Azerbaidžano sostinė Baku. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pareiškęs, jog Azerbaidžano sostinė – gražesnė už Lietuvos sostinę Vilnių, – gudrauju. Aš – lietuvis, gimęs ir užaugęs Vilniuje. Todėl pats puikiausias pasaulio miestas šių eilučių autoriui – Vilnius, mat Vilnius – mano gimtasis miestas, mano Tėvynės sostinė.

Memorialas turkų kariams Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.

Tvirtindamas, jog Baku galbūt pranašesnis už Vilnių, tenoriu atkreipti dėmesį į svarbų skirtumą, kurį užčiuopiau daug sykių svečiuodamasis daugiamilijoniniame Baku mieste. Vilnius turi dėl ko pavydėti Baku miestui. Pretekstas pavydui – ne puikieji Baku fontanai, ne nuostabioji Baku krantinė, kurią skalauja Kaspijos jūros bangos, ne žalieji parkai su atrakcionais, kavinėmis ir restoranais. Pavydą kėlė Baku gyvenančių azerbaidžaniečių požiūris į savąją istoriją, kultūrą, meną. Kiek ten paminklų, biustų, bareljefų, paminklinių lentų, kuriomis įamžinti žymūs azerbaidžaniečių politikai, istorikai, mokslininkai, muzikantai, rašytojai, filosofai, karininkai! Į kokią gatvelę beužsuktumei, kokioje aikštėje beatsidurtumei, visuomet aptiksi bareljefą arbą paminką, skelbiantį, jog štai šiame name gyveno ir dirbo žymus Azerbaidžano mokslininkas, poetas arba karvedys. Be kita ko, skulptūros – ne abstrakčios, todėl, žvelgdamas į jas puikiai įsivaizduoju, kaip atrodė pagerbti garsūs Azerbaidžano veikėjai.

Tokių ženklų – šimtai, tūkstančiai. Visa Azerbaidžano istorija – tarsi po atviru dangumi. Net sunku suskaičiuoti, kiek daug žymių veikėjų gyventa Azerbaidžano sostinėje. Regis, Baku nepamiršo nė vieno įžymesnio savo žemiečio. Ypač didinga, ypač įspūdinga milžiniška Azerbaidžano vėliava, besiplaikstanti ant įspūdingai aukšto postamento. Azerbaidžano vėliava tokia didelė, taip aukštai iškelta, kad ja, regis, įmanoma grožėtis iš atokiausių apie penketą milijonų gyventojų turinčio miesto kampelių.

Azerbaidžano sostinė Baku. Senoji gynybinė siena. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sausio 20-osios aukoms atminti. Paminklas Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.

O štai mano gimtasis Vilnius lyginant su Baku – skurdus miestas. Per trejetą dešimtmečių, skirtingai nei azerbaidžaniečiai, sugebėjome rimčiau pagerbti tik karalius Mindaugą ir Gediminą bei patriarchą Joną Basanavičių. Dėl paminklo Laisvės kariui, prezidentui Antanui Smetonai, poetui Justinui Marcinkevičiui – tebesiginčijame. Apie įspūdingą paminklą Mykolui Biržiškai, kovojusiam prieš Vilniaus lenkinimą (parašė itin vertingą istorinį darbą „Vilniaus Golgota“ – okupuotos Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 m. dienoraštis“), – net nedrįstame užsiminti. Mano supratimu, sveika, susipratusi, savigarbos nepraradusi tauta neturėtų veltis į kvailus ginčus. Įspūdingas Laisvės karys privalo stūksoti Lukiškių aikštėje. Įspūdingas paminklas išdavikiškus gaivalus du dešimtmečius sėkmingai tramdžiusiam A. Smetonai – būtinas. Poetas J. Marcinkevičius, tautinę savimonę žadinęs „Katedra“, „Mažvydu“ ir „Mindaugu“ gūdžiais sovietiniais laikais, – nusipelnė solidaus, rimto paminklo vienoje iš gražiausių Vilniaus aikščių ar skverų.

Jei jau kalbame atvirai, Vilniui būtina turėti ne tik daugiau istorinio pobūdžio paminklų, bet galbūt net keletą specialių parkų. Viename – mūsų didieji kunigaikščiai ir karaliai (panašūs į kunigaikščius ir karalius, o ne į vamzdžius). Kitame – partizanų vadai (panašūs į to meto karius, tik ne į vamzdžius). Trečiasis – skirtas rašytojams, poetams (kad būtų įmanoma atskirti veidus). Įsivaizduoju, kad ten turėtų stūksoti paminklai ne tik Justinui Marcinkevičiui, bet ir, pavyzdžiui, Romualdui Granauskui, Petrui Dirgėlai ar Jonui Juškaičiui (tik ne tiems, kurie važiavo į Maskvą parvežti stalinietiškos saulės).

Jei ne šis vamzdis, Lietuvos sostinė būtų gražesnė. Slaptai.lt nuotr.

Deja, jau ne sykį esu minėjęs: lietuvių tauta sunkiai serga. Mes tesugebame kvailai ginčytis, esą Laisvės karys erzintų kitataučius, esą poetas parašė „Pušį, kuri juokiasi“, esą smetoniška konstitucija tuomet buvo per mažai demokratiška. Nejaugi nematome, kad mūsų priešai mus specialiai stumia į bedugnę? Tegul lietuviai nebežino, ko griebtis, tegul beviltiškai nuleidžia rankas. Tegul nutautėja, tegul ištirpsta. Tegul greičiau užmiršta savo garbingą praeitį. Tegul savo puikias erdves greičiau užleidžia kitoms, gyvybingesnėms ir gudresnėms, tautoms.

Taip jau beveik ir nutiko. Mes neturime net paminklo Geležiniam Vilkui, tai gražiai viduramžių legendai! Užtat Neries pakrantėje puikuojasi Kanalizacijos vamzdis, į kurį ilgai bežiūrint neva atsiveria gilių, originalių minčių klodai. Vokiečių gatvėje išdygęs ornamentais papuoštas stulpas, neva simbolizuojantis Lietuvos karalienę. Prie pat MO muziejaus – iš dirbtinai sukonstruoto upelio išplaukia keletas žalčių ar ungurių. Bet štai apie Vilniaus didybę pasauliui skelbiančio Geležinio Vilko, kuris būtų bent kiek panašus į tikrą vilką, – nė vieno (tiesa, Vilniaus geležinkelio stotyje ant stogo yra užkeltas vienas mažiukas, vos pastebimas vilkas be informacinio paaiškinimo). O juk Geležiniai Vilkai, pasak vieno rašytojo, galėtų sergėti visus pagrindinius įvažiavimus į Vilnių. Kad kiekvienas, keliaujantis į Lietuvos sostinę, norom nenorom išgirstų apie gražiąją lietuviškąją senovės legendą.

Taigi pavyzdžiu Azerbaidžano sostinei. Baku, skirtingai nei Vilnius, neliaupsina vamzdžių.

Pavyzdžiu Azerbaidžanui dar ir dėl to, kad šios šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pastarosiomis dienomis pademonstravo vyrišką principingumą – nesusitiko su viena aukšto rango Belgijos politike. Omenyje turiu ponią Chadžą Labib – Belgijos užsienio reikalų ministrę. Ši ponia visai neseniai svečiavosi Armėnijoje ir, ten būdama, pademonstravo atvirą palankumą armėnų separatistams, vis dar norintiems savo rankose išlaikyti pagal tarptautinę teisę jiems niekaip nepriklausantį Karabachą. Po vizito Jerevane ponia, žinoma, susiruošė į Baku. Remiantis tarptautiniu protokolu, Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas privalėjo priimti Belgijos užsienio reikalų ministrę. Bet Azerbaidžano lyderis pasielgė kitaip. Jis atšaukė visus savo susitikimus su Belgijos diplomatijos vadove, įpareigodamas pasišnekėti su proarmėniška ponia žemesnio rango Azerbaidžano politikams.

Vamzdis – šiuolaikinio Vilniaus simbolis. Slaptai.lt nuotr.

Įsidėmėkime šį azerbaidžanietišką antausį savo oponentams. Kartais nesilaikyti tarptautinio protokolo – geriau, nei jo laikytis. Retsykiais pasielgti taip, kaip pasielgė I. Alijevas, – labai sveika. Negalima leist, kad priešai užsiliptų tau ant sprando. Jei gerbi savo valstybę ir savo tautą, būtina demonstruoti ne tik lankstumą, bet ir principingumą.

Man regis, Lietuvos prezidentams, premjerams, parlamentarams ir diplomatijos vadovams šiandien labai trūksta azerbaidžanietiško kietumo ginčijantis ne tik su savo konkurentais, bet ir su savo tikrais ar tariamais sąjungininkais. O mūsų visuomenei užsispyrimo ypač trūksta ginant teisę statyti didingą Lietuvos istoriją bylojančius paminklus. Neleiskime, kad mus įviliotų į diskusijas, kuriose teisūs tik tie, kurie klusniai šoka pagal kosmopolitų ir globalistų nurodytą melodiją.    

2023.08.28; 00:30

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Lietuva neturi ateities? Tikiuosi, taip niekad nenutiks. Tačiau kurion pusėn šiandien bepažvelgsi, vien antilietuviški žingsniai.

