Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako nematanti nieko blogo, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas įpareigojo konservatorių frakciją Seime neteikti ir nepalaikyti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų kitų metų valstybės biudžeto projektui. Anot premjerės, partijos vadovybė tokius sprendimus priima kasmet, kai Seimas pradeda svarstyti biudžeto klausimus.
„Aš tą (prezidiumo sprendimą – ELTA) vertinu kaip visiškai natūralų dalyką. Taip jau yra, kad biudžetas yra ta sritis, kai labai norisi pasirodyti, bet atsakomybės prisiimti už rezultatą, matyt, norisi mažiau. Atsakomybę už rezultatą, vis dėlto, turi prisiimti Vyriausybė ir tą biudžetą kažkaip įvykdyti“, – ketvirtadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo I. Šimonytė.
„Vyriausybė atėjo į ofisą dirbti, turėdama Seimo mandatą. Ir jeigu Seimas mano, kad jis yra alternatyvi Vyriausybė – tai, matyt, tada reikia dar kitų sprendimų. Man netinka, kai komandiniame žaidime kažkas ateina ir nusprendžia mėtyti ietį. Jeigu žaidžiame komandinį žaidimą, reiškia žaidžiame komandinį žaidimą“, – pabrėžė ji.
Vyriausybei pristačius 2023 m. valstybės biudžeto projektą, tarp valdančiųjų kilo nesutarimai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Ministrų kabinetas siūlė lengvatą pratęsti iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau keturi konservatoriai – tarp jų ir Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas – balsavo už „laisviečių“ pataisą, kuria lengvata būtų pratęsta iki metų pabaigos. Vėliau BFK pirmininkas registravo dar vieną su Vyriausybe nesuderintą pataisą.
Tokia M. Majausko laikysena partijos viduje įžiebė ginčą – kaip rašė portalas lrytas.lt, BFK pirmininkui teko klausytis kritikos iš TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, konservatorių gretose pasigirdo raginimų M. Majauskui pasitikrinti pasitikėjimą.
M. Majausko maištą sieja su atmesta kandidatūra į Audito Rūmus
Svarstydama, kodėl BFK pirmininkas atvirai palaiko kitą, ne Vyriausybės politikos liniją, premjerė užsiminė, kad politiko maištas gali būti susijęs su Europos Audito Rūmais. Po ilgų derybų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros į šią Europos Sąjungos instituciją buvo deleguota konservatorė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Tačiau iki tol viešojoje erdvėje kalbėta ir apie M. Majausko kandidatūrą. Visgi, politikas nebuvo deleguotas.
„Kodėl taip yra? Aš nesiimsiu spėlioti. Galbūt čia ne tiek principinė pozicija dėl konkretaus dalyko, galbūt žinia, kad buvo padaryta klaida dėl Lietuvos atstovo Audito rūmuose, galbūt dar kažkokia žinia“, – samprotavo ministrė pirmininkė.
Paklausta, ar už kitokią nuomonę būtų teisinga taikyti partijos prezidiumo bausmes BFK pirmininkui, I. Šimonytė tiksliai neatsakė. Visgi, politikė akcentavo, kad M. Majauskas BFK pirmininku delegavo TS-LKD, o ne kita parlamento frakcija.
„Seimo narys ten, kur atsiranda, atsiranda ne dėl savo laisvo Seimo nario mandato, o dėl to, kad jį delegavo ir nominavo konkreti frakcija. Jeigu tai yra ta frakcija, kurioje Seimo narys dirba, matyt, jį su ta frakcija sieja santykiai ne tik tada, kai jis yra nominuojamas, bet ir tada, kai priimami sprendimai“, – aiškino premjerė.
„Bendras darbas yra ne šiaip sau – ne tam, kad kažką paskirtų premjerų, kažką paskirtų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku ar dar kažkokiu labai dideliu viršininku. Jis nebuvo išrinktas į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus – paprastai kalbant, jis buvo paskirtas ir už tai balsavo Seimas“, – nurodė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį BFK pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama neterminuotai pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM taikymą maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui bei atlikėjų teikiamoms atlikimo paslaugoms.
Už įstatymo projektą balsavo 9 BFK posėdyje dalyvavę Seimo nariai, susilaikė vienintelis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Matas Maldeikis.
