Gitanas Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu. EPA-ELTA nuotr.
Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Ketvirtadienį G. Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, pranešė Prezidentūra. Abu Prezidentai vadovavo antrajai Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybai. Daugiausia dėmesio skirta saugumo ir gynybos bei dvišalio bendradarbiavimo klausimams.
Susitikimo metu Šalies vadovas teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje yra viso regiono saugumo garantas bei pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos nuoseklus išlaidų gynybai didinimas, koordinuotas darbas su sąjungininkais NATO ir kitais formatais reikšmingai prisideda prie viso regiono saugumo stiprinimo.
Lietuvos vadovas teigė, kad NATO viršūnių susitikime Madride priimti sprendimai sustiprino NATO atgrasymo ir gynybos pozicijas, tačiau svarbu kuo greičiau įgyvendinti priešakinės gynybos principą rytiniame Aljanso flange. Prezidentas teigė tikintis, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pavyks pasiekti ambicingų rezultatų, užtikrinančių tolesnį NATO pozicijų stiprinimą mūsų regione. Prezidentas akcentavo, kad būtina siekti konkrečios pažangos oro gynybos, išankstinio dislokavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse, rašome pranešime.
„Lietuva ir Lenkija yra patikimos partnerės ir sąjungininkės. Vertiname puikius dvišalius santykius, jie Lietuvai yra itin svarbūs. Grėsmių akivaizdoje esame vieningi ir kalbame vienu balsu esminiais klausimais. Tai yra mūsų stiprybė. Būdami vieningi ir dirbdami išvien galime atremti bet kokias grėsmes“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė paramos Ukrainai klausimus. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva teikia visą įmanomą paramą Ukrainai ir planuoja tai daryti toliau, kadangi, pasak Šalies vadovo, padėti Ukrainai laimėti karą ir toliau lieka vienu pagrindinių prioritetų Lietuvai, tačiau būtina siekti, kad šis klausimas taip pat liktų tiek Europos Sąjungos, tiek NATO darbotvarkių viršuje. Taip pat šalių vadovai sutarė dėl būtinybės ir toliau aktyviai remti Moldovos eurointegracijos siekį bei padėti visomis priemonėmis atlaikant Rusijos energetinį šantažą.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų taryba surengta jau antrą kartą. Pirmoji vyko 2021 metais Vilniuje.
Deganti žvakė. ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pranešė, kad Anapilin iškeliavo jo tėvas Antanas Nausėda. Apie tėvo mirtį Prezidentas pranešė savo „Facebook“ paskyroje.
„Šiąnakt 1:10 mano brangus Tėvukas paliko šį pasaulį, sulaukęs 93-jų. Paliko taip, kaip ir gyveno – oriai, taikiai ir optimistiškai. Iškeliavo pas savo gyvenimo žmogų – Mamą, kurią labai mylėjo ir kurios ilgėjosi ištisus aštuonerius metus“, – rašė G. Nausėda.
„Visada prisiminsiu mūsų bendrus pasivaikščiojimus po miestą. Tėvukas su neįtikėtinu žingeidumu tyrinėdavo kiekvieną praeivį – bene sutiks buvusį kolegą, draugą ar tiesiog pažįstamą. Sutikęs apipildavo klausimais ir linkėjimais. Tiesiog neįtikėtina, kiek žmonių vardų ir gyvenimo istorijų jis žinojo!“, – dalinosi prisiminimais šalies Prezidentas.
„Ilsėkis ramybėje, Tėtuk! Tu pragyvenai gražų ir garbingą gyvenimą“, – įrašą užbaigė G. Nausėda.
D. Grybauskaitė išreiškė užuojautą
„Nuoširdžiai užjaučiu Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl mylimo tėvo, šviesaus ir garbingo žmogaus, Antano Nausėdos netekties. Linkiu stiprybės šiuo metu ir žinojimo, kad artimas ryšys niekur nedingsta, visam laikui išlieka širdyje“, – teigiama buvusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.
Seimo Pirmininkė linki tvirtybės
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai dėl tėčio Antano Nausėdos mirties, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Skaudžią netekties valandą Lietuvos Respublikos Prezidentui, jo šeimai ir artimiesiems V. Čmilytė-Nielsen linki tvirtybės ir dvasios ramybės.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda neabejoja – Rusijos veiksmai Baltarusijoje įrodo, kad Minskas „visa apimtimi dalyvauja kare“.
„Matome judesius Baltarusijoje, kurie rodo, kad dalis mobilizuojamų karių yra siunčiami arba ketinama juos siųsti kariauti į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad Baltarusija visa apimtimi dalyvauja šiame kare. Taigi, tampa atsakinga lygiai taip pat kaip ir Rusija už šio karo pasekmes“, – Prezidentūros išplatintame pranešime kalbėjo G. Nausėda.
Kremlius Baltarusijoje formuoja bendras rusų ir baltarusių kariuomenės grupes – Maskva permeta į šalį ne tik karius, bet ir karinę amuniciją. Ukrainos pareigūnai mato kylantį pavojų, kad Rusija atnaujins puolamuosius veiksmus šiaurės fronte.
Matant aktyvų Baltarusijos įsijungimą į karinius veiksmus, prezidentas dar kartą paragino griežtinti sankcijas Kremliaus ir Minsko režimams.
„Štai kodėl mes manome, kad reikia toliau kovoti dėl sankcijų sugriežtinimo. Aš manau, kad tos sankcijos, kurias mes pritaikėme, jau duoda rezultatą ir Rusija tikrai turi gerokai mažesnes galimybes finansuoti šį karą. Tačiau tam, kad visiškai užkirstume ir norą, ir galimybes toliau vykdyti plataus masto operacijas Ukrainoje, mes turime prieiti prie 9-ojo sankcijų paketo“, – pakartojo jis.
