Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), įsibėgėjus rinkimų kampanijai, sulaukia vis daugiau pranešimų dėl tikrų ar tariamų politinės reklamos pažeidimų.
 
Ketvirtadienį politinės reklamos gaudyklėje VRK gavo anoniminį pranešimą, kad ant opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio Seimo kabineto durų kabo Ingridos Šimonytės rinkiminis plakatas.
 
„Reklamos gaudyklėje gautas pranešimas: esu Seimo nario padėjėja, ant vieno Seimo nario kabineto durų pastebėjau politinę reklamą, ar ji gali būti skelbiama valstybės institucijoje? Dar daugiau, politinės reklamos brošiūra buvo rasta ir Seimo nario, kuris nepriklauso TS–LKD, darbinėje pašto dėžutėje, tai ar galima platinti politinę reklamą valstybės institucijose?“ – VRK posėdyje pranešimą skaitė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Taip pat nufotografuotos Seimo nario, dabar opozicijos lyderio, kabineto durys su moters nuotrauka (…) Seimo narė kandidatuoja Antakalnyje, tai gal ir perduodame Antakalnio apygardos komisijai ir skelbiame interneto svetainėje“, – sakė L. Matjošaitytė.
 
Seime ant G. Landsbergio kabineto durų kabo du plakatai su I. Šimonytės nuotraukomis. Abiejuose plakatuose skelbiama apie TS–LKD atliekamą nacionalinę apklausą.
 
Toks skundas VRK TS-LKD komunikacijos vadovei Vytautei Šmaižytei atrodo absurdiškas.
 
„Apskųstos durys. Galima tikriausiai tik juokauti, kad Nacionalinė apklausa, kaip Lietuva galėtų būti stipresnė, Seimo koridoriuje kažkam sukėlė rimtą grėsmę“, – Eltai situaciją komentavo V. Šmaižytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, kažkada Lietuvoje veikusią liūdnos šlovės „Jedinstvo“ organizaciją pagal antilietuviško nusiteikimo intensyvumą jau prisivijo ir pradeda lenkti ne taip seniai įsikūręs politinis darinys, pasivadinęs skambiu „Laisvės partijos“ vardu.

Žinoma, su laisve paminėtoji Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės partija turi ne ką daugiau bendro kaip antiutopijoje „1984-ieji“ minima Tiesos ministerija su tiesa. Kita vertus, pravartu nepražiopsoti ir tos aplinkybės, jog žiūrint iš LR Konstitucijos preambulės taško, minėtoji Laisvės partija dėl savo antilietuviško užsiangažavimo radikalumo, siekiant ištrinti bet kokius lietuvių istorinės atminties pėdsakus, turėtų būti pripažinta antivalstybiniu dariniu.

Ginkdie, nesiūlau uždrausti jokių, net ir tokių neaiškių kaip minėtosios politinės valios manifestacijų, dar daugiau, – esu linkęs teigti, kad vadinamoji Laisvės partija pagal savo veiklos turinį jau yra pelniusi garbę puikuotis prierašu skliausteliuose, kad tai yra išmaniųjų stribų kartos partija.

Kaip žinome, „Jedinstvo“ Lietuvoje andai atstovavo sovietinės pakraipos rusiškojo imperializmo interesams, stojo prieš tautos išsilaisvinimo žygį, visomis išgalėmis siekė išlaikyti Lietuvą melo ir nelaisvės imperijos gniaužtose. O kam atstovauja, kokias idėjas ir įsipareigojimus išpažįsta, kokį genetinį kodą puoselėja vadinamoji Laisvės partija, jeigu laisvės įvardijimas čia yra tik maskuojamojo pobūdžio pavadinimas?

Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iš tiesų, identifikacinį „Laisvės partijos“ kodą nusakyti yra nepalyginamai sunkiau nei, tarkime, nurodyti buvusios „Jedinstvos“ tautinę sudėtį, nes minėtos partijos puoselėjamas forsuotas antilietuviškumas mūsų dienų pasaulyje dėl savo elementų įvairumo nepasiduoda vienareikšmiam nusakymui. Galop čia yra tas atvejis, kai neįtikėtina konsteliacija įgyja virtualų pobūdį. Todėl, jeigu norite, galima pasakyti ir taip, jog vadinamoji Laisvės partija šiandieninėje Lietuvoje atstovauja dykumų vaiduoklio arba panašios prigimties fantomo vertybėms.

Į viešąją erdvę prasisunkė Gabrieliaus Landsbergio konservatorių partijos slaptai strateguojamas planas po rinkimų sudaryti koalicinę sutartį su vadinamąja Laisvės partija. Kas be ko, mažai tikėtina, kad „Laisvės partijos“ atstovai pateks į Seimą, tačiau konservatorių užmačios sudaryti koaliciją su Remigijaus Šimašiaus vadeliojama partija, pats tokio pobūdžio ketinimas nemažai pasako apie konservatorius ištikusią identifikacinę krizę.

Iš tiesų, G.Landsbergiui labiau pritiktų dalyvauti Seimo rinkimuose vadinamosios Laisvės partijos kandidatų sąraše trečiuoju numeriu, iškart po profesionaliu gėjumi prisistatančio veikėjo, įrašytu čia antruoju numeriu, nei antrojoje pozicijoje konservatorių sąraše, nekalbant jau apie tai, jog anūko buvimas partijos pirmininku naikina vadinamųjų konservatorių vertybinį pamatą ir drauge atitolina nuo galimybės laimėti kovą dėl vertybių, įtakos ir valdžios pasistumdymuose su kitomis politinėmis jėgomis. Nesunku įsivaizduoti, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos natūrali, pagal politinės partijos augimo dėsnius plėtotė lemtų tai, kad prie šios partijos vairo šiandien stovėtų koks nors Laurynas Kasčiūnas ar panašaus kalibro politikas, kuris sugebėtų mobilizuoti Lietuvos žmones ir tikriausiai laimėtų rinkimus prieš visų laikų didžiausią melagį Lietuvos politinėje padangėje, prieš vadinamųjų valstiečių vedlį.

„Anūkas“ – štai toks apskritai yra šiandienos politinės Lietuvos sistemos užbambimo kodinis pavadinimas.

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip atrodo, gražiai išauklėtas, išvaizdus, grakščių manierų jaunuolis galėtų kalnus nuversti padėdamas savo žmonai plėtoti josios užmanytą taurųjį verslą, tačiau partijos vedlio vežimo – nepatraukia nė kiek.

Neseniai diskusijose dėl Lukiškių aikštės G.Landsbergis išsakė neįtikėtinai įdomią mintį, kad esą reikia siekti konsensuso tarp laisvės ir istorinės atminties, tarsi smėlio išpylimas aikštės prieigose būtų koks nors laisvės idėjos įprasminimas (sic).

Kaip smėlis atstovauja laisvės idėjai, gali pasitarnauti tokios idėjos įkūnijimui? Tikrai neskamba posakis – laisvas kaip smėlis, taip pat neteko girdėti jokių užuominų, kad smėlis būtų kažkokia laisvės substancija, nekalbant apie tai, kad reprezentacinės aikštės sudarkymas yra paprasčiausiai nevalyvas veiksmas.

Kartą jau turėjau progą pastebėti, kad politika yra banalybių kalbėjimo menas, tačiau štai G.Landsbergis tokį pseudomeną, kaip atrodo, ištobulino iki kraštutinio lygmens, tapdamas Lietuvos politikos lygos lėkštojo kalbėjimo čempionu. Nenustebčiau sužinojęs, kad tam pačiam G. Landsbergiui taip pat priklauso konservatorių išreklamuota idėja steigti Lietuvoje sveiko proto centrus, siekiant į čia plėtojamas diskusijas prieš rinkimus įtraukti plačiąsias žmonių mases.

