Jon Swain, Shaun Walker / The Guardian

Konkursas „Mis Visata“, kurio finalas vyko Maskvoje 2013 metų lapkritį, – vienas iš įvykių, į kurį susikoncentravo savo tyrimuose Amerikos specialusis prokuroras Robertas Miuleris ir Atstovų rūmų bei Senato komitetai, rašo The Guardian.

Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.

„Tyrėjai atidžiai nagrinėja numanomus Rusijos vyriausybės mėginimus perduoti Trumpo komandai kompromituojančią medžiagą apie Hilari Klinton, – jų kurjeriai neva tai buvo Trumpo verslo partneriai iš „Mis Visata“ projekto – žmonės, turintys politinių ryšių“, – praneša žurnalistai Džonas Sveinas ir Šonas Volkeris.

„Juos taip pat domina 20 mln. dolerių užmokestis, kurį Trumpas gavo už konkurso organizavimą iš tų pačių verslo partnerių, o taip pat stulbinantys tvirtinimai apie Trumpo elgseną už uždarų durų viešbutyje Ritz-Carlton jam atvykus į Maskvą 2013 metais“, – sakoma straipsnyje.

Autoriai praneša: „Laikraštis Guardian sužinojo apie pridėtinius, anksčiau spaudos nenušviestus, žmonių, kurie buvo Trumpo verslo partneriai konkurse, tarpusavio ryšius su Rusijos vyriausybe“.

Leidinys praneša, kad Trumpas ir Crocus Grup savininkas Arazas Agalarovas susipažino „Mis JAV“ konkurso Las Vegase užkulisiuose 2013 metų birželio viduryje.

Pasak Arazo Agalarovo sūnaus pop daininko Emino Agalarovo, idėją surengti konkursą Rusijoje iškėlė Pola Šugart, kuri buvo Trumpo top-vadybininkė „Mis Visata“ („Miss Universe“) konkurse. „Beveik nepastebėtame birželio mėnesį paskelbtame interviu Eminas sakė, kad, atrodo, Trumpo organizacijai reikėjo pinigų, kurių galėjo pasiūlyti Maskva. Jis pacitavo Šugart žodžius: „Mes turime daug skolų“. Mis Visata neigia, kad Šugart taip sakė“, – sakoma straipsnyje. 

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Šiaip ar taip, buvo susitarta dėl kainos – kad Agalarovas užmokės 20 mln. dolerių už tai, kad Trumpas atveš konkursą „Mis Visata“ į Rusiją“, – sakoma straipsnyje. Keletas Amerikos įstatymų leidėjų demokratų nuogąstavo, kad dėl to apmokėjimo Trumpas tapo pažeidžiamas užsienio įtakos.

Las Vegase Trumpas paskelbė, kad konkursas įvyks Crocus-City – koncertų ir parodų komplekse, kurio savininkė yra Agalarovų šeima. Iškilmingoje vakarienėje Las Vegase dalyvavo Emino spaudos agentas – britas Robas Goldstounas.

„Būtent Goldstounas per 2016 metų prezidento kampaniją susisiekė su Trumpo sūnumi Donaldu-jaunesniuoju ir perdavė jam kažką slapto“, – rašo autoriai, remdamiesi šį rugpjūtį paviešintais elektroniniais laiškais. „Jis rašė, kad „Rusijos karališkasis prokuroras (spėjama, jog Goldstounas taip pavadino Rusijos generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos pareigas) norėjo, kad Trumpo štabas gautų kažkokius popierius, kurie „demaskuoja Hilari“. O Agalarovai turėjo juos perduoti“, – tvirtina leidinys.

„Matyt, ta informacija labai aukšto lygio ir slapta, bet tai dalis Rusijos ir jos vyriausybės paramos Trumpui, prie kurios prisideda Arazas ir Eminas“, – rašė Goldstounas. Donaldas-jaunesnysis atsakė: „Jeigu čia tai, ką jūs sakote, tai man patinka“.

„Arazas Agalarovas buvo tinkamas perdavėjas. Nors jis ir nepriklausė artimiausiai Putino aplinkai, mezgė draugiškus santykius su Kremliumi, kai kilo aukštyn vietiniame oligarchų sluoksnyje kaip pelningo prekybos centrų tinklo savininkas“, – sakoma straipsnyje. Dar prieš „Mis Visata“ finalą Vladimiras Putinas apdovanojo Agalarovą Garbės ordinu.

„Agalarovas ir Crocus taip pat pamažu plėtojo santykius su Rusijos valdžios viršūnėmis ir kitose plotmėse. Tuos santykius mezgė vienas iš artimiausių Agalarovo pagalbininkų – Iraklijus („Aik“) Kaveladzė, vengęs išgarsėjimo aukštas Crocus vadybininkas ir vadinamas „aštuntasis žmogus“, buvęs „Trumpo bokšte“ 2016 metais per susitikimą, kai Donaldas-jaunesnysis tikėjosi gauti kompromituojančių žinių apie ponią Klinton“, – rašo leidinys.

Autoriai tvirtina, kad pastaruosius 30 metų Kaveladzė buvo kai kurių turtingiausių ir įtakingiausių rusų partneris.

„2003 metais Amerikos kompaniją Stillwater Mining įsigijo „Norilskij nikel“ („Norilsko nikelis“ – liet.) – metalurgijos korporacija iš Maskvos, kuriai vadovauja Vladimiras Potaninas, vienas iš turtingiausių Rusijos oligarchų, žaidžiantis prezidento ledo ritulio komandoje „Ledo ritulio legendos“, – štai kaip jį vertina Putinas“, – rašo leidinys.

Anot JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateiktų dokumentų, „Norilskij nikel“ iškėlė Kaveladzę į naująją Still water direktorių tarybą. Pasak autorių, Kremlius laikė „Norilskij nikel“ sandėrį su Still water‘iu esminiu.

Leidinys primena, kad tuo momentu „Norilskij nikel“ bendraturčiai buvo Potaninas ir Michailas Prochorovas. „Devintojo dešimtmečio pabaigoje Kaveladzė ir Prochorovas kartu mokėsi Maskvos finansų institute ir suformavo partnerystę – laisvu nuo mokymosi laiku prekiavo džinsais, priderintais prie pirkėjų skonio“, – sakoma straipsnyje.

Prieš Donaldą Trampą surengta protesto akcija Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.