Pavyzdžiui, kokia keista, bauginanti, į neviltį varanti diskusija, ar poetas Justinas Marcinkevičius vertas didingo paminklo vienoje iš prestižinių Vilniaus aikščių ar skverų? Žinoma, vertas! Gūdžiais sovietiniais laikais jis puoselėjo lietuvybę. Lietuviškus interesus žiaurios okupacijos metais jis gynė meniškai, įtaigiai, vaizdingai. Puikiai prisimenu, kaip atsistoję plojo ir verkė žiūrovai, Klaipėdos dramos teatre pamatę dramą „Mažvydas“!? Tada dar buvau paauglys, už lango – bjaurus sovietmetis, o keli šimtai žmonių pašokę iš kėdžių nesiliauja ploję ir skandavę žodį „Lietuva“. Tarp jų – ir aš, pyplys, šaukiu kiek tik pajėgiu.

Neužmirštama, kokį gilų įspūdį paliko drama „Mindaugas“. Perskaičiau ją keletą sykių. Kiekvieną kartą, užvertęs paskutinį puslapį, mintyse kartojau: noriu išlikt lietuviu, noriu būti lietuviu, būti lietuviu – gražu, garbinga, prasminga. Iki šiol neužmiršau ir poeto eilėraščių, puoselėjančių meilę gimtiesiems namams, tėviškei, Tėvynei. Atmintyje įsirėžęs ir „Dienoraštis be datų“. Kiek ten – prasmės, gilumos, lietuviškumo!

Poetas Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Todėl nesuvokiu, kaip galėjo kilti ginčai, ar poetas vertas solidžios pagarbos? Brandi, susipratusi, išlikti trokštanti Lietuva privalo kartoti: J. Marcinkevičius nusipelnė įspūdingo paminklo. Beje, paminklas privalo būti ne abstraktus. Į jį pažvelgę turėtume be vargo atpažinti poetą J. Marcinkevičių. Nes viešojoje Vilniaus erdvėje stovintis paminklas skirtas plačiosioms masėms, o ne keliems neva giliai meną išmanantiems ekspertams, kanalizacijos vamzdyje įžvelgiantiems didelį grožį ir didelę prasmę.

O visus tuos priekaištus, esą poetas buvo „sovietinės santvarkos produktas“, esą „mėgavosi sovietinėmis privilegijomis“, esą „Pušis, kuri juokiasi“ viską užbraukia“, esą „šiandien jau visai kita epocha“, – meskime į šiukšlių kibirą. Nė neverta su tokiais ginčytis. J. Marcinkevičius atliko svarbiausią užduotį – skatino mus būti Lietuvą mylinčiais lietuviais. Piršo šią mintį ypač sunkiomis sąlygomis – sovietinės okupacijos metais. Dėl šių aplinkybių „Mažvydas“, „Katedra“, „Mindaugas“ – dar vertingesni. Nepaisant visų kompromisų ir klystkelių.

Bėda ta, kad Lietuva šiandien prievartaujama tapti kosmopolitine, išsivaikščiojančia, gerbiančia tik tai, kas svetima. Štai šioms jėgoms J. Marcinkevičius tikrai nereikalingas. Lietuviškos Lietuvos ardytojams trukdo ne tik J. Marcinkevičius ir visi jo lietuviški darbai, bet ir didingas paminklas Antanui Smetonai, kuris itin sunkiu metu priešinosi vokiškoms, lenkiškoms bei rusiškoms okupacijoms, ir literatūrologo, literatūros kritiko, rašytojo Algimanto Bučio senuosiuose rankraščiuose rasti įrodymai, jog Lietuva turėjo ne vieną, o daug karalių, ir didingas paminklas Lietuvą nuo agresijų gynusiems kariams Lukiškių aikštėje. Vilnius šiandien neturi net paminklo Geležiniam Vilkui, kuris, remiantis gražia senoviška legenda, liepė Lietuvos valdovams pastatyti didingą miestą.

Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.

Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus paminklo akivaizdžiai byloja, kokios nuostatos mums kalamos į galvas. Lietuviai neva privalo tapti dar nuolankesni, dar kuklesni. Lietuviams negalima turėti savarankiškos politikos. Net susimąstyti apie tai neturime teisės. Visi mūsų didybės įrodymai turi būti sunaikinti. Mes teturime vieną teisę – paklusti didesniems, įtakingesniems, stipresniems. Liepia įsileisti keletą lenkiškų raidžių ir tokiu būdu sugriauti lietuviškąją gramatiką, – privalome įsileisti, nors tai, pasak kalbininko Vinco Urbučio, „Lietuvių kalbos išdavystė“. Liepė nugriauti paminklą Juozui Krikštaponiui – nugriaukime, nors Ukmergė, regis, ne Izraelis (Kazio Škirpos gatvelės jau nebeliko; paminklinė lenta Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai tik per didžiausius vargus apginta). Briuselis liepė į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įsiveržusius pabėgėlius mylėti labiau nei savo tėvą ir motiną, tad ir mylėkime atvykėlius, o ne saviškius. Strasbūras mums pateikė „naujovišką tradicinės šeimos apibrėžimą”, todėl šiuo teiginiu mes privalome šventai tikėti…

Žodžiu, be liūdnos ironijos apie šias įtampas kalbėti nebeįmanoma. Baisiausia, kad jėgos, kurios mus verčia tapti Čingizo Aitmatovo romane aprašytais mankurtais, – galingos, įtakingos. 

2023.08.07; 07:00

Šių keliolikos nuotraukų akcentas – vamzdis. Sostinės valdžia taip pamilusi vamzdžius, kad be jų – nė iš vietos.

Štai ir Europos aikštėje – vamzdis. Ant jo šono užrašyta:

„Priešais tave – moderni Vilniaus miesto įkūrimo legendos interpretacija, kuri teigia: „Čia stovės sostinė, o jos garsas sklis po visą pasaulį“.

Taigi… Užuot sukūrę įspūdingą Geležinį Vilką, mes nutarėme Vilką pakeisti vamzdžiu. Vietoj į vilką panašaus gyvūno – raudonas vamzdis. Esą taip prasmingiau, įspūdingiau, meniškiau…

Slaptai.lt nuotraukos

« 2 2 »

2022.09.27; 06:00

Prasideda pratybos „Rising Stallion“. MPB „Geležinis Vilkas“ nuotr.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį pakelta kovine parengtimi prasidėjo NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pratybos „Rising Stallion“, praneša Lietuvos kariuomenė.
Prasidėjo pratybos „Rising Stallion“. MPB „Geležinis Vilkas“ nuotr.
 
Rugsėjo 20-ąją pratybų dalyviai ir daugiau kaip 240 vienetų karinės technikos iš Ruklos (Jonavos r.) judės į mokymų vietą – Gen. Silvestro Žukausko Pabradės poligoną (Švenčionių r.). Technikos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės Karo policijos. Eismo dalyviai bei miestų ir miestelių gyventojai prašomi būti dėmesingi ir kantrūs.
 
Pratybos „Rising Stallion“ organizuojamos siekiant tinkamai pasiruošti artėjančioms vienoms didžiausių kasmetinių Lietuvos kariuomenės tarptautinių mokymų „Geležinis vilkas“.
 
Informacijosd šaltinis – ELTA
 
2022.09.19; 02:00

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lanko Lietuvos karius pratybose Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys liepos 10–12 d. lankosi Vokietijoje vykstančiose pratybose „Schneller Degen 2022“ (liet. „Greitas kardas“). Jose Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo ir karinių vienetų elementai treniruojasi planuoti operacijas ir vadovauti kariniams vienetams mūšio metu. Kariuomenės vadas dalyvavo divizijos operacijų pristatymuose, lankėsi brigadų štabuose ir operacijų rajonuose, susitiko su kariais.
 
Lietuvos kariuomenės pranešime primenama, kad pratybas „Schneller Degen“ kasmet organizuoja Vokietijos kariuomenė, pernai jos vyko Lietuvoje, kai buvo treniruojamasi perdislokuoti štabus ir vadovavimo elementus į NATO priešakinį regioną, siekiant stiprinti sąjungininkų tarpusavio sąveiką ir gebėjimą veikti kartu.
 
„Lietuvos kariuomenė, dalyvaudama šiose pratybose, siekia dviejų tikslų, pirmiausia strateginis tikslas yra kartu su sąjungininkais derinti gynybos planus, o antras – taktinė nauda, kuomet kartu treniruojamės ir suprantame vieni kitus iš pusės žodžio. Suderinamumas pasiekiamas trimis pagrindiniais dalykais – suderinta technika, procedūromis ir bendromis treniruotėmis. Tinkamos technikos įsigijimas yra viena paprasčiausių užduočių, daug sudėtingiau organizuoti bendrus mokymus, tad „Schneller Degen“ sukuria tokių treniruočių galimybę“, – sakė gen. ltn. V. Rupšys.
 
Vizito metu kariuomenės vadas taip pat susitiko su Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos vadu generolu majoru Ruprechtu von Butleriu ir aptarė pratybų rezultatus bei ateityje planuojamus mokymus, kitus galimus bendradarbiavimo projektus ir planus.
 
„Šiandien pratybose veikdami kaip bendra divizija įsisaviname veikimo procedūras, kad ateityje galėtume glaudžiai bendradarbiauti. Tikras malonumas šiose pratybose vadovauti ir „Geležinio vilko“ brigadai iš Lietuvos, su kuria petys į petį treniruojamės veikti mūšio lauke“, – džiaugėsi Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos vadas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.13; 08:00

Brigados „Geležinis Vilkas” vardo suteikimo 30-ųjų metinių minėjimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ karius šio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vieneto vardo suteikimo 30-ųjų metinių proga.
 
Prezidentas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad brigada „Geležinis Vilkas“ garsina Lietuvos vardą toli už šalies ribų.
 
