Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad nerimo dėl to, jog trečiadienį buvo išviešinta, kad jis 1988-ais metais įstojo į Komunistų partiją nejaučia. Jis tikina, kad didžiąją gyvenimo dalį bandė nuplauti savo poelgį, o pasidalinęs šia savo istorijos dalimi „jaučiasi geriau“.
„Aš tikrai niekaip nesijaučiu susijęs su tuo sprendimu, kuris buvo padarytas 23-jų metų žmogaus. Dar kartą kartoju, didžiąją savo gyvenimo dalį, bandžiau nuplauti tai, ką padariau tuo metu. Ar tai buvo nerimas? Ne, tai nebuvo nerimas. Tai buvo informacija, kuri buvo man nemaloni ir kuria pasidalinęs dabar tikrai jaučiuosi geriau“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas aiškina suprantąs, kad dalis žmonių jį pasmerks, tačiau ragino visus žmones atsižvelgti į jo dabartinę vykdomą užsienio politiką ir pasisakymus Rusijos atžvilgiu. Taip pat jis pažymėjo, kad nepriklausomybės metais buvusi jo profesinė ir, šiuo metu, politinė veikla neturi nieko bendro su stojimų į Komunistų partiją.
„Suprantu, kad dalis žmonių mane pasmerks, jau pasmerkė, ir dalis žmonių jau padarė tą pačią pirmą (prezidento kadencijos – ELTA) dieną, 2019 m. gegužės 26 d., nes tiesiog ne tą išrinko. Ką jiems beaiškinčiau, jie liks prie savo nuomonės“, – akcentavo prezidentas.
„Bet aš kreipiuosi į visus žmones ir tiesiog paklausčiau jų, ar mano kaip prezidento veikla, kažkuo asocijuojasi su tuo, ką padariau prieš 35 metus? Ar mano užsienio politika, santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra kokie nors dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu laikausi neaiškios pozicijos? Visa po to buvusi mano profesinė ir dabar politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką padariau 1987–ais metais“, – tvirtino G. Nausėda.
Galiausiai prezidentas pareiškė, kad gerai, jog visa istorija buvo išviešinta, tačiau jam nesinorėtų, kad Lietuvoje žmonės vienas kitą traktuotų kaip „medžiojamą žvėrį“. Taikinys. Ar bus pataikyta į dešimtuką? Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad gerai, jog taip atsitiko, dabar viską pasakiau, ką žinau ir ką atsimenu. Dabar prašau, elkitės su manimi kaip norite, galite teisti, galite suprasti, bet dar kartą kartoju, man labai norėtųsi, kad mes šioje valstybėje netraktuotume vienas kito kaip kažkokio medžiojamo žvėries“, – sakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje žurnalistas D. Pancerovas paskelbė radęs dokumentus, įrodančius, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Pasak žurnalisto, šalies vadovui partinis bilietas buvo išduotas tų pačių metų birželio 27 d.
Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai, pasak D. Pancerovo, dokumentų autentiškumo nekvestionuoja.
Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nenurodo kadaise priklausęs Komunistų partijai. Rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda nuslėpė 1988 m. įstojęs į Komunistų partiją, pats šalies vadovas prakalbo, kad jį medžioja politiniai oponentai. Pasak šalies vadovo, artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, jo kritikai ir tos politinės jėgos, kurios turi „rezervuotą požiūrį į prezidentą – ne konservatorių partijos narį“, vykdo „tam tikras akcijas“, silpninančias jo paties pozicijas.
„Jeigu taip atrodytų tiktai man vienam, laikytumėte, kad tai yra subjektyvi mano nuomonė. Bet man susidaro įspūdis, kad artėjant 2024 m. rinkimams ta būsena, kurią aš vadinu medžiojimo būsena, tampa jau labai sisteminga ir tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto, yra turbūt projektuojami į 2024 metus. Nors aš nei esu apsisprendęs, nei esu paskelbęs, kad juose (rinkimuose – ELTA) dalyvausiu“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo šalies vadovas.
„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų arba trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas“, – akcentavo G. Nausėda.
Visgi, prezidentas kreipėsi į savo kritikus ir konservatorių partiją, ragindamas „atsigręžti į žmones“ ir nesiekti politinių dividendų visuomenės priešinimu.
„Tačiau mielieji, aš noriu pasakyti, kad šitas jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose. Ir parlamento rinkimuose, jeigu norite pasirodyti gerai, jeigu norite pakilti iš tų reitingų žemumų, kuriuose dabar esate – atsigręžkite į žmones. Jeigu neišeina visu veidu atsigręžti – atsigręžkite bent šonu. Pradėkite nebepriešinti visuomenės, pradėkite klausyti žmonių“, – ragino jis. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Žmonės atleis, žmonės atleido ne kartą ir žmonės atleis, jeigu matys, kad politikoje yra tokie patys žmonės“, – tvirtino G. Nausėda.
Šalies vadovas pažymėjo, kad laikėsi savo principų ir stengėsi kurti dialogą su priešiškai prieš jį nusiteikusiais politikais. Visgi, anot jo, bendrų taškų surasti nepavyksta. Todėl G. Nausėda konstatavo, jog pasiekta „politinės kovos stadija, kuri niekam nebus naudinga“.
„Aš atėjau į politiką, tikėdamas, kad inteligentiškumas, padorumas, tam tikrų taisyklių padorumo laikymasis yra vertybė. Ir galbūt tai galėtų būti tas elementas, kuriuo aš galėčiau būti prezidentas. Bet žinote, pačioje pradžioje aš pamačiau požiūrį į save – arba tu tampi vienu iš mūsų, arba tu būsi streindžeris“, – dėstė politikas.
„Mes laukiame NATO samito, mes laukiame kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje. Ir ko turbūt mažiausiai reikia arba kuo daugiausiai galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos koridoriuose – kad mes dabar pradėtume vienas kitą bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie normalaus dialogo“, – kvietė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje žurnalistas D. Pancerovas paskelbė radęs dokumentus, įrodančius, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Pasak žurnalisto, šalies vadovui partinis bilietas buvo išduotas tų pačių metų birželio 27 d.
Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai, pasak D. Pancerovo, dokumentų autentiškumo nekvestionuoja.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nenurodo kadaise priklausęs Komunistų partijai. Rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja, ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.
Visgi Prezidentūra tikina, jog prasidėjus Sąjūdžiui šalies vadovas partijos veikloje nedalyvavo.
„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, G. Nausėda KP veikloje nedalyvavo“, – Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Vėliau trečiadienį pats šalies vadovas pripažino, kad stojimas partijon buvo jo jaunystės klaida.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) nebuvo iškeltas klausimas dėl sankcijų išimčių baltarusiškoms trąšoms. Nors siūlymus švelninti Aliaksandro Lukašenkos režimui taikomus ribojimus palaiko dalis Europos Sąjungos (ES) šalių bei, kaip skelbė leidinys „Politico“, ir pats Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas, G. Nausėda pažymėjo, jog prie bendro stalo susėdus Lietuvos bendraminčių šalių atstovams, diskusija dėl Baltarusijos trąšų nebuvo pradėta.
„Ponas Guterresas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, nekėlė klausimo dėl baltarusiškų trąšų. Galbūt mes šiek tiek ir patys dramatizavome, tartum numanydami, kad tokia tema diskusijoje gali būti pakelta“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Manau, kad žinodami tai, kad prie stalo sėdi Lietuvos prezidentas – o ir kitų panašiai mąstančių valstybių vadovai – vis dėlto, turbūt jie nenorėjo kelti šitos idėjos, nes ji tikrai nebūtų sulaukusi pritarimo“, – pažymėjo jis.
Šalies vadovas patikino išdėstęs aiškią poziciją šiuo klausimu ir paragino Europos šalis nesiimti veiksmų, prieštaraujančių demokratinėms ir europinėms vertybėms.