ELTA primena, kad Briuselis spalio pradžioje priėmė 8-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris šiai šaliai pritaikytas dėl jos įvykdytos neteisėtos keturių Ukrainos sričių aneksijos.
Naujuoju sankcijų paketu išplėsti Maskvai taikomi prekybos ribojimai, taip pat įvestos sankcijos dar kelioms dešimtims asmenų. Tarp naujausių sankcijų taip pat minimos rusiškos naftos kainų „lubos“, tačiau jos pradės galioti, kai dėl visų detalių susitars Didžiojo septyneto (G7) šalys.
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Teisininkui Ignui Vėgėlei naujausios visuomenės apklausos rodo augančius šansus tapti valstybės vadovu.
Pats advokatas patvirtino, kad svarsto apie politinės karjeros galimybes, tačiau galutinai dar neapsisprendė.
Tuo metu Seimo opozicijos atstovai mato ženklus, signalizuojančius, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas žengs į politiką ir dalyvaus artėjančiuose šalies prezidento rinkimuose.
Reitingais džiaugiasi, o dėl politinės karjeros dar mąsto
Rugsėjo antrojoje pusėje Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, prezidentas Gitanas Nausėda yra realiausias kandidatas dar kartą užimti prezidento postą – už jį balsuotų beveik 16,8 proc. apklaustųjų. Tačiau antrasis reitingų lentelės vietoje – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė. Jis nuo šalies vadovo atsiliekantis bene dvigubai – I. Vėgėlę palaikytų 8,9 proc. apklausos dalyvių.
Teisininkas neslėpė, kad džiaugiasi tokiu visuomenės vertinimu ir jaučia didelį žmonių palaikymą.
„Gaunu pastaruoju metu ir jau per pandemiją gavau didžiulį palaikymą, jis tęsiasi toliau. Žinoma, reikia atsargiai tai vertinti, nes visuomenės reitingai kinta – šiandien vienas yra aukščiausias, rytoj jis gali būti žemesnis“, – trečiadienį Eltai sakė advokatas.
„Jie (reitingai – ELTA) rodo, kad žmonės girdi, tai, ką noriu pasakyti, ką teigiu. Žmonės vertina tyrimus ir drąsą, kurią kitą kartą reikia parodyti. Jie drąsina ir toliau veikti“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar mąsto apie karjerą politinėje arenoje, jis patikino, kad svarsto tokias ateities galimybes ir susiklosčius atitinkamai situacijai spaudimas apsispręsti tik didės.
„Turbūt iš klasikų galima atsakymą paieškoti – mąstau, vadinasi egzistuoju. Kiekvienas iš mūsų mąstome ir kiekvienas galvojame apie ateitį. Jeigu matysime, kad Lietuvoj yra toks teisėtumo vakuumas, toks vakuumas girdėti žmonių nuomonę – žinoma, spaudimas apsispręsti ir tapti politiku tik didės“, – teigė advokatas.
„Tam, kad rinktis vienokį ar kitokį sprendimą, reikia labai gerai apmąstyti. Akivaizdu, kad praradimas yra labai didelis – prarandi labai daug ir turi labai daug įsipareigoti“ – akcentavo I. Vėgėlė.
Visgi I. Vėgėlė paneigė gandus, kad jau nusprendė dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose ar kad kurs naują politinę jėgą Sveikatos teisės instituto pagrindu.
„Nė su vienu politiku nesu sutaręs nei aptaręs prisijungimą prie kažkokios dabar esančios politinės jėgos. Nė su vienu politiku ar visuomenininku nesu aptaręs naujos politinės jėgos kūrimą, tuo labiau apsisprendimą dėl ėjimo į prezidentus ar kažkokią kitokią politinę instituciją. Gandai lieka gandais“, – pabrėžė teisininkas.
Opozicijos atstovai tikina, kad I. Vėgėlė žada dalyvauti prezidento rinkimuose
Visgi Seimo opozicijos tikina matanti ženklų, kad advokatas Ignas Vėgėlė žengs į politiką – manoma, kad teisininkas išbandys savo jėgas artėjančiuose šalies prezidento rinkimuose, o vėliau burs ir politinę partiją.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltai patikino, kad jam teko girdėti įvairių kalbų apie advokato I. Vėgėlės sprendimą dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.
„Aš jau jo advokatu nevadinčiau, nes kažkaip teisinio pobūdžio pranešimų pastaruoju metu iš jo arba visiškai negirdžiu, arba girdžiu ženkliai mažiau negu politinio pobūdžio pareiškimų. Net nežinau, ar juos galima pavadinti gandais, ar tiesiog nepatikrinta informacija, tačiau tiek Seimo koridoriuose, tiek tarp politikų jau kurį laiką (kalbama – ELTA), kad ponas Vėgėlė turi labai aiškių planų tiek ir kažkokį politinį judėjimą kurti, tiek ir turi labai daug ambicijų asmeniškai dalyvauti prezidento rinkimuose“, – Eltai teigė „darbietis“.
„Kaip suprantu, prezidentinės ambicijos yra pirmoje vietoje. Galimybė dalyvauti parlamentinėje veikloje bus turbūt antroje ar trečioje vietoje – nepasisekus prezidentiniam projektui“, – svarstė jis.
Pasak „darbiečio“, savo ruožtu partija nesikreipė į I. Vėgėlę ir nesiūlė prisijungti prie Darbo partijos komandos. Tačiau, politiko teigimu, durys yra atviros.