„Ne tik Lietuvos žmonės, bet ir mūsų sąjungininkai bei partneriai per šį laiką išmoko branginti ir vertinti „Geležinio Vilko“ karių valią, lojalumą, kovingumą ir kitas savybes, be kurių neįsivaizduojamas XXI amžiaus karys“, – sakė šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, brigada „Geležinis Vilkas“ turi būti pasirengusi įvairiems iššūkiams. Augantis šalies gynybos finansavimas ir plečiama karinė infrastruktūra leidžia jos kariams atnaujinti ginkluotę, tobulinti savo įgūdžius ir plėsti sąveikos su sąjungininkais galimybes.
 
„Šiandien ne tik Lietuva, bet ir visa Vakarų demokratinių valstybių bendruomenė susiduria su ypatingais saugumo iššūkiais. Atremti juos ir užtikrinti veiksmingą atgrasymą galime tik sutelkę visas jėgas ir ryžtą“, – sakė šalies vadovas, palinkėjęs visiems „Vilkams“ daug ištvermės, kantrybės ir sveiko užsispyrimo siekti aukščiausių tikslų.
 
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinio Vilko“ vardą gavo 1992 m. birželio 6 d., primena Prezidento komunikacijos grupė pranešime. Šiuo metu kartu su Motorizuotąja pėstininkų brigada „Žemaitija“ ji sudaro Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pagrindą.
 
Į brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį nuo 2017 m. įeina ir Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų (eFP) bataliono kovinė grupė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.06.04; 09:04

Vaidoto bataliono kariai. Vaidoto bataliono nuotr.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas (Vaidoto batalionas) sausio 2-ąją mini savo 30-ąsias įkūrimo metines.
 
1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius tuometinio Lietuvos krašto apsaugos ministro pavedimu Ukmergėje pradėjo kurti karinį vienetą, kuris netrukus po suformavimo buvo pavadintas Ukmergės batalionu, primenama Lietuvos kariuomenės pranešime. J. Kubilius tapo šio bataliono vadu. Bataliono kariai su bolševikais kovojo Salako, vėliau Zarasų krašte, prie Turmanto ir Kaukonių. 1919 m. gruodžio 10 d. batalionas performuotas į 8-ąjį pėstininkų pulką ir pavadintas Kunigaikščio Vaidoto vardu.
 
1992 m. sausio 2 dienos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu įkurtas Kunigaikščio Vaidoto atskirasis motodesantinis batalionas – ši data laikoma bataliono įkūrimo diena. Nuo šios dienos per 30 metų batalionas užaugo ir stipriai pasikeitė: iš Šiaulių jis buvo perkeltas į Ruklą, iš motorizuotojo bataliono tapo logistikos batalionu, kuris vėliau buvo performuotas į mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.
 
Nuo bataliono įkūrimo dienos keitėsi ne tik bataliono dislokacija, bet pokyčiai atsispindėjo ir vidinėje struktūroje – buvo suformuotos 7 kuopos. Šios tapo labiau specializuotomis, ypač sunkiosios ginkluotės kuopa, kurioje buvo stiprinamas minosvaidžių bei kiti būriai.
 
Vaidoto bataliono kariai. Vaidoto bataliono nuotrauka

„Dar 2016-aisiais metais Vaidoto batalione nebuvo snaiperių būrio, kuris šiandien yra vienas stipriausių visoje Lietuvos kariuomenėje“, – sakė buvęs Vaidoto vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas.
 
Kiekvienais metais į Vaidoto batalioną atvyksta daug nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, kurie šiame dalinyje gauna įgauna tvirtus karybos pagrindus.
 
Vaidoto batalionas nuolat rengia karius Lietuvos valstybės sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, palaiko kovinę parengtį batalione, ruošiasi tarptautinėms operacijoms ir esant būtinybei dalyvauja jose, taip pat įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.03; 02:00 

Pratybų „Geležinis vilkas“ akimirka. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvoje baigėsi vieni didžiausių šiemet karinių mokymų „Geležinis vilkas 2021-II”, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Pratybas vainikavo Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje „pajėgos prieš pajėgas“ treniruočių principu atlikta puolimo ir gynybos operacija, kurios metu Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo vadovaujamą jungtinį tankų ir šarvuočių dalinį „puolė“ NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai su karine technika.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, pratybų metu buvo naudojami pagrindiniai mūšio tankai „Abrams“ ir „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Marder“, „CV 90“, „VCI Pizarro“, šarvuočiai „Stryker“, “Fuchs” ir „Boxer“, savaeigiai artilerijos pabūklai „PzH2000“.
 
Karinės pratybos „Geležinis vilkas“. Lietuvos kariuomenės nuotr.

3000 karių ir 1000 technikos vienetų sutelkusiuose mokymuose buvo vertinamas Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono taktinės grupės, brigadai „Geležinis vilkas“ priklausančio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo ir Žvalgybos kuopos gebėjimas planuoti ir atlikti puolimo, gynybos ir kitas karines operacijas.
 
Pratybos „Geležinis vilkas“ yra vieni didžiausių kasmetinių Lietuvos kariuomenės mokymų, organizuojamų siekiant palaikyti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ bei jai priklausančių batalionų kovinę parengtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.24; 05:00

Pabradėje atidarytoje stovykloje „Herkus“ įsikūrė naujoji JAV karių rotacija. Alfredo Pliadžio nuotr.

Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmadienį surengta naujos stovyklos „Herkus“, kurioje apsigyveno į Lietuvą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, atidarymo ceremonija. Naujoji infrastuktūra užtikrins tinkamas treniruočių ir gyvenimo sąlygas, praplės galimybes rotuoti vis daugiau JAV karių šalies viduje.
 
„Man džiugu Lietuvoje sveikinti jau ketvirtąją iš eilės JAV bataliono rotaciją. Esame itin dėkingi JAV už jau daugelį metų demonstruojamą solidarumą ir ypač dabar, kai susiduriame su naujais iššūkiais prie rytinių NATO sienų. Noriu pabrėžti, kad JAV karių buvimas Lietuvoje ir treniravimasis kartu su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais yra pati geriausia atgrasymo prieš Rusiją priemonė. Glaudus Lietuvos ir JAV karinių pajėgų bendradarbiavimas buvo testuojamas ir tokiose sudėtingose misijose kaip Afganistane. Esame dėkingi JAV už paramą ir evakuojant mūsų pajėgoms talkinusius Afganistano vertėjus. Šiandien atidarome naują stovyklą, skirtą JAV ir kitiems sąjungininkų kariams. Tikimės, kad ši stovykla JAV pajėgoms taps antraisiais namais, nes mūsų prioritetas – užtikrinti, kad sąjungininkai mūsų šalyje turėtų būtinas treniravimosi ir gyvenimo sąlygas“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
„Šiemet, rugsėjo 6 d., minime 30-ies metų visapusiškų diplomatinių santykių su Lietuva atkūrimo sukaktį. Lietuva yra viena iš artimiausių Amerikos draugių ir sąjungininkių, kuri bėgant metams ne kartą pademonstravo savo įsipareigojimą mūsų kolektyviniam saugumui.
 
Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti „3-66 Armor“ bataliono karius, pramintus „Burto riteriais“. Šis batalionas yra ketvirtasis šarvuotas batalionas iš eilės, kuris gyvena ir treniruojasi Pabradėje, man einant JAV ambasadoriaus Lietuvoje pareigas. Esame dėkingi Lietuvai už puikią priimančiosios šalies paramą visoms JAV rotacijoms ir pratybų pajėgoms čia ir visoje Lietuvoje. Ši graži nauja stovykla „Herkus“, pilnai finansuojama Lietuvos Vyriausybės, rodo tvirtus mūsų abiejų šalių santykius. Nepaisant bendrų iššūkių, Lietuva ir JAV šiandien stovi išvien – stipriau nei bet kada“, – pabrėžė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.
 
Esant poreikiui, įrengta stovykla bus naudojama ne tik JAV karių, bet ir kitų valstybių sąjungininkų karių apgyvendinimui. Anksčiau JAV kariai Lietuvoje buvo dislokuojami tose vietovėse, kuriose vykdavo karinės pratybos.
 
„Stovyklos „Herkus“ atidarymas yra simbolis ir deklaracija to, kad mes esame pasiruošę ir stengiamės dėl geresnių sąlygų JAV kariams Lietuvoje. Tiesa, esu įsitikinęs, kad svarbiausia yra ne pastatai ir infrastruktūra. Mes esame pasiruošę būti lygiaverčiais partneriais tiek kartu treniruojantis, tiek dalinantis patirtimi, tiek vykdant užduotis. Esu tikras, kad JAV sprendimą siųsti karius čia remia ir Lietuvos žmonės“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, pažymima ietuvos kariuomenės pranešime.
 
Stovykloje įkurta per 200 gyvenamųjų konteinerių, čia įrengtos tarnybinės patalpos, transporto aikštelės, veikia valgykla. Karių laisvalaikiui – dvi krepšinio ir tinklinio aikštelės, sporto salė, laisvalaikio centras ir kitos reikalingos patalpos, kaip: dušai, pagalbinės patalpos ir kita. Po stovyklos plėtros, kurią numatoma baigti 2022 m., teritorija bus papildyta gyvenamosiomis vietomis. Projekto vertė siekia 7 mln. eur., į šią sumą įeina įrengimo darbai, įsigijimai, paslaugų pirkimas, inžinerinių tinklų tiesimas ir kiti darbai. Sąjungininkų kariams skirtos stovyklos įrengimas pilnai finansuotas valstybės biudžeto lėšomis.
 