Žinia, Rimvydas Valatka jau ne kartą yra bandęs įpiršti savo skaitytojams nuomonę, kad neva vadinamasis sveikas protas yra liberalizmo pamatų pamatas. Tačiau čia nepraleisiu progos pastebėti ir tai, kad nuoroda „sveikas protas“ https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2016/05/26/news/sveikas-ar-ciniskas-protas–1365074/ yra kvailo rusiško išsireiškimo labai prastas, sukuriantis barbarišką painiavą, vertimas į lietuvių kalbą. Tas daiktas, kuris čia yra vadinamas sveiku protu, filosofijoje nuo seno yra kritiškai vertinamas  kaip neaktualizuotas, mąstymo nuodėvomis aptekęs protas, kitaip tariant, kaip filosofijos antipodas, tačiau vien dėl to nebūtų galima sakyti, kad filosofija, girdi, yra nesveikas protas.

Man nedaro jokio įspūdžio gausiai liejamos ašaros dėl to, jog Seimo nutarimas, įtvirtinantis Lukiškių aikštės memorialinį statusą, neva pažeidžia savivaldybės teises. Kaip atrodo, išties tik nesveikos vaizduotės žmonės galėtų ryžtis R.Šimašių, kuris yra linkęs kartas nuo karto iškrėsti kiaulystę miestiečiams, nepasitaręs net su savo sąžine, nekalbant apie platesnį forumą, sieti su savivaldos idėja ir demokratinių procedūrų legitimumo užtikrinimu.

Nieko vertos yra kalbos ir apie tai, kad paminklai, vaizduojantys raitelį, išėjo iš mados dar XIX a.

Žinia, Lietuva XIX a. ir ilgus XX a. dešimtmečius nė iš tolo neturėjo galimybės monumentalizuoti savo tautinių sentimentų ir nepriklausomos valstybės ilgesio  didingos Vyčio skulptūrinės kompozicijos pavidalu. Kita vertus, net ne užduotis pasivyti laiką čia yra svarbiausias dalykas. Kaip žinome,  laisvos šalys iki minimo XIX a. pastatė paminklus savo konkretiems istoriniams viduramžių herojams, vaizduojamiems ant žirgo (vėlesnių laikų herojai čia jau vaizduojami su lyra, knyga rankose ar panašiai), savo ruožtu Vytis nėra konkreti istorinė asmenybė, o simbolinis laisvės idėjos įprasminimas, savo esme pranokstantis konkretaus herojaus pagerbimo skulptūriniais akcentais stilistiką. 

Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.

Simbolis yra mažiau pavaldus laikui nei atminimo lenta, bareljefas ar paminklas, skirti pagerbti konkrečiam istoriniam herojui. Kitas dalykas, jog, bėgant laikui, simbolio turinys gali būti įžaidinėjamas iš naujo, paieškant įdomesnių formų. Kažkas yra išsakęs vertą dėmesio mintį, kad  Vytis Lukiškių aikštėje galėtų būti vaizduojamas kaip raitelio, nulipusio nuo žirgo, kompozicija. Tokiu atveju pusiau juokais, pusiau rimtai būtų galima klausti – kas privertė laisvės karį nulipti nuo žirgo dabartinio Vilniaus centre? Gal geležinio vilko, stovinčio už kelių žingsnių staugimas į dangų? Žinia, tokiu atveju  raitelis turėtų būti vaizduojamas suklusęs ir įdėmiai žiūrintis į dangų.

Kad ir kaip ten būtų, svarbiausiu dalyku atrenkant Vyčio skulptūrinės kompozicijos projektus lieka užduotis per patrankos šūvį neprisileisti vadinamojo Vilniaus šiuolaikinio meno centro (ŠMC) susikompromitavusių veikėjų, Fluxus vertybėmis persiėmusių vadinamųjų ekspertų, klastotėmis virstančių konkursų rengėjų. Jau pagal nusistovėjus apibrėžimą, Fluxus yra ne meno, o parameno reiškinys, vieno žymaus kūrėjo žodžiais tariant, nuo tikrojo meno besiskiriantis kaip vaikiškas stalo žaidimas „Monopolis“ skiriasi nuo realaus šalies ekonominio gyvenimo.

Taigi, tegu jie, Šimašiaus meno centro veikėjai ir toliau žaidžia savo stalo žaidimus, o lemiamas žodis dėl  Vyčio skulptūrinės kompozicijos turėtų priklausyti bendruomenėje autoritetą pelniusiems žmonėms, taip pat ir menančio meno atstovams.

2020.07.14; 16:30

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad partija yra pasiruošusi ieškoti bendros kalbos su partijomis, kurios turės suderintą programą, tačiau skeptiškai pasisakė prieš bendrą darbą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
„Mes šiandien esame pasiruošę bendradarbiauti pagal programas, programų suderinimą tikrai su visomis partijomis, kurios yra už valstybę. Pažiūrėsime, ką lems rinkėjai. Naujasis Seimas gali būti labai įdomus. Kalbame apie nuo trijų iki aštuonių partijų“, – žurnalistams šeštadienį sakė G. Landsbergis.
 
Vis dėlto jis atskleidė, kad nemato galimybių kartu dirbti su LLRA-KŠS frakcija bei paminėjo Irinos Rozovos išvengtą apkaltą. Anot TS-LKD lyderio, „valstiečiai“ po rinkimų turėtų atrodyti kitokia partija.
 
„Po rinkimų turiu didelių abejonių, kad „socdarbiečiai“ bus stipriai atstovaujantys Seime, kol kas neatrodo tokia reali galimybė. „Valstiečiai“, manau, irgi bus kitokia partija. Nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas rinkėjų tęsis labai ilgai. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, kad partijos programoje atsispindės panašūs aspektai kaip ir prieš praeitus Seimo rinkimus.
 
„Kaip bebūtų gaila, vėl programose reikia kalbėti daugiau mažiau tą patį, ką kalbėjome ir praėjusiuose, ir priešpraėjusiuose rinkimuose, tai ir vėl tą patį žodį – reformos. Kurių girdėjome daug, daug buvo pristatyta, bet, kai gerai pagalvoji, reformų taip ir neturime. Turime tuos pačius priekaištus iš tarptautinių institucijų, patys tą patį matome, turime vaikų ugdymo atsilikimą, turime problemas su sveikatos paslaugų pasiekiamumu, valstybės tarnyba, viešuoju administravimu“, – teigė ji.
 
Parlamentarė pakartojo G. Landsbergio žodžius, kad politines partijas bendradarbiavimui bus renkamasi pagal jų programines nuostatas.
 
„Raudonų linijų kampanijoje būna daugiau, nei kada būna realiai tariamasi dėl kažkokių sprendimų. Lengviausia bus sutarti su tomis politinėmis jėgomis, kurios turės iš tiesų programą ar turės kažkokį matymą, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą. Toliau galime diskutuoti, kuris sprendimas iš pasiūlytų yra optimalus ir greičiausiai įgyvendinimas su geriausiomis pasekmėmis“, – sakė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:47

Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai reitinguos TS-LKD kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą.
 
„Partijos bendruomenė šį savaitgalį spręs, kuriuos bendražygius vertina kaip vienus aktyviausių, geriausiai pažįsta ir kurie gali labiausiai prisidėti įgyvendinant TS-LKD rinkimų programoje numatytus tikslus“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Atsižvelgiant į vis dar išliekančią COVID-19 infekcijos grėsmę ir siekiant maksimalaus saugumo, partijos nariai reitingavimą atliks trimis būdais: skyriuose, internetu ir paštu.
 
Reitingavimas skyriuose ir internetu vyks sekmadienį nuo 8 iki 18 val. Balsavimas paštu prasidėjo birželio 12 d. Partijos sąrašo reitingavimas internetu organizuojamas pirmą kartą, praneša TS-LKD viešųjų ryšių tarnyba.
 
