Seimo narės Rima Baškienė (k) ir Dovilė Šakalienė. Eltos nuotr.

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kviečia Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus.

„Viešojoje erdvėje nuskambėjusi informacija ir kaltinimai apie tai, kad Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, teigiant, kad šios lėšos buvo skirtos tendencingai formuoti kitokią visuomenės nuomonę vaikų teisių apsaugos srityje, galimai lengvinant vaikų paėmimą iš šeimų. Kviečiu Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus“,- pareiškė R. Baškienė.

Ji norėtų gauti atsakymą ir į kitą klausimą: dėl grasinimo susidoroti su parlamentare D. Šakaliene. „Grasinimai susidoroti su Seimo nare Dovile Šakalienė viešojoje erdvėje girdimi jau antrą savaitę kaltinant ją dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurio viena iš iniciatorių ji buvo. (…) Grupė Seimo narių parengė kreipimąsi į prokuratūrą dėl grasinimų nužudyti ir kitaip sutrikdyti Seimo narės Dovilės Šakalienės sveikatą. Linčo teismas negali būti toleruotinas demokratinėje valstybėje, todėl ir aš pasirašiau šį kreipimąsi“, – aiškina „valstiečiams“ atstovaujanti R. Baškienė.

Ji pastebi, kad penkiamečio Matuko nužudymas 2017 metų pradžioje ir vis besikartojantis tėvų smurtas prieš vaikus paskatino greičiau priimti vadinamąjį vaikų nemušimo įstatymą, Seimas vieningai priėmė ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (už šį įstatymą balsavo 116 iš 116 užsiregistravusių Seimo narių).

Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.

„Tada ir dabar akcentavome, kad pozityvios tėvystės ugdymas, įvairiapusė pagalba, parama ir pagarba šeimai, nesitaikstymas su smurtu ir bausmėmis turi tapti mūsų gyvenimo norma, o įstatymo įgyvendinimas turi būti atsakingas ir grindžiamas protingumo kriterijais“, – sako R. Baškienė.

Ji apgailestavo, kad konkretūs pavyzdžiai (ypač Kaune) parodė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo spragas. „Jos jau dabar skubiai taisomos. Kviečiame ir vertiname kiekvieną pasiūlymą ir pagalbą šalinant įstatymo įgyvendinimo trūkumus, nes kuriamos sąmokslo teorijos, visuomenės priešinimas, grasinimas Seimo nariams ar vaikų teisių srityje dirbantiems pareigūnams nėra tinkamas kelias“, – mano R. Baškienė.

Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę.

Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Prokurorų klausiama, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, šmeižiančius Seimo narę grobiant vaikus bei jais prekiaujant, t. y. darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, viešai kurstančius su ja susidoroti ir tiesiogiai grasinančius nužudyti ir šiais veiksmais siekiančius neleisti D. Šakalienei vykdyti Seimo narės pareigų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 05:00

Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūroje ketvirtadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo grasinimo nužudyti ir šmeižimo. Sprendimas pradėti šį ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Seimo narės Dovilės Šakalienės ir kitų Seimo narių pareiškimus. Juose teigiama, kad pastarąsias kelias savaites žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skelbiami komentarai, iliustracijos ir pasisakymai, nukreipti prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę, taip pat buvo tiesiogiai grasinama ją nužudyti.

Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose skelbiama Seimo narę D. Šakalienę šmeižianti informacija, kad ji neva, pasinaudodama savo kaip Seimo narės įgaliojimais, grobia vaikus bei pelnosi iš prekybos vaikais.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras.

Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę, primena ELTA.

Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 05:00

Štai ir sulaukėme atomazgos net keletą metų iš eilės narpliotoje baudžiamojoje plungiškio Andriaus Kavecko byloje. Ši byla kurstė didelių aistrų ne tik Plungės mieste, bet ir visame Žemaitijos regione.