Tarp įstatymo projektą registravusių Seimo narių yra ir Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Mykolas Majauskas, Kazys Starkevičius, Mindaugas Skritulskas ir Antanas Čepononis.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jos vadovaujamos Vyriausybės ministrai nebijo opozicijos inicijuojamų interpeliacijų. Jas, tikina politikė, į oponentų kritikos akiratį patekę ministrai tikrai atlaikys.
„Aš esu tikra, kad atlaikys visi (ministrai – ELTA) kadangi iš tų priekaištų, kuriuos tenka girdėti, tai tie priekaištai arba retai būna verti interpeliacijos, arba, tiesa sakant, yra nebūtinai pagal adresą. Daug priekaištų, kurie yra žeriami ministrui Kreiviui, tai, tiesa sakant, interpeliacijų iniciatoriai galėtų savo Vyriausybėms praeityje tuos priekaištus pareikšti. Tai, turbūt, būtų gerokai pagrįsčiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė, pažymėdama, kad gaila laiko, kurį tenka skirti reaguojant į keliamas interpeliacijas.
„Tai yra darbo dalis, tai yra kontakto dalis ir, manau, kad niekas tų interpeliacijų labai nebijo. Galbūt tik gaila truputėlį laiko, kurį reikia pačiam procesui skirti – tada kai reikia spręsti kitus klausimus. Bet opozicijos yra tokia teisė. Bet kai visi ministrai pagal sąrašą yra pradedami interpeliuoti, tai aš logiškai sakau, kad gal tada interpeliuokite Vyriausybę. Bus paprasčiau, greičiau, pigiau ir mažiau darbo“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę opozicija paruošė interpeliacijos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui projektą ir surinko 62 opozicinių frakcijų atstovų parašus. Taip pat kalbama apie galimybę inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei užsiminus, kad ji neprieštarautų, jog Seime būtų galima atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl ankstesnės Vyriausybės šalyje neužtikrino pakankamų elektros generavimo pajėgumų, ekspremjerai sako neprieštaraujantys tokiai idėjai.
Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ dabar atstovaujantis Algirdas Butkevičius tikina, kad kam nors iniciavus tyrimą dėl ankstesnių valdžių vykdytos energetikos politikos, jis „su malonumu“ balsuotų už tokį siūlymą.
„Būčiau labai laimingas, jeigu toks tyrimas būtų atliktas. Tada gal ministrė pirmininkė prisimintų, kas buvo padaryta 2012-2016 metais“, – šeštadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus tvirtino A. Butkevičius.
„Turėčiau galimybę sudėti taškus. Mėgstu kalbėti faktų kalba, ir daugelis politikų turėtų išmokti kalbėti faktų kalba“, – pridūrė jis.
Tuo metu kitas frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis galimybes pradėti tokį tyrimą įvertino taip pat entuziastingai, tačiau pridūrė, kad visa aktuali medžiaga jau dabar yra prieinama viešai.
„Žinoma, (balsuočiau už-ELTA), ten nėra ką tirti. Galima iš karto pasiimti stenogramas, pasiimti datas, istorijas skelbiamas viešoje erdvėje ir padaryti tyrimą“, – kalbėjo jis.
Nuo 2016 iki 2020 m. Ministrų Kabinetui vadovavęs politikas mano, kad iškeldami idėją apie tokį parlamentinį tyrimą, valdantieji tiesiog siekia nukreipti dėmesį nuo aktualesnių temų. Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Dėl savo neįgalumo, beviltiškumo ši Vyriausybė bando vis surasti kitų temų, nukreipti. Tai pilietybę reikia atimti, tai kokį parlamentinį tyrimą daryti. Tai yra apgailėtina, bet nieko nepadarysi. Turim, ką turim“, – nuogąstavo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad šeštadienį prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje iš tribūnos kalbėjusi I. Šimonytė užsiminė, kad Seimo nariai galėtų pasidomėti ir ištirti, kodėl šalis iki šiol neužtikrina didesnių elektros generavimo pajėgumų. Anot jos, dabar energetikos ministro pareigas einantis Dainius Kreivys praėjusiose kadencijose šį klausimą kėlė ne kartą.
Elektros tinklai. Slaptai.lt nuotr.