„Pasak vieno šaltinio, Kaveladzės paskyrimas į Still water direktorių tarybą galų gale žlugo, kai išaiškėjo, kad anksčiau jis buvo prisidėjęs prie 1,4 mlrd. dolerių schemos Kalifornijoje, kurioje dalyvavo tarpinės firmos ir buvo pervedami pinigai iš Rusijos.

Kaip pareiškė JAV valdžia, tos firmos galėjo būti naudojamos pinigams plauti. „Norilskij nikel“ pareiškė, kad jis pasitraukė iš skyrimo proceso dėl asmeninių aplinkybių“, – sakoma straipsnyje.

„Anksčiau Guardian yra pranešęs, kad Kaveladzės partneris šioje operacijoje buvo Borisas Goldsteinas, bankininkas, kilęs iš SSSR, kurio ryšiai su buvusiais KGB bendradarbiais sudomino Amerikos tyrėjus po to, kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis persikėlė į Kaliforniją.

Štai pažymėtinas sutapimas: San Francisko prokuroras, kurio žinyba galų gale atsisakė pateikti baudžiamąjį kaltinimą už numanomą jų pinigų plovimo schemą, buvo Robertas Miuleris, dabar – specialusis prokuroras, nagrinėjantis Kaveladzės naujo pasirodymo faktą“, – sakoma straipsnyje.

„Spauda ir anksčiau nenušviesdavo artimos Kaveladzės draugystės su Andrejumi Kozlovu, kuris valdant Putinui ketverius metus buvo Rusijos CB (Centro bankas) pirmasis pirmininko pavaduotojas ir bandė įvesti tvarką korumpuotoje Rusijos bankų sistemoje, kol 2006 metais jo nenužudė“, – rašo leidinys.

Pasak autorių, dešimtojo dešimtmečio pradžioje trys absolventai – Kaveladzė, Kozlovas ir Dmitrijus Budakovas – įsteigė nedidelę finansinės literatūros leidyklą. Vėliau Budakovas tapo aukšto rango CB bendradarbiu, o dar vėliau vadovavo Maskvos banko padaliniui.

„Pagal oficialią to laikotarpio istoriją, jų knygų leidykla ECO-Consulting buvo įsteigta kaip Arazo Agalarovo verslo imperijos Crocus International, kuri tuo metu buvo plėtojama, padalinys“, – rašo leidinys. Netrukus po to Kaveladzė persikėlė į JAV.

Pasak autorių, Kaveladzė tebedirba su Agalarovu Crocus‘e, ir toji kompanija tapo viena iš stambiausių korporacijų Rusijoje.

Ar Putinas susitiko su Trumpu 2013 metais? Laikraštis rašo: „Šaltinis Maskvoje mūsų leidiniui pranešė, kad padėjėjai iš tiesų įrašė į Putino grafiką susitikimą su Trumpu, bet keletą dienų prieš skirtą datą jis buvo išbrauktas iš tvarkaraščio“.

Nežinia, ar Trumpas buvo susitikęs su kokiais nors Putinui artimais žmonėmis, pažymi autoriai. Bet 2015 metais Trumpas interviu radijui sakė: „Aš bendravau su žmonėmis iš aukščiausio ešelono, ir su oligarchais, ir su generolais, ir su žmonėmis iš vyriausybės viršūnių. Aš negaliu gilintis, bet štai ką aš jums pasakysiu: aš susitikau su žmonėmis iš viršūnės, ir santykiai susiklostė ypatingi“.

Leidinys primena: dosjė, kurį sudarė buvęs Britanijos specialiųjų tarnybų darbuotojas neįvardijamam privačiam klientui ir kuris vėliau buvo išspausdintas BuzzFeed News, sakoma, kad Kremlius turi kompromituojantį vaizdo įrašą, vaizduojantį Trumpą su dviem prostitutėmis.

„Kitoje dosjė vietoje jo autorius Kristoferis Stilas rašė, jog du šaltiniai tvirtino, kad Trumpas turėjo neleistinų intymių pasimatymų Sankt Peterburge, kai kitą kartą buvo atvykęs į Rusiją. Pasak Stilo, šaltiniai sakė, kad Arazas Agalarovas tikriausiai „žino smulkmenų“. Trumpas neigia, kad elgėsi nedorai“, – rašo leidinys. 

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

„Metų pradžioje Putinas sakė, jog absurdiška manyti jog 2013 metais FSB būtų įrenginėjusi pasiklausymo įtaisus ar slapta filmuotų Trumpo kambariuose, nes jis dar net nebuvo politikas“, – rašo leidinys.

Tačiau neįvardytas šaltinis iš Rusijos viešbučių industrijos pastebėjo: „Sekimas praktikuojamas ne taip jau dažnai, bet aš beveik įsitikinęs, jog Trumpas buvo pakankamai aukšta persona, kad jo reikėtų“.

Leidinys pabrėžia: „Kai kurie Stilo dosjė elementai, pasak gandų, patvirtinti tyrėjų, bet kitos detalės, kaip įrodyta, buvo melas“. Eminas Agalarovas rašė Instagrame: „Kol pasaulis stengiasi išsiaiškinti, ką Donaldas Trumpas veikė viešbutyje Maskvoje per „Mis Visata“ konkursą, aš tiksliai žinau, nes jis filmavo (taip straipsnio originale, – red. past.) mano muzikinį vaizdo klipą“. Autoriai aiškina: lapkričio 9-osios rytą Trumpas dalyvavo klipo pagal Emino singlą filmavime.

Versli moteris Julija Alferova bendravo su Trumpu netrukus po filmavimo. „Ji apibūdino Trumpą kaip džentelmeną ir pabrėžė, kad bendraudamas su ja jis visada elgėsi „korektiškai ir padoriai“, – rašo leidinys.

Konkursas praėjo sklandžiai. Paskui buvo pratęstuvės (after-party) konkursantėms ir organizatorių draugams. „Nebuvo jokių žmonių iš vyriausybės, taip pat ir jokių reikšmingų figūrų iš Forbes sąrašo, išskyrus Arazą (Agalarovą) ir Rustamą (Tariko)“, – sakė vienas iš neįvardytų renginio organizatorių.

Beje, Trumpas irgi pabuvojo Sberbank‘o (Taupomojo banko – vert.) vadovo Germano Grefo restorane Nobu surengtame susitikime su vedančiaisiais rusų verslininkais.

