Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Baltarusijos generalinei prokuratūrai pareikalavus, kad Lietuva išduotų buvusią kandidatę į Baltarusijos prezidentus Sviatlaną Cichanouskają, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad „greičiau užšals pragaras“, negu Lietuva sutiks patenkinti tokius reikalavimus.
 
„Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai. Tad visi, radę prieglobstį Lietuvoje, gali jaustis saugūs, kad jie nebus perduoti režimams – nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę. O Baltarusijos režimui galime pasakyti – greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus“, – komentuodamas Baltarusijos generalinės prokuratūros prašymą teigė G. Landsbergis.
 
Baltarusijos generalinė penktadienį pranešė Lietuvai pateikusi prašymą išduoti šalies opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, nes ji kaltinama neva rengusi riaušes ir masinius neramumus Gomelio srityje, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA.
 
Baltarusijos prokurorai S. Cichanouskają ir dar keturis jos šalininkus kaltina masinių neramumų Gomelyje organizavimu, sąmokslu užimti vietos valdžios pastatus ir paskirti neteisėtą miesto administracijos vadovybę.
 
Prokurorai S. Cichanouskają ir kitus šios bylos įtariamuosius siekia areštuoti.
 
Sviatlana Cichanauskaja. EPA-ELTA foto

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja – 10,12 proc.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, milicija prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, ašarines dujas, vandens patrankas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol.
 
Netrukus po prasidėjusių protestų, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.05; 13:34

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorių lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad įsismarkavusiosiose diskusijose dėl Stambulo konvencijos ar partnerystės įstatymo kartais galėtų įsikišti ir teisėsauga.
 
„Man kelia nerimą asmeniškumai. Jie kartais perauga į grasinamą toną. Todėl tikrai tai reikėtų stabdyti. Kai kuriais atvejais (tą daryti galėtų – ELTA) gal ir teisėsauga. Nereikia leisti įsibėgėti diskusijai, kad ji taptų pilietiniu karu“, – po susitikimo su prezidentu antradienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.
 
G. Landsbergis taip pat pakomentavo ir tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda diskusijoje dėl Stambulo konvencijos pareiškė stojantis į užsipulto kunigo Algirdo Toliato pusę. G. Landsbergis, kaip ir premjerė Ingrida Šimonytė, ragino atsižvelgti į tai, kad viešojoje erdvėje įžeidimų ar net grasinimų susilaukė ir kita pusė – pirmiausiai Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
 
„Mano supratimu, diskusija turi būti ne apie vieną ar kitą pusę ir ne apie vieną ar kitą asmenį. Dėl to, kad įžeidimų ir karčių žodžių, ir netgi grasinimų skrieja gal net daugiau į Seimo pusę ir žmonėms, kurie ten kelia klausimus – ponui Raskevičiui. Aš sakyčiau, kad pirmiausiai reiktų deeskaluoti temą ir pradėti tęsti diskusiją apie klausimo turinį: dėl ko Lietuvai reikalinga ši konvencija, kodėl ją reikia ratifikuoti, kokias papildomas apsaugas žmonėms ji suteiktų – jeigu suteiktų“, – sakė G. Landsbergis.
 
G. Landsbergis, paklaustas žurnalistų, ar ketina palaikyti Laisvės partijos ruošiamą įstatymo projektą, numatantį ir tos pačios lyties asmenų partnerystės galimybę, atsakyti negalėjo. Pasak politiko, pačią instituto idėją jis palaiko, tačiau ar palaikys konkrečiai patį įstatymą, dar pasakyti negalintis, nes jo nėra matęs.
 
„Aš paties įstatymo dar nemačiau. Neįsivaizduoju, koks bus galutinis jo variantas pateiktas Seimui. Jeigu jis bus tinkamas – aš patį tokį institutą palaikau“, – teigė G. Landsbergis.
 
Pirmadienį šalies vadovas G. Nausėda, reaguodamas į dėl Stambulo konvencijos kilusias diskusijas, pareiškė, kad stoja į kunigo A. Toliato pusę.
 
„Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija – žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius ir tai daryti kartais šlykščia forma… Jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis, ir šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo kaip žmogaus pusę. O kokiai jis atstovauja pozicijai – tai yra išvestinis klausimas. Dėl pozicijų mes galime diskutuoti, tačiau darykime tai pagarbiai vienas kitam“, – sakė G. Nausėda ir nesiryžo atskleisti, kokia jo asmeninė nuomonė dėl Stambulo konvencijos.
 
Tuo tarpu I. Šimonytė pastarąją savaitę Eltai duotame interviu teigė, kad nors pati ir nepritaria Bažnyčios pozicijai dėl Stambulo konvencijos ar dėl partnerystės įstatymo, kunigas Algirdas Toliatas, pažymi ji, buvo nepagrįstai užsipultas. Politikės teigimu, labai svarbu, kad visi dalyvaujantys šioje diskusijoje kalbėtų argumentų kalba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 00:30

Pasirodžius pranešimams apie informacinę ataką prieš Lietuvos ir Lenkijos santykius bei laiškus, kuriuos įvairūs adresatai gavo iš Seimo narės Aušrinės Norkienės, Seimo kanceliarija informuoja, kad į Seimo narės pašto dėžutę ar kompiuterį įsilaužta nebuvo.
 
Informacinės atakos organizatoriai pasinaudojo Seimo narės vardu, neteisėtai nurodydami jos elektroninio pašto adresą, kaip šių laiškų siuntėją, sakoma Seimo kanceliarijos pranešime.
 
Kaip jau skelbta, apie informacinę ataką prieš Lietuvos–Lenkijos santykius ir NATO karius informavo ir Užsienio reikalų ministerija.
 
Melagingo pranešimo, kuris trumpai buvo pasirodęs viename iš lenkiškų portalų, taikiniu tapo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lenkijos politinė vadovybė bei JAV kariai.
 
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias informacines bei kibernetines-informacines atakas, kuriomis siekiama pakenkti draugiškiems Lietuvos-Lenkijos santykiams ir kiršinti lietuvių ir lenkų tautas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.27; 08:33

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) iškelti pretendentai į partijos pirmininkus, išskyrus dabartinį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pasirašė pareiškimą rinkimuose nekandidatuoti pastarojo naudai.
 
Apie artėjančius TS-LKD pirmininko rinkimus partija anonsavo jau kurį laiką, todėl Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad sprendimas galiausiai rinkimų neorganizuoti yra keistas ir nenaudingas partijai.
 
Politologė akcentuoja, kad konservatoriai praleido progą viešoje erdvėje pakalbėti apie save ne tik kaip apie valdančiuosius, tačiau ir kaip apie partiją. Visgi R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje TS-LKD turi du pasirinkimus: arba iš karto paskirti G. Landsbergį partijos pirmininku dar vienai kadencijai, arba partijos pirmininko rinkimus nukelti iki tol, kol pasibaigs pandemija.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis į šį TS-LKD sprendimą žiūri kiek kitaip. Politologas mano, kad sprendimas nekonkuruoti su dabartiniu partijos lyderiu G. Landsbergiu parodo, jog TS-LKD yra nusistovėjusi aiški hierarchinė tvarka, o tai, pasak jo, partijai yra naudinga.
 
R. Urbonaitė: konservatoriai praleido progą pakalbėti apie save kaip apie partiją
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų yra „keistas manevras“, nenaudingas patiems konservatoriams.
 
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Man atrodo, kad yra padaryta šiokia tokia klaida dėl to, kad buvo gana aiškiai anonsuota, kad tokie rinkimai bus, netgi patys konservatoriai platino būsimų rinkimų detales, kaip stengsis įtraukti ne tik konservatorių partijos žmones“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
 
R. Urbonaitės įsitikinimu, argumentas, kad rinkimai nerengiami dėl pandemijos taip pat yra silpnas.
 
„Man atrodo, kad vis dėlto pandemija neturėtų atšaukti nei diskusijų partijoje, nei tų procedūrų, kurios yra numatytos“, – savo nuomonę išsakė politologė.
 
„Aš suprantu, kad galbūt G. Landsbergio pergalės tikimybė tikrai buvo labai didelė, jam konkurenciją sudaryti – sudėtinga, bet negalime sakyti, kad vien šis kandidatų iškėlimas nerodo, kad konkurencija yra“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.
 