„Pagrindinė Lietuvos problema, kad ji yra be galo priklausoma nuo elektros energijos importo. Kodėl taip yra? Labai geras klausimas. Aš neprieštaraučiau, jeigu Seimas nutartų, jog jam reikia atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kaip atsitiko taip, kad buvo suformuotas amžinai žemos elektros kainos lūkestis, nors nebuvo daroma nieko dėl to, kad būtų palikti bent jau rezerviniai elektros generavimo pajėgumai“, – sakė ji.
Premjerė akcentuoja, kad ji pati tyrimo inicijuoti neketina, tačiau tokią idėją tiesiog paremtų, dėl jos svarstant parlamente. Pasak ministrės pirmininkės, klausimus galima kelti tiek dėl šalyje vykdytos atominės, tiek dėl atsinaujinančios energetikos politikos.
Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
Berlynas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Baltijos šalys ragina Vokietiją, nepaisant augančių energijos kainų ir žiemą gresiančio dujų trūkumo, nenusileisti Rusijai.
„Tai, kad kai kurie sako, jog reikia nusileisti šantažuotojui, yra labai pavojinga“, – interviu vokiečių laikraščiui „Welt“ sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas. Energijos krizė šią žiemą bus problema, galbūt dar ir kitą – tačiau po to jau nebe, pridūrė jis.
„Mūsų šalyje infliacija siekia 25 procentus. Tai karo mokestis, – leidiniui teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Mes jį mokame eurais, ukrainiečiai – žmonių gyvybėmis“. Ji paragino Vokietiją, nepaisant augančių kainų, likti solidaria su Ukraina.
Lietuvos vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė savo ruožtu kritikavo reikalavimus pradėti eksploatuoti „Nord Steam 2“ dujotiekį, nes „Nord Stream 1“ yra sustabdytas. Net jei iš tikrųjų būtų techninių problemų dėl „Nord Stream 1“, Rusija esą galėtų savo dujas tiekti sausumos keliu, pavyzdžiui, Jamal“ vamzdynu. „Negi iš tikrųjų kas nors galvoja, kad yra techninių problemų dėl „Nord Stream 1?“ – retoriškai klausė I.
Pėstininkų kovos mašina Boxer
Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina viešoje erdvėje išsakomos kritikos dėl nesklandumų, susijusių su vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ (kitaip dar vadinamų „Boxer“ ) įsigijimu. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad karinės technikos įsigijimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl, pasak jos, nieko keisto, jog jo metu neretai kyla tam tikrų iššūkių.
„Su karine įranga visą laiką yra dar blogiau negu su statybomis. Su statybų projektais paprastai visą laiką (…) yra vėlavimas, kažkas brangsta, kažkas ne taip padaroma kaip pagal projektą ir mes čia tų pavyzdžių turime aibę. Karinė technika yra lygiai toks pats ilgalaikis procesas: nuo užsakymo iki pagaminimo praeina labai daug metų“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad dėl geopolitinės situacijos Vakarų pasaulyje padidėjus karinės įrangos paklausai, siekiant gauti reikiamą techniką kyla tam tikrų iššūkių.
„Nes pajėgumai paklausos patenkinimui, ypatingai dabar, kai dar ir ta paklausa yra smarkiai padidėjusi dėl geopolitinės situacijos, jie tikrai akivaizdžiai Vakarų pasaulyje nėra pakankami. Ir, aišku, kad iš vienos pusės užsakovas nori greičiau ir kokybės, iš kitos pusės, tiekėjas turi tų užsakovų daug ir tiekimų apribojimus, galbūt žaliavų, galbūt medžiagų, galbūt dar kažkokių dalykų. Tai tų niuansų yra kaip ir su bet kokiu kitu brangiu ir dideliu projektu“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė mano, kad nereikia nerimauti ir dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva šiuo metu yra gavusi maždaug pusę nei sutartas kiekis.
„Bet tikrai kažkokio čia nerimo skleisti, manau, kad nėra jokio pagrindo. Ir kiek žinau, ministras lankėsi tų pagrindinių alermistų frakcijoje ir kiek galėjo į klausimus atsakyti, tiek ir atsakė“, – akcentavo premjerė.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad savo partneriais Lietuva turėtų pasikliauti ir suprasti, kad realybėje viskas nevyksta taip sklandžiai ir greitai, kaip norėtųsi. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Nes žmonės sako, kad mums reikia ir „Himars“, ir „Patriot“ ir ko tik nori. Visa tai nuo svajonės iki įgyvendinimo paprastai yra ne vieneri metai“, – pabrėžė ji.
