietuvoje susitikimas.

Ministrės teigimu, kaip ir kiekvienoje demokratijoje, taip ir Britanijoje, gyventojų referendume priimto sprendimo turi būti paisoma, piliečių išreikšta valia dėl šalies ateities gerbiama.

„Lietuva Jungtinę Karalystę laiko strategine partnere ir savo pozicijos nekeis. Todėl sieksime išlaikyti kaip įmanoma glaudesnius santykius ir toliau bendradarbiauti stiprinant ir plečiant laisvės ir gerovės erdvę visoje Europoje ir jos kaimynystėje“, – susitikime pabrėžė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak ministrės, šiuo metu esanti padėtis Finansų ministerijos specialistams neduoda kiek rimtesnio pagrindo nerimauti dėl neigiamo „Brexit“ poveikio Lietuvai artimiausiais metais.

„Vis dėlto, tai – naujas iššūkis, kuris, turiu pabrėžti, suteikia ir naujų galimybių. Lietuvos verslas ne kartą įrodė savo lankstumą sudėtingomis sąlygomis, prisitaikydamas prie pakitusių aplinkybių“, – pastebi finansų ministrė.

Prekių eksportas ir importas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pernai sudarė apie 4 procentus visų užsienio prekybos apimčių. Kiek didesnę žalą Lietuvos eksportuotojai gali patirti dėl „Brexit“ neigiamo poveikio visos ES ekonomikai, kuri yra pagrindinis Lietuvos eksporto partneris – prekių eksportas į ES (įskaitant Jungtinę Karalystę) sudaro 62 procentus viso prekių eksporto.

Susitikime su britų ambasadore ne mažai diskutuota ir apie tai, kaip geriau užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių JK, interesų apsaugą – šiam prioritetui derybose tarp ES ir Jungtinės Karalystės bus skirimas ypatingas dėmesys.

Papildoma informacija

Šalies išstojimo iš Europos Sąjungos teisinis pagrindas Lisabonos Sutarties 50 str., pagal kurį numatyti šie žingsniai:

JK praneša Europos Vadovų Tarybai (EVT) apie norą aktyvuoti Sutarties 50 str. ir išstoti iš ES

EVT nustato derybines gaires

Vyksta išstojimo derybos (paskiriamas ES derybininkas).

Derybos vyksta 2 metus (nebent vienbalsiai būtų nuspręsta kitaip)

Taryba, sustiprinta kvalifikuota balsų dauguma (72 proc. dalyvaujančių šalių, turinčių 65 proc. visų dalyvaujančių šalių gyventojų), gavusi EP pritarimą, sudaro Išstojimo susitarimą.

Išstojimo susitarimo nereikia ratifikuoti šalyse narėse.

Kol nepasibaigęs JK iš ES išstojimo procesas, JK galioja visos ES teisės ir pareigos.

Lygiagrečiai deryboms dėl išstojimo sutarties turėtų vykti derybos dėl naujos ES-JK sąrangos sutarties. Kad ji prasidėtų, reikalingas JK atitinkamas pareiškimas, kuriame būtų nurodyta, kokių santykių nori.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.07.29; 06:17; 06:18

Tikintys, kad sumažinus Seimo narių skaičių per pusę galima būtų kompensuoti visas pensijas ir dar liktų mokytojų algoms dvigubai pakelti, tuoj turės įtikėti ir tuo, kad pensijos ir algos galėtų būti didesnės, jeigu ne… referendumai.

Panašu, kad dar viena kita iniciatyvių asmenų su nebloga iškalba grupė ir per metus referendumams išleisim tiek, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visas Seimas su visais pieštukais ir drožtukais, kokios penkios-šešios ministerijos ar pusė teismų sistemos.

Iniciatyvų sąrašas ilgėja, o ypatingą ekstazę, panašu, kelia galimybės patrolinti Europos Sąjungą, iš kurios į Lietuvą plūsta visokios neteisybės – neteisingos sąvokos ir visokie toleranciniai kliedalai.

