Dominikos Respublikoje mirė mažiausiai aštuntas turistas iš JAV, mirčių seriją tiria FTB, praneša BBC.
 
55 metų Josephas Allenas dažnai lankėsi Karibų jūros saloje ir, kaip teigia jo artimieji, nesiskundė sveikata.
 
BBC, remdamasis velionio šeima, pažymi, kad keli turistai, mirę Dominikos Respublikoje per pastaruosius metus, vaišinosi gėrimais iš viešbučio minibaro.
 
FTB įsijungė į tyrimą ir padeda vietos pareigūnams atlikti toksikologinę analizę. Kol kas nepavyko rasti ryšio tarp JAV piliečių mirčių.
 
Tarp mirusiųjų – 67 metų amžiaus Kalifornijos gyventojas, kuris balandžio 14 d. užgeso viešbutyje Punta Kanoje. Tą patį mėnesį mirė dar vienas amerikietis. Kaip pranešė jo sesuo, tai nutiko dėl natūralių priežasčių.
 
Gegužę mirė 41 metų moteris iš Jungtinių Valstijų, vartojusi gėrimus iš minibaro savo viešbutyje.
 
Netrukus po to buvo rasti dar dviejų amerikiečių, mirusių savo numeriuose, lavonai. Pasak tyrėjų, jų plaučiuose buvo rasta skysčio, jiems taip pat nustatytas vidinis kraujavimas.
 
Taip pat buvo pranešta apie 53 metų moters mirtį praėjusių metų birželį ir vyro mirtį liepą.
 
Kasmet į Dominikos Respubliką atvyksta beveik 3,5 milijono amerikiečių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 07:30

JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pirmadienį pateikė prezidentui Donaldui Trumpui savo atsistatydinimo pareiškimą.

R. Rosensteino atsistatydinimas įsigalios nuo gegužės 11 d., nors jo atsistatydinimo buvo tikimasi jau kelis mėnesius, kai generaliniu prokuroru buvo paskirtas Williamas Barras. 

Dvejus metus generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjęs R. Rosensteinas didžiąją dalį savo kadencijos prižiūrėjo specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. R. Rosensteinas buvo atsakingas už R. Muellerio paskyrimą. 

Praėjusį mėnesį R. Muelleris pateikė galutinę tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į rinkimus ataskaitą, o šį mėnesį buvo paviešinta suredaguota ataskaitos versija. Specialusis tyrėjas teigė, kad nebuvo rasta įrodymų, jog per rinkimų kampaniją 2016 metais D. Trumpas būtų susimokęs su Rusija.

Vasarį R. Rosensteino pavardė atsidūrė antraštėse, kai buvęs laikinasis Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Andrew McCabė pareiškė, kad R. Rosensteinas 2017 metais ieškojo būdų nušalinti prezidentą D. Trumpą iš pareigų.

Interviu A. McCabė teigė, kad R. Rosensteinas apie galimybę pašalinti D. Trumpą kalbėjo 2017 metų gegužę, kai D. Trumpas atleido tuometį FTB direktorių Jamesą Comey’į.

Atsistatydinimo pareiškime R. Rosensteinas išreiškė pagarbą prezidentui D. Trumpui, nepaisant to, kad jo ir prezidento darbo santykiai buvo sudėtingi. 

„Mūsų tauta yra saugesnė, mūsų rinkimai saugesni, ir mūsų piliečiai yra geriau informuoti apie slaptas užsienio pastangas daryti įtaką“, – teigiama R. Rosensteino atsistatydinimo pareiškime.

„Esu dėkingas už galimybę tarnauti; už mandagumą ir humorą, kuriuos dažnai rodote per asmeninius mūsų pokalbius; ir už tikslus, kuriuos nusistatėte inauguracijos kalboje: patriotizmą, vienybę, saugumą, švietimą ir klestėjimą“, – pareiškime rašė R. Rosensteinas, tiesiogiai kreipdamasis į D. Trumpą.

Baltųjų rūmų teigimu, R. Rosensteiną pakeis transporto sekretoriaus pavaduotojas Jeffrey’is Rosenas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 04:00

Christopheris Wray. AFP/Scanpix nuotr.
Rusija taikysis į kitąmet vyksiančius JAV prezidento rinkimus kampanijomis socialiniuose tinkluose, taip pat platindama melagingas naujienas ir propagandą, bandydama sukelti sumaištį šalyje ir suskaldyti amerikiečius, mano Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us.

Ch. Wray’us, kalbėdamas Tarptautinių santykių taryboje Vašingtone, sakė, kad, kaip 2016-ųjų prezidento rinkimų atveju, Rusija bandė paveikti 2018 m. JAV vidurio kadencijos rinkimus ir bandys daryti tą patį 2020-aisiais.

„Socialinių tinklų, melagingų naujienų, propagandos, klaidinančių personų naudojimas bandant mus sukiršinti vyksta nuolat“, – sakė Ch. Wray’us.

Rusijos žvalgybos tarnybos siekia „nuteikti mus vienas prieš kitą, kurstyti nesantaiką, kelti sumaištį, kenkti amerikiečių tikėjimui demokratija“, tikino FTB vadovas.

„Tai nėra grėsmė vienam rinkimų ciklui, tai yra 365 dienas per metus kylanti grėsmė, kuri tebesitęsia. Mūsų nuomone, 2018-ieji buvo tarytum repeticija prieš didįjį 2020-ųjų pasirodymą“, – kalbėjo Ch. Wray’us.

Pasak jo, nors Rusija ir siekė paveikti tiek 2016-ųjų, tiek ir 2018-ųjų rinkimus Jungtinėse Valstijose, nebuvo jokio kišimosi į pačią rinkimų infrastruktūrą, o socialinių tinklų bendrovės padarė didžiulę pažangą susitvarkydamos su kenkėjiškais veikėjais.

„Manau, kad (socialinių tinklų) bendrovės supranta, kad jos turi imtis veiksmų, kad jų pačių platformos nebūtų išnaudojamos. Yra daugybė sėkmės istorijų vidurio kadencijos rinkimuose (2018 m.), kai dalis bendrovių pačios ėmėsi veiksmų, uždarydamos ir išmesdamos iš tinklų vartotojus“, – teigė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 08:45

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia dar neperskaitęs specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos dėl galimų jo komandos ryšių su Rusija. Jis žino tik išvadas, rašė D. Trumpas tviteryje. Jis esą turįs teisę skaityti ataskaitą, tačiau kol kas to nepadarė.

D. Trumpas pabrėžė, jog R. Muelleris priėjo prie išvados, kad nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp jo rinkimų štabo ir Rusijos.

Specialusis prokuroras savo tyrimą baigė prieš dvi savaites ir konfidencialią ataskaitą perdavė generaliniam prokurorui Williamui Barrui. Šis iki šiol paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Ja remiantis, R. Muelleris priėjo prie išvados, jog nėra įrodymų, kad būtų slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų stovyklos ir Maskvos atstovų.

Tačiau kartu ataskaitoje teigiama, jog nebuvo įmanoma nustatyti, ar D. Trumpas, atleisdamas iš pareigų FTB vadovą Jamesą Commey’į, trukdė teisingumui. W. Barras, komentuodamas ataskaitą, tuo tarpu sakė, kad prezidentas išteisintas ir pagal šį punktą.

Praėjusiomis dienomis būta pranešimų, jog R. Muellerio komandos tyrėjai mano, kad W. Barras tyrimo rezultatus perteikė neadekvačiai ir kad jie yra problematiškesni D. Trumpui, nei pristatė generalinis prokuroras. Demokratai ir dėl to reikalauja, kad būtų paskelbta visa 400 puslapių ataskaita.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.07; 11:11

Šiaurės Korėja vasarį disidentų įvykdytą išpuolį prieš šalies ambasadą Madride vadina „grėsminga teroro ataka“ ir ragina Ispanijos teisėsaugą nuteisti kaltus asmenis.

Vasario 22 d. grupė ginkluotų vyrų įsiveržė į Šiaurės Korėjos ambasadą Madride, pavogė dokumentų ir kelis kompiuteris bei pabėgo. Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, incidento metu buvo sužeista viena moteris.

Pirmąkart oficialiai komentuodama incidentą, Šiaurės Korėja kalbėjo apie galimą Vašingtono įsikišimą ir ragino Ispanijos institucijas „nuteisti teroristus ir išpuolio užsakovus“.

„Vasario 22 d. įvyko grėsmingas teroro išpuolis, kai ginkluota grupuotė užpuolė Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ambasadą Ispanijoje“, – sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas.

„Tikimės, kad atitinkamos institucijos Ispanijoje atsakingai atliks incidento tyrimą“, – kalbėjo atstovas.

Madridas jau yra pradėjęs incidento tyrimą, o trečiadienį teismas nustatė, kad išpuolį įgyvendinusios grupuotės lyderis yra meksikietis Adrianas Hong Changas, kuris esą praėjus penkioms dienoms po išpuolio susisiekė su Federaliniu tyrimų biuru (FTB) Niujorke.
 
Informaijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.31; 10:01

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Specialusis prokuroras Robertas Muelleris vėlų penktadienio vakarą JAV generaliniam prokurorui Williamui Barrui pateikė dvejus metus trukusio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus ataskaitą. Tyrimą pats Donaldas Trumpas vadina raganų medžiokle, o oponentai sako, kad jis veda apkaltos prezidentui link.

Ataskaitos turinys kol kas neatskleidžiamas, tačiau W. Barras laiške Kongresui patikino galbūt galėsiantis esmines ataskaitos išvadas JAV parlamentui pateikti jau šį savaitgalį.

R. Muellerio tyrimo drama, kupina beprecedenčių įtarimų dėl galimo slapto JAV prezidento D. Trumpo bendradarbiavimo su Maskva ar net valstybės išdavystės, kėlė nerimą D. Trumpui nuo pat jo kadencijos pradžios po netikėtos pergalės rinkimuose prieš Hillary Clinton.

Viso tyrimo metu prezidentas tikino esantis raganų medžioklės auka, o jo oponentai demokratai, pernai perėmę žemesniųjų Kongreso rūmų kontrolę, sako, kad D. Trumpas dar nepaaiškino savo ryšių su Rusija.

R. Muelleris, Vietnamo karo veteranas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius, dirbo išskirtinio slaptumo sąlygomis pastaruosius dvejus metus. Jo, kaip specialiojo prokuroro, misijai besibaigiant, dabar D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras W. Barras turės spręsti, ar paviešinti tyrimo ataskaitą.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Visuomenės ir politikų spaudimas paviešinti visą tyrimo ataskaitą yra didžiulis, o pats W. Barras tikino esantis už „kuo daugiau skaidrumo“. Tačiau vieną svarbiausių tyrimo detalių Teisingumo departamentas visgi atskleidė – naujų baudžiamųjų bylų nebus iškelta.

Tyrimo metu R. Muelleris iškėlė bylas daugiau nei trisdešimčiai asmenų ir įmonių, tarp jų 25 rusams ir šešiems buvusiems D. Trumpo patarėjams ir pagalbininkams. Tačiau žinia, kad naujų bylų neplanuojama kelti, reiškia, jog artimi D. Trumpui žmonės, kaip jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis ar žentas Jaredas Kushneris, gali ramiau atsikvėpti.

Pats D. Trumpas kol kas nekomentavo tyrimo pabaigos. Jo atstovė spaudai sakė, kad Baltieji rūmai dabar laukia „proceso eigos“.

Iki galimo ataskaitos paviešinimo R. Muellerio iškeltos bylos atskleidė nemažai informacijos apie didžiausią prezidento rinkimų tyrimą JAV istorijoje. Teismo dokumentai parodė ilgalaikes Maskvos pastangas paveikti 2016-ųjų rinkimus ir pažeisti šalies demokratinę sistemą.

Pats R. Muelleris apibūdinęs Rusijos valdžiai dirbančius programišius ir socialinių tinklų „trolių fermas“, dirbusius palaikant D. Trumpą kovoje su H. Clinton. Po to, kai FTB pastebėjo neaiškius D. Trumpo kampanijos dalyvių ryšius su Rusija, JAV teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo slapto susitarimo. Savo ruožtu, D. Trumpas atleido tuometį FTB vadovą Jamesą Comey’į, o tyrimas buvo perduotas specialiajam nepriklausomam prokurorui R. Muelleriui.

Išvengdama informacijos nutekėjimų, o tai nėra itin dažnas reiškinys Vašingtone, R. Muellerio vadovaujama teisininkų komanda pateikė kaltinimus artimiems D. Trumpo patikėtiniams – Paului Manafortui, Rickui Gatesui, Michaelui Flynnui, Michaelui Cohenui, George’ui Papadopoulosui ir Rogeriui Stone’ui.

Penki iš jų jau buvo nuteisti už įvairius nusikaltimus, tačiau nė vienas neapkaltintas konspiracija ir susitarimu su Rusija.

Tai lėmė D. Trumpo nuolatinius pareiškimus apie tai, kad „jokio slapto susitarimo nebuvo“, o jis esą yra tik demokratų apgaulės auka. Tačiau teisės ekspertai mano, kad R. Muelleris galėjo aptikti įtartinų duomenų apie D. Trumpo ir Rusijos ryšius, tačiau jų nepakaktų perduoti bylą teismui.

Visgi tai nereiškia, kad šie klausimai bus „padėti į stalčių“. Kai kurie įtarimai gali tapti būsimų FTB kontržvalgybos tyrimų dalimi, o kitus galimus nusikaltimus jau pradėjo tirti paprasti federaliniai prokurorai.

Tarp daugybės neatsakytų klausimų – D. Trumpo verslo ryšiai su Rusija, kaip anksčiau neatskleistas sandoris statyti Trumpo bokštą Maskvoje, derybos dėl kurio vyko ir 2016 m.

Tačiau D. Trumpas dabar galės pareikšti, esą jo nekaltumas buvo įrodytas nuo R. Muellerio tyrimo pradžios. Prezidentas dėl neva kaltinimų be pagrindo puolė R. Muellerį ir likus vos kelioms valandoms iki tyrimo baigties.
FTB ir antrankiai

„Dvejus metus mes kentėme šią nesąmonę, nes nėra jokio susitarimo su Rusija. Žmonės to nepakęs“, – sakė D. Trumpas.

R. Muelleris taip pat nagrinėjo, ar D. Trumpas bandė sukliudyti teisingumui trukdydamas R. Muellerio tyrimui. JAV prezidentas ir tam turėjo atsakymą. „Jis (D. Trumpas) trukdė, kovodamas su apgaule. OK?“, – „Fox“ laidoje kalbėjo D. Trumpas.

Dabar liko vienas svarbiausių R. Muellerio tyrimo etapų – kiek šio tyrimo ataskaitos bus paviešinta. Demokratai ragina visą ataskaitos turinį paviešinti nedelsiant.

„Itin svarbu, kad W. Barras visą ataskaitą paviešintų ir pateiktų svarbiausius dokumentus ir išvadas Kongresui“, – bendrame pranešime sakė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris.

Atstovų rūmų Teisingumo komiteto, kuris ir gaus W. Barro pateiktas išvadas, pirmininkas demokratas Jerry’is Nadleris tikino, kad svarbiausia – skaidrumas.

„Skaidrumas ir viešasis interesas nereikalauja nieko kito (tik paviešinimo). Visuomenės pasitikėjimas įstatymo viršenybe turi būti prioritetu“, – sakė J. Nadleris.

Kitų penkių Atstovų rūmų komitetų pirmininkai prisijungė prie J. Nadlerio ir ragino ataskaitą ir tyrimo metu atskleistus įrodymus paskelbti nedelsiant. Šiuos raginimus kartojo ir demokratų kandidatai į prezidentui, tarp jų ir senatorė Elizabeth Warren.