Kaip rašė portalas Delfi, klausimų dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva kol kas turi 43, kilo paaiškėjus, kad Izraelyje pagamintas bokštelis, kuriame yra ugnies valdymo sistema, pabūklas ir prieštankinės raketos, iki šiol neveikia taip, kaip turėtų.
Nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas visuomet tikino, kad jokių problemų dėl to nėra, Delfi pažymi, kad tiek krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčūnas yra užsiminę, kad su tuo susijusios problemos yra sprendžiamos.
Šią situaciją viešoje erdvėje ne kartą sukritikavo opozicijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė. Parlamentarė teigia, kad valdantieji „išsisukinėja nuo klausimo apie neveikiančius bokserius už beveik pusę milijardo eurų“.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė liepos 4-5 dienomis dalyvaus Lugane (Šveicarija) vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.
Joje, kaip praneša Vyriausybės komunikacijos departamentas, bus diskutuojama pagalbos Ukrainai klausimais, siekiant kuo spartesnio šalies atstatymo ir Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių likvidavimo, siejant šalies atstatymo procesą su Ukrainos reformų darbotvarke.
Lugane taip pat planuojami dvišaliai premjerės I. Šimonytės susitikimai su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, EBPO generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu, Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassis.
Šveicarijos ir Ukrainos organizuojama Ukrainos atstatymo konferencija Lugane – Ukrainos reformų konferencijos formato, pirmąkart surengto 2017 m. Londone, tąsa. 2021 m. Ukrainos reformų konferencija vyko Vilniuje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nepagarbūs kontroversiškai vertinamo „darbiečio“ Aido Gedvilo klausimai premjerei Ingridai Šimonytei nepraslydo be pasekmių.
Parlamentaro pasisakymus teks vertinti Seimo etikos sargams, nes dar tą patį ketvirtadienį parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Registruotame kreipimesi prašoma įvertinti, ar A. Gedvilas savo pasisakymu nepažeidė valstybės politiko elgesiui keliamų reikalavimų bei Seimo statuto nuostatų.
Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu A. Gedvilas, užduodamas klausimą, susijusį su Kaliningrado tranzito problema, neetiškai ir įžeidžiai pasisakė apie I. Šimonytės asmeninį gyvenimą.
„Ar jūs tautą beraščiais laikote? Priminsiu, kad jūsų, kaip ir šalies vadovo pareiga – užtikrinti taiką Lietuvoje. O ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad šalies piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kol jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai nei to, nei kito neturi“, – į I. Šimonytę kreipdamasis teigė „darbietis“.
Prieš tai premjerė Seime atsakė į opozicinių frakcijų atstovų klausimus dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
Pastaruoju metu dėl chamiškų ir įžeidžių parlamentarų pasisakymų į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipiamasi ne pirmą kartą. Seimo etikos sargai jau pradėjo tyrimą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nario Dainiaus Gaižausko seksistinių replikų, kritikuojant premjerės I. Šimonytės ir Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pateiktą pasiūlymą.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Kopenhagoje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais. Laimos Penek/LRV nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ketvirtadienį Kopenhagoje dalyvavusi apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais, Lietuvą pristatė kaip patrauklią šalį užsienio investicijoms. Susitikimas vyko Danijos pramonės konfederacijoje, kuri vienija 19 tūkst. narių.
„Mūsų šalis sieja intensyvi ir dinamiška dvišalė ekonominė partnerystė. Danija patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, dvišalės prekybos apimtis artėja prie 1,5 mlrd. eurų. Lietuvos Vyriausybės pagrindinis prioritetas – skatinti investicijas į aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius“, – pabrėžė premjerė.
Lietuvą ir Daniją sieja bendri tikslai – padaryti pramonę konkurencingesnę, labiau paremtą žiedinės ekonomikos principais ir labiau skaitmenizuotą. Dedamos pastangos kurti modernią ekonomiką, skatinant į ateitį orientuotą žaliąją politiką.
Įvertinus Danijos patirtį plėtojant atsinaujinančios energetikos projektus, Vyriausybės vadovė pakvietė šios šalies įmones dalyvauti projektuose, kurie skirti jūrinio vėjo energetikos Lietuvoje vystymui.