„Vėliau, kuomet mes likome vieni, aš labai aiškiai pasisakiau – nors šis klausimas nebuvo įtrauktas į dienotvarkę – preventyviai pasisakiau, kad geriau šito nedarykime, nes tai yra prieštaraujantis visiems mūsų principams sprendimas“, – kalbėjo G. Nausėda, nurodydamas, kad tokios išimtys silpnintų sankcijų politiką, skatintų dar intensyviau apeiti pastaruosius ribojimus bei leistų priešiškiems režimams pildyti savo biudžetus.
„Šiandien dieną mes galime konstatuoti, kad Lietuvos pozicija visais lygiais – pradedant nuo prezidento ir baigiant Seimo komitetais – yra absoliučiai vienoda. Ji yra labai tvirta ir mes pasinaudosime visomis galimybėmis, tame tarpe, ir veto teise, kad šitokie sprendimai nepraeitų ir jie nebūtų įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Dėl sankcijų Baltarusijai Lietuva pasirengusi pasinaudoti vienbalsiškumo principu
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį priėmė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė poziciją dėl sankcijų Baltarusijai. Pabrėžiama, kad dėl Baltarusijos režimo toliau tęsiamos ir stiprinamos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, jokių kompromisų įvedant griežtas sankcijas negali būti.
Seimo komitetai siūlo prezidentui ir Vyriausybei „telkti prieš ES sankcijų nusikalstamiems Rusijos ir Baltarusijos režimams išimtis nukreiptą ES valstybių narių koaliciją siekiant, kad nebūtų pritarta jokioms nukrypti leidžiančioms nuostatoms“.
Parlamento komitetai taip pat skatina inicijuoti derybas dėl visų ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai išimčių ar išlygų atšaukimo. Parlamentarai akcentuoja, kad keliant šią iniciatyvą yra atsižvelgiama į tai, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023 m. kovo 17 d. išdavė tarptautinį Vladimiro Putino arešto orderį.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į Ankarą, kur susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, praneša Prezidentūra.
Numatomame dvišaliame susitikime, Vilniaus ir Ankaros vadovai aptars Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat bus skiriama dėmesio Lietuvos ir Turkijos politinių bei ekonominių santykių raidos perspektyvoms. R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Šalies vadovas ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu užsiminė, kad artimiausiu metu – iki pat sostinėje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo – jis ketina aplankyti eilės valstybių vadovus ir aptarti artėjantį Aljanso suvažiavimą bei paramos Ukrainai klausimus.
„Aš ketinu išnaudoti artimiausius mėnesius intensyviems vizitams Vakarų Europos – ir ne tik – ir kitose NATO valstybių sostinėse. Susitikti ypatingai su tomis valstybėmis, kurios gal laikosi šiek tiek kitokio požiūrio minėtais klausimais ir pamėginti suprasti geriau jų argumentus, pateikti mūsų matymą ir mūsų argumentus“, – kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad Turkija kol kas blokuoja Suomijos ir Švedijos paraiškas prisijungti prie NATO Aljanso. Ankara kaltina Švediją dėl saugaus prieglobsčio asmenims, kuriuos Turkija laiko „teroristais“, suteikimo.
Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Suomijos narystę Turkija vertina palankiai.
„Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesą“, – sakė jis.
Romualdas Granauskas. laidotuvių akimirka. Vytauto Visocko nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos naujojo pastato atidaryme, praneša prezidentūra.
Šalies vadovas išreiškė lūkestį, kad Romualdo Granausko biblioteka, jau tapusi stiprios bendruomenės pagrindu ir toliau ją stiprins. Pasak prezidento, neabejotiną meilę knygai ir pilietišką pasišventimą pademonstravo gyvą knygų perkėlimo iš senojo bibliotekos pastato grandinę sudarę skuodiškiai, skelbiama prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
„Labai svarbu, kad tokiuose miesteliuose kaip Skuodas biblioteka būtų vieta ne tik pabūti su knyga, bet ir vieta sutikti kitą žmogų, padiskutuoti, išmokti kažką naujo. Vieta, kur galėtų burtis vietos bendruomenė, nes ji yra mūsų pilietinės galios ramstis. Romualdo Granausko vardas įpareigoja, tačiau kartu brėžia aiškią kryptį – visuomet stengtis pažinti ir prisiminti mūsų esmes, nuo jų nebėgti, jomis gyventi, tuo pačiu nenuilstamai šiais savaisiais pažinimais dalintis su kitais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko bibliotekai – pirmajai iš Lietuvos bibliotekų – įteikė keturis reprintinius „Aušros“ egzempliorius.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neigia, jog 2019 m. vykstant prezidento rinkimo kampanijai, jo buvo paprašyta rinkti informaciją apie privačius ir su Gitano Nausėdos aplinka susijusius asmenis. Pasak jo, VSD pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu tikrino visų kandidatų į šalies vadovo postą aplinką, nes tai, anot D. Jauniškio, yra įprasta praktika.
„Galiu pasakyti, kad niekas manęs neprašė – nei pats Nausėda, nei jokie jo štabo nariai. Tiesiog tokio veiksmo nebuvo“, – antradienį TV3 televizijai sakė D. Jauniškis.
Jis taip pat patvirtino, kad nei dabartinis šalies vadovas, nei joks kitas asmuo rinkti informacijos neprašė ir jokio kito VSD pareigūno.
„Kiek žinau – ne. Tokių faktų neturiu“, – pažymėjo D. Jauniškis, kartu pabrėžęs, kad iki G. Nausėdos išrinkimo su juo asmeniškai nebendravęs.
„Nesame bendravę. Galbūt esu jį matęs keliuose restoranuose, kadangi pats vilnietis, eidavau pavalgyti. Bet nesame bendravę“, – kalbėjo VSD vadovas.
Departamento vadovas nesiėmė spėlioti, ko siekia žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ minimas Pranešėjas, kreipęsis į tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką ir paviešinęs VSD veiklą kompromituojančius teiginius. D. Jauniškio teigimu, tokius paaiškinimus turėtų pateikti pats pranešėjas.
„Negaliu teigti, ar Pranešėjas meluoja. Manau, kad tai tiesiog žmogaus susidarytas vaizdas – jis turėjo įtarimų, kaip turbūt aprašoma knygoje. Be jokios abejonės, visi galime turėti įtarimų ar pastebėjimų, kad kažkas vykdo neteisėtą veiklą. Tada susikuri kažkokią teoriją ir imiesi tam tikrų veiksmų“, – svarstė jis.
„Turbūt pats Pranešėjas turėtų paaiškinti kaip jam tuo metu atrodė“, – pažymėjo VSD vadovas.
D. Jauniškis: G. Nausėda buvo terra incognita politikoje, jį buvo būtina patikrinti
Pasak D. Jauniškio, VSD pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu tikrino visų kandidatų į šalies vadovo postą aplinką. Jo teigimu, tai yra įprasta praktika.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai yra tiesiog VSD prievolė. (…) Turime tikrinti kandidatus, idant išvengtume tam tikrų grėsmių nacionaliniam saugumui. Patikriname tam tikrus sąrašus, jei ta informacija įkrenta. O informaciją turime teisę rinkti pagal įstatymą“, – pažymėjo D. Jauniškis.
„Buvo tikrinami ir kiti kandidatai, informacija apie jų aplinką, komandas – be jokios abejonės ji yra patikrinama. Buvo kalbamasi ir su jų štabo nariais, buvo renkama ir kita informacija. Kad išvengtume tam tikrų rizikų nacionaliniam saugumui“, – tęsė jis.
D. Jauniškis patikino, kad apie kitus 2019 m. prezidento rinkimų favoritus – Ingrida Šimonytę bei Saulių Skvernelį – kaip „politikos senbuvius“, VSD jau turėjo sukaupęs informacijos.
