Akredituotas naujas Turkijos gynybos atašė Lietuvai. KAM nuotr.
Trečiadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) įvyko Turkijos gynybos atašė pulkininko Hakano Akkanato akreditacijos ceremonija, pranešė KAM. Su naujomis pareigomis jį pasveikinęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius teigė, kad Lietuvos ir Turkijos požiūris į NATO ir Europos gynybą ir saugumą sutampa.
„Esame dėkingi Turkijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą. Būdami NATO sąjungininkais, mes susiduriame su panašiomis saugumo grėsmėmis ir iššūkiais tiek Pietų, tiek ir Rytų Europoje, o bendradarbiaudami prisidedame prie viso Aljanso stabilumo. Stiprų transatlantinį ryšį bei bendradarbiavimą palaikysime ir toliau“, – sakė viceministras M. Abukevičius.
Turkija dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse – šiuo metu turkai teikia misijai pastiprinimą iš Lenkijos karinių oro pajėgų aviacijos bazės Malborke.
Turkija yra viena iš šalių, kuri 2012 m. kartu su Italija, Latvija ir Lietuva dalyvavo įsteigiant NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą Vilniuje. Šiandien šiame centre dirba ir Turkijos karinis atstovas.
Naujasis Turkijos gynybos atašė Lietuvai plk. H. Akkanatas anksčiau tarnavo Turkijos karinėse oro pajėgose.
Akredituoti naujieji Norvegijos ir Čekijos gynybos atašė Lietuvai. KAM nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje trečiadienį įvyko Norvegijos ir Čekijos gynybos atašė Lietuvai pasikeitimo ceremonijos.
Norvegijos gynybos atašė Lietuvai pareigas iki šiol ėjusį pulkininką Hakoną Lokeną pakeitė jūrų kapitonas Oddas Erlingas Furu, kuris pastaruosius ketverius metus darbavosi Norvegijos gynybos štabe, o anksčiau tarnavo Norvegijos kariniame laivyne.
Čekijos gynybos atašė Lietuvai pareigas ėjusią pulkininkę Romaną Pešatovą pakeitė pulkininkas leitenantas Jaroslavas Vorosas, iki šiol tarnavęs įvairiuose Čekijos kariuomenės daliniuose ir dirbęs Čekijos gynybos ministerijoje.
Pasak pranešimo, naujai paskirtus gynybos atašė akreditavęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius ceremonijų metu padėkojo norvegams ir čekams už indėlį stiprinant regiono saugumą. Abi šios šalys skiria savo karius Vokietijos vadovaujamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Rukloje, taip pat dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje.
Kanados gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Earlas Vandahlas. KAM/G.Maksimovicz-Alkema nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje pirmadienį akredituotas naujasis Kanados gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Earlas Vandahlas. Su naujomis pareigomis jį pasveikinęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius tikisi, kad pastaruoju metu sustiprėjęs Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimas ateityje bus dar glaudesnis.
„Kanada yra itin reikšminga transatlantinio ryšio dalis, o tvirtas transatlantinis ryšys yra veiksmingos kolektyvinės NATO gynybos pagrindas. Kanada svariai prisideda prie Europos saugumo, ypač mažesnėse valstybėse – tokiose, kokios yra Baltijos šalys. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas mūsų regione yra nepaprastai svarbus siekiant patikimo atgrasymo“, – sakė sėkmės darbuose plk. E.Vandahlui palinkėjęs viceministras M. Abukevičius.
Kanada yra svarbi Baltijos šalių gynybos sąjungininkė, šiuo metu vadovaujanti NATO priešakinių pajėgų batalionui Latvijoje, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kanados karinės oro pajėgos 2014 metais yra vykdžiusios budėjimą NATO Oro policijos misijoje Šiauliuose, o nuo 2015 metų Kanada yra atsiuntusi ir tris karininkus į NATO Pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje.
Naujasis Kanados gynybos atašė Lietuvai anksčiau tarnavo įvairiuose Kanados kariuomenės daliniuose. Iki 2020 metų plk. E. Vandahlas ėjo pajėgumų vystymo direktoriaus pareigas Kanados specialiųjų operacijų pajėgų vadovybėje.
Lietuva, laikydamasi skaidrumo ir atvirumo principų, į Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratybas „Geležinis Vilkas 2021-I“ pasikvietė tarptautinius stebėtojus iš Baltarusijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos. Jie Lietuvoje lankysis gegužės 28–31 dienomis, o gegužės 29 d. Gaižiūnų poligone dalyvaus pratybų stebėjimo programoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Lietuvos kvietimu užsienio šalių stebėtojai mūsų šalyje lankosi įgyvendinant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumentą dėl pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių. Tai bus pirmasis šiais metais užsienio šalių ginklų kontrolės ekspertų vizitas Lietuvoje pagal Vienos dokumentą.