„Mes tikrai neagitavome ir nekalbėjome, bet jeigu jis išreikštų tokį norą ateiti ir prisijungti prie mūsų komandos, manau, kad būtų tikrai svarstytinas ir pakankamai realus variantas“, – sakė A. Mazuronis.
Apie tai, kad mato I. Vėgėlės užmačias žengti politinėn arenon, Eltai sakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Matau tai, kas vyksta viešojoje erdvėje – advokatas Vėgėlė, panašu, kad tikrai priėmė sprendimą ir dalyvauja politikoje – ne tik, kad dalyvaus. O kokiam formate – reikia jo paties paklausti“, – Eltai nurodė buvęs premjeras.
Ar I. Vėgėlė taikytųsi jungtis prie demokratų sąjungos, S. Skvernelis teigė neturintis tokios informacijos.
„Žinių, kad jis su kažkuo iš mūsų kalbėtų, tikrai neturime“, – pabrėžė jis.
Opozicija naujo konkurento grėsmės nemato, tačiau perspėja G. Nausėdą
Paklausus, ar I. Vėgėlė gali pasiglemžti dalį „darbiečių“ ar demokratų palaikytojų balsų, abu politikai sutartinai tikino, kad grėsmės prarasti dalį elektorato nemato. Pasak S. Skvernelio, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas užima gerokai radikalesnes pozicijas nei demokratai „Vardan Lietuvos“.
„Matant jo pozicijas viešojoje erdvėje, komunikavimą, pasisakymus – nemanau, kad mes turėtume persikirtimą su elektoratu ar rinkėjais. Jis yra daugiau radikalesnes pozicijas išreiškiantis politikas, galbūt „valstiečių“ kandidatas atitiktų kažkokį panašų aplikavimą į rinkėjus“, – samprotavo politikas.
Visgi, jis pastebėjo, kad I. Vėgėlės ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos rinkėjai panašūs.
Lietuvos Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Matyt rūpestis bus veikiančiam prezidentui. Jeigu prezidentas dalyvaus rinkimuose antrai kadencijai (…) tai kovos dėl to paties rinkėjo“, – aiškino S. Skvernelis.
Jam antrino ir A. Mazuronis. Nors abejojo, ar I. Vėgėlė galėtų būti rimtu varžovu G. Nausėdai, visgi, politiko manymu, ir I. Vėgėlė, ir G. Nausėda taikytųsi į tą patį rinkėją.
„Pono Vėgėlės retorika ir matymas tais klausimais, kuriais man teko girdėti (…) pakankamai stipriai sutampa su dabartinio prezidento deklaruojamomis pažiūromis, vizija ir tam tikrų problemų ir jų sprendimo būdų matymu. Aš tikrai manau, kad pono Vėgėlės kandidatavimas būtų tikrai nenaudingas dabartiniam prezidentui ir, jeigu iš kažko atiminėtų balsus šiuose prezidento rinkimuose, tai pirmoje eilėje tai būtų dabartinis mūsų šalies vadovas – sprendžiant iš tos retorikos ir tų minčių, kurias mes girdime tiek iš prezidento, tiek iš Vėgėlės“, – nurodė A. Mazuronis.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šalies vadovas teigia V. Zelenskiui priminęs, kad Lietuva nepavargs ir su Ukraina bus kartu iki pergalės.
„Ką tik telefonu kalbėjausi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai, kad Rusijos veiksmai – mobilizacijos paskelbimas, masinės raketų atakos prieš Ukrainos miestus, grasinimai panaudoti branduolinį ginklą – yra ne kas kita, o Putino desperacija pralaimint mūšio lauke. Apie tai, kad Baltarusija yra visavertė Rusijos sąjungininkė vykdant karinę agresiją Ukrainoje. Todėl Vakarų sankcijos turi būti griežtinamos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, užkertant bet kokias galimybes tas sankcijas apeiti“, – feisbuke rašė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat teigia pasveikinęs V. Zelenskį ir visos jo šalies žmones su Ukrainos gynėjų diena.
„Pasidžiaugiau ukrainiečių karių sėkme atsikovojant vis naujas agresoriaus užgrobtas teritorijas. Tikiu, kad Vakarams operatyviai teikiant reikiamą karinę pagalbą tokių žinių bus vis daugiau. Mes žinome: nei masinės raketų atakos, nei brutalus civilių gyventojų žudymas, nei grasinimai branduoliniu ginklu neprivers ukrainiečių sudėti ginklų. Jie kaunasi ne tik už savo šalį, bet ir visą demokratinį pasaulį. Tokios tautos nugalėti neįmanoma. Ukraina kovos iki galo ir laimės. Tradiciškai perdaviau Prezidentui V. Zelenskiui linkėjimus nuo visų Lietuvos žmonių. Priminiau, jog mes nepavargsime ir neleisime pavargti kitiems. Būsime kartu su Ukraina iki pergalės“, – priūdrė jis.
Penktadienį pagalbos Ukrainai klausimus šalies vadovas telefonu aptarė ir su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Po apie tai bei saugumo situaciją regione šalies vadovas kalbės ir su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kremliaus ketinimai surengti referendumus kai kuriose Ukrainos teritorijose dėl prisijungimo prie Rusijos yra neteisėti ir Lietuva to niekada nepripažins.
„Tai, ką Rusija daro Donecke, Luhanske ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose yra demokratijos parodija, bandant pridengti tikrą totalitarinio režimo veidą. Šie regionai yra ir bus Ukraina, o butaforiniai Rusijos referendumai yra neteisėti. Lietuva niekada jų nepripažins“, – antradienį žurnalistams perduotame komentare teigė JAV viešintis prezidentas G. Nausėda.