Tuo metu G. Nausėda, anot VSD vado, buvo naujas veidas šalies politikoje, todėl esą „labai įdomu“ patikrinti jo aplinką.
„Jis buvo visiškai terra incognita, nežinomas žmogus. Persona, kurios nežinojome. Automatiškai, be jokios abejonės, reikia pasitikrinti. Aišku, labai įdomu, kas yra jo aplinka ir ar nėra ten tam tikrų rizikų“, – aiškino D. Jauniškis.
Vis tik jis patvirtino, kad VSD informaciją naująjį kandidatą buvo renkama teisėtais būdais.
„Buvo surinkta tam tikra informacija, kuri buvo tiesiog pasitikrinta per mūsų duomenų bazes. Nebuvo daromi jokie žvalgybiniai tyrimai, žmonės nebuvo sekami, nebuvo kontroliuojami jų įrengimai“, – pabrėžė D. Jauniškis.
Pripažino, kad VSD tikrino vado draugo merginą
Klausiamas apie vieną iš knygoje pateiktų epizodų, kai neva VSD pareigūnams pavesta patikrinti D. Jauniškio pažįstamojo merginą, departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu.
„Labai juokingas momentas. Atsakymas yra labai paprastas – aš irgi esu asmuo, kuris turi, matyt, irgi stebėti savo aplinką, su kokiais žmonėmis ar kokiomis moterimis bendrauji. Tai natūralu, jeigu kyla tam tikrų įtarimų – tu ateini ir pasitiktini, ar mūsų bazėse nėra už to žmogaus kažkokios informacijos“, – situacijos aplinkybes aiškino VSD vadovas.
Prašomas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis toks patikrinimas vyko, D. Jauniškis teigė nenorįs atskleisti situacijos detalių.
„Aš nenoriu pasakoti aplinkybių. Bendraujant su žmonėmis, man kartais reikia pasitikrinti. Jeigu man kyla tam tikrų įtarimų – man yra verta pasitikrinti“, – pridūrė jis.
„Čia buvo mano prašymas, tiesiog“, – pridūrė jis.
Siūlymus istoriją tirti parlamente vadina „demotyvuojančiais“
Paklaustas apie svarstymus parlamente tirti knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytą istoriją dėl galimai neteisėto VSD vykdyto duomenų rinkimo, D. Jauniškis tikina esąs nusivylęs tokiomis iniciatyvomis.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Vienas faktas, kuris mane iš tikrųjų liūdina, yra tai, kad knyga, kurioje nebuvo pateikta, mano pastebėjimais, faktų, įrodančių kokią nors neteisėtą veiką, gali sukelti tokį ažiotažą ir pereiti į tokį politinį lygmenį, kur bandoma vėl inicijuoti tyrimus, kelti senas istorijas“, – teigia D. Jauniškis.
Pasak VSD vadovo, į viešąją erdvę ir parlamentą grąžinama sena istorija demotyvuoja nuo didelio krūvio pavargusius departamento darbuotojus.
„Aš (tyrimo iniciatyvą – ELTA) vertinu pakankamai neigiamai, todėl, kad tai atsiliepia VSD. Žmonės, tie, kurie herojiškai dirba pastaruosius 3 metus – per pandemiją, karą Ukrainoje, „Ryanair“ istoriją Baltarusijoje, migrantų krizę – jie beveik nusimušę nuo kojų, neturėdami pakankamai poilsio, dirba savo darbą. Ir čia gauname tyrimą, galimai. Tai demotyvuoja“, – sako D. Jauniškis.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Tuo metu šiandien šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Pykčiai. Slaptai.lt foto
„Baisus smūgis Lietuvos politinei sistemai, baisus smūgis Lietuvos Respublikos Seimo įvaizdžiui ir partijai, kuri delegavo šitą asmenį“ – taip prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į praėjusią savaitę parlamente kilusį skandalą dėl buvusio konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus, kuris figūruoja prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo. Šalies vadovas tikino negalvojęs, kad „teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“.
„Žinote, aš prieš 33-34 metus, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, stovėjau masiniuose Sąjūdžio mitinguose ir tikrai tuo metu net nujausti negalėjau, kad štai, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“, – pirmadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.
„Tikėkimės, kad mes iš šito skandalo išbrisime, sustiprėsime, išmoksime tam tikras pamokas, tačiau man tikrai kelia nerimą mūsų politinės kultūros, jau čia turbūt nebepavadinsi ir šitaip, bet, vis dėlto, nuosmukis. Tikrai tenka dėl to apgailestauti, tenka apgailestauti dėl to, ką patyrė galimos aukos arba ką patyrė jų artimieji. Tikrai norėtųsi, kad tokių skandalų mes neturėtume mūsų mylimoje šalyje“, – kalbėjo jis.
Prezidentas užsiminė, kad kai kurios istorijos aplinkybės jam kelia papildomų klausimų, tačiau jų šalies vadovas nedetalizavo.
„Žinoma, šiandien negalima kalbėti apie žmogaus kaltumą, nes, nekaltumo prezumpcijai egzistuojant, žmogus turi teisę ginti ir įrodinėti savo nekaltumą. Tačiau daug dalykų šitoje istorijoje man kelia dideles abejones“, – nurodė jis.
Be to, prezidentas pažymėjo, jog daug visuomenės dėmesio sulaukusi galimos pedofilijos istorija vienaip ar kitaip atsilieps tolimesniems valdančiosios konservatorių partijos ir frakcijos Seime darbams.
„Svarbiausia tai, kad dabar, turbūt, bet kokie partijos, kuri delegavo šį asmenį, sprendimai jau turės būti žvelgiami per šią skandalo prizmę. Ir klausimas, kaip tai atsilieps būsimai įstatymdavystei, teisėkūrai, įstatymų priėmimui, kurių nemaža dalis dar stalčiuose ir turi būti svarstoma jei ne pavasario, tai vėlesnėse sesijose. Tenka tiktai apgailestauti“, – konstatavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad prieš savaitę konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
Antradienį VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Parlamentaro įgaliojimai perleisti buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Ukrainai kare su Rusija prašant Vakarų valstybių pagalbos ginklais, kai kurios šalys pagalbos tiekimo Ukrainai klausimu vis dar nėra užtikrintai apsisprendusios. Valstybėms nesiryžtant Ukrainai tiekti naikintuvų, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad ši raudonoji linija bus peržengta.
„Mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Visgi prezidentas atkreipia dėmesį, kad atsiradusias raudonas linijas jau ne kartą pavyko peržengti.
„Reikia pažymėti, kad vis dėlto mums pavyksta jas ištrinti ir tai įvyko jau ne vieną kartą. Aš priminsiu ne tik tankų istoriją – kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tiktai liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus.
Tačiau raudonoji linija jau senokai peržengta. Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose – taip pat bus peržengta“, – sako prezidentas.
NATO naikintuvai
G. Nausėdos teigimu, naikintuvai, ilgojo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba.
„Ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. (…) Tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – įsitikinęs G. Nausėda.
ELTA primena, kad Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant ir naikintuvus. Visi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą.
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.
Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti.
Pasak šalies vadovo, ši paroda – puiki proga apžvelgti bendrą Lietuvos ir Japonijos istoriją, kultūrinius, diplomatinius ir politinius ryšius bei pasisemti įkvėpimo naujoms bendradarbiavimo idėjoms, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
„Lietuva ir Japonija paminėjo 100-mečio santykių sukaktį ir verčia naują bendros istorijos puslapį“, – pabrėžė Prezidentas.
Pridedama, kad šalies vadovas akcentavo Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės svarbą, bendrus iššūkius saugumui ir paramą Ukrainos žmonėms.