„Labai vertiname šiltą Lietuvos kariuomenės priėmimą, ypač iš brigados „Geležinis vilkas“. Stovyklos „Herkus“ gyvenamosios patalpos yra vienos geriausių, kuriose man kada nors teko apsistoti būnant toli nuo namų, o Pabradės treniravimosi zonos yra pasaulinės klasės. Per tą trumpą laiką, kuomet čia įsikūrė 3-66 batalionas, su savo sąjungininkais lietuviais ir NATO jau surengėme daugybę pratybų. Jie yra labai kvalifikuoti ir pasirengę kovai kariai. Tikimės, kad toliau mokysimės iš jų, kurdami sąveiką ir stiprindami santykius. Be mokymų, jau pradėjome užmegzti tvirtus ryšius su vietos bendruomene ir turėjome galimybę ištirti šią puikią šalį. Aš ir mano kariai džiaugiamės galėdami kelis mėnesius vadinti Lietuvą namais“, – sakė stovykloje įsikūrusių JAV karių vadas pulkininkas leitenantas Paulas Godsonas. Šiuo metu stovykloje įsikūrė jo vadovaujama naujoji JAV sunkiojo bataliono karių pamaina – per 500 JAV Sausumos pajėgų 1-osios pėstininkų divizijos karių. Jie taip pat atsigabeno ir kelias dešimtis kovinės technikos (tankus M1A1 „Abrams“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“) bei kitą paramos techniką. Kaip ir ankstesnė rotacija, planuojama, kad šiuo metu dislokuota bus 9 mėnesius.
 
Lietuvoje amerikiečių kariai treniruojasi kaip JAV Sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“ (angl. „Atlantic Resolve“) rytinėje Aljanso pusėje dalis. Tuo JAV demonstruoja kolektyvinės gynybos įsipareigojimus NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą Europoje. JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojasi ir treniruojasi nuo 2014 m. pavasario.
 
Infrastruktūros sąlygų gerinimas į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams – nenutrūkstantis procesas, kuris apima naujų infrastruktūros projektų vystymą Pabradėje, Rukloje bei Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, paraleliai gerinant ir karinio mobilumo infrastruktūrą Lietuvoje.
 
Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV aktyviai prisideda prie mūsų regiono gynybos. Pagal Europos atgrasymo iniciatyvą kasmet skiriama finansinė parama Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybiniams pajėgumas stiprinti ir karinei infrastruktūrai gerinti. JAV taip pat yra viena pagrindinių ginkluotės įsigijimų partnerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.30; 15:54

Lietuvos Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Petkevičius perdavė pulkininko leitenanto Sebastiano Hebischo vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei į pulkininko leitenanto Hageno Ruppelto rankas.
 
Buvusiam vadui padėkojo ir naujajam vadui sėkmės darbuose palinkėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
 
„Dėkoju pulkininkui leitenantui Hebischui už jo tvirtą lyderystę, profesionalumą ir puikiai atliktą darbą prisidedant prie mūsų regiono saugumo ir stabilumo. Linkiu sėkmės pulkininkui leitenantui Ruppeltui, kurio sukaupta patirtis kovinei grupei bus tikrai svarbi. Galiu užtikrinti, kad Lietuva suteiks jums visą reikalingą paramą“, – teigė viceministras V. Semeška.
 
„Daug buvo pasiekta 9-osios rotacijos metu ir mes siunčiame stiprų signalą, kad NATO vykdo savo įsipareigojimus ir dirba visų partnerių saugumui užtikrinti. Ačiū Lietuvos kariuomenės vadovybei už palaikymą ir visokeriopą paramą visai kovinei grupei. Ačiū „Geležinio Vilko“ vadui, kurio profesionalumas ir lyderystė buvo mūsų misijos sėkmės pagrindas“, – kalbėjo plk. ltn. S. Hebischas.
 
Vokietijos kariuomenės 93-iojo tankų mokomojo bataliono vadas plk. ltn. S. Hebischas kovinei grupei Rukloje vadovavo nuo šių metų vasario mėnesio. Jo pareigas perimantis plk. ltn. H. Ruppeltas nuo 2019 metų yra Vokietijos kariuomenės 414-ojo tankų bataliono vadas, anksčiau jis tarnavo įvairiuose Vokietijos kariuomenės padaliniuose.
 
Rotuojamoje kovinėje grupėje, kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių iš Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir Čekijos. Šis aukštos parengties daugianacionalinis Aljanso kovinis pajėgumas Lietuvoje dislokuotas 2017 metų pradžioje kaip bendras ir reikšmingas NATO sąjungininkų indėlis į Baltijos regiono saugumo sustiprinimą.
 
„Jūs visi esate geras NATO pavyzdys, jūs kariai, užtikrinantys saugumą ir bendradarbiavimą. Visą jūsų rotacijos laiką išnaudojome prasmingai, treniravomės kartu, dalinomės patirtimi, siekėme tobulėti ir galiu tik pasidžiaugti mūsų bendrais pasiekimais, kuriuos įrodėme tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas 2021 I“ metu“, – 9-osios rotacijos kariams sakė „Geležinis Vilkas“ vadas plk. M. Petkevičius.
 
NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Kovinė grupė treniruojasi ne tik su Lietuvos kariais, bet ir su pratyboms į Lietuvą atvykusiais JAV sunkiojo bataliono, NATO oro policijos misijos kariais, dalyvauja ir svarbiausiose nacionalinėse Sausumos pajėgų pratybose „Iron Wolf“ I ir II. Su Lietuvos kariais rotuodamiesi NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 12 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Islandijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
 
Kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija, sakoma KAM pranešime. Ši šalis demonstruoja lyderystę ir įgyvendindama poligonų modernizacijos projektus, investuodama į karinio mokymo infrastruktūrą Lietuvoje nuo 2018 metų. Vienas didžiausių numatomų iki 2023 m. įgyvendinti projektų – apie 40 mln. eurų investicijos Rukloje dislokuotos kovinės grupės reikmėms – technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Bus įkurtas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11; 07:03

Lietuva, laikydamasi skaidrumo ir atvirumo principų, į Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratybas „Geležinis Vilkas 2021-I“ pasikvietė tarptautinius stebėtojus iš Baltarusijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos. Jie Lietuvoje lankysis gegužės 28–31 dienomis, o gegužės 29 d. Gaižiūnų poligone dalyvaus pratybų stebėjimo programoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). 
 
Lietuvos kvietimu užsienio šalių stebėtojai mūsų šalyje lankosi įgyvendinant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumentą dėl pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių. Tai bus pirmasis šiais metais užsienio šalių ginklų kontrolės ekspertų vizitas Lietuvoje pagal Vienos dokumentą.
 
Lietuva nuo 2018 m. kasmet į svarbiausias pratybas savanoriškai kviečiasi karinius stebėtojus iš Rusijos, Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos. 
Lietuva ginklų kontrolės (verifikacinę) veiklą dėl COVID-19 pandemijos buvo sustabdžiusi nuo 2020 m. kovo 13 d. Šių metų gegužės 19 d. ši veikla buvo atnaujinta. 
 
ESBO 2011 m. Vienos dokumentas dėl pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių apibrėžia karinių pajėgų kontrolės ir karinės veiklos atvirumo ir nuspėjamumo priemones. Jis įpareigoja ESBO priklausančias valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų plėtojimo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą stambaus masto karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų bei vizitų į karinius dalinius, šalys taip pat gali savanoriškumo pagrindu kviesti stebėtojus į pratybas, kurios neviršija Vienos dokumente nustatytų skaičių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.29; 08:06

Prasideda vertinamosios lauko taktikos pratybos „Geležinis vilkas 2021 I“. MPB „Geležinis Vilkas“ nuotr.

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ paskelbta kovinė parengtis – taip antradienį prasidėjo tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2021 I“, kurios vyks gegužės 19–31 dienomis.
 
Kasmetinių pratybų „Geležinis vilkas 2021 I“ tikslas, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, – palaikyti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ bei jai priklausančių batalionų kovinę parengtį, taip pat kartu įvertinti brigados vienetų gebėjimą vykdyti užduotis sąveikaujant su Jonavos rajone, Rukloje, dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės kariais ir brigados vadovybe.
 
Šių pratybų metu pagrindinė vertinamoji auditorija yra NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Logistikos batalionas bei Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ žvalgybos kuopa.
 
Pratybų dalyviai vertinamųjų mokymų metu pademonstruos savo pasirengimą vykdyti karines operacijas, dalinsis geriausia patirtimi tarptautinėje aplinkoje, vykdys logistines operacijas bei dar labiau tobulins sąveiką tarp NATO partnerių.
 
Kariuomenė informuoja, kad nuo pratybų pradžios numatomas pratybų dalyvių karinės technikos judėjimas Kaišiadorių bei Jonavos rajono keliais, kuris tęsis iki pratybų pabaigos. Taip pat nuo pratybų pradžios numatomas pratybose dalyvaujančių vienetų karinės technikos judėjimas Gaižiūnų poligone, Jonavos bei Kaišiadorių apylinkėse, bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika.
 
Iš viso pratybose dalyvaus apie tūkstantį karinės technikos vienetų: tankų, pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių, artilerijos pabūklų, aprūpinimo bei administracinės paskirties transporto ir daugiau kaip 3 tūkst. karių iš Lietuvos bei aštuonių NATO sąjungininkių valstybių.
 
Vertinamosios lauko taktikos pratybos „Geležinis vilkas 2021 I“ yra ne tik Rukloje šiuo metu dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės pajėgumo bei bendradarbiavimo su Lietuvos kariais vertinimas, bet ir esamos 9-osios rotacijos pabaigos etapas. Po šių pratybų NATO kariai ruošis išvykti iš Lietuvos, o juos pakeis būsimoji, jau 10-oji, rotacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.18; 13:23

Vilnius pasipuoš 12 naujų meninių akcentų. Konkurso dalyvių vizualizacijos

Ketvirtus metus skaičiuojantis, meną į netikėtas sostinės erdves atnešantis konkursas „Kuriu Vilnių“ pasipildė 12 naujų projektų. Šiemet konkursas sulaukė rekordiškai daug – net 188 paraiškų.
 