Ilgainiui tos aistros turėtų nurimti. Andrius Kaveckas – išteisintas. Išteisintas po atkaklios, principingos, profesionalios gynybos (šioje byloje Andriaus Kavecko interesus gynė Vilniuje reziduojantis advokatas Arūnas Marcinkevičius). Taigi 2013-ųjų spalio 17-ąją Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (pirmininkas teisėjas Dalius Jocys, teisėjos Regina Bertašienė ir Violeta Miliuvienė) panaikino 2013-ųjų gegužės 20-osios dienos Plungės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Tai reiškia, kad priimtas naujas nuosprendis – išteisinamasis. Klaipėdos apygardos teismas pareiškė, jog A.Kaveckas – nekaltas. Antrosios instancijos teismas nusprendė, jog A.Kaveckas nepadarė nusikaltimų, dėl kurių buvo kaltintas.

Continue reading „Temidės verdiktas Plungės epopėjoje: Andrius Kaveckas – išteisintas“

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojus informuojame, kad Plungės rajono apylinkės teismas jau baigė nagrinėti plungiškio Andriaus Kavecko baudžiamąją bylą. Šių metų gegužės 20-ąją šio teismo pirmininkas teisėjas Vaidas Gasiūnas turėtų paskelbti nuosprendį. Tad netrukus paaiškės, kaip Plungės rajono apylinkės teismas vertina Plungės prokurorų pateiktus kaltinimus A.Kaveckui dėl grasinimo nužudyti kaimyną.

Be abejo, kiekvienas tokio pobūdžio grasinimas privalo būti atidžiai ištirtas bei įvertintas. Svaidytis grasinimais – nevalia. Tačiau vargu ar galima pamiršti aplinkybę, jog šiuo konkrečiu atveju viena iš pagrindinių nesutarimų su kaimynu priežasčių – vien tik barniai dėl skirtingo požiūrio į gyventojų bendrijos "Rūtelė" administravimo reikalus.

Stebint beveik dvejis metus Plungėje užsitęsusį šį teisminį procesą neapleido abejonės: ar dėl smulkių buitinių kivirčų iš tiesų rimtai ruoštasi pasikėsinti į oponento gyvybę, ar lietuviškoji teisėsauga tiesiog persistsengė, demonstruodama ypatingą budrumą ir uolumą?

Continue reading „„Asmeniniai ginčai sprendžiami valstybės administracinių resursų sąskaita““

kastis

Spalio 2 d. įvyko Vilniaus apygardos teismo posėdis, kuriame buvo pradėtas nagrinėti nuteistosios Eglės Kusaitės apeliacinio skundo nagrinėjimas.

Ji 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl  šių nusikaltimų: grąsinimo nužudyti Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių ir jo įžeidimo SMS pasiųsta žinute.  

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių BPK pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Bet apie tai – vėliau.

O dabar – apie posėdžio pradžią ir Žmogaus teises.

Continue reading „Grąsinimo nužudyti Justą Laucių byla tęsiasi“

kusaite_portretas

Kokie įstatymai šiandien Lietuvoje gina piliečius, kuriems paskirta kardomoji priemonė – laisvės atėmimas kalėjime, nuo pareigūnų (kalėjimo prižiūrėtojų, administracijos, tyrėjų, liaudiškai – tardytojų, ir pan.) fizinio, psichologinio ir kitokio smurto, siekiant išgauti „reikalingus“ parodymus?

Kaip nekeista, jokie, nors tarptautinės žmogaus teisių konvencijos įpareigoja.

Atvirkščiai, bandymas pasiskųsti tokiais tikslais naudotu smurtu gali atsisukti prieš patį nukentėjusį. Tai labai gerai išryškėjo Lietuvos Respublikos pilietės Eglės Kusaitės naujame baudžiamajame persekiojime, susijusiame su įvykiais jai būnant kalėjime.

Continue reading „Ar Lietuvoje ginamos nenuteisto žmogaus teisės nelaisvėje?“