R. Urbonaitė akcentavo, kad šioje situacijoje partija gali pasirinkti kelis sprendimus, iš kurių vienas gali būti partijos pirmininko rinkimų nukėlimas iki pandemijos pabaigos.
 
„Man įdomu, kokie toliau sprendimai bus priimti. Nes vienas galimas sprendimas iš tikrųjų yra paskirti Gabrielių Landsbergį iš karto praktiškai naujai kadencijai, kitas sprendimas – nukelti šiuos rinkimus ir pavesti G. Landsbergiui pirmininkauti partijai dar tam tikrą laikotarpį, pusmetį ar metus, bet planuoti, kad tokie rinkimai įvyks“, – sakė R. Urbonaitė.
 
„Aš nežinau, kurį variantą jie pasirinks. Nes, man atrodo, jeigu pasirinkai pandemiją kaip argumentą, o pandemija – mes visi tikimės, kad yra laikinas dalykas – tai tuomet ir idėja apie rinkimų nukėlimą galėtų atsirasti“, – teigė ji.
 
Taigi, politologė pabrėžia, kad nuspręsdami nerengti partijos pirmininko rinkimų konservatoriai „praleido gerą progą ne tik pakalbėti apie save kaip dabartinius valdančiuosius, bet ir apie save, kaip apie partiją“.
 
L. Bielinis: tai rodo partijos viduje nusistovėjusią aiškią hierarchinę tvarką
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų rodo TS-LKD aiškią hierarchinę tvarką, o tai, anot jo, partijai yra naudinga.
 
„Partijos viduje tai rodo tam tikrą nusistovėjusią hierarchinę tvarką. Ko gero, partijos vidaus gyvenimui tai yra naudinga. Nes iš tikrųjų vidinis blaškymasis partijų viduje kartais sukelia tokias audras, kurios patiems partiečiams būna netikėtos“, – Eltai teigė L. Bielinis.
 
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Aš manau, kad pačiai partijai tai yra sveika, nes vidinė hierarchija turi būti aiški ir suprantama visiems ir dauguma turi būti lojali tai hierarchijai. Šiuo atveju mes pamatėme, kad iš tikrųjų hierarchiniai santykiai yra aiškūs ir suprantami partijos viduje“, – taip pat akcentavo jis.
 
Visgi politologas pripažino, kad viešumoje TS-LKD partiečių sprendimas nekonkuruoti su G. Landsbergiu gali sukelti įvairias interpretacijas.
 
„Viešumoje šitoks veiksmas gali sukelti įvairias interpretacijas ir tai gali būti traktuojama ir neigiamai, kaip valdžios uzurpavimą arba alternatyvių lyderių nebuvimą politinėje partijoje. Bet viešumoje visada bus visokiausių komentarų“, – sakė politologas.
 
Tačiau L. Bielinis akcentuoja, kad aiški TS-LKD nusistovėjusi hierarchinė struktūra ir krikdemų pasitraukimas iš partijos rinkimų nereiškia, kad partijoje nėra nuomonių įvairovės. Jis akcentuoja, kad partijoje galima neretai pastebėti aiškiai išsiskiriančias vertybines pozicijas, galinčias sukelti ne tik nesusikalbėjimą, bet ir audras.
 
„Iš tikrųjų partijos viduje yra nuomonių įvairovė, pozicijų įvairovė, ji egzistuoja ir diskusija taip pat yra. Partinė hierarchija signalizuoja apie struktūros aiškumą, apie kiekvieno suvokimą, kokį vaidmenį jis užima partijoje. Tuo tarpu pozicijos arba vertybinės orientacijos yra labai įvairios ir hierarchijos buvimas nesuvaržo tos diskusijos“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 13:00

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vasario 23-26 dienomis su darbo vizitu lankysis Ukrainoje ir Moldovoje.
 
„Tai – mano pirmasis vizitas į šias svarbias Rytų partnerystės šalis, kurio metu bus puiki proga aptarti tiek dvišalius, tiek Europos ir euroatlantinės integracijos, reformų proceso ir kitus aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus“, – teigė ministras.
 
Kijeve, kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija, numatyti G. Landsbergio susitikimai su Ukrainos prezidentu, parlamento pirmininku, ministru pirmininku, vicepremjerais ir užsienio reikalų ministru.
 
Kišiniove ministras susitiks su Moldovos prezidente, parlamento vadove bei užsienio reikalų ministru, taip pat laikinai einančiu Moldovos ministro pirmininko pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 00:05

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad ministerijoje vykdytos apklausos rezultatai, atskleidę darbuotojų kritišką požiūrį į darbo sąlygas įstaigoje, kelia nerimą. Ministras akcentuoja, kad nusivylimas ir demotyvacija diplomatinėje tarnyboje yra bloga žinia valstybei. Visgi ministras tikina, kad permainos ministerijoje jau prasidėjo.
 
G. Landsbergis taip sureagavo į Užsienio reikalų ministerijoje (URM) 2020 m. atliktos darbuotojų apklausos rezultatus, atskleidusius, kad ministerijos darbuotojai nėra patenkinti esamomis darbo sąlygomis. Ketvirtadienį ELTA paskelbė atliktą darbo sąlygų URM tyrimą, kuriame ministerijos darbuotojai įvardino, jų manymu, įsisenėjusias problemas įstaigoje: apribotą galimybę kilti karjeros laiptais, vadovų nesiskaitymą su pavaldiniais, artimam draugų ratui priklausančių asmenų skyrimą į aukštas pareigas ir kt.
 
Atlikus darbo sąlygų tyrimą, paaiškėjo, kad padėtis URM, kuriai dvi kadencijas vadovavo buvęs ministras Linas Linkevičius, yra viena blogiausių. Apklausos duomenys atskleidė, kad galimybe dirbti URM yra patenkinti 66 proc. personalo, o tai yra 3 procentiniais punktais mažiau, nei buvo 2017 m.
 
„Ilgus metus diplomatinė tarnyba nesulaukė dėmesio, nes buvo manoma, kad diplomatai „ir taip gerai gyvena”. Dėmesio trūkumas peraugo į nebesirūpinimą, kol tapo aišku – žmonės nebenori dirbti diplomatais“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
 
Todėl ministras pripažįsta, kad atlikto tyrimo rezultatai – keliantys nerimą. G. Landsbergio teigimu, prie diplomatinės tarnybos savivertės neprisidėjo ir ilgus metus ministerijoje vykdyti politiniai paskyrimai.
 
„Tyrimo rezultatai kelia nerimą, nes svarbu suprasti, kad kalbame apie žmones, kurių pagrindinis darbas – užtikrinti valstybės ir piliečių interesų atstovavimą. Nusivylimas ir demotyvacija diplomatinėje tarnyboje yra bloga žinia valstybei. Ilgus dešimtmečius ministerijoje vyravę politiniai paskyrimai, neaiškūs vertinimo kriterijai ir vadinamoji paprotinė teisė prie diplomatinės tarnybos savivertės, akivaizdu, neprisidėjo“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.
 
G. Landsbergis pabrėžia, kad situacija Užsienio reikalų ministerijoje turi keistis. Visgi ministras atkreipia dėmesį, kad pirmosios permainos URM prasidėjo – jo iniciatyva Seime buvo priimtos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos.
 
„Situacija Užsienio reikalų ministerijoje turi keistis, prestižas diplomato profesijai privalo būti grąžintas – permainas jau pradėjome – kalbu pirmiausia apie Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, Vyriausybės programos priemonių plane planuojamas veiklas“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 00:30

G. Landsbergio vizitas Lenkijoje: susitiko su Seimo maršalka E. Witek ir užsienio reikalų ministru Rau. URM nuotr.

Pirmojo vizito Lenkijoje metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek ir užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau.
 
Susitikimų metu pažymėta, kad svarbios 2021 metų sukaktys – Gegužės 3-osios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-sios metinės bei atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir dvišalių diplomatinių santykių atkūrimo 30-metis – skatina ambicingą strateginę darbotvarkę abiem valstybėms svarbiais klausimais.
 
G. Landsbergio vizitas Lenkijoje: susitiko su Seimo maršalka E. Witek ir užsienio reikalų ministru Rau. URM foto.

Ministras padėkojo Z. Rau už Lenkijos indėlį, stiprinant regiono saugumą ir pažymėjo, kad tolesnis bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje išlieka prioritetu. Ypatingas dėmesys skirtas kaimynystėje vykstantiems demokratiniams procesams, pastangoms telkti veiksmingą Europos Sąjungos (ES) ir transatlantinių partnerių paramą.
 