Vakarų bendruomenė šiuos Kremliaus ketinimus antradienį įvertino kaip tarptautinės teisės pažeidimą. Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų. Ukraina užpuolusi Rusija neteisėtus referendumus dėl prisijungimo ketina surengti apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Realiausi kandidatai užimti prezidento postą, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, būtų kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir prezidentas Gitanas Nausėda, rodo naujausia Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Toliau rikiuojasi premjerė Ingrida Šimonytė.
Apklausa vykdyta rugpjūčio 25-rugsėjo 2 dienomis. Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ prezidentinę apklausą daro jau antrą kartą šią vasarą, visi pokyčiai nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio apklausos – paklaidos ribose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
Pirmą lentelės vietą rugpjūčio mėnesio apklausos metu užėmė kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 15,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 17,2 procento. Visgi D. Grybauskaitė jau yra viešai pasakiusi, kad dar kartą prezidentės posto nesieks.
Antroje pozicijoje – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Birželio mėnesį jo rezultatas lenkė paramą D. Grybauskaitei paklaidos ribose. Už jį birželį balsavę būtų 16,6 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 15,6 procento.
Toliau lentelėje – premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 7,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 8,4 procento respondentų. Po premjerės I. Šimonytės – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jį prezidento rinkimuose artimiausią sekmadienį birželio apklausos metu būtų balsavę 5,8 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 6 procentai.
Toliau rikiuojasi buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Štai birželio mėnesį už jį balsavę būtų 7,6 procento, rugpjūčio mėnesio apklausoje – 5,6 procento apklaustųjų. Po jo – pirmą kartą į šią apklausą įtrauktas visuomenininkas Andrius Tapinas. Už jį rugpjūčio mėnesį prezidento rinkimuose balsavę būtų 3,7 procento respondentų.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė rikiuojasi po visuomenininko A. Tapino. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 4,4 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 3,4 procento. Po jos – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat į šią apklausą patenka pirmąjį kartą. Taigi rugpjūčio mėnesį už jį balsavę būtų 3,2 procento apklaustųjų.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis rikiuojasi toliau. Birželio mėnesį už jį balsavę būtų 2,1 procento respondentų, rugpjūčio mėnesį – 2,7 procento. Toliau – buvęs sveikatos apsaugos ministras, LŽVS atstovas Aurelijus Veryga.
Birželio mėnesio apklausoje jis surinko mažiau nei 2 procentus, rugpjūčio mėnesį jį prezidento kėdėje matyti norėjo 2,3 procento apklaustųjų.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen rikiuojasi toliau. Pirmąjį vasaros mėnesį už ją balsavę būtų 2,7 procento respondentų, paskutinį vasaros mėnesį – 2,2 procento. Lentelę užbaigia užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Tiek birželį, tiek ir rugpjūtį už jį balsavę būtų 2 procentai apklaustųjų.
Į sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis ir Petras Gražulis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Už kitą kandidatą dar birželį būtų balsavę 10 procentų apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – jau tik 5 procentai. 11,5 procento sakė nebalsuosiantys birželį, 9 procentai apklaustųjų – rugpjūtį. Variantą „nežinau“ birželio mėnesio apklausos metu rinkosi 14,9 procento, rugpjūčio mėnesį – 13,7 procento.
Svarbiausias klausimas
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Europos Komisija, skirtingai nuo kai kurių, mėginančių aiškinti kitaip, turi diskreciją ir teisę aiškinti sankcijų įgyvendinimo mechanizmą, tame tarpe ir dėl Kaliningrado tranzito. Pasak jo, iš pradžių Kaliningrado tranzito istorijoje nebuvo pilno paaiškinimo, kai sankcijos dar realiai nebuvo įsigaliojusios, tačiau kai atėjo įsigaliojimo momentas, paaiškinimas buvo pateiktas.
„Tikrai mes pasakėme savo nuomonę Europos Komisijai – kaip matome dalykus. Į mūsų nuomonę buvo atsižvelgta, sprendimas priimtas. Tiesą sakant, nebelabai suprantu, kodėl šį klausimą reikia kelti vėl ir vėl“, – trečiadienį interviu Delfi televizijai teigė G. Nausėda.
„Bendrame sankcijų mechanizme pagal savo svarbą ir svorį šitas klausimas yra kažkelintos eilės ir jis visiškai neturi jokios įtakos vienokiai ar kitokiai situacijai su Putino režimu“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo, šiandien matoma, kad Putino režimas, net ir degindamas dujas tuščiai į orą bei šildydamas Rusijos padangę, vis tiek pakankamai daug uždirba iš dujų todėl, kad dujų kaina yra išaugusi 10 kartų.
„Tai pagal savo svarbą tikrai yra dalykas, kuris turi kelti mums visiems didelį galvos skausmą. Ką daryti su šiuo režimu – nes mūsų sankcijos, kad ir kokios griežtos jos bebūtų, turi tik dalinį poveikį šiam režimui“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Tačiau liepos 10 d., nepaisant Rusijos grasinimų, įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Vis tik EK liepos viduryje paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Vyriausybės darbą, teigia, kad kai kurių ministrų veikloje skandalų bei nesusipratimų yra daugiau, nei realiai padarytų darbų.
„Aš tikrai nenorėčiau sakyti, kad yra kažkokia a priori bloga valia, arba noras daryti negerus sprendimus. Tiesiog vieniems ministrams sekasi geriau, o kitiems – blogiau. Todėl aš pirmiausia vertinu, ar žmonės mėgina pasimokyti iš klaidų ir tiesiog siekia geriausio. Ar vis dėl to jiems ir toliau nesiseka“, – Delfi televizijai duotame interviu teigė G. Nausėda.