Balsuojant skyriuose bus laikomasi visų saugumo reikalavimų, o kai kuriuose miestuose balsavimas vyks atvirose erdvėse. Vilniuje reitingavimas vyks specialiai įrengtoje palapinėje V. Kudirkos aikštėje nuo 8 iki 18 val.
 
Reitingavimo rezultatai bus suskaičiuoti ir paskelbti viešai pirmadienį.
 
Galutinį partijos sąrašą po sąrašo lyderės ir pirmininko bendrų galimų korekcijų tvirtins TS-LKD taryba liepos viduryje.
 
ELTA primena,  kad sąrašo pirmuoju numeriu  įrašyta Ingrida Šimonytė, o antruoju ­– partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Sąraše yra visi TS-LKD frakcijos Seime nariai, išskyrus Ireną Degutienę, kuri baigia aktyvią politinę veiklą, ir Mantą Adomėną bei Raimundą Martinėlį, kurie rinkimuose dalyvaus tik vienmandatėse apygardose kaip save išsikėlę kandidatai.
 
Sąraše yra naujų, tačiau visuomenei gerai žinomų asmenybių: buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, psichiatras Linas Slušnys, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, visuomenininkas Kristijonas Bartosevičius, ekonomistė, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė, tarptautinės politikos ekspertas Matas Maldeikis, buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, strateginio planavimo ir viešojo sektoriaus reformų ekspertė Giedrė Balčytytė, buvęs aplinkos viceministras Dalius Krinickas ir kiti.
 
Tiksli visų kitų kandidatų eilė paaiškės po reitingavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 00:03

Pristatytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 2020 m. Seimo rinkimų programos projektas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienį paviešino savo programos projektą artėjantiems Seimo rinkimams. Kaip skelbiama, partijos programos pagrindiniai principai – laisva valstybė, orus žmogus ir normali politika.
 
Konservatorių rinkimų programoje iškeliami 7 iššūkiai, kylantys Lietuvai: šlubuojanti demokratija ir chaotiškas viešasis valdymas, galimybių nelygybė ir skirtingos starto pozicijos mūsų vaikams, nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema, išsikvėpęs ekonominis modelis, augantis nedarbas, gilėjanti socialinė atskirtis ir demografinė žiema, grėsmės valstybingumui bei neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla.
 
Pasak TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvoje būtina gerinti tarpusavio pasitikėjimą ir politikos kokybę. Jo teigimu, „mažiau yra geriau“ – kartais, pabrėžė konservatorių lyderis, geriau atlikti mažiau veiksmų, tačiau kokybiškų.
 
„Man rodos, kad universalių ir visuomenę vienijančių temų sparčiai mažėja, todėl, kad politikams neapsimoka kalbėti taip, kas visuomenę jungtų. Jie daug dažniau ima ieškoti temų, kas išskirtų juos, leistų atstovauti nedidelei grupei žmonių. Tolydžio tas mažesnės grupės, temos ieškojimas darosi vis grėsmingesnis, aštresnis, radikalesnis. Tai yra antipodas susitarimui, tai yra antipasitikėjimo kūrimas“, – projekto pristatyme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sakė G. Landsbergis.
 
Tikslai sveikatos sektoriuje ir švietime
 
Šalia kiekvieno iškelto iššūkio TS-LKD siūlo ir galimus sprendimų būdus. Siūloma grąžinti prestižą valstybės tarnybai, mažinti priimamų įstatymų skaičių, užtikrinti prieinamą ugdymą, gerinti švietimo kokybę, pakeisti mokytojų padėtį. Konservatoriai siūlo įgyvendinti „Tūkstantmečio“ gimnazijų projektą – kiekviename rajone užtikrinti bent po vieną „kokybiškai aprūpintą gimnaziją-daugiafunkcį centrą“, kurių infrastruktūra, veiklomis ir paslaugomis galėtų pasinaudoti visos regiono mokyklos. Išsikeliamas tikslas – kad Lietuva patektų į PISA reitingo 10-uką.
 
TS-LKD. Daiiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorių programos projekte taip pat įrašyta, kad bus siekiama mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų, įgyvendinti skaitmenizacijos sprendimus, stiprinti šeimos gydytojo savarankiškumą, gerinti gyventojų psichologinės pagalbos pasiekiamumą, modernizuoti e.sveikatos sistemą, stiprinti regionų kompleksinės pagalbos centrus.
 
Dėmesys ekonomikai, pasiūlytas analogas Valstybiniam bankui
 
TS-LKD taip pat siūlo savitą analogiją dabar siūlomam įsteigti Valstybiniam bankui. Konservatorių siūlymu, būtų tikslinga įsteigti Lietuvos strateginių investicijų fondą, kuris būtų „skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir prioritetinėse ekonomikos srityse vykdyti investicijas“.
 
Taip pat pabrėžiamas siekis didinti gyventojų darbo užmokestį, skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, didinti darbo našumą, gerinti sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, siekti pritraukti talentus ir susigrąžinti emigrantus, pritraukti ir skatinti investicijas į gamybą.
 
Siekiai aplinkosaugos ir gynybos sektoriuose
 
Projekte dėmesys skiriamas ir gynybai. Kaip sėkmės kriterijus 2025 metams nurodomas išlaidų gynybai didinimas – siekiama, kad BVP dalis gynybai iki 2025 m. pasiektų 2,5 proc. Taip pat skatinamas Šaulių sąjungos narių skaičiaus didėjimas, gyventojų nusiteikimas ginkluoto konflikto atveju ginti Lietuvą.
 
Prioritetai kartu teikiami ir visuomenės atsparumo propagandai stiprinimui, kovai su dezinformacija, NATO gynybinių pajėgumų mūsų regione plėtimui.
 
Kalbant apie aplinkosaugą, išsikeliamas tikslas, kad iki 2025 metų komunalinės atliekos būtų perdirbtos ne mažiau kaip 60 proc., padvigubintas nekertamų miškų plotas, pagerinta vandens telkinių būklė bei pasiektas geresnis rezultatas ekologinių inovacijų indekse.
 
G. Landsbergis: programa atspindi konservatorišką misiją
 
Pristatydamas partijos rinkimų programos projekto esminius elementus, TS-LKD lyderis G. Landsbergis tikino, kad programa visiškai atitinka konservatorišką politiką.
 
„Ji yra visiškai konservatoriška. Ji yra taip, kaip aš suprantu konservatorių, kaip partijos, misiją šiandien – padėti valstybėje rasti sutartį, išgryninti tai, kas yra valstybės interesas ir pamėginti sutelkti kitus bendram darbui. Jei konservatoriai pasiduotų identitetų pagundai, tai sumažintų valstybės atsparumą, susilpnintų valstybę ir konservatoriai negali sau to leisti“, – sakė G. Landsbergis.
 
Tuo tarpu TS-LKD rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie partijos programos projektą ir iššūkius viešųjų paslaugų srityje, pažymėjo, kad itin svarbu siekti tikslų be gailesčio įvairioms socialinėms visuomenės grupėms. Svarbiausia, pasak I. Šimonytės, racionaliai įvertinti gyventojų poreikius – ne vien dėl to, kad būtų gaila mažai uždirbančių mokytojų dėstytojų, medikų ar kitų specialistų.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Reikia grįžti prie ekonomizuoto vertinimo. (…) Mes, kaip visuomenė, turtėjame – to negalime paneigti, ažanga yra akivaizdi ir mums turtėjant norisi ne tik geresnės kokybės daiktų, kuriuos mes nešiojame, valgome, vartojame, bet taip pat ir geresnės kokybės viešųjų paslaugų. Tai yra visiškai natūralu“, – pabrėžė I. Šimonytė.
 