„Generalinis prokurore W. Barrai, paviešinkite R. Muellerio tyrimo ataskaitą Amerikos visuomenei. Dabar“, – pareiškė E. Warren.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Jau puspenktos savaitės besitęsiantis dalinis JAV vyriausybės uždarymas smarkiai riboja ir Federalinio Tyrimų Biuro (FTB) darbą. Federalinė policija, pavyzdžiui, nebeišgali mokėti informatoriams ir vertėjams, taip pat įsigyti narkotikų slaptoms operacijoms, sakoma FTB darbuotojų profesinės sąjungos FBIAA pranešime.

Jei nėra pinigų apmokėti FTB šaltiniams, kyla rizika „visiems laikams prarasti juos ir jų teikiamą informaciją“, sakė vienas darbuotojas. FTB, be to, skundžiasi, kad trūksta lėšų DNR tyrimams, atsarginėms automobilių padangoms ir kopijavimo popieriui.

Kiekvieną dieną, kai tęsiasi vyriausybės uždarymas, didėja kliūtys FTB operacijoms, spaudos konferencijoje sakė FBIAA pirmininkas Tomas O’Connoras. Kartu didėja ir žala, daroma, pavyzdžiui, FTB veiklai, susijusiai su pasauline kova su teroru, taip pat bei kontržvalgybai. 

„Mūsų lyderiai turi išgirsti balsus vyrų ir moterų, kurie įsipareigojo ginti mūsų šalį, – sakoma FBIAA pranešime. – Negalima prarasti laiko – finansuokite FTB dabar!“

Dauguma iš 13 000 specialiųjų agentų priversti toliau dirbti, nors dėl vyriausybės darbo uždarymo negauna algų. FBIAA jau prieš dvi savaites situaciją pavadino „nepakeliama“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 06:30

Už JAV ribų surengta kibernetinė ataka visoje šalyje sutrikdė kelių laikraščių spausdinimą ir pristatymą, šaltinis informavo naujienų agentūrą dpa.

Dėl incidento vėluota pristatyti šeštadienio laikraščius „The Times“, „The San Diego Union-Tribune“, „The Chicago Tribune“, „Baltimore Sun“ ir kelis kitus didžiuosius leidinius, kurie dalinasi ta pačia leidybos platforma.

Kibernetinė ataka taip pat sutrikdė „The Wall Street Journal“ ir „The New York Times“ pristatymą JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje, nes šie leidiniai spausdinami Los Andžele esančioje spaustuvėje, priklausančioje „The Los Angeles Times“.

„Manoma, kad atakos tikslas buvo sugadinti infrastruktūrą, tiksliau – serverius, o ne pavogti informaciją“, – sakė šaltinis, kuris norėjo likti anonimu, nes neturėjo teisės viešai komentuoti situacijos.

Kol kas nepateikiama daugiau informacijos, kur būtent galėjo kilti kibernetinė ataka arba apie jos motyvus. Pasak šaltinio, ataka įvykdyta iš užsienio.

Buvo paveikta visų laikraščių, anksčiau priklausiusių „The Times“ patronuojančiai bendrovei „Tribune Publishing“, leidyba. Birželį „Tribune Publishing“ pardavė „The Times“ ir „The San Diego Union-Tribune“ verslininkui iš Los Andželo Patrickui Soon-Shiongui, tačiau bendrovės ir toliau naudojasi bendromis sistemomis, taip pat ir programine įranga.

Kibernetinė ataka prasidėjo ketvirtadienio naktį, o penktadienį išplito į leidybai svarbias sritis. Dėl problemos su kompiuteriais neveikė programinės įrangos sistemos, kuriose saugojamos naujienos, nuotraukos ir administracinė informacija. Todėl buvo neįmanoma spausdinti laikraščius „The Times“ spaustuvėje.

Ar įmonė susisiekė su teisėsauga, neaišku, nes Federalinio tyrimų biuro atstovė spaudai iš karto negalėjo atsakyti, ar buvo gautas pranešimas apie šią kibernetinę ataką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.31; 03:00

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Joe Hoft

Štai sąrašas: 10 svarbiausių nusikaltimų, kuriuos padarė korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio tiriančioji ir teisinė komanda!

Korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio operatyvininkų iš FTB ir Teisingumo departamento klika dalyvavo gausiuose korumpuotuose ir kriminaliniuose veiksmuose. Jau seniai reikėjo užversti šį siaubingą puslapį JAV istorijoje ir niekšus areštuoti. Pateikiame mažiausiai 10 didžiausių nusikaltimų, įvykdytų Muellerio komandos.

Muellerio atliekamas tyrimas yra kriminalinis, korumpuotas ir, kas svarbiausia, antikonstitucinis. Balandį mes pateikėme mažiausiai 10 priežasčių, kodėl jis yra antikonstitucinis. Dabar pateikiame 10 konkrečių nusikaltimų, įvykdytų šios klikos.

specialiojo prokuroro Rosensteino potvarkis apibrėžia sąmokslą kaip nusikaltimą, tačiau tokio apibrėžimo nėra JAV konstitucijoje.

Prieš daugiau nei metus, kai Muelleris iškėlė pirmuosius kaltinimus buvusiam prezidento Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui, „FOX News“ Greggas Jarrettas rašė, kad Muelleris turi užduotį atrasti teisėje neegzistuojantį nusikaltimą. Tai yra teisinė neįmanomybė. Jis yra paprašytas padaryti tai, kas yra akivaizdžiai neįvykdoma, nes įstatymo nustatytame kodekse nėra tokio dalyko, kaip sąmokslo su užsienio šalimis nusikaltimas.

Polas Manafortas. EPA-ELTA nuotr.

Jarretas iki šiol parašė patį glausčiausią straipsnį apie Trumpo-Rusijos sąmokslo tyrimą. Pranešime Jarretas pateikė daug itin šokiruojančių teiginių, bet nė vienas nepranoko fakto, kad visas tyrimas yra neteisėtas. Jarretas konstatavo, kad toks nusikaltimas, kaip „sąmokslas“ Amerikos įstatymų kodekse neegzistuoja, išskyrus nepasitikėjimo dalykus.

„Nėra nieko nusikalstama kalbėtis su rusais. Nėra taip, kad žiniasklaida tai kada nors suprastų. Ji nė karto nesugebėjo nurodyti nors vieną įstatymą, kuris „sąmokslavimą“ su užsienio šalimis politinės kampanijos metu padarytų nusikalstamu, greičiausiai dėl to, kad toks neegzistuoja kriminaliniame kodekse.“

Kadangi nusikaltimo nebuvo, nebuvo ir jokios teisinės priežasties Muellerio tyrimui iš pat pradžių. Kiekvienas veiksmas ir poelgis, kiekviena kriminalinė veika nuo tada, kai buvo atlikta (ir daugelis iki tol atliktų veiksmų) yra kriminalinė priklausomai nuo pradėto pirmojo tyrimo būdo.

Gregg Jarrett

Gregg Jarrett

✔@GreggJarrett

Unethical Mueller, in his court filing, admits that Rosenstein’s order appointing him was intentionally vague. This violates the special counsel law that requires a specific statement of facts to be investigated. Rosenstein and Muller colluded to break the law and should resign

28.7K

4:07 PM – Apr 3, 2018

(Neetiškasis Muelleris, pildydamas teismo raštą, pripažino, kad Rosensteino potvarkio jį paskirti priežastys yra neaiškios. Tai pažeidžia specialų kodekso įstatymą, kuris reikalauja tikslaus apibrėžimo faktų, kurie turės būti tiriami. Rosensteinas ir Muelleris susimokė pažeisti įstatymą, ir todėl turi atsistatydinti).

Muellerio tyrimas peržengia specialiojo prokuroro įstatymo ribas, kuris reikalauja, kad specialiojo prokuroro tyrimų sritis būtų aiškiai apibrėžta. Rosensteinas sukūrė ypatingąjį įstatymą su tokiomis plačiomis galimybėmis, kurių šis įstatymas nepalaiko.

Paulas Manafortas pateikė ieškinį Teisingumo departamentui, Muelleriui ir Rosensteinui, nes to, ką jie daro, nepalaiko JAV įstatymai, kaip aukščiau yra pažymėjęs Jarretas. Manaforto bylos 33 paragrafe buvo liudijama, kad suktojo Rosensteino pastatytas specialusis prokuroras suktam ir nusikaltėliškam Muelleriui suteikė galias, kurių įstatymas neleidžia.

„Bet Paskyrimo Įsakymo paragrafas (b) (ii) pretenduoja suteikti ponui Muelleriui galią toliau vykdyti tyrimą ir įtraukti į baudžiamąją atsakomybę „bet kurią medžiagą, kuri iškyla ar gali iškilti tiesiogiai vykstant tyrimui“. Toks oficialus galių suteikimas nėra nustatytas Teisingumo departamento specialiojo prokuroro nuostatuose. Tai nėra „ypatingas faktinis pareiškimas apie dalykus, kuriuos reikėtų tirti“. Taip pat tai nėra papildoma galia nukreipti pastangas sutrukdyti arba pastoti kelią tyrimui pagal 28 C.F.R. § 600.4(a).“

Po to, kai Muelleris ir Rosensteinas pateikė teismui dokumentą, Greggas Jarretas tviteryje pareiškė, kad tai yra dar vienas patvirtinimas, kad Muellerio tyrimas yra antikonstitucinis.

Manaforto pastangos sustabdyti tyrimą buvo galų gale panaikintos „Obamos teisėjo“, korumpuoto Amy Bermano Jacksono.

Muelleris sutiko užimti specialiojo prokuroro poziciją žinodamas apie interesų konfliktą.

2017 metų balandį Greggas Jarretas kvietė Muellerį atsistatydinti teigdamas, kad specialusis prokuroras patekęs į didžiausią interesų konfliktą.

Ankstesnėje „FOX News“ skiltyje Jarretas konstatavo:

„“The Washington Post“ pranešė, kad Robertas Muelleris šiuo metu atlieka tyrimą prezidentą Trumpą pažeidus teisingumą, nagrinėdamas ne tik tariamus prezidento žodžius Jamesui Comey per jų vasario susitikimą, bet ir FTB direktoriaus atleidimą.

FTB ir antrankiai

Jei tai tiesa, įvykių eiga argumentą, kad Muelleris negali būti specialiuoju prokuroru, daro dar labiau įtikinamą. Jis patekęs į didžiulį interesų konfliktą.

Specialiojo prokuroro įstatymas aiškiai draudžia Muelleriui atlikti pareigą, jei jis „turi asmeninių ryšių su nors vienu asmeniu, iš esmės įsitraukusiu į tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą“. Teiginys yra privalomas. Jis pats save „diskvalifikuos“. Comey iš esmės įsitraukęs į bylą. Iš tiesų jis yra pagrindinis liudytojas.

Abu vyrai ir buvę kolegos nuo seno yra draugai, sąjungininkai ir partneriai. Agentai yra padarę pastabą, kad jie Teisingumo departamente ir FTB buvo surišti viena virvute. Tai buvo vadovo ir proteguojamojo santykiai. Panašu, kad išankstinis nusistatymas ir favoritizmas yra stambaus masto ir sunkus.

Taigi yra visiškai nesuvokiama, kad pagrindinio (žvaigždės) liudytojo prieš prezidentą draugas dabar nustatys, ar prezidentas įvykdė baudžiamojo persekiojimo vertą nusikaltimą, bendraudamas su Muellerio geriausiu draugu.“

Visos Rosensteino ir Muellerio komandos įsitraukimas į interesų konfliktą.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pasirašė Užsienio žvalgybos priežiūros įstatymo (FISA) prašymą šnipinėti Trumpą, bet niekada neatsisakė Muellerio tyrimo. Negana to, Muelleris į Obamos ir Clinton komandą atvedė liokajus, kad suformuotų savo tyrimų komandą, kuri niekada neturėjo paskatos vykdyti nepriklausomą ir objektyvų tyrimą. Visa komanda yra korumpuoti kairieji, kurie reprezentavo Clintono Fondą ir leido Hillary eiti į akivaizdžius nusikaltimus, susijusius su jos elektroninio pašto skandalu. Į šitą grupę įėjo tekstų rašinėtojai Peter Strzok ir Lisa Page, kurių tekstai atvedė į šališkumą ir potencialius kriminalinius veiksmus.

CNN informavo apie Muellerio sąrašą siekdamas išliaupsinti nusikaltėlius. Jie turėtų  būti įkalinti, nesvarbu, kiek pagrindinė žiniasklaida (MSM) ignoruoja jų akivaizdų interesų konfliktą.

„Giliosios valstybės“ (Deep State) nusitaikymas į generolą Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą  po to, kai jie ir kandidatai ir prezidentas Trumpas buvo nelegaliai šnipinėjami.

Maiklas Flinas. EPA-ELTA nuotr.

Nors kai kurie šių baisių nusikaltimų buvo įvykdyti iki Muellerio tyrimo pradžios, jie buvo ne mažiau nusikalstami ir tokie dideli, kad turi būti čia paminėti.

Dabar galvojama, kad generolas Mike‘as Flynnas, George‘as Papadopoulos‘as ir Paulas Manafortas atsidūrė Muellerio taikinyje todėl, kad jie buvo nelegaliai pakišti ir šnipinėjami. Tvirtai tikima, kas šie trys asmenys buvo neteisėtai sekami Obamos administracijos. Priežastis, kodėl Muellerio šutvė įsikibo į Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą, yra ta, kad Obamos draugė᷉ gavo neteisėtus orderius šnipinėti šiuos asmenis ir meluoti FISA organizacijai teisme. Primesdama melagingus kaltinimus ir apjuodindama jų vardą, Muellerio komanda saugo Obamą, tuo pačiu metu kurdama melagingą pasiteisinimą dėl neteisėto Trumpo sekimo.

Generolas Flynnas buvo atakuotas Baltuosiuose Rūmuose labiausiai korumpuoto ir nusikaltėliško agento FTB istorijoje, Peterio Strzoko. Šis vaikinas melavo apie savo susitikimų su Flynnu tikslą, paskui melavo apie tai, kas buvo pasakyta per jo pasalą Flynnui, o paskui Kongreso akivaizdoje pasirodė velniškai, atmušinėdamas klausimus apie šį ir kitus savo nusikalstamus veiksmus.

Papadopoulosas taip pat įsitikinęs, kad buvo „giliosios valstybės“ taikiniu Londone, kai savanoriškai nusprendė tapti Trumpo kampanijos nariu. Jis mano, kad Anglijos, JAV ir Australijos seklių agentūros buvo pajungtos bandymui susieti jį su Rusija. Po šiai dienai jis neigia, kad pažįsta bet kokius rusus.

Paulas Manafortas taip pat yra Muellerio grupės taikinys. Įtariama, kad jis taip pat buvo sekamas Obamos administracijos, pasinaudojusios nelegaliu FISA įgaliojimu.

„Giliosios valstybės“ reidas į Paulo Manaforto namus anksti ryte su parengtais ginklais.

2017 metų liepos 26 d. FTB atvyko į Paulo Manaforto namus ankstyvą rytą. Problema ta, kad šis reidas buvo nusikalstamas. Muellerio klika neturėjo jokios teisės krėsti Manaforto namų. Tai įvyko iki rugpjūčio 2-osios, datos, kada generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas suteikė Muelleriui paramą. Kaip kalbama, FTB su senuoju Manafortu ir jo žmona reido metu elgėsi šiurkščiai. Rosensteino atmintinė datuota rugpjūčio 2, kurioje Muelleris Rosensteino atseit buvo nukreiptas patikrinti Manaforto veiksmus su rusų operatyvininkais galbūt iki 2016-ųjų. Tai, žinoma, pranoksta Sessionso atsisakymą paklusti įstatymui, kaip teigė Manafortas, ir netgi neliečia Manaforto argumento, kad tai ne Rosensteino ar Muellerio, o tik vieno Sessionso ir Generalinio prokuroro veiksmai. Reidas buvo nelegalus ir peržengiantis visas ribas.

