Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį Jungtinėse Valstijose išslaptinti FBI dokumentai, sustiprinantys įtarimus, kad Saudo Arabija buvo susijusi su lėktuvų užgrobėjais, prieš 20 metų įvykdžiusiais rugsėjo 11-osios išpuolius.
 
Vis dėlto paviešintuose FBI užrašuose trūksta galutinių įrodymų, kurių tikėjosi išpuolių aukų šeimos, padavusios Saudo Arabiją į teismą.
 
Iki šiol slaptu laikytame 2016 m. balandžio 4 d. FBI dokumente aptariami tuometinio studento, bet, įtariama, iš tikrųjų Saudo Arabijos žvalgybos agento Omaro Bayoumio ryšiai su dviem „Al-Qaedos“ kovotojais, dalyvavusiais sąmoksle dėl atakų Vašingtone bei Niujorke – Nawafu al Hazmiu ir Khalidu al Midharu.
 
Šiuo dokumentu taip pat sustiprinami jau anksčiau paviešinti įtarimai dėl ryšių tarp šių dviejų teroristų ir Fahado al Thumairy – konservatyvaus imamo Karaliaus Faado mečetėje Los Andžele ir tame pačiame mieste veikančio Saudo Arabijos konsulato pareigūno.
 
Neįvardytas šaltinis FBI pasakojo, kad O. Bayoumis ne tik oficialiai prisistatydavo studentu, bet ir užėmė „labai aukštą statusą“ Saudo Arabijos konsulate JAV. Jis dviem teroristams, Hamziui ir Midharui, padėjo vertimų, kelionių organizavimo, apgyvendinimo ir finansavimo klausimais.
 
Šeštadienį išslaptintas dokumentas vis dėlto buvo gerokai redaguotas ir neatskleidė nenuginčijamo ryšio tarp Saudo Arabijos vyriausybės ir lėktuvų užgrobėjų.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas FB užrašus paviešino spaudžiamas rugsėjo 11-osios aukų šeimų, kurios Saudo Arabiją padavė į teismą dėl bendrininkavimo rengiant išpuolius. Net trys iš eilės po atakų valdžiusios JAV administracijos vis nesutikdavo išslaptinti šių dokumentų, greičiausiai nenorėdamos pakenkti šalies santykiams su Saudo Arabija.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2021.09.13; 06:06

Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf. EPA – ELTA nuotr.

Teisėsaugos institucijoms surengus tarptautinę organizuotų nusikaltėlių sulaikymo operaciją, Švedijoje ir Suomijoje buvo suimta apie 250 asmenų. Tam buvo naudojami slapta infiltruoti šifruoti telefonai, antradienį pranešė valdžios institucijos.
 
Iš viso 16-oje šalių buvo sulaikyta daugiau nei 800 asmenų. 155 areštai buvo susiję su Švedijoje atliktais tyrimais, o dar 100 žmonių buvo suimti Suomijoje. Taip pat Australija pranešė, kad sulaikė daugiau nei 200 žmonių.
 
„Vakar anksti ryte Švedijos policija kartu su žvalgybininkais įvykdė vieną iš didžiausių visų laikų operacijų prieš smurtinius nusikaltimus ir narkotikų tinklus“, – Europolo organizuotoje spaudos konferencijoje sakė Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf.
 
Švedija daugelį metų stengėsi kovoti su augančiu nusikalstamumu ir nusikalstamomis grupuotėmis, dėl kurių ėmė daugėti mirtinų susišaudymų bei sprogdinimų šiaip taikioje šalyje.
 
Naudodamiesi JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) tarp nusikaltėlių slapta išplatintais telefonais, kuriuose buvo įdiegta speciali ANOM programėlė, teisėsaugos pareigūnai galėjo sekti nusikalstamo pasaulio atstovų susirašinėjimus maždaug šimte šalių, šiems planuojant narkotikų, ginklų, pinigų plovimo sandėrius, taip pat žmogžudystes.
 
Šiaurės šalyse sulaikyta daugiau kaip 250 nusikaltėlių. EPA-ELTA nuotr.

Iš visų 12 000 ANOM vartotojų Švedijos policija turėjo prieigą prie maždaug 1 600 paskyrų ir galiausiai atrinko apie 600 žmonių. Naudodamasi šia informacija, kaip sakė L. Staaf, Švedijos policija sugebėjo „užkirsti kelią daugiau nei 10 planuojamų žmogžudysčių Švedijos teritorijoje.“
 
Tuo tarpu Suomijos policija antradienį paskelbė, kad per operaciją atliktų plataus masto reidų metu buvo suimta beveik 100 asmenų ir konfiskuota „daugiau nei 500 kilogramų narkotikų, dešimtys ginklų ir šimtai tūkstančių eurų grynaisiais.“
 
Per reidus sostinės regione taip pat buvo konfiskuoti dideli kiekiai kanapių ir automatinių ginklų, pietiniame Tamperės mieste buvo aptiktos dirbtuvės, „kuriose buvo naudojami 3D spausdintuvai šaunamųjų ginklų komponentams gaminti“, – pranešė policija.
 
Kaimyninėje Norvegijoje iš viso buvo areštuoti devyni asmenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.09; 06:00

FTB vadas Christopheris Wray. EPA – ELTA nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) Kapitolijaus šturmą sausio 6 dieną vertina kaip „vidaus terorizmą“. „Šis išpuolis, ši apsiaustis buvo kriminalinis elgesys – tiesiog. Ir šiam elgesiui, kurį mes, FTB, vadiname vidaus terorizmu, nėra vietos mūsų demokratijoje“, – antradienį Senato Teisėsaugos komitete sakė FTB vadas Christopheris Wray‘is.
 
Sausio 6-osios incidentas, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, sukėlė jam „siaubą“. „Vidaus terorizmo problema visoje šalyje per ilgą laiką sukėlė metastazes, ir jos taip greitai neišnyks“, – kalbėjo pareigūnas.
Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.
 
Rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo rėmėjai sausio pradžioje per Kongreso posėdį šturmavo Kapitolijų ir čia sukėlė chaosą. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.
 
D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 06:30

Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.