Pasak miesto savivaldybės, atrinkta 12 stipriausių projektų, kurie šiais metais atsiras įvairiuose sostinės rajonuose. Tarp jų – ir milžiniškas grybas Vingio parke, nauji Žaliojo tilto akcentai bei paukščių stebėjimo stotis. Jiems finansuoti skirta 0,5 mln. eurų.
 
Vingio parke esančioje Grilio zonoje menininkas Andrius Labašauskas statys ne tradicinę akmens verpstę agrarinei kultūrai ir rėmėjams įsiamžinti, o savotiškai įamžins karalystę, kuri žmones maitina, įkvepia, edukuoja, praturtina – tai bus „Grybas“, kuris išdygs istorinio parko maisto zonoje.
 
Šalia atnaujinto Žirmūnų paplūdimio, po Valakampių tiltu, bus kuriamas skulptūrų ir riedlenčių parkas „Rio de Žirmūnai“ – iniciatyva, siekianti ne tik sukurti aktyviam laisvalaikiui pritaikytą estetiškai patrauklų parką, bet ir pakviesti vietinę bendruomenę prisidėti prie parko kūrimo, o ateityje ir prie atnaujinimo talkų ar renginių organizavimo.
Vilnius pasipuoš 12 naujų meninių akcentų. Konkurso dalyvių vizualizacijos
Skulptūra vilko ėriuko kailyje tema. Konkurso dalyvių vizualizacijos
Vienas iš meninių akcentų. Konkurso dalyvių vizualizacijos
 
Kipras Dubauskas kartu su Lietuvos gamtos fondo darbuotojais ir botanikos mokslų studentais pradės rinkti detalią informaciją apie Lazdynų salos biologinę įvairovę bei floros formavimąsi, salos genetinę įvairovę – viduryje Neries, vadinamoje Lazdynų saloje, bus įkurta paukščių fenologinių stebėjimų stotis, jiems privilioti saloje sodinami vaismedžiai, bus pastatytos zigzaginės paukščių gaudyklės.
 
VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“ sostinei padovanos „Ateities lietuvaitę“ – japonų menininko Hiroyukio Mitsumės Takahashio kūrinį, kuris planuojamas ant daugiabučio namo fasado Naujininkuose, kelyje nuo Vilniaus oro uosto iki miesto centro.
 
Pasak architekto Audriaus Ambraso, nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras nebežinoma, ką jų vietoje daryti, o gėlių vazonai ar meno kūriniai ant pjedestalų nedera su bendra tilto architektūrine kompozicija. Architektas pasiūlė naujus Žaliojo tilto ženklus, kurie bus abstraktūs – jie ne tik simboliškai pažymės erdvę, kurią anksčiau užėmė skulptūros, bet ir primins apie ankstesniojo tilto išraiškingą konstrukciją.
 
Vilniaus pėsčiųjų takas „L8“ – tai 1 val. 24 minučių trukmės per Užupio ir valstybinio pilių rezervato teritoriją vingiuojantis laisvalaikio pėsčiųjų takas, kuriame yra nemažai įdomių, stabtelėti priverčiančių objektų. Menininkai VšĮ PVZ LT šiuolaikinėmis priemonėmis take įamžins Užupyje gyvenusių menininkų atminimą. Takas turės žymeklius – edukuojančius, intriguojančius ir estetiškai, tačiau neįkyriai papildančius.
 
Fabijoniškės taip pat sulaukė menininkų dėmesio. Projekto kūrybinė komanda – menininkas Bertas Jacobsas ir Sigita Simona Paplauskaitė – siūlo sukurti naują bendruomenės susirinkimo vietą, pasinaudojant kraštovaizdžio formavimo ir meninės raiškos galimybėmis. „Fabijono svetainė“ – tai bus draugiškas akmenų skulptūrų sodas, skirtas Fabijoniškių namų gyventojams atsisėsti, pailsėti, gaminti lauke maistą, o svarbiausia – susiburti ir būti kartu.
 
Antakalnyje, Montvilos trikampyje, atsiras nauja traukos vieta – bendruomenės sodas, kuris išsiskirtų specialiai jam sukurtais funkciniais skulptūriniais objektais (suoleliai, šiltnamis, vandens kranas ir tvorelė), kurie ne tik pasitarnaus, bet ir turės meninę vertę.
 
Skulptūros – ant namų stogų. Konkurso dalyvių vizualizacijos

Tame pačiame Antakalnyje atsiras ir dar vienas meninis akcentas, pavadintas „Vilkas keičia kailį“. Pagrindinė projekto idėja – naujai pažvelgti į visiems gerai žinomą Vilniaus miesto simbolį geležinį vilką. Sapiegų parke stovinti Vytauto Poškos skulptūra, klasikinis „geležinio vilko“ skulptūrinis variantas, autoriui pritarus, žaismingai ir kūrybiškai įgaus naujų, gilesnių, ne vien tik romantinių prasmių, kurias diktuoja šiandieninio gyvenimo aktualijos – informacijos gausa, besaikis vartojimas, kurį skatina vis spartėjantis gyvenimo tempas ir būdas, veidmainiškumas, tuščias politikavimas, gamtos niokojimas.
 
Dar vienas šiemet finansavimą laimėjęs projektas – „Vilnius Bunda“. Tai, kaip teigiama sostinės savivaldybė pranešime, ambicingas Vilnius 700 metų sukakčiai skirtas projektas, kuris atgaivins pamirštas Vilniaus erdves, sujungdamas didžiulį Lietuvos ir užsienio profesionalių urbanistinio ir šiuolaikinio meno kūrėjų tinklą, istoriją, architektūrą bei naująsias technologijas. Per trejus metus numatoma į projektą įtraukti 15 rajonų: Naujamiestį, Naujininkus, Stotį, Vilkpėdę, Naująją Vilnią, Žirmūnus, Šeškinę, Fabijoniškes, Karoliniškes, Justiniškes, Pašilaičius, Lazdynus, Žvėryną, Pilaitę bei Viršuliškes. 
 
Šeškinėje, šalia Šeškiuko ežerėlio, bus pastatytas dar vienas traukos objektas – GEO ART skulptūriniai suoleliai įkvėpti gamtinės Šeškinės aplinkos.
 
Menininkas Povilas Kupčinskas ant Malūnų g. 3 gyvenamojo namo sienos, kuris anksčiau buvo Vilniaus Užupio bernardinių vienuolynas, nutapys Bernardiną Sienietį, kuris atnešė į Lietuvą reformas. Jo pastangomis buvo statomi vienuolynai ne tik Vilniuje bet ir visoje Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 12:00

Rukloje surengta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonija. KAM nuotr.
Ceremonija Rukloje. KAM nuotr.

Bendromis pastangomis būtina siekti padaryti NATO priešakinių pajėgų batalioną efektyviomis jungtinėmis pajėgomis, užtikrinant taiką ir stabilumą šioje Europos dalyje, sakė antradienį Rukloje surengtoje kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
„Mes visi turime tęsti bendras pastangas, kad pasiektume dar vieną svarbų tikslą – padaryti NATO priešakinių pajėgų batalioną efektyviomis jungtinėmis pajėgomis, turinčiomis svarbią sąjungininkų paramą ore ir jūroje, kurios nedelsiant pasiruošusios veikti tiek pratybų, tiek ekstremalių situacijų metu. Tai reiškia, kad priekyje mūsų – išbandymus ir, tikėkimės, pozityvų atlygį atnešiantys laikai. Esu tikras, kad bendromis pastangomis mes pasieksime šiuos tikslus ir toliau užtikrinsime taiką ir stabilumą šioje Europos dalyje“, –sakė krašto apsaugos ministras.
 
Ceremonijos metu Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Axelas Niemannas perdavė vadovavimą naujosios, 8-osios, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos Lietuvoje vadui Vokietijos karininkui plk. ltn. Peerui Papenbroockui.
 
„Septintoji NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija Lietuvoje buvo visiškai kitokia dėl pasaulį užklupusios koronaviruso pandemijos. Mes susidūrėme su nematomu priešu, tačiau griežtomis priemonėmis ir karių disciplinos dėka sugebėjome įveikti šią grėsmę. Misiją sėkmingai atlikome ir tuo didžiuojuosi“, – sakė tarnybą baigiantis vadas plk. ltn. A. Niemannas. Už puikią tarnybą Lietuvoje krašto apsaugos ministras R. Karoblis jam įteikė krašto apsaugos sistemos lygmens medalį „Už pasižymėjimą“. Taip pat plk. ltn. A. Niemannui įteikta ir Lietuvos kariuomenės vado dovana.
 
„NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė demonstruoja Aljanso solidarumą, ryžtą ir sugebėjimą ginti NATO gyventojus ir teritoriją nuo bet kokios galimos agresijos. Mūsų tikslas – užtikrinti taiką ir užkirsti kelią konfliktams, o tai prisideda prie bendros NATO atgrasymo ir gynybos laikysenos. Mano, kaip NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vado, misija Lietuvoje – užtikrinti patikimą atgrasymą, pagrįstą mūsų kariniais pajėgumais, pratybomis ir pasirengimu“, – sakė naujasis NATO kovinės grupės Lietuvoje vadas Lietuvoje.  Jo vadovaujamas Vokietijos kariuomenės 104-asis tankų batalionas ateinančius šešis mėnesius vėl sudarys naujosios tarptautinio bataliono kovinės grupės rotacijos pagrindą. Plk. ltn. P. Papenbroockui ir didžiajai daliai jo karių Lietuva ir pati užduotis puikiai pažįstama – jie sudarė 5-osios rotacijos pagrindą 2018 metais.
 