„Matau pastangas eilės ministrų daryti gerus sprendimus, bent jau siekti jų. Bet, na, kai kurių ministrų veikloje skandalų, nesusipratimų kol kas yra daugiau, nei realiai padarytų darbų“, – pridūrė jis.
Visgi paklaustas, ar nemato poreikio keisti tam tikrus ministrus, prezidentas neskuba pateikti savo pareigas netinkamai atliekančių ministrų pavardžių.
„Manau, kad mes pirmiausia pakalbėsime siauresniuose formatuose. Ir tikrai norėčiau pirmiausia matyti pačios Vyriausybės vadovės viziją – ką ji galvoja dėl atskirų ministerijų veiklos artimiausią politinį sezoną. Manau, kad tikrai bus galimybė apie tai padiskutuoti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad opozicija Seimo rudens sesijos metu taip pat ketina inicijuoti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, svarstoma galimybė interpeliuoti ir energetikos ministrą Dainių Kreivį bei aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.
G. Nausėda, susitikęs su V. Zelenskiu: būsime kartu su Ukraina iki pergalės. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, aptarė besitęsiančią Rusijos karinę agresiją ir Lietuvos pagalbą kovojančiai Ukrainai.
Lietuvos prezidentas akcentavo būtinybę toliau aktyviai plėsti bei griežtinti sankcijas Rusijai, didinti jų poveikį agresoriaus ekonomikai, finansų sektoriui, karo pramonės pajėgumams. Lietuvos vadovas pabrėžė, jog spaudimo priemonės turi būti maksimaliai efektyvios, todėl būtina panaikinti visas iki šiol priimtuose Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketuose paliktas išimtis.
„Lietuva toliau rems Ukrainą teikdama karinę, humanitarinę, finansinę ir ekspertinę paramą. Bursime tarptautines pastangas išlaikyti spaudimą Rusijai siekiant maksimaliai sumažinti jos galimybes tęsti karą Ukrainoje. Toliau būsime Jūsų balsu Europoje siekiant kuo greitesnės Ukrainos narystės ES. Dėsime visas pastangas tam, kad asmenys, atsakingi už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Mes nepavargsime ir neleisime pavargti kitiems. Būsime kartu su Ukraina iki pergalės”, – teigė prezidentas.
G. Nausėda informavo prezidentą V. Zelenskį, jog netrukus Ukrainą pasieks papildomi Lietuvos skirti šarvuočiai ir kovinio rengimo amunicijos paketas. Artimiausiu metu bus pristatyti ir Lietuvoje pagaminti antidronai.
Gitanas Naausėda – Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje. Roberto dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vilnius/Kyjivas, liepos 28 d. (ELTA). Tęsdamas vizitą Ukrainoje prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apsilankė Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje.
Rusijos okupacija šiame mieste truko iki kovo 28 dienos. Už Irpinės gyventojų gynybą, masinį didvyriškumą ir stiprybę miestui suteiktas Ukrainos miesto-didvyrio vardas.
Lietuvos vadovas teigė sveikinantis ukrainiečių ryžtą atstatyti savo miestus, gyvenimus, iš naujo kurti savo ateitį – ir tai daryti jau dabar, nelaukiant karo pabaigos. Prezidentas užtikrino, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
„Sveikiname neseniai pristatytą Ukrainos atstatymo planą, džiaugiamės, kad ir Lietuvos ekspertai galėjo prie jo prisidėti. Mūsų valstybės institucijos su verslo bendruomene jau derina būtiniausias priemones bei poreikius. Žinoma, svarbu dirbti ne tik dvišaliu pagrindu, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygiu. Be viso kito, esu tikras, ES parama atstatymui prisidės prie tolesnių reformų Ukrainai žengiant Europos integracijos keliu”, – pabrėžė prezidentas.
Irpinės miestas palaiko glaudžius santykius su Alytumi. Šio rajono gyventojai yra sulaukę Irpinės mero Aleksandro Markušino padėkos už tai, kad „jau pirmosiomis karo valandomis ištiesė ranką padėti Irpinės moterims, vaikams ir senoliams, kurie ieškojo saugaus prieglobsčio Europoje. Lietuviai svetingai atvėrė namus Ukrainos pabėgėliams, suteikdami jiems visą reikiamą pagalbą. Be to, šiuo sunkiu mums metu Irpinė sulaukė daug Lietuvos draugų humanitarinės pagalbos ir labai reikalingo medicininio transporto”.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankosi Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje. Prezidento kanc. nuotr.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai tvirtina, kad vadinamąjį Suvalkų koridorių ginti yra pasiryžusios NATO bei Lietuvos ir Lenkijos karinės pajėgos.
Šią nuostatą dviejų valstybių lyderiai užtikrintai deklaravo po to, kai ketvirtadienį lankėsi Suvalkų ruožo objektuose – Lietuvoje ir Lenkijoje.
„Šiandieninių vizitų tikslas yra vietoje susipažinti su situacija, pasižiūrėti kaip esame pasiruošę ginti šią ypatinga teritoriją, kuri pastaruoju kia nemažai dėmesio. Tai vadinamasis Suvalkų koridorius, kuris geopolitiškai ir strategiškai, be jokios abejonės, yra patrauklus kąsnelis nedraugams išorėje, todėl turi būti prižiūrimas itin kruopščiai ir tam turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys“, – ketvirtadienį po abiejų prezidentų apsilankymo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad geopolitinių neramumų metu taip kaip grėsmes bei esamą situaciją vertina Lietuvos ir Lenkijos lyderiai iš esmės nesiskiria.