Sausio 6 d. surengtas gyvybių pareikalavęs Kapitolijaus šturmas parodė opias saugumo ir žvalgybos silpnybes, kariuomenės vadovybei per lėtai sureagavus į prašymus atsiųsti Nacionalinės gvardijos pastiprinimą, antradienį Kongrese sakė saugumo pareigūnai.
 
Per pirmąjį Senate vykusį svarstymą, kurio metu aptartos saugumo klaidos, pareigūnai pripažino, kad didžiausio masto visuomenės grupių susirėmimas nuo Pilietinio karo laikų įvyko dėl žvalgybos informacijos ir koordinacijos trūkumo.
 
Pateikdami įtikinamus parodymus, jie tvirtino, kad apsaugos pareigūnų buvo gerokai mažiau nei ginkluotų ir organizuotų sukilėlių.
 
Pareigūnai atkreipė dėmesį į daugybę žvalgybos klaidų dėl grėsmės lygio – teigta, kad smurto tikimybė sausio 6 d. buvo „labai maža“, nors ekstremistinės grupės, tokios kaip „Proud Boys“, aiškiai parodė Vašingtone ketinančios sujaukti viešąją tvarką.
 
„Šie nusikaltėliai atėjo pasiruošę karui“, – sakė tuometis JAV Kapitolijaus policijos vadas Stevenas Sundas.
 
Vis dėlto „nė viena institucija, įskaitant FTB (Federalinį tyrimų biurą), nesuteikė žvalgybos duomenų apie tai, kad vyks koordinuotas smurtinis tūkstančių gerai ginkluotų sukilėlių išpuolis JAV Kapitolijuje“, teigė S. Sundas, pridurdamas, kad tokiu metu jo vadovaujamų pareigūnų buvo „gerokai per mažai“ agresyviai miniai suvaldyti.
JAV svarbiausios slaptosios tarnybos
 
S. Sundas po Kapitolijaus šturmo, per kurį žuvo vienas policijos pareigūnas ir dar keturi žmonės, atsistatydino. Vėliau dar du policijos pareigūnai nusižudė.
 
Atstovų rūmų seržantas Paulas Irvingas ir Senato seržantas Michaelas Stengeris taip pat atsistatydino.
 
Bendrame Senato Krašto saugumo ir Taisyklių komitetų posėdyje P. Irvingas teigė, kad „nebuvo žvalgybos informacijos apie tai, jog įvyks koordinuotas Kapitolijaus puolimas, tai nebuvo svarstoma nė vienoje iš agentūrų diskusijų, kuriose dalyvavau prieš ataką“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 06:00

Raudonoji mafija. Knygos viršelis

Leidykla „Briedis“ pristato nemažai įvairių apdovaojimų pelniusio tiriamojo žurnalisto Roberto I. Friedmano knygą „Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką“.

Robertas I. Friedmanas knygoje pribloškiančiai atskleidžia Rusijos organizuotą nusikalstamumą, jo augančią galią JAV ir siaubingą to poveikį likusiam pasauliui.

Rusijos nusikalstamumas gali būti siejamas su imperijos laikotarpiu, prasidėjusiu 1720-aisiais, kai ėmė klestėti banditizmas ir vagystės. Dauguma gyventojų buvo valstiečiai, tuo metu gyvenę skurdžiai, o nusikaltėliai, kurie vogė iš valdžios institucijų ir dalijo pelną žmonėms, pelnė Robino Hudo statusą, buvo laikomi vargšų gynėjais ir tapo liaudies herojais. Laikui bėgant atsirado „vorovskoj mir“ (vagių pasaulis), kai šie nusikaltėliai susibūrė ir pradėjo kurti savo elgesio kodeksą, kuris buvo pagrįstas griežtu lojalumu vienas kitam ir opozicija vyriausybei. Dar Leninas bandė juos sunaikinti, bet nepavyko, ir nusikaltėliai išgyveno iki Stalino valdymo. Valdant Stalinui, milijonai žmonių buvo išsiųsti į Gulagus, kur galingi nusikaltėliai stengėsi tapti „įteisintais vagimis“ („vory v zakone“ – „vory“). 

Brežnevo laikų juodosios rinkos korupcija buvo puiki dirva suklestėti organizuotam nusikalstamumui. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje JAV išplėtė imigracijos politiką, leisdama atvykti į šią šalį Sovietų Sąjungos žydams. Dauguma jų įsikūrė Bruklino pietinėje dalyje Braiton Biče (kartais dar vadinamame „Mažąja Odesa“). Į JAV ėmė plūsti sovietų emigrantai, tarp jų buvo daugybė nusikaltėlių ir žudikų, kuriais sovietai norėjo atsikratyti. Daugelis jų greitai įsitvirtino kaip rimta kriminalinė jėga Niujorke, Las Vegase ir kitur.

10-ajame dešimtmetyje nuo Braiton Bičo iki Maskvos, nuo Toronto iki Honkongo Rusijos mafija tapo greičiausiai pasaulyje augančia kriminalinio pogrindžio supergalia. Prekiaudami prostitutėmis, heroinu ir raketomis jie kelia didžiulę grėsmę pasaulio stabilumui ir saugumui.

Tuo, kuo Rusijos mafija yra šiandien, ją pavertė Sovietų Sąjungos žlugimas. Nusilpusioje ir nuskurdusioje Rusijoje ji greitai tapo dominuojančia jėga. Ir dabar ji pasklido po visus Jungtinių Amerikos Valstijų kampelius, įsiliedama į bankus, finansų rinkas, Kanados vertybinių popierių biržą ir brokerių firmas, net Nacionalinę ledo ritulio lygą (NHL), o Amerikos teisėsauga tik šiuo metu ima prabusti ir pastebėti šią didžiulę problemą.

Joks žurnalistas pasaulyje nežino apie Rusijos mafiją Amerikoje daugiau už Robertą Friedmaną. Rizikuodamas savo saugumu jis užmezgė ryšius su daugeliu aukšto rango nusikaltėlių, pirmą kartą papasakojusių apie savo veiklą. Jo tyrimas atskleidė tiesą: Raudonoji mafija įsitvirtinusi visur. To pasekmės teisėsaugai, ekonomikai, užsienio politikai, Amerikos žmonėms yra pribloškiančios.