Kalbėta ir apie Rytų partnerystės ir Liublino trikampio perspektyvą, Trijų jūrų iniciatyvą, santykius su Kinija. Sutarta aktyvinti bendradarbiavimą Astravo atominės elektrinės klausimu, užkertant nesaugioje elektrinėje pagamintos energijos patekimą į ES rinką.
 
Ministras taip pat dalyvavo neformalioje diskusijoje su išorinių santykių srityje veikiančiais Lenkijos analitinių centrų vadovais bei davė interviu dienraščiams „Rzeczpospolita“ ir „Dziennik Gazeta Prawna“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 05:00

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį telefonu su JAV Atstovų rūmų Baltijos draugų (angl. Baltic Caucus) grupės vienu iš pirmininkų Donu Baconu aptarė situaciją Rusijoje, Baltarusijoje ir regione, aktualius dvišalius ir daugiašalius Lietuvos ir JAV santykių bei tarptautinio saugumo politikos klausimus. sakoma pranešime.
 
Ministras pasveikino D. Baconą tapus vienu iš pirmininkų Lietuvai svarbiame, Baltijos regiono problematikai skirtame JAV Atstovų rūmų draugų grupės komitete. D. Baconas pakeitė ilgametį Baltijos grupės pirmininką ir rėmėją, lietuvių kilmės kongresmeną Johną Shimkų.
 
Ministras G. Landsbergis pasidžiaugė tvirtais JAV įsipareigojimais Baltijos jūros regiono saugumui užtikrinti. „Lietuva ir JAV išsaugojo ilgamečius santykius, stovėjo petys petin mūsų kovose už nepriklausomybę, esame už tai JAV be galo dėkingi,“ – sakė ministras.
 
G. Landsbergis kvietė didinti JAV investicijas į Lietuvos gynybos pajėgumus, padėkojo už paramą Baltijos saugumo paramos iniciatyvai, taip pat informavo, kad Lietuva pasiruošusi suteikti priimančiosios šalies paslaugas JAV karių dislokavimui regione. Kalbėdamas apie transatlantinio bendradarbiavimo svarbą, ministras pabrėžė, kad NATO sąjungininkų bendradarbiavimo kritiniais klausimais poreikis regione išaugo.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė regiono valstybių, taip pat ir Europos Sąjungos bei JAV, veiksmų koordinavimo svarbą, siekiant sustabdyti masines represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir Baltarusijoje bei suteikti paramą šių šalių pilietinei bendruomenei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 00:05

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Antradienį Rusijos teismui paskyrus 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos ir Maskvos dialogas įmanomas tik sankcijų kalba.
 
„Vienintelis ES dialogas su Kremliumi dabar įmanomas tik sankcijų kalba. Bendrijai neskubant, Lietuva svarstys nacionalinių sankcijų variantą“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 08:20

G. Landsbergis susitikime su UNESCO vadove akcentavo išraiškos laisvės ir žurnalistų saugumo klausimus. UNESCO/Christelle ALIX nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Paryžiuje susitikęs su UNESCO generaline direktore Audrey Azoulay, pagyrė generalinės direktorės pastangas kurti efektyvią ir moderniems iššūkiams pasiruošusią UNESCO.
 
Susitikime aptartas organizacijos įdirbis dirbtinio intelekto etikos klausimais, bendri UNESCO ir Lietuvos prioritetai komunikacijos ir informacijos srityje, išraiškos laisvės ir žurnalistų saugumo klausimai bei Lietuvos įsitraukimas kovojant su dezinformacija.
 
G. Landsbergis ir A. Azoulay aptarė UNESCO stebėjimo misijų Kryme tęstinumo svarbą ir būtinybę užtikrinti išraiškos laisvę ir žurnalistų saugumą Baltarusijoje.
 
G. Landsbergis taip pat pristatė Lietuvos kandidatūrą į UNESCO Vykdomąją tarybą 2021-2025 metų laikotarpiu.
 
„Esame pasiruošę toliau stiprinti žmogaus teisėmis grįstą UNESCO veiklą, tęsti įsipareigojimų įgyvendinimą komunikacijos ir informacijos srityje, kartu dirbti su dirbtinio intelekto, švietimo ateities ir atvirojo mokslo iniciatyvomis“, – teigė ministras.
 
G. Landsbergis taip pat pristatė Kauno modernizmo paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919-1939 m.“, kuria siekiama, kad Kauno modernizmo architektūrai būtų suteiktas UNESCO pasaulio paveldo statusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 10:04

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sekmadienį pareiškė, kad į Maskvą sugrįžtantis Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas turi likti laisvas.
 
„IEŠKOMAS: laisvas ir nesužalotas. Navalnas turi toks likti po nusileidimo Rusijoje. Jei taip nebus, Europos Sąjunga (ES) turės reaguoti greitai ir ryžtingai“, – socialiniame tinkle tviteryje rašo G. Landsbergis.
 
Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt fotografija

Kremliaus kritikas A. Navalnas sekmadienį vakare planuoja parskristi į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo.
 
Laboratorijos Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Pats A. Navalnas dėl savo apnuodijimo apkaltino Rusijos slaptąją tarnybą FSB, kuri, kaip jis teigia, vadovavosi prezidento Vladimiro Putino nurodymais.
 
A. Navalnui ruošiantis sugrįžti, Rusija valdžia didina jam spaudimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 00:30

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad ministerijoje vyksta svarstymai išplėsti sankcijų sąrašus ir į Lietuvą uždrausti atvykti Filipui Kirkorovui, Michailui Šufutinskiui ir kitiems minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos daininkams.
 
Visgi ministras akcentuoja, kad visų pirma reikia turėti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“.
 
„Svarstymai tikrai vyksta ir kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę žmonių įvertinti teisiniu požiūriu tokias galimybes, pažiūrėsime, kur tai nuves, kokios bus išvados. Suprantame turbūt visi, kad, nepaisant to, jog muzikos skoniai gali ir labai skirtis, vis dėlto mes turime matyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį žmonės yra rekomenduojami įtraukti į „juoduosius sąrašus“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
 
Ministras akcentavo, kad taip pat turėtų būti plėtojama diskusija dėl sankcijų pritaikymo Baltarusijos protestus malšinantiems asmenims.
„Manau, kad diskusija turi tęstis ir apie tai, kad asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys malšinant opozicijos protestus Baltarusijoje, taip pat turėtų būti įtraukiami į „juoduosius sąrašus“ ir tai, ką mes darėme ankstyvą rudenį, tas procesas turi nesustoti“, – pabrėžė ministras.
 
G. Landsbergis patikslino, kad kriterijai, pagal kurios asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“, yra numatomi Migracijos departamento, tačiau Užsienio reikalų ministerija, pasak jo, gali teikti rekomendaciją kriterijų išplėtimui.
 
„Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai. Turime nepamiršti, kad esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė ir Vyriausybė taip pat, tai tie dalykai turi būti išlaikomi. Vertinsime ir pranešime tiek ir Seime esantiems kolegoms, kurie taip pat šį klausimą kelia, tiek ir visuomenei“, – sakė jis.
 
Ž. Pavilionis: artimiausiu metu dėl šio klausimo bus inicijuojamas Seimo komitetų posėdis
 
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat pritarė reikiamybei uždrausti į Lietuvą atvykti minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos dainininkams.
 
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

„Mano asmenine nuomone, taip, nes iki kietųjų grėsmių mes, tikėkimės, neprieisime, bet būtent minkštosios grėsmės yra pavojingiausios. Dar buvusioje kadencijoje kartu su Laurynu Kasčiūnu mes siūlėme buvusiai Vyriausybei papildyti tuos kriterijus, pagal kuriuos į savo „juoduosius sąrašus“ tokius „veikėjus“ įtraukti“, – spaudos konferencijoje teigė jis.
 
Visgi Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pripažino, kad buvusiai Vyriausybei taip ir nepavyko papildyti „juodojo sąrašo“ kriterijų. Todėl Ž. Pavilionis patikino, kad artimiausiu metu bus rengiamas bendras Nacionalinio saugumo, Užsienio reikalų ir Kultūros komitetų posėdis, kuriame ir bus svarstomas šis klausimas.
 