Lietuva nuo 2018 m. kasmet į svarbiausias pratybas savanoriškai kviečiasi karinius stebėtojus iš Rusijos, Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos.
Lietuva ginklų kontrolės (verifikacinę) veiklą dėl COVID-19 pandemijos buvo sustabdžiusi nuo 2020 m. kovo 13 d. Šių metų gegužės 19 d. ši veikla buvo atnaujinta.
ESBO 2011 m. Vienos dokumentas dėl pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių apibrėžia karinių pajėgų kontrolės ir karinės veiklos atvirumo ir nuspėjamumo priemones. Jis įpareigoja ESBO priklausančias valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų plėtojimo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą stambaus masto karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų bei vizitų į karinius dalinius, šalys taip pat gali savanoriškumo pagrindu kviesti stebėtojus į pratybas, kurios neviršija Vienos dokumente nustatytų skaičių.
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – unikali nuotrauka, kurioje užfiksuoti Lietuvoje reziduojantys užsienio šalų kariškiai. Didžiausią dėmesį skyrėme Rusijos gynybos atašė pareigas einantiems Rusijos federacijos karininkams. Ne taip lengva juos buvo nufotografuoti. Slėpdavo veidus, nusisukdavo, prisidengdavo rankomis. Bet kai oficiali iškilminga rikiuotė, kai giedamas himnas – nepasimuistysi, nepasislėpsi. Taip juos ir pagavome.
Šalia šios įdomios nuotraukos – dar kelios fotografijos, aptiktos slaptai.lt foto archyve.
Akredituotas naujasis Rusijos Federacijos sausumos, jūrų ir oro pajėgų atašė Lietuvai. KAM nuotr.
Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje akredituotas naujasis Rusijos Federacijos sausumos, jūrų ir oro pajėgų atašė pulkininkas Olegas Davlecjanovas.
Akreditacijos ceremonijos metu Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vadovas Karolis Aleksa pabrėžė, kad Lietuva ir Rusija laikosi skirtingų pozicijų saugumo ir gynybos klausimais, todėl ypač svarbu, kad būtų siekiama didinti tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą. Jis taip pat pabrėžė, kad daugiašaliai formatai, kuriuose dalyvauja Lietuva ir Rusija, taip pat yra svarbios platformos, kuriuose tarpusavio pasitikėjimas ir skaidrumas gali būti stiprinamas.
Šiuo metu Lietuva, kaip ir NATO, nevykdo jokio praktinio bendradarbiavimo su Rusija. Jis sustabdytas, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje. 2014 m. pavasarį vienašališku Rusijos sprendimu buvo sustabdytos papildomos saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės, vykdytos pagal dvišalį Lietuvos ir Rusijos susitarimą.
Lietuvos gynybos atašė Rusijai, reziduojantis Maskvoje, skiriamas nuo 1995 m., Rusija savo karinį atstovą Lietuvai, reziduojantį Vilniuje, skiria nuo 1994 metų.
Atsisveikinimo ceremonija. ELTA
Krašto apsaugos ministerijoje atsisveikinta su Sakartvelo gynybos atašė pulkininku Zviadu Šanava, kuriam už dvišalį bendradarbiavimą padėkojo ir atminimo dovanas įteikė krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.
„Dvišalis gynybos bendradarbiavimas yra produktyvus ir abipusiai naudingas. Bendradarbiavimas ir toliau tęsiasi karinio švietimo ir mokymo srityse, pratybose, konsultacijose, dalijamasi patirtimi tokiose prioritetinėse srityse, kaip kibernetinis saugumas ir strateginė komunikacija”, – sakė viceministras E. Misiūnas.
Sakartvelo gynybos atašė Lietuvai plk. Z. Šanava pareigas ėjo nuo 2019 m. kovo mėn. Jis buvo paskirtas gynybos atašė Estijai ir Latvijai, rezidavo Vilniuje.
Lietuva visokeriopai remia Sakartvelo siekius tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją, po 2008 m. Sakartvelo karo Rusija, laiko okupuotomis Sakartvelo teritorijomis.
Lietuva ir Sakartvelas aktyviai bendradarbiauja karinėje srityje. Sakartvelo atstovai mokosi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Lietuvos kariuomenės mokykloje, Karo medicinos tarnyboje, Baltijos gynybos koledže Estijoje.
Lietuva konsultuoja Sakartvelo kolegas strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos ir kt. klausimais. Sakartvelo kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje, o Lietuvos kariai vyksta į pratybas Sakartvele. Lietuva kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis padeda kurti bendrą NATO ir Sakartvelo mokymo ir vertinimo centrą, jame dirba Lietuvos karininkas. 2017 m. ir 2019 m. Lietuva yra skyrusi finansinius indėlius į NATO patikos fondą, skirtą gynybos gebėjimų stiprinimo iniciatyvoms įgyvendinti.