Robertas I. Friedmanas daug metų rašė apie Rusijos mafiją leidiniams Details, Vanity Fair ir New York ir už tai jamne kartą buvo grasinama mirtimi. 1993 metais jis apkaltino FTB, kad šis ignoravo jo pateiktą informaciją apie musulmonų ekstremistus po pirmojo Pasaulio prekybos centro bombardavimo. Ši ataskaita R. Friedmanui pelnė Profesionalių žurnalistų draugijos apdovanojimą už geriausią tiriamąją ataskaitą.

2021.02.23; 09:42

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) oficialiai į Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus postą nominavo buvusį valstybės sekretoriaus pavaduotoją Williamą Burnsą.
 
Baltieji rūmai teigė, kad J. Bideno administracija trečiadienį pateikė W. Burnso kandidatūrą Senatui.
 
Jei Senatas patvirtins W. Burnso kandidatūrą, jis pakeis Giną Haspel, kurią 2018 m. vadovauti CŽA paskyrė Donaldas Trumpas. W. Burnsas turėtų būti nesunkiai patvirtintas, nes demokratai kontroliuoja Senatą.
 
W. Burnsas daugiau nei tris dešimtmečius dirba JAV diplomatinėje tarnyboje, jis ėjo įvairias pareigas tiek demokratų, tiek respublikonų prezidentų administracijose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 11:09
 

Per susišaudymą JAV Floridos valstijoje žuvo du Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrėjai. Dar trys policininkai, FTB duomenimis, buvo sužeisti, kai antradienio rytą Sanraiso mieste norėjo atlikti kratą vieno įtariamojo bute.
 
Anot žiniasklaidos, buvo tikrinami įtarimai dėl vaikų pornografijos. Du sužaloti pareigūnai nuvežti į ligoninę. Jų būklė „stabili“.
 
Per operaciją žuvo ir šaulys. Laikraščio „Miami Herald“ teigimu, jis nusišovė. Prieš tai jis kelias valandas buvo užsibarikadavęs bute.
Anot duomenų, FTB agentai norėjo paimti įtariamojo kompiuterį ir kitus įkalčius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 08:35

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) ketvirtadienį iki 75 tūkst. dolerių padidino atlygį už pagalbą nustatant asmenį, per sausio 6 d. Kapitolijaus šturmą galimai padėjusį dvi vamzdines bombas.
 
Bombas prie Demokratų ir Respublikonų partijų būstinių, esančių šalia Kapitolijaus, manoma, padėjo asmuo, kuris, kaip užfiksavo stebėjimo kameros, dėvėjo laisvą pilką džemperį, juodas pirštines ir veidą dengiančią medicininę kaukę.
 
Nors bombos nebuvo detonuotos, jos laikomos galimu įrodymu, kad tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai išpuolį planavo iš anksto.
 
Kai kurie analitikai, įskaitant buvusį Kapitolijaus policijos vadą, įtaria, kad bombos galėjo būti padėtos siekiant tyčia nukreipti saugumo pajėgų dėmesį, kad užpuolikai galėtų netrukdomi patekti į Kapitolijų.
 
FTB pranešimas leidžia suprasti, kad institucija galimai neturi naujų įkalčių apie įtariamojo tapatybę.
 
Anksčiau už papildomą informaciją buvo siūlomas 50 tūkst. dolerių atlygis.
Įsiveržusieji į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Institucija buvo sutelkusį dėmesį į kiek neįprastus įtariamojo sportinius batelius, veikiausiai naujo leidimo „Nike Air Max Speed Turf“ modelio.
 
Dėl sausio 6 d. atakos baudžiamoji atsakomybė gali grėsti šimtams žmonių. Per ją D. Trumpo rėmėjai, įaudrinti buvusio prezidento teiginių apie sukčiavimą prezidento rinkimuose, įsiveržė į Kapitolijų, kuriame tuo metu buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė.
 
D. Trumpas kaltinamas pakursčius šią ataką, kuri neužkirto kelio demokrato inauguracijai 46-uoju prezidentu trečiadienį.
 
Federalinė vyriausybė iki šiol pareiškė kaltinimus 117 asmenų, dalyvavusių šioje mirtinoje atakoje.
 
Daugumą jų buvo nustatyti padėjo socialinių tinklų naudotojai, pavyzdžiui, per jų paskelbtus vaizdo įrašus iš įvykio ir gavus informacijos iš nepriklausomų tyrėjų, susitelkusių į kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą.
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Organizacijos „Program on Extremism“ duomenimis, į sąrašą žmonių, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, šiuo metu patenka 102 vyrai ir 15 moterų, visi jie atkeliavo iš 35 skirtingų valstijų ir Vašingtono.
 
Daugumai jų pareikšti kaltinimai neteisėtu įsiveržimu į Kapitolijų ir smurtiniu elgesiu, tačiau kai kuriems pareikšti kaltinimai užpuolimu.
 
Tačiau kai kuriems žmonėms pareikšti kaltinimai buvo dar rimtesni – antradienį trys žmonės buvo apkaltinti sąmokslu.
 
Trijulė, siejama su smurtine, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupe „Oath Keepers“, „planavo įtaigiai šturmuoti JAV Kapitolijų“, sakoma kaltinamajame akte.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 07:00

Leidyklas „Briedis“ pristato knygą „Operacija „Šedevras“

Garsiausio pasaulyje meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano karjera, švelniai tariant, labai neįprasta. R. Wittmanas su bendraautoriumi Johnu Shiffmanu kaip įmanydami stengėsi kuo tiksliau rekonstruoti visus įvykius. Peržvelgė oficialias ataskaitas, meno nusikaltimų knygas, meno istorijos veikalus, asmeninius užrašus, vaizdo įrašus, nuotraukas ir kvitus, taip pat įvairius oficialius ir neoficialius dokumentus bei išrašus. Vėl ir vėl lankėsi nusikaltimų vietose ir muziejuose tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje. Siekdami atkurti per pasalas vykusius dialogus, peržiūrinėjo sekimo vaizdo ir garso medžiagą ir išrašus.

