JAV valdžia pažadėjo 20 milijonų dolerių premiją už informaciją, kuri padėtų nustatyti, kur yra buvęs FTB darbuotojas Robertas Levinsonas, dingęs Irane 2007 metais.
 
Tai pirmadienį žurnalistams pranešė aukšto rango Amerikos administracijos atstovas.
 
„(Pagal Valstybės departamento programą „Atlygis už pagalbą teisingumui“) mes skelbiame atlygį iki 20 milijonų dolerių už patikimą informaciją, kuri padėtų nustatyti buvusio FTB agento R. Levinsono buvimo vietą ir grąžinti jį į tėvynę“, – sakė jis.
 
R. Levinsonas dingo lankydamasis Irane 2007 metų kovą, pastarąjį kartą jį matė Kišo saloje.
 
Iš pradžių Vašingtonas teigė, kad vyras neturėjo nieko bendra su JAV žinybų veikla ir atvyko į Iraną privačiais dalykiniais reikalais. Bet naujienų agentūra „The Associated Press“ 2013 metais atliko žurnalistinį tyrimą ir nustatė, kad R. Levinsonas Irane vykdė CŽV užduotį.
 
Praeityje R. Levinsonas dirbo Federaliniame tyrimų biure ir tyrė baudžiamąsias bylas, taip pat dalyvavo kovoje su organizuotu nusikalstamumu.
 
Pagal oficialią įvykių versiją, R. Levinsonas pasitraukė iš FTB 1998 metais.
 
Po atsistatydinimo jis kurį laiką dirbo privačiu sekliu, bet nuo 2006 metų birželio pradėjo bendradarbiauti su CŽV ir rinko šiai žinybai informaciją įvairiose šalyse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 05:00

Kaip praneša leidinys „The Wall Street Journal“, Bilas Reilis buvo neetatinis JAV slaptosios tarnybos FTB agentas. 2015-aisiais metais, kai išvyko Donbaso kryptimi, jam sukako 28-eri metai.

Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas 2015-aisiais į Donbasą keliavo turėdamas maskuojančią legendą – apsimetė prijaučiantis prorusiškiems separatistams, užsirašė savanoriu į „Novorosija“ gretas. 

Atkreiptinas dėmesys, kad B.Reilis sumanė judėti Donbaso kryptimi tuoj po to, kai virš šios teritorijos buvo numuštas Boeing, skridęs reisu MH17.

Manoma, kad būtent Donbase veikiančiais separatistais susidomėti jaunuolį paskatinęs kuratorius iš FTB Timas Reindžesas. Pasiūlė imtis šios temos tuoj po Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos. Be to, paaiškėjo, kad B.Reilio prosenelis kilęs iš Donbaso regiono.

Minėtas leidinys taip pat informuoja, kad B.Reilis pirmiausia atskrido į Maskvą. Tai nutiko 2015 metų gegužės 15 dieną. Ten jį pasitiko separatistų atstovas Michailas Polinkovas. M.Polinkovas ir užrašė amerikietį į prorusiškųjų separatistų gretas.

Tų pačių metų birželio 25-ąją amerikietis bandė kirsti fronto liniją, nusistovėjusią tarp Ukrainos valstybinių pajėgų ir rusų separatistų užimtų teritorijų. Tada ryšys su B.Reiliu ir prapuolė.

Kad B.Reilis nužudytas, Detroite gyvenantys tėvai sužinojo tik 2018-aisiais metais. Žinoma, kad vaikiną kažkas nudūrė, smogdamas į krūtinę aštriu daiktu, greičiausiai durklu. B.Reilis iš pradžių buvo palaidotas netoli Dibrovkos kaimo Donecko srityje. Bet tėvai kūną pargabeno namo į Ameriką. Tai buvo padaryta 2018-aisiais.

Tik dabar, 2019-aisiais, amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ papasakojo apie nesėkmingą FTB agento B.Reilio žygį pas rusiškuosius separatistus. Kaip Rusijos žvalgyboms pavyko iššifruoti, kas iš tiesų esąs B.Reilis, – nežinoma.

Be kita ko, FTB kategoriškai neigia, esą B.Reilis turįs sąsajų su FTB.

Priminsime, kad Boeing 777, skridęs iš Amsterdamo į Kualą-Lumpurą, buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną Donecko srityje netoli Torezo. Žuvo visi 298 žmonės, buvę lėktuve.

Remiantis tarptautinės komisijos 2016 m rugsėjo 28 d. paskelbtomis išvadomis, lėktuvą kliudė raketa, paleista iš komplekso „Buk“. Tas „Buk“ kompleksas buvo specialiai trumpam atvežtas iš Rusijos. Po to jis nedelsiant grąžintas į Rusiją, į Kursko sritį, kur dislokuota RF karinių pajėgų 53-ioji brigada.

Tarptautinė komisija mano, kad dėl šios katastrofos tiesiogiai kalti buvęs vadinamosios DLR gynybos ministras Igorius Girkinas, buvęs vadinamosios DLR žvalgybos vadovas Sergejus Dubinskis, rusų karininkas Olegas Pulatovas ir vadinamosios DLR GRU žvalgybos bataliono vadas Leonidas Charčenko.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

2019.10.21; 07:17

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Oligarchas ir Ukrainos Prezidentas vienoje valtyje?

Kai kurie Ukrainos ekspertai (http://www.slovo.odessa.ua/news/37341-mezhdu-druzhboy-oligarhov-i-bratskim-yarmom-gosdepa.html#ixzz5wYEW8V00) neatmeta galimybės, kad prezidentui Vladimirui Zelenskiui nepatinka oligarcho Igorio Kolomoiskio globa ir todėl jis, neva, priėmė Prezidentūros vadovo Andrejaus Bogdano, jo žmogaus, atsistatydinimo pareiškimą be datos, kad patogiu momentu atleistų jį.

Pareiškimo kopija buvo nutekinta spaudai, bet abi pusės paneigė jo buvimą. Tie patys ekspertai teigia, kad V. Zelenskis iš visų jėgų priešinosi A. Bogdano  paskyrimui, bet buvo priverstas nusileisti oligarchui prieš būsimus Aukščiausiosios Rados (AR) rinkimus.

Kuo ypatingas tas A. Bogdanas? Jei trumpai, tai – 42 metų teisininkas iš Lvovo, iki naujų pareigų buvęs dolerinio milijardieriaus I. Kolomoiskio advokatas, atstovavęs jo interesus finansinėse bei turtinėse bylose.

Ihoris Kolomoiskis. AFP/Scanpix nuotr.

Pateko jis į Prezidento komandą per liūdnai pagarsėjusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus bendražygio Andrejaus Portnovo protekciją, teigia kai kurie žinovai. Iš Vikipedijoje pateiktos pastarojo biografijos seka, kad jis yra labai pavojingas Ukrainos nepriklausomybei Kremliaus įtakos agentas.

Mažai kas Ukrainoje abejoja, kad ekspremjerės Julijos Tymošenkos įkalinimas – ir jo rankų darbas. Po kruvino Euromaidano pergalės 2014 m. vasarį A. Portnovas gavo bėgti į Rusiją, kaip ir jo šefas. Kremliuje patardavo Vladimirui Putinui, kaip „teisiškai“ realizuoti Krymo aneksiją. Į Ukrainą sugrįžo (matyt, V. Putino nurodymu) tik 2019 metų gegužės 19 d., kai po pirmojo Prezidento rinkimų turo ir jam, ir V. Putinui jau buvo aišku, kad po antrojo Prezidentu taps V. Zelenskis.

Taigi, Vladimiro Putino trikampis „A. Portnojus – A. Bogdanas – I. Kolomoiskis“ iš tiesų realiai gali egzistuoti.

Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.

Būdamas Prezidento dešiniąja ranka ir, kaip kalbama, panaudodamas tos rankos įtaką teismams, A. Bogdanas sugebėjo per trumpą laiką teisminiu keliu panaikinti daugelį apribojimų, kuriuos eksprezidentas Petro Porošenko per teismus buvo uždėjęs I. Kolomoiskio turtui: nekilnojamo turto areštus, susidariusias skolas kreditoriams, valstybei nesumokėtus mokesčius, paskirtas baudas ir t.t. I. Kolomoiskis per tą laiką tokiu būdu sutaupė milijonus dolerių, o A. Bogdanas tuo būdu padėjo jam padengti investicijas į V. Zelenskį. Maža to, jau parengti nauji ieškiniai teismuose, per kuriuos oligarchas tikisi gauti iš valstybės 2 mlrd. dolerių kompensaciją už jo banko „Privatbank“ nacionalizavimą, o taip pat dar 700 mln. dolerių už stambiausios Ukrainos aviakompanijos kompanijos „Aerosvit“ subankrotinimą.

„Baideno byla“

Praėjusį savaitgalį Kijeve didelio dėmesio susilaukė specialaus JAV Valstybės Departamento atstovo Ukrainai Kurto Volkerio (jis – moderatorius nuo JAV Rusijos ir Ukrainos kariniame konflikte) JAV Ambasadoriaus ES Gordono Sondlendo kompanijoje pasirodymas. Pirmą kartą pastarojo pavardė Ukrainos ir JAV santykių kontekste išplaukė birželį, kai V. Zelenskis buvo pastebėtas Briuselyje pas jį svečiuose, ir ne šiaip sau, o už vieno stalo su dabartinio JAV Prezidento žentu. Ir Kijeve Sondlendas pasirodė ne šiaip sau: reikėjo akis į akį išsakyti Donaldo Trampo pageidavimą matyti vadinamosios „Baideno bylos“ tęsinį.

Skandalinga istorija su Dž. Baidenu yra susijusi su žinomos Ukrainoje dujas išgaunančios kompanijos „Burisma“, kurios stebėtojų taryboje yra politiko sūnus Hanteris Baidenas, byla.  2014 m. šios firmos reikalais Ukrainoje buvo užvestos kelios baudžiamosios bylos, bet, neva, įsikišo Baidenas-tėtušis ir pasiekė, kad tuometinis P. Porošenkos generalinis prokuroras būtų atleistas. Bylos buvo sužlugdytos, medžiagos paslėptos archyvuose. Bet dabar, artėjant JAV Prezidento rinkimams (2020 metais), ukrainietiški kompromatai vėl turi paklausą. Bet kokios naujienos ta tema sukelia gyvą susidomėjimą JAV žiniasklaidoje. 

