Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ten Ramūnas Karbauskis dėjosi Žemės gyventoju, dėl neproporcingai didelių, keistai išsprogusių ir blizgančių akių Saulius Skvernelis buvo panašus į marsietį (kaip iš akies luptas), o Gabrielius Lansbergis atstovavo protingos būtybės porūšiui iš kitos galaktikos, kažkokiai homo landsbergos aurus versijai su ištįsėlio mutanto pažymiais.

S.Skvernelio, žengusio į reformų kelią ir jau bepradedančio įsibėgėti, bendražygis Ramūnas sunkiai vilkosi iš paskos, tarsi tai būtų kažkokios grandinės ar svarsčiai ant pirmeivio kojų. Žinia, tai ne pats blogiausias variantas, nes be papildomo svorio eiklųjį bėgūną gali nupūsti vėjas nuo kelio arba užmesti per posūkius išcentrine jėga. Visiškai nepavaldus žemės traukos dėsniui G.Landsbergis vienišas klaidžiojo dausose, steigdamas kur papuola švietimo įstaigas, keliančias taurų tikslą labai gabius vaikus perauklėti į visiškai normalius, taip ištįsėliui mutantui savo jėgomis ir entuziazmu prisidedant prie socialiai sukonstruoto defekto įsivyravimo ir įsimoterinimo.

Geležinio Vilko skulptūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

Galimas daiktas, S.Skvernelis sapnuose (idealiame pasaulyje) buvo linkęs labiau bendrauti su G.Landsbergiu nei su R.Karbauskiu dėl pirmojo geresnių genealoginių duomenų, tačiau žiūrint realistiniu ginekologiniu požiūriu, kaip yra pastebėjęs dar K.Donelaitis, vaikystėje visi vienodai myžo į vystyklus.

Kartą G.Landsbergis pradėjo žvalgytis į šalis ir prapliupo komplimentais Gintarui Paluckui. Marse buvo paskelbtas gedulas, R.Karbauskis grasino pasiskųsti kadenciją baigusiai likimo deivei Daliai. Tik santuokos ir bičių dievas Pizius, tarnavęs lesbiečių televizijoje, už dyką čia niekam nedalindavo patarimų, net ir kilus politinei krizei.

Kadenciją baigusi likimo deivė Dalia kartą spaudos konferencijoje prisipažino nuo vaikystės kenčianti dėl viešumo baimės, drebanti nuo  žvilgsnių, varstančių (eks) deivę dienos šviesoje, nuo tada valstybės vyrams ji pradėjo vaidentis tik naktimis, įsisupusi baltose įkapėse.

Didelis pasimetimas užstojo šalyje, delfi.lt paviešinus užsienio mokslininkų tyrimus, kad žmonėms, niekados nevartojusiems alkoholio, daugeriopai išauga pavojus susirgti silpnaprotyste. Kilo panika, panokusi net priartėjusio koranoviruso sukeltas konvulsijas, įsismarkavusiai populiacijai dejuojant ir raudant, baisiai užjaučiant R. Karbauskį, tačiau kažkodėl nematant reikalo nerimauti dėl S.Skvernelio, taip pat gerai suprantant, kad G.Landsbergis dar suspės prasigerti – jaunas yr.  Tačiau Lietuvos mokslininkai netrukus įrodė, kad šio tyrimo rezultatai yra nepatikimi dėl ydingų metodologinių prielaidų, pasekmę sumaišant su priežastimi.

Keistas žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Niekam nebuvo paslaptimi, kad R.Karbauskis bendradarbiauja su piktąja dvasia. Žiū – o  stebukle! – kiek kartų užvaikyti žmonų vyrai, žiūrėdami į savo antrąją (gražiąją) pusę, veltui sakydavo, kad tave velnias nujodintų į kokią nors ispaniją, o R.Karbauskiui užteko tik pagalvoti – ir viskas tvarkingai stojo į savo vietas.

Dėl pilnutinės tiesos reikia pastebėti ir tai, kad savo ruožtu S. Skvernelis tiesė kelius į savo namus ne siekdamas išprašyti, o greičiau – trokšdamas prisivilioti čia savo laimę.

O G.Landsbergio žmonos, Lietuvos socialinių mokslų daktarės, edukologės, kontekstinio ugdymo pradininkės, konsultantės švietimo klausimais Lietuvoje, tarptautinių mokyklų tarybos švietimo vertintojos ir didžiausio ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Baltijos šalyse „Vaikystės sodas“, Karalienės Mortos mokyklos bei „Six Senses“ International Preschool steigėjos Austėjos Landsbergienės antrasis vardas apskritai yra Laimė.

Mėnulis išlenda iš debesies virš Vilniaus, o į Mėnulį pakėlęs galvą pratisai ten tebestaugia geležinis vilkas.

Tarsi niekas nieko, nekreipiant jokio dėmesio į čia aprašytus įvykius, ištuštėjusiomis Vilniaus gatvėmis po vidurnakčio ant balto, į kasas supintais karčiais, melodingai ciksinčių kanopų žirgo link Gedimino kalno joja Gitanas Nausėda, dar nepabudęs iš miego.

2020.02.27; 17:33

Ateinančią savaitę, vasario 6-ąją, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
 
Nuo praėjusio rugpjūčio kovinės grupės 6-jai rotacijai vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Rouveną Habelą keičia naujasis kovinės grupės vadas, taip pat Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Axelis Niemannas. Jis perims 7-osios rotacijos valdymą.
 
Ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachimas Ruhle, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, atstovai, kiti svečiai.
 
Šiuo metu Vokietijos vadovaujamoje rotacinėje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja per 1 tūkstantis karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Islandijos, Kroatijos, Belgijos, Čekijos, Norvegijos, Liuksemburgo.
 
Nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį.
 
Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prieš rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
 
Šiuo metu atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 03:00

Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trijuose Lietuvos kariuomenės daliniuose įvyko iškilmingos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijos.
 
Praėjusį penktadienį Panevėžyje, Šilalėje ir Rukloje Lietuvos Respublikai prisiekė daugiau nei 700 Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų karių.
 
Mindaugo husarų batalione tarnaujantys šauktiniai savo vadų, tarnybos draugų ir į ceremoniją susirinkusiųjų svečių akivaizdoje priesaikos žodžius Lietuvai ištarė Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje.
 
Iškilmingoje ceremonijoje visų prisiekiančiųjų karių vardu perskaityti priesaikos tekstą ir garbė pabučiuoti bataliono vėliavą buvo suteikta jaunesniajam eiliniui Mantui Rutkauskui. Vėliau kariams buvo suteikti pirmieji kariniai laipsniai.
 
Šilalės centre iškilmingai priesaikos ceremonijai išsirikiavo Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Perskaičius priesaikos žodžius ir suteikus karinius laipsnius, ceremoniją vainikavo salvės iš bataliono arsenale esančio artilerijos pabūklo.
 
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke taip pat rikiavosi šauktiniai, kurie po Bazinio kario kurso tarnaus Inžinerijos batalione Kaune.
Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Visų prisiekiančių karių vardu Mokomojo pulko kovinę vėliavą pabučiavo Vakaris Mičiūnas. Karius palaimino Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas majoras Arnoldas Valkauskas.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra vienas iš būdų įgyti pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, o karių priesaika Tėvynei – priesaika ir kiekvienam jos piliečiui. Kariai pasižada ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Konstituciją, įstatymus ir vadų įsakymus, saugoti patikėtas paslaptis, būti dorais ir garbingais kariais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:05

brigados „Geležinis Vilkas“ vado pasikeitimo ceremonija Rukloje. Št. srž. Virginijaus Stonio nuotr.

Rukloje, Saulės mūšio rikiuotės aikštėje, trečiadienį įvyko iškilminga Lietuvos kariuomenės (LK) Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) vado pasikeitimo ceremonija. Plk. Mindaugas Steponavičius, beveik ketverius metus vadovavęs MPB „Geležinis Vilkas“ kariams, šias pareigas perdavė plk. Mindaugui Petkevičiui.
 
Su naujosiomis pareigomis plk. M. Petkevičių pasveikino ir sėkmingos tarnybos palinkėjo iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, MPB „Geležinis Vilkas“ priskirtų batalionų vadovybė. Pasveikinti naujai paskirto vado atvyko Jonavos miesto savivaldybės atstovai, statutinių organizacijų vadovai ir kiti garbūs svečiai.
 
„Pulkininkas Mindaugas Steponavičius – karininkas, kuris ne kartą įrodė, jog yra vertas jam patikėtų pareigų ir tai, kad jo vedama MPB „Geležinis Vilkas“ komanda atliko ypatingos reikšmės darbus ir garsino visos valstybės vardą“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas ceremonijoje kalbėjęs LK Sausumos pajėgų vadas brg. gen. R. Vaikšnoras.
 
Pareigas perdavęs plk. M. Steponavičius pabrėžė MPB „Geležinis Vilkas“ karių profesionalumą ir indėlį į tarptautinio saugumo stiprinimo projektus, budėjimą Europos Sąjungos kovinėse grupėse ir nacionalinėse greitojo reagavimo pajėgose, dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose.
 
Kadenciją baigęs MPB „Geležinis Vilkas“ vadas M. Steponavičius toliau tarnybą tęs LK Mokymo ir doktrinų valdybos vado pareigose, praneša MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės atstovas.
 
Naujasis MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. M. Petkevičius karininko karjerą pradėjo 1996 m., baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Karininkas taip pat yra baigęs Baltijos gynybos koledžą (Estijoje), JAV sausumos karo koledžą, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Kauno technologijos universitete.
 