R. Wittmanas, dažniausiai neginkluotas, dalyvavo daugybėje slaptųjų operacijų, gaudė meno kūrinių vagis, sukčius ir juodosios rinkos prekeivius visame pasaulyje. Jis žavi istorijomis, susijusiomis su neįkainojamo meno ir senienų – Rockwello ir Rembrandto, Monet ir Picasso paveikslų, auksinių senovės Peru kario šarvų, Rodeno skulptūros, įkvėpusios impresionistų judėjimą, galvos apdangalo, kurį Geronimas vilkėjo savo paskutiniame „Pow-Wow“, retos Pilietinio karo kovinės vėliavos, kurią mūšyje nešė kariai, – atgavimu. Sugauti meno vagys ir aferistai – turtingi ir vargšai, protingi ir kvailiai, organizuoti nusikaltėliai ir beviltiški vienišiai. Kontrabandininkas, atnešęs jam pagrobtą VI a. lobį, pasirodė esąs aukšto rango diplomatas. Vertintojas, pavogęs nesuskaičiuojamą daugybę relikvijų iš karo didvyrių palikuonių, buvo aristokratiškai atrodęs sukčius. 

FTB apskaičiavo, kad per šias rizikingas operacijas buvo susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių. R. Wittmanas teigia, jog statistika jam nerūpi. Kas vertingiau – Rembrandto autoportretas ar karius į mūšį vedusi Amerikos vėliava? Jie abu – neįkainojami.

APIE AUTORIUS

Robertas K. Wittmanas dvidešimt metų dirbo FTB specialiuoju agentu. Jis padėjo sukurti Meno nusikaltimų tyrimo grupę, buvo vyresnysis tyrėjas. Atstovavo Jungtinėms Valstijoms visame pasaulyje: vykdė tyrimus, konsultavo užsienio šalių policiją ir muziejus įvairiais meno nusikaltimų tyrimo, paveikslų paieškų ir saugumo klausimais.

Johnas Shiffmanas yra „The Philadelphia Inquirer“ reporteris. Buvęs teisininkas ir Baltųjų rūmų bendradarbių programos direktoriaus pavaduotojas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą kaip žurnalistas, o 2009 metais buvo Pulitzerio premijos finalininkas.

2021.01.21; 18:00

Prieš JAV prezidento inauguraciją FTB tikrina karius. EPA-ELTA nuotr.

Nežinomi asmenys pavogė du karinės uniformos komplektus netoli Vašingtono, kur trečiadienį įvyks JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracija. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN.
 
Pasak jo šaltinių, incidentas kelia nerimą valdžios institucijoms, kadangi anksčiau FTB darbuotojai gavo duomenų, jog kažkokie asmenys internete svarstė galimybę įsigauti į J. Bideno inauguracijos ceremoniją dedantis JAV nacionalinės gvardijos kariais.
 
Kaip pažymi CNN, du uniformos komplektai buvo pavogti iš JAV armijos kariškio automobilio. Tai įvyko Merilando valstijoje, netoli Vašingtono. Spėjama, kad mašinos durys buvo neužrakintos. Pareigūnų nuomone, vagystė „nebuvo tikslinga“. Atliekamas tyrimas.
 
Pentagono atstovai antradienį pranešė, jog 12 JAV nacionalinės gvardijos karių buvo nušalinti nuo tarnybos per inauguraciją, kadangi jie gali būti susiję su įtartina veikla.
 
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:06

Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.

Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.

Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.

Pirmiausia persispausdiname iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą. Po to publikuosime J.Šveco interviu iš gordonua.com.

Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.

XXX

ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021

Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com

Tai, kas pastaruosius mėnesius vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kasdien vis labiau primena tai, kas vyko Vokietijoje lygiai prieš 88 metus, 1932–1933 m. O vadinamasis „Kapitolijaus šturmas“, vykęs 2021 m. sausio 6 d., vis labiau įgyja 1933 m. vasario 27 d. Vokietijos Reichstago padegimui būdingų bruožų.

Prieš aiškinantis „Kapitolijaus šturmo“ esmę ir galimus padarinius, reikia atsakyti į kelis pastaruoju metu dažnai užduodamus klausimus.

  1. Klausimas. Kas laimėjo JAV prezidento rinkimus 2020 m. lapkričio 3 d.?

Atsakymas. Nežinoma.

Jeigu lapkričio 3 d. balsavimo rezultatai būtų skaičiuojami pagal principą „vienas žmogus – vienas balsas“, tai laimėtojas greičiausiai būtų Joe Bidenas. Kadangi JAV rinkimų rezultatai skaičiuojami pagal atskirose valstijose išrinktų Rinkikų kolegijos delegatų balsų skaičių, o kai kuriose valstijose rinkimų rezultatai sukėlė ginčų, tai kiekvieno kandidato rinkikų skaičius šiuo metu nežinomas.

  1. Klausimas. Kiek amerikiečių nepripažįsta, kad įvykę rinkimai buvo sąžiningi?

Atsakymas. Maždaug 40 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, tarp jų – 72 proc. respublikonų. Toks skaičius piliečių, manančių, kad įvykęs balsavimas buvo nesąžiningas, kai kandidatų rezultatai buvo artimi oficialiems ir visuomenėje įkaito politinės aitros, žinoma yra pakankamas, kad būtų imtasi įstatymo numatytų ir nenumatytų priemonių likviduoti bet kokį pagrindą abejoti rinkimų sistema.

Išsaugoti JAV piliečių pasitikėjimą šalies rinkimų, teisine, politine sistemomis yra nepalyginti svarbesnis klausimas, nei nustatyti, kas konkrečiai laimėjo 2020 metų prezidento rinkimus.

  1. Klausimas. Ar teisinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?

Atsakymas. Ne.

Principinę konstitucinę klaidą padarė JAV Aukščiausiasis Teismas, atsisakęs iš esmės nagrinėti klausimą dėl kai kurių valstijų balsavimo taisyklių (balsavimo paštu) pakeitimo, nes pagal jų balsavimo rezultatus J. Bidenas nugalėjo Donaldą Trumpą. Jeigu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtų šį klausimą iš esmės ir tuo pasiremdamas priimtų sprendimą įteisinti pasikeitusias taisykles ir, vadinasi, įteisintų J. Bideno pergalę ginčytinose valstijose, tai rinkimų kokybės patikros teisiniai ištekliai būtų pasibaigę. Kadangi šių išteklių neprireikė, tai JAV piliečių ir nepriklausomų stebėtojų abejonės ne tik nebuvo išsklaidytos, bet ir gerokai sustiprintos. Jas dar labiau padidino daugelio demokratų pareiškimai, kad ateityje nebus balsuojama paštu.

