Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos policija penktadienį suėmė 17-os metų paauglį, kuris įtariamas Geteborgo mieste anksčiau šią savaitę nušovęs policijos pareigūną.
Anot bylos prokuroro, jaunuolis kaltinamas žmogžudyste ir pasikėsinimu nužudyti.
Policininkas nušautas šio trečiadienio vakarą, Geteborgo miesto Biskopsgarden kvartale, garsėjančiame įvairių gaujų nusikaltimas. Vyras po sužeidimų neišgyveno.
Įtariamasis gyvena tame pačiame kvartale ir veikiausiai priklauso vietos gangsteriams.
Šis nusikaltimas švedams, ypač dirbantiems teisėsaugos srityje, įvarė daug siaubo. Po įvykio surengtos didelės įtariamųjų gaudynės ir apklausta maždaug 200 žmonių.
Kaip skelbta anksčiau, minėtame rajone neretai kyla konfliktų, todėl policija čia aktyviau budi.
Incidentas įvyko toje miesto dalyje, kurioje pasitaiko ir susišaudymų tarp vietos nusikalstamų grupuočių.
Šis nusikaltimas itin sukrėtė visuomenę. Buvo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos.
Markas Zuckerbergas yra Facebook įkūrėjas. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ yra „skaitmeniniai gangsteriai“, kuriems nepavyko kovoti su melagingų naujienų sklaida ir kurie pažeidė duomenų privatumą, tyrimo ataskaitoje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai.
Įstatymų leidėjai 18 mėnesių trukusio technologijų bendrovių ir dezinformacijos tyrimo ataskaitoje taip pat apkaltino didžiausią pasaulyje socialinį tinklą bandant nuslėpti Rusijos kišimosi į rinkimus visame pasaulyje mastą.
„Facebook“ yra kaltinamas dėl nepakankamo atsakymo į Rusijos naudojamas melagingas naujienas ir tikslinę reklamą, kuria siekta paveikti 2016 m. JAV prezidento ir nemažai kitų rinkimų Europoje. „Facebook“ vadovams teko kaltinimai bandant nuslėpti kišimosi į rinkimus įrodymus, kuriuos pateikė „Facebook“ darbuotojai.
Parlamentinio tyrimo komiteto pirmininkas Damianas Collinsas teigė, kad „Facebook“ tyčia siekė „apsunkinti mūsų darbą, suteikdamas nepilnus, netikslius ir kartais net klaidinamus atsakymus į mūsų užduotus klausimus“.
Pats „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas atmetė tris prašymus atvykti į komiteto posėdį.
„Bendrovėms, kaip „Facebook“, neturėtų būti leidžiama elgtis kaip skaitmeniniams gangsteriams internete, įsivaizduojant, kad jie yra aukščiau įstatymų“, – rašoma 108 puslapių ataskaitoje.
Komitetas taip pat paragino įvesti privalomą etikos kodeksą visoms technologijų įmonėms, kurių priežiūra užsiimtų nepriklausoma Jungtinės Karalystės institucija. Pasak parlamentarų, „Facebook“ turi būti įpareigotas iš platformos išimti „žalingo turinio šaltinius“.
„Rekomenduojame, kad Vyriausybė pradėtų nepriklausomą rinkimų tyrimą, – įskaitant 2017-ųjų JK rinkimus, 2016-ųjų „Brexito“ referendumą ir 2014-ųjų Škotijos referendumą, – ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, kalbant apie užsienio įtaką rinkimams“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Rusija ne kartą neigė besikišusi į 2016 m. „Brexito“ referendumą ir tikino nepalaikiusi nei pasilikimo, nei pasitraukimo iš ES stovyklų.
„Facebook“ atstovas spaudai Karimas Palantas teigė, kad Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės vadovai „pritaria komiteto nerimui dėl melagingų naujienų ir sąžiningų rinkimų“.
„Esame atviri prasmingam bendradarbiavimui ir palaikome komiteto rekomendacijas dėl rinkimų įstatymo reformų“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime sakė K. Palantas.