G. Nausėda taip pat bendravo su parodos organizatoriais – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. Renaldu Gudausku ir Japonijos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Tetsu Ozaki ir padėkojo už šią iniciatyvą stiprinti dvišalius ryšius.
„Lietuva ir Japonija yra bendramintės partnerės, palaikančios nuoširdžia draugyste paremtus dvišalius santykius, grįstus pagarba demokratinėms vertybėms. Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje, todėl džiaugiamės mūsų strategine partneryste ir esame pasiruošę toliau stiprinti mūsų dvišalius santykius. Japonijos pirmininkavimas G7 formatu ir narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tarptautinę tvarką ir taiką. Vertiname tvirtą Japonijos poziciją atsakant į Rusijos karinę agresiją, taip pat Japonijos paramą Ukrainai ir veikimą išvien“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, transatlantinė vienybė ir glaudus bendradarbiavimas su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis šiandien yra labai svarbus, ir šalys privalo veikti kartu spręsdamos globalius saugumo, klimato kaitos ir pandemijos iššūkius bei ginti tarptautinę tvarką.
Straipsnyje „Slaptoji Irano žvalgybos operacija“ (sausio 29-oji) jau rašiau, kad Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimą greičiausiai organizavo Irano slaptosios tarnybos. Publikacijoje minėjau, jog teroro aktą iraniečiai pridengė pasaka, neva į Azerbaidžano ambasadą veržėsi ir į apsaugos darbuotojus iš automato „kalašnikov“ šaudė nestabilios psichikos iranietis. Suprask, jokios politikos čia nėra.
Ką dar žinome apie Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimą?
Teroristas rodo ženklą Irano policijos darbuotojui
Tuo tarpu šiandien esama dar daugiau įtarimų, jog išpuolis prieš Azerbaidžaną – tai Irano žvalgybų operacija. Kuo remiuosi tai sakydamas? Azerbaidžano žiniasklaida išplatino vaizdus, bylojančius, kas dėjosi ne tik ambasados viduje (matyti, kaip įsiveržėlis šaudo, vienas azerbaidžanietis krenta ant žemės, o kitas susigrumia su užpuoliku). Viešojoje erdvėje jau esama vaizdo įrašų, kaip įvykiai sausio 27-osios rytą klostėsi pirmosiomis agresijos akimirkomis lauke, prie ambasados. Užfiksuotuose kadruose puikiai matyti, kaip užpuolikas atlekia automobiliu prie ambasados ir trenkiasi į priešais stovėjusį automobilį. Tuomet iššoka iš automobilio rankose laikydamas automatą „kalašnikov“. Ginklo jis beveik neslepia po drabužiais. Tuomet veržiasi vidun.
Vaizdo kamera užfiksuoti kadrai atkreipia dėmesį į tai, kaip keistai elgiasi prie diplomatinės atstovybės specialioje būdelėje sėdėjęs oficialus Irano saugumo tarnybų darbuotojas. Prie Azerbaidžano ambasados automobilių avariją sukėlusio vyriškio, kuris, rankose laikydamas automatą lekia tiesiai į ambasadą, jis nė nebando sulaikyti. Iššokęs iš sargybinio būdelės jis tarsi pasisveikina, tarsi duoda leidimą – pirmyn. Jokių tramdomųjų, jokių sulaikymo veiksmų. Įspūdis būtent toks, jog Irano sargybinis žinojo, esą automatu „kalašnikov“ (ne mažyčiu pistoletu, o būtent stambiu automatu) apsiginklavęs vyriškis mėgins patekti vidun, tačiau jam trukdyti – negalima.
Šis įvykis neramina. Pastaruoju metu tarp Irano ir Azerbaidžano – labai įtemta padėtis. Ji galinti perraugti į stambius karinius konfliktus. Deja, Lietuvoje vis dar esama naivuolių, kurie įsitikinę, jog Iranas ir Azerbaidžanas – tai neišskiriami draugai, nes abi šalys – musulmoniškos. Tuo tarpu tikrovė – visai kita. Prieš kelis šimtus metų tuometinė Persija (šiandieninis Iranas) yra okupavusi tuometinį pietinį Azerbaidžaną. Dėl šios priežasties Irane šiandien gyvena apie trisdešimt milijonų etninių azerbaidžaniečių. Kaip bežiūrėsi – jėga. Teheranas paniškai bijo, kad šie nesugalvotų prisijungti prie žymiai sėkmingiau politiškai ir ekonomiškai besitvarkančio Azerbaidžano. Nors, tiesą sakant, Azerbaidžanas nekelia Iranui jokių teritorinių pretenzijų. Oficialusis Baku nedavė nė mažiausio preteksto Iraną valdantiems politikams manyti priešingai.
Teroristo rankose – automatas
Tačiau Iranas ypač nervingai reagavo, kai Azerbaidžanas karinės operacijos metu 2020-ųjų rudenį sėkmingai susigrąžino 1992 – 1994-aisiais armėnų separatistų neteisėtai okupuotą Karabachą. Tad lietuviškiems naivuoliams tikriausiai dar sykį verta priminti: remiantis tarptautine teise, Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija, ją armėnai privalo grąžinti Azerbaidžanui. Tiksliau tariant, Azerbaidžanas – teisus, o Armėnija – agresorė, okupantė. Tačiau Iranas demonstratyviai palaiko su Azerbaidžanu konfliktuojančią Armėniją. Palaiko ne žodžiais, o darbais: slapta tiekdamas ginklus, slapta prekiaudamas. Pavyzdžiui, Iranas kategoriškai prieštarauja Zangezuro koridoriaus, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Nachičevanės regionu, atidarymui (dabar dėl Armėnijos priešiškumo Azerbaidžanas neturi sausumos ryšio su Nachičevane).
Kas ir kaip pareiškė užuojautą?
Kaip Lietuva reagavo į šį teroro aktą? Atvirai kalbant – niekaip. Tiesa, Lietuvos vėliava puikuojasi tarp 35 valstybių, kurios pareiškė Azerbaidžanui užuojautą (užuojautą taip pat skelbė Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga). Taigi Lietuva, kaip ir JAV, Didžioji Britanija, Lenkija, Estija, Latvija, Vokietija, Čekija ar Prancūzija, neliko nuošaly. Tačiau lietuviškoji užuojauta išguldyta tik Twitterio erdvėje. Ją brūkštelėjo Azerbaidžane reziduojantis Lietuvos ambasadorius. Jokių specialių pareiškimų dėl sausio 27-osios tragedijos netarė nei Lietuvos prezidentas, nei Lietuvos užsienio reikalų ministras. Tarsi ambasados užpuolimas būtų ne itin svarbus įvykis.
Paminklas Sausio 20-osios aukoms atminti Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.
Beje, Lietuva panašiai elgėsi ir šių metų sausio 20-ąją, kai Azerbaidžanas minėjo itin panašią tragediją, kaip mūsų 1991-ųjų sausio 13-oji. Skirtumas toks, kad azerbaidžaniečiai anuomet patyrė žymiai daugiau aukų: 1990-aisiais metais į Baku miestą įsiveržė apie 30 tūkst. iki dantų ginkluotų sovietų armijos kareivių su automatais, sunkiaisiais kulkosvaidžiais, šarvuočiais ir tankais. Prisidengdama demagogiška versija, esą taip bandoma „sureguliuoti nacionalinį klausimą“, sovietinė kariauna darė ką norėjo. Prieš azerbaidžaniečių tautą surengto karinio nusikaltimo duomenys: 137 žuvusieji, 744 sužeisti, 841 neteisėtai suimtas ir įkalintas. Ta tragedija Azerbaidžane gavo “Juodojo Sausio” pavadinimą. Tačiau analizuodamas viešąją erdvę aptikau tik gražų, jausmingą Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos specialų įrašą twitteryje.