Neteisėtas reidas į Trumpo teisininko ofisą ir išvogimas dokumentų, kurie advokato saugomi pagal kliento privilegijas.

Kad nebūtų pralenktà Manaforto reido, „gilioji vastybė“ vėliau įsiveržė į asmeninio Trumpo advokato biurą ir paėmė daug medžiagos, tarp jų ir dokumentus ir įrašus su prezidentu ir Michaelu Cohenu. Rosensteinas Muellerio reikalavimu atsistatydino, kad šis galėtų atlikti FTB reidą Coheno ofise. Per kitas savaites Coheno mokesčių dokumentai buvo išviešinti spaudoje (šiurpaus porno advokato Michaelo Avenatti) kartu su prezidento ir Coheno įrašais. Jokių nelegalių veiksmų iš prezidento pusės nebuvo rasta. Bet didžiausia žala buvo padaryta prezidento teisei į advokatą – kliento privilegijai. Viskas buvo paimta iš prezidento ir jo generalinio prokuroro nelegaliai vienu metu, Sessionsas nieko nepadarė.

Nelegali prezidento Trumpo pereinamojo laikotarpio duomenų vagystė – daugelis jų apsaugoti privilegijos.

„FOX News“ teisės analitikas Gregas Jarretas prieš metus sakė, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris ir visa jo komanda turi būti atleista, kai buvo atskleista, jog purvinas supuvęs faras Muelleris buvo slapta padėjęs ranką ant „daugelio dešimčių tūkstančių“ elektroninių laiškų, kuriais Trumpas per pereinamąjį laikotarpį keitėsi su teisėjais.

Trumpo advokatas pažymėjo, kad specialiojo prokuroro biuras „plačiai naudojo aptariamą medžiagą, taip pat ir tą, kuri yra jautri privilegijos reikalavimams.“

Pasak Jarreto, vieninteli legali priemonė pagal įstatymą buvo visą Muellerio komandą pašalinti iš bylos. Aišku, jie patys savęs nepašalino, o jų veiksmai iki tol ir iki dabar yra neteisėti.

Informacijos panaudojimas anksčiau išgautais neteisėtais veiksmais.

Kiek informacijos, kuria naudojosi Muelleris ir jo klika siekdama pareikšti kaltinimus nusitaikytiems asmenims, kaip generolas Flynnas ir Papadopoulosas ar Paulas Manafortas, buvo gauta legaliai? Naudoti nelegaliai gautą informaciją yra draudžiama JAV įstatymais.

„Neteisėtai gauti įrodymai taikomi tik kriminalinėms byloms ir yra tipiškai laikomi „įrodymais, išgautais pažeidžiant asmens konstitucinę apsaugą prieš neteisėtą paiešką ir konfiskavimą; įrodymai, išgauti be orderio arba tikėtinos bylos“ (Blackwell, 2004). Tai siejasi su teisine taisykle, žinoma kaip išskirtinė taisyklė, kuria nustatyta, jog „įrodymai, surinkti arba ištirti pažeidžiant JAV Konstituciją, yra neleidžiami atliekant  baudžiamąjį persekiojimą teisme (tai yra, negali būti naudojami kriminalinėje byloje)“. Ši sąlyga buvo išplėtota tam,kad asmens teisės ir civilinės laisvės būtų maksimaliai apsaugotos bei laiduoti, jog teisinės spaudimo procedūros bus atliekamos tinkamai.

Akivaizdu, kad Muellerio komanda peržengė teises beveik kiekvieno asmens atžvilgiu, su kuriuo buvo kontaktuojama, ne mažiau nei prezidento Trumpo.

Tęsiama „raganų medžioklė“, nepaisant daugelio nusikaltimų ir priežasčių pasitraukti iš neteisėto tyrimo.

Kiekvieną dieną ir visais įmanomais būdais Muellerio komanda vykdo nusikaltimus, tęsdama savo neteisėtą tyrimą. Kaip ir dauguma nusikaltėlių, jie neturi nei gėdos, nei sąžinės. Jie nėra teisūs, kuo amerikiečius mėgina įtikinti pagrindinė žiniasklaida. Kasryt amerikiečiai atsibunda su Muellerio neteisėtais veiksmais, ir kasdien jie sužino apie korumpuotą, į interesų konfliktą įsipainiojusią ir nusikaltėlišką jų prigimtį.

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Kai kas įtaria, kad Muellerio komanda skubiai naikina įrašus, susijusius su jos praeity vykdyta kriminaline veikla. Kiti mano, kad ji tiesiog persekioja prezidentą tik dėl to, kad jis laimėjo rinkimus. Kad ir kokie būtų jų motyvai, jie yra nusikaltėliai, ir jų tyrimas turi būti baigtas.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes vis dar klimpstame konstitucinėje krizėje. Generalinis prokuroras Sessionsas nesilaikė įstatymo vykdydamas pareigas, nes leido šiai gėdai tęstis, tačiau mieste atsirado kitas šerifas, laikinasis generalinis prokuroras Whitakeris!

Amerikiečiai nebepalaikys šio neteisėto tyrimo tęsinio. Muelleris ir jo komanda parodė, kad jų veiksmai ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami.

Iš anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas, „GATEWAY PANDIT“, 2018 lapkričio 27 d.

2018.12.06; 12:00

Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. ltn. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.

Daugeliui vakariečių iš tikrųjų sunku suvokti, kaip KGB pulkininko Vladimiro Putino protas veikia, bet mes privalome tai padaryti, jeigu norime suprasti, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose sėkmingai Rusijos sėjamo ir šalį skaldančio chaoso akivaizdoje. Turime tai žinoti, kad galėtume nuspėti, kas mūsų laukia toliau.

Kalbant apie 2016-uosius, žinome tiesą apie tai, kad visas pasaulis su menkomis išimtimis buvo visiškai įtikėjęs, jog Hillary Clinton triuškinančiai laimės prezidento rinkimus! Tuo buvo įsitikinęs ir Putinas, ir visa Rusijos valdžia.

Šis faktas ir buvo priežastis kištis į rinkimus. Jie netikėjo, kad rinkimus laimės Donaldas Trumpas. Jei būtų tikėję, būtų parodę gerokai daugiau įžvalgos, nei mūsų pagrindinė žiniasklaida; bet jie to nepadarė. Kiekvienas tyrinėjantysis rusų dezinformaciją gerai žino, kad jų tikslas buvo diskredituoti visą Amerikos demokratiją, sukelti suirutę ir pridaryti nuostolių „išrinktajam prezidentui“ – Hillary, idant ji veiktų kaip silpnoji pusė. Kadangi Maskva to negalėjo daryti atvirai, jiems reikėjo Hillary sąskaita iškelti varžovą Donaldą Trumpą. Tai buvo visai nesunku! Skandalų apsupta Hillary palengvino šį darbą, o medijos, ieškančios tinkamo jauko, labai apsidžiaugė, gavusios Trumpą už dyką, nes pagal jų beribę išmintį Trumpas buvo kandidatas, kurį Hillary galėjo lengviausiai įveikti.

Kol visa tai vyko, Putiną labai džiugino mintis, kad prezidente taps Hillary. Ji buvo jo „mergina“[1]. Ji leido jam kontroliuoti „Uranium One“.[2] (Negi kas nors tiki, kad šis sandėris buvo sudarytas be Baracko Obamos žinios?) Ji leido rusų kompanijoms dalintis JAV technologijos paslaptimis, o Putinas per tarpininkus pervedinėjo pinigus į Clintono Fondą. Šiame fonde jai pavyko sutelkti savo štabo žmones dar iki rinkimų kampanijos tam, kad jie būtų prieinami per rinkimus. Jos vyras Maskvoje sakė kalbas už šimtus tūkstančių dolerių. Jis turi jos „trūkstamus“ elektroninius laiškus. Vadinamieji Stylo dosjė[3] „kompromatai“ tikriausiai yra apie Billą Clintoną. Gerai žinoma, kad Billas negali atsispirti pasimatymams su kitomis moterimis, nei Hillary. O kalbos Maskvoje – tikriausiai dar viena kompromituojanti medžiaga.

Putinas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Hillary netęs Obamos politikos. Trumpo išrinkimas Putinui buvo milžiniškas žingsnis atgal; juk Hillary buvo jo „mergina“, o Trumpas viską sugriovė.

Hilary Klinton

Hillary pradeda šaukti: „Rusija, Rusija, Rusija!“ Putinas iš pradžių smogia atgal, mėgina turėti reikalų su Trumpu, tikėdamasis jį nugalėti. Kadangi tai neveikia, būtina jį sunaikinti, nes jis yra žymiai pavojingesnis, negu Hillary. Įkandin seka „naudingi idiotai“, Obamos šalininkai valdžioje: Johnas Brennanas, Jamesas Clapperis, Robertas Muelleris, Adamas Schiffas, Rodas J. Rosensteinas, Jamesas Comey, Lisa Page… Putinas visiškai patenkintas, nes jis arba turi keletą reikalui vadovaujančių savo agentų „giliojoje valstybėje“,[4]arba tą patį savaime darančių „naudingų kvailių“. „Naudingi kvailiai“, savo veiksmais atliekantys Putino darbą ar šnipai – kas gali žinoti?

Nerasta jokio Rusijos Trumpo–Putino sąmokslo, tik daugybė veikiančių „naudingų kvailių“ arba agentų, ir rezultatas – visa šalis suskaldyta. Obama įkėlęs koją į Baltuosius Rūmus, nes tebeturi skaitlingą lojalių jam žmonių minią, iš kurios jis gali pasirinkti būsimo štabo narius. Ar jie apkerėti jo žavesio, jo nekenčiamos JAV ideologijos, ar jie yra šnipai? Prisiminkime Obamos vadovus, mokytojus ir ganytojus, tūlą Louis’ą Farrakhaną, ką jau kalbėti apie Billą Ayersą ir kitus kairiuosius, anarchistus arba net atvirus komunistus.

Obama buvo pagautas į mikrofoną sakantis Dmitrijui Medvedevui: „Pirma palaukime, kol mane perrinks, tada turėsiu daugiau galimybių padaryti, kad kas nors įvyktų. Visais šiais klausimais, bet ypač dėl raketų gynybos, tai, tai gali būti išspręsta, bet svarbu, kad jis man paliktų daugiau erdvės.“ Medvedevas: „Taaaip, suprantu. Suprantu jūsų žinutę apie erdvę. Daugiau erdvės jums…“ Obama: „Tai mano paskutiniai rinkimai. Po jų būsiu lankstesnis.“ Medvedevas: „Supratau. Informaciją perduosiu Vladimirui, ir aš esu jūsų pusėje.“

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Apie kokius klausimus buvo kalbama? Su kokiais dar dalykais buvo sutinkama? Hillary ir Obama, kaip ir Putinas, manė, kad būtina dirbti kartu. Obama rėmė Hillary, kartu su ja vedė rinkiminę kampaniją, ją rekomendavo. Nemanau, kad ji būtų ėjusi prieš savo rėmėją. Bet koks ryškesnis dėmesys į į rinkimus įsipainiojusius „rusų rinkimus“ buvo menkinamas, kol nebuvo išrinktas Trumpas, ir kaip tik tada buvo užkurtas pragaras. Obama nedarė nieko tol, kol tikėjo, kad Hillary nuskins pergalę! Nebuvo reikalo drumsti vandenį.

Trumpą dažnai kaltina tuo, kad jis yra Putino įrankis, tačiau palyginkime Trumpą ir Obamą ne jų žodžiais, o darbais. Argi Trumpas ką nors renčia prieš Rusiją, ir argi Putinas daro užuominų, jog prieš jį ką nors turi? Trumpas stiprina kariuomenę, duoda Ukrainai mirtinus ginklus, sumažina naftos kainą ir tokiu būdu pakelia JAV ekonomiką, pasirašo sankcijas Rusijai, Venesuelai, nutraukia santykius su Kuba, priverčia NATO pakratyti kišenę ir skirti daugiau pinigų gynybai, uždeda tarifus Kinijai, mėgina plėsti NATO finansavimą bei narystę. Galiausiai panaikina sutartis su Rusija, kuri šių nesilaiko. Ar kurie nors iš šių veiksmų padeda Putinui?

Palyginkime visa tai su Obamos darbeliais, kurio dėka raketos ir radarai išvežti iš Lenkijos, leista okupuoti Krymą, netrukdyta Putinui apžioti kitas Ukrainos žemes. Obama sumažina kariuomenę, duoda pinigų Rusijos šalininkui Iranui ir atnaujina santykius su Kuba – kitu Rusijos sąjungininku. Išveda JAV pajėgas iš Europos, įskaitant tankus. Irake nusiplauna rankas ir pabėga, paskelbia pasitraukimą iš Afganistano. Įstumia JAV į dar didesnes skolas, sulėtina šalies ekonomiką, išleidžia visų rūšių pinigus savo politikos šalininkams remti. Prasižengusius bankus ir verslą priverčia finansuoti demokratus ir socialistus palaikančias organizacijas (joms „aukoti“), vietoj to, kad jiems būtų iškeltos bylos. JAV pajamų tarnybą, Federalinį tyrimų biurą ir žvalgybos organizacijas paverčia politinės represijos įrankiu, šnipinėja Trumpą kampanijos metu, panaudodamas žvalgybos agentūras.

Turime prisiminti, kas tuomet sudarė „giliosios valstybės“ narius – jei ne Obama, tai kas kitas būtų iškėlęs Johną Brennaną ir Jamesą Clapperį į tokias aukštas pozicijas? Brennanas[5] balsavo už komunistų kandidatą. Gusas Hallas išsikėlė nuo JAV komunistų partijos (CPUSA), finansuojamos Rusijos. Ir kaip jis galėjo praeiti bet kurį biografijos patikrinimą? Clapperis pasirodė kaip abejotinas lyderis, kai pats sulaužė priesaiką! Per Obamos kadenciją biografijos faktų patikros varžtai buvo taip atpalaiduoti, kad daug kas buvo paleista pavėjui. Aplaidžiai tikrinant duomenis, galimai prasmuko kai kurie aklai Obama tikintys žmonės, o gal jie net dirbo Rusijos naudai. Kaip kitaip paaiškinti greitą rusų šnipų deportaciją ir paleidimą, kad ir Annos Chapman? Ji buvo deportuota net išsamiai neapklausus.

Barakas Obama

Kas, jei kai kurie iš tų žmonių tebėra ten ir klauso įsakymų iš Rusijos? Ar tai įmanoma? Galbūt liko nedaug, vienas kitas organizatorius. Susiduriama su per daug nutekinimų, per daug nelojalumo, dalykų, iškeltų į viešumą, kurie jau būtų sunaikinę bet ką kitą, nei Trumpas.

Kodėl tokiems žmonėms, kaip Paulas Manifortas ar Michaelas Cohenas, buvo leista dirbti Trumpui, išvengiant FTB informacijos perdavimo Trumpui Dianos Feinstein ir jos kiniečio vairuotojo stiliumi? FTB išsiaiškino, kad Feinstein vairuotojas kinas buvo šnipas. Tada jį patyliukais atleido.

Kaip Obama išsisuko – su tokiais dalykais, kaip Irano sandėris,[6]operacija „Greiti ir įsiutę“[7]? Kas galvojo, kad duoti milijardus dolerių teroristų rėmėjams yra gera mintis, kas leido okupuoti Krymą, taip pat įleido rusus į Siriją? O kaip dėl paleistų į laisvę rusų agentų, ISIS ir Al Qaeda‘os teroristų, ištuštintos Gvantanamo karinės jūrų bazės, teroristų teisimo teismuose ir taip toliau, ir panašiai?[8]

capman
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas

Vienintelis klausimas prezidentui Trumpui būtų: „Ar nors vienas tokios galimos išdavystės ir sąmokslo atvejis buvo tiriamas?“ Jeigu nebuvo, galbūt mums reikia kontržvalgybai pavesti šį klausimą ištirti kuo greičiau. O gal ir žvalgybininkai buvo sukompromituoti „giliosios valstybės“?