Pasak jos, tai supratus dialogas dėl viešųjų paslaugų kokybės ir išsivystymo taptų natūralus.
TS-LKD lyderiai pabrėžė, kad sulaukę kritikos dėl ankstesnių rinkiminių programų ilgumo, pastarąją programą stengėsi rengti koncentruotą, trumpesnę, išsigryninus svarbiausius tikslus ir kriterijus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.22; 13:14

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis diskusijoje apie koronaviruso poveikį Lietuvai atkreipė dėmesį, kad jau nuo Pirmojo pasaulinio karo bei Ispaniškojo gripo supergalia stabiliai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Pasak politiko, ši valstybė visada tapdavo krizių stabilizatore. Visgi politikas kelia klausimą, ar ji išliks supergalia ir po koronaviruso krizės.
 
„Jungtinės Amerikos Valstijos buvo ta valstybė, kuri išvesdavo pasaulį iš bemaž kiekvienos krizės. Neabejoju, kad atsiras sakančių, jog ji į nemažą kiekį krizių taip pat ir atvedė, bet dideli kūnai dažnai taip elgiasi, jie sukuria gravitaciją aplink save, ir klausimas, ar jie po to sutvarko aplink save pasaulį kažkokiu būdu ir viską stabilizuoja“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Man yra labai įdomus klausimas, ar taip bus ir šį kartą. Ir tai yra pagrįstas klausimas, kurio metu mes galime šiek tiek imti ir abejoti, ar tikrai JAV šiandien atrodo kaip supergalia, kuri pasauliui pasiūlys sprendimą“, – pridūrė jis.
 
G. Landsbergis sakė norintis tikėti, kad JAV pavyks laiku suvaldyti krizę ir pasiūlyti pasauliui sprendimą. Visgi konservatorių lyderis akcentuoja, kad kai imama abejoti supervalstybės galia, atsiranda nauji politiniai lyderiai.
 
„Kas atsitinka, kai pradedame abejoti supergalios galimybe sukurti tą gravitacinį lauką, kuris visus judančius kūnus aplink tą gravitacinį lauką, pagal gravitacines ribas kažkaip sustabilizuotų? Atsiranda nauji kūnai, kurie pradeda sukti aplink save. Ar Europos Sąjunga šiandien yra tas kūnas, kuris stabilizuoja padėtį?“ – kėlė klausimą G. Landsbergis, pažymėdamas, kad Europos Sąjungos pastangos suvaldyti krizę pradžioje neatrodė ypač sėkmingos.
 
„Noriu tikėti, kad JAV išeis iš šitos kebeknės laimėtoja, nes kitu atveju mes atsiverčiame puslapį, kuris, ko gero, tik dabar prasidėtų. Jeigu JAV nestabilizuoja, neparodo, kad tebėra (galios – ELTA) centras, tuomet, ko gero, galima įvardinti, kad yra peržiūrima tvarka, susikūrusi po Antrojo pasaulinio karo, kuri peržiūrės pasaulį, atsiras nauji aljansai, naujos dalybos, ir klausimas, kaip tada Lietuvai čia laikytis“, – savo nuomonę išsakė politikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 03:00

Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigia, kad siūlomas susitarimas tarp Baltijos šalių dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros nepirkimo atitinka Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
 
Pasak jo, jei toks susitarimas būtų įgyvendintas, tai būtų didelis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje.
 
„Kai mes sužinojome, kad ministras (energetikos – ELTA) derasi ir yra berods susiderėjęs dėl pozicijos, kuria Lietuva leistų naudotis Lietuvos infrastruktūra komerciniais tikslais, kitaip tariant, kad per Lietuvos infrastruktūrą būtų leidžiama pirkti Astrave pagamintą elektros energiją, buvome šokiruoti. Tai buvo padaryta tyliai, pandemijos metu, kai visų dėmesys buvo nukreiptas kitur ir, tik besibaigiant karantinui, sužinojome, kad tai yra ir didžiulis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
 
TS-LKD frakcijos seniūno teigimu, planuojamas susitarimas tarp Baltijos šalių atitiktų Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
 
„Mano žiniomis, lyg ir parašas nėra padėtas, Vyriausybė tą klausimą nukėlė dėl visuomenės spaudimo. Aš tikiuosi, kad dar nėra vėlu grįžti į pradinę derybų stadiją ir ieškoti Lietuvos interesus, o ne šiuo atveju Rusijos interesus atitinkančio susitarimo“, – sakė politikas.
 
Jis taip pat akcentavo, kad, jei Vyriausybė nuspręstų pritarti minėtam susitarimui, būtų svarstoma galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir apskųsti Vyriausybės nutarimą.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį konservatorių frakcijos posėdyje aiškinosi dėl planuojamo Vyriausybei teikti susitarimo tarp Baltijos šalių, kuris, anot opozicijos, atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
 
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.

Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
 
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 12:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Įdomu buvo pasiklausyti politikų ir politologų liaupsių prezidentui G. Nausėdai jo prezidentavimo metinių proga per LRT radiją.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1183302/liaupses-prezidentui-giria-uz-nora-i-lietuvos-politika-inesti-inteligentiskumo

Suprantama, gimtadienio proga kiekvienas stengiasi surasti ir pažymėti tik gerąsias solinezanto savybes. Tik vargu ar tai tinka, paminint politinį gimtadienį ir dar palyginant politinį solinezantą su jo pirmtaku pastarojo nenaudai.

Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Seime Ramūnas Karbauskis aukštai įvertino Prezidento sukalbamumą. Jis įsitikinęs, kad šalies vadovas yra stiprus, o vis labiau pasigirstantys nuogąstavimai, kad Prezidentūros institucija yra silpnesnė, nei kad Dalios Grybauskaitės vadovavimo metu, nėra pagrįsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija). nuotr.

Pasak jo, jeigu G. Nausėda imasi ieškoti kompromiso, sutarimo diskusijoje, tai jis nėra silpnas, o atvirkščiai – rodo savo stiprybę. „Aš manau, kad silpnumas yra tame, kai daužoma per stalą ar įžeidinėjama kokia nors kita valdžios institucija. Tai yra silpnumas, – tvirtino R. Karbauskis. – Ieškojimas kompromiso, galėjimas nusileisti nėra kažkoks tai silpnumas.“

Kalbai pakrypus apie susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, „valstiečių“ lyderis pasidžiaugė, kad dabartinis šalies vadovas neprimeta savo griežtos nuomonės, kaip kad, esą, darytų D. Grybauskaitė.

„Ji tiesiog nebūtų bendravusi daugiau iš viso. Būtų visiems uždarytas kelias į Prezidentūrą, būtų pareiškimai buvę visokiausi. O dabartinis prezidentas pakartoja savo nuomonę, mes tą nuomonę gerbiame, tačiau mes turime kitą nuomonę“, – konstruktyviu prezidento G. Nausėdos bendravimu džiaugėsi R. Karbauskis.

Gyrė Prezidentą dauguma kalbėjusių. Tik dvi nuomonės buvo atsargesnės.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen pastebėjo, kad pirmuosius G. Nausėdos ir paskutiniuosius Dalios Grybauskaitės prezidentavimų metus lyginti nėra korektiška. Pasak jos, lyginti aštuonerių metų D. Grybauskaitės patirtį su vos vienerių metų dabartinio šalies vadovo patirtimi tiesiog negalima.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Panašiai kalbėjo ir TS-LKD partijos pirmininkas, opozicijos pirmininkas Seime Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, nors šalies vadovas nusipelno įvertinimo kaip „žmogus, aktyviai ieškantis savo politinės pozicijos politiniame gyvenime“, tačiau Prezidentui vis dėl to neretai trūksta drąsesnio  žodžio.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Valdančiosios Seimo daugumos lyderio džiūgavimas dėl sutarimo su Prezidentu leidžia paklausti, o gal mes jau turime Lietuvoje naują politinę koaliciją – prezidentas Gitanas Nausėda + Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis + Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Kuo čia dėtas V. Tomaševskis? Ogi – R. Karbauskio paminėtoje kitokioje valdančiosios daugumos nuomonėje, negu Prezidento, susisiekimo ministro istorijoje.  