Prieš tapdamas MPB „Geležinis Vilkas“ vadu, plk. M. Petkevičius buvo LK Sausumos pajėgų vado pavaduotojas. Dar anksčiau ėjo būrio vado, instruktoriaus, projektų karininko pareigas, o LDK Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione – bataliono vado pareigas. Karininkas taip pat yra tarnavęs MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybėje, LK Jungtiniame štabe (dabar – Gynybos štabas), NATO Jungtinių pajėgų vadavietėje Brunsume (Nyderlanduose) bei NATO Pajėgų integravimo vienete kaip projektų karininkas, vėliau – vado pavaduotojas. Plk. M. Petkevičius yra dalyvavęs tarptautinėje misijoje Afganistane, kur ėjo Provincijos atkūrimo grupės Štabo operacijų skyriaus (J3) viršininko pareigas.
 
Karininkas yra apdovanotas krašto apsaugos sistemos medaliu „Už pasižymėjimą“, LK medaliu „Už nuopelnus“, LK pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, LK Sausumos pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, garbės ženklu „Geležinis Vilkas“, taip pat kitais įvairaus lygmens apdovanojimais, vado padėkomis.
 
MPB „Geležinis Vilkas“, kartu su Vakarų Lietuvoje įsteigta motorizuotąja pėstininkų brigada „Žemaitija“, sudaro LK Sausumos pajėgų branduolį, kuriam pavesta užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą, priimančiosios šalies paramą atvykstantiems sąjungininkams, pasirengimą kolektyvinės gynybos užduotims.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 04:00

Pirmadienį prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2019-II“, jose dalyvaus beveik 4000 karių iš 11 NATO šalių. Į Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vyksiančius mokymus jų dalyviai atsiveš apie 1000 karinės technikos vienetų.
 
Didžiausias judėjimo intensyvumas Lietuvos keliuose, kaip praneša Lietuvos kariuomenė, numatomas lapkričio 4 ir 5 dienomis.
 
Lapkričio 4-ąją nuo ryto karinė technika judės maršrutais Rukla – Vievis – Maišiagala – Pabradė ir Rukla – Ukmergė – Maišiagala – Pabradė, taip pat mažesnės kolonos į poligoną vyks iš Kauno ir Radviliškio. Lapkričio 5 dieną didžioji mokymų dalyvių dalis į Gen. S. Žukausko poligoną vyks iš Alytaus, mažesnė dalis – iš Ruklos.
 
Pagrindinis pratybų „Geležinis vilkas 2019-II“ etapas truks iki lapkričio 18 dienos, o technika, planuojama, grįš į nuolatinės dislokacijos vietas lapkričio 18-22 dienomis. Iš viso pratybose dalyvaus beveik 1000 karinės technikos vienetų – tankų, pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių, artilerijos pabūklų, aprūpinimo bei administracinės paskirties transporto.
 
Visos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės Karo policijos ekipažų, tad prašoma vairuotojų, kad jie kelyje būtų atidūs ir supratingi.
 
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ organizuojamuose mokymuose „Geležinis vilkas 2019-II” beveik 4000 Lietuvos ir sąjungininkų karių iš Belgijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Vokietijos treniruosis palaikyti tarpusavio sąveiką planuojant ir atliekant puolimo bei gynybos operacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 02:00

Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo generolas majoras Valdemaras Rupšys nuo liepos 24 d. skiriamas Lietuvos kariuomenės vadu.
 
Atskiru prezidento dekretu, Seimui pritarus, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas atleidžiamas iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų nuo liepos 23 d.
 
Pagal krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau nei 5 metus.
 
Ketvirtadienį Seimo posėdyje skirti Lietuvos kariuomenės vadu generolą majorą V.Rupšį už balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 2.
 
Jo kandidatūrą teikė prezidentas G. Nausėda po krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymo. Iki šiol kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas J. V. Žukas, šiemet baigėsi jo penkerių metų kadencija.
 
Didžiausioms Lietuvos kariuomenės – Sausumos – pajėgoms gen. mjr. V. Rupšys vadovavo nuo 2016 m. Jis buvo tiesiogiai atsakingas už pagrindinių kovinių pajėgumų plėtrą: mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ modernizaciją, 2016 m. įkurtos motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vystymą, Sausumos pajėgų kovinės parengties reaguoti į šiuolaikines karines grėsmes stiprinimą.
 
V. Rupšys tarnybą Krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
 
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
 
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“ ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
 
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.20; 07:00
 
 

Generolo Silvestro Žukausko poligone parodomąja operacija penktadienį baigtos dvi savaites trukusios pratybos „Geležinis Vilkas 2019″. Sėkmingai įgyvendinę iškeltas užduotis, į savo nuolatinės dislokacijos vietas grįžta beveik 4000 karių iš 10-ies NATO šalių.
 
„Visi pagrindiniai pratybų tikslai pasiekti. Kiekvienos panašaus pobūdžio pratybos stiprina mūsų gebėjimą vykdyti kovines operacijas kartu. Taip pat noriu padėkoti už kantrybę ir palaikymą visiems gyventojams, kurių gyvenamoje aplinkoje vyko pratybos“, – teigė mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
 
Šie mokymai buvo skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio Vilko“ brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas. Pratybų metu didžiausias dėmesys skirtas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
 
Generolo Silvestro Žukausko poligone, taip pat civilinėse vietovėse aplink poligoną vykusiuose mokymuose naudotas principas „pajėgos prieš pajėgas“, kai dalyvaujantys vienetai mūšio lauke „kovoja“ vieni prieš kitus.
 
Tai leidžia vykdomas operacijas kiek įmanoma priartinti prie realaus mūšio sąlygų. Kariai treniravosi atlikti bendrus kovos veiksmus su priskirtais padaliniais. Koviniais ir kovinės paramos vienetais iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Jungtinių Valstijų buvo sustiprintas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas.
 
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose dalyvavo ir Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos kariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:16

Tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“. Vyr. srž. Virginijaus Stonio nuotr.
Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ padaliniuose šeštadienį paskelbtas mokomasis aliarmas – kariai iš kareivinių pajudėjo į karinius poligonus, o birželio 9–11 dienomis Lietuvos keliuose suintensyvės karinės technikos judėjimas, praneša Lietuvos kariuomenė.
 
Didžioji dalis karinės technikos vienetų pajudės į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje. Lietuvos kariuomenės šarvuočiai M113, Vokietijos kariuomenės tankai „Leopard II“ ir kovos mašinos „Marder“, Čekijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Pandur“, Nyderlandų „Boxer“ – tai tik dalis technikos, kurią Lietuvos keliuose galės išvysti vairuotojai.
 
Birželio 9–10 dienomis karinė technika iš Panevėžio judės Utenos, vėliau Švenčionių kryptimi. Birželio 8–11 dienomis karinė technika iš Ruklos judės Ukmergės kryptimi, vėliau Molėtų kryptimi, dalis technikos judės Kaišiadorių kryptimi, vėliau magistraliniu keliu A1 iki Vievio, iš kur tęs žygį į Pabradės apylinkes. Technikos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės karo policijos.
 
Šis karinės technikos judėjimas yra tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas“ pradžia. Dvi savaites truksiantys mokymai skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio vilko“ brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
 
Mokymų metu didžiausias dėmesys skiriamas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės (NATO PKG), Karaliaus Mindaugo husarų (KMHB) ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų (VMPB) gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką, vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
 
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose taip pat dalyvaus Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, JAV, Lenkijos kariai.
 
Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis bei naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus atliekami karinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus bei operacijų vietoves. Lietuvos keliais įvairias laikotarpiais judės apie tūkstantis vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo bei administracinės paskirties transportas.
 
Antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
 
Iš viso pratybose „Geležinis Vilkas“ dalyvauja per 4000 karių iš 10 šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.09; 15:50

Šeštadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2019-1“. Apie 4 tūkst. karių iš 10 šalių treniruosis ne tik Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) poligonuose, bet ir civilinėse teritorijose bei jų apylinkėse.
 
Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse, informuoja Krašto apsaugos ministerija.
 
„Pratybose „Geležinis Vilkas“ dalyvaus Lietuvos kariai ir mūsų sąjungininkai su skirtinga kovine technika, karių operacijas rems sąjungininkų aviacija. Pratybų tikslas yra visas šias priemones integruoti į bendrą mūšio sistemą, efektingai planuojant, vykstant į mūšio lauką ir kovojant jame. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais“, – sako pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
 
Mokymų metu didžiausias dėmesys, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, skiriamas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveika vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
 
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose taip pat dalyvaus Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariai.
 
Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis bei naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus atliekami kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus bei operacijų vietoves. Lietuvos keliais įvairias laikotarpiais judės apie 1000 vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo bei administracinės paskirties transportas.
 
Antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
 
Tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“ yra tarptautinės pratybos skirtos įvertinti kiekvienos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos bei dviejų iš brigadai pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
 
Pratybų organizatoriai, siekdami užtikrinti skaidrumą ir demonstruodami atvirumą, pakvietė karinius stebėtojus iš Baltarusijos, Rusijos, taip pat Suomijos ir Švedijos. Apie ketinimą siųsti stebėtojus informavo Baltarusija ir Švedija, kurių kariniams atstovams birželio 19 d. bus organizuota pratybų „Geležinis Vilkas“ stebėjimo programa.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 06:00

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai kursuose Lietuvoje ir JAV mokosi valdyti pėstininkų kovos mašinas, Lietuvoje vadinamas „Vilkais“, o įgytus įgūdžius jau netrukus pritaikys praktikoje.