„Agalarovas sakė, kad jis ir Trumpas taip pat buvo susitikę su verslininkais Aleksu Sapiru ir Rotemu Rozenu – senais Trumpo draugais nuo ginčytino Niujorko projekto Trump Soho laikų – kad aptartų verslo Maskvoje galimybes“, – rašo leidinys. Padėkos laiške Agalarovui Trumpas Twitter‘yje rašė: „Kitas – Trump Tower-Moscow“. „Po 8 dienų Sberbank paskelbė, kad suteikia Agalarovui 55 mlrd. rublių paskolą naujiems projektams Maskvoje finansuoti“, – rašo autoriai.

Projektas „Trumpo bokštai“ Maskvoje nebuvo įgyvendintas, primena leidinys. Bet neseniai išaiškėjo, kad 2015 metų spalį Trumpas pasirašė ketinimo raštą dėl aukštybinio pastato statybos Maskvoje.

„Galimas dalykas, kad Trumpo prezidentavimo ateitis priklauso nuo to, kas dar buvo pasakyta ir padaryta ryšium su tuo projektu, o taip pat nuo to, ar galės tai įrodyti tyrėjai, jau pajutę, kad kažkas negerai“, – apibendrina autoriai.

Šaltinis: The Guardian

2017.09.21; 04:00

Natalija Dvali, redaktorė, žurnalistė

Kandidatė į JAV prezidentus Hilari Klinton dėl ligos buvo nutraukusi rinkimų kampaniją neribotam laikui.

Demokratų kandidatės netikėto negalavimo ištakos gali nuvesti į Kremlių, tuo labiau, kad RF prezidentas Vladimiras Putinas puikiai supranta: jeigu laimėtų Klinton, „Vovai galas“, pareiškė interviu internetiniam leidiniui Gordon buvęs sovietų žvalgas, o dabar amerikiečių finansų analitikas Jurijus Švecas.

Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose.

2016 metų rugsėjo 13 dieną vedantysis amerikiečių mokslininkas ir medicinos ekspertas, teisminės medicinos ir neuropatologijos specialistas Benetas Omalu išsakė prielaidą, kad Demokratų partijos kandidatė į JAV rezidento postą Hilari Klinton galėjo būti apnuodyta. „Aš turiu patarti Klinton štabui atlikti toksikologinę ponios Klinton kraujo analizę. Visiškai galimas dalykas, kad ji apnuodyta“, – parašė Omalu savo puslapyje Twitter‘yje ir toliau nedviprasmiškai pridūrė: „Aš nepasitikiu ponu Putinu ir ponu Trampu. Iš tų dviejų visko galima tikėti“.

Porą dienų prieš tą pranešimą Klinton staiga pasijuto blogai per ceremoniją teroro akto Niujorke rugsėjo 11 aukoms atminti; gydytojai jai diagnozavo plaučių uždegimą. Politikė nutraukė rinkimų kampaniją, bet tikino žurnalistus, kad jaučiasi „žymiai geriau“ ir „artimiausiomis dienomis“ grįš prie darbo.

Interviu internetiniam leidiniui „Gordon“ buvęs sovietų žvalgas, dabar amerikiečių finansų analitikas Jurijus Švecas, daugiau kaip 20 metų gyvenantis JAV, pareiškė kad neatmeta „Klinton apnuodijimo ir Kremliaus pėdsakų“ versijos. Pasak buvusio SSSR KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos karininko ir Vladimiro Putino bendrakursio Andropovo Užsienio žvalgybos institute, Kremliaus lyderis daug kam pasiryžęs, kad JAV prezidentu taptų ne Hilari Klinton.

Kad Trampas laimėtų, reikia stebuklo, jeigu tai bus netikėta Klinton liga, vadinasi, tą „stebuklą“ padarė Vova iš Kremliaus.

– Kiek, Jūsų nuomone, pagrįsta Beneto Omalu versija, kad netikėta Hilari Klinton liga prezidentinės kampanijos įkarštyje – ne atsitiktinumas?

– Omalu gydytojas ir mokslininkas, turintis gerą reputaciją, neims svaidytis žodžiais. Patarimas atlikti kraujo toksikologinę analizę turi prasmės bent jau todėl, kad, kaip sako amerikiečiai, to be on the safe side (dėl visa ko, kad apsidraustum, – red. past.).

– Suklusti verčia tai, kad Donaldo Trampo štabe uždrausta neigiamai komentuoti Klinton sveikatą. Kodėl? Trampas nesivaržo kalbėdamas, galėtų išeiti prieš rinkėjus, pavyzdžiui, sakydamas: „Hilari neturi jėgų valdyti Amerikos“, bet staiga pasirodė kilnus ir patylėjo.

– Apskritai, JAV laikoma, kad viešai aptarinėti sveikatos būklę nepadoru ir net neteisėta, jeigu nekalbama apie aukšto rango politikus. Žinoma, Trampas – tramvajų storžievis ir rudaplaukis klounas, bet, matyt, jam pasufleravo, kad reikėtų ir kilnumą parodyti. Štai ir parodė. Bet labai gali būti, kad jam patarė patylėti žmonės, kurie žino apie Hilari sveikatos būklę daugiau, negu rašo žiniasklaida.

Man sukėlė nerimą tai, kad Hilari iškrito iš prezidentinės kampanijos visai savaitei. Tai verčia suklusti. Aš neatmesčiau nuodijimo ir Kremliaus pėdsako versijos.

– Savo interviu Jūs ne kartą pabrėžėte, kad FSB, ypač atėjus Putinui, visiškai prarado profesionalumą. Ir staiga rimtai spėjate, kad Rusijos specialiosios tarnybos aplošė Ameriką ir gal apnuodijo būsimąjį JAV prezidentą?

– FSB aplošia nebent tik savo zombių dėžėje. O iš tikrųjų jos (FSB tarnybos, – red. pas.) sužlugdo vieną stambią operaciją po kitos. Reikia suprasti, kad operacija, kuri buvo įvykdyta, o paskui apie ją sužinota, – tai sužlugdyta operacija. Susprogdino namus Maskvoje, o paskui Riazanėje suklupo lygioje vietoje. Nunuodijo Litvinenką, bet tai darydami užteršė du miestus, Londoną ir Hamburgą, ir keletą lėktuvų. Numušė Malaizijos boingą, pasigyrė internete, o dabar nežino, kai išbristi. Sulaužė serverius JAV ir paliko savo pėdsakus. Jau nebekalbu apie Ukrainą, kuri turėjo tapti mažu pergalingu karu, o visiškai įmanoma, kad gali tapti duobkase Putino Rusijai. Visa tai žlugusios operacijos, už kurias anksčiau ar vėliau teks atsakyti.