Vladimiras Zelenskis ir JAV Prezidento rinkimai

Pasak minėtų ekspertų, V. Zelenskį bando spausti abu būsimieji kandidatai į JAV Prezidento postą, veikiantis prezidentas D. Trampas ir Dž. Baidenas. Ir štai čia jam iškyla uždavinys padaryti teisingą pasirinkimą, idant nepakartotų P. Porošenkos klaidos, „pastačiusio ne ant to žirgo“ per 2016 m. prezidentinį „užbėgimą“. D. Trampas, laimėjęs kovą, nepamiršo apie oficialaus Kijevo paramą tuometinei kandidatei į prezidentus Hilary Klinton.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

„Baideno byla“ įgavo tokią svarią rolę santykiuose tarp šalių, kad net pranešime apie įvykusį V. Zelenskio apie jo telefoninį pokalbį su D. Trampu  neįmanoma buvo nepaminėti primygtinį D. Trampo prašymą. „Trampas įsitikinęs, kad atnaujinta Ukrainos valdžia sugebės greitai pagerinti Ukrainos įvaizdį, užbaigti korupcinių bylų, kurios stabdė sąveiką tarp Ukrainos ir JAV, tyrimą“, – pažymėjo Ukrainos lyderio spaudos tarnyba. V. Zelenskiui tai, galbūt, užuomina, kad konkreti jo oficialaus vizito Baltuosiuose Rūmuose data bus įvardinta tik pasistūmėjus baudžiamosioms byloms, kuriose figūruoja Baidenas-jaunesnysis.

Igoris Kolomoiskis ir JAV

Situacija komplikuojasi dėl nevienareikšmiškų komiką per rinkimus palaikiusio I. Kolomoiskio santykių su JAV. Amerikiečiams kol kas žinoma tik tiek, kad oligarchas, netikėtai tapęs Ukrainos politikos pilkuoju kardinolu, JAV yra laikomas baudžiamojo persekiojimo subjektu. FTB įtaria jį didelių pinigų „plovimu“, o todėl daug kas pataria V. Zelenskiui laikytis kuo toliau nuo šios įtartinos figūros. Kita vertus, jau kitą dieną užmiršti oligarcho jam suteiktą pagalbą – taip pat neetiška. Be to, atstūmimo atveju I. Kolomoiskis gali pateikti ne tik finansines sąskaitas už pravestą kampaniją, bet ir kompromatą prieš jį, kuriuo jis, tikriausiai, iš anksto jau pasirūpino, galintį rimtai pažeminti Zelenskio reputaciją. Žodžiu, pastarojo tebelaukia nelengvo uždavinio sprendimas.

Kurtas Volkeris susitiko ir su Aivaru Abromavičiumi

Aivaras Abramovicius. AFP/Scanpix nuotr.

Kurtas Volkeris per porą parų susitiko su daugeliu politikų ir pareigūnų, galinčių artimiausiu metu užimti kertinius valstybinius postus Ukrainoje. Tarp kontaktavusių su K. Volkeriu buvo: partijos „Tėvynė“ lyderė Julija Tymošenko, „Opozicinės platformos – Už gyvenimą“ lyderis Jurijus Boiko, „Ukroboronprom“ stebėtojų tarybos vadovas Aivaras Abromavičius, į šį posta paskirtas jau naujos valdžios, ir daugelis kitų. Ir visgi Ukrainos politiniuose sluoksniuose manoma, kad pagrindinis K. Volkerio  interesas glūdi Vyriausybės vadovo „paskyrime“. Neva Prezidentūroje premjeru norima matyti I. Kolomoiskiui ir A. Bogdanui paklusnų Aleksejų Gončaruką (šiuo metu – Prezidentūros vadovo A. Bogdano pavaduotoją), o amerikiečiams tai nepatiktų.

Nors su velniu raguotu – kad tik ne su Rusija

Netikėtas amerikiečių diplomatų aktyvumas Kijeve bylotų apie tai, kad JAV nenusigręžė nuo Ukrainos, dar daugiau, nutarė išeiti iš šešėlio ir pademonstruoti savo tikros įtakos jai lygį. Manoma, kad jei JAV ir nepradės atvirai įtakoti Ukrainos veiksmų, tai jos suflerių, ką reikia daryti, pakaks. Tokią galimybę patvirtina ir užsienio „kontrolierių“ buvimas strateginėje kompanijoje „Naftogaz Ukrainy“, ir šalies užsienio skolos dydis, ir dažni priminimai, kad suskystintos JAV dujos Kijevui – geriausias vienos iš energetinių problemų sprendimas, ir gandai apie Ukrainos įmonių, tarp jų – ir valstybinių, skolų išpirkimą Rotšildų kompanijomis.

Aplamai, apie tai, kad „Amerika nusipirko Ukrainą už grąšius“, kalbama jau seniai. Patikslinčiau, ne Amerika, o viena tautinė jos grupuotė. Bet ar tai labai gąsdina ukrainiečius? Labai daugelio nuomone: nors su Jungtinėmis Valstijomis, nors su velniu raguotu – kad tik ne su Rusija.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Galima pabandyti paprognozuoti, kieno pusę ir kaip šiose intrigose, sąmokslo teorijose, palaikys Vladimiras Putinas. Iš vienos pusės, jis, kaip manoma, palaikė D. Trampą per anuos rinkimus. O JAV FTB dabar persekioja JAV vieną iš V. Putino įtakos agentų (I. Kolomoiskį), kol kas politinė byla apie V. Putino pagalbą D. Trampui, taip pat nebaigta (du „kankiniai“). Kita vertus, jei jis palaikys būsimuose rinkimuose Džo Baideną, prieš kurį gali pasirodyti D. Trampo iš V. Zelenskio reikalaujamas didelis kompromatas apie konkurentą, rizikuoja būti „ne ant tos kumelės pastatęs“.

Mano nuomone, svarstytina didesnė tikimybė, kad, laikydamas savo įtakos agentų apsuptyje (A. Portnojus – A. Bogdanas – I. Kolomoiskis) V. Zelenskį, Vladimiras Putinas viską padarys, kad kompromatas prieš Dž. Baideną išvystų JAV dienos šviesą, ir toliau rems D. Trampą.

Pagyvensim – pamatysim.

2019.08.15; 07:30

Federalinis Tyrimų Biuras (FTB)
Federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo beveik 1 tūkst. tyrimų, kurių metu bandoma išsiaiškinti, ar buvo vykdomos intelektinės nuosavybės vagystės, informuoja naujienų agentūra AFP.
 
Kinija yra įtraukta į beveik visus minėtus tyrimus, antradienį pažymėjo FTB direktorius Christopheris Wray`ius.
 
„Nėra jokios kitos šalies, kuri šiuo metu keltų rimtesnę grėsmę Jungtinių Valstijų kontržvalgybai nei Kinija“, – sakė jis Jungtinių Valstijų Senato teismų komitetui.
 
 
Pastaraisiais metais daugėja žmonių, kurie siekia pavogti JAV bendrovių paslaptis.
 
Vašingtonas teigia, kad situaciją dar labiau pablogino Pekino „Tūkstančio talentų“ programa, pagal kurią suteikiami finansiniai apdovanojimai tiems Kinijos profesionalams užsienyje, kurie sugrąžina pažangias technologijas atgal į antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką.
 
Birželio mėnesį JAV Energetikos departamentas nusprendė užkirsti kelią savo mokslininkams dalyvauti „Tūkstančio talentų“ programoje, nes tokiu būdu siekia sustiprinti JAV konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.
 
Ch. Wray`ius pridūrė, kad intelektinės nuosavybės vagystėms Kinijos vyriausybė pasitelkia ne tik savo pareigūnus, bet ir privataus sektoriaus subjektus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 09:50
 

Dominikos Respublikoje mirė mažiausiai aštuntas turistas iš JAV, mirčių seriją tiria FTB, praneša BBC.
 
55 metų Josephas Allenas dažnai lankėsi Karibų jūros saloje ir, kaip teigia jo artimieji, nesiskundė sveikata.
 
BBC, remdamasis velionio šeima, pažymi, kad keli turistai, mirę Dominikos Respublikoje per pastaruosius metus, vaišinosi gėrimais iš viešbučio minibaro.
 
FTB įsijungė į tyrimą ir padeda vietos pareigūnams atlikti toksikologinę analizę. Kol kas nepavyko rasti ryšio tarp JAV piliečių mirčių.
 
Tarp mirusiųjų – 67 metų amžiaus Kalifornijos gyventojas, kuris balandžio 14 d. užgeso viešbutyje Punta Kanoje. Tą patį mėnesį mirė dar vienas amerikietis. Kaip pranešė jo sesuo, tai nutiko dėl natūralių priežasčių.
 
Gegužę mirė 41 metų moteris iš Jungtinių Valstijų, vartojusi gėrimus iš minibaro savo viešbutyje.
 
Netrukus po to buvo rasti dar dviejų amerikiečių, mirusių savo numeriuose, lavonai. Pasak tyrėjų, jų plaučiuose buvo rasta skysčio, jiems taip pat nustatytas vidinis kraujavimas.
 
Taip pat buvo pranešta apie 53 metų moters mirtį praėjusių metų birželį ir vyro mirtį liepą.
 
Kasmet į Dominikos Respubliką atvyksta beveik 3,5 milijono amerikiečių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 07:30

JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pirmadienį pateikė prezidentui Donaldui Trumpui savo atsistatydinimo pareiškimą.

R. Rosensteino atsistatydinimas įsigalios nuo gegužės 11 d., nors jo atsistatydinimo buvo tikimasi jau kelis mėnesius, kai generaliniu prokuroru buvo paskirtas Williamas Barras. 

Dvejus metus generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjęs R. Rosensteinas didžiąją dalį savo kadencijos prižiūrėjo specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. R. Rosensteinas buvo atsakingas už R. Muellerio paskyrimą. 

Praėjusį mėnesį R. Muelleris pateikė galutinę tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į rinkimus ataskaitą, o šį mėnesį buvo paviešinta suredaguota ataskaitos versija. Specialusis tyrėjas teigė, kad nebuvo rasta įrodymų, jog per rinkimų kampaniją 2016 metais D. Trumpas būtų susimokęs su Rusija.

Vasarį R. Rosensteino pavardė atsidūrė antraštėse, kai buvęs laikinasis Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Andrew McCabė pareiškė, kad R. Rosensteinas 2017 metais ieškojo būdų nušalinti prezidentą D. Trumpą iš pareigų.

Interviu A. McCabė teigė, kad R. Rosensteinas apie galimybę pašalinti D. Trumpą kalbėjo 2017 metų gegužę, kai D. Trumpas atleido tuometį FTB direktorių Jamesą Comey’į.

Atsistatydinimo pareiškime R. Rosensteinas išreiškė pagarbą prezidentui D. Trumpui, nepaisant to, kad jo ir prezidento darbo santykiai buvo sudėtingi. 

„Mūsų tauta yra saugesnė, mūsų rinkimai saugesni, ir mūsų piliečiai yra geriau informuoti apie slaptas užsienio pastangas daryti įtaką“, – teigiama R. Rosensteino atsistatydinimo pareiškime.

„Esu dėkingas už galimybę tarnauti; už mandagumą ir humorą, kuriuos dažnai rodote per asmeninius mūsų pokalbius; ir už tikslus, kuriuos nusistatėte inauguracijos kalboje: patriotizmą, vienybę, saugumą, švietimą ir klestėjimą“, – pareiškime rašė R. Rosensteinas, tiesiogiai kreipdamasis į D. Trumpą.