Iš kur tokie lietuviškieji santūrumai, kai kalbama apie Azerbaidžaną? Šiandien gal tai susiję su premjero Nikolos Pašiniano pareiškimais, esą Armėnijoje dislokuotos rusų karinės bazės kelia pavojų šalies saugumui? Omenyje pirmiausia turima Giumri mieste dislokuota 102-oji rusų karinė bazė. Viešojoje erdvėje radau pranešimų, jog prie šios bazės armėnai jau surengė keletą protesto mitingų (protestuotojai reikalauja išvykti Rusijos kariuomenės atstovams iš Armėnijos).
Tik tokia kardinaliai pasikeitusi Armėnijos premjero pozicija nekelia pasitikėjimo: tris ilgus dešimtmečius Rusija armėnų separatistams buvo ir draugas, ir užtarėjas, ir gelbėtojas, ir ekonominis partneris, o štai dabar staiga – mirtinas priešas? Greičiausiai turime naują Nikolos Pašiniano klastą: staiga kardinaliai pakeitęs kryptį jis siekia suaktyvinti savuosius rėmėjus Europoje, kad šie kur kas rimčiau padėtų jam įgyvendinti Jerevano revanšistinius planus negrąžinant Azerbaidžanui pagal visas tarptautines normas priklausančio Karabacho. Kol Armėnija flirtavo su Kremliumi, Vakarai per daug atvirai negalėjo remti neteisingai tarptautinėje arenoje besielgiančios Armėnijos. Dabar, kai Armėnija nusisuka nuo Rusijos (armėnai šiandien Kremliui tikrai nerūpi), proarmėniškai nusiteikusios Vakarų šalys įgauna daugiau galimybių viešai ginti armėnų separatistus. Ypač, matyt, suaktyvėsianti Prancūzija. Juk Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas senų seniausiai palaiko neteisiąją pusę – svetimų žemių besigviešiančią Armėniją.
Jerevanas ir Teheranas – neatskiriami draugai
Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Bet kur tada dėti N. Pašiniano flirtus su dabartinio Irano valdžia? Vakarai neturėtų pamiršti, jog N. Pašinianas, tarsi nutraukdamas ryšius su Kremliumi (jei Vladimiras Putinas nugalėtų Ukrainą, didelė tikimybė, jog N. Pašinianas vėl pultų Maskvai į glėbį), dar draugauja su Vakarų smerkiamu Iranu. Draugysčių su žiauriai šalyje protestus malšinančiu, slapta ginklais Rusiją remiančiu Iranu nei N. Pašinianas, nei armėnų separatistai neatsisakė.
Štai kokios paskutiniosios žinios plaukia iš Irano. Kaip spalio 23-iąją skelbia AFP-ELTA, „Irano valdžios institucijos per pastarąsias dvi dienas suėmė tris žurnalistes – Melika Hashemi, Saideh Shafiei ir Mehrnoush Zarei. Šalyje jau kelis mėnesius ūžia protestai, kuriuos sukėlė 22 metų kurdės Mahsos Amini mirtis areštinėje 2022-ųjų rugsėjo mėnesį. Oficialios valdžios institucijos teigia, kad žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, o tūkstančiai buvo suimti per neva „riaušes“, kurias kursto islamo respublikos „priešai“.
Laikraštis „Etemad“, remdamasis Teherano žurnalistų sąjunga, teigė, kad visos trys moterys uždarytos į Evino kalėjimą, kuriame laikoma daug suimtų protestuotojų. Jo skaičiavimais, nuo neramumų šalyje pradžios prieš keturis mėnesius buvo suimta apie 80 žurnalistų. Jokios informacijos apie naujausių suėmimų priežastis nepateikta.
S. Shafiei yra laisvai samdoma žurnalistė ir rašytoja, M. Zarei rašo įvairiems reformistiniams leidiniams, o M. Hashemi dirba leidiniui „Shahr“, pranešė vietos žiniasklaida.
Irano smogikai
Spalio pabaigoje daugiau kaip 300 Irano žurnalistų pasirašė pareiškimą, kuriame kritikavo valdžios institucijas dėl „kolegų suiminėjimo ir jų pilietinių teisių atėmimo“.
Tad, atvirai kalbant, nesuprantu, kodėl Vakaruose ponas N. Pašinianas laikomas vos ne „demokratijos etalonu“, kodėl jį Paryžiuje visuomet meiliai priima E. Macronas, kodėl Lietuva vengia jam tarti bent kiek aštresnį žodį?
Oficialus Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos internetinis puslapis. LR Prezidento kanceliarijos nuotr.Oficialus Lietuvos prezidento internetinis puslapis lrp.lt. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Atidesni portalo slaptai.lt gerbėjai pastebėjo, jog sausio 18-ąją paskelbėme žinią apie Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos ir Azerbaidžano Prezidento Ilhamo Alijevo susitikimą Davose.
Trumpai priminsime, kas buvo rašoma oficialiame LR Prezidento internetiniame portale lrp.lt. Skelbiame be sutrumpinimų:
„Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaujantis Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume, susitiko su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarė daugiašalius bei dvišalius valstybių santykius ir saugumo situaciją regione.
Prezidentas pabrėžė Europos Sąjungos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo svarbą ir akcentavo, kad naujas ES ir Azerbaidžano susitarimas išlieka prioritetu.
„Tikimės, kad derybos netrukus bus baigtos. Šis susitarimas yra svarbus siekiant ekonominių santykių tarp ES ir Azerbaidžano plėtros bei remiant Azerbaidžano vyriausybės siekį diversifikuoti šalies ekonomiką“, – sakė Prezidentas, taip pat pasveikinęs ES ir Azerbaidžano susitarimą dėl dujų importo ir akcentavęs Azerbaidžano svarbą diversifikuojant dujų tiekimą Europos Sąjungai ir atsisakant Rusijos energetinių išteklių importo.
Lietuvos ir Azerbaidžano Prezidentai susitikime taip pat aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione ir taikaus konfliktų sprendimo galimybes.
Lietuvos vadovas pakvietė Azerbaidžano Prezidentą kartu su verslo delegacija atvykti atsakomojo vizito į Vilnių. Lietuvos Prezidento vizito Baku 2022-aisiais metu įvyko Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumas, kuriame abiejų šalių universitetų ir įmonių atstovai pasirašė septynis glaudesnio bendradarbiavimo memorandumus prekybos, technologijų, skaitmenizavimo, transporto ir logistikos, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo srityse.”
Tik ar lietuviškasis pranešimas objektyvus, išsamus? Norėdamas atsakyti į šį klausimą peržiūrėjau Azerbaidžano prezidento spaudos tarnybų pranešimus apie G. Nausėdos ir I. Alijevo susitikimą Davose azerbaidžanietiškuose leidiniuose.
Azerbaidžanietiškame variante aptikau informacijos, kurios neradau G. Nausėdos komunikacijos grupės viešai išplatintame tekste. Štai ko pasigedau lietuviškame variante:
„Pokalbio metu pasikeista nuomonėmis dėl regioninių klausimų, dėl Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo, Jerevano ir Baku derybų perspektyvos. Taip pat aptarta įtampa, tvyranti kelyje Lačinas – Hankendis.
Azerbaidžano lyderis pareiškė, kad Armėnija manipuliuoja nutikimais Lačino kelyje siekdama klaidinti tarptautinę bendruomenę prakišdama savo melą, neva šis kelias uždarytas aklinai. Prezidentas I. Alijevas pabrėžė, jog Lačino kelias, einantis į Hankendį, atviras visiems civiliams asmenims ir visoms civilių transporto priemonėms, jei jomis gabenami civilinės paskirties daiktai. Azerbaidžano lyderis akcentavo, kad azerbaidžaniečiai netrukdo šiuo keliu važiuoti ir automobiliams, kuriuos globoja Raudonojo Kryžiaus komitetas.