Donaldo Trampo ir Hilari Klinton dvikova.
Donaldo Trampo ir Hilari Klinton dvikova.

Praktiškai įmanoma įvykdyti viešo politiko nunuodijimo operaciją. Hilari visą laiką publikos akivaizdoje, ją nuolat supa dešimtys, jeigu ne šimtai žmonių. Apkrėsti ar nunuodyti tokį žmogų visiškai realu. Ir čia, kaip sakė velionis Borisas Berezovskis, turint omenyje Putiną, „sunku numatyti idioto logiką“. Normaliam žmogui dažnai sunku įsivaizduoti, kas Kremliaus kvaišos galvoje ir ką jis pasiruošęs daryti.

– Atleiskite, nuodyti kandidatą į JAV prezidentus – net RF prezidentui per daug; per didelė rizika, pernelyg nenuspėjamos pasekmės.

– Putinas – degeneratas, kuris tiek išsigandęs savo „specialiųjų operacijų“ rezultatų, kad jam gali tiesiog stogas nuvažiuoti. Tas debilas, kurį jūs vadinate RF prezidentu, pastatė viską už Trampo pergalę, ėmėsi aktyviai jį remti, įsikišo į prezidentinę kampaniją JAV ir dar kartą apsidirbo iki ausų, kai išlindo ir pasimatė jo specialiųjų  operacijų „ausys“.

Savo „profesionaliomis“ specialiosiomis operacijoms Putinas padarė viską, kad kitu JAV prezidentu taptų Hilari ir kad ji būtų jo mirtinas priešas. Jis pasikėsino į tai, kas šventa, – bandė manipuliuoti JAV prezidento rinkimais, ir už tai bus nubaustas. Paskui „raša TV“ spygaus, kaip „prakeikta Amerika skriaudžia didžiadvasę Rusiją“, užmiršdama, kad būtent Kremlius padarė viską, net kas atrodė neįmanoma, kad santykiai su būsimąja JAV administracija būtų nepakenčiami. O blogi santykiai su būsimąja JAV administracija reiškia RF ekonomikos krachą ir žlugimą. Būsimajam JAV prezidentui nereikės tam priiminėti jokių papildomų sankcijų. Pakaks išlaikyti esančias.

Štai taip „Didysis Pu“ savo rankomis įspeitė save į kampą ir, kad iš ten išsikrapštytų, jam dabar reikia Trampo pergalės. O pačiam Trampui reikia stebuklo, kad laimėtų rinkimus. Neduok Dieve, jeigu tuo „stebuklu“ bus netikėta Klinton liga, vadinasi, yra rimto pagrindo manyti: stebuklą padarė Vova iš Kremliaus.

Hilari – pasaulinės politikos Mohamedas Ali, Putinas – pigmėjus, netinkamas net gaidžių peštynėms.

– Regis, Jums, kaip buvusiam KGB žvalgui, būdinga profesinė deformacija: visur vaidenasi sąmokslas ir Kremliaus ranka. Gal viskas žymiai proziškiau: Klinton 68 metai, ją išvargino prezidentinis rungtyniavimas?

– Praėjusią savaitę JAV paskelbė, kad vidutinis amerikiečio amžius sveikatos prasme – 75 metai. O iki tol jūs esate jaunystės stadijoje. Beje, Trampui 70, bet pažiūrėkite į jį: varo kaip tankas, duos forą (nuolaidą) bet kuriam jaunam Aukščiausios Rados deputatui.

Hilari – milžiniško darbštumo žmogus. Palyginti neseniai ji 11 valandų davė parodymus JAV Kongrese, o tai kartais galima prilyginti kankinimams. Tai beveik tas pats, ką pliku užpakaliu sėsti ant įkaitusios keptuvės. Ją draskė į gabalus, tiksliau – bandė, bet neišėjo.

Nežinau, ar yra visame pasaulyje bent penketas Hilari lygmens politikų. Ji mąsto kaip kompiuteris. Beje, ambicingą istorinę JAV sveikatos apsaugos politiką, kurią įkūnijo Obama, sugalvojo ir parengė būtent Klinton, kai buvo pirmoji dama. Parengė, bet negalėjo pati įgyvendinti, nes tuo metu buvo prezidento Bilo Klintono, kurio nekentė visi respublikonai, žmona. Hilari galima lyginti tik su Margaret Tetčer, ir tai klausimas, kuri iš jų geresnė.

– Ne atsakymas, o vos ne odė mylimai moteriai…

– (Juokiasi). O jūs palyginkite Klinton kalbas su Kremliaus suskio (čmo, – rus.) tiesioginėje linijoje, kuriam „bendravimas su liaudimi“ – surepetuotas iki smulkmenų spektaklis. Hilari – iš principo kitos svorio kategorijos kovotoja, ji pasaulinės politikos Mohamedas Ali, o Vova Putinas – pigmėjus, netinkantis net gaidžių peštynėms.

– Priminsiu Jums, kad tas „pigmėjus“ pastaruosius dvejus metus laiko įtampoje visą Europos žemyną.

– Aš neabejoju, kad tas Kremliaus degeneratas pasiryžęs daug ką padaryti, neapskaičiavęs pasekmių.

1963 metais, įtariant JAV prezidento Džono Kenedžio nužudymu, buvo suimtas Li Harvi Osvaldas – buvęs Amerikos jūrų pėstininkas, beveik trejus metus gyvenęs Minske, vedęs ten rusę ir grįžęs į tėvynę. Žinote, ką pirmiausia nugąsdino Osvaldo areštas? KGB! Nes sovietinė žvalgyba sumetė: Kenedžio nužudymą suvers SSSR, sakys, kad kontora užverbavo amerikietį ir  pasiuntė jį nužudyti JAV prezidentą. O tai karas…

– Jeigu gydytojo Omelu įtarimai, kad Klinton liga ne atsitiktinumas, pasitvirtins ir…

– …už to šmėkščioja plikagalvis Kremliaus nykštukas, tai praktiškai casus belli (Romos laikų teisės terminas: formali dingstis paskelbti karą, – red. past.). Jeigu išaiškės, kad Kremlius nuodijo kandidatę į JAV prezidentus Klinton, tai, iš esmės, Amerikos ir Rusijos karas…

– Netikiu, kad prieis iki tiesioginės JAV ir RF karinės priešpriešos.