Continue reading „Savarankiškumo katė referendumo maiše“

bronius_matelis-k

V.Uspaskichas premjeru nebus, nebus ir ministru, net Seimo pirmininku netaps, nors pastaruoju metu, lyg norimo žaislo negavęs ir lūpą patempęs mažas berniukas, vis grasino įspirti griežtai Mamai iš Daukanto aikštės ir sėstis būtent į Seimo pirmininko postą. Esą, vis tiek aš kietas.

Būsimasis premjeras A.Butkevičius dabar aiškina, kad V.Uspaskichas atsisakys net ir Seimo nario mandato.

Išgaruos Viktoras kaip kamparo spiritas Andriui panorėjus, o Mamai paliepus. Kaip čia dabar taip? Kai po pirmojo Seimo rinkimų turo V.Uspaskicho emocijos tiesiog per kraštus veržėsi, jis kalbėjo, kad vardan premjero posto atsisakytų europarlamentaro mandato, po to aiškino, kad galėtų padėti Lietuvą gelbėti ir būdamas svarbios ministerijos vadovu.

Continue reading „Prezidentė D.Grybauskaitė siunčia Darbo partiją į pragarą“

siimonyt

Sei­me pri­sta­ty­da­ma 2013-ųjų me­tų biu­dže­to pro­jek­tą, fi­nan­sų mi­nist­rė In­gri­da Ši­mo­ny­tė at­sklei­dė kai ku­rias vals­ty­bės fi­nan­sų de­ta­les.

Ji sa­kė, kad eko­no­mi­nes pro­ble­mas spręs­ti dau­giau in­ves­tuo­da­mos ga­li vals­ty­bės, ku­rios sko­li­na­si už la­bai ma­žas pa­lū­ka­nas. Lie­tu­va to­kios ga­li­my­bės ne­tu­ri ir to­dėl jos in­ves­ta­vi­mo ga­li­my­bės yra tik to­kios, ko­kias lei­džia iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) gau­na­ma pa­ra­ma. Jei­gu Lie­tu­va pra­dės sko­lin­tis dau­giau ne­gu da­bar, grei­tai ne­tu­rės ga­li­my­bės sko­lin­tis net­gi už tas pa­lū­ka­nų nor­mas, ku­rias „mums pa­vy­ko pa­siek­ti per ket­ve­rius me­tus kru­vi­no dar­bo, ma­ži­nant tas pa­lū­ka­nas, ku­rios bu­vo 2009 me­tais“.

Continue reading „Ingrida Ši­mo­ny­tė – apie sko­li­ni­mą­si ir MMA“

matulevicius____

Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu.

Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendruosius interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama. Kadangi mes Lietuvoje neturime normalios teisėsaugos sistemos, tai per visus dvidešimt vienerius Nepriklausomos valstybės metus verslas, kuris pagrįstas machinacijomis, ne tik nemažėja, bet plečiasi ir auga.

Continue reading „Laikas pradėt sodinti į kalėjimus“

simonyte_ingrida_finansu

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te pri­sta­ty­da­ma pus­me­čio biu­dže­to pa­ja­mas, fi­nan­sų mi­nist­rė In­gri­da Ši­mo­ny­tė tei­gė, kad ben­dras mo­kes­čių pla­nas vyk­do­mas, prasčiausiai se­ka­si su­rink­ti pel­no mo­kes­tį ir da­lį ak­ci­zų.

Po po­sė­džio I. Ši­mo­ny­tė žurna­lis­tams sa­kė: „Ben­dras mo­kes­čių pla­nas įvyk­dy­tas, pa­gal at­ski­rus mo­kes­čius situ­a­ci­ja ne­vie­no­da, pel­no mo­kes­čio pla­nas ne­bu­vo įvyk­dy­tas iš es­mės dėl to, kad įmo­nės pa­kei­tė avan­si­nio pel­no mo­kes­čio mo­kė­ji­mo bū­dą.

Kalbant apie Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį ir Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį, abie­jų šių mokes­čių įplau­kos yra vir­ši­ja­mos ir ten­den­ci­jos iš­lie­ka to­liau“.

Continue reading „Ingrida Ši­mo­ny­tė ne­gir­dė­jo apie „mi­li­jar­dą iš še­šė­lio““