„Šiandien svarbiausia matyti grėsmes tomis pačiomis akimis. Tai štai kuo aš noriu pasidžiaugti – mes vienodai matome Rusijos grėsmę, mes puikiai bendradarbiaujame įvairiose tarptautiniuose formatuose“, – apie santykius su Lenkija kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, su Lenkijos lyderiais niekada nebuvo kilusių diskusijų, ar reikia daryti nuolaidų karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai ir ar reikia išsaugoti Putino veidą.
„Su Lenkijos atstovais mes niekada tokių diskusijų neturime, nes turime labai aiškų įsivaizdavimą, kas turi išsaugoti veidą, o kas jo neturi“, – pažymėjo G. Nausėda.
„Mes vienodai matome grėsmę“, – apibendrino Lietuvos prezidentas.
Savo ruožtu Lietuvoje apsilankęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda akcentavo, kad Suvalkų koridorius yra ypatingai saugomas NATO.
„Šita žemė yra ypatingo NATO aljanso prieglobstyje“, – sakė Lenkijos vadovas.
„Jeigu grėsmė ir poreikis būtų, tai mes esame pasiruošę ginti. Su prezidentu ir esame čia tam, kad parodytume, jog Suvalkų koridorius yra saugus ir bus ginamas“, – teigė A. Duda.
„Lenkų ir lietuvių karinės pajėgos visada budi ir yra visą parą pasirengusios reaguoti tam tikromis situacijomis“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.
Lenkijos ir Lietuvos vadovai ketvirtadienį lankėsi prie Lietuvos ir Lenkijos sienos Suvalkų ruože.
Filadelfijoje prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su JAV verslo atstovais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Filadelfija, liepos 2 d. (ELTA). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Filadelfijoje, JAV, ir šeštadienį susitiko su Amerikos energetikos įmonės „Holtec“ prezidentu Krisu Singhu.
Kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, šalies vadovas su K. Singhu aptarė globalias energetikos tendencijas ir kompanijos „Holtec“ vystomas technologijas. G. Nausėda susitikime pabrėžė, kad Lietuva pasiekė visišką nepriklausomybę nuo Rusijos energijos importo, taip pat investuoja į energijos šaltinių diversifikaciją, žaliąją energetiką ir juda link iškastinio kuro naudojimo mažinimo.
„Lietuva kryptingai juda link tvaresnės ir žalesnės energetikos su ambicingais planais, taip pat siekia kuo labiau diversifikuoti naudojamus energijos šaltinius“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, dviejų jūrinio vėjo parkų projektai iki 2030 m. – vieni iš ambicingiausių šiuo metu Lietuvoje vystomų atsinaujinančios energetikos projektų. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva siekia subalansuoti vėjo ir saulės pagamintos elektros panaudojimą ir yra suinteresuota diegti technologijas, kurios padėtų tai padaryti.
Prezidentas pakvietė „Holtec“, turinčią operacijų centrus Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje, Kanadoje, Indijoje, Japonijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Ukrainoje ir Ispanijoje, investuoti Lietuvoje ir steigti paslaugų centro padalinį, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos energetikos mokslininkais.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Briuselyje. Penktadienį šalies vadovas dalyvavo euro zonos vadovų susitikime.
Prezidentas išreiškė Lietuvos palaikymą Kroatijos prisijungimui prie euro zonos jau nuo kitų metų pradžios ir teigė tikįs, kad tai prisidės prie ES konkurencingumo ir ekonomikos atsparumo didinimo.
„Lietuva prisijungė prie bendros ES valiutos 2015 metais. Šis sprendimas ženkliai paskatino mūsų šalies ekonomikos augimą, padidino konkurencingumą ir finansinį stabilumą“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungai susiduriant su globaliais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais, Bankų Sąjungos stiprinimas ir jos kūrimo užbaigimas, ypač sutarimas dėl Europos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos, turi išlikti vienu pagrindiniu Europinės politikos prioritetu.
Kalbėdamas apie Kapitalo rinkų sąjungą, prezidentas pabrėžė, jog turime didinti finansų rinkų integraciją, skirti ypatingą dėmesį skaitmeniniams finansams ir plėsti galimybes mūsų žmonėms naudotis finansinėmis paslaugomis visoje ES vidaus rinkoje.
„Turime išnaudoti visą ES vidaus rinkos potencialą siekiant pritraukti privačių investuotojų lėšas įgyvendinti su žaliąja ir skaitmenine ekonomikos transformacija susijusius projektus“, – sakė prezidentas.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje neatidėliotinas Lietuvos uždavinys yra dar labiau sustiprinti karinį šalies saugumą.
Šalies vadovas ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime pažymėjo, kad jau šiais metais krašto apsaugai Lietuva skirs 2,5 proc. BVP, o artimiausioje ateityje reikėtų investuoti dar daugiau.
„Neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą. (…) Per pastaruosius 8 metus mes išties nemažai nuveikėme: grąžinome privalomą pradinę karo tarnybą, įvykdėme įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pasiekėme, kad NATO patvirtintų Baltijos šalių gynybos planus ir regione dislokuotų priešakines pajėgas“, – sakė prezidentas.
Jo teigimu, artimiausiu metu ketinama padaryti dar daugiau ir greičiau.
„Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5 proc. BVP. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą. Kuo daugiau mūsų vyrų ir moterų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galėsime tikėtis“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėda pažymi, kad NATO jau sureagavo į Rusijos grėsmę, plėsdama oro policijos misiją Baltijos šalyse. Todėl, atkreipia dėmesį jis, būtina iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus.