„Artimiausiu metu bus inicijuotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendras posėdis kartu su Kultūros komitetu, kuriame ir aš asmeniškai, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, dalyvausiu ir mes labai rimtai pasikalbėsime su visomis institucijomis, taip pat ir su Kultūros ministerija, kaip (…) sukurti sistemą ir padėti toms institucijoms, kurios galbūt nesusiduria su tomis geopolitinėmis grėsmėmis kiekvieną dieną, padėti išvengti tokių klaidų ateityje“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 15:12

Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gavo Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos laišką, kuriame kviečiama oficialų Baltarusijos pavadinimą lietuvių kalba keisti į baltarusių kalbai artimesnę šalies pavadinimo formą.
 
S. Cichanouskaja laiške argumentuoja, kad, patikslinusi pavadinimą, Lietuva pareikštų pagarbą mūsų kaimynės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę.
 
„Belarus – reiškia „Baltoji Rusia“, o ne Rusija. Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipsis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su prašymu įvertinti siūlymą ir pradėti pavadinimo patikslinimo procedūrą”, – išplatintame pranešime cituojamas G. Landsbergis.
 
Vėliau Seime žurnalistams konservatorių lyderis teigė, kad, keliant Baltarusijos pavadinimo klausimą lietuvių kalboje, yra siekiama prisidėti prie kaimyninės valstybės pilietinės savimonės formavimosi.
 
„Mano siekis yra, kad prasidėtų diskusija“, – teigė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad, jo manymu, „Rusija“ neturėtų būti akcentuojama lietuvių kalboje, minint kaimyninės šalies pavadinimą.
 
„Aš, kaip šiek tiek istorijos mokslų ragavęs, galiu turėti savo nuomonę. Būtent, kad Rusijos pavadinimo dalis pavadinime yra kur vėlesnė, ir nei su tauta, nei su valstybe nesietinas pavadinimas. O originalusis pavadinimas yra iš Kijevo Rusios laikų – Baltoji Rusia. Bet tai tik mano nuomonė (…). Todėl raginu įsitraukti tiek ir valstybės institucijas, ir kalbos žinovus bei istorikus į diskusiją. Tai, manau, yra reikšminga ir prisideda prie Baltarusios tautos savimonės formavimosi“, – sakė G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 00:02

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, komentuodamas kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad pasaulio dėmesį pritraukusia situacija JAV pirmiausia siekia pasinaudoti šalys, kurioms kyla didžiulių iššūkių dėl demokratijos.
 
„Rusijos pasisakymų negirdėjau, bet įvairios šalys, susiduriančios su labai dideliais demokratijos iššūkiais, tikrai skubėjo pasinaudoti šia proga. Tai yra faktas. Visada nedraugai kluptelėjimu pasinaudos pirmieji“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.  
 
Jis pažymėjo, kad kilę neramumai keičiantis prezidentams nėra tai, kas susilpnintų Lietuvos tikėjimą JAV lyderyste ir jos skleidžiamomis demokratinėmis vertybėmis.
 
„Kai mes kalbame apie valstybę, kuri šimtmečius buvo statyta, (pasitikėjimą – ELTA) sudrebinti taip greitai… Tada mūsų tikėjimas būtų labai silpnas“, – pažymėjo jis.
 
Visgi G. Landsbergis neslėpė, kad įvykiai Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų, jį šokiravo.
„Šokiruoja, faktas. Valstybė, kuri yra demokratijos bastionas, yra dabar išbandoma“, – teigė politikas.  
 
Tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas nebuvo linkęs dėl neramumų Vašingtone versti kaltės tik prezidentui D. Trumpui.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
 
„Manau, kad atsakomybės galima ieškoti įvairiose pusėse, yra įvairių šios atsakomybės šaltinių ir socialinių tinklų, kurie padeda konspiracijos teorijoms lengvai plisti ir suburti bendraminčius, kurie tiki kartais sunkiai paaiškinamais dalykais ir paskatina radikaliems žingsniams“, – sakė G. Landsbergis.
 
Galiausiai konservatorių lyderis vylėsi, kad artimiausiomis savaitėmis aistros JAV nurims.
 
„Ateinančios savaitės visas šias emocijas nuramins ir šį etapą prisiminsime kaip vieną reikšmingą išbandymą. Galiausiai suprasime, kad ne tik jaunos valstybės yra išbandomos, bet brandžios taip pat“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Aš labai tikiuosi, kad per tas dvi savaites pavyks nurimti ir valstybė žengs į naują gyvenimo etapą. O kas ten atsakingas, aš neabejoju, kad jie patys protingai išsiaiškins“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 12:00

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Įsivaizduokime situaciją. Ginkluota grupė žmonių nusprendžia, esą štai anas namas, stovįs vaizdingoje vietoje, neabejotinai priklausąs jiems. Ginkluotieji griebiasi drastiškų priemonių – jėga išveja iš ten gyvenusius šeimininkus ir įsitvirtina užgrobtoje teritorijoje. O kad būtų patogiau išlaikyti užgrobtąjį mūrą, įsiveržia dar į septynetą gretimų sodybų. Tad jau savo rankose, matematiškai skaičiuojant, neteisėtai okupavę laiko net aštuonetą ūkių.

Kokių priemonių griebiasi teisėsauga? Kaip pridera – pirmiausia derasi, kad įsibrovėliai geruoju pasitrauktų. Kaip elgiasi tarptautinė bendruomenė? Remdamasi nusistovėjusiomis taisyklėmis ji ginčija įsiveržėlių teises į namą vaizdingoje vietovėje.

Bet užpuolikai nesitraukia. Spaudoje skelbia pranešimus, esą tas gražuolis mūras jiems priklausąs, nes kažkada, maždaug prieš tūkstantį metų, ten neva klestėjusi didinga jų karalystė. Derybos neatneša jokių rezultatų. Tada teisėsauga liepia šturmuoti namus, kuriuose apsigyveno įsibrovėliai, ir juos iš ten jėga išveja. Ne tik išveja, bet likusius gyvus – areštuoja, baudžia. Juk padarytas nusikaltimas.

Štai kokia logika. Ji civilizuotui žmogui ir suprantama, ir priimtina. Visi žinome, kad nei su bankų plėšikais, nei su įkaitų pagrobėjais, nei su vagimis, nei su lėktuvą užgrobusiais teroristais niekas ilgai nesiterlioja. Derybos netrunka metų metus. Jei įstatymą pažeidusieji nenusileidžia, juos nuginkluoja jėga net tais atvejais, jei įkaitams ir aplinkiniams gresia mirtinas pavojus. Nieko nepadarysi – teisingumas privaląs triumfuoti. Kaltieji privalo sėsti į kaltinamųjų suolą.

Jei imčiau įrodinėti, esą įsiveržusiųjų į svetimus namus ne tik kad negalima jėga išvyti, bet dar privalu su jais palaikyti draugiškus santykius, teikti jiems ekonominę pagalbą, piršti įvairiausias partnersytės programas, – mane greičiausiai palaikytumėte bepročiu. Ir būtumėte teisūs.

Bet juk Lietuva, žvelgdama į Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, elgiasi labai panašiai – kaip tas, kuriam labiau rūpi ne aukos, o agresoriaus interesai. Užuot stojusi neteisėtai Kalnų Karabachą praradusio Azerbaidžano pusėn, Lietuva visus pastaruosius tris dešimtmečius dėjosi tarsi nesuprantanti, kas čia teisus. Tiesa, visi oficialūs Lietuvos dokumentai, kaip ir tarptautiniai, surašyti teisingai – pabrėžiama, jog NATO ir Europos Sąjunga laiko Kalnų Karabachą neatskiriama Azerbaidžano dalimi.  

Tačiau bent jau pastarąjį dešimtmetį, kai intensyviai domiuosi šiuo konfliktu, daug kas iš mūsų politikų, žurnalistų, istorikų, keliautojų karšligiškai ieškojo ne tiesos, o argumentų, kaip būtų galima pateisinti Armėniją ir įgelti Azerbaidžanui. Kūrė keistas draugystės su Kalnų Karabacho separatistais grupes Seime, nelegaliai, apeidami Azerbaidžaną, keliaudavo į Kalnų Karabachą, kad sugrįžę iš ten galėtų piešti graudžius pasakojimus, kaip „taikūs armėnai bijo žiaurių musulmonų“. O štai noro išsiaiškinti, kaip jaučiasi iš Armėnijos ir Kalnų Karabacho išvyti azeraidžaniečių pabėgėliai, nepareikšdavo. Net jei tokia proga pasitaikydavo, ja nepasinaudodavo. Omenyje turiu kolegas žurnalistus, kuriuos buvau sutikęs Baku tarptautiniuose humanitariniuose forumuose ir kurie, sugrįžę iš kelionės, nebrūkštelėjo nė vienos trumputės žinutės.

Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt
Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt

Su didžiausiu entuziazmu mes nusigriebdavome kiekvieno pranešimo, esą Azerbaidžanas naikina krikščioniškus maldos namus. O apie tai, kad, armėnų separatistams įsitvirtinus Kalnų Karabache, šiame regione nebeliko 60-ies mečečių, 473 istorinių, azerbaidžaniečiams brangių paminklų, 927 bibliotekų, saugojusių azerbaidžaniečiams brangias senoviškas knygas ir rankraščius, kad į Armėniją iš Kalnų Karabacho išvežta per 40 tūkst. vertingų azerbaidžanietiškų muziejų eksponatų, kad musulmoniškose mečetėse buvo laikomos kiaulės, – nė žodelio. Jei kalbėdavome apie žiaurumus, tai, žinoma, ieškodavome vien faktų, kaip netinkamai pasielgę „musulmonai azerbaidžaniečiai“. „Brolių armėnų“ klastų (pavyzdžiui, Sumgaito skerdynės) ir žiaurumų (sakykim, Hodžaly skerdynės) nenarpliodavome, nenagrinėdavome. Tai prieštaraudavo mūsų įsikaltai versijai, jog Armėnija – visuomet teisi, Azerbaidžanas – visuomet neteisus.

Dabar – situacija kiek kitokia. Krypsta gerojon pusėn. Štai europarlametaras Andrius Kubilius jau viešai pripažįsta, kad Armėnija padariusi klaidą, kai negrąžino Azerbaidžanui 1992 – 1994-aisiais užgrobtų septynių rajonų, niekaip nesusijusių su Kalnų Karabachu (Džabrailas, Agdamas, Fizuli, Kubadly, Zangilanas, Kialbedžaras ir Lačynas).

Bet iki tikro objektyvumo – dar labai toli.

Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius. Diskusija. Slaptai.lt nuotr.

Yotube.com erdvėje peržiūrėjau 2020 metų spalio 2 dieną paskelbtą Lietuvos europarlamentarų Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus diskusiją dėl to, kas šiandien dedasi Pietų Kaukaze. Laida nebūtų ypatingai užkliuvusi, jei ne tas tebesikartojantis primityvus tendencingumas: nė menkiausios užuominos, kam priklausąs Kalnų Karabachas, žvelgiant tarptautinės bendrijos akimis. Tarsi NATO ir ES nebūtų suformulavusi nuomonės, jog Kalnų Karabachas yra ne Armėnija, o Azerbaidžanas. Žinoma, europarlamentas A.Kubilius turįs teisę Kalnų Karabachą vadinti armėniškuoju. Tokios demokratijos taisyklės. Bet oficialiame videokomentare, paženklintame Europos Parlamento logotipais, nė sykio nepaminėti, kokia oficiali tarptautinės bendrijos pozicija dėl Kalnų Karabacho, – mažų mažiausiai neetiška, netaktiška.

Beje, jei ankstesniame savo tekste „Ką pasakė ir ką nutylėjo europarlamentaras Andrius Kubilius“ daugiausia dėmesio skyriau buvusio premjero pasisakymams dėl konflikto Pietų Kaukaze, šį sykį dėmesį patraukė tarsi užkeikimas kartojama europarlamentarės R.Juknevičienės nuomonė, esą visus konfliktus narplioti privalu tik taikiomis priemonėmis. Ką tuo norima pasakyti – Azerbaidžanas pasielgė neteisingai, po beveik tris dešimtmečius trukusių beviltiškų derybų jėga susigrąžindamas savas žemes? O kur, jei bent jau apsimetame esą objektyvus, priešinga nuomonė, girdi, teritorinius konfliktus taikiomis priemonėmis išlukštenti dažniausiai neįmanoma? Kur buvusio Vladimiro Putino patarėjo, nūnai JAV Katono instituto vyriausiojo analitiko Andrejaus Ilarionovo analizė (Echo Moskvy), jog teritoriniai ginčai be karinės jėgos neišnarpliojami, nes tokia žmonių prigimtis?

Keisčiausia, kad europarlamentarė R.Juknevičienė, drauge su kolega A.Kubiliumi liaupsindama „taikias priemones“, tarsi nepastebėjo, jog pati sau prieštarauja, prisimindama Serbijos ir Kosovo konfliktą. Juk šis susidūrimas taip pat nebuvo išspręstas be kraujo praliejimo. Serbai ir albanai buvo sutaikyti (jei tikrai sutaikyti) grubiomis karinėmis priemonėmis. Tuo konkrečiu atveju po gausių ultimatumų Amerika griebėsi tarptautinio policininko veiksmų. Grubių veiksmų. Beje, man, anuomet redagavusiam karinį priedą „Vardan Lietuvos“, su tuometiniu krašto apsaugos ministru Linu Linkevičiumi teko aplankyti ten dislokuotus Lietuvos taikdarius. Net buvome supažindinti su Balkanų regione įkurtos amerikiečių karinės bazės vadu. Savo akimis mačiau, kokia įspūdingai didelė, kokiais moderniausiais ginklais apginkluota buvo toji amerikiečių bazė. Jei ne į Balkanus mesti amerikiečių kariškiai, serbai su albanais iki šiol pjautųsi, o Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujama Europos Sąjunga beviltiškai skėsčiotų rankomis. Įsidėmėkime: pirmiausia buvo karas, ir tik po to įsivyravo taika (bent jau sąlyginė).

Jau tada Europos Sąjunga pademonstravo nesugebanti nutraukti serbų ir albanų priešpriešos dėl Kosovo. Tai padarė Vašingtonas. Pirmiausia – bombardavo, sprogdino, šaudė, ir tik paskui siūlė ekonominę pagalbą, kad abi nesutariančios tautos mieliau rinktųsi prekybą nei apkasus. Nemanau, kad šiandien būtų kas nors kardinaliai pasikeitę. Europos Sąjunga buvo ir tebėra nepajėgi užgesinti įsiplieskusių konfliktų nei savo teritorijoje, nei, tuo labiau, Pietų Kaukaze. Per silpna, per daug ištižusi, per daug susiskaldžiusi. Lietuvos europarlamentarai labai naivūs manydami, esą ES, jei tik susiimtų, jei tik norėtų, galėtų žaisti kur kas rimtesnius geopolitinius žaidimus.

Tad europarlamentarės R.Juknevičienės kartojimus, esą Gordijo mazgą dėl Kalnų Karabacho išnarplioti buvo leistina „tik taikiomis priemonėmis“, aš supantu kaip dar vieną subtilų mėginimą sumenkinti Azeraidžaną. Suprask, jis neturėjo teisės kariauti.

Rasa Juknevičienė, europarlamentarė. Slaptai.lt nuotr.

Kaip bebūtų liūdna, tame youtibe.com paskelbtame videointerviu esama ir daugiau keistų užuominų. Europarlamentarė R.Juknevičienė užsimena, kad galbūt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį sykį armėnų interesų negynė, nes troško pakenkti demokratišku būdu į valdžią atėjusiam ir neva korupcionieriais politikais atsikratyti besistengiančiam Nikolui Pašinianui? Leiskite nuoširdžiai nusistebėti: N.Pašinianas – tikras, nuoširdus demokratas?

O jei N.Pašinianas – net demokratiškiausias žmogus pasaulyje, nereikia į vieną krūvą suplakti skirtingų temų: šalies santvarkos ir šalies teritorinio vientisumo taisyklių. Jei Aliaksandras Lukašenka – štai koks baisus, ar tai reiškia, kad Lietuva ar kuri nors kita valstybė turinti teisę iš Baltarusijos atimti, sakykim, Gardiną ir Lydą? Jei Italiją beveik tris dešimtmečius valdė „didysis demokratas“ Silvijo Berluskonis, ar tai suteikė teisę kaimyninėms šalims iš italų atimti bent vieną itališką regioną?