Kariai jaukinasi „Vilkus“. KAM nuotr.

„Šiuo metu su turimomis dviem mokomosiomis pėstininkų kovos mašinomis „Vilkai“ kiekvieno kurso metu parengiame po šešis kvalifikuotus jų vairuotojus. Tokius kursus rengiame be pertraukų, norėdami užtikrinti, kad kitais metais į Lietuvą atkeliausiančias mašinas padaliniai iš karto galėtų naudoti savo pratybose“, – sako Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininkas pulkininkas leitenantas Žilvinas Gaubys. 

Gruodžio pradžioje J. Lukšos mokymo centre vairuotojų kursus pradėjo jau trečioji grupė. Praėjusį mėnesį „Vilkų“ vairuotojų kursus baigė pirmosios karių grupės, o JAV treniravosi būsimi kovos mašinų vadai.

Kariai JAV mokėsi pagal partnerių patirtį organizuoti ir vykdyti teorinį ir praktinį pėstininkų kovos mašinų komandų rengimą. Kol kas pagrindiniai kursų klausytojai ir instruktoriai – būsimi vairuotojai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, kurie ir bus pirmieji apsiginklavę šiomis moderniomis mašinomis. 

Kurso metu vairuotojai mokosi valdyti daugiau nei 35 tonų sveriančią mašiną bekelėje, ant lygios ir slidžios dangos, siaurais miško keliukais, miestuose ir greitkeliuose, taip pat tamsiu paros metu bei išbando jas specialioje ekstremalaus vairavimo mokymo trasoje. 

88 pėstininkų kovos mašinos „Vilkai“ yra didžiausias Lietuvos kariuomenės istorijoje pirkinys. Planuojama, kad Lietuvos karinius dalinius mašinos pasieks per 2019-2021 metus. 

Šiuo metu gamintojai atlieka lietuviškų mašinų prototipų bandymus ir patikrinimus. Pirmieji serijiniai gaminiai Lietuvos kariuomenę turėtų pasiekti kitų metų kovą, ir nuo tada kiekvieną mėnesį į Lietuvą bus pristatoma nuo vienos iki keturių mašinų.

Planuojama, kad visas pirkinys kariuomenei galutinai turėtų būti pristatytas iki 2021 metų rudens, o į Lietuvą atkeliavusios mašinos bus iškart perduodamos kariniams daliniams.

Krašto apsaugos ministerija sutartį dėl pėstininkų kovos mašinų pirkimo Lietuvos kariuomenei pasirašė 2016 m. rugpjūtį.

Pagal ją už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 bendros Vokietijos ir Nyderlandų įmonės ARTEC gaminamos kovos mašinos su ant jų sumontuotais Izraelio gamybos bokšteliais, ginkluotais greitašaudėmis 30 mm patrankomis ir prieštankinėmis raketomis „Spike LR“.


Kariai mokosi vairuoti „Vilkus“. KAM nuotr.

Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai. Bendru gamintojo ir Lietuvos sutarimu, pagal mūsų šalies reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o „Vilkais“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 06:00

Sekmadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas“. Pratybos apims ne tik karines vietoves, Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonus, bet ir civilines teritorijas bei jų apylinkes. Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse.

„Pratybas „Geležinis vilkas“ organizuojame siekdami treniruoti ir vertinti padalinių gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas į bet kurią Lietuvos vietą ir ten vykdyti gynybos veiksmus. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais. Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis ir naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus vykdomi kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus ir operacijų vietoves“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.

Pratybų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas treniruoti ir vertinti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveiką atliekant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais. Pirmąją pratybų savaitę, pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, padaliniai treniruosis veikti su papildomai pratyboms priskirtais padaliniais, antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.

Iš viso pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvaus apie 3,5 tūkst. karių iš keturiolikos šalių. Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Liuksemburgo karių, pratybose taip pat dalyvaus Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, JAV, Kanados, Slovėnijos ir Ukrainos kariai. 

Lietuvos keliais pratybų laikotarpiu judės apie tūkstantis vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo ir administracinės paskirties transportas. Tad gyventojai turėtų būti dėmesingi ir kantrūs.

Pratybos „Geležinis vilkas“ yra tarptautinės pratybos, skirtos įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos ir vieno iš Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-04

Sekmadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašomas Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadų susitarimas dėl Lietuvos mechanizuotos brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo (afiliacijos) Vokietijos divizijai.

Susitarimą pasirašys brigados generolas Valdemaras Rupšys ir generolas leitenantas Jorgas Vollmeris.

„Pasirašysime susitarimą, kuris atvers galimybes per mokymus ir pratybas užtikrinti tinkamą mūsų brigados pasirengimą veikti divizijos sudėtyje. Tai padės užtikrinti ir geresnį sąveikumą su Vokietijos vadovaujamu NATO priešakiniu batalionu“, – sako Sausumos pajėgų vadas brigados generolas V. Rupšys.

Nuo šių metų Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ pradėjo vykdyti bendrą karinį rengimą su Vokietijos sausumos pajėgų vienetais. Priskyrus Lietuvos brigadą Vokietijos divizijai, mokymų ir pratybų programa intensyvės. Be štabo lygmens mokymų, taip pat bus organizuojami specialistų kursai, patirties pasidalinimo seminarai. Taip pat planuojamas Lietuvos karininkų skyrimas tarnauti į Vokietijos divizijos štabą. 

Vienetų afiliacija leis užtikrinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo pasirengimą veikti aukštesniojo vieneto sudėtyje.

Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra integruota į Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, tačiau mokymų ir pratybų metu įgytos žinios padės brigados štabui užtikrinti dar geresnę brigados sąveiką su Vokietijos vadovaujamu NATO batalionu Lietuvoje. 

Susitarimas įgyvendina Ketinimo protokolą dėl Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vienetų afiliacijos, kurį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė š. m. vasarį Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime.

Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ iki šių metų mokymo tikslais buvo daugiau nei dešimtmetį priskirta Danijos divizijai, o nuo šių metų ilgametį bendradarbiavimą su danais perėmė Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-21

Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė reiškia gilią užuojautą ir linki stiprybės per NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybas Pabradės poligone nelaimingo atsitikimo metu žuvusio Vokietijos kario artimiesiems ir tarnybos draugams, Vokietijos Federacinės Respublikos vadovybei bei Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.

Krašto apsaugos sistemos vadovybė taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą mirusio kario artimiesiems ir tarnybos draugams.

Skaudi nelaimė įvyko šeštadienį, spalio 6 dieną, NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybų Pabradės poligone metu. Karys žuvo į medį atsitrenkus jo vairuojamai šarvuotai transporto priemonei.

Tyrimą atlieka Vokietijos teisėsaugos institucijos.

Daugianacionalinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje, Jonavos rajone, yra dislokuota gynybos ir atgrasymo tikslais nuo 2017 metų pradžios reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.08; 06:05

Lietuvos oro gynyba. Kpt. Ievos Gulbinienės nuotr.

Šią savaitę, rugpjūčio 20-26 dienomis, Generolo Silvestro Žukausko poligone „Budraus Grifono“ pratybose treniruojasi Lietuvos kariuomenės Oro atakos valdymo grupės. Kariai ruošiasi kitą mėnesį Čekijoje prasidėsiančioms NATO didelio masto oro operacijų pratyboms „Platus kirtis“ (angl. „Ample Strike“).

„Platus kirtis“ – tai kasmetinis renginys, kur Lietuvos kariuomenę atstovauja oro paramos vienetai ir Karinės oro pajėgos. Oro atakos valdymo grupė dalyvauja nuo 2013 metų ir jaučiamės sėkmingai įsilieję į NATO valstybių ratą vykdydami tokias užduotis ir dalyvaudami įvairaus pobūdžio pratybose. Pratybos pasižymi didele sąveika ir yra stiprus akstinas tobulėti“, – sako Generolo Romualdo Giedraičio Oro operacijų vyriausiasis karininkas kapitonas A. Bivainis.

Pratybų „Budrus Grifonas“ metu Oro atakos valdymo grupės kariai atlieka taktinį Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų lėktuvų užvedimą ant taikinių, naudodami radijo ryšį. Pasak karininko, Oro atakos valdymo grupės gali veikti tiek dienos, tiek nakties metu įvairiose operacinėse aplinkose.

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos kariuomenės Oro atakos valdymo grupė taip pat dalyvavo pratybose Sakartvele.

Oro atakos valdymo grupė – tai specifinis pajėgumas, nukreiptas į oro operacijų valdymą, remiant Sausumos pajėgų vienetus. Šis vienetas pilnai funkcionalus Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ ir šiuo metu yra vystomas Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.26; 07:02

Lietuvos kariai iš pratybų JAV grįžta įgiję vertingos patirties ir užgrūdinti. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Atokvėpio minutėlė. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais Jungtinėse Amerikos Valstijose užbaigė beveik mėnesį trukusias pratybas „NTC 18.9“ ir grįžta namo.

Pratybose Lietuvos kariai vykdė puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas kartu su JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, 56-osios „Stryker“ brigados rotacinių pajėgų kariais.

„Pratybos, kuriose dalyvavo 56-osios „Stryker“ brigados rotacinės pajėgos, buvo tikras iššūkis ir neįkainojama patirtis tiek Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariams, tiek mūsų sąjungininkams lietuviams. Lietuvos kariai, treniruodamiesi drauge su JAV kariais, petys petin atlaikė visus pratybų sunkumus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas mums visiems dar kartą padėjo geriau suprasti, kaip veikti drauge su NATO sąjungininkais, jei ateityje prireiktų kovoti kartu“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas 28-osios pėstininkų divizijos atstovas plk. Marcas Ferraro. Jis pabrėžė ypač puikią 56-osios „Stryker“ brigados ir brigados „Geležinis Vilkas“ karių sąveiką.

Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikęs į JAV su oficialiu vizitu atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

JAV kariai pratybose dalyvavo su ratiniais šarvuočiais „Stryker“, todėl lietuviai dar turėjo ir puikią progą perimti iš JAV karių patirtį, kaip valdyti pėstininkų kovos mašinas. Tokių įgūdžių jiems reikės, kai pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta Algirdo bataliono, o kita – Birutės ulonų bataliono pagrindu.

Lietuvos kariai JAV pratybų metu. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Kaip pasakoja Lietuvos kariai, pratybos JAV buvo labai intensyvios ir itin naudingos, per jas jie įgijo vertingos patirties, kaip veikti kartu su sąjungininkais, o ir alinęs karštis ir dykumos sąlygos užgrūdino Algirdo bataliono karius veikti mūšio lauke bet kokiomis sąlygomis.

Pratybos „NTC 18.9“ vyko JAV nacionalinio pratybų centro „Fort Irwin” poligone, esančiame Kalifornijos valstijoje. Jose dalyvavo apie 130 Algirdo bataliono ir apie 5 000 karių iš įvairių JAV kariuomenės padalinių.

Pratybose kartu su Algirdo batalionu taip pat dalyvavo kariai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos.

Pratybų akimirka. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikę ir į JAV su oficialiais vizitais atvykę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Prieš mūšį. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ (angl. „State Partnership Program“) vyksta jau 25 metus. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, per ketvirtį amžiaus įvyko daugybė bendrų renginių, pradedant patirties apsikeitimu mokymų, seminarų ir susitikimų metu, daugybe bendrų atmintinų datų minėjimų, karinių pratybų, baigiant bendru dalyvavimu tarptautinėje operacijoje Afganistane 2009-2012 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.19; 06:30

Lietuvos padangėje – Lietuvos trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aš matau Lietuvą kaip BALTIJOS GELEŽINĮ VILKĄ, matau šalį, kurioje gyvena daugiau kaip 4 milijonai lietuvių. Aš matau Lietuvą, kur lengva rasti patinkantį, gerai apmokamą darbą visiems, norintiems dirbti. Aš matau šalį, kurioje žmonės tinkamai gali panaudoti įsigytą išsilavinimą savo darbe. Aš matau Lietuvą, kurioje vyriausybė yra skaidri ir sąžininga.

Aš matau šalį, kurioje valstybė sukuria tinkamas sąlygas visiems tinkamai gyventi. Aš matau vietą, kurioje ūkininkai augina natūralius ekologiškus produktus, kurie ne tik yra vartojami vietoje, bet ir turi didelę paklausą visame pasaulyje. Aš matau šalį, kurioje darbdaviai, įskaitant vyriausybę, vertina ir gerbia savo darbuotojus. Aš matau ir švietimo sistemą, kurioje mokytojai gerbiami ir gerai apmokami. Aš matau nuostabią šalį, su sveikatos priežiūros sistema, kuriai nėra lygių, kur gydytojai ir slaugytojai neprivalo imti kyšių, kad išgyventų.

Aš matau gražią šalį, kurioje pensininkai yra gerbiami ir gali gyventi savo sidabrinius metus be būtinybės raustis šiukšlėse ar rinkti butelius. Aš matau tvirtą gynybą turinčią šalį, kurioje kariuomenei reiškiama didelė pagarba ir su kuria kitomis šalimis geriau nesipykti. Aš matau šalį, kurioje politinės partijos dirba šalies gerovei ir nevalkioja viena kitos po purvą. 

Lietuvos vėliava – motociklininkų rankose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aš matau šalį, kurioje žmonės yra patriotai, gerbia vienas kitą, kur toleruojamos skirtingos nuomonės, kurioje žmonės gyvena moralia ir patriotine dvasia. Paprastai tariant,  aš matau šalį, už kurią kovojo ir žuvo partizanai, kentėjo Sibiro tremtiniai ir politiniai kaliniai. Jei sutinkate – tada mes visi turime vienytis ir atlikti eilę būtinų darbų.

Lietuvos ekonominis planas

Būtini esminiai pokyčiai gyventojų emigracijos sustabdymui iš Lietuvos ir jų sugrįžimo skatinimui. Tam reikalinga Vyriausybės vienybė ir tvirta politinė valia. Šio straipsnio rekomendacijos apima tik ekonomiką. Kiti dalykai, tokie kaip informaciniai karai, teisingumo sistema ir požiūris į darbuotojus, taip pat moralinės, patriotinės ir dvasinės vertybės, bus atskiro straipsnio tema. Lietuvos seimo nariai TURI sutelkti dėmesį į kursą, skirtą valstybės laivui. Tvirtai stabdyti visus smulkmeniškus skandalus, įžeidinėjimus ir kačių kovas. Laikas Veiksmui yra čia ir dabar. Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja šimtas „Boeing 747“ lėktuvų, toks išvykstančiųjų mastas. Ar ne laikas labai susirūpinti? Toliau pateiktas dalykų sąrašas nėra baigtinis, tačiau tai strateginio plano pagrindas.

Išlaidų mažinimas

Lietuvos vėliavos spavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

  1. Siekiant skatinti verslą ir turizmą – reikėtų parduoti daugumą ar visus senus ir gražius vyriausybės pastatus, esančius senamiestyje, ir perkelti šias įstaigas į naujus modernius. Padaryti tai, konsultuojantis su Vilniaus miesto žinovais – tai pagrindinis planas turizmui. Gražus, istorinis senamiestis turi atlaisvinti šį nekilnojamąjį turtą įmonėms – mokesčių mokėtojams. Tai sumažintų eismo srautą, kurį senamiestyje sukelia vyriausybės darbuotojai, vairuojantys automobilius. Senamiestis be automobilių galėtų būti atlygis.
  2. Pilnai privatizuoti „Lietuvos Geležinkelių“ ir „Mažeikių Naftos“ įmones.
  3. Sumažinti Seimo narių skaičių. Tai būtų geras pasiaukojimo pavyzdys, kaip ir simbolinis darbo užmokesčio sumažinimas. Kelionių ir biuro išlaidų sumažinimas pakeltų visuomenės pasitikėjimą.
  4. Peržiūrėkite visas Vyriausybės įstaigas iš nulinės biudžeto sudarymo pozicijos. Tegul jos pateisina savo egzistavimą ir išlaidas. Pašalinkite besidubliuojančius ir nereikalingus skyrius bei personalą. Suteikite pagrįstą darbo užmokesčio padidinimą ir premijas likusiems žmonėms už jų nuopelnus, skirdami tam iš anksto nustatytą taupymo procentą. Vyriausybės poreikis turi būti sumažintas 25% ar daugiau, tuo pačiu didinamas likusių valstybės tarnautojų darbo užmokestis.
  5. Aš skatinu vyriausybę toliau stiprinti mokyklas ir universitetus – sumažinti administracines išlaidas. Padidinti mokytojų atlyginimus procentine dalimi iš sutaupytų lėšų.
  6. Atlikti mokestinę amnestiją, siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką, paskelbti ribotą laikotarpį įmonėms ir asmenims išeiti iš šešėlių. Nustatyti atgalinių mokesčių terminus iki metų ar dvejų. Mokėjimo terminai ir sąlygos turi būti išbandomi, probacija turi būti šio proceso dalis.
  7. Persvarstykite ir derėkitės dėl Lietuvos Vyriausybės skolos, kad gautumėte gauti geresnes sąlygas.

Vilnius, Katedros aikštė. Švenčiama Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Su šiomis santaupomis Lietuvos Vyriausybė galėtų puikiai prisidėti prie Lietuvos fiskalinio skatinimo. Kaip žino bet koks geras ne sovietinis ekonomistas – privataus sektoriaus pinigai yra didesni nei vyriausybės stimulai, taigi jie grįžta į ekonomiką. Paradoksalu tai, kad taip pat padidėja mokesčių pajamos. Tai paskatina mūsų kitą žingsnį.

Mokesčių lengvatos

  1. Pašalinkite visus PVM mokesčius maisto produktams ir sumažinkite šilumos mokesčius.
  2. Pajamų mokesčio atostogos visiems lietuviams, verslo savininkams, kurių pajamos nesiekia Europos Sąjungos nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Siūlykite dvejų ar daugiau metų pajamų mokesčio atostogas!
  3. Mokesčių atidėjimas į ateitį, siekiant sukurti darbo vietas didelėse įmonėse. Bendrovės turi galimybę panaudoti banko kreditų dalį naujų darbuotojų samdymo išlaidoms.
  4. Sumažinti socialinio draudimo mokesčius iki Europos standartų. JAV šis skaičius yra 127 200 USD.
  5. Mokesčių sumažinimas turi papildomos naudos iš faktiškai didėjančių mokestinių pajamų, nes atlaisvintos lėšos sukuria naujų darbo vietų ir plečia ekonomiką. Tai buvo išbandyta ir tai veikia. Taip padarė J. F. Kenedis, taip pat Ronaldas Reiganas. Deja, pasireiškė viena iš Merfio taisyklių „Vyriausybės pajamų padidėjimas paskatino vienodą ir dar didesnį išlaidų augimą toje pačioje vyriausybėje“. Reikia vengti šio neigiamo elemento.