Argi Prezidentas negalėjo viešai bent paprašyti Seimo valdančiosios daugumos imtis interpeliacijos susisiekimo ministrui, kurią, spėju, ir opozicija palaikytų. Valdančioji dauguma turėtų rimtai susimąstyti, kaip atsisakymas patenkinti tokį Prezidento prašymą atsilieps Seimo rinkimų spalio 11 rezultatams.

Tačiau Prezidentas, matyt, vardan naujos politinės koalicijos stabilumo  viso labo nurodė, kad dėl Seimo pozicijos ministro atžvilgiu kaltas V. Tomaševskis (pasirodo, diriguojantis Seimui, net nebūdamas Seimo nariu, – K.S.).

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-apie-susisiekimo-ministro-skandala-raktelis-yra-ne-pas-premjera-ir-ne-pas-pona-karbauski.d?id=84397891

Dar prieš tai Prezidentas, kurio reitingai tebėra aukšti ir jis įtakoja visuomenės nuomonę sau palankia kryptimi, šitaip prognozavo būsimo Seimo valdančiąją daugumą:

„Yra nemaža tikimybė, kad jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų šiai partijai, jie (LVŽS) turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją“, – interviu TV3 žinioms gegužės 26 d. sakė šalies vadovas.

Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-valstieciai-po-rinkimu-gali-formuoti-centro-kaires-koalicija.d?id=84368149

Balandžio 20-30 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ atliko apklausą, kurioje teirautasi, kas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. Joje pirmavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė su 18,5 proc. R. Karbauskio rezultatas – 2,2 proc.

Pasakykite man, kaip partija, už kurios lyderį pasisako 2,2 proc. respondentų, naujajame Seime gali tikėtis formuoti valdančiąją koaliciją. Nebent visos partijos ir Prezidentas rinkimų išvakarėse susivienytų prieš partijų reitinguose pirmaujančią TS-LKD. Sąmoningai, ar ne, Prezidentas, panašu, jau suka šia kryptimi.

2020.05.29; 17:06

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.  
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra.
 
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados parlamentarams įvertinti pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
 
Pateikusi išvadas parlamentinė komisija pateikė rekomendacijas, tarp kurių suformuota intencija Valstybinei mokesčių inspekcijaatlikti mokestinį tyrimą dėl Landsbergių šeimos verslo įsigyto sklypo, taip pat siūlymas sukurti darbo grupę, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas atitinka tarptautines rekomendacijas.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus pirmąjį epizodą
 
Išanalizavusi pirmąjį epizodą, kuriame, teigiama, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų, komisija siūlo tobulinti VTEK įstatymo nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus antrąjį epizodą
 
Ištyrus antrąjį epizodą komisija konstatavo, kad Generalinės prokuratūros darbui politikai galėjo daryti poveikį ir kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, jog politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.
 
Atsižvelgiant į tai, Seimo valdybai komisija siūlo sukurti darbo grupę iš Seimo kanceliarijos ir Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas ir Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą ir didinti prokurorų atrankos skaidrumą.
 
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra pastarąją savaitę pareiškė, kad A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus trečiąjį epizodą
 
Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskienė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.
 
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
 
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.
 
Visa tai įvertinus, parlamentinio tyrimo komisija siūlo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos atlikti mokestinį tyrimą ir įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 03:30

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Seimo valdyba ketina svarstyti Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymą dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
 
Praėjusią savaitę valdybos posėdyje kalbėjęs Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo.
 
Todėl jis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.
 
„Mes gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teisininkų paaiškinimus. Manau, kad pasitarsime, koks kelias turėtų būti, nes niekas nenori, kad valstybei būtų blogiau, o nori, kad būtų geriau. Asmeniškai manau, kad ir šitoje situacijoje, esant karantino sąlygoms, Vyriausybė viską pajėgia daryti taip, kaip reikalinga. Iš tikrųjų mes pasitarsime šiuo klausimu taip pat“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip ELTA jau skelbė, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, jog reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.
 
„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta, – Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
 
Pasak jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 00:30

Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Parlamentarės Ingridos Šimonytės sprendimas vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose turėtų atnešti daugiau galimybių partijai ir pritraukti daugiau rinkėjų balsų, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Visgi, pasak ekspertės, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose stipriai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
 
„I. Šimonytės patrauklumas konservatoriams gali pritraukti šiek tiek daugiau rinkėjų. Kitaip tariant, jeigu rinkėjas Gabrieliaus Landsbergio nemato kaip potencialaus premjero, tai Šimonytė savo ruožtu turi premjerui būtinų savybių“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
 
Politologė įsitikinusi, kad I. Šimonytės sprendimas vesti konservatorių rinkimų sąrašą, nors ir atveria daugiau galimybių partijai, drastiškų pokyčių galutiniams Seimo rinkimų rezultatams greičiausiai neturės.
 
„Žinoma, savaime nėra taip, kad vien dėl to konservatoriai laimės rinkimus. Vien jos dalyvavimas nenulemia drastiškų pokyčių… Tai greičiau yra labai geras papildomas impulsas (konservatoriams. – ELTA)“, – patikino R. Urbonaitė.
 
„Be I. Šimonytės rinkimai konservatoriams būtų buvę gerokai liūdnesni. Žinoma, I. Šimonytė savaime nereiškia, kad jie (konservatoriai. – ELTA) bus tie, kurie formuoja valdančiąją daugumą“, – pridūrė ji.
 
R. Urbonaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose piliečiai, palaikantys I. Šimonytę, tačiau neigiamai vertinantys konservatorius, susidurs su dilema – kaip balsuoti rinkimų dieną.
 
„Vis dėlto rinkėjas nematys tik I. Šimonytės. Yra visa komanda, visa partija. Ir gali būti, kad rinkėjui imponuoja I. Šimonytė, bet gali būti, kad neimponuoja pati politinė partija, ir tada rinkėjas susiduria su dilema. Faktiškai jiems šios dilemos nebuvo arba ji nebuvo tokia aštri Prezidento rinkimuose“, – sakė ekspertė.
 
Politologė taip pat pripažįsta, kad ypač konservatyvių nuostatų rinkėjų daliai I. Šimonytė gali pasirodyti pernelyg liberali. Visgi, pasak ekspertės, politikės liberalumas nėra labai ryškus.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Mes girdime ir kritiką iš kai kurių partijos narių bei kai kurių jau buvusių narių, kad I. Šimonytės liberalumas kai kuriems nėra visai priimtinas. Bet, iš kitos pusės, jos liberalumas nėra toks labai ryškus, ir ji paprastai savo teiginį sugeba pagrįsti. Tačiau, aišku, liberalesnio fono ji tikrai atneša į konservatorių partiją“, – sakė R. Urbonaitė.
 
Ekspertė įsitikinusi, kad būtent nuo konservatorių komunikacijos dabar priklauso, kaip partija sugebės į savo rinkimų strategiją įtraukti ir liberalesnę politinę mintį.
 
„Nuo konservatorių partijos rinkimų strategijos, komunikacijos priklausys, ar jie sugebės tai šiek tiek amortizuoti ir parodyti galimybę, kad galima išlaikyti šiokias tokias dvi linijas arba du pogrupius, ar jiems tai nepavyks“, – įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.
 
„Nemanau, kad balsų, kuriuos gali atnešti I. Šimonytė, bus daugiau nei tų, kurie pereis, pavyzdžiui, Rimantui Jonui Dagiui, net jeigu jis galiausiai tą partiją ir sukurs“, – pridūrė ji.
 
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Visgi, politologės teigimu, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose labai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
 
„Tai, kad nuo vieno žmogaus taip viskas priklauso, turbūt nėra gera žinia pačiai partijai. Bet tai, kad šiandien šis žmogus, turintis populiarumą, sutiko dalyvauti rinkimuose (konservatoriams. – ELTA), žinoma, labai svarbu ir iš esmės keičia visą situaciją“, – pripažino MRU politologė.
 