Pastaruoju metu Lietuva ir Sakartvelas intensyvina bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.
Estija ir Rusija susitarė grąžinti į viena kitos ambasadas gynybos atašė, kurie buvo išsiųsti po diplomatinio skandalo 2018 metų kovo mėnesį, praneša portalas ERR.
Apie neseniai sudarytą susitarimą žurnalistus pirmadienį informavo Rusijos ambasadorius Estijoje Aleksandras Petrovas. Vėliau jo žodžius patvirtino Estijos URM darbuotojai.
„Estija perdavė Rusijai notą, kurioje buvo teiraujamasi dėl galimybės nusiųsti į Maskvą gynybos atašė, ir gavo teigiamą atsakymą. Rusija savo ruožtu paprašė Estijos sutikimo nusiųsti savo gynybos atašė į Taliną ir taip pat gavo teigiamą atsakymą“, – pareiškė Estijos URM atstovė Sandra Kamilova.
Pasak jos, šiuo metu atliekama Estijos gynybos atašė siuntimo į Maskvą procedūra, apie jos pabaigą bus pranešta papildomai.
Estija išsiuntė Rusijos gynybos atašė 2018 metų kovo pabaigoje, kai Maskva buvo apkaltinta prisidėjusi prie Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje. Rusija į tai atsakė tuo pačiu – išsiuntė Estijos gynybos atašė.
Šiuo metu informacija, kodėl oficialusis Vilnius iš Rusijos atšaukė Lietuvos gynybos atašė, – skurdoka. Jokių kategoriškų išvadų brėžti negalima, nes šioje mįslingoje istorijoje – daug nežinomųjų
Tiksliai tėra žinoma, kad iki šiol Maskvoje rezidavo Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Audrius Marcinkevičius. Jį turėjo pakeisti pulkininkas Saulius Pikturna, iki tol užėmęs svarbų postą mūsų ginkluotosiose pajėgose (KAM Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vedėjas). S.Pikturna į Maskvą komandiruotas paties KAM vadovo Juozo Olekos sprendimu. Tai oficiali, vieša, lengvai prieinama informacija.
Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau paaiškėjo kai kurios įdomius būsimojo Gynybos atašė Rusijoje atstovo asmeninio gyvenimo detalės. Karininkas išsiskyrė ir nusprendė kurti naują šeimą. Lyg ir nieko įtartino. Juolab kad naujoji S.Pikturnos žmona, jo paties teigimu, ukrainietė ir turi Ukrainos valstybės pasą.
Tačiau BNS, delfi.lt ir lrytas.lt informuoja, jog paaiškėjo naujosios detalės: būsimoji karininko žmona galbūt Rusijos pilietė iš Krymo, turinti Rusijos Federacijos pasą.
Ši aplinkybė taip pat nieko nereiškia. Visi Rusijos okupuotame Kryme gyvenę ukrainiečiai, nenorėję nutraukti saitų su Ukaina, vis tik buvo priversti pasiimti ir rusiškus pasus, nes ukrainietiški pasai šiame pusiasalyje po okupacijos tapo beverčiais.
Žodžiu, informacija, jog Lietuvos karininkas nusprendė kurti naują šeimą su Rusijos piliete iš Krymo, kuri turėjo dar ir Ukrainos pasą, – nieko blogo ar įtartino nerodo.
Tačiau tie, kurie domisi žvalgybų istorija, puikiai žino, kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Izraelis ir dar daug daug šalių siekia paspausti svarbius postus užimančius pareigūnus per jų artimuosius – tėvus, žmonas, vaikus. Šioje srityje ypač išradinga ir klastinga Rusija. Jei tik įmanoma, ji niekad nepraleidžia progos „spustelėti“ svarbius asmenis į pagalbą pasitelkiant jų artimuosius (kaip svarsto BNS, Rusijos žvalgybininkai galėtų įgyti įtakos svertų Lietuvos karininko sutuoktinei).
Šiuo metu Lietuvos karininkas grąžintas į Vilnių svarbioms konsultacijoms. Delfi.lt duomenimis, prieš S. Pikturną pradėtas tyrimas, kurį atlieka Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas (AOTD), pavaldus ministrui Juozui Olekui. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį Seime žurnalistams patvirtino, esą dėl S.Pikturnos kreiptasi išvadų į Lietuvos karinę kontržvalgybą.
Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus informavo BNS, kad J.Olekas įsakymą dėl S.Pikturnos skyrimo pasirašė šių metų liepos 18 dieną, jis pareigas pradėjo eiti rugpjūčio 1 dieną. S.Pikturna Krymo gyventoją vedė rugpjūčio 18 dieną, o ministeriją apie tai informavo rugpjūčio 26 dieną. Konsultacijoms atšauktas rugsėjo 13 dieną.
Pagal griežtas KAM taisykles, Lietuvos karininkai privalo pranešti apie visas savo keliones į užsienio valstybes, kurios nėra ES arba NATO šalys. Tačiau nėra žinoma, ar tyrėjai iš AOTD domisi tik pačiu faktu, kad buvo nuslėpta sutuoktinės pilietybė, ar įtarimų jiems kelia ir sutuoktinės ryšiai.
KAM vadovybė į DELFI.lt užklausą dėl S. Pikturnos atšaukimo aplinkybių apsiribojo lakonišku komentaru. „Krašto apsaugos ministerija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija, (rugsėjo 20 d. informavo Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvoje, kad nuo rugsėjo 23 d. yra atšaukiamas Lietuvos gynybos atašė Rusijos Federacijoje pulkininkas Saulius Pikturna. Sprendimas dėl jo atšaukimo buvo priimtas atsižvelgus į jo paties prašymą dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių. Tuo pačiu įsakymu plk. S. Pikturna yra perkeliamas į Krašto apsaugos ministerijos rezervą. Netrukus bus pradėtas naujojo gynybos atašė atrankos ir skyrimo procesas”, – teigiama KAM atstovės Astos Galdikaitės komentare.
Pats S. Pikturna situaciją komentuoti atsisakė.
Informacijos šaltinis – BNS, Delfi.lt, lrytas.lt, Vaidas Saldžiūnas, slaptai.lt.
Lapkričio 2 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitikęs su Lietuvos gynybos atašė, reziduojančiais užsienio valstybėse, aptarė Lietuvos saugumo ir gynybos politikos uždavinius.
Susitikimo metu ministras J. Olekas pristatė 2016 metų Lietuvos gynybos biudžetą, teikiamą svarstyti Seimui, Lietuvos kariuomenės komplektavimo, karinės technikos, ginkluotės įsigijimo bei kitus klausimus.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas susitikęs su Lietuvos gnybos atašė supažindino su kariuomenės aktualijomis, kovinio rengimo pajėgumų vystymo ir tarptautinio bendradarbiavimo prioritetais ir perspektyvomis.
Spalio 14 d. naujai paskirto Gruzijos gynybos atašė Lietuvai pulkininko Arčilo Petremgvdlišvilio (Archil Petremgvdlishvili) akreditacijos ceremonija vyks Krašto apsaugos ministerijoje.
Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Marijus Velička, Gruzijos ambasadorė Lietuvoje J. E. p. Khatuna Salukvadzė (Khatuna Salukvadze) ir buvęs Gruzijos gynybos atašė Lietuvos Respublikai pulkininkas Zurabas Tomauris (Zurab Tomauri), kiti Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai.
Oficialiai Karinės žvalgybos organizacija JAV kariuomenėje galutinai sukurta 1885 –aisiais metais. Viskas prasidėjo nuo to, kad tik ką paskirtas karo ministras uždavė kažkokį nekaltą klausimą apie užsienio ginkluotąsias pajėgas ir sužinojo, kad jo pavaldiniams apie jas absoliučiai nieko nežinoma.
Kad daugiau nepakliūtų į tokią keblią padėtį, karo ministerijoje buvo įsteigtas padalinys, skambiai pavadintas Karinės informacijos valdyba (Military Information – MI). Kaip organizacija naujoji tarnyba priklausė generolo adjutanto štabui ir iš pradžių joje buvo tik du bendradarbiai (karininkas ir sekretorius). Jų pareiga buvo analizuoti laikraščių pranešimus ir medžiagą, gaunamą iš valstybės departamentų bei kitų šaltinių. (Tuo metu JAV KJP jau veikė prieš trejus metus įkurta Jūrų žvalgybos valdyba).
Rusijos Federacijos ambasada Toronte buvo priversta pripažinti, kad iš Kanados į Maskvą grąžintas dar vienas šioje šalyje rezidavęs rusų diplomatas – Dmitrijus Gerasimovas.
Šią žinią paskelbė Stivenas Čeizas leidinyje “The Globe and Mail”. Šiek tiek anksčiau, šių metų sausio mėnesį, į Rusiją iš Kanados buvo priverstas sugrįžti ir karinis Rusijos atašė pulkininkas Sergėjus Žukovas. Minėtas kanadiečių leidinys primena, kad 2011-ųjų sausį kaltinimus dėl šnipinėjimo oficialusis Torontas pateikė ne tik keliems Kanadoje reziduojantiems rusų diplomatams, bet ir vienam saviškiui – Kanados jūrų karininkui.