Baltųjų rūmų teigimu, R. Rosensteiną pakeis transporto sekretoriaus pavaduotojas Jeffrey’is Rosenas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 04:00

Christopheris Wray. AFP/Scanpix nuotr.
Rusija taikysis į kitąmet vyksiančius JAV prezidento rinkimus kampanijomis socialiniuose tinkluose, taip pat platindama melagingas naujienas ir propagandą, bandydama sukelti sumaištį šalyje ir suskaldyti amerikiečius, mano Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us.

Ch. Wray’us, kalbėdamas Tarptautinių santykių taryboje Vašingtone, sakė, kad, kaip 2016-ųjų prezidento rinkimų atveju, Rusija bandė paveikti 2018 m. JAV vidurio kadencijos rinkimus ir bandys daryti tą patį 2020-aisiais.

„Socialinių tinklų, melagingų naujienų, propagandos, klaidinančių personų naudojimas bandant mus sukiršinti vyksta nuolat“, – sakė Ch. Wray’us.

Rusijos žvalgybos tarnybos siekia „nuteikti mus vienas prieš kitą, kurstyti nesantaiką, kelti sumaištį, kenkti amerikiečių tikėjimui demokratija“, tikino FTB vadovas.

„Tai nėra grėsmė vienam rinkimų ciklui, tai yra 365 dienas per metus kylanti grėsmė, kuri tebesitęsia. Mūsų nuomone, 2018-ieji buvo tarytum repeticija prieš didįjį 2020-ųjų pasirodymą“, – kalbėjo Ch. Wray’us.

Pasak jo, nors Rusija ir siekė paveikti tiek 2016-ųjų, tiek ir 2018-ųjų rinkimus Jungtinėse Valstijose, nebuvo jokio kišimosi į pačią rinkimų infrastruktūrą, o socialinių tinklų bendrovės padarė didžiulę pažangą susitvarkydamos su kenkėjiškais veikėjais.

„Manau, kad (socialinių tinklų) bendrovės supranta, kad jos turi imtis veiksmų, kad jų pačių platformos nebūtų išnaudojamos. Yra daugybė sėkmės istorijų vidurio kadencijos rinkimuose (2018 m.), kai dalis bendrovių pačios ėmėsi veiksmų, uždarydamos ir išmesdamos iš tinklų vartotojus“, – teigė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 08:45

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia dar neperskaitęs specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos dėl galimų jo komandos ryšių su Rusija. Jis žino tik išvadas, rašė D. Trumpas tviteryje. Jis esą turįs teisę skaityti ataskaitą, tačiau kol kas to nepadarė.

D. Trumpas pabrėžė, jog R. Muelleris priėjo prie išvados, kad nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp jo rinkimų štabo ir Rusijos.

Specialusis prokuroras savo tyrimą baigė prieš dvi savaites ir konfidencialią ataskaitą perdavė generaliniam prokurorui Williamui Barrui. Šis iki šiol paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Ja remiantis, R. Muelleris priėjo prie išvados, jog nėra įrodymų, kad būtų slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų stovyklos ir Maskvos atstovų.

Tačiau kartu ataskaitoje teigiama, jog nebuvo įmanoma nustatyti, ar D. Trumpas, atleisdamas iš pareigų FTB vadovą Jamesą Commey’į, trukdė teisingumui. W. Barras, komentuodamas ataskaitą, tuo tarpu sakė, kad prezidentas išteisintas ir pagal šį punktą.

Praėjusiomis dienomis būta pranešimų, jog R. Muellerio komandos tyrėjai mano, kad W. Barras tyrimo rezultatus perteikė neadekvačiai ir kad jie yra problematiškesni D. Trumpui, nei pristatė generalinis prokuroras. Demokratai ir dėl to reikalauja, kad būtų paskelbta visa 400 puslapių ataskaita.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.07; 11:11

Šiaurės Korėja vasarį disidentų įvykdytą išpuolį prieš šalies ambasadą Madride vadina „grėsminga teroro ataka“ ir ragina Ispanijos teisėsaugą nuteisti kaltus asmenis.

Vasario 22 d. grupė ginkluotų vyrų įsiveržė į Šiaurės Korėjos ambasadą Madride, pavogė dokumentų ir kelis kompiuteris bei pabėgo. Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, incidento metu buvo sužeista viena moteris.

Pirmąkart oficialiai komentuodama incidentą, Šiaurės Korėja kalbėjo apie galimą Vašingtono įsikišimą ir ragino Ispanijos institucijas „nuteisti teroristus ir išpuolio užsakovus“.

„Vasario 22 d. įvyko grėsmingas teroro išpuolis, kai ginkluota grupuotė užpuolė Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ambasadą Ispanijoje“, – sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas.

„Tikimės, kad atitinkamos institucijos Ispanijoje atsakingai atliks incidento tyrimą“, – kalbėjo atstovas.

Madridas jau yra pradėjęs incidento tyrimą, o trečiadienį teismas nustatė, kad išpuolį įgyvendinusios grupuotės lyderis yra meksikietis Adrianas Hong Changas, kuris esą praėjus penkioms dienoms po išpuolio susisiekė su Federaliniu tyrimų biuru (FTB) Niujorke.
 
Informaijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.31; 10:01

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Specialusis prokuroras Robertas Muelleris vėlų penktadienio vakarą JAV generaliniam prokurorui Williamui Barrui pateikė dvejus metus trukusio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus ataskaitą. Tyrimą pats Donaldas Trumpas vadina raganų medžiokle, o oponentai sako, kad jis veda apkaltos prezidentui link.

Ataskaitos turinys kol kas neatskleidžiamas, tačiau W. Barras laiške Kongresui patikino galbūt galėsiantis esmines ataskaitos išvadas JAV parlamentui pateikti jau šį savaitgalį.

R. Muellerio tyrimo drama, kupina beprecedenčių įtarimų dėl galimo slapto JAV prezidento D. Trumpo bendradarbiavimo su Maskva ar net valstybės išdavystės, kėlė nerimą D. Trumpui nuo pat jo kadencijos pradžios po netikėtos pergalės rinkimuose prieš Hillary Clinton.

Viso tyrimo metu prezidentas tikino esantis raganų medžioklės auka, o jo oponentai demokratai, pernai perėmę žemesniųjų Kongreso rūmų kontrolę, sako, kad D. Trumpas dar nepaaiškino savo ryšių su Rusija.

R. Muelleris, Vietnamo karo veteranas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius, dirbo išskirtinio slaptumo sąlygomis pastaruosius dvejus metus. Jo, kaip specialiojo prokuroro, misijai besibaigiant, dabar D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras W. Barras turės spręsti, ar paviešinti tyrimo ataskaitą.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Visuomenės ir politikų spaudimas paviešinti visą tyrimo ataskaitą yra didžiulis, o pats W. Barras tikino esantis už „kuo daugiau skaidrumo“. Tačiau vieną svarbiausių tyrimo detalių Teisingumo departamentas visgi atskleidė – naujų baudžiamųjų bylų nebus iškelta.

Tyrimo metu R. Muelleris iškėlė bylas daugiau nei trisdešimčiai asmenų ir įmonių, tarp jų 25 rusams ir šešiems buvusiems D. Trumpo patarėjams ir pagalbininkams. Tačiau žinia, kad naujų bylų neplanuojama kelti, reiškia, jog artimi D. Trumpui žmonės, kaip jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis ar žentas Jaredas Kushneris, gali ramiau atsikvėpti.

Pats D. Trumpas kol kas nekomentavo tyrimo pabaigos. Jo atstovė spaudai sakė, kad Baltieji rūmai dabar laukia „proceso eigos“.

Iki galimo ataskaitos paviešinimo R. Muellerio iškeltos bylos atskleidė nemažai informacijos apie didžiausią prezidento rinkimų tyrimą JAV istorijoje. Teismo dokumentai parodė ilgalaikes Maskvos pastangas paveikti 2016-ųjų rinkimus ir pažeisti šalies demokratinę sistemą.

Pats R. Muelleris apibūdinęs Rusijos valdžiai dirbančius programišius ir socialinių tinklų „trolių fermas“, dirbusius palaikant D. Trumpą kovoje su H. Clinton. Po to, kai FTB pastebėjo neaiškius D. Trumpo kampanijos dalyvių ryšius su Rusija, JAV teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo slapto susitarimo. Savo ruožtu, D. Trumpas atleido tuometį FTB vadovą Jamesą Comey’į, o tyrimas buvo perduotas specialiajam nepriklausomam prokurorui R. Muelleriui.

Išvengdama informacijos nutekėjimų, o tai nėra itin dažnas reiškinys Vašingtone, R. Muellerio vadovaujama teisininkų komanda pateikė kaltinimus artimiems D. Trumpo patikėtiniams – Paului Manafortui, Rickui Gatesui, Michaelui Flynnui, Michaelui Cohenui, George’ui Papadopoulosui ir Rogeriui Stone’ui.

Penki iš jų jau buvo nuteisti už įvairius nusikaltimus, tačiau nė vienas neapkaltintas konspiracija ir susitarimu su Rusija.

Tai lėmė D. Trumpo nuolatinius pareiškimus apie tai, kad „jokio slapto susitarimo nebuvo“, o jis esą yra tik demokratų apgaulės auka. Tačiau teisės ekspertai mano, kad R. Muelleris galėjo aptikti įtartinų duomenų apie D. Trumpo ir Rusijos ryšius, tačiau jų nepakaktų perduoti bylą teismui.

Visgi tai nereiškia, kad šie klausimai bus „padėti į stalčių“. Kai kurie įtarimai gali tapti būsimų FTB kontržvalgybos tyrimų dalimi, o kitus galimus nusikaltimus jau pradėjo tirti paprasti federaliniai prokurorai.

Tarp daugybės neatsakytų klausimų – D. Trumpo verslo ryšiai su Rusija, kaip anksčiau neatskleistas sandoris statyti Trumpo bokštą Maskvoje, derybos dėl kurio vyko ir 2016 m.

Tačiau D. Trumpas dabar galės pareikšti, esą jo nekaltumas buvo įrodytas nuo R. Muellerio tyrimo pradžios. Prezidentas dėl neva kaltinimų be pagrindo puolė R. Muellerį ir likus vos kelioms valandoms iki tyrimo baigties.
FTB ir antrankiai

„Dvejus metus mes kentėme šią nesąmonę, nes nėra jokio susitarimo su Rusija. Žmonės to nepakęs“, – sakė D. Trumpas.

R. Muelleris taip pat nagrinėjo, ar D. Trumpas bandė sukliudyti teisingumui trukdydamas R. Muellerio tyrimui. JAV prezidentas ir tam turėjo atsakymą. „Jis (D. Trumpas) trukdė, kovodamas su apgaule. OK?“, – „Fox“ laidoje kalbėjo D. Trumpas.

Dabar liko vienas svarbiausių R. Muellerio tyrimo etapų – kiek šio tyrimo ataskaitos bus paviešinta. Demokratai ragina visą ataskaitos turinį paviešinti nedelsiant.