  1. Klausimas. Ar politinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?

Atsakymas. Ne.

Principinę politinę klaidą padarė JAV Kongresas, atsisakęs lygiateisiškumo pagrindais su vienodu Respublikonų ir Demokratų partijų atstovų dalyvavimu kurti komisiją, kuri patikrintų ginčytinų valstijų balsavimo kokybę. Jeigu Kongresas būtų įsteigęs tokią komisiją, kuri iš esmės išnagrinėtų šį klausimą ir tuo pasiremdama priimtų sprendimą dėl ginčytinų valstijų rezultatų pagrįstumo, tai Kongreso rinkimų kokybės patikros politiniai ištekliai būtų išsemti. Susidarė įspūdis, kad Demokratų partijai gerokai svarbiau bet kokia kaina pasiekti pergalę.

  1. Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos negali įveikti visuomenės iššūkių?

Atsakymas. Teisė pateikti peticiją, organizuoti demonstraciją, surengti protestą. Būtent šia teise pasinaudojo JAV piliečiai per 2021 m. sausio 6 d. vykusias manifestacijas, kai jose Vašingtone dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių.

  1. Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos atsisako priimti visuomenės iššūkius?
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

Atsakymas. Taisė pakeisti tokį politinį režimą. Išsamus šios teisės aprašymas yra kanoniškame JAV nepriklausomybės deklaracijos tekste: „…visa praeities patirtis patvirtina, kad žmonės linkę kentėti nuodėmes tol, kol jas galima kentėti, nei naudoti savo teisę panaikinti vyriausybės formas, kurios tapo jiems įprastos. Tačiau kai daugybė piktnaudžiavimo ir prievartos, siekiančių to paties tikslo, rodo klastingą kėslą priversti žmones susitaikyti su neribotu despotiškumu, nuversti tokią vyriausybę ir sukurti naujas ateities saugumo garantijas yra žmonių teisė ir pareiga“.

Sausio 6 d. įvykiuose JAV piliečiai ne tik nepasinaudojo šia teise, bet net ir nebandė ja pasinaudoti. Paplitę tvirtinimai, neva sausio 6 d. JAV rengiamas valstybinis perversmas, neatitinka realybės.

  1. Klausimas. Ar prezidentas D. Trumpas kvietė – arba savo kalboje prie Baltųjų rūmų, arba kitu metu – „šturmuoti Kapitolijų“, „užimti Kongresą“ arba imtis kitų prievartos veiksmų?

Atsakymas. Ne.

Panašūs tvirtinimai, kuriuos skleidžia D. Trumpo oponentai, neatitinka realybės.

  1. Klausimas. Ar turi piliečiai teisę organizuoti demonstracijas šalia nacionalinio parlamento pastato (pavyzdžiui, Kapitolijaus, kuriame yra JAV Kongresas)?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

  1. Klausimas. Ar turi piliečiai teisę įeiti į nacionalinio parlamento pastatą (pavyzdžiui, į Kapitolijų, kuriame yra JAV Kongresas)?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

Iki 2021 m. sausio 6 d. tokio klausimo iš principo nekilo. Kaip ir Amerikos, taip ir užsienio piliečiai reguliariai lankėsi Kapitolijuje ir kitose JAV Kongreso patalpose beveik be apribojimų (pastatuose, kuriuose yra kongresmenų ir senatorių biurai, – net nepateikdami asmens tapatybės dokumento).

  1. Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė vidines Kapitolijaus taisykles dėl lankymosi patalpose, kuriose yra JAV Kongresas?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

  1. Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė JAV konstituciją?

Atsakymas. Be abejonės, ne.

  1. Klausimas. Ar kitose šalyse esama analogiškų parlamento rūmų užėmimo (įsibrovimo į parlamento pastatą) atvejų asmenimis, protestavusiais prieš oficialius ginčytinų rinkimų rezultatus?

Atsakymas. Taip.

Pastaruosius du dešimtmečius asmenys, prieštaravę dėl oficialių prezidento arba parlamento rinkimų rezultatų, buvo užėmę kelis parlamentų pastatus (buvo įsibrovę į tokius pastatus):

Jugoslavija, 2020 m. spalio 5 d. – Buldozerių revoliucija;

Sakartvelas (Gruzija), 2003 m. lapkričio 22 d. – Rožių revoliucija;

Kirgizija, 2005 m. kovo 24 d. – Tulpių revoliucija;

Moldova, 2009 m. balandžio 7 d. – Vynuogių revoliucija;

Kirgizija, 2010 m. balandžio 6 d. – Melionų revoliucija;

Moldova, 2016 m. sausio 20 d. – Chrizantemų revoliucija.

Daugeliu šių atvejų po tokių įsiveržimų šių šalių valdžia (rinkimų komisijos, aukščiausieji (konstituciniai) teismai, parlamentai, prezidentai) arba „tikslinosi“, kokie pirminiai rinkimų rezultatai, arba paskirdavo naujus rinkimus, arba skirdavo naują antro rinkimų turo balsavimą, kaip tai įvyko, pavyzdžiui, 2004 m. gruodžio 26 d. Ukrainoje, Oranžinės revoliucijos metu. Šių atvejų atžvilgiu šiuo metu egzistuoja konsensusas, kad paskelbti pirminiai rinkimų rezultatai šiais atvejais buvo sufalsifikuoti. Nė vienas iš šių parlamentų užėmimo atvejų nebuvo pripažintas ir nepripažįstamas kriminaliniu aktu arba valstybinio perversmo požymiu (aktu).

  1. Klausimas. Ar yra atvejų, kad kitų šalių veikianti valdžia atsisakytų atlikti ginčytinų balsavimo rezultatų falsifikacijos (iškraipymo) tyrimus nepaisydama masinių piliečių protestų?

Atsakymas. Taip.

Štai keli tokie atvejai:

Baltarusija – 2006, 2010, 2015 m., 2020 m. rugpjūtis – 2021 m. sausis.

Iranas – 2009 m. birželis.

Azerbaidžanas – 2011 m.

Rusija – 2011–2012 m.