Azerbaidžaniečiai budi Lačino – Hankendžio kelyje, kad juo Armėnijos separatistai negalėtų išvežti naudingųjų iškasenų, gabenti karinės amunicijos. Trend News Agency foto
Ilhamas Alijevas atkreipė dėmesį, kad iš Azerbaidžano teritorijų, kurias laikinai kontroliuoja „rusų taikdariai“, vis dar neteisėtai išvežamos naudingosios iškasenos. Ten, kur šeimininkauja „rusų taikdariai“, esama kriminalinio pobūdžio grupuočių, kurias privalu kuo greičiau iš ten išprašyti lauk.
Prezidentas I. Alijevas atkreipė dėmesį ir į tai, kad armėnų pusė jau daugiau nei dvejis metus išnaudoja Lačino kelią karinėms reikmėms: juo gabeno įvairiausio kalibro kovines minas, sviedinius artilerijai ir kareivius“.
Mano požiūru, ši informacija, kurią ką tik pacitavau, – labai svarbi. Jei mums rūpi objektyvumas, ji turėjo būti įtraukta į oficialųjį lietuviškąjį Prezidento G. Nausėdos komunikacijos grupės parengtą pranešimą.
Tačiau lietuviškajame variante apsiribota vienui vienu neutraliu, nieko nesakančiu sakinuku:
„Lietuvos ir Azerbaidžano Prezidentai susitikime taip pat aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione ir taikaus konflikto sprendimo galimybes“.
Regis, turime dar vieną įrodymą, kokia tendencinga Lietuva, vertindama trintis tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Į savo viešąją erdvę mes vis dar neįsileidžiame nė vieno Armėnijai nepalankaus žodelio. Esame tokie tendencingi, kad drįstame nutylėti net tai, ką tarptautiniame renginyje viešo, oficialaus susitikimo metu Azerbaidžano prezidentas atvirai išdėstė Lietuvos prezidentui.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. LR Prezidento komunikacijos grupės nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaujantis Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume, susitiko su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarė daugiašalius bei dvišalius valstybių santykius ir saugumo situaciją regione.
Prezidentas pabrėžė Europos Sąjungos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo svarbą ir akcentavo, kad naujas ES ir Azerbaidžano susitarimas išlieka prioritetu.
„Tikimės, kad derybos netrukus bus baigtos. Šis susitarimas yra svarbus siekiant ekonominių santykių tarp ES ir Azerbaidžano plėtros bei remiant Azerbaidžano vyriausybės siekį diversifikuoti šalies ekonomiką“, – sakė Prezidentas, taip pat pasveikinęs ES ir Azerbaidžano susitarimą dėl dujų importo ir akcentavęs Azerbaidžano svarbą diversifikuojant dujų tiekimą Europos Sąjungai ir atsisakant Rusijos energetinių išteklių importo.
Lietuvos ir Azerbaidžano Prezidentai susitikime taip pat aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione ir taikaus konfliktų sprendimo galimybes.
Lietuvos vadovas pakvietė Azerbaidžano Prezidentą kartu su verslo delegacija atvykti atsakomojo vizito į Vilnių. Lietuvos Prezidento vizito Baku 2022-aisiais metu įvyko Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumas, kuriame abiejų šalių universitetų ir įmonių atstovai pasirašė septynis glaudesnio bendradarbiavimo memorandumus prekybos, technologijų, skaitmenizavimo, transporto ir logistikos, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo srityse.
Informacijos šaltinis – LR Prezidento komunikacijos grupė
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kilus įtampai tarp Berlyno ir Vilniaus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad dvišalių santykių krizės – nėra.
„(Dvišalių santykių krizė – ELTA) tikrai nebręsta. Tikrai darysiu viską, kad nekiltų net menkiausių abejonių, kad mūsų santykiai yra labai produktyvūs, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Būtent toks ir buvo pirminis dokumentas, kurį pasirašėme su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Jis buvo grįstas besąlygišku vieno sąjungininko pasitikėjimu kitu sąjungininku“, – antradienį „Laisvosios Europos ir Laisvės radijo“ atidarymo renginyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Jis buvo pasirašytas dar iki Madrido (NATO – ELTA) viršūnių susitikimo. Kitaip tariant, to susitikimo, kuriame dar turėjo būti nuspręsta dėl galimo užsienio karinės galios didesnio dislokavimo rytiniame NATO flange“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas pripažino, kad dėl Vokietijos brigados diskutavimo Lietuvoje „mažiau darėme, bet daugiau diskutavome“, o vidiniai politikų nesutarimai buvo aptariami ir Vokietijoje.
„Šitos diskusijos turėjo tam tikrą atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje. Bet tikiuosi, kad tikrai turėsime ne vieną progą tuos šešėlius išnaikinti ir grįžti prie normalios kalbos ir, svarbiausia, darbų“, – teigė G. Nausėda. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Prezidentas taip pat turi būti aktyviai įsitraukęs į šitą procesą, nes tik visų valdžios institucijų sutelktas darbas leis mums pasiekti galutinį tikslą“, – pabrėžė prezidentas.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nepalaiko Seime svarstomų mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo įstatymo pataisų. Pasak šalies vadovo, šiandien valstybė pralaimi kovą su narkotikų vartojimu ir plitimu, todėl, pažymėjo prezidentas, argumentai, kuriais siekiama liberalizuoti esamą tvarką, jo neįtikina.
„Šiuo metu nepalaikau, nes manau, kad mes tikrai kol kas pralaimime kovą su narkotikų plitimu mūsų mokyklose, narkotikų plitimu tarp mūsų jaunų žmonių, kurie yra mūsų valstybės ateitis. Pasakymas, kad mes čia truputį liberalizuokime, o po to užsiimsime edukacija, švietimu ir visokiausiais projektais, manęs neįtikina“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.
Daukanto aikštės lyderis pažymėjo, kad institucijoms derėtų pasukti kita kryptimi – pirmiau stengtis šviesti visuomenę, o tik vėliau imtis įstatymo pokyčių.
„Manau, kad mes sukeičiame viską vietomis. Pirmiausiai mes edukuokime ir pasiekime, kad ši bloga, neigiama tendencija būtų sustabdyta. O tada jau kalbėkime apie įstatymines iniciatyvas“, – paragino jis.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo pritarė daliai įstatymo pataisų dėl kanapių dekriminalizavimo. Įstatymo projektais siūloma numatyti, jog už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Po svarstymo Administracinių nusižengimų kodekso teisės aktus palaikė 63 Seimo nariai, 60 prieštaravo, 2 – susilaikė.
Tuo metu lydinčiajam projektui – Baudžiamojo kodekso pataisoms – po svarstymo nepritarta. Už balsavo 63, prieš – 61, susilaikė – 3 Seimo nariai. Klausimas grąžintas komitetui tobulinti.
Vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, jog baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siektų nuo 50 iki 300 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 300 iki 1000 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos. Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų, koks kiekis kanapių būtų laikomas nedideliu.
Be to, nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Laisvės frakcija Seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą. Visgi šiam projektui palaikymo Seime neužteko.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad problemos dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje kyla dėl to, jog šalies politikai daugiau kalba apie Berlyno įsipareigojimus, nei iš esmės stengiasi paspartinti vokiečių karių perkėlimą į šalį.
Be to, šalies vadovo manymu, situaciją apsunkina ir politinė konkurencija, kai dalis valstybės institucijų bei politikų ginčijasi, „kas labiau myli Lietuvą“ – t. y., kas geriau atliepia šalies nacionalinio saugumo interesus.
G. Nausėda pažymėjo, kad matydama Vilniuje kylančias abejones ir diskusijas, Vokietija kelia klausimą, ar Lietuva iš tikrųjų žino, ko nori. Tad prezidentas ragina atrasti vieningą sutarimą dėl prioritetinio Lietuvos krašto apsaugos klausimo.