„Itin svarbu, kad W. Barras visą ataskaitą paviešintų ir pateiktų svarbiausius dokumentus ir išvadas Kongresui“, – bendrame pranešime sakė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris.

Atstovų rūmų Teisingumo komiteto, kuris ir gaus W. Barro pateiktas išvadas, pirmininkas demokratas Jerry’is Nadleris tikino, kad svarbiausia – skaidrumas.

„Skaidrumas ir viešasis interesas nereikalauja nieko kito (tik paviešinimo). Visuomenės pasitikėjimas įstatymo viršenybe turi būti prioritetu“, – sakė J. Nadleris.

Kitų penkių Atstovų rūmų komitetų pirmininkai prisijungė prie J. Nadlerio ir ragino ataskaitą ir tyrimo metu atskleistus įrodymus paskelbti nedelsiant. Šiuos raginimus kartojo ir demokratų kandidatai į prezidentui, tarp jų ir senatorė Elizabeth Warren.

„Generalinis prokurore W. Barrai, paviešinkite R. Muellerio tyrimo ataskaitą Amerikos visuomenei. Dabar“, – pareiškė E. Warren.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Jau puspenktos savaitės besitęsiantis dalinis JAV vyriausybės uždarymas smarkiai riboja ir Federalinio Tyrimų Biuro (FTB) darbą. Federalinė policija, pavyzdžiui, nebeišgali mokėti informatoriams ir vertėjams, taip pat įsigyti narkotikų slaptoms operacijoms, sakoma FTB darbuotojų profesinės sąjungos FBIAA pranešime.

Jei nėra pinigų apmokėti FTB šaltiniams, kyla rizika „visiems laikams prarasti juos ir jų teikiamą informaciją“, sakė vienas darbuotojas. FTB, be to, skundžiasi, kad trūksta lėšų DNR tyrimams, atsarginėms automobilių padangoms ir kopijavimo popieriui.

Kiekvieną dieną, kai tęsiasi vyriausybės uždarymas, didėja kliūtys FTB operacijoms, spaudos konferencijoje sakė FBIAA pirmininkas Tomas O’Connoras. Kartu didėja ir žala, daroma, pavyzdžiui, FTB veiklai, susijusiai su pasauline kova su teroru, taip pat bei kontržvalgybai. 

„Mūsų lyderiai turi išgirsti balsus vyrų ir moterų, kurie įsipareigojo ginti mūsų šalį, – sakoma FBIAA pranešime. – Negalima prarasti laiko – finansuokite FTB dabar!“

Dauguma iš 13 000 specialiųjų agentų priversti toliau dirbti, nors dėl vyriausybės darbo uždarymo negauna algų. FBIAA jau prieš dvi savaites situaciją pavadino „nepakeliama“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 06:30

Už JAV ribų surengta kibernetinė ataka visoje šalyje sutrikdė kelių laikraščių spausdinimą ir pristatymą, šaltinis informavo naujienų agentūrą dpa.

Dėl incidento vėluota pristatyti šeštadienio laikraščius „The Times“, „The San Diego Union-Tribune“, „The Chicago Tribune“, „Baltimore Sun“ ir kelis kitus didžiuosius leidinius, kurie dalinasi ta pačia leidybos platforma.

Kibernetinė ataka taip pat sutrikdė „The Wall Street Journal“ ir „The New York Times“ pristatymą JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje, nes šie leidiniai spausdinami Los Andžele esančioje spaustuvėje, priklausančioje „The Los Angeles Times“.

„Manoma, kad atakos tikslas buvo sugadinti infrastruktūrą, tiksliau – serverius, o ne pavogti informaciją“, – sakė šaltinis, kuris norėjo likti anonimu, nes neturėjo teisės viešai komentuoti situacijos.

Kol kas nepateikiama daugiau informacijos, kur būtent galėjo kilti kibernetinė ataka arba apie jos motyvus. Pasak šaltinio, ataka įvykdyta iš užsienio.

Buvo paveikta visų laikraščių, anksčiau priklausiusių „The Times“ patronuojančiai bendrovei „Tribune Publishing“, leidyba. Birželį „Tribune Publishing“ pardavė „The Times“ ir „The San Diego Union-Tribune“ verslininkui iš Los Andželo Patrickui Soon-Shiongui, tačiau bendrovės ir toliau naudojasi bendromis sistemomis, taip pat ir programine įranga.

Kibernetinė ataka prasidėjo ketvirtadienio naktį, o penktadienį išplito į leidybai svarbias sritis. Dėl problemos su kompiuteriais neveikė programinės įrangos sistemos, kuriose saugojamos naujienos, nuotraukos ir administracinė informacija. Todėl buvo neįmanoma spausdinti laikraščius „The Times“ spaustuvėje.

Ar įmonė susisiekė su teisėsauga, neaišku, nes Federalinio tyrimų biuro atstovė spaudai iš karto negalėjo atsakyti, ar buvo gautas pranešimas apie šią kibernetinę ataką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.31; 03:00

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Joe Hoft

Štai sąrašas: 10 svarbiausių nusikaltimų, kuriuos padarė korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio tiriančioji ir teisinė komanda!

Korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio operatyvininkų iš FTB ir Teisingumo departamento klika dalyvavo gausiuose korumpuotuose ir kriminaliniuose veiksmuose. Jau seniai reikėjo užversti šį siaubingą puslapį JAV istorijoje ir niekšus areštuoti. Pateikiame mažiausiai 10 didžiausių nusikaltimų, įvykdytų Muellerio komandos.

Muellerio atliekamas tyrimas yra kriminalinis, korumpuotas ir, kas svarbiausia, antikonstitucinis. Balandį mes pateikėme mažiausiai 10 priežasčių, kodėl jis yra antikonstitucinis. Dabar pateikiame 10 konkrečių nusikaltimų, įvykdytų šios klikos.

specialiojo prokuroro Rosensteino potvarkis apibrėžia sąmokslą kaip nusikaltimą, tačiau tokio apibrėžimo nėra JAV konstitucijoje.

Prieš daugiau nei metus, kai Muelleris iškėlė pirmuosius kaltinimus buvusiam prezidento Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui, „FOX News“ Greggas Jarrettas rašė, kad Muelleris turi užduotį atrasti teisėje neegzistuojantį nusikaltimą. Tai yra teisinė neįmanomybė. Jis yra paprašytas padaryti tai, kas yra akivaizdžiai neįvykdoma, nes įstatymo nustatytame kodekse nėra tokio dalyko, kaip sąmokslo su užsienio šalimis nusikaltimas.

Polas Manafortas. EPA-ELTA nuotr.

Jarretas iki šiol parašė patį glausčiausią straipsnį apie Trumpo-Rusijos sąmokslo tyrimą. Pranešime Jarretas pateikė daug itin šokiruojančių teiginių, bet nė vienas nepranoko fakto, kad visas tyrimas yra neteisėtas. Jarretas konstatavo, kad toks nusikaltimas, kaip „sąmokslas“ Amerikos įstatymų kodekse neegzistuoja, išskyrus nepasitikėjimo dalykus.

„Nėra nieko nusikalstama kalbėtis su rusais. Nėra taip, kad žiniasklaida tai kada nors suprastų. Ji nė karto nesugebėjo nurodyti nors vieną įstatymą, kuris „sąmokslavimą“ su užsienio šalimis politinės kampanijos metu padarytų nusikalstamu, greičiausiai dėl to, kad toks neegzistuoja kriminaliniame kodekse.“

Kadangi nusikaltimo nebuvo, nebuvo ir jokios teisinės priežasties Muellerio tyrimui iš pat pradžių. Kiekvienas veiksmas ir poelgis, kiekviena kriminalinė veika nuo tada, kai buvo atlikta (ir daugelis iki tol atliktų veiksmų) yra kriminalinė priklausomai nuo pradėto pirmojo tyrimo būdo.

Gregg Jarrett

Gregg Jarrett

✔@GreggJarrett

Unethical Mueller, in his court filing, admits that Rosenstein’s order appointing him was intentionally vague. This violates the special counsel law that requires a specific statement of facts to be investigated. Rosenstein and Muller colluded to break the law and should resign

28.7K

4:07 PM – Apr 3, 2018

(Neetiškasis Muelleris, pildydamas teismo raštą, pripažino, kad Rosensteino potvarkio jį paskirti priežastys yra neaiškios. Tai pažeidžia specialų kodekso įstatymą, kuris reikalauja tikslaus apibrėžimo faktų, kurie turės būti tiriami. Rosensteinas ir Muelleris susimokė pažeisti įstatymą, ir todėl turi atsistatydinti).

Muellerio tyrimas peržengia specialiojo prokuroro įstatymo ribas, kuris reikalauja, kad specialiojo prokuroro tyrimų sritis būtų aiškiai apibrėžta. Rosensteinas sukūrė ypatingąjį įstatymą su tokiomis plačiomis galimybėmis, kurių šis įstatymas nepalaiko.

Paulas Manafortas pateikė ieškinį Teisingumo departamentui, Muelleriui ir Rosensteinui, nes to, ką jie daro, nepalaiko JAV įstatymai, kaip aukščiau yra pažymėjęs Jarretas. Manaforto bylos 33 paragrafe buvo liudijama, kad suktojo Rosensteino pastatytas specialusis prokuroras suktam ir nusikaltėliškam Muelleriui suteikė galias, kurių įstatymas neleidžia.

„Bet Paskyrimo Įsakymo paragrafas (b) (ii) pretenduoja suteikti ponui Muelleriui galią toliau vykdyti tyrimą ir įtraukti į baudžiamąją atsakomybę „bet kurią medžiagą, kuri iškyla ar gali iškilti tiesiogiai vykstant tyrimui“. Toks oficialus galių suteikimas nėra nustatytas Teisingumo departamento specialiojo prokuroro nuostatuose. Tai nėra „ypatingas faktinis pareiškimas apie dalykus, kuriuos reikėtų tirti“. Taip pat tai nėra papildoma galia nukreipti pastangas sutrukdyti arba pastoti kelią tyrimui pagal 28 C.F.R. § 600.4(a).“

Po to, kai Muelleris ir Rosensteinas pateikė teismui dokumentą, Greggas Jarretas tviteryje pareiškė, kad tai yra dar vienas patvirtinimas, kad Muellerio tyrimas yra antikonstitucinis.

Manaforto pastangos sustabdyti tyrimą buvo galų gale panaikintos „Obamos teisėjo“, korumpuoto Amy Bermano Jacksono.

Muelleris sutiko užimti specialiojo prokuroro poziciją žinodamas apie interesų konfliktą.

2017 metų balandį Greggas Jarretas kvietė Muellerį atsistatydinti teigdamas, kad specialusis prokuroras patekęs į didžiausią interesų konfliktą.

Ankstesnėje „FOX News“ skiltyje Jarretas konstatavo:

„“The Washington Post“ pranešė, kad Robertas Muelleris šiuo metu atlieka tyrimą prezidentą Trumpą pažeidus teisingumą, nagrinėdamas ne tik tariamus prezidento žodžius Jamesui Comey per jų vasario susitikimą, bet ir FTB direktoriaus atleidimą.