Ar „naudingi kvailiai“, ar KGB/GRU agentai, bet stambūs žaidimai vyksta Rusijoje. Sulaukęs šešiasdešimt trejų miršta GRU vadovas,[9] Majamio spauda atkapsto Epsteino bylą.[10]Laivų krizė Ukrainoje, teisines „bombas“ mėtantis Muelleris[11] tuo metu, kai Trumpas išvykęs už vandenyno – tik sutapimas? Įdomu, ką atnaujinta Epsteino byla dar atskleis, nebent, kad Hillary ir Billas jau nebėra naudingi. Be Holivudo žvaigždžių pagalbos jie nepritraukia net dešimt nuošimčių dėmesio, kurį pelno Trumpas.

Antradienį (lapkričio 27 d.) ši pora Toronto teatre surengė kalbų turą, bet 20 000 vietų salėje buvo parduota tik apie 3000 atpigintų bilietų. Ko gero, Putinas numes ir ant jų po „bombą“. Turbūt Putinas išsiaiškino, kad jų niekada nebeprireiks. Gyvename iš tiesų įdomiu laiku.

Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė

2018 gruodžio 2 d.

[1]Amer. šnek. gal, iš girl – „mergina“, „tarnaitė“.  (vert. past.)

[2]„Uranium One“ – urano kasimu JAV užsiimanti Kanados kompanija, kurios kontrolinis paketas buvo parduotas „Rosatom“ui.  (vert. past.)

[3]Christopher Steele – buvęs MI6 pareigūnas, perdavęs FTB dosjė apie tariamus D. Trumpo finansinius ir asmeninius ryšius su Rusija. (vert. past.)

[4]Angl. Deep State – pažodžiui „gilioji valstybė“, arba „valstybė viduje“, „vidinė valstybė“; sąvoka, apibrėžianti slaptą klaną valstybėje, kuris susideda iš valdžios, biurokratijos, finansų, karinių ir žvalgybos tarnybų įtakingų atstovų, ir kuris manomai per išorines institucijas kontroliuoja valstybės politiką; kitais žodžiais, „šešėlinė valdžia“. Manoma, kad sąvoka kilo iš turkų k. („derin devlet“).  (vert. past.)

[5]Buvęs Centrinės Žvalgybos Valdybos vadovas Johnas Brennanas, davęs priesaiką sakyti teisybę, melavo Kongresui. Už tokį patį priesaikos sulaužymą dabar teisiamas Michaelas Cohenas. Šiuo metu J. Brennanas dirba CNN.

[6]Iranui davė milijardą grynųjų, jais finansuojami teroristai, rusų perkami radarai ir priešlėktuvinės raketos.

[7]Kalbama apie Obamos inicijuotą ATF (Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų biuro) operaciją prieš JAV teritorijoje veikiančius narkotikų prekeivius. Vietoj to 2000 ginklų gavo nusikaltėliai, prie pietinės sienos nužudę šimtus meksikiečių ir mažiausiai vieną JAV pasienietį. 2010 metais prasidėjusi istorija vis iškyla aikštėn, aiškėja, kad ginklai keliavo įvairiomis kryptimis ir dingdavo, tačiau prezidentui Obamai pareikalavus išskirtinės teisės neleisti Kongresui tirti operacijos veiklos, visi galai buvo užrišti. „Su operacija „Greiti ir įsiutę“ JAV valdžia de facto tapo prekiautoja ginklais su Meksikos narkotikų karteliais ir islamistų nusikaltėliais“, – daro išvadą 2016 sausio 22 d. straipsnio autorius Ianas Tuttle‘as („National Review“ info).

[8]Gvantanamo kaliniai turi įdomų statusą. Jie laikomi ne karo belaisviais, o teroristais, nelegaliais kovotojais. Karo belaisviai paleidžiami pasibaigus karui. Karo nusikaltėliai, kriminaliniai kaliniai turi būti teisiami. Kol kas JAV nenusprendžia, ar karo lauko, ar civiliniame teisme. O daugelis paleistųjų iš Gvantanamo grįžo kovoti prieš Vakarus.

[9]Generolas pulkininkas Igoris Korobovas. (vert. past.)

[10]Prieš 10 metų finansininkui Jeffry Epsteinui buvo iškelta seksualinio priekabiavimo byla, iš kurios jis lengvai išsisuko. Šiuo metu byla demonstratyviai siejama su Billu Clintonu ir princu Charlesu.

[11]Specialusis teisėjas Robertas Muelleris, po Padėkos dienos sugrįžęs į viešąją erdvę ir tiriantis galimus „Trumpo Bokšto“ statybų Maskvoje bei Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai ryšius, per trumpą laiką paskelbė tiek naujų dokumentų, kad ši savaitė žurnalistų buvo praminta „bombų“ savaite (angl. k. bombshell – žodžių žaismas, reiškiantis ir „stulbinančias naujienas“). (vert. past.)

Michailas Lesinas

John Schindler / The Observer

„Laidoje „60 minučių“ prezidentas Donaldas Trampas (Trumpas) pagaliau pripažino, kad Vladimiras Putinas, „galimas dalykas“, žudo savo priešininkus užsienyje, bet tikino, kad Kremlius nedarytų tokių dalykų JAV teritorijoje. Daug kas JAV žvalgybos tarnybose su tokia nuomone nesutiks“, – rašo savo straipsnyje leidinyje Observer ponas Džonas R. Šindleris, buvęs JAV NSA analitikas ir kontržvalgybos bendradarbis.

Pasak Šindlerio, „Vašingtono kontržvalgus prislėgė Trumpo atsakymas, kai televizijos vedėja Lesli Štal paklausė, ar Putinas žudo užsienyje“.

Štal paklausė: „Ar jūs sutinkate, kad Vladimiras Putinas susijęs su žmogžudystėmis? Su nuodijimais?“

Trumpas atsakė: „Turbūt jis susijęs, taip. Aš turiu omeny, aš ne…“

„Turbūt?“ – perklausė Štal.

Trumpas tęsė: „Bet aš jais pasikliauju (neaišku, ką jis turi omeny, – red. past.), tai vyksta ne mūsų šalyje“.

Šindleris čia įžiūri tam tikrą pažangą. „Mūsų prezidentas eina link pripažinimo, ką mūsų sąjungininkai yra pareiškę oficialiai, – link pripažinimo, kad Putino valdomas Kremlius žudo priešininkus užsienyje“.

Vladimiras Putinas ir Michailas Lesinas

„Trumpas kategoriškai pareiškė, kad Rusija tokių dalykų mūsų šalyje nedarytų“, – primena Šindleris. Ir prieštarauja: „Rusai, pabėgę nuo Putino, dabar miršta mįslinga mirtim daugybėje šalių. Taip pat ir Amerikoje“.

Jis atkreipia dėmesį į Michailo Lesino mirtį Vašingtone prieš beveik trejus metus.

„Kaip ir daugelis kitų žymių rusų, Lesinas galų gale prarado Putino malonę, o paskui pabėgo į saugią Ameriką“, – sakoma straipsnyje. Autorius tvirtina: „Lesino nelaimė, kad Maskva laikė jį perbėgėliu, kuris ištrūko nuo kontrolės ir pasislėpė Amerikoje, priglobęs begalybę Kremliaus paslapčių. Tai, kad Lesinas bendradarbiavo su mūsų teisingumo ministerija, nebuvo labai kruopščiai slepiama paslaptis, ir galima spėti, kad Rusijos žvalgyba apie tai sužinojo“.

Autoriaus nuomone, JAV vyriausybė labai karštai netroško įminti Lesino mirties mįslę: FTB nesusidorojo su jo apsauga ir norėjo užgniaužti bylą, o prezidentas barakas Obama nenorėjo užsitraukti Putino pykčio.

„Kas iš tiesų nutiko Lesinui, lieka mįslė. JAV žvalgybos tarnybų darbuotojai, pažįstantys rusus, laiko juokinga oficialią išvadą, kad jo mirtis – nelaimingas atsitikimas. Žvalgybos pranešimai nuo 2015 metų pabaigos rodė, kad Lesino mirtis buvo užsakyta žmogžudystė, kurią užsakė Kremlius, o skeptiškas specialiųjų tarnybų darbuotojų požiūris prasmuko į spaudą. Kaip pernai interviu leidiniui BuzzFeed sakė vienas FTB bendradarbis, „Biure nė vienas žmogus netiki, kad tas vyrukas pasigėrė, parkrito ir mirė. Visi mano, kad jam smogė“, – rašo autorius.

„Tokia nuomonė paplitusi ir JAV bei sąjunginių šalių kontržvalgybos sluoksniuose. Niekas niekur nėra saugus, jeigu Putinas iš tikrųjų jam trokšta mirties. Kremlius seka perbėgėlius, taip pat ir Amerikoje, ir buvę Rusijos žvalgybos darbuotojai, dabar gyvenantys JAV yra saugomi CŽV, nervinasi“, – sakoma straipsnyje.

Šindleris nurodo, kad Lesino byla Baraką Obamą nušviečia ne itin maloniai. „Kadangi Trumpas niekada nepraleidžia progos papiktžodžiauti apie Obamą, jo viešas Kremliaus „šlapių darbelių“ Amerikoje neigimas kelia nepatogius klausimus, iš kurių nė vienas nėra malonus Baltiesiems rūmams“, – baigia autorius.

Šaltinis: The Observer

2018.10.31; 12:00

Hilary Klinton laiškai

Per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją į demokratų kandidatės Hillary Clinton elektroninį paštą, pasak prezidento Donaldo Trumpo, įsibrovė kinų programišiai. Tai pareikšdamas, D. Trumpas akivaizdžiai rėmėsi portalu „Daily Caller“. Šis savo ruožtu rėmėsi anoniminiais šaltiniais žvalgyboje.

D. Trumpas per rinkimų kampaniją ne kartą teigė, kad kibernetinės atakos prieš H. Clinton ir demokratus galėjo būti rengiamos ir iš Kinijos, o ne iš Rusijos. Tačiau jis niekuomet nepateikė rimtų to įrodymų.

Naujausioje savo tviterio žinutėje D. Trumpas paragino FTB ir Teisingumo departamentą imtis žingsnių. Priešingu atveju abi institucijos esą praras pasitikėjimą.

D. Trumpas šią žinutę pasiuntė neįprastu laiku – netrukus po vidurnakčio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.30; 07:44

Zach Dorfman / Politico

Atvira dalykiška Silikono slėnio kultūra padėjo atsirasti naujam „švelniam“, netradiciniam šnipinėjimui, kurio pagrindinis tikslas – prekybos paslaptys bei technologijos, rašo Politico žurnalistas Zakas Dorfmanas. Šnipai čia „yra dalis kasdienio gyvenimo“, sakė autoriui buvęs Amerikos žvalgybos pareigūnas.

„Kaip sako daugelis buvusių Amerikos žvalgybos pareigūnų, padėtį komplikuoja tai, kad daugelis žvalgybos duomenų „rinkėjų“ – užsieniečių nėra šnipai tradicine žodžio prasme. Jie dirba ne ambasadose ar konsulatuose ir gali būti susiję su valstybiniu verslu ir tyrimo institutu, o ne su specialiosiomis tarnybomis. Kinijos tarnautojai ypač dažnai įkalba ar net grasinimais priverčia ten dirbančius ar besimokančius Kinijos piliečius (arba Amerikos piliečius, kurių šeimos nariai yra Kinijoje) perdavinėti jiems vertingą technologinę informaciją“, – sakoma straipsnyje.

„Jeigu mes norime suprasti pasaulį, kuriame rusai ir kinai spartina savo šnipinėjimo žaidimų prieš JAV tempus, mes turime atkreipti dėmesį į tai, kas dedasi San-Franciske“, – pabrėžia Dorfmanas.

Sustiprintas Rusijos žvalgybos dėmesys San-Franciskui siekia šaltojo karo pradžią. Tada rusai daugiausia rinko informaciją apie karinius objektus. Nuo tada Rusijos operacijos darėsi vis drąsesnės, išskyrus laikotarpį iškart po šaltojo karo.

„Vienintelis momentas, kai visi lengviau atsikvėpė nuo Rusijos, girdi, gal viskas pasikeitė, tai buvo prie Gorbačiovo, – pasakojo buvęs kontržvalgybos pareigūnas Larėjus Kuajus. – Mes net iškabinom didelę iškabą “Užsidarome“ Palo-Alto atkarpoje“. Bet optimizmas greitai išblėso, kai 2000 metais buvo išrinktas Putinas, pasakoja Kuajus. „Rusija nuo to laiko kryptingai stiprino jėgas“, – sakė jis.

Rusijos šnipai vis labiau koncentruodavosi į informaciją apie vertingas arba potencialiai dvejopą paskirtį turinčias technologijas. Tradicinis šnipinėjimo veiklos centras buvo Rusijos konsulatas San-Franciske, kurį Trumpo administracija 2017 metų rugsėjy uždarė. Bet Rusijos žvalgyba turi ir alternatyvių kelių, pabrėžiama straipsnyje.

Pasak buvusių žvalgybos pareigūnų, vienas iš potencialių mechanizmų – tai Rusnano USA, vienintelė Rosnano dukterinė kompanija Amerikoje. Ji buvo įsteigta 2011 metais ir įsikūrusi šalia Stenfordo universiteto.

Buvęs žvalgybos pareigūnas sakė leidiniui Politico: „Kai kurios priemonės, kuriose dalyvavo Rusnano USA, susijusios ne tik su technologijų gavimu, bet ir su žmonių inkorporavimu į rizikos (venčiūrines) kompanijas, į tokių santykių plėtrą Silikono slėnyje, kurie leistų joms įsikibti savo čiuptuvais visur. Ir Rusnano USA buvo savotiškas tam skirtas mechanizmas“.

Pasak buvusio žvalgybos pareigūno, Rusnano domėjosi tiek civilinės, tiek ir potencialiai karinės paskirties technologijomis. Amerikos specialiųjų tarnybos labai nerimavo dėl Rusnano USA darbuotojų ir numanomų Rusijos žvalgų kontaktų. „Rusai žiūrėjo į Rusnano USA kaip į žvalgybinę platformą, kurioje jie plėtojo savo operacijas“, – sakė Politico pašnekovas.

Rusija taip pat naudoja senus išbandytus metodus, praneša autorius. „Žvalgybos darbuotojai įtarė,  kad Rusijos šnipai verbavo aukštos klasės prostitutes iš Rusijos ir Rytų Europos, taikydami klasikinį rusų metodą „medaus spąstai“, kad gautų informacijos iš technologinių ir venčiūrinių kompanijų vadovų San-Francisko įlankos srityje (ir apie juos pačius)“.

Buvo nustatyta, kad Rusijos šnipus galėjo informuoti elitinių barų ir naktinių klubų sekso darbuotojos. Tarp jų – liukso viešbutis Rosewood Sand Hill, įsikūręs šalia daugelio vedančiųjų technologinių kompanijų, ir ištaigingas baras Redwood Room viešbutyje Clift San-Francisko centre, sakoma straipsnyje.

Pasak buvusių žvalgų, ilgalaikėje perspektyvoje ne mažesnį, jeigu ne didesnį pavojų kelia Kinija. Ekonominiame šnipinėjime Kinijos žvalgyba, palyginus su Rusijos, naudoja labiau decentralizuotą strategiją.