Venesuela – 2018–2019 m.

Kazachstanas – 2019 m. birželis.

Visose šiose šalyse valdžia priklauso autoritarinėms diktatūroms, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti valstybinę valdžia savo rankose nepaisant faktinių piliečių balsavimo rezultatų.

Dabar prie šio sąrašo šalių, kurių vadovybės atsisako tirti ginčytinus oficialius rinkimų rezultatus ir skelbti naujus rinkimus, 2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį prisijungė ir JAV.

    14. klausimas. Ar sausio 6 d. Vašingtone manifestantai buvo ginkluoti, kovodami su policija (savo oponentais)?

Atsakymas. Ne.

Vašingtono policijos tarnautojų pranešimai nedviprasmiai – neužregistruota nė vieno atvejo, kad manifestantai naudotų šaunamuosius arba šaltuosius ginklus susiremdami su savo oponentais (policija).

    15. klausimas. Ar policija naudojo ginklus susiremdama su manifestantais?

Atsakymas. Taip.

Dėl šaudymo prisitaikius Kapitolijaus apsaugos darbuotojas mirtinai sužeidė Ashli Babbitt, 35 metų JAV karinių oro pajėgų veteranę. Iš viso žuvo 4 manifestantai ir vienas policininkas (nuo smūgio gesintuvu).

     16. klausimas. Ar galima lyginti sausio 6 d. Vašingtono manifestacijos prievartos mastą su 2020 m. vasarą–rudenį „Black Lives Matter“ (BLM) ir „Antifos“ narių organizuotų žudynių prievartos mastu?

Atsakymas. Be abejonės, ne.

Žmogžudysčių, puolimų sunkinančiomis aplinkybėmis ir puolimų naudojant šaunamuosius ginklus pradedant 2020 m. gegužės pabaiga (BLM ir „Antifos“ žudynių pradžia) skaičius gerokai išaugo palyginti su atitinkamais praeitų metų laikotarpiais.

Žmogžudysčių skaičius, palyginti su 2019 metų vasara ir rudeniu, padidėjo: 2020 m. vasarą – 42 proc., 2020 m. rudenį – 34 proc. 21-ame JAV mieste, pateikusiam 2020 m. vasaros ir rudens žmogžudysčių duomenis, buvo įvykdyta 610 žmogžudysčių daugiau nei tokiu pat laikotarpiu 2019 m.

     17. klausimas. Ar pasitvirtino stebėtojų, po 2016 m. prezidento rinkimų prognozavusių, kad išrinktas prezidentas D. Trumpas sunaikins svarbiausias JAV politines ir teisines institucijas, prognozės?

Atsakymas. Ne, jos subliūško.

Prezidento kadencijos metu D. Trumpas veikė arba neviršydamas savo konstitucinių įgaliojimų, arba – tais atvejais, kai jis, teisinės sistemos arba JAV Kongreso nuomone, peržengdavo jų ribas, teismai ir JAV Kongresas priimdavo sprendimus, blokuojančius tokius D. Trumpo sprendimus.

    18. klausimas. Ar pastaruoju metu buvo naikinamos svarbiausios JAV politinės ir teisinės institucijos?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

Per pastaruosius mėnesius nustojo galioti pirmoji JAV Konstitucijos pataisa žodžio laisvės srityje. Pastaruosius mėnesius sporadiškai, o nuo sausio 6 d. – nuolat socialinių tinklų tviterio, feisbuko, instagramo vadovybė cenzūruoja paskyras, pridėdama prie užblokuotų dešimčių tūkstančių įvairių asmenų paskyrų ir prezidento D. Trumpo paskyras.

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį įdiegus balsavimą paštu padaryta nepataisoma žala JAV rinkimų sistemos vientisumui ir sąžiningumui, dėl kurios anksčiau nekildavo jokių rimtų abejonių.

2021 m. sausį nustojo galioti pirmoji JAV konstitucijos pataisa dėl susirinkimų laisvės – Vašingtono merės Murielės Bowser (Demokratų partijos atstovės) sprendimu mieste 15 parų įvesta komendanto valanda, Kapitolijaus rajonas aptvertas betono blokais, vos ne kiekvienoje miesto sankryžoje patruliuoja policininkai.

Pastaruosius mėnesius įsibėgėjo beprecedentė kampanija dėl antros JAV Konstitucijos pataisos – teisės nešioti ginklą – panaikinimo.

     19. klausimas. Kas šiandien griauna svarbiausias politines ir teisines JAV institucijas?

Atsakymas. JAV demokratų vadovybė, siekianti įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą.

     20. klausimas. Kam JAV Demokratų partijai būtina įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą?

Atsakymas. Kad būtų įgyvendintos ne vieną kartą J. Bideno, Kamalos Harris, BLM paskelbtos radikaliojo socializmo, juodojo rasizmo, žaliojo totalitarizmo programos.

O dabar keli žodžiai apie sausio 6 d. specialiąją operaciją „Spąstai“

Spąstų parengimas

Sausio 4 d. Vašingtono merė Murielė Bowser pareiškė, kad miestui patruliuoti dėl tikėtinų manifestacijų sausio 4–6 d. ji pasitelkia Nacionalinę gvardiją. Kartu buvo paskelbta, kad iš 340 pasitelktų darbuotojų gatvėse patruliuos tik 115 žmonių, beje nė vieno iš jų – manifestacijų vykdymo vietose Nacionalinės alėjos teritorijoje ir Kapitolijaus rajone. Palyginkite: beveik pirmomis BML žudynių dienomis 2020 m. birželio pradžioje į Vašingtoną buvo nusiųsta 1 900 JAV Nacionalinės gvardijos karių, kurių skaičius vėliau dar padidintas. Šie pareiškimai iš karto pakvipo provokacija – kilo įtarimas, kad Vašingtono merija sąmoningai kuria išskirtinio teisėsaugos pajėgų silpnumo įspūdį ir jų visiško nebuvimo ten, kur tikėtasi daugybės žmonių susibūrimo.