Tuo tarpu parlamentaras D. Collinsas pareiškė, kad „Facebook“ ėmėsi tik kosmetinių pakeitimų, kuriais siekiama tiesiog atbaidyti reguliuotojus.
„Jie ėmėsi žingsnių, manau, tiesiog atbaidyti reguliuotojus. M. Zuckerbergas neturėtų būti tas, kuris sprendžia, kaip turėtų atrodyti reklama per „Facebook“ rinkimų JK metu“, – BBC radijui sakė D. Collinsas.
Anksčiau parlamento komitetas nustatė, kad „Facebook“ inžinieriai aptiko galimai kenksmingus Rusijos veiksmus jau 2014-aisiais – kur kas anksčiau, nei tai iškilo į viešumą.
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad du „Facebook“ pareigūnai, liudiję komitete, „tyčia klaidino komitetą arba buvo tyčia neinformuoti „Facebook“ vadovybės apie Rusijos kišimosi į rinkimus užsienyje mastą“.
JK parlamento komitetas taip pat apkaltino „Facebook“ sprendimą siūlyti „Netflix“ ir kitoms populiarioms programėlėms prieigą prie vartotojų duomenų net po to, kai „Facebook“ sugriežtino savo privatumo taisykles.
Jungtinės Karalystės vyriausybė turi 8 savaites parengti atsakymą parlamentarų tyrimui. Vyriausybė taip pat, tikimasi, kovą pristatys siūlymus, kuriais, teigė D. Collinsas, bus paremtas naujas įstatymas, reguliuojantis socialinių tinklų įmonių elgesį rinkimų metu.
Spaudimas Jungtinei Karalystei auga, nes Vokietija ir Prancūzija jau įvedė taisykles, nustatančias, kaip „Facebook“ gali rinkti vartotojų duomenis, ir įpareigojančias įmonę kovoti su melagingomis naujienomis. Vokietijos konkurencijos tarnyba prieš kelias savaites apribojo duomenų srautus, kuriuos „Facebook“ gauna iš įmonei priklausančių programėlių „Instagram“ ir „Whatsapp“. Tuo tarpu Prancūzija priėmė įstatymus, nurodančius socialiniams tinklams, vykstant rinkimams, išimti kenksmingą turinį.
D. Collinso teigimu, dabar JK parlamentas turės nuspręsti, kokias taisykles įvesti ir kokias bausmes skirti.
„Turi būti įteisintos aiškios teisinės nuobaudos – gali būti baudos, gali būti kažkas rimtesnio“, – BBC radijui sakė parlamentinio tyrimo komiteto pirmininkas.
Didžiosios Britanijos žurnalistė Džil Dando buvo nužudyta 1999 metų balandžio mėnesį prie savo namų Londone.
Televizijos žvaigždė, garsėjusi ne tik savo profesionalumu, bet ir grožiu, buvo nušauta.
Žudikas taikėsi jai į galvą. Tebuvo paleistas vienas taiklus šūvis.
Ši akivaizdžiai užsakyta žmogžudystė tuo metu sukrėtė ne tik Didžiosios Britanijos visuomenę. Žinia apie televizijos įžymybės mirtį apskriejo visą pasaulį.
Mat žurnalistė buvo labai populiari ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Amerikoje. Tuoj po įvykio imta svarstyti, kam ir kodėl prireikė žurnalistės mirties.
Preliminariuose klausymuose Londone Koronierių teisme paskelbta, kad nunuodijimo momentu Aleksandras Litvinenka dirbo MI 6 naudai ir Ispanijos specialiajai tarnybai CNI ir kad Didžiosios Britanijos vyriausybė turi neginčijamų įrodymų, jog Rusija susijusi su jo mirtimi.
Tai „naujas diplomatinis karas“, rašo žiniasklaida. Kremlius pirmą kartą leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“ būsimajame tyrime.