Kiti žingsniai ekonomikos tobulinimui

Kovo 11-oji – Vytauto Visocko (Slaptai.lt) fotografijose

  1. Plėtoti Lietuvos produktų ir paslaugų pardavimo rinkodaros planus užsieniui, rengti Lietuvos diplomatus ir išeivius, kad jie mokėtų parduoti lietuviškus produktus. Šiam tikslui reikia nusipirkti dalį TV, laikraščių, žurnalų rinkos Lietuvos įvaizdžiui formuoti. Užsienio reikalų ministerija turi koordinuoti ir padėti privačiam sektoriui. Surenkite konkursą geriausiai rinkodaros įmonei nustatyti, kuri sukurtų stiprų prekės ženklų planą Lietuvai. Investuokime į tai, kad Lietuvoje būtų atliekami reikalingi darbai šioje srityje. Tam reikia gauti lėšų – žiūrėkite, kokią nuolatinę pridėtinę vertę CNN ir BBC sukuria Makedonijai, Singapūrui, „Emiratams“, bet niekada ten nesimato Lietuvos prekių ženklų ir jos nuostabių produktų bei žmonių.
  2. Ekologiniai žemės ūkio produktai – sūris, sviestas, grūdai, grybai, mėsa, dešrelės ir t.t. Reikia, kad šiems produktams būtų suteiktos vyriausybės garantijos dėl kokybės ir grynumo.
  3. Parduokite Lietuvos švietimo paslaugas, medicinos, aviacijos – kaip ES centro.
  4. Turizmas.
  5. Paslaugų ekonomika – verslumo galimybės.
  6. Administraciniai centrai.
  7. Užbaikite sėkmingų verslininkų niekinimą. Jie yra darbo kūrėjai, todėl turėtume jais didžiuotis, o ne pavydėti ir juos naikinti. Juokinga ir liūdna, kaip mes mylime užsieniečius – Bransoną, Geitsą ir kitus, bet nematome savopačių. Pakanka kalbėti apie Spekuliantus ir pajamų nelygybę. Jūs nepagerinsite šalies ekonomikos ir gerovės, paimdami pinigus iš tų, kurie juos turi, ir atiduodami tiems, kurie jų
    Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

    neturi. Pinigai plaukia į svetingą šalį, kurioje sukurtos sąlygos jų augimui. Ir pinigai išeina, jei nėra pasitikėjimo šalimi ir jos vyriausybe.

Vietoj to, kad keiktumėte tuos, kurie išvyksta, sudarykime tinkamas sąlygas, kad jie pasiliktų ir savo pinigus investuotų.

Istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas Kęstutis Eidukonis. Kęstučio Kazlausko nuotr.

  1. Atlikite visus išpuolius prieš rinkodarą finansinėms ir kitoms paslaugoms bei apdirbamojoje pramonėje, kad jos įtrauktume į ES per Lietuvą. BREXIT yra puiki galimybė Lietuvai. Kiti jau yra ten, ir mes turime juos įveikti.
  2. Skatinti verslininkus įsteigti Lietuvos aviakompaniją – privačią ne vyriausybinę – apsvarstykite ilgesnes mokesčių atostogas.
  3. Apsvarstykite privataus laivo registro planą. Tai iš tikrųjų yra partnerystė tarp vyriausybės ir privačios įmonės.
  4. Nedrauskite alaus ir vyno pardavimų nuo šaligatvio – prarastumėte daug turistų ir pajamų. Alkoholikai ten paprastai negeria. Daugelis Seimo narių man teigė, kad nėra plano uždrausti alkoholio pardavimo šaligatvių kavinėms, tačiau žiniasklaida skelbia kažką kita. Dėl besaikio alkoholio vartojimo turime imtis kitokių teigiamų žingsnių: gydymo, vilties į ateitį sukūrimo, švietimona, o jei reikia, tai ir priverstinio įsikišimo, sudarant sąlygas  žmonėms gydytis.
  5. Sustabdyti kalbas apie naujus mokesčius – visuomet, kai Lietuvos vyriausybės pareigūnas atneša naują mokestį. JAV investuotojai arba pabėga, arba atsisako investuoti į Lietuvą. Lietuvai pavyko sukurti tam tikrą JAV administracijai atitinkantį padalinį, tačiau to neužtenka, kad visa bendrovė deklaruotų, jog ji yra kaip namuose Lietuvoje. Pažvelkime į Airiją. Airija visoms įmonėms sudaro tokias sąlygas, kad jos deklaruoja savo namus tenai, ne tik kai kurias jų dalis. Tai iš tikrųjų atneša pajamas.

Paprastai tariant, mums visiems reikia imtis darbų, kad būtų sukurtas BALTIJOS GELEŽINIS VILKAS .

Teksto autorius yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos ilgametis narys, istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas, plk. lt. Kęstutis Eidukonis.

2018.05.10; 07:39

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis susitiko su Norvegijos gynybos ministru. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Norvegijos gynybos ministru Franku Bakke-Jensenu, su kuriuo aptarė dvišalį Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą stiprinant gynybos pajėgumus ir didinant pajėgų sąveikumą.

Anot pranešimo, tarp kitų aptartų klausimų – šalių siekiai artėjančiame NATO viršūnių susitikime, NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, saugumo situacija regione ir auganti Rusijos grėsmė.

„Tiek Lietuva, tiek Norvegija yra nedidelės šalys, abi turinčios sienas su Rusija, tačiau mūsų valstybių istorija susiklostė skirtingai, todėl Lietuvos patirtis kovojant su Rusijos keliama grėsme yra labai vertinga“, – sakė Norvegijos gynybos ministras.

R. Karoblis, pristatydamas Rusijos keliamas grėsmes, pabrėžė, kad saugumo situacija negerėja. „Rusija ir toliau siekia didinti įtaką regione, todėl būtinas oro gynybos stiprinimas bei tolimesnis NATO atgrasymo priemonių užtikrinimas, įskaitant NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą regione, kurio kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja ir Norvegijos kariai“, – pažymėjo R. Karoblis.

Pasak Norvegijos gynybos ministro F. Bakke-Jenseno, tarptautinis bendradarbiavimas prasideda nuo kaimynų, ir tai yra geras būdas užtikrinti stabilumą regione. „NATO priešakinių pajėgų batalionas yra puikus kolektyvinės gynybos pavyzdys“, – pažymėjo jis.

Kalbėdami apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą, Lietuvos ir Norvegijos ministrai sutarė, kad svarbiausia – užtikrinti greitą NATO vadovavimo struktūros pertvarką, tarpusavio sąveikumo gerinimą ir karinio mobilumo supaprastinimą.

Trečiadienį R. Karoblis Krašto apsaugos ministerijoje priims Lietuvoje viešinčią Norvegijos karališkąją porą – kronprincą Haakoną ir kronprincesę Mette-Marit, kurie susitiks su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnaujančiais Norvegijos kariais, jos vadu pulkininku leitenantu Wolfu Rudigeriu Otto’u ir NATO Pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadu pulkininku leitenantu Jakobu Sogardu Larsenu.

Vėliau Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai vyks į Generolo S. Žukausko poligoną Pabradėje, kur susitiks su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir į ją integruotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe bei joje tarnaujančiais Norvegijos kariais. 2017 metais Norvegija prie NATO kovinės grupės prisidėjo atsiųsdama į Lietuvą apie 200 karių su įvairia karine technika ir ginkluote. Pirmajam šių metų pusmečiui Norvegija yra skyrusi per 40 karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 08:27

Į Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir įrengimų depą Kaune penktadienį atgabentos dvi mokomosios pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Vilkas“.

„Šis projektas žymį kokybinį šuolį modernizuojant kariuomenę, aprūpinant ją šiuolaikine technika, ir ginkluote, kuri priartina prie NATO standartų ir tiesiogiai prisideda prie visų mūsų saugumo stiprinimo“, – pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, apžiūrėjęs pirmąsias dvi mokomąsias pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“.

Mokomosiose PKM nėra ginkluotės ir dalies kitų sistemų, kuriomis bus aprūpintos kovinės PKM. Jose sumontuota papildoma įranga, palengvinanti instruktorių darbą ruošiant vairuotojus.

Šiuo metu vyksta mokomųjų PKM perėmimo iš gamintojo procedūros, kurias baigus, jos oficialiai taps Lietuvos kariuomenės nuosavybe. Šios mašinos jau kitąmet bus naudojamos Lietuvos karių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vairavimo įgūdžiams formuoti.

Pagal sutartį Lietuvos kariuomenė įsigys 88 kovines PKM, o pagal atskirai įsigyjamą logistinį paketą – 3 mokomąsias PKM. Į logistinį paketą taip pat įeina remonto dalis, techninė gamintojo logistinė parama, techninė ir metodinė dokumentacija, taip pat simuliacinės ir mokymo priemonės, speciali įranga ir priemonės tinkamai PKM „Vilkas“ priežiūrai, taip pat šaudmenys ir kitos priemonės.

2016 m. rugpjūčio 22 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl PKM „Boxer“ pirkimo Lietuvos kariuomenei. Už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 PKM, pagamintos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus.

Pirmosios kovinės PKM į Lietuvą bus atgabentos 2019 metų pradžioje.

Bendru gamintojo ARTEC konsorciumo ir Lietuvos sutarimu, pagal Lietuvos reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir Lietuvos kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o pėstininkų kovos mašina „Vilkas“.

Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.19; 00:30

Ar apie paminklus Lietuvoje jau viskas pasakyta ir belieka tik apibendrinti – Vilniuje bus iškastas bunkeris, Kaune pastatytas karžygys, Lietuvoje plėsis kapinės ir visiems laikas nusiraminti?

Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lukiškių aikštės įpaminklinimo projekto kontekste pasigirsta balsų, kad „reikia susitarti“, galbūt nieko nebestatyti. Tačiau, kai nėra dėl ko susitarti, reikia ginčytis, kalbėti, nes kai nebekalbėsime apie tai, kas mums svarbu ir dėl ko skauda, beliks tik pastatyti paminklinį kapinių akmenį. Galima ir ne akmenį, o masyvią, didelę, tipinio kapinių paminklo kopiją su kryžiumi, pavardėmis mirusių, išvykusių, negrįžusių. Galima ir be pavardžių, skirtą visiems mirusiems mūsų tėvams ir protėviams.

Tokį paminklą derėtų pastatyti aikštėje prie Seimo, Vyriausybės ar Vilniaus savivaldybės, ne protesto vardan, bet kad primintų, jog visi keliai anksčiau ar vėliau ten nuves. Jeigu norime pažvelgti su ironija – galima pastatyti urną, ji užims mažiau vietos, dar tilps miesto infrastruktūrai reikalingi padargai, komunikacijų tinklai, pastatai.

Daugiau nei paminklas

Tačiau kol urnos ir antkapio šalies piliečiams nepastatė, pelenų neišbarstė, o kūnai nesutrūnijo, kol jie yra gyvi – kalbės. Akivaizdu, kad Lukiškių aikštės paminklinio įprasminimo klausimas pasitarnaus atvirai vertybinei diskusijai, bent tokia yra ir bus jo prasmė bei indėlis Lietuvai. Diskusija vyksta – ir ji daugiau nei eilinis pasipilstymas, kokia gera ar bloga valdžia. Šįkart diskusija tampa net labai prasminga, nes kalbama daugiau nei apie monumentalųjį meną ir net daugiau nei apie vieno ir kito mūsų valstybės istorinio tarpsnio praeities pagerbimą. Kalbama apie dabartį, kas ir kokie esame, kokia yra mūsų tauta ir valstybė, kur mes ir ji eina ar yra vedama. Taip pat atsakoma į klausimą, kas yra tie valstybės vedliai – tarpvalstybinės sąjungos, prezidentai, kultūros komisijos Seime pirmininkai, o gal yra ir visuomenė, piliečiai, mirtingieji?

Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad atkūrėme tik Lietuvos Nepriklausomybę, bet jokios Lietuvos ateities vizijos nesukūrėme, „gyvename ir tiek“, kaip kam išeina, išmirštame, išvažiuojame, kažkoks nuošimtis apsukresnių žmonių susikūrė karjerą, „pasidarė pinigą“, gyvena geriau, kiti – blogiau. Kaip vanduo Nemune ir Neryje, bėga ir nuneša tėkmė miestų valymo įrenginiuose išvalytus ir iš dirbamų laukų pesticidais praskiestus vandenis, tik kiek gamta pajėgia, tiek pasipriešina, atsijoja. Dalis šalies visuomenės galvoja kaip išgyventi, kita – kaip gyventi geriau, tačiau gėris apsiriboja prestižu, karjera, Mamona, blizgesiu ekrane, žurnalo viršelyje, saviškių elito citadelėje.

Nuo erdvės ir laiko – iki vamzdžio

Vilnius iki šiol neturi paminklo Laisvei. Užtat turi Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arką“. Slaptai.lt nuotr.

Paminklai yra simboliai, patinka jie mums ar nepatinka, bet monumentalus menas turi šią keistą ir paslaptingą savybę, nori ar nenori, bet jie tampa simboliais – jei pavyksta taikliai atspindėti gilesnes krašte gyvenančiai visuomenei svarbias reikšmes. Kai nepavyksta – paminklai tiesiog atspindi buitį, tačiau ne taip retai ne visiškai tą, kurią menininkas norėjo parodyti, jei kažkurią akimirką prie kūrinio prisiliečia Dieviškojo kūrėjo ranka.

Genijų kūriniai dažnai pranoksta laiką, yra daugiaprasmiai, iš jų semiasi įkvėpimo būsimos kartos. Amatininkų kūriniai, jei stropiai, talentingai, savo srities meistrų gaminti, dažniau apsiriboja buitinėmis reikšmėmis.

Yra ir trečioji grupė – vamzdininkai, jie ne tik Lietuvos gėda – tai per visą pasaulį besiritančių pokyčių atspindys – triukšmo ir tuštybės, turto vertės suabsoliutinimo, bejėgiškumo ir susitaikymo, paniekos sau ir visuomenei simboliai. Pasaulis – be vertybių – prie Neries Vilniuje sumontuotas vamzdis kaip tik toks yra, tad ir tapo taikliu beprasmybę išreiškiančiu simboliu.

Keistas paminklų rinkinys Vilniuje

Kokie paminklai po Nepriklausomybės atgavimo sostinėje atsirado? Už rėmėjų lėšas Katedros aikštėje pastatytas „Gedimino sapnas“ atspindi tuo metu vyravusį valstybės skurdą – patį tikriausią, nes solidesniam monumentui be tų laikų komersantų, o valstybei pastatyti už savo, t.y. visų piliečių į biudžetą sumokėtas lėšas, pinigų neturėta. Apsipratome su tuo paminklu, nors sarkazmo apie jį daugoka – vieni juokauja, kad pavaizduotas lunatikas, kiti, kad narkomanas ir t.t. Niekas nesupranta, ką reiškia tas šunelis po Gedimino kojomis, nes reikėtų išties kažkuo apsirūkyti, kad susietum tą padarėlį su ant kalno staugiančiu geležiniu vilku. 

Karalius Gediminas. Paminklo autoriai – Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Yra rimtai pasvarstančių, kad tai paminklas klajokliui – medžiotojui su arkliuku bei šunimi ir pan. Skurdas ir lieka skurdu, nepavyko jo paslėpti skulptūros kompozicijos autoriui.

Kitas svarbus paminklas – karaliui Mindaugui. Jis jau brangesnis, pagamintas iš vientiso akmens luito, tik kažkodėl iš karto buvo pramintas Kalėdų seneliu. Pravardė taikli, matyt todėl jis tapo savas ir artimas, kasdieniškas, anonimiškas ir nereikšmingas. Su juo net apsiprasti nereikėjo, pastatė ir lai stovi, galėtų būti, galėtų ir nebūti, nes jis nieko nereiškia. Net kapinėse žmonės ne visada prieitų perskaityti, kam skirtas, neperskaito ir skverelyje prie Nacionalinio muziejaus.

Didžiausias Vilniaus paminklas – Valdovų rūmai, – tai vieno žmogaus ambicija. Paminklą pastatė Panevėžio Statybos trestas Algirdui Mykolui Brazauskui už mokesčių mokėtojų gana nemažus pinigus, užteko jų ir statytojams, ir pagerbtiesiems. Jis dera su priešingame Katedros kampe pastatytu stiklo ir akmens plokščių kubu, tiesa, ten ne paminklas, bet viešbutis. Tačiau jis taip pat simbolizuoja iškovotos Lietuvos Nepriklausomybės vieną iš rezultatų – staiga praturtėjusių Lietuvos žmonių laisvės sampratą – „viskas leista“, kurį labai taikliai ir demonstruoja šis Gedimino pilies papėdėje priešais Katedrą išdygęs statinukas, atskleidžiantis vertybinius pokyčius, įvykusius žmonių galvose – nuo politikų iki verslininkų, nuo paminklosaugininkų iki architektų. Po to jau buvo galima statyti bet ką ir bet kur, svarbiausia – turėti pinigų ir įtakos sprendimų priėmėjams.

Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Todėl vėliau jau natūraliai atsirado ir tas vamzdis prie Neries – paminklas beskonybei bei sostinėje statytinų paminklų atrankos komisijų, jų meno, kultūros ir pilietinio sąmoningumo – ir tų, kurie kūrė, ir kurie vertino bei sprendė – vertybinių pasirinkimų galutinis atspindys.

Prie Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtos Vilniuje dar yra paminklas „Laisves kelias“, kitaip dar vadinamas „Siena“ (jis irgi pretendavo į Lukiškių aikštę)  – tai paminklas verslo planui. Piliečiai nusipirko plytas, jas į paminklą sumūrijo ir lai trūnija. Kad tokiu būdu pagerbtas ir įprasmintas 1989-ųjų metų įvykis – Baltijos kelias – buvo ir liko kontraversiškos nuomonės.

Yra dar tų paminklinių, prasmingų ir beprasmių skulptūrų arba bent jau taip vadinamų kompozicijų Vilniuje daugiau, tačiau jau ir išvardintų pakanka, kad būtų galima konstatuoti visišką sostinės erdvių užpildymo kultūrinį, istorinį, pilietinį eklektiškumą.

Prie bendros eklektikos pritampa

Dabartinis Kultūros ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir Šiuolaikinio meno centro konkursą laimėjęs projektas Lukiškių aikštėje, iš esmės toks pat svarbių Lietuvai dalykų įprasminimo tęstinumo pavyzdys. Idėja priešais buvusius KGB rūmus pastatyti paminklą rezistencijai – prasminga, tačiau ar vykusi? Labai taikliai ją apibudino teisės filosofas ir teoretikas, M. Romerio universiteto profesorius dr. Alfonsas Vaišvila, „Alkas“, „Pozicija“ ir kt. interneto portalų išplatintame komentare: „Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“. Bunkeris – tai slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“ <…> Slapukai, suprantama, nieko negali iškovoti, nes jų tikslas – ne aktyviai veikti, o slėptis, rūpintis tik savo asmeniniu saugumu. Taip pažeminti mūsų laisvės kovotojų nedrįso net sovietai. Bunkeris gali būti partizanų buities, bet ne kovos ir į ją kvietusios idėjos simbolis. Tai siaurai buitinis, be apibendrinančios, kviečiančios ir uždegančios minties statinys ir dėl to neturintis net simboliui būdingų požymių“.