„Lietuvoje stabiliai auga BVP, turime aukštos kokybės logistiką. Danijos įmonės turi galimybes įgyvendinti ar plėsti savo verslo plėtros projektus Lietuvoje, vystydamos aukštos pridėtinės vertės gamybą, paslaugų centrų sektorius, taip pat mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, transporto ir logistikos, statybos, alternatyvios energijos srityse“, – sakė ministrė pirmininkė.
Anot premjerės, Lietuva – patraukli vieta užsienio investicijoms. Čia veikia viena dinamiškiausių startuolių ekosistemų Europoje, esame stiprūs finansinių technologijų, IT, gyvybės mokslų srityse. Lietuvos lazeriai naudojami NASA, CERN ir tokiose korporacijose kaip IBM, „Hitachi“, „Toyota“ ir „Mitsubishi“. Už pasiekimus gyvybės mokslų srityje Lietuva 2018 m. gavo „Kavli“ apdovanojimą už genų žirklių atradimą. Kas dešimtas visame pasaulyje šiandien naudojamų mokslinių lazerių yra pagamintas Lietuvoje. Pirmaujama Europos Sąjungoje (ES) pagal licencijuotas „FinTech“ įmones. Siekiama, kad gyvybės mokslų sektorius iki 2030 m. generuotų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip pažymima Vyriausybės komunikacijos departamento pranešime, diskusijoje pabrėžta, kad Lietuvos e. infrastruktūra pripažinta viena geriausių ES. Pirmaujame pasaulyje pagal verslo poreikių tenkinimą IRT srityje ir esame regiono lyderiai pagal plačiajuosčio ryšio bei optinio pluošto kabelių infrastruktūrą.
2023 m. ketinama Danijoje įsteigti komercijos atašė pareigybę – taip siekiama užtikrinti dar aktyvesnį ir glaudesnį dvišalį bendradarbiavimą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė įregistravo Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.
Įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
„Toks teisinis reguliavimas leis apsaugoti vadovybei priskiriamus asmenis visais atvejais, kai jiems gali kilti kokia nors grėsmė saugumui.
Kitais atvejais (laisvu nuo oficialių ir neoficialių vizitų, susitikimų ar funkcijų įgyvendinimo metu) turėtų būti gerbiama vadovybei priskirtinų asmenų teisė į privatų gyvenimą, taip pat ir teisė gyventi be Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų nuolatinės priežiūros bei fizinio buvimo šalia“, – sako projekto autorės aiškinamajame rašte.
Jų teigimu, Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projekto parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų, kuriems pagal Vadovybės apsaugos įstatymą skiriama apsauga, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
„Tam tikros galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. (….) Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai. Visų pirmiausia toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal galiojantį Vadovybės apsaugos įstatymą, apsauga vadovybei taikoma 24 valandas per parą.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų rugsėjo 1 d.
Ministrė pirmininkė prisijungė prie Nacionalinio miškasodžio. (Vyriausybės kanceliarijos) nuotr.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, šeštadienį dalyvavusi Nacionaliniame miškasodyje – Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos surengtoje miško sodinimo akcijoje, sako, kad rūpesčio žalia, savo gamtą puoselėjančia Lietuva niekada nebus per daug.
„Tiek šiandienos dėl mūsų pačių, tiek rytojaus dėl ateities kartų. Pokytis kuriamas mažais žingsniais ir užkrečiančiais pavyzdžiais, todėl džiaugiuosi, kad šių metų miškasodis iš tiesų tampa nacionaliniu”, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė dalyvavo miškasodyje Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje. Čia prie akcijos taip pat prisijungė aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, krašto apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos ministrai.
Nacionalinis miškasodis šį kartą vyko lygiagrečiai su kita gyventojams jau gerai pažįstama iniciatyva – akcija „Darom”, kuria siekiama apvalyti gamtą nuo šiukšlių.
Šiemet miškasodyje buvo numatyta įveisti rekordinį plotą naujų miškų – 748 hektarus arba 2 mln. naujų medelių. Akcija vyko visuose 26-uose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.
Baltijos Ministrų tarybos premjerų susitikimas Rygoje. Vyriausybės nuotr.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai Kaja Kallas, Krišjanis Karinšas ir Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikę Rygoje, be kitų aptartų klausimų pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises. Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.”
Baltijos valstybių ministrai pirmininkai dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu.
„Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą. Rusijos karinė agresija – iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą. NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO – gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje” – sakoma trijų Vyriausybių vadovų pareiškime.