„Kinija savo tikslams pasiekti remiasi žymiai didesniu gyventojų rezervu ir išnaudoja gobšesnius verslininkus, aršius nacionalistus, studentus, keliautojus ir taip toliau“, – sakoma straipsnyje. Vienas iš buvusių žvalgų palygino Kinijos požiūrį su „žemės karštlige Oklahomoje“: tai bandymas kuo greičiau užgrobti kuo daugiau užpatentuotų technologijų ar intelektualinės nuosavybės, per maksimaliai įmanomą kiekį kanalų.

Nors didžioji dalis kontržvalgybinių išteklių Įlankos srityje tenka Kinijai ir Rusijai, nemažai draugiškų specialiųjų tarnybų irgi aktyviai veikia Silikono slėnyje, tęsia Dorfmanas. Ekonominės žvalgybos srityje „grėsme“ tapo Pietų Korėja, ypač rafinuota kibernetiniame šnipinėjime. Amerikos valdininkai buvo priversti „griežtai perspėti“ Pietų Korėją dėl hakerių įsilaužimų JAV, pasakoja buvęs žvalgybos pareigūnas.

Aktyvus ir Izraelis. Jis panaudoja surinktą informaciją, kad paskatintų privačias Izraelio firmas įsigyti tam tikrų startuojančių ar kitokių technologinių kompanijų Silikono slėnyje. 2000-aisiais metais analogišką strategiją naudojo Prancūzijos žvalgyba, praneša autorius.

Amerikos žvalgų bendrijoje yra nesutarimų dėl to, kiek išteklių reikia skirti „švelniam“ sąjungininkų šnipinėjimui. Vienas iš buvusių aukštų žvalgybos pareigūnų pabrėžė: „Kaip aš suprantu, jie stengiasi išpešti naudos iš ekonominio šnipinėjimo. Bet ar Prancūzijos vykdomas šnipinėjimas vertas tokių emocinių sąnaudų, turint omeny tai, ką sumano rusai?“

Daugelis ekonominio šnipinėjimo atvejų ne tik nepasiekia teismo, bet dažnai ir apskritai neregistruojami, praneša Politico žurnalistas. „Didžiausia problema, su kuria mes susidūrėme su daugeliu kompanijų, tai jų nenoras prieiti iki nagrinėjimo teisme, – pasakoja buvęs FTB agentas Larėjus Kuajus, išėjęs į pensiją 2006 metais. – Pas juos darbuotojas parduoda technologijas, tarkim, rusams ar kinams, ir, užuot informavę apie tai savo akcininkus ir investuotojus, kad štai, mes sugavome vyruką, arba mes turime informacijos, ir mes norėtume pereiti į sekantį lygį, o jie nenori pradėti bylos dėl blogo nušvietimo spaudoje. Tai pats nemaloniausias dalykas pasaulyje“.

Informacijos šaltinis: Politico

2018.07.29; 06:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino nutraukti specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio vykdomą tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, tvirtindamas, kad jis buvo „diskredituotas“.

„Jie turėtų tuoj pat nutraukti diskredituotą R. Muellerio raganų medžioklę“, – teigė prezidentas.

Buvęs Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorius R. Muelleris vykdo tyrimą dėl to, ar D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Rusija šiai mėginant pakreipti JAV rinkimus D. Trumpo naudai.

JAV prezidentas, atkakliai tvirtinantis, kad nebuvo jokio bendrininkavimo, nuolat kartoja, kad jis yra „raganų medžioklės“ taikinys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24;02:00

Seksas ir šnipinėjimas – neatskiriami dalykai

Likus dviem mėnesiams iki 2016 m. JAV prezidento rinkimų, buvo paslapčia įrašytas Donaldo Trumpo pokalbis, kurio metu aptarinėtas užmokestis, kad nepasklistų informacija apie jo tariamą romaną su „Playboy“ modeliu Karen McDougal. Šis įrašas pateko į JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) rankas, informuoja AFP.

Manoma, kad pokalbį įrašė buvęs ilgametis JAV prezidento D. Trumpo advokatas Michaelis Cohenas, kurio atžvilgiu Niujorke atliekamas federalinis tyrimas dėl jo verslo reikalų. Taip pat aiškinamasi, ar pinigai už tylėjimą nepažeidė rinkimų kampanijos finansavimo įstatymų.

Šią žinią pirmasis paskelbė laikraštis „The New York Times“. Sakoma, kad FTB įrašą rado anksčiau šiais metais per kratą M. Coheno biure. Pastarasis kol kas nebuvo suimtas ar apkaltintas.

Karen McDougal, dabar jau buvusi „Playboy“ žurnalo panelė, teigia, kad jos romanas su D. Trumpu truko keletą mėnesių po to, kai jie susitiko 2006 m. ir netrukus po to, kai D. Trumpo žmona Melania pagimdė sūnų Barroną. Anksčiau ji yra sakiusi CNN, kad D. Trumpas bandė sumokėti jai už seksą.

„The Wall Street Journal“ pranešė, kad 2016 m. rugsėjį D. Trumpas ir M. Cohenas kalbėjosi apie K. McDougal istorijos teisių įsigijimą, kurias ji mėnesį anksčiau už 150 000 JAV dolerių pardavė „The National Enquirer“. Bulvarinis leidinys istorijos neatskleidė, ir visuomenė apie ją nieko nežinojo. Žurnalo patronuojančios įmonės „American Media“ pirmininkas yra D. Trumpo draugas.

D. Trumpo dabartinis advokatas Rudy Giuliani patvirtino žinią apie M. Coheno įrašą, tačiau sakė, kad D. Trumpas nepadarė nieko neteisėta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 11:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš pirmadienį Helsinkyje vyksiantį savo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl santykių su Maskva atšalimo kaltino Federalinio tyrimo biuro (FTB) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

Nuo D. Trumpo prezidentavimo pradžios JAV ir Rusijos santykius temdo kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir įtarimai, kad milijardieriaus D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Kremliumi.

Tiek Rusija, tiek JAV prezidentas neigė bet kokį kišimąsi. D. Trumpas specialųjį tyrimą dėl jo kampanijos ryšių su Rusija pavadino „raganų medžiokle“.

Likus kelioms valandoms iki susitikimo su Rusijos prezidentu, D Trumpas teigė, kad JAV ir Rusijos santykiai niekada nebuvo blogesni, ir dėl to kaltino „JAV kvailumą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.13; 08:05

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Lažybos – pavojingas užsiėmimas. Akimirksniu galima viską pralošti – ir garbę, ir turtus. Bet tie, kurie tvirtina, jog liepos 16-ąją numatytas aukščiausio rango JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Suomijos sostinėje naudingesnis Vladimirui Putinui nei Donald Trump, – rizikuoja mažiau nei tie, kurie mano, jog D. Trump pergudraus Kremliaus šeimininką.

Kol kas V. Putino niekas nepergudravo. Greičiausiai nepergudraus ir D. Trump. Nors JAV vadovas moka būti kietas kaip uola, sakykim, derėdamasis dėl laisvosios prekybos sutarčių su Vokietijos kanclere ar Prancūzijos prezidentu bei spausdamas sąjungininkus dėl nesumokėtų kaštų į bendrą gynybos biudžetą, tai dar nereiškia, kad iš Helsinkio jis parskris pasikabinęs pergalės vainiką.

Taip, D. Trump džiūgauja sutramdęs Korėjos diktatorių. Šią sėkmę jis norėtų patirti ir Helsinkyje. Bet iki tikro triumfo – toli. Dar nežinia, ar tas žemo ūgio Šiaurės Korėjos diktatorius – tikrai sutramdytas? Tarp JAV žvalgybininkų yra manančiųjų, kad Šiaurės Korėja slaptuose objektuose padidino branduoliniuose ginkluose naudojamo prisodrinto urano gamybą. Apie tai televizijos kanalui NBC sakė JAV pareigūnas. Jis rėmėsi penkiais neįvardintais JAV pareigūnais. Žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja turi daugiau nei vieną slaptą branduolinį objektą be jau žinomos branduolinio kuro gamyklos Yongbyone. Žvalgybininkai sakė turintys „vienareikšmiškų įrodymų, kad Šiaurės Korėja bando apmulkinti JAV”. Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) šios informacijos nepatvirtino NBC žinių tarnybai, o Baltieji rūmai atsisakė komentuoti situaciją. D. Trump nepalankią žinią patvirtino tik naujienų agentūra „Reuters”: žvalgybininkai, kurių tapatybės neatskleidžiamos, tikrai teigė, jog turi informacijos, kuri kardinaliai prieštarauja JAV prezidento Donald Trump nuomonei, esą „Šiaurės Korėja nebekelia branduolinio pavojaus”.

JAV žvalgyba mano, kad Šiaurės Korėja padidino prisodrinto urano gamybą. EPA-ELTA nuotr.

Bet net jei Kim Jong-un kruopščiai laikysis duotų įsipareigojimų, D. Trump pergalę Šiaurės Korėjos fronte visąlaik temdys aplinkybė, kokia kaina ji buvo pasiekta. D. Trump sutikimas derėtis su Šiaurės Korėjos vadovu „kaip lygus su lygiu”, – tai didelis nusižeminimas. Ir asmeninis D. Trump nusižeminimas, ir visos Amerikos pažeminimas. Juk Kim Jong-un savo politinius priešininkus dar visai neseniai šėrė alkaniems šunims. O D. Trump tokį valdovą susitikimo metu apibėrė pagyrimais nuo galvos iki kojų, glėbesčiavosi, spaudė dešinę, sėdėjo prie vieno stalo. Nedrįstu tvirtinti, kad šiuo konkrečiu atveju nereikėjo amerikietiškojo nusižeminimo vardan bendrų pasaulio interesų. Tačiau nederėjo bent jau stabdyti JAV karių pratybų Pietų Korėjoje. Tegul Šiaurės Korėja pirmiausia išardo bent vieną slaptąjį objektą. O tada, tik tada, bus galima atsisakyti ir mokomųjų karinių pratybų.

Taigi diplomatinių pergalių Korėjos pusiasalyje dar nematome. Kol kas regime tik didelį D. Trump norą bartis su savo sąjungininkais Europoje ir tuo pačiu metu – bičiuliautis su autokratinio pobūdžio lyderiais. Kodėl D. Trump draugiškesnis Rusijos ir Šiaurės Korėjos diktatoriams, o ne tradiciniams NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkams? Europos ir NATO struktūrose – daug negražiai besielgiančių sąjungininkų. Dešimtys ES šalių turėtų gynybai skirti nepalyginamai daugiau lėšų. Iki šiol jos tikrai išnaudojo JAV kaip „kiaulę taupyklę”, dalinančią pinigus visiems, kas tik paprašo. Ir vis tik blogas sąjungininkas geresnis už neva gerą Rusiją ar Šiaurės Korėją. Buvęs JAV ambasadorius Sovietų Sąjungai Stephen Sestanovich pastebi, kad D. Trump klaidingai elgiasi manydamas lengviau įveiksiąs V. Putiną, jei derėsis vienas, be draugų iš NATO ir ES. 

Šiaurės Korėja siekė, kad viršūnių susitikime ji būtų pristatoma kaip lygi Jungtinėms Valstijoms. EPA-ELTA nuotr.

V. Putinui labai patinka, kai D. Trump pykstasi su daugeliu kolegų iš NATO ir ES. Ši aplinkybė didina V. Putino galimybes įtakoti D. Trump. Kaip V. Putinas gali vedžioti už nosies Baltųjų rūmų vadovą, įtikinamai aprašė Europos politikos analizės centro viceprezidentas Edward Lucas (BNS). Pasak E. Lucas, V. Putinas greičiausiai aršiai kritikuos buvusį JAV prezidentą Barack Obama, nes žino, kad D. Trump jo nekenčia, kritikuos Vokietijos kanclerę, Prancūzijos prezidentą, nes D. Trump jų taip pat nemėgsta, tvirtins, jog dėl Rusijai taikomų ekonominių sankcijų kenčia ne tik Rusijos, bet ir Amerikos verslininkai, peiks korupcijoje skendinčią Ukrainą (kam Amerikai ta Ukraina, jei Washingtonas gali bendradarbiauti su kelis kartus didesne ir reikšmingesne Rusija), ragins atitraukti amerikiečių karius iš Rytų Europos, nes tai Washingtonui per daug kaštuoja, skatins Ameriką labiau draugauti ne su G-7, o su Kinija, Rusija ir JAV (G-3).

Žodžiu, Suomijos sostinėje JAV vadovo laukia daug klastų. Rusijos ir JAV viršūnių susitikimas Suomijoje – V. Putino galimybė ženkliai pakenkti Vakarams. Sunku patikėti, jog liepos 16-ąją V. Putinas pažadėtų traukti iš Ukrainos. Jau vien tai, kad tokios derybos įvyks Rusijai nežengus nė vieno žingsnio atgal, – akivaizdi Kremliaus pergalė. O kokių pergalių tikisi D. Trump? Paprašys Rusijos paramos pažabojant Iraną? Jei D. Trump šito reikia, V. Putinas pažadės. Kodėl gi nepažadėjus? V. Putinas – apgavysčių meistras. Gal net Rusija pridarys Iranui nemalonumų. Bet ne už ačiū, ne už gražias akis. Pavyzdžiui, mainais į galimybę nekliudomai šeimininkauti Rytų Europoje.

D. Trump labai nori pasauliui įrodyti esąs prezidentas, kuris sugeba susitarti net su pačiais problematiškiausiais autokratais. V. Putinas būtinai suteiks tokią iliuziją – vaizduos minkštą, draugišką, sukalbamą vadovą. Bet kai Rusija privalės tai patvirtinti konkrečiais darbais, Amerika ir vėl supras, kad ją – apgavo. Tik rusiškas melas bus žymiai skaudesnis už tradicinių sąjungininkų mėginimus ekonomiškai kuo ilgiau išnaudoti Ameriką.

Beje, viena iš D. Trump keistų savybių – neprognozuojamumas. Jis gali ,,Twitter” džiūgauti, jog „Rusija toliau tvirtina, kad nesikišo į JAV prezidento rinkimus”, ir tuo pačiu – Rusijai taikyti skaudžias ekonomines sankcijas, išvyti iš Amerikos gausų šnipinėjimu kaltinamų rusų diplomatų būrį. Jis gali duoti Ukrainai letalinių ginklų ir tuo pačiu tvirtinti, jog Helsinkyje neatmeta galimybės pripažinti Krymo okupaciją įvykusiu faktu.

Suomijos vėliava (Finland)

Pastaruoju metu užsienio spaudoje pasirodė pranešimų, kad privačiuose pokalbiuose D. Trump keikė NATO kaip labai blogą organizaciją, o Prancūzijos prezidentą ragino trauktis iš ES. Tad aiškios prognozės, kaip D. Trump žada elgtis Helsinkyje, – neįmanomos.

Ir vis dėlto nenoriu tikėti, kad jis išduotų tikrąsias Vakarų vertybes. Noriu tikėti pačiu geriausiu variantu: D. Trump bendraus su V. Putinu kietai, nedarydamas didelių kompromisų.

Šis straipsnis buvo paskelbtas JAV leidžiamame lietuvių laikraštyje „Draugas“

2018.07.11; 06:05

Armenian Power emblema

Armėnai turi į akis krentantį bruožą – visada ir visur girtis. Jie – patys geriausi, gražiausi, teisingiausi, draugiškiausi. Daug kas iš mūsų girdėjome pasakojimų, kad muzikos instrumentas dudukas – tai armėniškas išradimas, kad konjakas „Ararat“ – skaniausias pasaulyje, kad lavašu vadinama duona – armėnų kulinarų išradimas, kad armėniškuose restoranuose – pats šauniausias aptarnavimas… Todėl klausimas, ar egzistuoja dalykai, kuriais armėnai nelinkę viešai didžiuotis, – daugiau retorinis.