FTB ir antrankiai

Jei tai tiesa, įvykių eiga argumentą, kad Muelleris negali būti specialiuoju prokuroru, daro dar labiau įtikinamą. Jis patekęs į didžiulį interesų konfliktą.

Specialiojo prokuroro įstatymas aiškiai draudžia Muelleriui atlikti pareigą, jei jis „turi asmeninių ryšių su nors vienu asmeniu, iš esmės įsitraukusiu į tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą“. Teiginys yra privalomas. Jis pats save „diskvalifikuos“. Comey iš esmės įsitraukęs į bylą. Iš tiesų jis yra pagrindinis liudytojas.

Abu vyrai ir buvę kolegos nuo seno yra draugai, sąjungininkai ir partneriai. Agentai yra padarę pastabą, kad jie Teisingumo departamente ir FTB buvo surišti viena virvute. Tai buvo vadovo ir proteguojamojo santykiai. Panašu, kad išankstinis nusistatymas ir favoritizmas yra stambaus masto ir sunkus.

Taigi yra visiškai nesuvokiama, kad pagrindinio (žvaigždės) liudytojo prieš prezidentą draugas dabar nustatys, ar prezidentas įvykdė baudžiamojo persekiojimo vertą nusikaltimą, bendraudamas su Muellerio geriausiu draugu.“

Visos Rosensteino ir Muellerio komandos įsitraukimas į interesų konfliktą.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pasirašė Užsienio žvalgybos priežiūros įstatymo (FISA) prašymą šnipinėti Trumpą, bet niekada neatsisakė Muellerio tyrimo. Negana to, Muelleris į Obamos ir Clinton komandą atvedė liokajus, kad suformuotų savo tyrimų komandą, kuri niekada neturėjo paskatos vykdyti nepriklausomą ir objektyvų tyrimą. Visa komanda yra korumpuoti kairieji, kurie reprezentavo Clintono Fondą ir leido Hillary eiti į akivaizdžius nusikaltimus, susijusius su jos elektroninio pašto skandalu. Į šitą grupę įėjo tekstų rašinėtojai Peter Strzok ir Lisa Page, kurių tekstai atvedė į šališkumą ir potencialius kriminalinius veiksmus.

CNN informavo apie Muellerio sąrašą siekdamas išliaupsinti nusikaltėlius. Jie turėtų  būti įkalinti, nesvarbu, kiek pagrindinė žiniasklaida (MSM) ignoruoja jų akivaizdų interesų konfliktą.

„Giliosios valstybės“ (Deep State) nusitaikymas į generolą Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą  po to, kai jie ir kandidatai ir prezidentas Trumpas buvo nelegaliai šnipinėjami.

Maiklas Flinas. EPA-ELTA nuotr.

Nors kai kurie šių baisių nusikaltimų buvo įvykdyti iki Muellerio tyrimo pradžios, jie buvo ne mažiau nusikalstami ir tokie dideli, kad turi būti čia paminėti.

Dabar galvojama, kad generolas Mike‘as Flynnas, George‘as Papadopoulos‘as ir Paulas Manafortas atsidūrė Muellerio taikinyje todėl, kad jie buvo nelegaliai pakišti ir šnipinėjami. Tvirtai tikima, kas šie trys asmenys buvo neteisėtai sekami Obamos administracijos. Priežastis, kodėl Muellerio šutvė įsikibo į Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą, yra ta, kad Obamos draugė᷉ gavo neteisėtus orderius šnipinėti šiuos asmenis ir meluoti FISA organizacijai teisme. Primesdama melagingus kaltinimus ir apjuodindama jų vardą, Muellerio komanda saugo Obamą, tuo pačiu metu kurdama melagingą pasiteisinimą dėl neteisėto Trumpo sekimo.

Generolas Flynnas buvo atakuotas Baltuosiuose Rūmuose labiausiai korumpuoto ir nusikaltėliško agento FTB istorijoje, Peterio Strzoko. Šis vaikinas melavo apie savo susitikimų su Flynnu tikslą, paskui melavo apie tai, kas buvo pasakyta per jo pasalą Flynnui, o paskui Kongreso akivaizdoje pasirodė velniškai, atmušinėdamas klausimus apie šį ir kitus savo nusikalstamus veiksmus.

Papadopoulosas taip pat įsitikinęs, kad buvo „giliosios valstybės“ taikiniu Londone, kai savanoriškai nusprendė tapti Trumpo kampanijos nariu. Jis mano, kad Anglijos, JAV ir Australijos seklių agentūros buvo pajungtos bandymui susieti jį su Rusija. Po šiai dienai jis neigia, kad pažįsta bet kokius rusus.

Paulas Manafortas taip pat yra Muellerio grupės taikinys. Įtariama, kad jis taip pat buvo sekamas Obamos administracijos, pasinaudojusios nelegaliu FISA įgaliojimu.

„Giliosios valstybės“ reidas į Paulo Manaforto namus anksti ryte su parengtais ginklais.

2017 metų liepos 26 d. FTB atvyko į Paulo Manaforto namus ankstyvą rytą. Problema ta, kad šis reidas buvo nusikalstamas. Muellerio klika neturėjo jokios teisės krėsti Manaforto namų. Tai įvyko iki rugpjūčio 2-osios, datos, kada generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas suteikė Muelleriui paramą. Kaip kalbama, FTB su senuoju Manafortu ir jo žmona reido metu elgėsi šiurkščiai. Rosensteino atmintinė datuota rugpjūčio 2, kurioje Muelleris Rosensteino atseit buvo nukreiptas patikrinti Manaforto veiksmus su rusų operatyvininkais galbūt iki 2016-ųjų. Tai, žinoma, pranoksta Sessionso atsisakymą paklusti įstatymui, kaip teigė Manafortas, ir netgi neliečia Manaforto argumento, kad tai ne Rosensteino ar Muellerio, o tik vieno Sessionso ir Generalinio prokuroro veiksmai. Reidas buvo nelegalus ir peržengiantis visas ribas.

Neteisėtas reidas į Trumpo teisininko ofisą ir išvogimas dokumentų, kurie advokato saugomi pagal kliento privilegijas.

Kad nebūtų pralenktà Manaforto reido, „gilioji vastybė“ vėliau įsiveržė į asmeninio Trumpo advokato biurą ir paėmė daug medžiagos, tarp jų ir dokumentus ir įrašus su prezidentu ir Michaelu Cohenu. Rosensteinas Muellerio reikalavimu atsistatydino, kad šis galėtų atlikti FTB reidą Coheno ofise. Per kitas savaites Coheno mokesčių dokumentai buvo išviešinti spaudoje (šiurpaus porno advokato Michaelo Avenatti) kartu su prezidento ir Coheno įrašais. Jokių nelegalių veiksmų iš prezidento pusės nebuvo rasta. Bet didžiausia žala buvo padaryta prezidento teisei į advokatą – kliento privilegijai. Viskas buvo paimta iš prezidento ir jo generalinio prokuroro nelegaliai vienu metu, Sessionsas nieko nepadarė.

Nelegali prezidento Trumpo pereinamojo laikotarpio duomenų vagystė – daugelis jų apsaugoti privilegijos.

„FOX News“ teisės analitikas Gregas Jarretas prieš metus sakė, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris ir visa jo komanda turi būti atleista, kai buvo atskleista, jog purvinas supuvęs faras Muelleris buvo slapta padėjęs ranką ant „daugelio dešimčių tūkstančių“ elektroninių laiškų, kuriais Trumpas per pereinamąjį laikotarpį keitėsi su teisėjais.

Trumpo advokatas pažymėjo, kad specialiojo prokuroro biuras „plačiai naudojo aptariamą medžiagą, taip pat ir tą, kuri yra jautri privilegijos reikalavimams.“

Pasak Jarreto, vieninteli legali priemonė pagal įstatymą buvo visą Muellerio komandą pašalinti iš bylos. Aišku, jie patys savęs nepašalino, o jų veiksmai iki tol ir iki dabar yra neteisėti.

Informacijos panaudojimas anksčiau išgautais neteisėtais veiksmais.

Kiek informacijos, kuria naudojosi Muelleris ir jo klika siekdama pareikšti kaltinimus nusitaikytiems asmenims, kaip generolas Flynnas ir Papadopoulosas ar Paulas Manafortas, buvo gauta legaliai? Naudoti nelegaliai gautą informaciją yra draudžiama JAV įstatymais.

„Neteisėtai gauti įrodymai taikomi tik kriminalinėms byloms ir yra tipiškai laikomi „įrodymais, išgautais pažeidžiant asmens konstitucinę apsaugą prieš neteisėtą paiešką ir konfiskavimą; įrodymai, išgauti be orderio arba tikėtinos bylos“ (Blackwell, 2004). Tai siejasi su teisine taisykle, žinoma kaip išskirtinė taisyklė, kuria nustatyta, jog „įrodymai, surinkti arba ištirti pažeidžiant JAV Konstituciją, yra neleidžiami atliekant  baudžiamąjį persekiojimą teisme (tai yra, negali būti naudojami kriminalinėje byloje)“. Ši sąlyga buvo išplėtota tam,kad asmens teisės ir civilinės laisvės būtų maksimaliai apsaugotos bei laiduoti, jog teisinės spaudimo procedūros bus atliekamos tinkamai.

Akivaizdu, kad Muellerio komanda peržengė teises beveik kiekvieno asmens atžvilgiu, su kuriuo buvo kontaktuojama, ne mažiau nei prezidento Trumpo.

Tęsiama „raganų medžioklė“, nepaisant daugelio nusikaltimų ir priežasčių pasitraukti iš neteisėto tyrimo.

Kiekvieną dieną ir visais įmanomais būdais Muellerio komanda vykdo nusikaltimus, tęsdama savo neteisėtą tyrimą. Kaip ir dauguma nusikaltėlių, jie neturi nei gėdos, nei sąžinės. Jie nėra teisūs, kuo amerikiečius mėgina įtikinti pagrindinė žiniasklaida. Kasryt amerikiečiai atsibunda su Muellerio neteisėtais veiksmais, ir kasdien jie sužino apie korumpuotą, į interesų konfliktą įsipainiojusią ir nusikaltėlišką jų prigimtį.

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Kai kas įtaria, kad Muellerio komanda skubiai naikina įrašus, susijusius su jos praeity vykdyta kriminaline veikla. Kiti mano, kad ji tiesiog persekioja prezidentą tik dėl to, kad jis laimėjo rinkimus. Kad ir kokie būtų jų motyvai, jie yra nusikaltėliai, ir jų tyrimas turi būti baigtas.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes vis dar klimpstame konstitucinėje krizėje. Generalinis prokuroras Sessionsas nesilaikė įstatymo vykdydamas pareigas, nes leido šiai gėdai tęstis, tačiau mieste atsirado kitas šerifas, laikinasis generalinis prokuroras Whitakeris!