Jame sakoma, kad siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas.
Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 % BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose.
Premjerė I. Šimonytė susitiko su Lietuvos medikais, vyksiančiais į Ukrainą. Laimos Penek (LRV) nuotr.
Trečiadienį Vyriausybės rūmuose Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Lietuvos medikais, vyksiančiais į Ukrainą.
„Šiandien nesinori pompastikos ir skambių žodžių. Ukrainoje vyksta tai, kas neturėtų vykti niekur, kas pribloškia ir yra sunkiai apsakoma.
Prieš kelias dienas lankiausi Ukrainoje, savo akimis mačiau tas skaudžias žaizdas, kurias palieka Kremliaus neapykanta ir agresija. Bet taip pat mačiau ir šios tautos drąsą, ryžtą bei savosios Tėvynės meilę. Ukrainiečiai mums yra tvirtybės pavyzdys, tačiau jiems gyvybiškai reikia pagalbos“, – sakė Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė pasidžiaugė, kad Lietuvos žmonės nuo pat pirmųjų klaikaus karo akimirkų nuoširdžiai ir aktyviai sureagavo norėdami pagelbėti ukrainiečiams. Tai mums padėjo suprasti, kad sugebame padėti, atjausti ir kiekvienas galime prisidėti visais įmanomais būdais. Premjerė I. Šimonytė susitiko su Lietuvos medikais, vyksiančiais į Ukrainą. Laimos Penek (LRV) nuotrauka
„Esu labai dėkinga jums, kad sureagavote į galimybę padėti kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Tikiu, kad padarysite viską, ką mokate ir galite – žinokite, kad jūsų ten labai laukia. Geriau nei aš suprantate, kokie pavargę Ukrainos medikai, baigiantis septintajai karinės agresijos savaitei. Jiems labai reikia bendražygių, kurie leistų bent kiek pailsėti ir prisidėtų prie kovos už kiekvieną sužeistą, sergantį, kenčiantį žmogų“, – kalbėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad įvairiausių negandų ir išbandymų akivaizdoje gali pasikliauti medikais ir jų ryžtu. Tiek vykstant COVID-19 pandemijai, tiek prasidėjus karui Ukrainoje medikai rodo nepaprastą stiprybę ir lyderystę, už tai premjerė sakė esanti nepaprastai dėkinga.
Premjerė į Ukrainą vykstantiems medikams įteikė marškinėlius su Lietuvos ir Ukrainos simbolika.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė interviu britų leidiniui „The Economist“ sako suprantanti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dedamas pastangas kalbėtis su karą Ukrainoje pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Visgi premjerė akcentuoja netikinti, kad šios Prancūzijos vadovo pastangos gali duoti realių vaisių.
„Nežinau, kiek pats prezidentas E. Macronas tiki savimi. Bet, žinote, mūsų gyvenimuose yra situacijų, kai tu darai dalykus, nors netiki, kad jie iš tiesų duos kažkokių vaisių, bet vis tiek tai darai. Taigi, aš priskirčiau tai tokiems veiksmams“, – „The Economist“ sakė I. Šimonytė.
Todėl premjerė teigė suprantanti E. Macrono dedamas diplomatines pastangas, bet akcentavo mananti, kad visgi tie pokalbiai su V. Putinu niekur neveda. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
„Jei sugrįžtume į situaciją, kai invazija prasidėjo, jis (V. Putinas – ELTA) dieną prieš invaziją sakė kancleriui Olafui Scholzui, kad neketina įsiveržti. Ir dabar visos tos valandos kalbėjimo, kai jis kartoja tą pačią istoriją apie savo pasaulio matymą ir kaip Ukraina neturi teisės egzistuoti, aš nemanau, kad tai kažkur mus veda. Bet aš nesistebiu, kad prezidentas E. Macronas vis dar bando“, – pabrėžė premjerė.
ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsia pokalbius su V. Putinu. Visgi pats E. Macronas teigia, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sunku atsikratyti apėmusio kaltės jausmo ir apmaudo, kad reikia tiek nekalto kraujo, kad suvoktum, jog autoritariniai režimai yra tarsi užkratas, pažymėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmadienį dalyvaudama tarptautinėje konferencijoje, skirtoje aptarti bendrus Rusijos ir Kinijos bandymus paveikti demokratinių valstybių institucijas.