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
 
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 06:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio komentarai Prezidendūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
 
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
 
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
 
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
 
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
 
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
 
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
 
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
 
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
 
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
 
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
 
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
 
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
 
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
 
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
 
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
 
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
 
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
 
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
 
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
 
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
 
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 14:22

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su Seime veikiančių politinių partijų lyderiais. Antradienį politines aktualijas šalies vadovas aptars su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Pirmadienio vakarą šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad daugiausiai dėmesio vyksiančiame susitikime bus skiriama prezidento įstatyminiams siūlymams Seimo pavasario sesijoje bei artėjantiems parlamento rinkimams.
 
Per kelias pastarąsias savaites prezidentas jau susitiko su kelių opozicinėms jėgoms priklausančių politinių jėgų lyderiais – socialdemokratų pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
 
Susitikęs su liberalų lydere prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo, tuo metu Prezidentūroje svečiuojantis socialdemokratų lyderiui šalies vadovas aptarė tiek artėjančius parlamento rinkimus, tiek Seimo darbą pavasario sesijos metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 07:16

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, šeštadienį vykstančiame tarybos posėdyje aptardamas politinę padėtį, pažymėjo, kad valdantieji neketina prisidėti prie prezidento Gitano Nausėdos siūlomos Gerovės valstybės idėjos.
 
„Pasigirdus kalboms apie Gerovės valstybės kūrimo pradžią sukirbo viltis, kad gal užstrigęs valstybės pertvarkų vežimas pajudės iš mirties taško. Prezidentas, laikydamasis žodžio, po rinkimų pateikė pirmąsias idėjas, kaip gerovės galėtų Lietuvoje rastis daugiau. Tačiau išgirdus, kad Vyriausybė „viskam pritaria“, bet niekuo prezidentui nepadės, galime suprasti, kad prezidento žadama gerovė bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą (…)“, – sakė G. Landsbergis.
 
TS-LKD lyderis taip pat teigė, kad visos garsiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei senų-naujų koalicijos partnerių reklamuotos reformos ir pertvarkos absoliučiai žlugo arba jas dar teks perdaryti, o tuščių įstatymų leidimas – populiarus koalicijos darbų imitavimas.
 
„Tiesą sakant, turiu pripažinti vieną klaidą – esu pasakęs, kad valstiečių darbus reikės atšaukti. Atsiimu šitą pasakymą – atšaukti iš tikrųjų nereikės, nes nebus labai ką atšaukti. Pagalvokime – buvo ir šešios struktūrinės reformos, ir universitetų jungimas, ir vaučeriai, ir prekybos centrų kvietimas Lietuvon, ir viešojo sektoriaus pertvarka. Nepamirškime ir regioninių ligoninių pertvarkos. Viskas sustabdyta, užstrigę teismuose arba tyliai atšaukta. Netgi ta pati urėdijų reforma, kuria dar kažkiek laiko buvo mėginama pridengti nieko nenuveikimą, atšaukta Konstitucinio Teismo ir turės grįžti į Seimą naujam balsavimui (…)“, – sakė konservatorių partijos pirmininkas. Galų gale TS-LKD pirmininkas aiškiai įvardijo, kaip turi keistis politika ir kokie svarbiausiai klausimai vis dar neišspręsti.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti
 
„Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius. Žmonės pavargo nuo nuolatinės netvarkos. Taip pat turime įgyvendinti tai, dėl ko jau esame susitarę. Kaip mes galime kalbėti apie naujus susitarimus dėl švietimo, jeigu nėra aišku, ar bus vykdomas susitarimas dėl gynybos. Kartu ir Astravo grėsmė. (…) Ir valstiečiai, ir socdemai, ir liberalai – visi pripažino, kad Astravas yra gyvybinė grėsmė Lietuvai. (…) Visos atsakingos partijos, įvertinusios savo politinės valios galimybes, turi sutarti, kiek ir kur jos gali įgyvendinti pokyčius (…)“, – TS-LKD tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.
 
Konservatorių partijos pirmininkas, kviesdamas „nepasiduot nei radikalizmui, nei pliurpalizmui, o nuosaikiai, ramiai užtikrinti, kad ir rytoj, taip kaip vakar, būtų Lietuva“, pažymėjo, kad „Lietuvai nebereikia dar vienos revoliucijos. Ar valstietiškos, ar kokios nors dar žadančios nepasiekiamus dalykus. Pagrindinis uždavinys – tausoti ir saugoti tai, kas sutarta ir kas pasiekta, po truputį tobulinant tai, dėl ko dar galima susitarti su galimais partneriais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 03:00

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas ir frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas premjero Sauliaus Skvernelio pateiktą atnaujintą Vyriausybės sudėtį, apgailestauja, kad Lietuva beveik pusantrų metų turės dar prastesnės kokybės Vyriausybę negu iki šiol.
 
„Tenka apgailestauti, kad formuojant Vyriausybę nepavyko išsaugoti gerai dirbusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir panašu, kad dėl premjero S. Skvernelio abejingumo vietoj žadėto profesionalų proveržio turėsime stagnaciją ir nuosmukio administratorius. Juk nė vienas iš trijų naujai skiriamų ministrų nėra niekuo pasižymėję nei politikoje, nei jiems paskirtose srityse. Per šias dvi savaites Vyriausybės formavimo nei iš premjero, nei iš visų trijų naujai skiriamų ministrų neišgirdome absoliučiai jokių naujų idėjų ar aiškių prioritetinių darbų jų vadovaujamose srityse, o tik pažadą mokytis. Dar daugiau, ministerijose lieka dirbti ministrai, dėl kurių darbo buvo kilę abejonių ir iki šios Vyriausybės formavimo – tai ir sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto bei finansų ministrai. Iš esmės vietoj prieš 2016 m. rinkimus žadėtų savo sričių nepartinių profesionalų, šiandien Vyriausybėje turime niekuo nepasižymėjusius, abejotinos reputacijos partinius kadrus. Toks ministrų kabinetas – tai ne stabilumas, o Brežnevo laikų stagnacija ir visų žadėtų proveržių ir reformų kapituliacija“, – teigia Gabrielius Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 08:00
 
 

Seimo Ekonomikos komitete dirbęs opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis keičia Seimo komitetą. Jis tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariu.
 
Už Seimo nutarimą, kuriuo pakeista šio ir kitų komitetų sudėtis, antradienį balsavo 92 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.
 
Seimo sprendimu, iš NSGK narių išbraukti Europos Parlamento nariais tapę konservatorė Rasa Juknevičienė ir socialdemokratas Juozas Olekas.
 
Artimiausiu metu galimi ir kiti personaliniai pasikeitimai NSGK.
 
Parlamentarui Vytautui Bakui apsisprendus palikti „valstiečių“ frakciją Seime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad jis neteks Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko posto. „Tas vyks artimiausiu metu, gal ketvirtadienį“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
 
Šiuo metu NSGK yra Seimo nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas (pirmininkas), Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michalas Mackevičius, Audrys Šimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 10:54

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Liūdnai, bent man, nuskambėjo politologo Kęstučio Girniaus straipsnis Delfyje: “Kęstutis Girnius. Gabrielius Landsbergis turi atsistatydinti.”
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/kestutis-girnius-gabrielius-landsbergis-turi-atsistatydinti.d?id=81351292

Liūdnai todėl, kad, nors ir ne visada sutikdavau su jo įžvalgomis, laikiau vienu iš objektyviausių savo srityje. Ir štai perskaičiau, bet taip ir nesupratau, kodėl, jo nuomone, TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti. Todėl, kad įžymaus žmogaus anūkas? Todėl, kad jaunas? Todėl, kad išrinktas partijos lyderiu nesuskubo palikti vietos Europarlamente? 