Ir vis dėlto esama reiškinių, kuriais ši tauta nelinkusi garsiai girtis. Tai – teroristinės organizacijos, sakykim, Dašnakcutiun, Krunk ir ASALA, kurios ne vieną dešimtmetį persekiojo musulmonus, neleidusius Turkijos ir Azerbaidžano teritorijose įkurti „didžiosios Armėnijos nuo jūrų iki jūrų“, ir mafijai priskiriamomis nusikaltėlių organizacijomis, pavyzdžiui, Armėniškoji jėga (Armenian Power).

Ispanijoje – kratos

Šiandien – keletas pastabų apie JAV teritorijoje veikiančias organizuotas armėnų nusikaltėlių gaujas… Šios temos imtis paskatino Ispanijos teisėsaugos speciali operacija, atlikta šių metų birželio mėnesį. Ispanijos slaptųjų tarnybų teigimu, visoje šalyje atliktos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš Armėnijos mafiją.

Šią Ispanijos teisėsaugos paskelbtą žinią pakartojo ir lietuviškoji ELTA. Remiantis ELTA žiniomis, Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Paskutinieji duomenys tokie: suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.

Suimant mafijos atstovus Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkino Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).

Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų Ispanijoje – būtent armėniškoji. Bet įdomiausia, kad, remiantis Ispanijos teisėsaugos pranešimais, sulaikytieji turi ryšių ne tik JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų sunku suprasti, kokie tie mus labiausiai dominantys „lietuviškieji ryšiai“.

Tad verta atidžiau panagrinėti, kaip ši mafija dirba JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Uzbekistane. Gal tada bus lengviau atsekti lietuviškąjį pėdsaką?

Armenian Power – įtakinga jėga Jungtinėse Valstijose

Vokiečių žurnalas „Bild“ tvirtina, kad viena iš stipriausių JAV teritorijoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių grupių – armėniškoji. Ji turi išskirtinį pavadinimą – Armėniškoji jėga (Armenian Power). Jos centras – Kalifornijoje.

Manoma, kad gauja susiformavo apie 1980-uosius metus ir pirmosiomis gyvavimo dienomis turėjo tik apie 200 narių (vėliau išaugo iki 1200 narių grupuotės). Tačiau ji užtektinai greitai ir sėkmingai išplėtė veiklą ir ilgainiui nenusileido Italijos mafijoms. Skyrėsi nuo itališkųjų „Cosa nostra“ tik tuo, kad neturėjo vieno vadovo. Armėniškoji jėga, skirtingai nei „Cosa Nostra“, buvo padalinta į grupes, turinčias vienodomis teisėmis ir pareigomis besivadovaujančius lyderius. Žodžiu, Armenian Power turėjo daug vadų, pasirinkusių skambias pravardes – Kaponė, Storasis Kaklas, Kasperas, Skustagalvis. Dar vienas išskirtinis armėniškosios mafijos ženklas – etininė sudėtis. Šiose gaujose kitataučių nesutiksi. Be to, šios pagal etninį principą sukonstruotos gaujos susipynusios dar ir į sudėtingus šeimyninius klanus.

Remiantis vokišku leidiniu „Bild“, 2011 metais apie 70 aujos narių pakliuvo į Amerikos policijos surengtą pasalą. Operacija turėjo kodinį pavadinimą „Išjungta elektra“ (Operation Power Outage). Huffington Post duomenimis, suimtiesiems pateikti kaltinimai žmonių grobimu, turto prievartavimu, bankų aferomis, prekyba narkotikais, nelegalia azartinių žaidimų kontrole. Svarbi detalė: iš 2011-aisiais areštuotų mafijos atstovų net kelios dešimtys turėjo oficialią Armėnijos pilietybę.

Įsidėmėtina ir tai, kad Amerikos teisėsauga sėkmingai atliko ir specialią operaciją, kurios metu suėmė 50 armėnų mafijos narių, pasipelnusių iš medicinos draudimo aferų (vadinamoji Medicare byla). Amerikiečiai mano, kad šalies biudžetui afera dėl medicinos draudimų klastojimo, nelegalia prekyba psichotropinių savybių turinčiais vaistais kaštavo apie 160 milijonų JAV dolerių. Tarp suimtųjų tąsyk pakliuvo ir grupuotės lyderis 46-erių metų Armenas Kazarianas (Pzo slapyvardis).

Iš medicinos draudimo aferų gautos lėšos buvo „plaunamos“ Armėnijoje. Šie demaskavimai tąsyk išgąsdino tuometinį šalies prezidentą Seržą Sargsianą (pabūgo tarptautinio skandalo). Armenian Power atstovų pėdsakų tuomet buvo aptikta net Armėnijos konsulate Los Andžele.

Į pagalbą pasitelktas FTB

Ši amerikiečių operacija prieš armėnų mafiją garsi tuo, kad areštuojant gaujos narius ir atliekant kratas dalyvavo beveik tūkstantis JAV pareigūnų iš pačių įvairiausių struktūrų, įskaitant ir FTB. Suimtiesiems pateikta per 400 kaltinimų. Vienas iš kaltinimų: jie kartu su afroamerikiečių kilmės Amerikos piliečiais papirkdavo bankų tarnautojus; šie jiems pateikdavo duomenų apie bankuose įspūdingas pinigų sumas laikančius solidaus amžiaus amerikiečius; iš jų pavogta apie 10 milijonų JAV dolerių. „99 Cents Only Stores“ universalinėse parduotuvėse apsiperkantys amerikiečiai dėl Armenian Power veiklos neteko apie dviejų milijonų JAV dolerių.

Federalinis Tyrimų Biuras (FTB)

Žvelgiant į suimtuosius gali susidaryti įspūdis, kad Armenian Power sudaro labai jauni žmonės. Taip, šioje gaujoje – daug jaunimo (nuo 20 iki 40 metų). Bet tai nereiškia, kad visi jos nariai – jaunuoliai. Štai už 2009-aisiais metais žmogaus pagrobimą siekiant gauti išpirką (500 tūkst. dolerių) teistas Paramazas Bilezikčianas buvo 50-ies, o jo sėbras Surenas Torosianas – 38-erių metų amžiaus. Tarp suimtųjų atsidūrė ir 58 metų amžiaus vyrai Žirairas Karajanas bei Vartanas Avedisianas.

2015-aisiais metais policija Los Andžele sulaikė grupę armėnų, kurie augino narkotinių medžiagų turinčius augalus ypatingai dideliais kiekiais. Tais pačiais metais sučiupti Armenian Power atstovai, kurie vertėsi ginklų ir narkotikų prekyba.

Areštų, suėmimų, žmogžudysčių Armenian Power istorijoje – gausu. Pavyzdžiui, įsidėmėtinas 25-erių metų amžiaus Kareno Roberto Kečedžiano įkalinimas 65-eriems mėnesiams. Kalifornijos teisėjas Los Andžele ponas Filipas Gutjeresas pasigailėjo šio nusikaltėlio: galėjo skirti 120-ies mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet parinko per pusę mažesnę. K.R.Kečedžianas į kalėjimą sėdo dėl machinacijų kreditinėmis kortelėmis. Nuosprendis šiam Armenian Power atstovui paskelbtas 2016 metų rugpjūčio 22-ąją. Kaltinimą palaikė Kalifornijos valstijos federalinis prokuroras Ailinas Dekeris. Beje, nusikaltėlis, nepaisant pavogtų duomenų iš 1400 kreditinių kortelių bei jų pagalba įsigytų prekių už 114 tūkst. dolerių, nebuvo stambus vagis.

2016-ųjų įkliuvo jau sykį teistas Armenian Power atstovas Armenas Arutiunanas (anksčiau baustas už prekybą narkotikais). Jo garaže policija aptiko šiltnamį, kuriame auginti marichuanos krūmai, bei nelegalų 40 mm kalibro pistoletą. Kartu su 27-erių metų A.Aratunianu suimtas ir 28-erių metų amžiaus Michailas Petrosianas bei jo 24 metų amžiaus žmona Marina.

2017-aisias metais JAV teisėsauga išsiaiškino, kad riešutų vagystes dideliais kiekiais (milijonai dolerių) Kalifornijoje organizuoja būtent kriminalinė grupuotė, pasivadinusi Armenian Power.

Prekyba vaistais ir narkotikais

2017-ųjų metų rugpjūtį Kalifornijoje suimta 12 asmenų, įtariamų nelegalia prekyba receptiniais vaistais, turinčiais narkotinių savybių. JAV ligų kontrolės centras nustatė, kad, skaičiuojant nuo 1999 metų dėl netinkamo vaistų naudojimo bei jų perdozavimo mirė apie 560 tūkst. žmonių. Vien tik 2015-aisiais dėl perdozavimo mirė 42 tūkst. amerikiečių. Manoma, kad šiuo metu nuo psichotropinių savybių turinčių vaistų (panašiai kaip nuo narkotikų) priklausomi du milijonai amerikiečių. Kas dėl to kaltas?

Kai buvo suimti įtariamieji, tada ir paaiškėjo, kaip JAV piliečiai pratinami prie specialiųjų, tik pagal receptą išduodamų narkotinių vaistų. Pasirodo, armėnų mafijos atstovai įkurdavo netikras medicinines įstaigas, tų įstaigų vadovai išrašydavo tūkstančius padirbtų receptų, pagal kuriuos galima įsigyti narkotinių medžiagų turinčių vaistų. Vėliau tuos vaistus (du milijonai tablečių) parduodavo juodojoje rinkoje.

Šiuo verslu užsiimančiai gaujai vadovavo 36 metų amžiaus vyras Minas Matosianas, pasivadinęs Maiku Mazerati. Remiantis vien tik vieno telefoninio pokalbio pasiklausymo išklotine, sužinome: „papirktas daktaras gauna dešimtis tūkstančių dolerių atlygį už tai, kad neišeidamas iš namų, išrašo fiktyvius receptus išgalvotiems ligoniams“. Tokių nesąžiningų daktarų – šimtai. O jų veikla, inspiruota Armenian Power, sprendžiant iš JAV teisėsaugos pranešimų, programai Medicare padarė maždaug 500 milijonų JAV dolerių žalą.

Žodžiu, Armenian Power skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. O JAV teisėsauga, nors ir suduodama skaudžius smūgius, nepajėgi jos likviduoti. Mafija nuolat atsigauna. 

(Bus daugiau)

2018.07.08; 22:30

Iš skandalų neišbrendantis Jozefas Blateris. Youtube.com nuotr.

Neseniai įvyko buvusio Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos vadovo Jozefo Blaterio „privatus susitikimas“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau daug įdomiau, kokia proga FIFA prezidentas prieš keliolika metų Maskvos restorane gėrė konjaką su Rusijos „kortų karaliumi“?

Parodęs pirštu į parako statinę

Likus mėnesiui iki Pasaulio futbolo čempionato pradžios, Vokietijos TV kanalas ARD pranešė, kad Rusija neįsileidžia jiems kuriančio žurnalisto Hajo Zepelto (Hajo Seppelt). Dėl to subruzdo žurnalistų organizacijos, Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir net kanclerė Angela Merkel pakėlė balsą. Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) paskelbė oficialų pareiškimą Rusijos pusę turint paaiškinti tokį akibrokštą. Rusijos pasiuntinybė Vokietijoje pripažino, kad šis žurnalistas įrašytas į nepageidaujamų jų šalyje asmenis, tačiau viza jam išduota ir jis galės dirbti čempionate tokios pačiomis teisėmis kaip ir visi.

Viskas baigėsi tuo, kad Zepeltas pats atsisakė vykti Maskvą, kaip pasakė kolegoms – nusprendė kartu ARD vadovais, iš Federalinės kriminalinės policijos  tarnybos (BKA) ataskaitos sužinoję, kad Rusijoje jis negalėsiąs jaustis saugus. Tą patį jam patarė ir užsienio reikalų ministras. Mat Rusijos tyrimų komitetas irgi pasakė savo žodį: žurnalistui būnant Rusijos teritorijoje tyrėjai pasistengsią apklausti žurnalistą baudžiamojoje byloje, iškeltoje buvusiam šalies dopingo kontrolės laboratorijos direktoriui. Į JAV pabėgęs ir žiniasklaidoje visaip išgarsėjęs pabėgėlis Grigorijus Rodčenkovas tėvynėje įtariamas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais.

Vienas Valstybės dūmos deputatas apie vokiečių žurnalistą pasakė: jis „vykdo užsakymą diskredituoti Rusijos sportą“. Daugelis Rusijoje ant jo griežia dantį: „Vakarų užsakymu jis sutrypė į purvą didžiąją sporto valstybę“. Šiaip jau jis išgarsėjo kaip atkakliausias kovotojas su draudžiamų preparatų vartojimu sporte. Jo sukurtose dokumentiniuose filmuose tuo kaltinami ne vienos valstybės sporto veikėjai: buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos, Kinijos, Kenijos, Meksikos, Šiaurės Korėjos, Didžiosios Britanijos. Britams atėjo eilė po to, kai ARD parodė tris filmus su liudijimais prieš Rusijos sporto veikėjus. Rusai labiausiai ir nukentėjo: Tarptautinis olimpinis komitetas neleido Rusijai dalyvauti 2016 vasaros žaidynėse Brazilijoje kaip valstybei, tas pats atsitiko šių metų žiemos žaidynėse Japonijoje ir tuo, atrodo, nesibaigs.

Naujame filme, parodytame šių metų pradžioje, Zepeltas suteikė žodį Jungtinėse Valstijose slapstomam Rodčenkovui ir pasakė, kad jo pėdsakus uostinėja Rusijos specialiosios tarnybos; Rusijos olimpinio komiteto vadovas esą pareiškęs: „Rodčenkovą reikia sušaudyti!“ Likus kelioms savaitėms iki pasaulio futbolo čempionato Rusijoje pradžios, buvęs laboratorijos vadovas vėl prabilo – šį sykį apie tai, kad 2014 metais buvo suklastoti Rusijos futbolininkų dopingo kontrolės mėginiai: esą sporto ministras Vitalijus Mutka jam nurodęs, kad neturi būti „teigiamų“ (rodančių vartojus draudžiamus preparatus) futbolininkų mėginių. „Jis buvo mano viršininkas, ir aš padariau taip, kaip jis įsakė.“ (Rusijos rinktinei šiame čempionate didele persvara nugalėjus pirmuosius du varžovus, JAV dopingo kontrolės tarnybos vadovas paragino FIFA patikrinti Rusijos futbolininkus, kaip tai daroma sportininkams nelauktai pasiekus labai gerų rezultatų.)

Vokiečių žurnalistas tvirtina, kad Rusijoje gyvuoja valstybės palaikoma dopingo sistema su didžiuliu priedangos aparatu, iš kur ir tampoma už virvučių. Visas sportas Rusijoje yra visiškai kontroliuojamas vyriausybės ir Sporto ministerijos. Valstybės įvaizdžiui ir prestižui pasaulio akyse pagerinti nėra tinkamesnio instrumento nei sportas. Dėl to ir olimpinės žaidynės Sočyje, ir Pasaulio futbolo čempionatas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „geriau nei kas kitas pasaulyje suprato, kad per sportą galima daryti politiką. Tamsiąją pusę mėginama pakišti po dangčiu, tačiau tai yra kaip parako statinė, kuri kada nors tikrai sprogs.“ Dėl šių žodžių ir visa kita Hako Zepeltas Rusijos žiniasklaidoje vadinamas „parsidavėliu žurnalistu“. O į Maskvą atsisakė vykti todėl, kad esą „išsigando“.