Verčiau tegul politikė prisimena, kaip 2012-aisiais, būdama krašto apsaugos ministre, su Armėnija atnaujino susitarimą dėl dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje? Juk visi draugystės būdai su Armėnija – įtartini, mat ten dislokuota Rusijos karinė bazė. Leiskite paklausti, kaip į NATO ir ES besiorientuojančiai Lietuvai šovė į galvą pasirašyti bendradarbiavimus su šalimi, kurioje šeimininkauja galinga karinė rusų grupuotė?

Analizuodamas to meto spaudą aptikau pranešimų, kad Lietuva pasižadanti pagelbėti Armėnijai mokslo srityje – leis armėnų kariškiams įgyti patirties Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Baltijos gynybos koledže Tartu mieste. Gal ir gražu. Bet kokios garantijos, kad tie armėnų karininkai, kurie studijavo Lietuvos karo akademijoje ir Baltijos gynybos koledže, nesuteikė išsamių ataskaitų apie Lietuvos karines struktūras Rusijos žvalgyboms?

Ano meto spauda cituoja ir tokius žodžius, priskiriamus tuometinei krašto apsaugos ministrei R.Juknevičienei: „šitas vizitas buvo didžiulis Armėnijos interesas. Jie dėjo visas pastangas, kad jis įvyktų“. Gal europarlamentarė R.Juknevičienė galėtų bent šiandien smulkiau paaiškinti, koks gi tuomet buvo Lietuvos interesas bičiuliautis su Rusijos karinę bazę turinčia Armėnija ir tuo pačiu erzinti NATO struktūrose didžiulią įtaką turinčią Turkiją?

Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com

Taip pat džiaugčiausi, jei europarlamentarė R.Juknevičienė patikslintų sakinį, esą „Armėnija dėjo visas pastangas, kad Lietuva su ja atnaujintų dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje“. Šis klausimas – ypač svarbus, nes, Lietuvos požiūriu, tuometinė Armėnijos valdžia, įskaitant prezidentą Seržą Sargsianą, tikrai nebuvo laikoma nei demokratiška, nei padoria, nei provakarietiška.

Žodžiu, tendencingumų – vis dar daug. Pavyzdžiui, LRT laidoje („Kultūringai su Nomeda“) kalbėjo fotografas Vidmantas Balkūnas, tas pats, kuris neseniai keliavo po Kalnų Karabachą ir Lietuvos spaudoje paskelbė šūsnį fotografijų, kaip kenčia armėnai nuo Azerbaidžano karinių operacijų. Kalbinamas Nomedos Marčėnaitės jis prasitarė, esą konflikte dėl Kalnų Karabacho – ne viskas taip paprasta. Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto – viskas aišku. O dėl Kalnų Karabacho – gal būt ir vieni truputį teisūs, ir kiti.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Demokratinėje visuomenėje tokią nuomonę dera gerbti. Ir vis tik kas gi čia neaiškaus, jei tarptautinė bendruomenė gerbia šalių teritorinį vientisumą, pripažindama Kalnų Karabachą esant neatskiriama azerbaidžanietiška teritorija, jei Kalnų Karabacho atskira nepriklausoma valstybe nepripažįsta net pati Armėnija??

Belieka viltis, kad naujasis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dabos ne vien Armėnijos, bet ir Lietuvos ir jos sąjugininkės NATO aljanse Turkijos interesus.

2021.01.05; 09:00

Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė užsienio politikos aktualijas. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį aptarė aktualiausius užsienio politikos klausimus: situaciją Baltarusijoje, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo sutartį, rengiamą Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimą, Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimo darbotvarkę 2021 metams.
 
Aptarta padėtis Baltarusijoje, Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijos režimo atstovų atžvilgiu politikos įgyvendinimas. Prezidentas pabrėžė, kad sankcijų taikymas neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ir įmonių padėties, tad Vyriausybė turi rasti sprendimus, kaip padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, dėl sankcijų staigiai netekusiems pajamų šaltinio.
 
Šalies vadovas su užsienio reikalų ministru aptarė gruodžio pabaigoje pasirašytą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimą dėl ateities santykių.
 
„Itin svarbu tinkamai įgyvendinti susitarimą siekiant, kad būtų užtikrinti mūsų piliečių ir verslo interesai. Ypač svarbūs išlieka visuomenės informavimo klausimai“, – sakė prezidentas.
 
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimo derybas, šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, yra suinteresuota ekonominių ir prekybinių santykių su Kinija plėtojimu, tačiau tik paremtu pagarba demokratijai, žmogaus laisvėms ir teisėms, Lietuvos nacionalinio saugumo interesams bei abipuse nauda. Šalies vadovas akcentavo, kad santykiuose su Kinija Lietuva veiks per Europos Sąjungą ir drauge su transatlantiniais partneriais, ypač JAV.
 
G. Nausėda ir G Landsbergis sutarė dėl ambicingos ES Rytų partnerystės politikos, išlaikant Lietuvos lyderystę bei skatinant politikos strateginių tikslų įgyvendinimą 2021 metais. Lietuva kartu su Baltijos šalimis bei Lenkija aktyviai remia Rytų partnerystės asocijuotų valstybių euroatlantinės integracijos siekius bei ekonominių santykių su Europos Sąjungos bendrąja rinka stiprinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.05; 07:45

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuviškoje spaudoje pasirodė pirmieji nedrąsūs straipsniai, į konfliktą dėl Kalnų Karabacho žvelgiantys bent kiek giliau, objektyviau, nei elgtasi iki šiol.

Publikacijų, kuriose giedama ta pati dainelė, esą Armėnija šiame kare absoliučiai teisi, o Azerbaidžanas neturįs nė menkiausių teisių į Kalnų Karabachą, – be abejo, vis dar gausu. Tačiau štai šių metų gruodžio 11-ąją portalas 15min.lt paskelbė mūsų europarlamentaro Andriaus Kubiliaus publikaciją „Pietų Kaukazas – Armėnijos dilema“.

Ji išsiskiria iš lietuviškojo konteksto dėl kelių aspektų. Pirma, A.Kubilius nemano, kaip, pavyzdžiui, jo kolega iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Seimo narys Kęstutis Masiulis („Pralaimėjo Azerbaidžanas ir Armėnija, laimėjo Putinas, delfi.lt; 2020 metų lapkričio 15 diena), kad šį rudenį Pietų Kaukaze pergalę švenčia Rusija. Parlamentaras A.Kubilius tvirtina, kad „daugiausia laimėjo Erdoganas, nes privertė Rusiją atsisakyti iki šiol turėto geopolitinio monopolio Pietų Kaukaze Turkijos naudai“.

Šia savo išvada europarlamentaras A.Kubilius tarsi oponuoja Lietuvos politikams, apžvalgininkams, ekspertams, kurie linkę sureikšminti rusų taikdarių vaidmenį Kalnų Karabache. Be abejo, rusų taikdariai – jokie taikdariai, kur jie bebūtų dislokuoti. Visi mes jaustume palengvėjimą, jei rusų taikdarių pasaulyje būtų kuo mažiau. Tačiau „Propagandos dekonstrukcijas“ portale delfi.lt skelbiantis žurnalistas Edmundas Jakilaitis galėjo būti santūresnis savo autorinėje laidoje „Rusijos „taikdarystė“ – tiesus kelias į okupaciją“. Šiai E.Jakilaičio laidai labai trūko nuomonės, kurią šiandien lietuviškosios žiniasklaidos erdvėje įvardinęs Europos Parlamento narys A. Kubilius („Kremlius paprasčiausiai neišdrįso padėti Armėnijai ginti Kalnų Karabacho“).

Andrius Kubilius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kita dėmesio verta A.Kubiliaus įžvalga – Armėnijai pats metas analizuoti savąsias klaidas. Analizuoti ne menamus, o tikruosius, giluminius klystkelius.