Be to, prezidento teigimu, prastėjant geopolitinei situacijai, Lietuva privalo sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.
„Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kalbėdamas apie saugumą, G. Nausėda taip pat paragino užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių.
„Iki šiol nėra įtikinamai atsakyta į visuomenei kilusius klausimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių pakankamumo. Būtina užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių, kurios atlieptų bent minimalius poreikius“, – pažymėjo G. Nausėda.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda skaitys trečiąjį parlamentui ir visuomenei skirtą metinį pranešimą.
Šalies vadovas pranešimą skaitys Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste. Pastaruoju metu šalies vadovas akcentuoja oro gynybos sistemos Lietuvoje būtinumą, bendrą šalies nacionalinį saugumą bei galimos ilgalaikės Rusijos grėsmės vertinimą.
Antrajame metiniame pranešime G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į užsienio politikos grėsmes, kylančias dėl diktatūrinių režimų, įsitvirtinančių prie Lietuvos rytinės sienos. Todėl prezidentas savo kalboje vienu esminių užsienio politikos prioritetų įvardino tolesnės Rusijos ekspansijos regione stabdymą, NATO gynybos pajėgumų Lietuvoje stiprinimą, poreikį užtikrinti 2,5 proc. BVP šalies gynybos finansavimui bei dėmesį Rytų partnerystei.
Taip pat perskaitytame pranešime išreiškė viltį, kad politinėms partijoms pavyks pasiekti susitarimą dėl švietimo, aptarė situaciją šalies viduje ir iššūkius, su kuriais, jo manymu, tuo metu teko susidurti visuomenei bei valstybei. Nors antrajame savo pranešime G. Nausėda tiesioginių kritikos strėlių Seimo pozicijai nepaleido, kai kurie politikų ir valdžios sprendimai bei interesų siekimo praktikos, tvirtino prezidentas, mažina pasitikėjimą valstybe ir kenkia demokratijai.
Pirmąjį savo, kaip prezidento, pranešimą G. Nausėda perskaitė 2020 m. birželio 18 d. Tuomet prezidentas ragino visuomenę telktis, akcentavo vertybinius dalykus. G. Nausėdos akiratyje skaityto pranešimo metu atsidūrė ir koronaviruso sukelta krizė. Šalies vadovas įvertino COVID-19 pandemijos poveikį valstybei bei valdžios reakciją į ją.
Kartu G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvos politikoje sunku surasti sutarimus ir tvirtino, kad būtina ieškoti dialogo bei kompromiso.
Nors ir aptakiai, metiniame pranešime šalies vadovas palietė ir bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe klausimą. Visgi apie santykius su tuomet „valstiečių“ dominuota valdžia buvo užsiminta tik keliais sakiniais.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, G. Nausėda paminėjo tuomet atnaujintą dialogą su Baltarusija bei tai, kad, bendraujant su Rusija, atsiranda vis daugiau naujų kliuvinių.
Lietuvos Respublikos prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka su nuskambėjusiu Turkijos užsienio reikalų ministro pareiškimu, kad Maskva teisėtai reikalauja panaikinti jai taikomas sankcijas, manais už Rusijos pagalbą į pasaulio rinkas išgabenti Ukrainos grūdus. Pasak prezidento, derėtis su karą pradėjusia valstybę dėl jai pritaikytų sankcijų yra pavojinga.
„Paklauskime ką patys ukrainiečiai galvotų. Ar mainais už atvėrimą jų eksportui Odesos ar kitų uostų… Ar jie sutiktų, kad sankcijos Rusijai būtų švelninamos. Aš manau, kad atsakymą yra nesunku prognozuoti. O mano pozicija yra labai aiški – jei mes imsime abejoti savo sankcijų tikslingumu arba jomis pradėsime prekiauti, tai sukurs papildomas paskatas Rusijai imtis naujų agresijos formų“, – bendroje Lietuvos ir Graikijos prezidentų spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Šitaip mes galime pasiekti tokį lygį, kada iš sankcijų nebe kažin kas liks ir Rusija naudosis visomis galimybėmis toliau plėsti savo agresiją Ukrainoje“,– pažymėjo G. Nausėda, prisimindamas ir Ukrainos prezidento išsakytą nuomonę.
„Aš puikiai prisimenu prezidento Zelenskio žodžius, kad, galbūt, viskas būtų pakrypę kitaip, jeigu mes dar karui neprasidėjus būtume elgęsi gerokai ryžtingiau sankcijų atžvilgiu ir ėmę sankcijas taikyti anksčiau ir pakankamai griežtai. Dabar mes tiesiog mėginame veržti tą sankcijų žiedą ir tikimės, kad tos sankcijos turės pasekmių Rusijos ekonomikai, o per tai turės pasekmių ir Rusijos elgesiui. Manau, kad turime likti nuoseklūs ir nepradėti blaškytis ir demonstruoti savo nevieningumą“, – apibendrino G. Nausėda.
Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį „teisėtais“ pavadino Rusijos reikalavimus nutraukti sankcijas siekiant padėti grūdams patekti į pasaulio rinką.
„Jei mums reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, Rusijos eksportui trukdančių kliūčių pašalinimą laikome teisėtu reikalavimu“, – per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Ankaroje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paskelbė komunikatą, kuriuo sutarė dėl Vokietijos karinių pajėgų skaičiaus didinimo Lietuvoje.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai komunikate įvardijo Rusiją kaip ilgalaikę karinę grėsmę Europai ir patvirtino šalių įsipareigojimą kolektyvinei visų sąjungininkių gynybai. Vadovai pabrėžė, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką euroatlantinėje erdvėje, yra būtina atitinkamai atnaujinti NATO ilgalaikę laikyseną.