– O Jūs prisiminkite, nuo ko prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Nuo Austrijos sosto įpėdinio nužudymo, tai yra, vaizdingai sakant, nuo kandidato į Austrijos prezidentus nužudymo. Rezultatas – 10 milijonų žuvusiųjų ir keturios išnykusios imperijos. Tad pastarieji įvykiai labai rimti.

Hilari nieko nereiškia pasmaugti Kremlių, pakanka išsaugoti sankcijas, o dar geriau – atkirsti Rusiją nuo pasaulinės bankų sistemos, ir viskas, Vovai galas.

– Visi prisimena, kaip buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu pabėgęs į Angliją  buvęs FSB karininkas Aleksandras Litvinenka. Bet ar yra pavyzdžių, kad sovietų ar Rusijos specialiosios tarnybos būtų įvykdžiusios panašią operaciją valstybės pirmųjų asmenų atžvilgiu?

– KGB radioaktyviąsias medžiagas kaip nuodus pradėjo naudoti nuo 1970-ųjų, bet taikytis į valstybių pirmuosius asmenis nesiryžo. Tuo metu specialiosiose tarnybose dirbo tegul ir neteisingos ideologinės orientacijos, bet vis tik profesionalai. Jie puikiai suprato, prie ko privestų kitų valstybių lyderių nuodijimas, jei operacija žlugtų. Aukščiau JAV ambasadorių lygio tokiose operacijose KGB nekildavo. Aštuntajame dešimtmetyje pasibaigus kadencijai, keturi iš eilės Amerikos ambasadoriai Sovietų Sąjungoje susirgo vėžiu. Visi todėl, kad kontora reguliariai švitino JAV ambasadą Maskvoje.

– Ką reiškia „švitino“, kam?

– Skenavo kaip rentgenu, stengėsi įsiskverbti į elektroniką. Bet JAV ambasadorių SSSR apšvitinimas – KGB operacijų viršūnė. Pirmųjų asmenų niekada nenuodijo, tada ir tokių technologijų nebuvo, kaip dabar. O dar sovietų specialiosios tarnybos turėjo stabdžius: tuo metu šaliai vadovavo žmonės, išėję baisią Antrojo pasaulinio karo mokyklą, kurie suprato, kad Trečiasis pasaulinis karas bus paskutinis, taip pat ir jiems.

Dabartiniai Kremliaus pašlemėkai išėjo iš Piterio pavartės, kuri ir apsprendžia jų gyvenimo patirties rėmus. Atkreipkite dėmesį, Vova visą laiką kažką vaidina: tai nardantį Ichtiandrą, tai skraidantį Ikarą, tai kietą ledo ritulininką. 2014 metais jis, atrodo, vaizdavosi esąs Aleksandras Makedonietis.

Aš neatmetu, kad Klinton galėjo apnuodyti ir kad pėdsakai gali nuvesti į Kremlių. Dabar Putinui per daug pavojų. Jis puikiai supranta: Hilari nieko nereiškia pasmaugti Kremlių, pakanka išsaugoti tas JAV sankcijas, kurios jau įvestos, o dar geriau – atkirsti Rusiją nuo pasaulinės bankų sistemos, ir viskas, Vovai Kremliuje galas.

Dabar Rusija ryja visas savo atsargas, jos rezerviniai fondai senka, o paskui bus kaip kine: „Šefe, viskas prapuolė, viskas prapuolė! Gipsą nuima, klientas išvažiuoja!“ Bet dabar svarbiausia išsiaiškinti, ar iš tikrųjų Klinton liga neatsitiktinė. Galimo Kremliaus pėdsako versija atsirado tik užvakar. Kol kas JAV mažai kas aiškiai tenuskambėjo ta tema. Reikia palaukti.

Informacijos šaltinis: Gordonua.com

2016-09-16; 07:47

 

Pet Morrison / Los Angeles Times

Pet Morison klausinėja Mašą Gessen, Vladimiro Putino biografijos autorę, – apie Rusiją, Trampą, WikiLeaks‘ą ir programišių atakas

„Dabar  Rusija turi kitą vėliavą, bet giesmė vis ta pati: RF himno melodija – tai nesikeičianti sovietinio himno muzika. Nepasikeitė ir Rusijos pozicija: ji nesiliaudama kurpia strategiją prieš JAV“, – tvirtina leidinys „The Los Angeles Times“, pristatydamas žurnalistės ir televizijos laidų vedėjos Pet Morison pašnekesį su žurnaliste Maša Gesen (Masha Gessen). 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas - kuo daugiau chaoso Amerikoje ir Europoje.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – kuo daugiau chaoso Amerikoje ir Europoje.

„Analitikai programuotojai sako, kad Rusijos žvalgyba ar kažkokie žmonės, susiję su Rusijos žvalgyba, įsilaužė į Demokratų partijos elektroninį paštą. Kas dedasi?“ – paklausė Morison.

„Pasaulinėje arenoje Rusija – jėga, pažeidžianti tvarką, ir būtent tokia ji stengiasi būti“, – pareiškė Gesen. Jos nuomone, „Rusijos specialiosios tarnybos atlieka hakerių atakas, kitaip tariant, įsilaužia visur, kur tik gali, ir stengiasi kelti kuo daugiau chaoso ir Vakarų Europoje, ir JAV, ypač rinkimų laikotarpiu“.

„Bet tai visai kas kita, nei tvirtinti iš paskos kai kuriems: „O, jie stengiasi paveikti rinkimus Donaldo Trampo naudai“. Aš manau, tai kitkas“, – sakė Gesen.

Koks tų spėjamų hakerių atakų tikslas – paprasčiausiai destabilizuoti situaciją ar koks nors konkretus tikslas? – pasidomėjo Morison.

„Nemanau, kad jie siekia konkretaus tikslo“, – sakė Gesen. Pasak jos, Putino vyriausybė ir pats Putinas garsėja ne strategijų kūrimu, o chaoso provokavimu.

Gesen pabrėžė ir kitą niuansą: „Abi hakerių atakos, atliktos dviejų skirtingų specialiųjų tarnybų, buvo 2015 metais, gerokai iki išaiškėjant, kad Trampas turi šansų būti iškeltas partijos. Mano nuomone, tikslas – pridaryti kuo daugiau nemalonumų“.