Europarlamentaras savo straipsnyje „Pietų Kaukazas – Armėnijos dilema“ viešai klausia: „ar buvo protinga Armėnijai visus tuos metus, nuo pat 1992-1994-ųjų pirmojo Karabacho karo laikų, kurį Armėnija laimėjo, stengtis išlaikyti tik „status-quo“, iš esmės nesiekiant ilgalaikio susitarimo dėl taikos, ir vardan taikos atsisakant tų teritorijų, kurios po pirmojo Karabacho karo liko Armėnijos okupuotomis, nors ir nepriklausė tikrajam armėniškajam Karabachui?“

Berods, pirmą kartą aukšto rango Lietuvos politikas didelį tiražą skaičiuojančiame leidinyje išdrįso papriekaištauti Jerevanui, kad šis 1992 – 1994-aisiais užėmė ne tik Kalnų Karabachą, bet ir septynetą su Kalnų Karabachu niekaip nesusijusių rajonų. Tie septyni rajonai (Džabrailas, Agdamas, Fizuli, Kubadly, Zangilanas, Kialbedžaras ir Lačynas), jei kas vis dar nežino, teritorija ir gyventojų skaičiumi kur kas didesni nei Kalnų Karabachas (11 tūkst. kvadratinių kilometrų prieš maždaug 5 tūkst. kvadratinių kilometrų).

Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt
Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt

Antrasis retorinis A.Kubiliaus klausimas: „ar strategiškai teisinga buvo visą šį laiką savo geoplitinį saugumą sieti tik su viena kaimyne, Rusija, kuri priešinosi bet kokioms Armėnijos pastangoms intensyviau suartėti su Vakarais, su Europos Sąjunga?“

A.Kubilius teisus ir tuomet, kai tvirtina, esą patys armėnai „turi nebijoti tokių atsakymų ieškoti“.

Deja, čia europarlamentaro objektyvumas senka. A.Kubiliaus tekste karts nuo karto prasprūsta sąvoka „tikrasis armėniškas Karabachas“.

Ši tezė – labai svarbi. Ar tikrai Karabachas – armėniškas? Aklai palaikyti Armėnijos pusę demokratinėje šalyje niekam neuždrausta. Bet ar solidus, rimtas Lietuvos politikas turįs teisę nutylėti aplinkybę, jog tarptautinė bendruomenė, įskaitant NATO ir Europos Sąjungos šalis, Kalnų Karabachą vis tik traktuoja neatskiriama Azerbaidžano teritorija? Minėtame europarlamentaro tekste (šia tema A.Kubilius savas įžvalgas pareiškė jau ne sykį) niekur neaptikau konkretaus pabrėžimo, kad, remiantis tarptautine teise ir teritorinį šalių vientisumą apibrėžiančioms taisyklėms, kurias gerbiame ir mes, lietuviai, Kalnų Karabachas vis tik yra Azerbaidžano teritorija, ir oficialusis Jerevanas, kad ir kaip jam nepatiktų, privaląs į tai atsižvelgti.

Mano supratimu, sąžiningai neatsakius į šį klausimą, beprasmės visos kitos diskusijos. Pagirtina, kai europarlamentaras A.Kubilius svarsto, kaip Europos Sąjunga galėtų ekonomiškai padėti Armėnijai. Padėti Armėnijai ne tik galima, bet ir reikia. Tik pirmiausia būtina suvokti, kodėl tarptautinė bendruomenė oficialiai nepripažįsta Kalnų Karabacho armėnišku, o štai europarlamentaras A.Kubilius (ne tik jis vienas) vartoja sąvoką „tikrasis armėniškas Karabachas“, tarsi Karabache niekad negyventa azerbaidžaniečių, tarsi istorija niekad nebūtų užfiksavusi Karabacho chanato.

Štai tokie gudravimai solidumo Lietuvai neprideda. Jei pripažįstame, kad pastaruosius 26-erius metus Armėnija neteisėtai užgrobusi laikė septynetą kaimyninės šalies rajonų, kodėl beveik tris dešimtmečius Lietuva nė sykio Armėnijai oficialiai, viešai nepapriekaištavo ją esant okupante? Kodėl niekas iš Lietuvos politikų, įskaitant europarlametarus, nekėlė klausimo – ar padoru į Rytų Partnerystės programą įtraukti šalį, kuri okupavusi svetimas žemes? Gal pirma dera pareikalauti, kad ši grąžintų tai, kas jai nepriklauso, ir tik paskui ją kvieskime sėstis prie Europos stalo, skirkime jai ekonominę pagalbą?

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Šis sudėtingas klausimas turėtų būti aktualus ir naująjam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabreliui Landsbergiui, kuriam, be abejo, teks susidurti su Pietų Kaukazo problematika. Dviprasmybių – gausu.

Štai Lietuvos ambasada Jerevane skyrė labdaros nuo karinių veiksmų nukentėjusiems armėnams Kalnų Karabache. Toks žingsnis – pagirtinas, sveikintinas.

Tačiau tada objektyviai besielgiantys politikai turėtų svarstyti, kaip Lietuva galėtų bent simboliškai pagelbėti Bardoje, Tertere ir Giandžoje nukentėjusiems azerbaidžaniečiams? O gal apsimetame nežiną, kad šį rudenį, įsiplieskus karui dėl Kalnų Karabacho, Armėnijos ginkluotosios pajėgos apšaudė niekuo su Kalnų Karabachu ir tais septyniais rajonais nesusijusius Bardos, Tertero ir Giandžos miestus? Per agresyvias atakas žuvo 69 civiliai, dar 322 civilių buvo sužeista, net 3000 gyvenamųjų namų sugriauta.

Giandža – po Armėjijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių

Man regis, šį rudenį Armėnijos kariškiai, apšaudydami Giandžą, Terterą ir Bardą, žengė žingsnį, nusipenusį tarptautinių tribunolų dėmesio. Jei Lietuva – nešališka, objektyvi, ji privalanti bent simboliškai paremti šiuose miestuose nukentėjusius civilius azerbaidžaniečius. Mes neturėtume vadovautis principu „Armėnija skurdi, todėl jai reikia padėti“, o „Azerbaidžanas – turtingas, todėl jam nedera ištiesti pagalbos rankos“. Šiuo atveju svarbus nešališkumo, objektyvumo principas.

Armėnijos ataka prieš Terterio rajono civilius

Dar, beje, į akis krenta europarlamentaro A.Kubiliaus nuolatinis virkavimas, esą Armėnija – vos ne labiausiai pasaulyje nukentėjusi šalis („Ypač kai prisimeni tragišką paskutinių amžių Armėnijos istoriją, su armėnų tautos genocidu ir su tokia nesaugia geopolitine kaimynyste, kurią Armėnijai lėmė jos geografija“).

Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo

Europarlamentarui privalu žinoti, kad paskutiniaisiais amžiais kentėjusi ne tik armėnų tauta. Daug kraujo netekusios ir turkų bei azerbaidžaniečių tautos. Nejaugi A.Kubilius neturįs nė menkiausios informacijos apie milijoną azerbaidžaniečių pabėgėlių, kurie buvo išvyti ir iš Jerevano, ir iš Kalnų Karabacho, nejaugi jis neturi nė menkiausio supratimo apie Dašnakcutiun, ASALA nusikaltimus?

Vienų kančias nuolat minėti, o kitų – ignoruoti, – tai ne tas kelias, kuris Pietų Kaukazą paversiąs stabiliu regionu.

Mūsų pgalba Armėnijai neturi tapti panaši į „meškos paslaugą“.

2020.12.27; 06:13

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Seimas bendru sutarimu po pateikimo antradienį pritarė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama apriboti galimybę vykdyti politinius paskyrimus į diplomatinę tarnybą.
 
„Pavyzdys, su kuriuo turbūt esame susidūrę ne vienas, kai parduotuvėje stovint ilgoje eilėje matome kaip žmogus „netyčia“ su vežimėliu pradeda į vidurį eilės brautis ir lyg niekur nieko atsistoja prieš jus. Tai šitaip jaučiasi daugelis diplomatų, darydami karjerą nuo žemiausio laiptelio kildami aukštyn ir matydami, kaip politinė komanda gauna rangus ir įsibrauną į jų eilę, kai jiems trunka 20 metų sulaukti tų pozicijų“, – Seime pristatydamas projektą, teigė G. Landsbergis.
 
Todėl teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
 
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
 
Šiuo metu galiojantis Lietuvos diplomatinės tarnybos įstatymas užsienio reikalų ministrą įpareigoja su asmeniu, skiriamu užsienio reikalų viceministru ir nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.23; 00:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Įgaliojimus perimant naujajai Vyriausybei pastarąjį mėnesį stipriai išaugo visuomenės dalis, palankiai vertinanti valdančiųjų lyderius. Tiek paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali pasigirti nuo spalio mėnesio dviženkliu skaičiumi augusiu reitingu. Tuo tarpu nueinančios Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas tirpsta antrą mėnesį iš eilės.
 