K. Girnius tvirtina, kad jis neturi politinės nuovokos, negeba pajusti politinio gyvenimo pulso, įvertinti politinės padėties bei numatyti savo veiksmų pasekmių. Ieškojau tekste įrodymų kodėl, bet neradau. 

K. Girnius tvirtina, kad Gabrieliui Landsbergiui toli iki senelio. Tai bene didžiausias apčiuopiamas jo priekaištas TS-LKD lyderiui. Su tuo sutikti galima.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tačiau K. Girnius nesupranta, mano nuomone, vieno paprasto dalyko. 

Vytautą Landsbergį pagimdė jo epocha, kuri palankiai susiklosčius aplinkybėms pastatė jį vedliu į Nepriklausomybės atstatymą, kilniausią, koks tik gali būti Lietuvoje, bendrą tikslą. 

Dabartinės epochos uždaviniai, kai jau esame NATO ir ES, visai kitokie, dažniausiai, buitinių, socialinių, ekonominių, teisingumo problemų sprendimas. Tai pavadinčiau nuobodybės epocha, kurioje politikai laviruoja tarp įvairių rinkėjų interesų grupių. Ir tokia epocha negali pagimdyti vieno lyderio, vienijančio kokiu nors tikslu daugumą rinkėjų. 

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau vienas svarbus aspektas, vienijantis daugumą, išlieka. Tai – valstybės saugumas. Ir šioje srityje bene svarbiausias reikalavimas politiniam lyderiui – jo patikimumas. TS-LKD ir jos lyderiai, Gabrielius Landsbergis, taip pat, kėlė ir kelia mažiausiai įtarimų tuo požiūriu. Spėju, būtent dėl tos priežasties Vytauto Landsbergio anūkui demokratiniu būdu ir buvo patikėtas partijos vairas. 

Šiaip jau nesitikėjau iš K. Girniaus tokio, mano giliu įsitikinimu, neetiško partijos, kuri pirmauja reitinguose, gauna daugiausiai vietų Europarlamente, lyderio suniekinimo. Galėčiau net įtarti, kad tai vienos užsienio kontoros, kaip mėgsta kartais sakyti Vytautas Landsbergis, užsakymas. 

2019.06.03; 13:44

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjero kritika, kad nėra priimtina, jog knyga apie šalies vadovę pasirodė dar nepasibaigus kadencijai, pasak Gabrieliaus Landsbergio, – nepagrįsta. Konservatorių lyderis teigia, kad knygos apie Baraką Obamą bei Donaldą Trumpą buvo rašomos per visą jų kadencijų laikotarpį. 

„Neatidėliotinų darbų sąraše yra filmą pažiūrėti. Knyga dar nepasirodė. Ši kontraversija kuriama, ar ji pati turėjo teisę ar kas nors apie ją gali knygą rašyti. Tai noriu tik priminti apie JAV prezidento B. Obamos laikotarpį – jam vadovaujant dešimtys knygų buvo apie jį parašyta. Apie D. Trumpą knygų yra dar daugiau, aš pats skaičiau keturias. Žmonės, kurie dabar mosikuoja kardais, kad nevalia leisti knygų, atleiskit, laisva visuomenė, o prezidentai taip pat yra laisvi kalbėtis su žiniasklaida ar apie juos rašančiais autoriais, kuriančiais filmus režisieriais, tai aš tikrai čia tragedijos nedaryčiau“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė G. Landsbergis.

Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatas į prezidentus, premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas netrukus išeisiančią knygą apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, sako, kad leisti knygas, kol dar eini aukšto rango pareigas, nėra priimtina. Pasak Vyriausybės vadovo, knygas reikia rašyti po pasibaigusių kadencijų.

Premjeras taip pat pripažino, kad dar nėra skaitęs nei knygos, nei filmo apie valstybės vadovę dar nėra matęs.

,,Ar tai susiję su rinkimais, nenorėčiau komentuoti, nemačiau filmo ir pačios knygos dar neskaičiau, negaliu komentuoti ir turinio“, – teigė S. Skvernelis.

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Gegužės pabaigoje knygynuose pasirodys nauja knyga apie prezidentę D. Grybauskaitę. Knygą „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ parašė dešimt metų kartu su prezidente dirbusi Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais Daiva Ulbinaitė.

Knygos pavadinimu tapo garsusis D. Grybauskaitės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio D. Grybauskaitės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį.

„Nustokim krūpčiot“ tapo ir režisieriaus Donato Ulvydo dokumentinio filmo apie prezidentę D. Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ šūkiu. Ši dokumentinė juosta jau ne vieną savaitę yra žiūrimiausių filmų penketuke ir į kino sales sutraukia daugybę žiūrovų.
 
2019.05.04; 00:30

Premjeras Saulius Skvernelis, žinodamas, kad šnipinėjimu įtariamas Algirdas Paleckis yra suimtas ir turėdamas informacijos apie „valstiečių“ frakcijai priklausančio Naglio Puteikio galimas sąsajas su Alytaus pataisos namuose planuotais neramumais, sukūrė mitą apie konservatorių ryšius su Kremliumi, samprotauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. 

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Negailėdamas epitetų S. Skverneliui, konservatorius tvirtina, kad premjeras, susiedamas šias dvi skirtingas istorijas ir konstruodamas konservatorių keliamą grėsmę, ne tik bandė gesinti streikuojančių pedagogų ar žurnalisto Andriaus Tapino organizuoto streiko keliamas įtampas, tačiau kartu ir siekia klotis kelią į 2019 m. vyksiančius prezidento rinkimus. 

Pasak jo, Vyriausybės vadovas bando pasinaudoti pastarosiomis dienomis į viešumą išlindusio šnipinėjimo Rusijai precedentu tam, kad parodytų, jog jo kalbos apie konservatorių grėsmę yra ne iš piršto laužtos. 

„Suimamas Ivanovas, bet tuoj pat paleidžiamas. Paaiškėja, kad prieš du mėnesius suimtas Algirdas Paleckis. Lyg yra ir daugiau žmonių suimtų. 

Ir šast – Premjeras jau bando demonstruoti, kad yra visai nebeliguistas, ir adekvatumas kilstelėtas į naujas, seniai regėtas aukštumas. Ir Kremlius, ir Seimo nariai (suprask, konservatoriai), ir neramumai (suprask, pedagogai), bet kartu niekas neaišku“, – feisbuke ketvirtadienį rašė G. Landsbergis. 

Galiausiai politikas užsiminė apie, pasak jo, opozicijos šaltinių turimą informaciją, liudijančią N. Puteikio sąsajas su Alytaus pataisos namuose planuotais neramumais. Kaip Eltai aiškino G. Landsbergis, jo šaltiniai tvirtina, kad su galimai organizuotais neramumais pataisos namuose galėjo būti susijusi N. Puteikio padėjėja Laura Radževičiūtė.

Politikas tvirtina, kad S. Skvernelis, žinodamas tokią informaciją, pasinaudojo savo pareigomis, nepaaiškino visuomenei, apie kokius neramumus jis kalba, todėl galėjo sudaryti įspūdį, kad neramumai yra susiję su opozicinėmis frakcijomis ar mokytojais.

„Nepatvirtintais oficialiai, bet opozicijos šaltinių duomenimis, premjeras galėjo gauti informacijos iš teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento, kad premjero frakcijos narys (kol kas vienintelis valstiečių kandidatas į prezidentus) Naglis Puteikis galėjo turėti sąsajų su Alytaus pataisos namuose planuotais (organizuotais) neramumais. Nežinau tik, ar premjeras pats pasiprašė, kad Kalėjimų departamentas jam raštą parašytų, ar vis dėlto nuo rašto viskas ir prasidėjo. Bet tai, ką padarė premjeras, labiau primena Dučės metodus, o ne Europos Sąjungos valstybės. Neramumai kalėjime nėra ok, ypač jei ten įsivėlęs paties frakcijos narys. 

Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lygiai kaip ir prieš du mėnesius suimtas Paleckis, apie kurio suėmimą, nė kiek neabejoju, žinojo ir premjeras. Tai reiškia, kad paimdamas tarpusavyje niekaip nesusijusią informaciją – apie Puteikį, apie Paleckį, pavadini tai konservatorių, pedagogų, profsąjungų ir Tapino sąmokslu ir juo mėgini nugesinti kilusį nepasitenkinimą dėl priimamo biudžeto bei mobilizuoti savo elektoratą. Įžūlu? O taip. 

Bet ir tai dar ne viskas. Paklausykite, ką naujai iškeptas dučė kalba. Valstybėje neramumai, ir jis yra PRIVERSTAS galvoti apie dalyvavimą prezidento rinkimuose. Sunku pasakyti, ar čia dviejų zuikių vienu šūviu manevras, t.y. ar premjeras netyčia sugalvojo, kad ir biudžetą priims, ir kelią į prezidentus nusities. Premjerui norint pakilt iš B reitingų lygos reikia naujo Molotkovo. Reikia neramumų, kuriuos tik jis vienintelis, kaip gerasis, dorasis policininkas galėtų nuraminti. Kadangi Molotkovas neatsiranda, premjeras susikuria vieną pats. Toks kelias primena Putino, tik vietoj gyvenamųjų namų sprogdinimo ir čečėnų pasirinkta kaltinti konservatorius ir profsąjungas bei rašyti pažymas apie savo frakcijos narius. Toks pasirengimas prezidento rinkimams prasilenkia ir su premjerui tenkančia atsakomybe bei su demokratinės valstybės principais. Nesolidu. Nerimta. Nesuveiks“, – baigė įrašą G. Landsbergis.

paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Pats N. Puteikis sako nieko nežinantis apie G. Landsbergio keliamas prielaidas. Nors, tvirtino N. Putekis, jam yra žinoma, kad jo padėjėja L. Radževičiūtė anksčiau dirbo kalėjimų struktūroje, tačiau kad ji galėtų būti susijusi su neramumų kurstymu Alytaus pataisos namuose, aiškino jis, girdi pirmą kartą.

Valerijus Ivanovas. Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotr.

„Ką čia norima pasakyti? Kad aš koordinuoju mokytojų streiką, o mano padėjėja neramumus kalėjime?“ – Eltai kalbėjo N. Puteikis.

Apie G. Landsbergio šaltinių skelbiamą informaciją nieko negirdėjęs sakosi ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Jis tvirtina, kad jokio užklausimo apie N. Puteikį, bent jau jo žiniomis, nebuvo. 

„Jokio užklausimo dėl informacijos suteikimo iš premjero negavome nei aš asmeniškai, nei pati ministerija. Ir aš asmeniškai premjerui nesu nieko sakęs, nebuvo teikiama nei informacija, nei mūsų buvo klausiama. Jokio klausimo apie (Naglį Puteikį. – ELTA) nebuvo“, – kalbėjo E. Jankevičius. 

ELTA primena, kad didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlė S. Skvernelio pareiškimas, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.12.20; 16:40

Penktadienį ,,MG Baltic“ teismo posėdyje liudyti pradėjęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad jis su verslininku Raimundu Kurlianskiu susitiko tris kartus, o pirmasis susitikimas, vykęs ,,MG Baltic“ būstinėje, nebuvęs malonus. Tai esą rodė R. Kurlianskio „emocinis tonas bei manieros.“ 

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

G. Landsbergis pripažino, kad kaltinamuosius R. Kurlianskį, Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį pažįsta „iš profesinės pusės.“ Gintarą Steponavičių įvardino kaip kolegą iš Seimo, o kaltinamojo Šarūno Gustainio teigė nepažįstąs. 

Pirmasis susitikimas su R. Kurlianskiu vyko 2015 metais birželio mėnesį po konservatorių partijos pirmininko rinkimų. Pasak G. Landsbergio, jis tuo metu susitikinėjo su visomis žiniasklaidos priemonėmis, norėdamas susipažinti ir prisistatyti kaip naujasis konservatorių partijos pirmininkas. 

,,Pokalbių detalių aš neatsimenu. Pokalbio esmė buvo susipažinimas (…) Susipažinti su žiniasklaidos atstovais – kasdieninio mano darbo dalis“, – teisme sakė G. Landsbergis. 

Konservatorių partijos lyderis sakė, kad R. Kurlianskį 2015 metais pažinojo kaip LNK grupės vadovą ir su juo pirmąjį kartą susitiko ,,MG Baltic“ būstinėje.

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

,,Dviese susitikome R. Kurlianskio kabinete. Pokalbio metu buvo kalbėta apie įvykusius partijos rinkimus, tai buvo susipažinimo susitikimas“, – sakė G. Landsbergis, pridūręs, kad jam susidarė nedraugiško susitikimo įspūdis. ,,Tai nebuvo draugiškas susitikimas, galėjai susidaryti įspūdį (…) Tai matėsi iš R. Kurlianskio žodyno, emocinio tono ir manierų su manimi“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Nei per pirmąjį, nei per antrąjį susitikimą, pasak G. Landsbergio, nebuvo jokių konkrečių R. Kurlianskio siūlymų – jis nesiūlė ir jokios finansinės paramos jam ar konservatorių partijai. 

Trečias susitikimas su R. Kurlianskiu vyko G. Landsbergio iniciatyva ir, pasak jo, buvo aptarta konservatorių veiksmų programa. 

,,Veiksmų programa buvo persiųsta visoms žiniasklaidos priemonėms“, – teisme sakė G. Landsbergis.

Tik trečiojo susitikimo metu R. Kurlianskis užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms, bet, pasak G. Landsbergio, jis į tokias ,,kalbas nesileido“.

R. Kurlianskis po teismo posėdžio žurnalistams patvirtino, kad paramos jaunimo organizacijoms G. Landsbergis atsisakė.

„Aš, kaip fizinis asmuo, galiu remti nuo 30-40 tūkstančių, mano pajamos leidžia, jeigu reikės, bet jis atsisakė“, – sakė R. Kurlianskis.

Pasak R. Kurlianskio, pirmasis susitikimas konservatorių lyderiui galėjo pasirodyti nemalonus, nes jis išreiškė poziciją, kad ,,nesitikėjęs, jog būtent jis (G. Landsbergis. – ELTA) laimės pirmininko rinkimus.”

R. Kurlianskis sakė, kad su G. Landsbergiu susitiko, nes „jis yra įdomus, perspektyvus politikas.“ Pasak jo, pirmajame susitikime kaip naujasis partijos lyderis G. Landsbergis prašė žiniasklaidos objektyvumo. „Jis prašė objektyvumo, kas šiais laikais yra didelė Dievo dovana“, – žurnalistams sakė verslininkas.

Konservatorių lyderio G. Landsbergio apklausa turėjo prasidėti dešimtą valandą ryto, bet dėl užsitęsusios kito liudytojo, įmonės PHD vadovo Daliaus Dulevičiaus apklausos G. Landsbergiui teko ilgai laukti už durų.

Teisėjų kolegija D. Dulevičiaus apklausą norėjo nuketi į sausio 9 dieną ir apklausti G. Landsbergį laiku, bet kaltinamųjų advokatai pradėjo tam prieštarauti ir kaltino teisėjų kolegiją šališkumu, nes teikia pirmumą G. Landsbergio apklausi.

Buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė, kad dėl tokio nešališkumo principo pažeidimo reikėtų galvoti apie teisėjų kolegijos nusišalinimą.

Pats G. Landsbergis sutiko palaukti už durų, kol bus baigta D. Dulevičiaus apklausa.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.

Penktadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios “MG Baltic“ bylos.

Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti šeši liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas. 

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

MG Baltic. ELTA nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 13:00