Amerikiečiai nebepalaikys šio neteisėto tyrimo tęsinio. Muelleris ir jo komanda parodė, kad jų veiksmai ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami.

Iš anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas, „GATEWAY PANDIT“, 2018 lapkričio 27 d.

2018.12.06; 12:00

Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. ltn. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.

Daugeliui vakariečių iš tikrųjų sunku suvokti, kaip KGB pulkininko Vladimiro Putino protas veikia, bet mes privalome tai padaryti, jeigu norime suprasti, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose sėkmingai Rusijos sėjamo ir šalį skaldančio chaoso akivaizdoje. Turime tai žinoti, kad galėtume nuspėti, kas mūsų laukia toliau.

Kalbant apie 2016-uosius, žinome tiesą apie tai, kad visas pasaulis su menkomis išimtimis buvo visiškai įtikėjęs, jog Hillary Clinton triuškinančiai laimės prezidento rinkimus! Tuo buvo įsitikinęs ir Putinas, ir visa Rusijos valdžia.

Šis faktas ir buvo priežastis kištis į rinkimus. Jie netikėjo, kad rinkimus laimės Donaldas Trumpas. Jei būtų tikėję, būtų parodę gerokai daugiau įžvalgos, nei mūsų pagrindinė žiniasklaida; bet jie to nepadarė. Kiekvienas tyrinėjantysis rusų dezinformaciją gerai žino, kad jų tikslas buvo diskredituoti visą Amerikos demokratiją, sukelti suirutę ir pridaryti nuostolių „išrinktajam prezidentui“ – Hillary, idant ji veiktų kaip silpnoji pusė. Kadangi Maskva to negalėjo daryti atvirai, jiems reikėjo Hillary sąskaita iškelti varžovą Donaldą Trumpą. Tai buvo visai nesunku! Skandalų apsupta Hillary palengvino šį darbą, o medijos, ieškančios tinkamo jauko, labai apsidžiaugė, gavusios Trumpą už dyką, nes pagal jų beribę išmintį Trumpas buvo kandidatas, kurį Hillary galėjo lengviausiai įveikti.

Kol visa tai vyko, Putiną labai džiugino mintis, kad prezidente taps Hillary. Ji buvo jo „mergina“[1]. Ji leido jam kontroliuoti „Uranium One“.[2] (Negi kas nors tiki, kad šis sandėris buvo sudarytas be Baracko Obamos žinios?) Ji leido rusų kompanijoms dalintis JAV technologijos paslaptimis, o Putinas per tarpininkus pervedinėjo pinigus į Clintono Fondą. Šiame fonde jai pavyko sutelkti savo štabo žmones dar iki rinkimų kampanijos tam, kad jie būtų prieinami per rinkimus. Jos vyras Maskvoje sakė kalbas už šimtus tūkstančių dolerių. Jis turi jos „trūkstamus“ elektroninius laiškus. Vadinamieji Stylo dosjė[3] „kompromatai“ tikriausiai yra apie Billą Clintoną. Gerai žinoma, kad Billas negali atsispirti pasimatymams su kitomis moterimis, nei Hillary. O kalbos Maskvoje – tikriausiai dar viena kompromituojanti medžiaga.

Putinas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Hillary netęs Obamos politikos. Trumpo išrinkimas Putinui buvo milžiniškas žingsnis atgal; juk Hillary buvo jo „mergina“, o Trumpas viską sugriovė.

Hilary Klinton

Hillary pradeda šaukti: „Rusija, Rusija, Rusija!“ Putinas iš pradžių smogia atgal, mėgina turėti reikalų su Trumpu, tikėdamasis jį nugalėti. Kadangi tai neveikia, būtina jį sunaikinti, nes jis yra žymiai pavojingesnis, negu Hillary. Įkandin seka „naudingi idiotai“, Obamos šalininkai valdžioje: Johnas Brennanas, Jamesas Clapperis, Robertas Muelleris, Adamas Schiffas, Rodas J. Rosensteinas, Jamesas Comey, Lisa Page… Putinas visiškai patenkintas, nes jis arba turi keletą reikalui vadovaujančių savo agentų „giliojoje valstybėje“,[4]arba tą patį savaime darančių „naudingų kvailių“. „Naudingi kvailiai“, savo veiksmais atliekantys Putino darbą ar šnipai – kas gali žinoti?

Nerasta jokio Rusijos Trumpo–Putino sąmokslo, tik daugybė veikiančių „naudingų kvailių“ arba agentų, ir rezultatas – visa šalis suskaldyta. Obama įkėlęs koją į Baltuosius Rūmus, nes tebeturi skaitlingą lojalių jam žmonių minią, iš kurios jis gali pasirinkti būsimo štabo narius. Ar jie apkerėti jo žavesio, jo nekenčiamos JAV ideologijos, ar jie yra šnipai? Prisiminkime Obamos vadovus, mokytojus ir ganytojus, tūlą Louis’ą Farrakhaną, ką jau kalbėti apie Billą Ayersą ir kitus kairiuosius, anarchistus arba net atvirus komunistus.

Obama buvo pagautas į mikrofoną sakantis Dmitrijui Medvedevui: „Pirma palaukime, kol mane perrinks, tada turėsiu daugiau galimybių padaryti, kad kas nors įvyktų. Visais šiais klausimais, bet ypač dėl raketų gynybos, tai, tai gali būti išspręsta, bet svarbu, kad jis man paliktų daugiau erdvės.“ Medvedevas: „Taaaip, suprantu. Suprantu jūsų žinutę apie erdvę. Daugiau erdvės jums…“ Obama: „Tai mano paskutiniai rinkimai. Po jų būsiu lankstesnis.“ Medvedevas: „Supratau. Informaciją perduosiu Vladimirui, ir aš esu jūsų pusėje.“

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Apie kokius klausimus buvo kalbama? Su kokiais dar dalykais buvo sutinkama? Hillary ir Obama, kaip ir Putinas, manė, kad būtina dirbti kartu. Obama rėmė Hillary, kartu su ja vedė rinkiminę kampaniją, ją rekomendavo. Nemanau, kad ji būtų ėjusi prieš savo rėmėją. Bet koks ryškesnis dėmesys į į rinkimus įsipainiojusius „rusų rinkimus“ buvo menkinamas, kol nebuvo išrinktas Trumpas, ir kaip tik tada buvo užkurtas pragaras. Obama nedarė nieko tol, kol tikėjo, kad Hillary nuskins pergalę! Nebuvo reikalo drumsti vandenį.

Trumpą dažnai kaltina tuo, kad jis yra Putino įrankis, tačiau palyginkime Trumpą ir Obamą ne jų žodžiais, o darbais. Argi Trumpas ką nors renčia prieš Rusiją, ir argi Putinas daro užuominų, jog prieš jį ką nors turi? Trumpas stiprina kariuomenę, duoda Ukrainai mirtinus ginklus, sumažina naftos kainą ir tokiu būdu pakelia JAV ekonomiką, pasirašo sankcijas Rusijai, Venesuelai, nutraukia santykius su Kuba, priverčia NATO pakratyti kišenę ir skirti daugiau pinigų gynybai, uždeda tarifus Kinijai, mėgina plėsti NATO finansavimą bei narystę. Galiausiai panaikina sutartis su Rusija, kuri šių nesilaiko. Ar kurie nors iš šių veiksmų padeda Putinui?

Palyginkime visa tai su Obamos darbeliais, kurio dėka raketos ir radarai išvežti iš Lenkijos, leista okupuoti Krymą, netrukdyta Putinui apžioti kitas Ukrainos žemes. Obama sumažina kariuomenę, duoda pinigų Rusijos šalininkui Iranui ir atnaujina santykius su Kuba – kitu Rusijos sąjungininku. Išveda JAV pajėgas iš Europos, įskaitant tankus. Irake nusiplauna rankas ir pabėga, paskelbia pasitraukimą iš Afganistano. Įstumia JAV į dar didesnes skolas, sulėtina šalies ekonomiką, išleidžia visų rūšių pinigus savo politikos šalininkams remti. Prasižengusius bankus ir verslą priverčia finansuoti demokratus ir socialistus palaikančias organizacijas (joms „aukoti“), vietoj to, kad jiems būtų iškeltos bylos. JAV pajamų tarnybą, Federalinį tyrimų biurą ir žvalgybos organizacijas paverčia politinės represijos įrankiu, šnipinėja Trumpą kampanijos metu, panaudodamas žvalgybos agentūras.

Turime prisiminti, kas tuomet sudarė „giliosios valstybės“ narius – jei ne Obama, tai kas kitas būtų iškėlęs Johną Brennaną ir Jamesą Clapperį į tokias aukštas pozicijas? Brennanas[5] balsavo už komunistų kandidatą. Gusas Hallas išsikėlė nuo JAV komunistų partijos (CPUSA), finansuojamos Rusijos. Ir kaip jis galėjo praeiti bet kurį biografijos patikrinimą? Clapperis pasirodė kaip abejotinas lyderis, kai pats sulaužė priesaiką! Per Obamos kadenciją biografijos faktų patikros varžtai buvo taip atpalaiduoti, kad daug kas buvo paleista pavėjui. Aplaidžiai tikrinant duomenis, galimai prasmuko kai kurie aklai Obama tikintys žmonės, o gal jie net dirbo Rusijos naudai. Kaip kitaip paaiškinti greitą rusų šnipų deportaciją ir paleidimą, kad ir Annos Chapman? Ji buvo deportuota net išsamiai neapklausus.

Barakas Obama

Kas, jei kai kurie iš tų žmonių tebėra ten ir klauso įsakymų iš Rusijos? Ar tai įmanoma? Galbūt liko nedaug, vienas kitas organizatorius. Susiduriama su per daug nutekinimų, per daug nelojalumo, dalykų, iškeltų į viešumą, kurie jau būtų sunaikinę bet ką kitą, nei Trumpas.

Kodėl tokiems žmonėms, kaip Paulas Manifortas ar Michaelas Cohenas, buvo leista dirbti Trumpui, išvengiant FTB informacijos perdavimo Trumpui Dianos Feinstein ir jos kiniečio vairuotojo stiliumi? FTB išsiaiškino, kad Feinstein vairuotojas kinas buvo šnipas. Tada jį patyliukais atleido.

Kaip Obama išsisuko – su tokiais dalykais, kaip Irano sandėris,[6]operacija „Greiti ir įsiutę“[7]? Kas galvojo, kad duoti milijardus dolerių teroristų rėmėjams yra gera mintis, kas leido okupuoti Krymą, taip pat įleido rusus į Siriją? O kaip dėl paleistų į laisvę rusų agentų, ISIS ir Al Qaeda‘os teroristų, ištuštintos Gvantanamo karinės jūrų bazės, teroristų teisimo teismuose ir taip toliau, ir panašiai?[8]

capman
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas

Vienintelis klausimas prezidentui Trumpui būtų: „Ar nors vienas tokios galimos išdavystės ir sąmokslo atvejis buvo tiriamas?“ Jeigu nebuvo, galbūt mums reikia kontržvalgybai pavesti šį klausimą ištirti kuo greičiau. O gal ir žvalgybininkai buvo sukompromituoti „giliosios valstybės“?