Buvusio prezidento padangėje lieka apsiniaukę 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas čempionato dienomis priėmė keleto valstybių vadovus, o neseniai įvyko jo „privatus susitikimas“ su vienu „aistruoliu“, atvykusiu, kaip paaiškino žurnalistams, „pasimėgauti Pasaulio čempionatu“. Pats atvykėlis, buvęs Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos prezidentas Jozefas Blateris, valstybinei naujienų tarnybai TASS pasakė, kad „truputį pasikalbėjome, be kita ko, prisiminėme 2010 m. gruodžio 2 d. įvykius (tą dieną FIFA vykdomojo komiteto nariai balsavo dėl to, kurioms dviem valstybėms suteikti teisę rengti 2018/2022 metų Pasaulio futbolo taurės turnyrus, nugalėjo Rusija ir Kataras – red.). Tada jis (Putinas – red.) buvo vyriausybės pirmininkas. Jam pranešė, kad Rusija laimėjo teisę rengti pasaulio čempionatą ir jis tuojau pat atskrido į Ciurichą, kur surengė spaudos konferenciją. Toliau mes kalbėjomės tik apie pasaulio čempionatą“. Jau anksčiau Blaterio spaudos sekretorius pranešė žurnalistams, kad buvusį FIFA vadovą atvykti į Pasaulio čempioną pakvietė Rusijos prezidentas, su kuriuo jį daug metų sieja „artimi santykiai“, Rusija įgijo teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą tuo laikotarpiu, kai FIFA prezidentu buvo Blateris.

FIFA emblema

Rusiškai rašantis armėnų leidinys (Rusarminfo.ru) pranešė, kad Blaterį kelionėje į Maskvą atlydėjo sugyventinė ir ta „labai graži moteris, kurios nuotrauka kabo labiausiai matomoje vietoje Blaterio namuose Ciuriche“, esanti armėnė. NTV priminė ankstesnius Jozefo Blaterio žodžius, kad Pasaulio čempionato Rusijoje rengėjų pastangos nusipelno didžiausių pagyrimų ir kad jis iki paryčių negalėjo užmigti po Rusijos rinktinės pergalės prieš Egiptą. Dar kiti parašė, kad atvyko 82 metų „buvęs“ ir tiek.

Tuo tarpu didieji leidiniai pasistengė paaiškinti, kodėl „Putino kvietimu“. RT: FIFA etikos komitetas nušalino Blaterį nuo veiklos, susijusios su futbolu, šešeriems metams ir jis atvyko į Pasaulio čempionatą kaip privatus asmuo. TASS paaiškino, dėl ko nušalino: jo nurodymu FIFA pervedė 2 milijonus Šveicarijos frankų Europos futbolo asociacijų federacijos (UEFA) prezidentui Mišeliui Platiniui 2011 metais. Tačiau „Blaterio atvykimas nėra FIFA etikos komiteto sprendimo pažeidimas, nes buvęs futbolo veikėjas pasaulio čempionato rungtynes lanko kaip privatus asmuo“. RBK pranešė ne tik apie FIFA etikos komiteto sprendimą: 2015 metų rugsėjį Blateriui ir Platiniui iškėlė baudžiamąją bylą. Pagrindas pradėti tyrimą buvo tai, kad Blateris išmokėjo Platiniui 2 milijonus Šveicarijos frankų kaip atlygį už darbą specialiuoju patarėju FIFA 1998–2002 metais. 2018 metų gegužę prancūzų leidinys „Le Monde“ pranešė, kad Platinis atleistas nuo visų kaltinimų.

Apie tai, kad „Šveicarijos prokuratūra atsiėmė kaltinimus buvusiam UEFA prezidentui dėl korupcijos“, gegužės pabaigoje paskelbė daugybė rusiškai rašančių leidinių. Esą tai leidiniui „Le Monde“ pasakė Platinio interesams atstovaujantis advokatas, gavęs prokuroro laišką: byla nutraukiama trūkstant įkalčių. Pats Blateris Twitter‘yje parašė: „Tai geras ženklas man. Aš nekantriai laukiu tolesnių įvykių.“ Laukia greitai stosiant giedrą Blaterio padangėje ir daugybė jo gerbėjų Rusijoje. Tuo tarpu tolesni įvykiai gali susiklostyti ir priešingai jų lūkesčiams. Blateris jam iškeltoje byloje įtariamas aplaidžiu pareigų vykdymu ir grobstymu, taigi 2 milijonai frankų Platiniui – tik vienas epizodų. Kita vertus, Platinio advokatas žurnalistus suklaidino. AFP prokuratūroje sužinojo: tyrimas dėl korupcijos buvusio UEFA prezidento atžvilgiu nenutrauktas ir radusis naujų įkalčių jis bus tęsiamas toliau.

Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Blateris pastarąjį kartą viešai lankėsi užsienyje 2015 metų vasarą – kaip tik Rusijoje, kai Sankt Peterburge vyko Pasaulio futbolo čempionato atrankos turnyro burtų traukimo ceremonija. Tada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė FIFA prezidentą Jozefą Blaterį esant ypatingai nusipelniusį tarptautinį sporto veikėją. „Jeigu kas ir vertas Nobelio premijos, tai būtent tokie žmonės“, – pasakė jis šveicarų TV ir radijo kompanijai RTS.  Jis asmeniškai netikįs nė vienu žodžiu iš to, kas kalbama apie Blaterio korupciją.  Žurnalistai prisiminė kolegos Endriu Dženingso žodžius, kodėl Blateris vengia rodytis už Šveicarijos sienų – kurio nors miesto gatvėje sustos policijos automobilis ir šerifas pasakys: „Prašom sėstis, ponas Blateri“. Tuo tarpu Rusijoje jis gali jaustis saugus.

Neregėto masto sąmokslas

Beje, ir Jozefas Blateris – tik vienas įtariamų tyrime, kurį nuo 2015-ųjų pavasario atlieka Šveicarijos prokurorai. Visuomenė apie tai sužinojo po to, kai gegužės 27-osios ankstyvą rytą šveicarų policija Ciuricho viešbutyje sulaikė penkis aukšto rango FIFA veikėjus. Generalinė prokuratūra paskelbė, kad sulaikytieji ir kiti su FIFA susiję asmenys įtariami „kriminalinio pobūdžio“ veikimu ir „neteisėtu praturtėjimu“ vykstant varžytuvėms dėl teisės surengti 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatus. Šveicarai taip pat pranešė, kad tyrimą dėl galimos korupcijos FIFA veikloje nepriklausomai nuo jų, tačiau derindama veiksmus atlieka su JAV teisingumo ministerija.

Amerikiečiai ta proga žurnalistams prikalbėjo tiek ir tiek. JAV generalinė prokurorė Loreta Linč pasakė, kad Federalinis tyrimų biuras su kitomis žinyboms atskleidė iki tol neregėto masto sąmokslą: pradedant 1991 metais dvi futbolo valdininkų kartos, naudodamosi savo postais, ėmė „milijonų dolerių“ kyšius iš marketingo kompanijų mainais į komercines teises FIFA turnyruose. JAV mokesčių tarnybos vadovas Ričardas Veberis: geriausi pasaulio finansų detektyvai ir šios srities specialieji agentai išaiškino sudėtingas pinigų plovimo schemas, aptiko dešimtis milijonų dolerių, slepiamų lengvatinio apmokestinimo zonose – Honkonge, Kaimanų saloje, Šveicarija. „Iš tikrųjų vyko pasaulinis sukčiavimo čempionatas ir dabar mes parodėme FIFA raudonąją kortelę“. FTB direktorius Džeimsas Komis: „Šveicarijoje suimti asmenys reguliariai naudojosi amerikiečių finansine sistema savo transakcijoms slėpti“.

FTB visą tai narpliojo ketverius metus, o ant pėdsakų užėjo tirdami kai kurių Rusijos organizuotų nusikalstamų grupuočių veikimą. „The New York Times“ parašė amerikiečių tyrėjus supratus, kokį milžinišką darbą reikia atlikti, kad būtų iki galo atskleistos „galingiausios sportinės organizacijos“ paslaptys. Teisingumo ministerijos atstovas: „Procesas gali užtrukti ne vienerius metus“.

2016 metų pavasarį FIFA pripažino tyrėjų išvadą, kad buvo papirkinėjami vykdomojo komiteto nariai, kurių balsai lėmė 1998 ir 2010 metų pasaulio čempionatų šeimininkais būti Prancūziją ir Pietų Afrikos Respubliką. FIFA teisininkai kreipėsi į Niujorko apygardos teismą, kur atkeliavo FIFA valdininkų korupcijos byla, su prašymu pripažinti organizaciją nukentėjus nuo atsakovų  ir išieškoti iš jų ne mažiau kaip $38 milijonų žalai atlyginti; žala gali ir padidėti, nes federacija tebekenčia dėl jos reputacijos pažeminimo.

FTB ir antrankiai

2017 metų pavasarį Prancūzijos prokuratūra ėmėsi tyrimo dėl galimo papirkinėjimo renkant šalis, 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatų šeimininkes. Įtariama korupcija, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nusikalstamas susitarimas. Prancūzų tyrėjai apklausė buvusį FIFA prezidentą Jozefą Blaterį. Šveicarijos tyrėjai daugiau tylėjo. Praėjusių metų vasaros pradžioje šios šalies generalinis prokuroras Michaelis Lauberas žiniasklaidai pranešė, jog tiriamos 25 bylos dėl korupcijos Tarptautinėje futbolo federacijoje.

Toliau iškinamasi dėl įtarimą keliančių 172 pervedimų Šveicarijos bankuose tuo laikotarpiu, kai buvo varžomasi dėl teisės surengti 2018 ir 2022 metų turnyrus. 2017 metų pabaigoje „Le Monde“ parašė, kad praėjus 7 metams tuos rinkimus dengia „paslapties skraistė“. Šveicarijos prokurorai patikrino 180 pranešimų su įtarimais pinigų plovimu. Iš 22 tada balsavusiųjų FIFA vykdomojo komiteto narių trylika buvo nušalinti, pasitraukė arba jų veiksmai tiriami.

Šių metų vasario pradžioje sužinojome, kad Jungtinėse Valstijoje vykdomas platus tyrimas dėl didžiausių tarptautinių organizacijų (Tarptautinis olimpinis komitetas, futbolo ir lengvosios atletikos federacijos) ir marketingo kompanijų galimai neteisėtos veiklos. JAV prokurorai atkreipė akis į kompaniją „Helios Partners“, kuriai padedant ne viena valstybė laimėjo teisę rengti didelius sporto forumus. Amerikiečių manymu, rašoma, Rusija gavo teisę vykdyti 2014 olimpiadą Sočyje ir dabar pasaulio čempionatą padedant ir šios kompanijos neteistiems veiksmams. Kitame tyrime, „New York Times“ duomenimis, aiškinamasi įtarimus Alimžanui Tochtachunovui („Taivančik“). „Be valstybinių suėmimo orderių ir šaukimų į prisiekusiųjų teismą, amerikiečių leidinio autoriaus nuomone, gali būti kaltinamųjų išvadų, laikomos paslaptyje iki to momento, kai korumpuoti Rusijos veikėjai pasirodys tokiose vietose, kur juos galima suimti ir perduoti į JAV teisingumo rankas.“

PA nuotraukoje – MI6 būstinė Londone

Visiškai neseniai „The Daily Beast“ suteikė žodį škotų žurnalistui  Endriu Dženingsui: „FTB tyrimas dar toli gražu nebaigtas.“ Britų leidinys pritaria savo pašnekovui: „Žaidimas dar nebaigtas.“ Škotų žurnalistas penkiolika metu tiria korupciją aukštuosiuose FIFA sluoksniuose, parašė apie tai ne vieną knygą. „Blateris ir FIFA vadovybė atitinka visus organizuotos nusikalstamos grupuotės požymius, – prieš keletą sakė vokiečių leidiniui „Bild am Sonntag“. – Korupcijos ir apgaulės mastas užgniaužia kvapą.“ Jis tvirtina, jog pradedant  2002-ųjų pasaulio futbolo čempionatu teisė rengti šiuos turnyrus buvo perkama. Kai kuriais atvejais ne tiek šalys geidė tapti rengėjomis per kyšius, kiek jų reikalavo balsuotojai.

Kaltindamas kitus pripažino buvus slaptą susitarimą

2015 metų spalio pradžioje FIFA etikos komitetas nušalino Jozefą Blaterį ir Mišelį Platinį nuo pareigų 90 dienų. Paskutinėmis mėnesio dienomis Blateris Rusijos naujienų tarnybai TASS kiek praskleidė tiek triukšmo sukėlusių rinkimų kulisus. Anot jo, 2010 metais buvo vidinis įsitikinimas, kad vienas Pasaulio čempionatas vyks Rusijoje – Rytų Europos valstybėje dar ne karto nebuvo tokio turnyro, o 2022-ųjų metų varžybų rengėja regėjosi JAV. Tad pasaulio čempionatų šeimininkėmis būtų tapusios dvi pagrindinės politinės pasaulio jėgos. Viskas klostėsi sklandžiai iki Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi susitikimo su Kataro princo įpėdiniu – dabartiniu emyru. Tada Sarkozi pasakė Platiniui, kad 2022 metais neblogai būtų nuvažiavus į Katarą. Tai sumaišė visas kortas. Rinkimuose amerikiečiai turėjo laimėti prieš Katarą santykiu 12:10. Tačiau po to keturi Europai atstovaujantys FIFA vykdomojo komiteto nariai perėjo į Kataro pusę. Užuot džiaugęsi dviem puikiais pasaulio čempionatais, Rusijoje ir JAV, „mes kalbame apie FIFA krizę“.

Šis Blaterio interviu žiniasklaidoje sulaukė piktų, net sarkastiškų atgarsių. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“: iki šiol visi manė, kad pasaulio čempionatų rengėjai išrenkami balsavimu, tuo tarpu Blateris pripažįsta, kad dėl to galima tiesiog susitarti! Futbolui padedant, gelia vokiečių laikraštis Blateriui ir Putinui, „mūsų žydrojoje planetoje vis dėlto surado vienas kitą du žmonės, apie kuriuos ir nepagalvosi, kad jie galėtų turėti bičiulių“. Blaterio žodžiais itin pasipiktinta Didžiojoje Britanijoje, kuri 2010 metų rinkimuose triuškinamai pralaimėjo Rusijai. „The Telegraph“ suteikė žodį Anglijos futbolo asociacijos direktorių tarybos pirmininkui Gregui Daikui: norėta susitarti dar iki balsavimo, tad galima teigti buvus sandėrį. Anglai savo paraiškos palaikymui išleido 21 milijoną svarų sterlingų ir dabar būtų neblogai susigrąžinti šiuos pinigus. Laikraštis „The Australian“: tai kam Australija, irgi pretendavusi į 2018 metų turnyro šeimininkes, išleido 45 milijonus savo dolerių, jeigu iš anksto buvo susitarta, kad čempionatas teks Rusijai? Britų „Mirror“ sarkastiškai klausė, ar tik Blateris nesiekia apsišaukti nepakaltinamuoju: užsimojęs apjuodinti Platinį jis apkaltino pats save – ar tai ne beprotystė? Ar tik nesirengia Blateris, šitaip dėkojantis Vladimirui Putinui už paramą, prašytis  politinio prieglobsčio Rusijoje – nepavykus apsimesti bepročiu?

BBC atkreipė dėmesį, kad TASS neteisingai išvertė į rusų kalbą Blaterio pasakyta angliškai: „Dėl čempionatų, mes susitarėme, kad tai bus Rusija, nes Rusijoje, Rytų Europoje (…), o 2022 metais grįšime į Ameriką.“ Ne „buvo vidinis įsitikinimas“, o tiesiog „susitarėme“… Beje, leidiniui „The Financial Times“ Blateris papasakojo apie aukštųjų FIFA vadovų sprendimą dėl 2018 metų pasaulio čempionato („suderintą, tačiau ne raštiškai“) be kokių nors dviprasmybių: „Susitarėme, kad palaikysime dvi didžiąsias valstybes: Rusiją ir JAV.“ Balsavimą dėl JAV sužlugdė Platinis, atidavęs savo balsą Katarui. Tada pralaimėjusios  šalys pradėjo „FIFA žlugdymo kampaniją.“

Su žmogumi, kuris aplošė pusę pasaulio

Rusijai laimėjus FIFA vykdomajame komitete vykusius rinkimus dėl 2018 metų pasaulio čempionato, jau po kelių dienų Rusijos paraiškos pateikimo komiteto narys, FIFA garbės narys Viačeslavas Koloskovas papasakojo apie tai, kas „laikyta paslaptyje ir tik dabar galima atskleisti“. Vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas ne tik žodžiais palaikė paraišką, tačiau ir slapta susitiko su mažiausiai trečdaliu FIFA vykdomojo komiteto narių. Aktyviai talkino dirigentas Valerijus Gergijevas, atvedęs Blaterį, gerą savo pažįstamą, į Rusijos komitetą. Pats Koloskovas pažįstamas su Blateriu nuo 1980 metų, jie buvo nenugalima pora teniso kortuose. „Aš buvau 100% tikras, kad savo balsą Blateris atiduos už Rusiją.“

Milijardierius Romanas Abramovičius. Reuters nuotr.