„Problema ta, kad mes labai daug šnekame. Jeigu mes tiek pat darytume, kiek šnekame, manau, tikrai turėtume labai apčiuopiamų rezultatų. Bet kol kas visas garas išeina tarpusavio santykių aiškinimuisi ir tai tikrai nepadeda“, – trečiadienį Delfi TV teigė šalies vadovas.
„Vokietijos politikai, Vokietijos visuomenė stebi mūsų diskusijas, daro tam tikras išvadas, kad, kai kuriais požiūriais, pati Lietuva nebežino, ko ji nori“, – pridūrė jis.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Interviu metu paklaustas, ko gi Lietuva nori, G. Nausėda patikino, jog Vilniaus siekis – kiek įmanoma aktyvesnis Berlyno karinis buvimas šalyje. O tai, prezidento įsitikinimu, labiausiai priklauso nuo Lietuvos pasirengimo sukurti sąjungininkų dislokavimui reikalingą infrastruktūrą. Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
„Aš manau, kad tai labai smarkiai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo pasirengti, nes Vokietijos pusė stebi šį gebėjimą, puikiai supranta, koks pasirengimas yra šiuo metu. Aš manau, kad net ir pačios Vokietijos politinis procesas, pasirengimas keisis priklausomai nuo to, kokią pažangą mes darysime šia prasme“, – patikino jis ir pasidžiaugė Lietuvos daroma pažanga šioje srityje“, – kalbėjo jis.
Ragina politikams nerungtyniauti, kas labiau myli Lietuvą
Pasak šalies vadovo, papildomi keblumai dėl vokiečių karių dislokavimo procesų atsiranda ir tada, kai susitarimas su Berlynu apsipina skirtingomis interpretacijomis.
„Mes kartais lygioje vietoje sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Iš esmės tekstas yra pakankamai aiškus – Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio ir tai yra įtvirtinta Madrido dokumentuose“, – užtikrino G. Nausėda.
Visgi, G. Nausėda leido suprasti, jog santykius su Vokietija itin apsunkina vidinės valdančiosios koalicijos atstovų batalijos bei politinė konkurencija.
„Manau, kad mums visiems kartu, nepriklausomai nuo to, ar kalba eina apie komiteto pirmininką Seime, ar krašto apsaugos ministrą, ar valdančiosios koalicijos partijų vadovus – turime labai aiškiai pasakyti, kad Lietuvos interesas yra kiek galima didesnis Vokietijos karinės galios įsitraukimas į rytinio NATO sparno gynybą, saugumo klausimus“, – nurodė jis.
Šalies vadovas tiksliai neįvardijo, kokios personos, jo manymu, įnirtingiausiai laužo ietis, tačiau paragino politikus rasti bendrą sutarimą, o vietoje vidinių kivirčų – kalbėti apie pažangą ir daromus darbus, leisiančius paspartinti karinį Berlyno buvimą Lietuvoje.
„Jeigu mes apie tai (daromą pažangą – ELTA) daugiau kalbėtume, manau, kad tai ir Vokietijos pusei padarytų kur kas didesnį įspūdį negu draskymasis marškinių ant krūtinės ir sakymas, kad aš labiau už tave myliu Lietuvą“, – aiškino prezidentas.
„Tiesiog vyksta tam tikras demonstravimas, kad galbūt vienos institucijos mažiau atsižvelgia į Lietuvos nacionalinio saugumo poreikius, o kitos labiau. Mano manymu, toks ginčas yra beprasmiškas, nes iki galo mes taip ir neišsiaiškinsime. Svarbu, kad visi darytume tuos pačius darbus, nes, manau, kad visi vienodai mylime Lietuvą“, – tęsė jis.
Abejoja, ar reikia įstatymo dėl brigados dislokavimo
Be to, prezidentas G. Nausėda suabejojo ir specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos sąlygos Vokietijos brigados dislokavimui, būtinybe. Šalies vadovo manymu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva neįtvirtina Lietuvos įsipareigojimo Berlynui, bet veikiau priešingai – kelia papildomų klausimų partneriams. Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
„Nesu tikras, ar tam reikia įstatymo. Jeigu toks įstatymas padarytų teigiamą poveikį mūsų partneriams ir savotiškai manifestuotų mūsų didžiulį norą, pasirengimą ir, svarbiausia, apibūdintų, kad tai mums labai svarbus prioritetas, tada sakyčiau galbūt“, – svarstė jis.
„Bet šiuo metu man susidaro įspūdis, kad šio įstatymo svarstymas – tik atvirkščiai – sukelia daugiau klausimų mūsų partneriams negu duoda jiems atsakymų“, – konstatavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame be kitų klausimų bus apsvarstytas Lietuvos ir regiono oro gynybos stiprinimas, karinė ir ne karinė parama Ukrainai.
Už saugumą atsakingi Lietuvos politikai saugumo situaciją aptarė ir trečiadienį Prezidentūros inicijuotame tarpinstituciniame susitikime. Jį šalies vadovas sušaukė po pranešimų, kad dvi Rusijos raketos antradienį nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje.
Dar spalio pradžioje Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui pareiškus, kad VGT posėdyje siūlys Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai neperduoti, šalies vadovas pažymėjo, kad dėl ginkluotės perdavimo ketinama apsispręsti artimiausioje VGT.
ELTA primena, kad VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į VGT įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tarptautinėje spaudoje pasirodžius pranešimams, esą premjerė Ingrida Šimonytė neoficialiose diplomatinėse diskusijose yra minima tarp kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad I. Šimonytės kandidatūrą palaikytų.
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas. Nes pirmiausia aš manau, kad reikia labai gerai suprasti mūsų regiono specifiką, nes šiandien tai yra vienas iš pažeidžiamiausių Rusijos grėsmei regionų“, – trečiadienį LRT televizijoje kalbėjo prezidentas.
Vis tik, šalies vadovas šiuo metu ministrei pirmininkei linki susikoncentruoti į kitų metų biudžetą, o tuomet, tikisi G. Nausėda, bus galima sveikinti ir kitus sprendimus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
„Tačiau kol kas procesas yra tik prasidėjęs ir turbūt tikrai linkėčiau gerbiamai Ingridai šiuo metu koncentruotis į 2023 metų biudžeto klausimus, o tada mes žiūrėsime ir tikrai sveikinsime sprendimus, kurie bus susiję ne tik su pirmą kartą istorijoje moters paskyrimu į šias atsakingas pareigas, tačiau ir žmogaus, kuriam regiono saugumo situacija buvo žinoma ne iš vadovėlių, ne iš knygų, o iš realaus gyvenimo. Labai tikiuosi, kad taip ir atsitiks, ir tokie sprendimai bus priimti jau gana greitai“, – pridūrė jis.
ELTA primena, trečiadienį įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ Lietuvos premjerę paminėjo kaip vieną iš kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Vis tik, pati I. Šimonytė tokias diskusijas komentuoti atsisako.
„Jokių komentarų šia tema. Jokių“, – interviu Eltai trečiadienį sakė premjerė.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Po pranešimų, kad dvi Rusijos raketos antradienį nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje, prezidentas Gitanas Nausėda koreguoja trečiadienio darbotvarkę. Šalies vadovas dalyvaus tarpinstituciniame pasitarime dėl saugumo situacijos regione.
Kaip praneša Prezidentūra, trečiadienį vyksiančio pasitarimo tema – saugumo situacijos regione pasikeitimai po paskutinių Rusijos atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą.
Po Lenkijoje nugriaudėjusių sprogimų, kurių metu žuvo du žmonės, Varšuva padidino kai kurių karinių dalinių parengtį. Kadangi sprogimų priežastis, kaip pranešama, gali būti iš Rusijos paleistos raketos, Lenkijos Vyriausybė tariasi, ar reikia aktyvuoti 4 NATO straipsnį.