Ar „naudingi kvailiai“, ar KGB/GRU agentai, bet stambūs žaidimai vyksta Rusijoje. Sulaukęs šešiasdešimt trejų miršta GRU vadovas,[9] Majamio spauda atkapsto Epsteino bylą.[10]Laivų krizė Ukrainoje, teisines „bombas“ mėtantis Muelleris[11] tuo metu, kai Trumpas išvykęs už vandenyno – tik sutapimas? Įdomu, ką atnaujinta Epsteino byla dar atskleis, nebent, kad Hillary ir Billas jau nebėra naudingi. Be Holivudo žvaigždžių pagalbos jie nepritraukia net dešimt nuošimčių dėmesio, kurį pelno Trumpas.

Antradienį (lapkričio 27 d.) ši pora Toronto teatre surengė kalbų turą, bet 20 000 vietų salėje buvo parduota tik apie 3000 atpigintų bilietų. Ko gero, Putinas numes ir ant jų po „bombą“. Turbūt Putinas išsiaiškino, kad jų niekada nebeprireiks. Gyvename iš tiesų įdomiu laiku.

Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė

2018 gruodžio 2 d.

[1]Amer. šnek. gal, iš girl – „mergina“, „tarnaitė“.  (vert. past.)

[2]„Uranium One“ – urano kasimu JAV užsiimanti Kanados kompanija, kurios kontrolinis paketas buvo parduotas „Rosatom“ui.  (vert. past.)

[3]Christopher Steele – buvęs MI6 pareigūnas, perdavęs FTB dosjė apie tariamus D. Trumpo finansinius ir asmeninius ryšius su Rusija. (vert. past.)

[4]Angl. Deep State – pažodžiui „gilioji valstybė“, arba „valstybė viduje“, „vidinė valstybė“; sąvoka, apibrėžianti slaptą klaną valstybėje, kuris susideda iš valdžios, biurokratijos, finansų, karinių ir žvalgybos tarnybų įtakingų atstovų, ir kuris manomai per išorines institucijas kontroliuoja valstybės politiką; kitais žodžiais, „šešėlinė valdžia“. Manoma, kad sąvoka kilo iš turkų k. („derin devlet“).  (vert. past.)

[5]Buvęs Centrinės Žvalgybos Valdybos vadovas Johnas Brennanas, davęs priesaiką sakyti teisybę, melavo Kongresui. Už tokį patį priesaikos sulaužymą dabar teisiamas Michaelas Cohenas. Šiuo metu J. Brennanas dirba CNN.

[6]Iranui davė milijardą grynųjų, jais finansuojami teroristai, rusų perkami radarai ir priešlėktuvinės raketos.

[7]Kalbama apie Obamos inicijuotą ATF (Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų biuro) operaciją prieš JAV teritorijoje veikiančius narkotikų prekeivius. Vietoj to 2000 ginklų gavo nusikaltėliai, prie pietinės sienos nužudę šimtus meksikiečių ir mažiausiai vieną JAV pasienietį. 2010 metais prasidėjusi istorija vis iškyla aikštėn, aiškėja, kad ginklai keliavo įvairiomis kryptimis ir dingdavo, tačiau prezidentui Obamai pareikalavus išskirtinės teisės neleisti Kongresui tirti operacijos veiklos, visi galai buvo užrišti. „Su operacija „Greiti ir įsiutę“ JAV valdžia de facto tapo prekiautoja ginklais su Meksikos narkotikų karteliais ir islamistų nusikaltėliais“, – daro išvadą 2016 sausio 22 d. straipsnio autorius Ianas Tuttle‘as („National Review“ info).

[8]Gvantanamo kaliniai turi įdomų statusą. Jie laikomi ne karo belaisviais, o teroristais, nelegaliais kovotojais. Karo belaisviai paleidžiami pasibaigus karui. Karo nusikaltėliai, kriminaliniai kaliniai turi būti teisiami. Kol kas JAV nenusprendžia, ar karo lauko, ar civiliniame teisme. O daugelis paleistųjų iš Gvantanamo grįžo kovoti prieš Vakarus.

[9]Generolas pulkininkas Igoris Korobovas. (vert. past.)

[10]Prieš 10 metų finansininkui Jeffry Epsteinui buvo iškelta seksualinio priekabiavimo byla, iš kurios jis lengvai išsisuko. Šiuo metu byla demonstratyviai siejama su Billu Clintonu ir princu Charlesu.

[11]Specialusis teisėjas Robertas Muelleris, po Padėkos dienos sugrįžęs į viešąją erdvę ir tiriantis galimus „Trumpo Bokšto“ statybų Maskvoje bei Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai ryšius, per trumpą laiką paskelbė tiek naujų dokumentų, kad ši savaitė žurnalistų buvo praminta „bombų“ savaite (angl. k. bombshell – žodžių žaismas, reiškiantis ir „stulbinančias naujienas“). (vert. past.)

Michailas Lesinas

John Schindler / The Observer

„Laidoje „60 minučių“ prezidentas Donaldas Trampas (Trumpas) pagaliau pripažino, kad Vladimiras Putinas, „galimas dalykas“, žudo savo priešininkus užsienyje, bet tikino, kad Kremlius nedarytų tokių dalykų JAV teritorijoje. Daug kas JAV žvalgybos tarnybose su tokia nuomone nesutiks“, – rašo savo straipsnyje leidinyje Observer ponas Džonas R. Šindleris, buvęs JAV NSA analitikas ir kontržvalgybos bendradarbis.

Pasak Šindlerio, „Vašingtono kontržvalgus prislėgė Trumpo atsakymas, kai televizijos vedėja Lesli Štal paklausė, ar Putinas žudo užsienyje“.

Štal paklausė: „Ar jūs sutinkate, kad Vladimiras Putinas susijęs su žmogžudystėmis? Su nuodijimais?“

Trumpas atsakė: „Turbūt jis susijęs, taip. Aš turiu omeny, aš ne…“

„Turbūt?“ – perklausė Štal.

Trumpas tęsė: „Bet aš jais pasikliauju (neaišku, ką jis turi omeny, – red. past.), tai vyksta ne mūsų šalyje“.

Šindleris čia įžiūri tam tikrą pažangą. „Mūsų prezidentas eina link pripažinimo, ką mūsų sąjungininkai yra pareiškę oficialiai, – link pripažinimo, kad Putino valdomas Kremlius žudo priešininkus užsienyje“.

Vladimiras Putinas ir Michailas Lesinas

„Trumpas kategoriškai pareiškė, kad Rusija tokių dalykų mūsų šalyje nedarytų“, – primena Šindleris. Ir prieštarauja: „Rusai, pabėgę nuo Putino, dabar miršta mįslinga mirtim daugybėje šalių. Taip pat ir Amerikoje“.

Jis atkreipia dėmesį į Michailo Lesino mirtį Vašingtone prieš beveik trejus metus.

„Kaip ir daugelis kitų žymių rusų, Lesinas galų gale prarado Putino malonę, o paskui pabėgo į saugią Ameriką“, – sakoma straipsnyje. Autorius tvirtina: „Lesino nelaimė, kad Maskva laikė jį perbėgėliu, kuris ištrūko nuo kontrolės ir pasislėpė Amerikoje, priglobęs begalybę Kremliaus paslapčių. Tai, kad Lesinas bendradarbiavo su mūsų teisingumo ministerija, nebuvo labai kruopščiai slepiama paslaptis, ir galima spėti, kad Rusijos žvalgyba apie tai sužinojo“.

Autoriaus nuomone, JAV vyriausybė labai karštai netroško įminti Lesino mirties mįslę: FTB nesusidorojo su jo apsauga ir norėjo užgniaužti bylą, o prezidentas barakas Obama nenorėjo užsitraukti Putino pykčio.

„Kas iš tiesų nutiko Lesinui, lieka mįslė. JAV žvalgybos tarnybų darbuotojai, pažįstantys rusus, laiko juokinga oficialią išvadą, kad jo mirtis – nelaimingas atsitikimas. Žvalgybos pranešimai nuo 2015 metų pabaigos rodė, kad Lesino mirtis buvo užsakyta žmogžudystė, kurią užsakė Kremlius, o skeptiškas specialiųjų tarnybų darbuotojų požiūris prasmuko į spaudą. Kaip pernai interviu leidiniui BuzzFeed sakė vienas FTB bendradarbis, „Biure nė vienas žmogus netiki, kad tas vyrukas pasigėrė, parkrito ir mirė. Visi mano, kad jam smogė“, – rašo autorius.

„Tokia nuomonė paplitusi ir JAV bei sąjunginių šalių kontržvalgybos sluoksniuose. Niekas niekur nėra saugus, jeigu Putinas iš tikrųjų jam trokšta mirties. Kremlius seka perbėgėlius, taip pat ir Amerikoje, ir buvę Rusijos žvalgybos darbuotojai, dabar gyvenantys JAV yra saugomi CŽV, nervinasi“, – sakoma straipsnyje.

Šindleris nurodo, kad Lesino byla Baraką Obamą nušviečia ne itin maloniai. „Kadangi Trumpas niekada nepraleidžia progos papiktžodžiauti apie Obamą, jo viešas Kremliaus „šlapių darbelių“ Amerikoje neigimas kelia nepatogius klausimus, iš kurių nė vienas nėra malonus Baltiesiems rūmams“, – baigia autorius.

Šaltinis: The Observer

2018.10.31; 12:00

Hilary Klinton laiškai

Per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją į demokratų kandidatės Hillary Clinton elektroninį paštą, pasak prezidento Donaldo Trumpo, įsibrovė kinų programišiai. Tai pareikšdamas, D. Trumpas akivaizdžiai rėmėsi portalu „Daily Caller“. Šis savo ruožtu rėmėsi anoniminiais šaltiniais žvalgyboje.

D. Trumpas per rinkimų kampaniją ne kartą teigė, kad kibernetinės atakos prieš H. Clinton ir demokratus galėjo būti rengiamos ir iš Kinijos, o ne iš Rusijos. Tačiau jis niekuomet nepateikė rimtų to įrodymų.

Naujausioje savo tviterio žinutėje D. Trumpas paragino FTB ir Teisingumo departamentą imtis žingsnių. Priešingu atveju abi institucijos esą praras pasitikėjimą.

D. Trumpas šią žinutę pasiuntė neįprastu laiku – netrukus po vidurnakčio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.30; 07:44

Zach Dorfman / Politico

Atvira dalykiška Silikono slėnio kultūra padėjo atsirasti naujam „švelniam“, netradiciniam šnipinėjimui, kurio pagrindinis tikslas – prekybos paslaptys bei technologijos, rašo Politico žurnalistas Zakas Dorfmanas. Šnipai čia „yra dalis kasdienio gyvenimo“, sakė autoriui buvęs Amerikos žvalgybos pareigūnas.