Belieka profesoriui pritarti, kad bunkeris nėra nei rezistenciją reprezentuojantis objektas, nei simbolis. Tačiau, „kažkas“ jis yra, reikšmę toks pasirinkimas vis dėlto turi.

Diskredituotas dar nepastačius

Tai, kad jau juokiamasi dar iš nepastatyto paminklo – liūdina, nes toks juokas gali būti tik iš nevilties, nors humoras nuteikia pozityviai, tad gal ir nėra blogiausias dalykas. Tik reiškia, kad pastačius šį paminklą, reikės saugoti jį nuo vaikų su rogutėmis ir miestiečių su šunimis, jeigu ne blogiau. Kai tik idėja apie bunkerį pasklido, gana rimtai socialiniuose tinkluose buvo užvirusi diskusija, kad bunkeris Lukiškių aikštėje jau yra – dešiniajame kampe prie Gedimino prospekto – kam reikia antro? Užtektų tik lentelę perkabinti, kad čia „bunkeris“ ir būtų sutaupyta pusė mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. 

Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Negalima teigti, kad statytino paminklo ir jau esančio požeminio tualeto sąsaja visiškai pritempta. Bunkeriuose žmonės turėjo gyventi, tad kaip bežiūrėtum, turėjo ten atlikti ir fiziologinius reikalus. Šiuolaikiniam menui tokie įvaizdžiai, metaforos ypač būdingi – kiek jame viduriavimo, nusirenginėjimo, primityvaus natūralizmo. Galbūt tai ir yra tos asociacijos, kuriomis gyvena projektus vertinusios komisijos nariai, tačiau ar tikrai tai yra dalykai, kuriuos norėtume pabrėžti, palikti ateities kartoms statydami jiems paminklus? Ar tokį savo įprasminimo atminimą bent įsivaizdavo rezistencijos kovotojai. Vytis, trispalvė, Gedimino stulpai, galų gale – kryžius, jiems buvo reikšmingi simboliai, tokie už kuriuos ryžosi mirti, iškęsti gyvenimą bunkeriuose, ne tam, kad išliktų, o tam kad kovotų. Kokia tamsa besupo juos žemėse įkastuose kapuose, sielos į šviesą veržėsi, o kai nebesiveržė, rezistencija baigėsi.

Pigus ir brangus skurdas

Nebus per drąsu apibendrinti, kad bendras sostinės naujųjų paminklų prasminis bruožas – dviejų polių supriešinimas. Paminklai atspindi skurdą arba prabangą, o vidurio nėra. Beskoniai todėl, kad valdiškų paminklų statybas diktavo mažiausios kainos kriterijai, o komerciniai statytojai statė stiklinius namus, o ne paminklus, jiems rūpėjo kuo pigiau išsipirkti vietą ir, jei buvo privalu statybų plane įdėti „kultūrinį akcentą“ – tai buvo pasirenkamas kuo pigiau realizuotinas variantas.

Įsivaizduota, kad tie „akcentai“ vertės nekuria, tad kam išlaidauti, niekas jų nenusipirks ir neišnuomos, paminklai tik statybos išlaidų, o ne pajamų „eilutės“. Tokių paminklų – skulptūrų, kurie tėra miesto urbanistikos elementai Vilniuje irgi esama, tarkim, Europos aikštės architektūrinis sprendimas, verslo trikampyje prie Neries du suraityti vamzdžiai ir kt. Prie jų tas kalnelis – bunkeris Lukiškių aikštėje visiškai derėtų. Apie kokias nors menines vertes ir kalbėti neverta, nes miesto erdvių urbanizavimas, stengiantis į jas sugrūsti kiek įmanoma daugiau gyvenamųjų ar komercinių pastatų, prekybos centrų, bereikšmių figūrų tam, kad vienas pastatų kompleksas šiek tiek skirtųsi nuo kito, tėra tik urbanistikos elementai ir jokių prasmių ar meno ten ieškoti ir neverta.

O kalbant apie paminklus tenka pripažinti – kokia valstybė, tokie ir jos paminklai, taip ji ir gerbiama. Belieka tik apgailestauti, kad nebuvo sukurta Lietuvos istorinio paveldo įprasminimo ir įpaminklinimo vieningos strategijos. Tėra tik miestų teritorijų bendrieji ir specialieji planai – kas, kaip išmano, taip ir planuoja, juk stiklinis kubas Katedros aikštėje irgi buvo kažkaip suplanuotas.

Planai yra vieši, tačiau nei kas jais domisi, nei pasižiūri į visumą, lindi savo urveliuose ir stengiasi iš jų nesirodyti. Instituciškai – ši sritis turėtų būti Aplinkos ministerijos rūpestis, istoriškai – Kultūros ministerijos, tačiau, galiausiai, – niekieno. Taip pat galima kelti klausimą, kodėl dėl tokių dalykų nebuvo bendro jei ne visuomenės, tai bent partijų sutarimo. Tačiau ar daug yra dalykų, dėl kurių Lietuva ir Lietuvoje susitarta. 1992 m. mus susitelkti privertė priešas ir reali grėsmė. Susitarėme dėl 2 proc. gynybai, tačiau ar savo iniciatyva, ar vėlgi priversti susitarti dėl tų pačių grėsmių, baimės, kratymosi atsakomybės už savo pačių valstybę.

Laisvei paminklų nebestatome

Nesusitarėme dėl valstybės ateities vizijos, tad ir neturime jos, gyvenime iš inercijos, todėl valstybingumo simboliai mums ir tampa bereikšmiai, ar kalbėtume apie istorinius faktus, ar asmenybes. Nevykę sprendimai yra išjuokiami, bent jau tuo prasiskaidriname sau pilką kasdienybę. Galbūt ir tie mūsų paminklai, jau pastatyti ir statomi šiuo metu, ir išreiškia tai, kas esame ir kokie esame. Jeigu menininkui rezistencija asocijuojasi su slapstymųsi bunkeriuose, o ne su kova už laisvę – tai nieko ir nepadarysi. Toks yra nuoširdus jo požiūris ir natūrali būsena. Juk dauguma menininkų, jei dirbtuves ir turi, – tai kur nors rūsiuose, savotiškuose „bunkeriuose“, kaip jie sako – „yra pasitraukę į vidinę rezistenciją“.

Savo paminklais reprezentuojame skurdą, kuris nėra ir negali būti vertingas ir labai meniškas, o tik apgailėtinas, kad ir savas, bet – tai vergų simbolika. O tas prabangus, tuščias, vartotojiškas kičas, kurio apstu prie kiekvienos stiklinės dėžutės ir jos viduje – teparodo tuštumą ir kūrėjų, ir užsakovų sielose.

Už laisvę nebekovojame, todėl nebekuriame ir nebestatome laisvei skirtų paminklų, netgi nebestatome laisvų paminklų, nes jie kainuoja, o vadinamajam elitui reikia tokių monumentų, kokie yra jie patys, t.y. paminklai negali pranokti jų žmogiškosios savivertės, turi būti tokie, apie kuriuos galima diskutuoti. O diskutuoti yra paprasčiau apie vamzdį, net galima iš jo juoktis, o ne apie kryžių, Gedimino stulpus, nes apie juos diskutuoti būtų jau pernelyg rizikinga.

Vytis – ką reiškia ir kaip išreikšta?

Juo labiau sudėtinga diskutuoti apie Vyties ženklo semantiką. Visuomenė dėl Vyties ženklo įprasminimo Lukiškių aikštėje sutarė, tačiau diskusijos, koks jis turėtų būti, bemaž nesigirdėjo.  Derėtų atminti, kad Vytis turi aiškiai išreikštą semantinę veržlumo reikšmę, be išimties visur atpažįstamą net ir primityviai padarytoje senojoje heraldikoje. Egzistavo tas veržlumas ir tarpukario Lietuvos skulptoriaus Juozo Zikaro, Laivės paminklo Kaune autoriaus, litų monetų bareljefuose, nes šalis už laisvę tebekovojo ir jos vertę suvokė.

Lukiškių aikštei labiausiai tiktų įspūdingas Vytis. Slaptai.lt nuotr.

Žirgas jau mūsų laikais pradėjo uodegą kiloti – tai aukštyn, tai žemyn, galiausiai, Lukiškių aikštės projekte iš viso žirgelis pasibaidė – matyt, išvydęs, kas jo tėvynėje dedasi. Diskusija dėl herbe esančio svarbiausio prasminio simbolio pavaizdavimo monumente buvo ir yra reikalinga. Herbas ir Vytis herbe – yra ženklai – simboliai, neturėtume nuo jų nutolti. Tektų mestelti akmenėlį ir į mūsų skulptorių daržą. Nebemoka jie išreikšti natūralistinių objektų plastikos, nes tokius monumentus pagaminti daug sudėtingiau, reikia išmanyti geometriją, anatomiją – daugelį dalykų.