Antradienį agresorės Rusijos kariuomenė Ukrainai smogė stipriausią smūgį nuo karo pradžios šių metų vasarį. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės svarbos infrastruktūros objektus.
Laiptai į viršų ar laiptai – žemyn? Slaptai.lt foto
Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą, rodo spalio mėnesį Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Visgi, jam ant kulnų lipa buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, atsiliekantis nuo G. Nausėdos tik 3 procentais.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų spalio 18 -28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
15,4 proc. apklaustųjų savo balsą prezidento rinkimuose atiduotų už pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitvirtinusį G. Nausėdą. Teisininką I. Vėgėlę remtų 12,1 proc. apklausos dalyvių.
Trečioji reitingų lentelėje – Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Už ją spalį būtų balsavę 10,8 proc. tyrimo dalyvių. Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis (5,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė (5 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,7 proc.). Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tarp galimų kandidatų šalies vadovo rinkimuose įvardijama ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (3,1 proc.)., visuomenininkas Andrius Tapinas (3 proc.), Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (2,9 proc.).
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis , Gabrielius Landsbergi, Rokas Masiulis ir Ramūnas Karbauskis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tuo metu 19,5 proc. apklaustųjų tikino nežiną, už ką balsuotų, 8,7 proc. savo balso neatiduotų jokiam kandidatui.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Atliekant tyrimą taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Taip ir nutiko, kaip įtariau: Lietuva nepasveikino Pergalės dieną šventusio Azerbaidžano. Pergalės diena Azerbaidžane minima lapkričio 8 dieną. Šiandien – lapkričio 11-oji. Oficialiuose Lietuvos Prezidento ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapiuose pastarosiomis dienomis – nė užuominos apie Azerbaidžaną, kuris 2020-ųjų rudenį per 44 dienų karą sėkmingai išvadavo iš jo 1992 – 1994-aisiais atimtą Karabachą.
Atidžiai peržiūrėjau mūsų institucijų oficialius puslapius. Pavyzdžiui, lapkričio 10-ąją Lietuvos Respublikos prezidento komunikacijos grupė išplatino pranešimus apie Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 100-mečio proga, G.Nausėdos susitikimą su Kanados Senato Pirmininku Georgu J. Furey, apie G.Nausėdos ir Lietuvos Pirmosios Ponios Dianos Nausėdienės vizitus į Lenkiją, apie Pirmosios Ponios D.Nausėdienės padėką prisidedantiems prie kūdikių ankstukų gyvybių išsaugojimo. Visa tai, žinoma, svarbu. Bet apie Azerbaidžaną – nė žodžio.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Sakykim, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje rašoma apie ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimus su Vokietijos pramonininkais, apie Vilniuje įsteigtą Kohortą, didinančią atsparumą autoritarizmui, viceministro Manto Adomėno pokalbius su ESBO Vyriausiuoju tautinių mažumų komisaru, apie URM vadovų susitikimą su Rumunijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi. Apie Azerbaidžano pergalę susigrąžinant prarastas teritorijas – nė užuominos.
Azerbaidžano vėliava
Mano supratimu, tai – didelis Lietuvos netaktas. Azerbaidžanas – vienintelė buvusios Sovietų Sąjungos respublika, kuri, byrant SSRS imperijai, patyrė teritorinių netekčių, bet vis tik sugebėjo savas žemes susigrąžinti. Nei Gruzija (Sakartvelas), nei Moldova, nei Ukraina kol kas tokiais pasiekimais negali pasidžiaugti. Tad Azerbaidžaną, 2020-ųjų rudenį jėga išvijusį Karabachą prieš keletą dešimtmečių okupavusius armėnų separatistus, derėtų ne tik sveikinti su Pergale, bet ir demonstruoti kaip pavyzdį. Būtent – Azerbaidžanas yra puikus principingumo, atkaklumo, drąsos pavyzdys. Štai kaip atkuriamas šalių teritorinis vientisumas, kai taikiai ir teisingai sureguliuoti konflikto nepadeda bedantė, vien tuščiai pliurpti apie taiką temokanti Europos Sąjunga! Azerbaidžaną derėtų laikyti deramu pavyzdžiu dar ir todėl, kad jis demonstruoja, kas nutinka neteisėtai svetimas žemes užgrobusiems separatistams – jiems tenka gėdingai sprukti!
Mano supratimu, po 2020-ųjų rudenį Azerbaidžano karių sėkmingos operacijos daug kas sunerimo. Sakykim, separatistai, kurie atplėšė kelis žemės gabalus nuo Gruzijos, kurie iš Moldovos atėmė Padniestrę. O ir bent keletą ėjimų į priekį numatantys žaidėjai Kremliuje greičiausiai susimąsto: ar nereikės jiems bėgti iš Ukrainos kaip armėnų separatistams – iš Azerbaidžanui pagal visas tarptautines teises priklausančio Karabacho? Azerbaidžano pergalė 2020-aisiais – įtaigus perspėjimas net tiems, kurie dar tik planuoja pažeisti kaimyninių šallių teritorinį vientisumą: užpulsime, užgrobsime, aneksuosime, ir galbūt mūsų iš ten neišvys, o auka susitaikys su teritorinėmis netektimis; juk Europa – tokia išskydusi, neryžtinga, tesugeba vien posėdžiauti…
Beje, tiems, kurie viešai mėgina Azerbaidžaną palyginti su agresyviai besielgiančia Rusija, o Armėniją klastingai lygina su Ukraina, belieka dar sykį priminti: visos pasaulio šalys, pasiremdamos galiojančiais tarptautiniais teritorinio vientisumo principais, Karabachą laiko neatskiriama Azerbaidžano dalimi. Žodžiu, Armėnija – ne auka, ji – agresorius. Armėnija – lygiai tokia pat kaip Rusija, tik žymiai mažesnė agresorė.
Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai
Tiesa, Armėnija, sumaniai manipuliuodama religiniais faktoriais bei savo mažumu, pasaulyje suranda lengvatikių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių stengiasi padėti Jerevanui bei pakenkti Baku. Štai Prancūzijoje keletas senatorių, regionų ir miestų vadovų pažėrė deklaracijų, esą oficialusis Paryžius, jei remia Ukrainą ginklais bei pinigais, neva turėtų karine amunicija ir eurais paremti ir „vargšę Armėniją“. Tie prancūziški lengvatikiai dar reikalauja, jog Europa taikytų Azerbaidžanui ekonomines sankcijas kaip ir Rusijai.
O juk viskas – atvirkščiai. Jei Europos Sąjunga būtų buvusi principinga, ji senų seniausiai privalėjo taikyti ekonomines sankcijas … Armėnijai! Gal tada nebūtų reikėję nei 2020-ųjų rudens karo. Armėnija pati būtų supratusi, jog gudrauti ir apsimetinėti nepavyks – vis vien teks grąžinti tai, kas jai nepriklauso. Tačiau Europa visus pastaruosius tris dešimtmečius glebesčiavosi su Armėnijos politikais ir ignoravo Azerbaidžano vadovus. Tokia dviprasmiška Briuselio, Paryžiaus, Berlyno, Romos laikysena skatino Jerevaną viltis, jog gal gi pavyks išlaikyti užgrobtą Karabachą. Kitaip tariant, Jerevanui teikė neteisingų iliuzijų.
Deja, lengvatikių, regis, esama ir Ukrainoje. Kaip praneša internetinis Ukrainos leidinys 5.ua, vienas Ukrainos šou verslo atstovas žinomas dainininkas Instagram-stories erdvėje rugsėjo 15-ąją pasidalio žinute, esą „Mes atsisakėme koncertuoti Azerbaidžane, nes ši šalis – agresorė“. Kaip tokiam „išminčiui“ išaiškinti, jog Azerbaidžanas tiesiog susigrąžino savo žemes, kaip dabar mūšio lauke savo teritorijas vaduoja Ukraina?