Tada, 2010-ųjų pabaigoje, kai Ciuriche Jozefas Blateris paskelbė Rusiją tapus 2018 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininke, Maskvos delegacijos nariai netvėrė savo kailyje, o pirmoje eilėje sėdėjęs milijardierius Romanas Abramovičius nė nemirktelėjo. Tarytum būtų žinojęs, pastebėjo vienas žurnalistas, kad kitaip ir negalėjo būti. Buvęs britų specialiosios tarnybos MI-6 agentas Kristoferis Stilas irgi aiškinosi, kaip Rusijai pavyko gauti teisę rengti Pasaulio futbolo čempionatą 2018 metais. Jo duomenimis, svarbų  vaidmenį suvaidino Abramovičius (vieno garsiausių Anglijos futbolo klubų savininkas) ir kiti oligarchai, taip pat valstybinė kompanija „Gazprom“. Rusijos futbolo akademijos prezidentą Abramovičių pirmą kartą tarp aukštų FIFA veikėjų pastebėjo 2010-aisiais Pietų Afrikos Respublikoje; ten vykusio Pasaulio futbolo čempionato metu jis bendravo ir su Blateriu. 2013 metų gruodį milijardierių, savo ištaigingąja jachta užplaukusį į Niujorką, apklausė FTB. Jo advokatas paaiškino amerikiečius domėjusius, kokiu būdu Rusija gavo teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą – amerikiečiai įtaria šiame reikale buvus „korupcijos sudedamąją“.

2016-aisiais FIFA partneriu tapo Rusijos valstybinė kompanija „Gazprom“. Žurnalistai atskleidė, kad likus kelioms dienoms iki balsavimo viena „Gazprom“ bendrovių sudarė sutartį su Kipro naftos kompanija „Petrolina“, priklausančia FIFA vykdomojo komiteto nariui; po kontrakto pasirašymo „Petrolinos“ pajamos padidėjo vienu trečdaliu. Tas vykdomojo komiteto narys iš pradžių neigė: „Ne, ne, ne. Mes neturime jokių santykių su „Gazprom“. Kai vokiečių dokumentinio filmo kūrėjai jam parodė dokumentus, ėmė teisintis, jog Rusijos kompanija – viso labo klientė, o ne partnerė. Šis FIFA veikėjas turėjo reikalų ir su Kataru: viena valstybinių kompanijų nupirko iš jo žemės sklypą Kipre už 32 milijonus eurų. „Tai neturi nieko bendra su tuo, už ką aš balsavau, – gynėsi Kipro milijonierius. – Niekas nežino, kaip aš balsavau.“

Šių metų pradžioje „Mail on Sunday“ parašė apie Australijos rašytojos ir futbolo veikėjos pokalbį su Blateriu. 2010 metais, likus keliems mėnesiams iki balsavimo FIFA vykdomajame komitete, jis asmeniškai tarėsi su Kataro valstybiniu TV kanalu „Al Jazeera“ (dabar – „BeIN Sports“), kad šis pervestu FIFA 100 milijonų dolerių ir taip padėtų šaliai laimėti teisę rengti 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą. Tą patį tvirtino ir vienas buvęs FIFA veikėjas: Blateris vadovavo, o jam talkino UEFA prezidentas Mišelis Platinis…

Rusijos žiniasklaidoje Kataro klastos irgi smerkiamos. Ir piestu stojama už Rusiją – tiesiog nekaltas avinėlis nuožmių plėšrūnų puotoje. Taip, Sporto ministras Vitalijus Mutka siuntinėjo laiškus FIFA vykdomojo komiteto nariams dėl „abipusių interesų“, tačiau tai – tik standartinė tokiais atvejais kalbos figūra. Viename laiške rašoma apie „partnerystę balsavimo metu“, tačiau tai, rusų galva, irgi tik kalbos grožybė… Tuo tarpu esama tam tikrų įkalčių, kad Rusija ir Kataras galėjo veikti netgi išvien. Šios valstybės sudarė sutartį dėl Rusijoje, Jamalo pusiasalyje, slūgsančių milžiniškų gamtinių dujų išteklių išgavimo. Ir energingiausiai šiame reikalą varė tuomečio emyro bičiulis, ilgametis FIFA vykdomojo komiteto narys, galiausiai iki galvos nušalintas nuo pareigų dėl daugybės korupcinių suktybių.

2014 metais vokiečių leidinys „Bild am Sonntag“ įdėjo nuotrauką, kurioje FIFA prezidentą Jozefą Blaterį matome su Alimžanu Tochtachunovu, daugeliui žinomą pravarde (Тайванчик) su konjako taurėmis rankose; atokiau stovi tas pats Viačeslavas Koloskovas, tuometis FIFA viceprezidentas ir Rusijos futbolo sąjungos prezidentas. Nuotraukos darytos Maskvos restorane „China Club“ dar 2005 metų pradžioje. Jas žurnalistams davė vokiečių specialiosios tarnybos. Blateris dėl jų nesileido į ilgas kalbas: Galima rasti tūkstančius mano nuotraukų su man nepažįstamais  žmonėmis. Šito pono aš neprisimenu.“

Alimžanas Tochtachunovas – Taivančikas

„Taivanietis“ dėl tokių žodžių galėjo smarkiai įsižeisti. Tai Vakaruose jį vadina „Rusijos gangsteriu“, o Rusijoje jis – „garsus verslininkas ir mecenatas“. Vladimirą Putiną pirmą kartą pamatė Monte Karle, kai tas ten lankėsi dar būdamas Peterburgo mero pavaduotoju, ir nuo to laiko labai gerbia. Tiesa, Vakaruose jo dosnumas nepripažįstamas. Jis įtariamas dar 2002 metų Žiemos olimpinėse žaidynėse papirkęs dailiojo čiuožimo varžybų teisėją ir padėjęs Rusijos sportininkei iškovoti aukso medalį. Jo ieško „Interpolas“. Jis laikomas „korupcijos sporte specialistu“. Vokiečių spauda: Tuo metu, kai Rusija kovojo dėl teisės surengti žiemos olimpiadą Sočyje, „Taivanietis“ buvo susitikęs su Rusijos vyriausybės atstovais ir kartu svarstė, kaip pakenkti Zalcburgui – konkurentu. „New York Times“ neseniai jį pavadino „vienu pagrindinių Putino korupcinės veiklos bendrininkų“. Jis pralobo dar Sovietų Sąjungos laikais, pogrindyje lošdamas kortomis. Kalbama, išlošęs vieną milijoną dolerių iš Monako princo.

Taivaniečiu“ vėl susidomėjo FTB. Gal sužinosime, kokia proga „kortų karalius“ ir FIFA prezidentas susitiko Maskvos restorane ir už ką gėrė? „Ar tai buvo vienintelis jų pasimatymas? „Bild am Sonntag“: „Dėl tokių prestižinių renginių kaip olimpinės žaidynės ir pasaulio futbolo čempionatas, vyriausybė, specialiosios tarnybos ir nusikalstamos grupuotės veikia išvien. Tai yra dalis Rusijos užsienio politikos.“

2018.06.27; 06:00

Apie Mata Hari sukurta ypač daug filmų, parašyta daug knygų

Tony Allen Mils / The Times

Korespondentas: The Times žurnalistas Tonis Alen Milsas paėmė interviu iš Svetlanos Lochovos – Kembridžo sovietinės žvalgybos specialistės, kuriai tenka slapstytis dėl spaudos pranešimo, jog ji neva tai sugundžiusi Maiklą Flyną.

„Negaliu neigti, kad aš – rusė. Ir negaliu neigti, kad aš – moteris“, – sakė Lochova. „Tai taip pat neginčijama, turint omenyje, kad ji sėdi priešais mane, pasikėlusi palaidinukę ir žindo kūdikį“, – rašo The Times žurnalistas.

„Jai tik 37 metai, ir jai prieš akis mokslinė ateitis, kupina perspektyvų, apdovanojimų ir prestižo. O vietoj to ji pabėgo iš savo namų Londone ir pasislėpė už 600 mylių vieno iš draugų namuose“, – sakoma straipsnyje. Kaip rašo laikraščiai, Lochovai kažkaip teko esminis vaidmuo tiriant numanomą Trumpo suokalbį su Putinu, ir ji pasirodo esanti Amerikos ir Britanijos šnipų viršūnėlių „serijinė gundytoja“.

„Mane kaltina ne šiaip tik kad aš šnipė, bet ir tuo, kad aš miegojau su visais tais įtakingais vyrais, – sakė ji. – Aš stengiuosi visa tai paversti juokais, bet tai nežmoniškai gadina nuotaiką“.

„Aš rašau apie žvalgybą, aš jos nepraktikuoju, – atsidūsta Lochova. – Seras Alekas Ginesas nėra šnipas vien dėl to, kad suvaidino Džordžą Smailį. Reikia mokėti atskirti“.

Viskas prasidėjo nuo šiek tiek nepadoraus atviruko ir vienos iš tokių uždarų vakarienių Kembridže, per kurias užmezgami ryšiai, keičiamasi nuomonėmis, o talentingas jaunimas demonstruoja savo gabumus, rašo The Times.

Maiklas Flinas pietauja su Vladimiru Putinu

2014 metų vasarį vakarienę rengė buvęs MI6 vadovas ir Pembruko koledžo vadovas seras Ričardas Diarlavas. Vienas iš svečių buvo profesorius Kristoferis Endrius, MI5 istorijos specialistas ir Kembridžo seminaro žvalgybos tema pirmininkas. „Svarbus svečias tą vakarą buvo Maiklas Flynas, tuo metu Pentagono gynybos žvalgybos valdybos vadovas, vėliau neilgam Trumpo pasirinktas JAV nacionalinio saugumo patarėju“, – sakoma straipsnyje. – Ryškiausia Kembridžo jaunimo atstove, pakviesta svečiams nustebinti savo novatoriškais žvalgybos tyrimais, tapo Lochova, tada buvusi viena iš Endriaus magistrantų“. 

Lochova gilinosi į ryšius su Josifo Stalino žvalgyba. Maskvos archyve ji aptiko vieną įdomų dokumentą ir nusprendė parodyti jį Flynui. „Ten buvo atvaizduota balto marmuro statula, matyt, iš vieno Berlyno muziejaus, – apsikabinusios dvi pusnuogės figūros. Kitoje pusėje 33-ų metų Stalinas rašė įdomų laišką 16-metei mergaitei, kurią jis pažinojo ir kuria, matyt, žavėjosi“, – praneša The Times. Be kita ko, ten sakoma: „Atsakydamas bučiuoju jus, ir ne šiaip bučiuoju, o karrrrrštai (bet kaip bučiuoti neverta)“.

„Dokumente atsiskleidė Stalinas kaip žmogus, o tai galėjo būti Flynui naujiena – tai tiesiog intelektinis fokusas, kokį Kembridže mėgstama rodyti svečiams“, – pabrėžiama straipsnyje. Lochova nemanė, kad šiek tiek pikantiškas anekdotas galų gale virs pagrindiniu įrodymu kartu su tvirtinimais, kad jos užduotis buvo sugundyti Flyną, siekiant jį šantažuoti ar kitaip jį užverbuoti.

Pasak Lochovos, po vakarienės Flyną išvedė jo saugumo tarnyba. „Bet iš ją persekiojusių žurnalistų ji netrukus sužinojo, kad kitas vakarienėje dalyvavęs amerikietis paneigs jos versiją. Buvęs Baltųjų rūmų bendradarbis, 73-ju metų Stefanas Halperis, dirbęs keliose respublikonų administracijose, – Magdalenos koledžo Kembridže bendradarbis iki gyvos galvos. Dar neseniai jis buvo žymus seminarų žvalgybos tema dalyvis“, – sakoma straipsnyje.

„Halperis pranešė žurnalistams, jog matė, kaip aš išeinu iš vakarienės kartu su Flynu“, – sakė Lochova.

Amerikos žiniasklaidoje Halperis vadinamas FTB informatoriumi, kuris prasiskverbė į Trumpo rinkimų kampaniją ir pranešinėjo apie ryšius su Rusija. Lochova apibūdina jį kaip „nepataisomai nekenčiantį Rusijos kaip šaltojo karo metais“, kuriam, matyt, sukėlė nerimą Trumpo kampanijos ketinimai sąveikauti su Maskva.

„Jis stambus vyriškis, gana suplūkęs ir labai nemalonus, – pasakojo Lochova. – Jis ateidavo į mano paskaitas, sėdėdavo pirmoje eilėje, paskui užsnūsdavo ir garsiai knarkdavo. Aš bėgdavau nuo jo kaip nuo maro, nes jis visada kalbėdavo storžieviškai. Aš turėdavau būti mandagi, nes universitete jis buvo aukšto rango asmuo su dideliais pinigais (tyrimams finansuoti, – past. The Times). Mes būdavome priversti su tuo susitaikytis, bet jo elgesys labai slėgė“.

Lochovos nuomone, Halperio užuominų dėka pasirodė žinutės, kuriose buvo keliami klausimai, ar ji gali gauti leidimą dirbti su Rusijos žvalgybos archyvais ir buvo perdėtai vertinami jos ryšiai su Flynu. Priklausomai nuo to, kaip stiprėjo audra apie Rusijos kišimąsi, apie Lochovą buvo plačiai pranešinėjama, kad ji gaudavusi iš Flyno elektroninių laiškų, pasirašytų „Generolas Miša“, neva tai sėdėjusi šalia jo per vakarienę Kembridže, Flynas pakvietęs ją į Rusiją ir, žinoma, tarp jų buvusi intrigėlė.

„Mane kaltino įvairiausiais dalykais – dėl meilės, sekso, pinigų. Suprantama, aš visa tai neigiu, – sakė Lochova. – Paprasčiausiai noriu pridurti, kad manęs niekada nėra apklaususi jokia valdžia. Matyt, jei būtų kokių nors abejonių dėl manęs, kas aš esu ir kuo užsiimu, mane būtų apklausę. Man reikia tęsti tyrimus, nors mano gyvenimas apverstas aukštyn kojomis. O man vis dar tenka aiškintis, kai tuo tarpu Halperis slapstosi“.

M. Flinas teisme prisipažino melavęs dėl savo kontaktų su Rusija. EPA-ELTA nuotr.

Lochova pasiskundė dėl Halperio Magdalenos koledžui, savo apygardos deputatui ir parašė Terezai Mei. „Arba aš rusų šnipė ir esama realių nuogąstavimų, arba Halperis išsikraustė iš proto ir meluoja“, – sakė ji.

„Lochovos patirtis akivaizdžiai pamokanti. Jeigu esi susijęs su žvalgybos pasauliu, nebūk rusas, nebūk moteris ir nebūk protingas. Kitaip įkliūsi fantazuotojams ir nekenčiantiems moterų, o kartu ir Trumpo draugams ir priešams“, – tokia leidinio išvada.

Informacijos šaltinis: The Times

2018.06.02; 12:00