Gandai

Įtarimai sustiprėjo sausio 5 dieną, kai Demokratų partijos šalininkai pradėjo skleisti gandus, kad kraujo praliejimas neišvengiamas ir kad jis būtinai įvyks kitą dieną. Šių eilučių autoriui apie tai pranešė iš karto keli žmonės, kurie reguliariai kontaktuoja su demokratais. Tai atrodė ganėtinai keistai anksčiau vykusių panašių įvykių fone. Tuomet susidūrimai – jeigu jų ir būdavo, jie įvykdavo netikėtai, kai iš anksto, juolab prieš parą, niekas nežinojo ir juo labiau neįspėjo nei apie galimą, nei apie neišvengiamą kraujo praliejimą.

FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.

Sausio 6 dieną Vašingtono protestuose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių. Manifestantai užėmė didžiąją miesto centro dalį. Beveik visur eitynės ir mitingai vyko be prievartos. Jie buvo taikūs net tuomet, kai mažos BLM grupuotės demonstratyviai ir specialiai bandė provokuoti juos daug kartų skaičiumi lenkiančius protestų dalyvius, kaip, pavyzdžiui, Pensilvanijos aveniu, ko tiesioginiu liudininku tapo ir šių eilučių autorius.

Provokavimas

Trys BLMistai provokuojamai mosikavo savo vėliava (už jos nuplėšimą nuo afrikietiškos bažnyčios prieš tai buvo areštuotas „Proud Boys“ lyderis) ir šaukdami įžeidinėjo pro juos praeinančius dešimtis tūkstančių protestuojančiųjų. Šie susivaldydami jiems atsakydavo „Prisijunkite prie mūsų!“ ir griežtai kartojo savo kolegoms: „Tik be prievartos! Nelieskite jų! Jie tik ir trokšta muštynių!“

Spąstai

Vienintelė vieta, kur buvo panaudota prievarta, – tai užpakalinė (manifestacijos su milijonu dalyvių atžvilgiu), t. y. rytinė Kapitolijaus pusė, prie kurios priartėjo keliasdešimt gerai ekipiruotų ir ryžtingai nusiteikusių asmenų. Kongreso policija jiems nepasipriešino ir greitai pasitraukė į pastatą, nors Kapitolijaus durys buvo užrakintos, už daugelio jų nebuvo jokios apsaugos. Todėl šie aktyvūs kariai turėjo galimybę išlaužti kelias spynas, sudaužyti stiklus ir be kliūčių patekti į pastatą, kuriame jų judėjimui iš pradžių niekas nepasipriešino.

Kas vyko toliau, visiems gerai žinoma.

Spąstai suveikė.

2021 m. sausio 6 d. „Kapitolijaus šturmas“ primena: pagal pritaikytą metodą – vadinamąjį 2010 m. gruodžio 19 d. „Vyriausybės rūmų šturmą“, specialiųjų tarnybų provokaciją, kurią panaudojo Aliaksandras Lukašenka Baltarusijos opozicijai sutriuškinti, o pagal realų sumanymą – 1933 m. vasario 27 d. „Reichstago padegimą“, kurį panaudojo Hitleris, kad įvestų Vokietijoje nacistinę diktatūrą.

„Echo Moskvy“; ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021

2021.01.18; 18:00

Prieš JAV prezidento inauguraciją FTB tikrina karius. EPA-ELTA nuotr.

JAV teisėsaugos agentūros prieš Joe Bideno inauguraciją tikrina Nacionalinės gvardijos karius, kad įsitikintų, jog jie nekelia grėsmės, sekmadienio transliacijos metu teigė keturių žvaigždučių generolas.
 
Po sausio 6 d. įvykdyto kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo rėmėjų išpuolio Kapitolijuje paaiškėjo, kad kai kurie dalyvavusieji turi ar yra turėję ryšių su karinėmis pajėgomis.
 
Nacionalinės gvardijos biurui vadovaujančio generolo Danielio Hokansono sekmadienį „CBS News“ paklausė, ar kariai yra tikrinami prieš atvykdami į Vašingtoną.
 
„Bendradarbiaujant su Slaptąja tarnyba ir Federaliniu tyrimų biuru (FTB) tikrinami visi atvykstantys kariai“, – teigė D. Hokansonas.
 
Didelė dalis Vašingtono šiomis dienomis primena įtvirtintą bazę karo zonoje. Atskirta didžioji centro dalis, saugumo tvoros yra sutvirtintos spygliuota viela, į sostinę dislokuota maždaug 25 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 12:06

Kapitolijaus bokštas. EPA – ELTA nuotr.

Sulaikytas JAV sunkiojo metalo grupės „Iced Earth“ lyderis Jonas Schafferis, dalyvavęs sausio 6 d. riaušėse Vašingtono centre.
 
„J. Schafferis iš Kolambuso (Indiana) sulaikytas dėl sausio 6 d. incidento Kapitolijuje. Jam pateikti kaltinimai pagal šešis punktus, tarp kurių – dalyvavimas fizinio smurto akte Kapitolijaus pastate“, – sakoma FTB skyriaus Indianapolyje pranešime. Įtariama, kad J. Schafferis kartu su kitais protestuotojais purškė dujas iš balionelių į Kapitolijaus policininkus.
 
Kaip patikslina laikraštis „The Indianapolis Star“, remdamasis FTB atstove Chris Bavender, muzikantas pasidavė valdžiai sekmadienį, kai buvo paskelbta riaušių dalyvių nuotrauka, kurioje buvo matyti ir J. Schafferis.
 
Sausio 6 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 12:00

FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras turi informacijos, kad netrukus visose šalies valstijose planuojama rengti ginkluotas protesto akcijas.
 
Tai pirmadienį savo tviteryje pranešė televizijos kanalo ABC žurnalistas Aaronas Katersky`is. Jis remiasi gautu FTB dokumentu.
 
Jame pateiktais duomenimis, nustatyta ginkluota grupė ketina vykti į JAV sostinę sausio 16 d. „Jie įspėjo, jog jeigu Kongresas mėgins nušalinti JAV prezidentą remiantis (konstitucijos) 25-ąja pataisa, tai prasidės galingas sukilimas“, – pateikia dokumento ištraukas A. Kastersky`is.
 
Kaip sakoma dokumente, protestai prie 50-ties valstijų įstatymų leidžiamųjų susirinkimų planuojami sausio 16-20 dienomis, o prie Kapitolijaus Vašingtone – sausio 17-20 dienomis.
 