Ir trečias niuansas, kaip spėja Gesen: „Vladimiras Putinas nekenčia Hilari Klinton“. „Nesunku įsivaizduoti, jog Putinas pasiryžęs viskam, kas įmanoma, kad sutrukdytų išrinkti Hilari Klinton“, – sakė ji.

„Kaip jūs manote, ar Putinas daug ką apie tai žino? Gal jis net sankcionavo ar reguliavo hakerių veiksmus?“ – pasidomėjo Morison.

„Rusija nepasižymi geru valstybės valdymu ir, nors atrodo, kad jos struktūra idealiai centralizuota, iš tikrųjų taip nėra. Putinas labai izoliuotas nuo daugelio jo paties žinybinių struktūrų“, – sakė Gesen.

„Tas faktas, kad dvi hakerių atakos buvo įvykdytos dviejų žvalgybos tarnybų, tas faktas, kad, Amerikos ekspertų nuomone, jos nenumanė apie viena kitos egzistavimą, iš tikrųjų rodo, jog pėdsakai veda ne į Kremlių, ir perša mintį, jog pats Putinas nedavė tokio įsakymo“, – tęsė ji. Ji spėja, dvi žvalgybos tarnybos stengėsi padaryti tai, kas, jų požiūriu, patiktų Kremliui.

„Taip daugeliu atveju funkcionuoja Rusijos politinis gyvenimas. Valdininkas, iš kurio aš prieš keletą metų ėmiau interviu, sakė: „Mes vykdome ne įsakymus, o sklaidą“. Neaiškius signalus, rodančius jiems kryptį, kurlink dera darbuotis“, – pridūrė Gesen. 

Maša Gesen (Masha Gessen) - žurnalistė, knygos apie Vladimiro Putino biografiją autorė.
Maša Gesen (Masha Gessen) – žurnalistė, knygos apie Vladimiro Putino biografiją autorė.

Toliau Gesen prabilo apie Džulijaną Asandžą. Jos nuomone „tai jis galutinai nusprendė, kad jo iš Rusijos žvalgybos tarnybų gautą informaciją publikuos“ JAV Demokratų partijos suvažiavimo išvakarėse. „Asandžas – nedidelis Hilari Klinton gerbėjas, Asandžas – irgi destruktyvi jėga, Asandžas turi savų, mažų mažiausiai funkcionalių, ryšių su Rusijos žvalgyba. Bet jis nebuvo Rusijos agentas, ir jis tikrai nėra asmeninis Putino agentas“, – samprotauja Gesen.

Ar Putinui patinka Trampo pozicija rinkimų kampanijos laikotarpiu?

„Jeigu bus galima pasirinkti, Putinas pirmenybę teiks Trampui, o ne Hilari“, – mano Gesen. Jos nuomone, Putinui patinka Trampo pasisakymai apie NATO ir „tas faktas, kad jis aiškiai nežino, kas, po velnių, dedasi Ukrainoje“.

„Putinas būtų linkęs turėti reikalų su nemokša ir juokdariu Amerikos prezidento poste, o ne su puikia stratege, prityrusia politikos eksperte, „vanago tipo“ kietąja Hilari Klinton, – apibendrino Gesen.

Ar Kremlius įvertina JAV vadovavimą, nuotaikas ir politinę kryptį strategine prasme? – pasiteiravo Morison.

„Mes stengiamės suprasti Kremliaus veikimo būdą, įsivaizduodami, tartum jis funkcionuoja beveik kaip Amerikos vyriausybė, kuri ne idealiai, bet žiūri į šiek tiek ilgesnę dalykų perspektyvą. Kremlius ne toks“, – samprotauja Gesen. Jos nuomone, nauda iš to, kad Amerikos prezidentu taps nemokša, kuris nėra tvirtas Putino priešininkas, greitai išgaruos.

Gesen nuomone, Trampą išrinkus į prezidento postą jo draugystė su Putinu ilgai neišsilaikytų, „ir mes atsidursime ties branduolinio karo riba, nes branduolinius arsenalus abiejose pusėse kontroliuos du neprognozuojami, neatsakingi, nepasižymintys strateginiu mąstymu lyderiai“, perduoda leidinys. 

Rusijos melai, dezinformacija ir apgaulės.
Rusijos melai, dezinformacija ir apgaulės.

Gesen prielaida tokia: rinkiminės kampanijos JAV laikotarpiu reikia laukti naujų kliūčių iš Rusijos.

„Jeigu, Amerikos vyriausybės pasitenkinimui, išaiškės, kad už tų hakerių atakų ir nutekėjimų iš tikrųjų stovėjo Rusijos vyriausybė, ar kas nors grėstų Rusijai?“ – paklausė Morison.

Gesen mano, kad Rusija nebijo papeikimų ir nebijo būti pariju tarptautinėje arenoje, nes ji jau dabar parijus.

„Mano nuomone, Vakarų pasaulis beveik bejėgis prieš žmones, kurie stengiasi kelti tik chaosą ir kliūtis, o būtent tokie yra Putinas ir Trampas“, – atsakė Gesen.

Informacijos šaltinis: Los Angeles Times.

2016.08.08; 05:44

Aviacijos dimisijos generolas Filipas Bridlavas, dar neseniai vadovavęs NATO pajėgoms Europoje, slapta planavo apeiti JAV prezidento Barako Obamos nenorą didinti karinę paramą Ukrainai dėl Rusijos agresijos.

JAV generolas Filipas Bridlavas.
JAV generolas Filipas Bridlavas.

Tai paaiškėjo, kai portalas DC Leaks paskelbė asmeninius generolo laiškus iš privačios pašto dėžutės Gmail.

Kokia JAV prezidento Barako Obamos nuomonė dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, – žinome. Obama remia Ukrainos teritorinį vientisumą, smeria Rusijos agresiją, tačiau vis tik neleido tiekti Ukrainos vyriausybei ginklų. Kažkodėl baiminosi rimto kraujo praliejimo, įsivaizdavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gaus dingstį plėsti įsiveržimą į Ukrainą.

Tuo tarpu generolas Bridlavas kalbėdamas Kongrese kritikavo Obamos administracijos poziciją. Ši aplinkybė leido žurnalistams įžvelgti egzistuojant rimtą generolo ir prezidento konfliktą.