Visgi didžiausi reitingo praradimai priklauso į Seimą patekusiam, tačiau ten nei frakcijos seniūno, nei vietos valdyboje taip ir negavusiam socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui.
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 6-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, per mėnesį labiausiai augo gyventojų dalis, palankiai vertinanti naująją premjerę I. Šimonytę. Lyginant su spalio mėnesio duomenimis, lapkritį jos palankus vertinimas šoktelėjo net 11 procentinių punktų. Šiuo metu I. Šimonytę palankiai vertina 48 proc. piliečių ir 45 proc. – nepalankiai.
 
Nors su tokiu rezultatu I. Šimonytė rikiuojasi už palankiausiai vertinamų politikų penketuko ribų, reikia pažymėti, kad per mėnesį reitingų lentelėje įvykęs pokytis atrodo įspūdingai.
 
Dar spalį naujoji ministrė pirmininkė buvo 18-oje reitingų lentelės vietoje bei turėjo neigiamą palankių ir nepalankių vertinimų balansą (minus 17). Tuo tarpu lapkričio mėnesį I. Šimonytė atsidūrė 6 vietoje ir ją palankiai vertinanti gyventojų dalis yra šiek tiek didesnė nei pasisakančių priešingai.
 
Tuo tarpu XVII Vyriausybės vadovas S. Skvernelis darbą baigia su kelis pastaruosius mėnesius krintančiu reitingu. Lyginant su spalio mėnesio apklausomis, laikinojo premjero palankus vertinimas lapkritį sumažėjo 3 procentiniais punktais. O jei lygintume rezultatus dviejų mėnesių perspektyvoje, laikinojo premjero vertinimas sumažėjo 7 procentiniais punktais. Lapkričio mėnesio duomenimis, S. Skvernelį palankiai vertino 44 proc. respondentų ir 49 proc. teigė priešingai.
 
Per mėnesį ženkliai išaugo ir kitos valdančiųjų lyderės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen reitingas. Lyginant su spalio mėnesio gyventojų apklausa, liberalę palankiau vertinančių piliečių atsirado 10 procentinių punktų daugiau. Lapkritį V. Čmilytę-Nielsen palankiai įvertino 52 proc. gyventojų ir 31 proc. pasisakė nepalankiai. Su tokiu rezultatu ji rikiuojasi 4 reitingų lentelės vietoje. Galima pažymėti, kad dar spalio mėnesį ji buvo už palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko ribų.
 
Valdžios formavimo metu ūgtelėjo ir G. Landsbergio reitingas
 
Naujosios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos formavimo procese augo ir konservatorių lyderio bei naujojo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio reitingas. Per mėnesį palankiai jį vertinančių atsirado 6 procentiniais punktais daugiau. Vis dėlto netgi santykinai nemažas reitingo šoktelėjimas į viršų G. Landsbergio situacijos reitingų lentelėje reikšmingai nepakeitė. Konservatorius ir toliau rikiuojasi tarp prasčiausiai vertinamų asmenybių Lietuvoje. Šiuo metu G. Landsbergį palankiai vertina 33 proc. respondentų ir 60 proc. teigia vertiną nepalankiai.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kur kas geriau vertinamas yra Užsienio reikalų ministerijoje darbą baigiantis Linas Linkevičius. Jis vis dar patenka į palankiausiai vertinamų politikų penketuką. Nuo 2012 m. Lietuvos diplomatijai vadovavusį L. Linkevičių teigiamai vertina 48 proc. respondentų, 39 proc. pasisako priešingai. Tiesa, per pastarąjį mėnesį palankus L. Linkevičiaus reitingas sumenko 5 procentiniais punktais.
 
Žvelgiant į teigiamus palankaus vertinimo pokyčius, taip pat per mėnesį 3 procentiniais punktais išaugo prezidento Valdo Adamkaus palankus vertinimas. Dvi kadencijas šaliai vadovavęs V. Adamkus šiuo metu yra geriausiai vertinamas tarp visų į reitingą įtrauktų asmenybių (palankiai vertina 83 proc. gyventojų ir 10 proc. teigia priešingai).
 
Taip pat 3 procentiniais punktais šoktelėjo laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vertinimas (30 proc. vertina palankiai ir 64 proc. nepalankiai). Nepaisant to ketverius metus Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavusį „valstietį“ visuomenė vertina itin nepalankiai.
 
Prastesnį nei A. Verygos vertinimą turi tik du politikai: profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 64 proc.) bei europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (atitinkamai 12 proc. ir 72 proc.). Pastarojo palankus vertinimas per mėnesį sumažėjo 3 procentiniais punktais.
 
Didžiausi praradimai tenka LSDP lyderiui G. Paluckui
 
Didžiausi palankaus vertinimo praradimai tenka Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui. Lyginant su spalio mėnesio apklausa, palankus jo vertinimas lapkričio mėnesį sumažėjo 9 procentiniais punktais. Į Seimą patekusį, G. Palucką lapkritį teigiamai įvertino 33 proc. respondentų ir 50 proc. pasisakė priešingai.
 
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.

5 procentiniais punktais krito ir viešojoje erdvėje retai besirodančio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palankus vertinimas. Šiuo metu laikinosios sostinės vadovą palankiai vertina 45 proc. respondentų ir 37 proc. teigia priešingai.
 
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimai per pastarąjį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.
 
Palankiausiai vertinamų asmenybių lyderiai
 
Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentus. Pirmojoje reitingų lentelės vietoje toliau lieka įsitvirtinęs kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus. Antrojoje vietoje – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (palankiai vertina 78 proc. ir nepalankiai 16 proc.). Trečiojoje vietoje – dvi kadencijas valstybei vadovavusi Dalia Grybauskaitė (palankiai vertina 62 proc. ir nepalankiai 32 proc.).
 
Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas
 
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) lapkritį šalies gyventojai įvertino 8 politikus. Šiuo atžvilgiu nepralenkiamas yra V. Tomaševskis. Jis rikiuojasi pačiame reitingų lentelės dugne. Taip pat tarp nepalankiausiai vertinamų yra profesorius V. Landsbergis, A. Veryga, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskį (64 proc. vertina nepalankiai ir 30 proc. palankiai), G. Landsbergis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (55 proc. nepalankiai ir 34 proc. palankiai), Vilniaus meras Remigijus Šimašius (nepalankiai 54 proc. ir 34 proc. palankiai) ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius (53 proc. palankiai ir 31 proc. palankiai).  
 
Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2020.12.12; 13:00

Penktadienį, po priesaikos Seime, darbą pradedantis naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad Lietuvos užsienio politika ir toliau turi būti formuojama remiantis nacionalinio konsensuso principu, išlaikant strateginių geopolitinių nuostatų tęstinumą. Tačiau taip pat reikalingi nauji instrumentai, didesnis aktyvumas ir diplomatinės tarnybos sustiprinimas, kad galėtume atliepti naujus laikmečio iššūkius bei geriau apginti Lietuvos nacionalinius interesus.
 
„Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensusu, ir tai neturi keistis. Mūsų valstybės stiprybė – vienybė ir susitarimas. Geopolitinė realybė, realios grėsmės valstybei skatina Vyriausybę matyti iššūkius bei pasiūlyti būdus jiems įveikti, suprantant, kad tam reikalingas platus politinis sutarimas. Kartu reikalingas ir atidesnis žvilgsnis, nauji instrumentai atsakant į laikmečio Lietuvai keliamus iššūkius – kaip stiprinti Lietuvos įtaką ES ir NATO bei palaikyti dar glaudesnius santykius su  strateginiais partneriais, kaip padėti tautoms ir valstybėms, kovojančioms dėl demokratijos ir savo laisvės“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
 
Pasak ministro, greta strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų būtina dar labiau sustiprinti ir motyvuoti valstybės diplomatinę tarnybą. „Ydinga politinio pasitikėjimo asmenų „įdiplomatinimo“ tradicija demoralizuoja visą tarnybą. Ši praktika negali tęstis. Numatėme ambicingą diplomatinės tarnybos pertvarkos programą, pagrįstą depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo principais“, – sakė ministras.
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis dirbs 18-oje Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.12; 07:15