„Kaip sako daugelis buvusių Amerikos žvalgybos pareigūnų, padėtį komplikuoja tai, kad daugelis žvalgybos duomenų „rinkėjų“ – užsieniečių nėra šnipai tradicine žodžio prasme. Jie dirba ne ambasadose ar konsulatuose ir gali būti susiję su valstybiniu verslu ir tyrimo institutu, o ne su specialiosiomis tarnybomis. Kinijos tarnautojai ypač dažnai įkalba ar net grasinimais priverčia ten dirbančius ar besimokančius Kinijos piliečius (arba Amerikos piliečius, kurių šeimos nariai yra Kinijoje) perdavinėti jiems vertingą technologinę informaciją“, – sakoma straipsnyje.

„Jeigu mes norime suprasti pasaulį, kuriame rusai ir kinai spartina savo šnipinėjimo žaidimų prieš JAV tempus, mes turime atkreipti dėmesį į tai, kas dedasi San-Franciske“, – pabrėžia Dorfmanas.

Sustiprintas Rusijos žvalgybos dėmesys San-Franciskui siekia šaltojo karo pradžią. Tada rusai daugiausia rinko informaciją apie karinius objektus. Nuo tada Rusijos operacijos darėsi vis drąsesnės, išskyrus laikotarpį iškart po šaltojo karo.

„Vienintelis momentas, kai visi lengviau atsikvėpė nuo Rusijos, girdi, gal viskas pasikeitė, tai buvo prie Gorbačiovo, – pasakojo buvęs kontržvalgybos pareigūnas Larėjus Kuajus. – Mes net iškabinom didelę iškabą “Užsidarome“ Palo-Alto atkarpoje“. Bet optimizmas greitai išblėso, kai 2000 metais buvo išrinktas Putinas, pasakoja Kuajus. „Rusija nuo to laiko kryptingai stiprino jėgas“, – sakė jis.

Rusijos šnipai vis labiau koncentruodavosi į informaciją apie vertingas arba potencialiai dvejopą paskirtį turinčias technologijas. Tradicinis šnipinėjimo veiklos centras buvo Rusijos konsulatas San-Franciske, kurį Trumpo administracija 2017 metų rugsėjy uždarė. Bet Rusijos žvalgyba turi ir alternatyvių kelių, pabrėžiama straipsnyje.

Pasak buvusių žvalgybos pareigūnų, vienas iš potencialių mechanizmų – tai Rusnano USA, vienintelė Rosnano dukterinė kompanija Amerikoje. Ji buvo įsteigta 2011 metais ir įsikūrusi šalia Stenfordo universiteto.

Buvęs žvalgybos pareigūnas sakė leidiniui Politico: „Kai kurios priemonės, kuriose dalyvavo Rusnano USA, susijusios ne tik su technologijų gavimu, bet ir su žmonių inkorporavimu į rizikos (venčiūrines) kompanijas, į tokių santykių plėtrą Silikono slėnyje, kurie leistų joms įsikibti savo čiuptuvais visur. Ir Rusnano USA buvo savotiškas tam skirtas mechanizmas“.

Pasak buvusio žvalgybos pareigūno, Rusnano domėjosi tiek civilinės, tiek ir potencialiai karinės paskirties technologijomis. Amerikos specialiųjų tarnybos labai nerimavo dėl Rusnano USA darbuotojų ir numanomų Rusijos žvalgų kontaktų. „Rusai žiūrėjo į Rusnano USA kaip į žvalgybinę platformą, kurioje jie plėtojo savo operacijas“, – sakė Politico pašnekovas.

Rusija taip pat naudoja senus išbandytus metodus, praneša autorius. „Žvalgybos darbuotojai įtarė,  kad Rusijos šnipai verbavo aukštos klasės prostitutes iš Rusijos ir Rytų Europos, taikydami klasikinį rusų metodą „medaus spąstai“, kad gautų informacijos iš technologinių ir venčiūrinių kompanijų vadovų San-Francisko įlankos srityje (ir apie juos pačius)“.

Buvo nustatyta, kad Rusijos šnipus galėjo informuoti elitinių barų ir naktinių klubų sekso darbuotojos. Tarp jų – liukso viešbutis Rosewood Sand Hill, įsikūręs šalia daugelio vedančiųjų technologinių kompanijų, ir ištaigingas baras Redwood Room viešbutyje Clift San-Francisko centre, sakoma straipsnyje.

Pasak buvusių žvalgų, ilgalaikėje perspektyvoje ne mažesnį, jeigu ne didesnį pavojų kelia Kinija. Ekonominiame šnipinėjime Kinijos žvalgyba, palyginus su Rusijos, naudoja labiau decentralizuotą strategiją.

„Kinija savo tikslams pasiekti remiasi žymiai didesniu gyventojų rezervu ir išnaudoja gobšesnius verslininkus, aršius nacionalistus, studentus, keliautojus ir taip toliau“, – sakoma straipsnyje. Vienas iš buvusių žvalgų palygino Kinijos požiūrį su „žemės karštlige Oklahomoje“: tai bandymas kuo greičiau užgrobti kuo daugiau užpatentuotų technologijų ar intelektualinės nuosavybės, per maksimaliai įmanomą kiekį kanalų.

Nors didžioji dalis kontržvalgybinių išteklių Įlankos srityje tenka Kinijai ir Rusijai, nemažai draugiškų specialiųjų tarnybų irgi aktyviai veikia Silikono slėnyje, tęsia Dorfmanas. Ekonominės žvalgybos srityje „grėsme“ tapo Pietų Korėja, ypač rafinuota kibernetiniame šnipinėjime. Amerikos valdininkai buvo priversti „griežtai perspėti“ Pietų Korėją dėl hakerių įsilaužimų JAV, pasakoja buvęs žvalgybos pareigūnas.

Aktyvus ir Izraelis. Jis panaudoja surinktą informaciją, kad paskatintų privačias Izraelio firmas įsigyti tam tikrų startuojančių ar kitokių technologinių kompanijų Silikono slėnyje. 2000-aisiais metais analogišką strategiją naudojo Prancūzijos žvalgyba, praneša autorius.

Amerikos žvalgų bendrijoje yra nesutarimų dėl to, kiek išteklių reikia skirti „švelniam“ sąjungininkų šnipinėjimui. Vienas iš buvusių aukštų žvalgybos pareigūnų pabrėžė: „Kaip aš suprantu, jie stengiasi išpešti naudos iš ekonominio šnipinėjimo. Bet ar Prancūzijos vykdomas šnipinėjimas vertas tokių emocinių sąnaudų, turint omeny tai, ką sumano rusai?“

Daugelis ekonominio šnipinėjimo atvejų ne tik nepasiekia teismo, bet dažnai ir apskritai neregistruojami, praneša Politico žurnalistas. „Didžiausia problema, su kuria mes susidūrėme su daugeliu kompanijų, tai jų nenoras prieiti iki nagrinėjimo teisme, – pasakoja buvęs FTB agentas Larėjus Kuajus, išėjęs į pensiją 2006 metais. – Pas juos darbuotojas parduoda technologijas, tarkim, rusams ar kinams, ir, užuot informavę apie tai savo akcininkus ir investuotojus, kad štai, mes sugavome vyruką, arba mes turime informacijos, ir mes norėtume pereiti į sekantį lygį, o jie nenori pradėti bylos dėl blogo nušvietimo spaudoje. Tai pats nemaloniausias dalykas pasaulyje“.

Informacijos šaltinis: Politico

2018.07.29; 06:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino nutraukti specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio vykdomą tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, tvirtindamas, kad jis buvo „diskredituotas“.

„Jie turėtų tuoj pat nutraukti diskredituotą R. Muellerio raganų medžioklę“, – teigė prezidentas.

Buvęs Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorius R. Muelleris vykdo tyrimą dėl to, ar D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Rusija šiai mėginant pakreipti JAV rinkimus D. Trumpo naudai.

JAV prezidentas, atkakliai tvirtinantis, kad nebuvo jokio bendrininkavimo, nuolat kartoja, kad jis yra „raganų medžioklės“ taikinys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24;02:00

Seksas ir šnipinėjimas – neatskiriami dalykai

Likus dviem mėnesiams iki 2016 m. JAV prezidento rinkimų, buvo paslapčia įrašytas Donaldo Trumpo pokalbis, kurio metu aptarinėtas užmokestis, kad nepasklistų informacija apie jo tariamą romaną su „Playboy“ modeliu Karen McDougal. Šis įrašas pateko į JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) rankas, informuoja AFP.

Manoma, kad pokalbį įrašė buvęs ilgametis JAV prezidento D. Trumpo advokatas Michaelis Cohenas, kurio atžvilgiu Niujorke atliekamas federalinis tyrimas dėl jo verslo reikalų. Taip pat aiškinamasi, ar pinigai už tylėjimą nepažeidė rinkimų kampanijos finansavimo įstatymų.

Šią žinią pirmasis paskelbė laikraštis „The New York Times“. Sakoma, kad FTB įrašą rado anksčiau šiais metais per kratą M. Coheno biure. Pastarasis kol kas nebuvo suimtas ar apkaltintas.

Karen McDougal, dabar jau buvusi „Playboy“ žurnalo panelė, teigia, kad jos romanas su D. Trumpu truko keletą mėnesių po to, kai jie susitiko 2006 m. ir netrukus po to, kai D. Trumpo žmona Melania pagimdė sūnų Barroną. Anksčiau ji yra sakiusi CNN, kad D. Trumpas bandė sumokėti jai už seksą.

„The Wall Street Journal“ pranešė, kad 2016 m. rugsėjį D. Trumpas ir M. Cohenas kalbėjosi apie K. McDougal istorijos teisių įsigijimą, kurias ji mėnesį anksčiau už 150 000 JAV dolerių pardavė „The National Enquirer“. Bulvarinis leidinys istorijos neatskleidė, ir visuomenė apie ją nieko nežinojo. Žurnalo patronuojančios įmonės „American Media“ pirmininkas yra D. Trumpo draugas.

D. Trumpo dabartinis advokatas Rudy Giuliani patvirtino žinią apie M. Coheno įrašą, tačiau sakė, kad D. Trumpas nepadarė nieko neteisėta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 11:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš pirmadienį Helsinkyje vyksiantį savo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl santykių su Maskva atšalimo kaltino Federalinio tyrimo biuro (FTB) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

Nuo D. Trumpo prezidentavimo pradžios JAV ir Rusijos santykius temdo kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir įtarimai, kad milijardieriaus D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Kremliumi.

Tiek Rusija, tiek JAV prezidentas neigė bet kokį kišimąsi. D. Trumpas specialųjį tyrimą dėl jo kampanijos ryšių su Rusija pavadino „raganų medžiokle“.

Likus kelioms valandoms iki susitikimo su Rusijos prezidentu, D Trumpas teigė, kad JAV ir Rusijos santykiai niekada nebuvo blogesni, ir dėl to kaltino „JAV kvailumą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.13; 08:05