Paviešinti generolo laiškai byloja, kad ponas Filipas Bridlavas neapsiribojo vien kalbomis Kongrese. Pasirodo, jis dėjo milžiniškas pastangas, kad JAV vis tik imtųsi padėti Ukrainai rimtai ir konkrečiai. Suprantamas noras. Juk oficialusis Vašingtonas kadaise pažadėjo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, jei oficialusis Kijevas atsisakys atominės ginkluotės. Kijevas patikėjo Vašingtono garbės žodžiu, atominius ginklus atidavė,  o dabar, Rusijai atplėšus Krymą ir įsiveržus Donbasą bei Luhanską, šį įsipareigojimą Baltieji Rūmai kažkodėl pamiršo.

Taigi generolas Bridlavas, pasirodo, kietas kariškis, vertas pagarbos. Šio generolo pozicija Lietuvai, mano supratimu, – labai svarbi, priimtina. Rusija supranta tik jėgos kalbą.

Žodžiu, generolui Bridlavui turime būti dėkingi už tai, kad nuo 2014-ųjų metų jis intensyviai ieškojo susitikimų su buvusiu JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu ir prašė patarimo, kaip padaryti Obamos administracijai įtaką užimant solidesnę, t.y. stipresnę, poziciją Rusijos atžvilgiu.

Beje, generolas stengėsi paveikti Amerikos administraciją net keliais kanalais. Sakykim, rašė mokslininkams ir dimisijos kariškiams, įskaitant buvusį NATO pajėgų vadą Veslį Klarką, prašydamas paremti jo poziciją dėl būtinybės tiekti rimtus ginklus Ukrainos vyriausybės kariuomenei, besikaunančiai su Rusijos remiamais separatistais.

Taip pat ieškojo paramos pas Harlaną Ulmaną (Harlan Ullman), analizių centro Atlantic Council vyresnįjį konsultantantą, pasakodamas apie savo bandymus užsitikrinti Pauelo paramą spaudžiant Obamą. Tiesa, vyresnysis konsultantas atsakė, kad „lengva nebus“. „Atsižvelgiant į tai, kad Obama liepė jums nepradėti karo, tai – sudėtinga, vargu ar įmanoma“, – rašė ekspertas Ulmanas generolui Bridlavui.

Bridlavas buvo „keturių žvaigždučių aviacijos generolas“. Jis – 17-as NATO pajėgų Europoje aukščiausiasis vadas, šias pareigas užėmęs nuo 2013 metų gegužės 10 dienos iki šių metų gegužės.

O kas ir kodėl įsilaužė į šio generolo elektroninio pašto dėžutę? Rusijos slaptųjų tarnybų remiami programišiai? Mokslininkas Filipas Karberis (Phillip Karber), reguliariai susirašinėjęs su Bridlavu, teikdamas generolui patarimus ir informaciją Ukrainos klausimais, patvirtino, kad į Bridlavo elektroninio pašto dėžutę buvo įsilaužta. Mokslininkas tvirtino, kad ir pats Bridlavas buvo prisipažinęs: į jo pašto dėžutę įsilaužta, apie incidentą jis iškart informavo Vyriausybę.

Tačiau viešai generolas nekomentavo įsilaužimo aplinkybių.

Prorusiška Europos spauda generolą Bridlavą vaizduoja kaip vadinamąjį „vanagą“, kuris reikalauja, kad NATO sąjungininkai atmestų visą žodinę diplomatiją ir imtųsi karingesnės pozicijos prieš Rusijos remiamus separatistus Ukrainoje. Kalbėdamas Kongrese 2016 metų vasarį, Bridlavas teigė, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę JAV ir jų sąjungininkių Europoje egzistavimui.

Kai kurie į viešumą išplaukę laiškai – iškalbingi. Štai keletas pavyzdžių.

„Filai, ar mes negalime gauti pareiškimo apie pusiausvyros išlyginimą Rusijos naudojamos jėgos atžvilgiu? Kuo aš galiu padėti?“ – rašė dimisijos generolas Klarkas. Jis taip pat perdavė Bulgarijos prezidento nuogąstavimus, kad ir jo šalis gali tapti nauju Rusijos agresijos taikiniu.  

Kituose laiškuose Klarkas perdavė Ukrainos prašymus tiekti konkrečių rūšių ginklus. Klarkas patarė ne tik suteikti Ukrainai radarų sistemas bei kitokius karinius įrenginius, bet ir pasiūlyti Kijevui pasamdyti Europos bei Amerikos ryšių su visuomene ir krizių valdymo kompanijas: „Jiems reikalingi teisingi instrumentai informaciniam karui“.

Iš paviešintų laiškų galima numanyti, jog Ukrainiečiai pasamdė Kolumbijos apygardoje keletą kompanijų lobizmui, o taip pat komunikacijos specialistų, kad paveiktų Amerikos valdininkus. 2015 metų birželį vyriausybė pasirašė kontraktą su APCO Worldwide, lobistais, turinčiais ryšių su aukšto rango demokratais ir respublikonais.

Elektroniniame laiške 2015 metų vasarą Bridlavas buvo informuotas, kad „Pakistanas slapta pasiūlė Ukrainai 500 paleidimo įrenginių TOW-II (kilnojamosios modifikacijos) ir 8000 raketų TOW-II, pridūręs, kad tuos ginklus gali pradėti tiekti mėnesio pabaigoje. „Bet Pakistanas netieks ginklų, jeigu JAV neduos sutikimo, maža to, Pakistanas net neprašys leidimo, jeigu nebus įsitikinęs sulauksiąs ppritarimo“.

Pastaruoju metu Bridlavas pasirodydavo naujienose, aiškindamas, kaip, jo nuomone, nedera kalbėtis su Rusijos vyriausybe sprendžiant Ukrainos konfliktą. „Manau, mums reikia pradėti reikšmingą dialogą, – sakė jis praėjusią savaitę, ir pakartojo, jog NATO turi būti stipri, kad būtų pusiausvyra su Rusijos karine jėga. – Rusija supranta jėgą, galią ir vienybę.

Elektroniniai laiškai buvo išspausdinti D. C. Leaks, duomenų bazėje, kurią valdo vadinamieji haktivistai, renkantys elito, taip pat ir politinių partijų, vedančiųjų politikų, politinių kompanijų ir kariškių susirašinėjimą.

Dabar, be viso kito, portalas turi kai ką iš Hilari Klinton aplinkos vidinio susirašinėjimo su Džordžo Soroso Atviros visuomenės fondu.