Modernias ar modernizuotas figūras raizgyti žymiai paprasčiau, kažkas nepavyksta – menininkas gali aiškinti, kad taip ir buvo sumanyta. Keistokos mūsų paminklinio Gedimino kūno proporcijos Katedros aikštes kompozicijoj, Mindaugas – tikslesnis, tačiau tokių paminklų visame pasaulyje pilna, galėjo amatininkas su metru proporcijas bet kur pasitikrinti, be to ir rūbų klostės supaprastino užduotį. Netgi dėl Vincui Kudirkai skirto paminklo, kuris diskusijų nei dėl vietos, nei dėl prasmės nekėlė, dėl proporcijų kritikos buvo. Galima paminėti ir biustą A. M. Brazauskui kapinėse – jis iš tiesų gyvenusį žmogų primena tiek pat, kiek ir dabartiniai valdovų rūmai kažkada egzistavusius – kažkuo abu tie paminklai, biustas ir rūmai, panašūs. Tegu plastikos meno profesionalai sprendžia, ar kūrėjai su dabartine Vyties ženklo įprasminimo užduotimi susidorojo. Matyt, abejonių kilo, nes Kaune, kur dabar ketinama realizuoti aikštei Vilniuje numatytą projektą, kalbama jau apie du skirtingus Vyties paminklus skirtingose miesto vietose.

Kaunas su Vytimi, bet Lietuva be sostinės

Tenka pripažinti Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslininkiškus sugebėjimus ir sumanumą, nesvarbu ar jis pats sugalvojo ar jam patarė, tačiau rinkodaros triukas – lenktyniauti su sostine – jau ne pirmą kartą Kaunui pavykta. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar V. Matijošaitis laimi, nes ir šiuo atveju pasinaudojo sprendimu, kuriam pritarė didžioji dauguma Lietuvos piliečių. Rezultatas, tiesa, dviprasmiškas. 

Kunigas Robertas GRIGAS. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taikliai susiklosčiusią situaciją apibudino kun. Robertas Grigas informaciniame portale „Alkas“: „Kaunas ir toliau (kaip tarpukaryje, kaip per kalantines ir savo Sąjūdžio grupę, be užuolankų kvietusią Nepriklausomybėn 1988–1990 m.) – išlieka dvasinė, moralinė ir politinė Lietuvos sostinė. Politinė – jei politiką suprasime kaip tautos, suvereno pagal konstituciją, o ne vien formalios valdžios dalyvavimą valdyme. Sakau tai be didelio džiaugsmo, nes pripažinti šį faktą reikštų pripažinti, kad Vilniaus kaip Lietuvos sostinės mes iki šiol nesame atgavę“, – konstatuoja kunigas.

Paminklai išreiškia dabartį

Nepaisant kaip besibaigtų ginčai dėl Vyties ir bunkerio statymo ar nestatymo, dėl to nei Vytis – herbas, nei rezidencijos aukos prasmė nenuvertės. Jeigu rezistenciją suprantame ne kaip kovą už laisvę, o kaip auką – galima statyti aukurus, talentingų kūrėjų fantazijai ir atsakomybei būtų plati erdvė kūrybai. Juolab, jie galbūt sulauktų ir Seimo pilkojo kardinolo palaikymo, nes aukuras yra ir pagonybės simbolis, kuriai Ramūnas Karbauskis turi simpatijų, nors su gilesnėm prasmėm ir nesusijusių.

Jeigu rezistenciją suprantame, kaip slapstymąsi – tai laikina. Nepavyks slapstytis visą gyvenimą, tik mūsų laikotarpiui – tai gal ir tinka, nes slapstomės nuo priešo už NATO nugaros, nuo atsakomybės už sprendimų priėmimą už ES, slapstomės nuo savęs, nuo realybės, esame kaip „Gedimino sapno“ paminklas. Šiuo atžvilgiu jis labai taikliai išreiškia ne legendą apie Vilniaus Lietuvos sostinę įkūrimą, bet mūsų visuomenės dabartinę būseną.

Geležinio Vilko skulptūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

Galima ir į „bunkerio“ paminklą pažiūrėti ir iš teigiamės pusės. Tos rezistencijos prasmės, ryžto kovoti už Lietuvą, mirti, bet nepasiduoti, siekimo sukurti pragarą okupantams šioje mūsų žemėje, t.y. vyti juos iš Lietuvos – „bunkerio“ paminklo idėja, be abejo, niekaip neatspindi ir neišreiškia, o štai dabartį ir dabartines visuomeninės sąmonės būsenas galbūt ir atspindi, nes bunkeris gali asocijuotis su kapu. Tąsyk, galima pripažinti, kad ir „bunkerio“ kūrėjas anaiptol ne niekalą sugalvojo. Nihilistinis požiūris į šalies ateitį, abejingumas ir susitaikymas su mirtimi – ir mūsų pačių, ir tautos kuriai priklausome – dabartinėms realijoms, nuostatoms, nuomonėms būdingas reiškinys. Kryžius „bunkeryje – kape“, viduj ar išorėje, juk vis vien bus numatytas.

Tad gal „bunkerio – kapo“ kūrėjas iš tiesų tikras menininkas, tik dar nesubrendęs tiek, kad jo kūriniai pranoktų laiką, jie dar neišsiveržia iš dabarties, išreiškiami tik buities, o ne būties kategorijomis. Kaip ir visi dabartiniai mūsų paminklai, atspindi dabartinę mūsų visuomenės būseną, o ne tą laiką ir idėją, kuriai jie skirti. Ateities neatspindi todėl, kad nėra jos nei šalies vadovų galvose ir vizijose, nei visuomenės grupių įvairiose šalies perspektyvų koncepcijose. Kol kas murgdomės „Idėjų Lietuvai“ reklaminėse akcijose, neišdrįsdami įsivaizduoti valstybės, kuri liks po mūsų.

Du pasirinkimai

Tačiau diskusija dėl Vyties įprasminimo Vilniuje dar nebaigta, byla neužversta, vartai neuždaryti. Visuomenė nelinkusi nuleisti rankų, nes šįkart iš tiesų dėl simbolio įprasminimo buvo ir menininkų susitarta, ir visuomenės pritarimo sulaukta. Deja, Seime tokia politinė jėga įsikūrė, kuri visuomenės iniciatyvų bijo ir stengiasi jas slopinti. Istorijos pavyzdžiai liudija, kad tokia elgsena nėra perspektyvi, anksčiau ar vėliau ji nuves į tą „bunkerį–kapą“, kurį sau išsikas. Suvereni tauta turi teisę į savo simbolius, savo vertybes, istorinę atmintį. Kiekviena diena yra pasirinkimas, o jis nėra tik tarp Vyties ir rezistencijos, tarp Remigijaus Šimašiaus  ir V. Matijošaičio, oligarcho ir policininko ir kt. laikinų viešojo eterio reiškinių.

Visuomenės bruzdėjimas kilęs Vilniuje svarbus visai Lietuvai, nes Vilnius – šalies sostinė. Dilema tokia – ar Vilnius savo Vyties paminklą jau turi – tai tas pats „Gedimino sapnas“, tik ten karžygys nulipęs nuo žirgo sapnuoja, o žirgas irgi galvelę nuleido, nebesibaido ir niekur nebesiveržia, ar bus sostinėje pradėta kurti ir statyti monumentai šalies ateičiai – laisvų piliečių, laisvoje šalyje.

2017.12.03; 06:00

Geležinio Vilko skulptūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinėje Karalystėje spalio 14-16 dienomis vykusiose kasmetinėse tarptautinėse žvalgų vertinamosiose pratybose „Cambrian Patrol 17“ Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos kariai įvertinti sidabro medaliu. Aukštesnį įvertinimą gavo tik elitiniai Jungtinės Karalystės Gurkų šauliai.

Ypač sudėtingų pratybų tipas – ilgojo nuotolio (angl. „Long Range“) žvalgybos patrulio vykdymas, pratybos vyksta kalnuotoje vietovėje, patrulio metu reikia atlikti įvairias tarpines užduotis.

Lietuvių žvalgai dalyvavo vienoje grupėje kartu su Airijos, Anglijos, Čilės, Nyderlandų ir Velso kariais. Grupėje startavo 16 komandų, iš jų finišą pasiekė 13. Šiais metais pratybose dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. karių iš 28 valstybių, 139 komandos po 8 karius.

Pratybų dalyviai turi įveikti daugiau nei 60 km pėsčiomis su turima ekipuote per mažiau nei 48 valandas, vykdyti žvalgybines operacijas, persikelti per vandens kliūtis.

Pasak pratybose dalyvavusių Lietuvos karių, pratybų metu jie turėjo atlikti sulaikymo ir apieškos, karo inžinerijos užduotis, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, atlikti netiesioginės ugnies koregavimo, karinės technikos atpažinimo veiksmus. Dar viena užduotis – objekto ataka skyriaus dydžio padaliniu. Kariai, įvykdę patrulį, pagal nustatytus kriterijus, aukštesnei vadovybei turėjo pateikti detalų patrulio raportą. „Geležinių Vilkų“ žvalgai pratybų metu turėjo ne tik atlikti iškeltas užduotis, bet ir pirmąją užduočių dieną ištverti uragano Ofelija („Ophelia“) stichiją, kurio metu vėjo greitis siekė 36 m/s.

Pratybos „Cambrian Patrol“ vyksta nuo 1961 metų, kasmet pritraukdamos vis daugiau dalyvių. Jose vertinamos ir sertifikatais, bronzos, sidabro ar aukso medaliais apdovanojamos labiausiai pasižymėjusios ir visą maršrutą įveikusios komandos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017-10-22