Iškilmingoje vadų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Gintautas Zenkevičius, Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, Tarptautinės Šiaurės rytų divizijos vadas Krzysztofas Motackis, kiti svečiai.
 
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupės pagrindą sudaro Vokietijos kariai, joje taip pat tarnauja liepą prie jos prisijungę Prancūzijos kariai, karius yra skyrę Nyderlandai, Norvegija, Čekijos Respublika, Belgija, Islandija ir Liuksemburgas. Kovinė grupė yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, kuriai vadovauja brigados vadas plk. Mindaugas Petkevičius, dalis.
 
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, kovinės paramos pajėgos, viena aprūpinimo ir logistikos kuopa, karo policija ir medikai. NATO kovinė grupėje – 700 transporto priemonių: tai – koviniai tankai, šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, ratuotieji šarvuočiai ir šarvuotieji transporteriai ir iš dalies šarvuotieji sunkvežimiai.
 
Prasidėjus 8-ajai rotacijai kuopos ir štabo skyriai rengs bendrus mokymus ir pratybas. Be šaudymo pratybų ir pratybų poligone, vyks ir vadavietės pratybos, per kurias bus tobulinamas vadovavimo procesas. Svarbiausia mokymų dalis bus šių metų rudenį vyksiančios sertifikavimo pratybos, per kurias NATO kovinė grupė turės įrodyti, kad yra pasirengusi ginti šalį ir Aljansą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 07:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, kažkada Lietuvoje veikusią liūdnos šlovės „Jedinstvo“ organizaciją pagal antilietuviško nusiteikimo intensyvumą jau prisivijo ir pradeda lenkti ne taip seniai įsikūręs politinis darinys, pasivadinęs skambiu „Laisvės partijos“ vardu.

Žinoma, su laisve paminėtoji Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės partija turi ne ką daugiau bendro kaip antiutopijoje „1984-ieji“ minima Tiesos ministerija su tiesa. Kita vertus, pravartu nepražiopsoti ir tos aplinkybės, jog žiūrint iš LR Konstitucijos preambulės taško, minėtoji Laisvės partija dėl savo antilietuviško užsiangažavimo radikalumo, siekiant ištrinti bet kokius lietuvių istorinės atminties pėdsakus, turėtų būti pripažinta antivalstybiniu dariniu.

Ginkdie, nesiūlau uždrausti jokių, net ir tokių neaiškių kaip minėtosios politinės valios manifestacijų, dar daugiau, – esu linkęs teigti, kad vadinamoji Laisvės partija pagal savo veiklos turinį jau yra pelniusi garbę puikuotis prierašu skliausteliuose, kad tai yra išmaniųjų stribų kartos partija.

Kaip žinome, „Jedinstvo“ Lietuvoje andai atstovavo sovietinės pakraipos rusiškojo imperializmo interesams, stojo prieš tautos išsilaisvinimo žygį, visomis išgalėmis siekė išlaikyti Lietuvą melo ir nelaisvės imperijos gniaužtose. O kam atstovauja, kokias idėjas ir įsipareigojimus išpažįsta, kokį genetinį kodą puoselėja vadinamoji Laisvės partija, jeigu laisvės įvardijimas čia yra tik maskuojamojo pobūdžio pavadinimas?

Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iš tiesų, identifikacinį „Laisvės partijos“ kodą nusakyti yra nepalyginamai sunkiau nei, tarkime, nurodyti buvusios „Jedinstvos“ tautinę sudėtį, nes minėtos partijos puoselėjamas forsuotas antilietuviškumas mūsų dienų pasaulyje dėl savo elementų įvairumo nepasiduoda vienareikšmiam nusakymui. Galop čia yra tas atvejis, kai neįtikėtina konsteliacija įgyja virtualų pobūdį. Todėl, jeigu norite, galima pasakyti ir taip, jog vadinamoji Laisvės partija šiandieninėje Lietuvoje atstovauja dykumų vaiduoklio arba panašios prigimties fantomo vertybėms.

Į viešąją erdvę prasisunkė Gabrieliaus Landsbergio konservatorių partijos slaptai strateguojamas planas po rinkimų sudaryti koalicinę sutartį su vadinamąja Laisvės partija. Kas be ko, mažai tikėtina, kad „Laisvės partijos“ atstovai pateks į Seimą, tačiau konservatorių užmačios sudaryti koaliciją su Remigijaus Šimašiaus vadeliojama partija, pats tokio pobūdžio ketinimas nemažai pasako apie konservatorius ištikusią identifikacinę krizę.

Iš tiesų, G.Landsbergiui labiau pritiktų dalyvauti Seimo rinkimuose vadinamosios Laisvės partijos kandidatų sąraše trečiuoju numeriu, iškart po profesionaliu gėjumi prisistatančio veikėjo, įrašytu čia antruoju numeriu, nei antrojoje pozicijoje konservatorių sąraše, nekalbant jau apie tai, jog anūko buvimas partijos pirmininku naikina vadinamųjų konservatorių vertybinį pamatą ir drauge atitolina nuo galimybės laimėti kovą dėl vertybių, įtakos ir valdžios pasistumdymuose su kitomis politinėmis jėgomis. Nesunku įsivaizduoti, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos natūrali, pagal politinės partijos augimo dėsnius plėtotė lemtų tai, kad prie šios partijos vairo šiandien stovėtų koks nors Laurynas Kasčiūnas ar panašaus kalibro politikas, kuris sugebėtų mobilizuoti Lietuvos žmones ir tikriausiai laimėtų rinkimus prieš visų laikų didžiausią melagį Lietuvos politinėje padangėje, prieš vadinamųjų valstiečių vedlį.

„Anūkas“ – štai toks apskritai yra šiandienos politinės Lietuvos sistemos užbambimo kodinis pavadinimas.

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip atrodo, gražiai išauklėtas, išvaizdus, grakščių manierų jaunuolis galėtų kalnus nuversti padėdamas savo žmonai plėtoti josios užmanytą taurųjį verslą, tačiau partijos vedlio vežimo – nepatraukia nė kiek.

Neseniai diskusijose dėl Lukiškių aikštės G.Landsbergis išsakė neįtikėtinai įdomią mintį, kad esą reikia siekti konsensuso tarp laisvės ir istorinės atminties, tarsi smėlio išpylimas aikštės prieigose būtų koks nors laisvės idėjos įprasminimas (sic).

Kaip smėlis atstovauja laisvės idėjai, gali pasitarnauti tokios idėjos įkūnijimui? Tikrai neskamba posakis – laisvas kaip smėlis, taip pat neteko girdėti jokių užuominų, kad smėlis būtų kažkokia laisvės substancija, nekalbant apie tai, kad reprezentacinės aikštės sudarkymas yra paprasčiausiai nevalyvas veiksmas.

Kartą jau turėjau progą pastebėti, kad politika yra banalybių kalbėjimo menas, tačiau štai G.Landsbergis tokį pseudomeną, kaip atrodo, ištobulino iki kraštutinio lygmens, tapdamas Lietuvos politikos lygos lėkštojo kalbėjimo čempionu. Nenustebčiau sužinojęs, kad tam pačiam G. Landsbergiui taip pat priklauso konservatorių išreklamuota idėja steigti Lietuvoje sveiko proto centrus, siekiant į čia plėtojamas diskusijas prieš rinkimus įtraukti plačiąsias žmonių mases.

Žinia, Rimvydas Valatka jau ne kartą yra bandęs įpiršti savo skaitytojams nuomonę, kad neva vadinamasis sveikas protas yra liberalizmo pamatų pamatas. Tačiau čia nepraleisiu progos pastebėti ir tai, kad nuoroda „sveikas protas“ https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2016/05/26/news/sveikas-ar-ciniskas-protas–1365074/ yra kvailo rusiško išsireiškimo labai prastas, sukuriantis barbarišką painiavą, vertimas į lietuvių kalbą. Tas daiktas, kuris čia yra vadinamas sveiku protu, filosofijoje nuo seno yra kritiškai vertinamas  kaip neaktualizuotas, mąstymo nuodėvomis aptekęs protas, kitaip tariant, kaip filosofijos antipodas, tačiau vien dėl to nebūtų galima sakyti, kad filosofija, girdi, yra nesveikas protas.

Man nedaro jokio įspūdžio gausiai liejamos ašaros dėl to, jog Seimo nutarimas, įtvirtinantis Lukiškių aikštės memorialinį statusą, neva pažeidžia savivaldybės teises. Kaip atrodo, išties tik nesveikos vaizduotės žmonės galėtų ryžtis R.Šimašių, kuris yra linkęs kartas nuo karto iškrėsti kiaulystę miestiečiams, nepasitaręs net su savo sąžine, nekalbant apie platesnį forumą, sieti su savivaldos idėja ir demokratinių procedūrų legitimumo užtikrinimu.

Nieko vertos yra kalbos ir apie tai, kad paminklai, vaizduojantys raitelį, išėjo iš mados dar XIX a.

Žinia, Lietuva XIX a. ir ilgus XX a. dešimtmečius nė iš tolo neturėjo galimybės monumentalizuoti savo tautinių sentimentų ir nepriklausomos valstybės ilgesio  didingos Vyčio skulptūrinės kompozicijos pavidalu. Kita vertus, net ne užduotis pasivyti laiką čia yra svarbiausias dalykas. Kaip žinome,  laisvos šalys iki minimo XIX a. pastatė paminklus savo konkretiems istoriniams viduramžių herojams, vaizduojamiems ant žirgo (vėlesnių laikų herojai čia jau vaizduojami su lyra, knyga rankose ar panašiai), savo ruožtu Vytis nėra konkreti istorinė asmenybė, o simbolinis laisvės idėjos įprasminimas, savo esme pranokstantis konkretaus herojaus pagerbimo skulptūriniais akcentais stilistiką. 

Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.

Simbolis yra mažiau pavaldus laikui nei atminimo lenta, bareljefas ar paminklas, skirti pagerbti konkrečiam istoriniam herojui. Kitas dalykas, jog, bėgant laikui, simbolio turinys gali būti įžaidinėjamas iš naujo, paieškant įdomesnių formų. Kažkas yra išsakęs vertą dėmesio mintį, kad  Vytis Lukiškių aikštėje galėtų būti vaizduojamas kaip raitelio, nulipusio nuo žirgo, kompozicija. Tokiu atveju pusiau juokais, pusiau rimtai būtų galima klausti – kas privertė laisvės karį nulipti nuo žirgo dabartinio Vilniaus centre? Gal geležinio vilko, stovinčio už kelių žingsnių staugimas į dangų? Žinia, tokiu atveju  raitelis turėtų būti vaizduojamas suklusęs ir įdėmiai žiūrintis į dangų.

Kad ir kaip ten būtų, svarbiausiu dalyku atrenkant Vyčio skulptūrinės kompozicijos projektus lieka užduotis per patrankos šūvį neprisileisti vadinamojo Vilniaus šiuolaikinio meno centro (ŠMC) susikompromitavusių veikėjų, Fluxus vertybėmis persiėmusių vadinamųjų ekspertų, klastotėmis virstančių konkursų rengėjų. Jau pagal nusistovėjus apibrėžimą, Fluxus yra ne meno, o parameno reiškinys, vieno žymaus kūrėjo žodžiais tariant, nuo tikrojo meno besiskiriantis kaip vaikiškas stalo žaidimas „Monopolis“ skiriasi nuo realaus šalies ekonominio gyvenimo.

Taigi, tegu jie, Šimašiaus meno centro veikėjai ir toliau žaidžia savo stalo žaidimus, o lemiamas žodis dėl  Vyčio skulptūrinės kompozicijos turėtų priklausyti bendruomenėje autoritetą pelniusiems žmonėms, taip pat ir menančio meno atstovams.

2020.07.14; 16:30

Iškilmingai išlydėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę kariai. Gr. M. Zabinatės nuotr.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) atliko ir į atsargą iškilmingai išleista apie 700 karių. Jie karybos pagrindus įgijo Mechanizuotoje pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) štabo kuopose, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione (Vaidoto batalionas) ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione (Dragūnų batalionas).
 
Penktadienį į atsargą išlydėta tik dalis jaunųjų karių, birželio mėnesį baigiančių 9 mėnesių NPPKT. Birželio 26-ąją iškilmingos ceremonijos dar vyks Gen. Romualdo Giedraičio artilerijos batalione ir Dragūnų batalione (likę NPPKT kariai).
 
Rukloje, Saulės mūšio rikiuotės aikštėje, per iškilmingą rikiuotę, 9 mėnesių NPPKT baigė beveik septyniasdešimt MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės kuopų karių. Tarnybos metu įgytą karinę patirtį bei praktiką jie prisimins ir pritaikys civiliniame gyvenime, o 25 jaunuoliai, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, išreiškė norą toliau gilinti žinias pasirinktame profesinės karo tarnybos (PKT) kario kelyje.
 
Geriausius karius aukštesniais kariniais laipsniais bei padėkomis už parodytą išskirtinę iniciatyvą, sumanumą ir motyvaciją, pavyzdingą elgesį, puikų ir nepriekaištingą įgytų žinių taikymą, vykdant pavestas užduotis, paskatino bei apdovanojo MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Petkevičius, o arkivyskupas Gintaras Grušas ir karo kapelionas mjr. Saulius Noretas palaimino visus susirinkusius. Pasibaigus ceremonijai, kariai su vadais grįžo į kareivines, kur atliko paskutinę tarnybos užduotį – atidavė kario uniformas.
 
Ši jaunų karių pamaina tarnybos metu ne tik sustiprėjo fiziškai, išmoko karinio statuto, taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių, ginkluotės, medicinos bei karinės technikos pagrindų, bet ir susidūrė su visame pasaulyje išplitusios koronaviruso (COVID-19) infekcijos keliamomis grėsmėmis. Dėl karantino reikalavimų, kaip pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime, karių gyvenimo sąlygos buvo nelengvos, tačiau jie išlaikė kovinę dvasią bei pasirengimą iki paskutinės tarnybos dienos. Visi jaunieji kariai, pasinaudoję pirmumo teise, tarnybą pasirinko savo noru, ir MPB „Geležinis Vilkas“ pradėjo tarnauti nuo praėjusių metų rugsėjo 30 d.
 
Penktadienį į atsargą buvo išleista atnaujinto šaukimo 5-toji Vaidoto bataliono jaunųjų karių laida. Daugiau kaip 400 karių buvo padėkota už tai, kad įvykdė vieną iš svarbiausių savo gyvenimo užduočių – atliko pareigą Tėvynei, įgydami pagrindinius karinius įgūdžius, tapdami aktyviojo rezervo dalimi ir pasiryžę ir toliau vykdyti duotą priesaiką.
 
Iškilmingai išlydėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę kariai. Eil. Gintarės Kazlauskaitės nuotr.

Karių išleidimo ceremonijoje, kaip ir kiekvienais metais, buvo paskelbtas geriausias laidos karys, kuriuo šiais metais pripažintas eil. Simas Žvirblis. Šiam motyvuotam NPPKT kariui buvo įteikta atminimo dovana – bataliono žygio vėliavą, su kuria bataliono kariai dalyvaudavo žygiuose, visuomeniniuose renginiuose ir įvairiuose sporto turnyruose.
 
Neseniai pasibaigęs karantinas, trukęs 3 mėnesius, kiek sutrikdė standartinį karinio rengimo ciklą, tačiau kariai, prisitaikydami prie pasikeitusių tarnybos sąlygų, sugebėjo pasiekti aukštą, pasak instruktorių, pasiruošimo lygį. Dalis NPPKT atlikusių karių tęs tarnybą, įgiję PKT statusą, o likę kariai bus priskirti parengtajam kariuomenės rezervui.
 
Šventiška diena buvo ir MPB „Žemaitija“ Dragūnų batalione, kur Sausio 15-osios sukilimo aikštėje vykusioje ceremonijoje į atsargą iškilmingai buvo išlydėtos dvi NPPKT karių kuopos. Tarnybos draugų ir vadų bei artimųjų akivaizdoje kariams buvo įteikti karinių laipsnių skiriamieji ženklai, vardine dovana apdovanotas geriausias 2019–2020 m. NPPKT karys eil. Gintaras Mažonis, taip pat pasveikintas geriausias 2020 m. Dragūnų bataliono NPPKT skyrius, kuriuo tapo I pėstininkų kuopos 3-iojo būrio 3-iasis jaunųjų karių skyrius, įveikęs varžovus Geriausio pėstininkų skyriaus varžybose.
 
Iš Dragūnų batalione NPPKT atlikusių karių apie penktadalis jaunuolių planuoja tęsti tarnybą, pasirinkdami PKT Lietuvos kariuomenėje. Apie 40 NPPKT karių ketina ir toliau Tėvynės gynimo įgūdžius tobulinti Klaipėdoje dislokuotame MPB batalione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 07:00

„Barboros ryžtas 20“: poligoną Pabradėje drebino lietuvių ir olandų haubicos. Gr. Vaigos Zalatoriūtės nuotr.

Birželio 7–11 dienomis Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas (Artilerijos batalionas) Generolo Silvestro Žukausko poligone vykdė būrių vertinamąsias lauko taktikos pratybas „Barboros ryžtas 20“. Tęsiant kovinio rengimo ciklą ir vykdant pratybų užduotis, Artilerijos bataliono dvi baterijos sąveikavo su NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės artilerijos baterija, kurios pagrindas – Nyderlandų kontingentas.
 
Šių pratybų tikslas – patikrinti ir įvertinti Artilerijos bataliono būrių gebėjimą vykdyti iškeltas užduotis, laiku atlikti techninius ir taktinius manevrus tamsiu ir šviesiu paros metu. Pratybos buvo kombinuotos su tikrais koviniais šaudymais iš turimų 155 mm savaeigių pabūklų PzH2000.
 
Artilerijos bataliono II 155 mm ugnies baterijos vado kpt. Jono Žuko vertinimubaterijos I ugnies būrys parodė itin aukštą kovinę parengtį, gebėjimą vykdyti ugnies uždavinius labai sudėtingomis sąlygomis, dienos ir nakties metu bei naikinti priešo pajėgas dideliu atstumu. Apsaugos ir amunicijos paruošimo būrys nepertraukiamai ruošė amuniciją PzH2000 ugnies būriui bei užtikrino amunicijos pakrovimo aikštelės saugą ir savigyną. Šios pratybos parodė, jog būriai yra pasiruošę vykdyti kovines užduotis bet kokioje vietovėje ir bet kokiomis sąlygomis.
„Barboros ryžtas 20“: poligoną Pabradėje drebino lietuvių ir olandų haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
 
Kombinuotose taktikos pratybose savo įgūdžius lavino ne tik nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, bet ir patyrę kariai su Artilerijos bataliono štabu, o greta lietuviškojo artilerijos vieneto, dangaus ir žemės spalvas maišė ir Nyderlandų kontingento artilerijos baterijos savaeigių haubicų šūviai. Tokiu būdu Artilerijos batalionas ne tik vykdė būrių vertinimą, bet ir lavino savo specifinių operacijų planavimą ir vykdymą bendradarbiaujant ir keičiantis patirtimi su tarptautiniais NATO partneriais. Be je, šiose pratybose pirmąsyk buvo panaudoti ir evakuaciniai tankai Bergerpanzer2 (BPz2), kurių paskirtis – evakuoti mūšio lauke sugedusią sunkiasvorę techniką.
 