2016.07.10; 09:32

The Times apžvalgininkas Benas Makintairas komentuoja ištrauką iš neseniai išspausdintos Hilari Klinton atsiminimų knygos, kurioje ji perpasakoja spontanišką pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu APEC viršūnių forume Vladivostoke.

„Jų pašnekesys truko daugiausia minutę, bet apie Putino politinę psichologiją ir Rusijos požiūrį į Vakarus ji byloja daugiau už bet kokias iš anksto parašytas kalbas“.

Continue reading „Hilari Klinton atsiminimų knygoje aprašyta Putino motinos istorija tėra … mitas“

„FTB ir Los Andželo policija atlieka tyrimą rusų programišių atžvilgiu, įtarus, kad jie pagrobė ir paskelbė tinkluose įslaptintą finansinę informaciją apie Mišelę Obamą, Džo Baideną, aukštus teisėtvarkos atstovus ir dešimtį Holivudo įžymybių“, – praneša "The Guardian".

Pirmajame portalo puslapyje – antraštė „Slaptos bylos“, po ja pavaizduota mergina su tamsiu makiažu ir perspėjimas: „Jeigu jūs tikite, kad Dievas daro stebuklus, jums verta pasidomėti, ar nėra ko nors paslėpta ir šėtono rankovėje“.

Continue reading „Rusijos programišiai įtariami pagrobę informaciją iš pasaulio įžymybių“

celsi_k_1

Bilo ir Hilari Klinton duktė aistringai trokšta užsiimti valstybine veikla.

Taip rašo Paolas Mastrolilis laikraščio “La Stampa” svetainėje.

„Visi kalba apie Hilari ateitį, ir visiškai aišku: po ketverių metų ji gali tapti pirmąja JAV prezidente – moterimi.

Klintonų dinastijos politinę ateitį apskritai galima laikyti užtikrinta, sprendžiant iš to, kaip žengia į priekį duktė Čelsi“, – rašo leidinys.

Continue reading „Čelsi – dar viena Klinton politikoje“

hilari_klinton

Jungtinės Valstijos pasistengs neleisti Rusijai atkurti naujos versijos SSSR su ekonominės integracijos iškaba.

Apie bandymą „resovietizuoti“ regioną pareiškė JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton prieš susitikimą Dubline su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Apie tai praneša “The Financial Times”.

„Tai vadinsis kitaip: muitų sąjunga, Eurazijos sąjunga ar dar kaip nors panašiai. Bet neapsigaudinėkime dėl šito. Mes žinome, koks tikrasis tikslas, ir stengiamės rasti veiksmingų būdų tam sulėtinti arba to išvengti“, – cituoja H.Klinton minėtas leidinys.

Continue reading „Hilari Klinton žada neleisti atkurti Sovietų Sąjungos“

kinijos-zvalgyba

Kinas disidentas Čen Gvančenas (Chen Guangcheng), kuris šešias dienas praleido Amerikos ambasadoje Pekine, paliko savo prieglobstį ginčijamomis aplinkybėmis.

Taip rašo „The New York Times“.

„Tai, kas anksčiau atrodė kaip JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) apsukrus diplomatinis laimėjimas, pavirto potencialiu fiasko“, – rašo Džein Perlez ir Šeron Lafranjer (Jane Perlez, Sharon LaFraniere).

Continue reading „Kinas disidentas pastatė į nejaukią padėtį amerikiečius“

klinton_hilari

Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos dujų kliudo plėtoti normalius JAV ir Europos šalių santykius. Šitaip pareiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, kalbėdama Sirakūzų universitete.

Ji teigė: „Mums tai svarbu, nes šios šalys ne taip mielai bendradarbiaus su mumis ir kitomis Europos valstybėmis kai kuriose srityse, kurios galėtų sumažinti Rusijos įtaką jų energetikai“. H.Klinton manymu, „energetinė diplomatija turi svarbiausią reikšmę mūsų nacionaliniam saugumui”. 

Continue reading „Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos dujų kliudo plėtoti normalius santykius“

capman_333

Oficialioji Amerikos valdžia kategoriškai neigia informaciją, esą Rusijos šnipei Anai Čapman beveik pavyko sugundyti aukšto rango JAV prezidento Barako Obamos atstovą.

Tokius paneigimus oficialusis Vašingtonas šiandien skelbia įtakinguose Vakarų leidiniuose.

Pirmuosius pareiškimus, jog Rusijos žvalgybos atstovė Ana Čapman į lovą mėgino nusitemti svarbias pareigas Barako Obamos administracijoje užimantį pareigūną ir tai jai “beveik pavykę”, pareiškė BBC. Esą BBC paskelbė interviu su FTB direktoriaus pavaduotoju Frenku Filjuci, kuris neva tvirtino apie gražuolės A.Čapman aukštus pasiekimus gundant meilės žaidimams “svarbų Barako Abamos patarėją”.

Continue reading „Amerikos administracija neigia, jog Ana Čapman bandė sugundyti aukšto rango JAV politiką“

hilari_klinton

JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hillary Clinton) bendroje konferencijoje su Afganistano užsienio reikalų ministru Zalmay Rassoul, kuris su vizitu lankosi JAV, pareiškė, kad Afganistano ir Jungtinių Valstijų derybose dėl strateginės partnerystės sutarties pasiektas progresas.

„Mes planuojame aptarti susitarimą dėl koalicijos pajėgų vykdomų naktinių reidų. Tai sudėtingas klausimas, bet mes jį sprendžiame. Tai leistų pasirašyti strateginės partnerystės sutartį. /…/ Mes tikimės, kad sutartis bus pasirašyta dar prieš Čikagos viršūnių susitikimą arba jo metu“, – teigė H. Clinton.

Continue reading „JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton įžvelgia progresą“

zirinovskis_vladimiras

Šiandieninis gyvenimas pasižymi viena ne itin džiugia, ne itin sveikintina ypatybe. Ne itin gera ypatybe mes vadiname būtent informacijos gausą. Pranešimų, skelbimų, televizijos laidų, straipsnių, spaudos konferencijų – tūkstančiai.

Bet kaip pasirinkti pranešimą ar televizijos programą, kuri skelbia daugiausiai patikimos informacijos? Žurnalų, savaitraščių, dienraščių mūsų kioskuose – taip pat ne viena dešimtis. Bet kaip įsigyti būtent tą, kuris iš tiesų siekia maksimalaus objektyvumo?

Continue reading „Politiniai pareiškimai, kuriais keblu patikėti ( 1 )“