Protesto akcijų organizatoriai, kaip pranešama, ragina užimti teismus ir administracinius pastatus, jeigu dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas bus nušalintas nuo valdžios iki sausio 20-osios, išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos dienos.
 
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus.
 
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
 
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 00:30

FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) paragino Amerikos piliečius padėti rinkti informaciją apie asmenis, sukėlusius riaušes trečiadienio vakare prie JAV Kongreso ir jo viduje, kai ten buvo tvirtinami prezidento rinkimų rezultatai.
 
Tai ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Newsweek“.
 
„FTB renka informaciją, padėsiančią nustatyti asmenis, kurie aktyviai kurstė griebtis smurto Vašingtone, – sakoma dokumente, paskelbtame specialiosios tarnybos tinklalapyje. – FTB priima žodinius pranešimus ir vizualią informaciją iš skaitmeninių laikmenų apie riaušes ir smurtą Kapitolijaus pastate ir aplinkiniame Vašingtono rajone 2021 metų sausio 6 d.“.
 
FTB prašo visus neteisėtų veiksmų liudininkus pateikti jam visą su šiomis riaušėmis susijusią informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Mūsų tikslas – užtikrinti konstitucinę piliečių teisę protestuoti apsaugant kiekvieną žmogų nuo smurto ir kitokio kriminalinio aktyvumo“, – sakoma tekste. Jame taip pat pranešama, kad atidaromas specialus interneto puslapis, į kurį reikia siųsti atitinkamus duomenis.
 
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
 
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 07:00

Dvi trečiadienį Vašingtone rastos vamzdinės bombos, žinybų duomenimis, iš tikrųjų buvo pavojingi sprogmenys. Jie galėjo padaryti didelės žalos, ketvirtadienį pranešė Kapitolijaus policija.
 
Sprogmenys padaryti nekenksmingi ir tolesniam tyrimui perduoti Federaliniam tyrimų biurui (FTB).
 
Trečiadienį pradžioje buvo neaišku, ar abu įtartini objektai nėra muliažai. Vienas sprogmenų buvo padėtas prie Respublikonų partijos būstinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 05:55

JAV vyriausybė sekmadienį patvirtino, kad prieš jos kompiuterių tinklus buvo įvykdyta kibernetinė ataka, o laikraštis „The Washington Post“ paskelbė, jog mažiausiai du departamentai patyrė Rusijos valstybės programišių ataką.
 
„Dirbame su mūsų agentūros partneriais dėl neseniai aptiktos veiklos Vyriausybės tinkluose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) atstovas.
 
„CISA teikia techninę paramą paveiktoms institucijoms, siekiant nustatyti ir sumažinti galimus pažeidimus“, – teigė jis.
 
„The Washington Post“ pranešė, kad šios atakos yra susijusios su atakomis prieš kibernetinio saugumo įmonę „FireEye“, kuri įtaria, kad ataka buvo remiama valstybės.
 
JAV žiniasklaida taip pat pranešė, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) dėl atakų įtaria Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) dirbančią programišių grupę.
 
Manoma, kad ta pati grupė vykdė atakas ir Baracko Obamos kadencijos metais.
 
Savo ruožtu Rusijos ambasada JAV atmetė neva „nepagrįstus“ kaltinimus ir neigė savo vaidmenį vykdant šias atakas.
 
„Kenkėjiška veikla informacinėje erdvėje prieštarauja Rusijos užsienio politikos principams, nacionaliniams interesams ir požiūriui į tarpvalstybinius santykius. Rusijos nevykdo puolamųjų operacijų kibernetinėje erdvėje“, – sakoma ambasados pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 12:00

Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.

Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
 
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
 
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
 
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
 
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
 
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
 
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
 
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
 
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
 
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:33

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir pagrindinė šalies kibernetinio saugumo agentūra perspėja, kad per lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus provokatoriai gali pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti dezinformaciją, kuria siekiama diskredituoti rinkimų rezultatus.
 
„Užsienio šalių veikėjai ir kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti naujus tinklalapius, pakeisti jau esamus tinklalapius, kurti ir dalytis atitinkamu turiniu socialiniuose tinkluose, kad skleistų melagingą informaciją“, – sakoma bendrame FTB ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pranešime.
 
Tokiais veiksmais būtų siekiama diskredituoti rinkimų procesą ir sumažinti pasitikėjimą JAV demokratinėmis institucijomis, teigia agentūros.
 
Pasak jų, dėl planuojamo aktyvesnio balsavimo paštu pandemijos metu, rinkimų apylinkėms gali prireikti kelių dienų, kad suskaičiuotų balsalapius ir paskelbtų rezultatus.
 
Pakenkti norintys veikėjai taip pat esą galėtų pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti melą apie rinkėjų priespaudą, sukčiavimą ar prastą rinkimų infrastruktūrą. Taip „siekiama įtikinti visuomenę, kad rinkimai nėra legitimūs“, teigia FTB ir kibernetinio saugumo agentūra.
 
Pareigūnai paragino gyventojus patikrinti gaunamos informacijos šaltinius ir įsitikinti, kad jie yra patikimi. Taip pat visuomenė raginama pranešti FTB apie pastebėtą dezinformaciją.
 
Mokslininkai ir socialinių tinklų bendrovės jau dabar skelbia užfiksavusios padidėjusį bandymų diskredituoti rinkimus skaičių, kurių šaltiniai – tiek JAV vidaus gyventojai ir organizacijos, tiek ir užsienio valstybių veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 08:01

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį paskelbė, kad dislokuoja dar daugiau federalinių saugumo agentų į dar tris JAV miestus – Klivlandą, Detroitą, Milvokį, kad šie sumažintų padidėjusį nusikalstamumo lygį.
 
Pranešime, kuriame skelbiama apie šį žingsnį, generalinis prokuroras Billas Barras teigė, kad visuose trijuose demokratų valdomuose miestuose „buvo užfiksuotas stebinančiai išaugęs nusikalstamumo lygis, ypač žmogžudysčių skaičius“.
 
D. Trumpo administracija kiek anksčiau federalinių agentų dislokavo Čikagoje, Albukerkyje, visuomenės pykčiui augant dėl jų dislokavimo Portlande, kur pajėgos susirėmė su demonstrantais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:22