Pratybas „Barboros kirtis“ stebėjo ir lankė MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Petkevičius, kur pats atliko šūvį iš šio modernaus pabūklo. Taip pat savaeigių artilerijos sistemų PzH2000 kovinius šaudymus aplankė ir Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. R. Katinas ir Gynybos štabo vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. O. Žurauskas.
 
Artilerijos batalionas atlieka itin svarbų vaidmenį MPB „Geležinis Vilkas“. Batalionas yra modernizuojamas šiuolaikine technika, kurios personalui keliami itin dideli reikalavimai. Savaeigių haubicų valdymui reikalingas išskirtinai paruoštas personalas su išskirtine kompetencija, motyvacija ir gebėjimu dirbti komandoje.
 
„Barboros ryžtas 20“. Gr. Vaigos Zalatoriūtės nuotr.

155 mm savaeigė haubica PzH2000 yra viena moderniausių serijiniu būdu gaminamų haubicų pasaulyje. Ši lauko artilerijos sistema pradėta gaminti 1999 m. Vokietijoje. Šiandien šiais savaeigiais pabūklais yra ginkluotos Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Italijos, Kroatijos, Kataro bei Lietuvos kariuomenės. 155 mm savaeigė haubica PZH2000 pasižymi ypač didele šaudymo sparta, sukoncentruota ir tikslia ugnies galia, o priešo taikinį lengvai gali sunaikinti esantį net už 30 km. 2016 m. Lietuvos kariuomenė šias modernias haubicas įsigijo iš Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministerijos ir taip didina ugnies paramos efektyvumą galimo mūšio lauke.
 
2017 m. pradžioje Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės užduotis yra stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Lietuvoje, o krizės ar konflikto atveju ginti Lietuvą, kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis. Kovinei grupei Lietuvoje vadovauja Vokietija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 08:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ten Ramūnas Karbauskis dėjosi Žemės gyventoju, dėl neproporcingai didelių, keistai išsprogusių ir blizgančių akių Saulius Skvernelis buvo panašus į marsietį (kaip iš akies luptas), o Gabrielius Lansbergis atstovavo protingos būtybės porūšiui iš kitos galaktikos, kažkokiai homo landsbergos aurus versijai su ištįsėlio mutanto pažymiais.

S.Skvernelio, žengusio į reformų kelią ir jau bepradedančio įsibėgėti, bendražygis Ramūnas sunkiai vilkosi iš paskos, tarsi tai būtų kažkokios grandinės ar svarsčiai ant pirmeivio kojų. Žinia, tai ne pats blogiausias variantas, nes be papildomo svorio eiklųjį bėgūną gali nupūsti vėjas nuo kelio arba užmesti per posūkius išcentrine jėga. Visiškai nepavaldus žemės traukos dėsniui G.Landsbergis vienišas klaidžiojo dausose, steigdamas kur papuola švietimo įstaigas, keliančias taurų tikslą labai gabius vaikus perauklėti į visiškai normalius, taip ištįsėliui mutantui savo jėgomis ir entuziazmu prisidedant prie socialiai sukonstruoto defekto įsivyravimo ir įsimoterinimo.

Geležinio Vilko skulptūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

Galimas daiktas, S.Skvernelis sapnuose (idealiame pasaulyje) buvo linkęs labiau bendrauti su G.Landsbergiu nei su R.Karbauskiu dėl pirmojo geresnių genealoginių duomenų, tačiau žiūrint realistiniu ginekologiniu požiūriu, kaip yra pastebėjęs dar K.Donelaitis, vaikystėje visi vienodai myžo į vystyklus.

Kartą G.Landsbergis pradėjo žvalgytis į šalis ir prapliupo komplimentais Gintarui Paluckui. Marse buvo paskelbtas gedulas, R.Karbauskis grasino pasiskųsti kadenciją baigusiai likimo deivei Daliai. Tik santuokos ir bičių dievas Pizius, tarnavęs lesbiečių televizijoje, už dyką čia niekam nedalindavo patarimų, net ir kilus politinei krizei.

Kadenciją baigusi likimo deivė Dalia kartą spaudos konferencijoje prisipažino nuo vaikystės kenčianti dėl viešumo baimės, drebanti nuo  žvilgsnių, varstančių (eks) deivę dienos šviesoje, nuo tada valstybės vyrams ji pradėjo vaidentis tik naktimis, įsisupusi baltose įkapėse.

Didelis pasimetimas užstojo šalyje, delfi.lt paviešinus užsienio mokslininkų tyrimus, kad žmonėms, niekados nevartojusiems alkoholio, daugeriopai išauga pavojus susirgti silpnaprotyste. Kilo panika, panokusi net priartėjusio koranoviruso sukeltas konvulsijas, įsismarkavusiai populiacijai dejuojant ir raudant, baisiai užjaučiant R. Karbauskį, tačiau kažkodėl nematant reikalo nerimauti dėl S.Skvernelio, taip pat gerai suprantant, kad G.Landsbergis dar suspės prasigerti – jaunas yr.  Tačiau Lietuvos mokslininkai netrukus įrodė, kad šio tyrimo rezultatai yra nepatikimi dėl ydingų metodologinių prielaidų, pasekmę sumaišant su priežastimi.

Keistas žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Niekam nebuvo paslaptimi, kad R.Karbauskis bendradarbiauja su piktąja dvasia. Žiū – o  stebukle! – kiek kartų užvaikyti žmonų vyrai, žiūrėdami į savo antrąją (gražiąją) pusę, veltui sakydavo, kad tave velnias nujodintų į kokią nors ispaniją, o R.Karbauskiui užteko tik pagalvoti – ir viskas tvarkingai stojo į savo vietas.

Dėl pilnutinės tiesos reikia pastebėti ir tai, kad savo ruožtu S. Skvernelis tiesė kelius į savo namus ne siekdamas išprašyti, o greičiau – trokšdamas prisivilioti čia savo laimę.

O G.Landsbergio žmonos, Lietuvos socialinių mokslų daktarės, edukologės, kontekstinio ugdymo pradininkės, konsultantės švietimo klausimais Lietuvoje, tarptautinių mokyklų tarybos švietimo vertintojos ir didžiausio ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Baltijos šalyse „Vaikystės sodas“, Karalienės Mortos mokyklos bei „Six Senses“ International Preschool steigėjos Austėjos Landsbergienės antrasis vardas apskritai yra Laimė.

Mėnulis išlenda iš debesies virš Vilniaus, o į Mėnulį pakėlęs galvą pratisai ten tebestaugia geležinis vilkas.

Tarsi niekas nieko, nekreipiant jokio dėmesio į čia aprašytus įvykius, ištuštėjusiomis Vilniaus gatvėmis po vidurnakčio ant balto, į kasas supintais karčiais, melodingai ciksinčių kanopų žirgo link Gedimino kalno joja Gitanas Nausėda, dar nepabudęs iš miego.

2020.02.27; 17:33

Ateinančią savaitę, vasario 6-ąją, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
 
Nuo praėjusio rugpjūčio kovinės grupės 6-jai rotacijai vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Rouveną Habelą keičia naujasis kovinės grupės vadas, taip pat Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Axelis Niemannas. Jis perims 7-osios rotacijos valdymą.
 
Ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachimas Ruhle, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, atstovai, kiti svečiai.
 
Šiuo metu Vokietijos vadovaujamoje rotacinėje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja per 1 tūkstantis karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Islandijos, Kroatijos, Belgijos, Čekijos, Norvegijos, Liuksemburgo.
 
Nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” sudėtį.
 
Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prieš rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
 
Šiuo metu atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 03:00

Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trijuose Lietuvos kariuomenės daliniuose įvyko iškilmingos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijos.
 
Praėjusį penktadienį Panevėžyje, Šilalėje ir Rukloje Lietuvos Respublikai prisiekė daugiau nei 700 Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Karaliaus Mindaugo husarų ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų karių.
 
Mindaugo husarų batalione tarnaujantys šauktiniai savo vadų, tarnybos draugų ir į ceremoniją susirinkusiųjų svečių akivaizdoje priesaikos žodžius Lietuvai ištarė Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje.
 
Iškilmingoje ceremonijoje visų prisiekiančiųjų karių vardu perskaityti priesaikos tekstą ir garbė pabučiuoti bataliono vėliavą buvo suteikta jaunesniajam eiliniui Mantui Rutkauskui. Vėliau kariams buvo suteikti pirmieji kariniai laipsniai.
 
Šilalės centre iškilmingai priesaikos ceremonijai išsirikiavo Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Perskaičius priesaikos žodžius ir suteikus karinius laipsnius, ceremoniją vainikavo salvės iš bataliono arsenale esančio artilerijos pabūklo.
 
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke taip pat rikiavosi šauktiniai, kurie po Bazinio kario kurso tarnaus Inžinerijos batalione Kaune.
Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Visų prisiekiančių karių vardu Mokomojo pulko kovinę vėliavą pabučiavo Vakaris Mičiūnas. Karius palaimino Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas majoras Arnoldas Valkauskas.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra vienas iš būdų įgyti pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, o karių priesaika Tėvynei – priesaika ir kiekvienam jos piliečiui. Kariai pasižada ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Konstituciją, įstatymus ir vadų įsakymus, saugoti patikėtas paslaptis, būti dorais ir garbingais kariais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:05