Kuo daugiau A.Litvinenkos nunuodijimo smulkmenų išplaukia į paviršių, tuo tamsesnė ir purvinesnė atrodo toji byla, rašo “The Times” redakciniame straipsnyje. Neseniai išankstiniuose klausymuose Koronierių teisme Londone buvo pasakyta: „Sprendžiant iš įrodymų, kuriuos turi Didžiosios Britanijos vyriausybė, už A.Litvinenkos nužudymą atsakomybė tenka Rusijos vyriausybei“. Tokiu būdu, matyt, patvirtintas priešmirtinis A.Litvinenkos pareiškimas.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žymios politikos apžvalgininkės, žurnalistės Julijos Latyninos komentarą, perskaitytą RTVi laidoje “Kod dostupa”. Be abejonės, kai kurie Rusijos žurnalistės, publicistės J.Latyninos pastebėjimai – svarstytini, galbūt net abejotini. Tačiau jos požiūris į riaušes Londone ir priežasčių paieškos daugiau nei įdomios, daugiau nei originalios. Juolab kad Julija Latynina nevengia aštrių kampų – nebijo ginčytis su tarsi neabejotinas tiesas skleidžiančiais politikais, žurnalistais, apžvalgininkais. Ypač įdomus pastebėjimas, jog šimpanzių bendruomenė išsigimė būtent tada, kai ją pradėjo dirbtinai maitinti žmogus. O iki tol beždžionės gyveno draugiškai, be didesnių nesutarimų ir pjautynių. Aktualus požiūris ir į teisę visiems balsuoti. J.Latyninos pastebėjimu, ši teisė neturėtų būti suteikta primityvams. Pateikiame sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.
Žmonių grobimas siekiant išpirkos – anaiptol ne 20-ojo amžiaus išradimas. Pavyzdžiui, biblijinį įsakymą “nevok” talmudas aiškina kaip draudimą “vogti žydą” ir reikalauti išpirkos už jo išlaisvinimą (išeitų, kad pagonis grobti buvo leidžiama).
Tiesa, dažniausiai istorija byloja apie tai, kad pinigai buvo imami už žymių karo belaisvių arba įkaitų išpirkimą. Vis dėlto šis verslas labiausiai suklestėjo praėjusiame šimtmetyje. Pirmasis vaikų grobimo plykstelėjimas įvyko prieškarinėje Amerikoje. Didžiosios depresijos metais kaip grybų po lietaus pridygo gangsterių grupuočių, kurios be atodairos grobė turtingų ir žymių žmonių vaikus ir giminaičius, reikalaudamos tiems laikams didžiulių pinigų. Šie nusikaltimai dažniausiai likdavo nenubausti, artimieji ne visada net į policiją kreipdavosi, todėl gangsteriai darėsi vis įžūlesni, “kolegų” sėkmė skatino naujus nusikaltimus.
Šiandien niekas neabejoja, kad Vakarų demokratijai didelį pavojų kelia organizuotas nusikalstamumas. Ir tai – ne tušti žodžiai.
Štai prieš keletą metų paaiškėjo, jog Romos katalikų bažnyčios, turinčios per 800 milijonų tikinčiųjų, vyriausiasis bankininkas daugelį metų buvo susijęs su organizuotų nusikalstėlių sindikatais. Jau vien šio fakto užtenka, jog mes visi, mirtingieji, susiimtumėme už galvų.
Rytų Londone, Bektone, arba lietuvių pramintose Bektoniškėse, vyko portalo balsas.lt leidinių „Balsas.lt savaitės“ ir „Akistatos“ žurnalisto, knygos „Tikroji Daktarų istorija“ autoriaus Dailiaus Dargio susitikimas su vietos lietuviais. Milžiniškame prekybos centre „Lituanica“ surengtame ir Anglijos lietuvių pamėgtame „Knygnešio“ knygyne susirinko bemaž 40 žmonių.
„Jaukaus knygyno atstovai sakė, kad likus kelioms dienoms iki pristatymo juo aktyviai domėjosi vadinamieji skusti berniukai. Tačiau nė vienas jų šiame renginyje nepasirodė. Prisipažinsiu, atvykdamas nežinojau, ko tikėtis. Nustebau, kad susirinko labai maloni, padori publika“, – pasakojo „Tikrosios Daktarų istorijos“ autorius Dailius Dargis.