Komunikate, kaip praneša Prezidentūra, teigiama, kad Lietuvos ir Vokietijos vadovai pritaria siekiui toliau stiprinti rytinę NATO dalį, kad Aljansas užtikrintų patikimą atgrasymą ir gynybą regione. Taip pat pabrėžiama, kad Vokietija įsipareigoja sukurti brigadą Lietuvoje. Tai bus stipri ir išskirtinai tik šiam tikslui sukurta kovinė struktūra, pasirengusi būti greitai dislokuota ir vykdyti užduotis. Šios pajėgos bus integruotos į regioninio lygmens intensyvią ir plataus masto pratybų programą, kurioje dalyvaus rotacinės pajėgos ir Lietuvos kariuomenė.
Lietuva savo ruožtu įsipareigoja sukurti visą reikiamą infrastruktūrą ir teikti priimančiosios šalies paramą.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Nors prezidentas Gitanas Nausėda siūlymą įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį vadina „svarstytinu“, tačiau kartu jis akcentuoja pasigendąs iniciatyvų dėl sisteminės mokesčių sistemos pertvarkos. Šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad Finansų ministerijos suburta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė savo veiklos rezultatų taip ir nepateikė, o dabar vėl yra teikiami pavieniai projektai.
„Truputį gaila, kad mes vėl traukiame atskirus įstatymus kaip zuikius iš kepurės. Tai nėra labai gerai. Žinome, kad buvo suorganizuota speciali mokesčių politikos grupė prie Finansų ministerijos, kuri dirbo tikrai pakankamai ilgai ir intensyviai. Dabar mes vėl svarstome kažkokius iš konteksto ištrauktus vienus ar kitus įstatymus vietoje to, kad pamėgintume vieną kartą sistemiškai išspręsti mūsų mokesčių politikos klausimus“, – ketvirtadienį interviu TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
Ketvirtadienį Finansų ministerija kartu su idėja įvesti visuotinį NT mokestį pateikė siūlymus dėl savivaldybių skolinimosi galimybių didinimo. Visgi šalies vadovas išreiškė nusivylimą, kad šio klausimo svarstymą Vyriausybė, jo vertinimu, vilkino taip ilgai, nors panašus Prezidentūros siūlymas Seimui buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje.
„Šiek tiek apgailestauju, kad kai kurie sprendimai, kurie galėtų būti puikiausiai priimami pakankamai greitai ir sklandžiai, dėl kartais sunkiai suprantamų priežasčių užstringa, pavyzdžiui, dėl to, kad Vyriausybė nepateikia savo išvados. Kaip galima paaiškinti tai, kad kai kurie įstatymai laukia Vyriausybės išvados po keturis penkis mėnesius. Nejaugi tai galima paaiškinti užimtumu“, – svarstė G. Nausėda. Kiškutis. Wikipedia.org
ELTA primena, kad Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
Pasak Gintarės Skaistės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui.
Ministrės teigimu, šis siūlymas savivaldybėms suteikia platesnes skolinimosi galimybes nei Prezidentūros Seimui jau pateiktas projektas.
„Prezidentūra siūlė leisti papildomą galimybę skolintis teminiams projektams įgyvendinti, tai skaitmenizacijos ir žalinimo projektams. Tuo tarpu mūsų siūlymas yra, kad visiems Europos Sąjungos arba kita tarptautine parama finansuojamiems projektams būtų galima skirti skolinimosi dalį kofinansavimui“, – aiškino G. Skaistė.
Dar gruodžio mėnesį prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Nors projektas buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau Vyriausybė savo išvados dėl pataisų nepateikė daugiau nei pusmetį. Susiklosčiusią situaciją anksčiau komentavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis balandžio pabaigoje kalbėjo, kad jam susidaro įspūdis, jog Ministrų Kabinetas šią Prezidentūros iniciatyvą „marinuoja“.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi išvados dėl Prezidentūros inicijuoto konstitucinio pataisų, kadangi Ministrų Kabinetas ketina teikti dar geresnį projekto variantą.
Kartu su idėja dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo, G. Skaistė pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ministrė pabrėžia, kad didinant savivaldybių skolinimosi galimybes, joms reikalingi ir tvarūs pajamų šaltiniai, todėl siūloma visas iš NT mokesčio surinktas lėšas pervesti į atitinkamų savivaldybių biudžetus.
Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.
Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m senos statybos – 4-5 eurais per metus.
Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui, 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 euro mokestį per metus.
Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda gegužės 23-25 dienomis Šveicarijoje dalyvaus Davoso pasaulio ekonomikos forume, kuriame pasaulio politikos ir verslo lyderiai aptars situaciją, susiklosčiusią Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.
Pagrindinis dėmesys Davoso susitikimuose bus skiriamas taikos Europoje atkūrimui, vieningam demokratinio pasaulio atsakui į Rusijos agresiją, energetinio saugumo bei globalios ekonomikos tvaraus augimo užtikrinimui.
Viešoje diskusijoje „Energetinis augumas ir Europos žaliasis susitarimas“ prezidentas forumo dalyviams pristatys Lietuvos – pirmosios šalies Europoje, atsisakiusios pirkti iš Rusijos dujas, naftą ir elektrą – patirtį bei ambicingą atsinaujinančios energetikos plėtrą energetiniam saugumui ir nepriklausomybei įtvirtinti.
Davoso pasaulio ekonomikos forume G. Nausėda, kaip praneša Prezidentūra, taip pat turės dvišalių susitikimų su valstybių, tarptautinių organizacijų lyderiais bei potencialių investuotojų Lietuvoje atstovais.