„Praėjusi savaitė daugeliu atžvilgių buvo žiauri. Ne vien Ukrainai. Bet mums visiems, kuriems teko malonė būti tik žiūrovais, bent kol kas. Mūsų karta tikėjosi, kad niekada nebus atviro, plataus ir žiauraus karo Europoje liudininkė. Dabar jis vystosi tiesiai prieš mūsų akis, prie mūsų namų slenksčio. Keliamės ir einame miegoti per televiziją transliuojant didžiulius sprogimus Charkivo, Mariupolio, Kyjivo gyvenamuosiuose rajonuose. Matome namų ir mokyklų griuvėsius gatvėse, kuriomis kai kurie iš mūsų vaikščiojo. Ir siaubingai tylias moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones – prisiglaudusius po žeme“, – kalbėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė: „Privalome pripažinti skaudžią tiesą. Toleravome diktatūras, kol jos netrukdė mums siekti patogaus gyvenimo. Tikėjome, kad ekonominiai ryšiai civilizuos autoritarinius režimus. Mes apgaudinėjome save, bandydami užmegzti dialogą su patologiniais melagiais ir derėtis dėl taikos su tais, kurie nori karo“.
Pasak I. Šimonytės, mes Lietuvoje nuolat perspėdavome, kad diktatoriai supranta tik jėgos – ekonominės, o dar geriau – karinės, kalbą. Visa kita jie laiko silpnumo ženklu, kuris juos skatina, o ne atgraso. Nuolaidžiavimą jie laiko leidimu žudyti. Mes garsiai šaukėme apie didėjančias grėsmes saugumui ne tik mūsų regionui, bet ir ES bei NATO.
Šiandien galime pasidžiaugti, kad demokratinis pasaulis yra vieningesnis nei bet kada anksčiau, kalbėjo premjerė, mat Kremliaus žiaurumas ir Ukrainos žmonių didvyriškumas pagaliau pažadino Vakarus.
Visgi, anot premjerės, pabudimo neužtenka. Privalome tęsti, didinti ir spartinti letalinės ginkluotės pagalbą Ukrainai. Privalome atjungti nuo SWIFT ne kai kuriuos, o visus Rusijos bankus, kad pasiektume visišką sankcijų poveikį dabar – ne po metų. Visos ekonominės sankcijos, kurias įvedame Rusijai, privalo būti įvestos ir Baltarusijai. Turime nutraukti Rusijos energijos tiekimą Vakarams.
„Šiandien ukrainiečiai ne vieni kovoja su SSRS likučiais, kuriuos Putinas bando prikelti. Ukraina ne viena gina savo suverenitetą ir demokratinę pasaulio tvarką. Ir tai stumia atgal. Putinas tikrai to nesitikėjo. Tikiu, kad gėris gali nugalėti blogį ir nugalės. Noriu tikėti, kad, kai taip atsitiks, galėsime be kaltės žiūrėti ukrainiečiams į akis. Darykime viską, ką galime, šiandien – ne rytoj, – kad tai įvyktų“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.
Rygoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai. LRVK/Laimos Penek nuotr.
Po penktadienį vykusio Baltijos šalių premjerų susitikimo Vyriausybių vadovai sutarė, kad agresyvėjanti Rusijos politika ir toliau išlieka nenuspėjama, todėl Baltijos šalys privalo išlaikyti budrumą. Be to, premjerai po susitikimo pabrėžė, kad, esant poreikiui, Ukrainai reikalinga parama bus suteikiama ne žodžiais, o darbais.
„Šiandien situacija neatrodo labiau raminanti, todėl svarbu palaikyti labai aktyvų bendradarbiavimą, įgarsinant bendras pozicijas, kurios mus vienija, kalbant apie esamą situaciją. Susiduriame su Rusijos elgesiu, kuris yra, deja, sunkiai nuspėjamas, ir jį vertinčiau kaip siekį skaldyti, (…) todėl mes turime išlikti ypatingai susitelkę“, – po Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimo kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, pridūrusi, kad Rusijos keliami reikalavimai neturi būti priimami.
„Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą ar nustatymą pagal kažkieno valią. Prašymas atmesti NATO atvirų durų politiką yra nepriimtinas, nes pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti savo užsienio ir saugumo politiką“, – pabrėžė premjerė.
Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis taip pat antrino, kad Baltijos valstybės Ukrainą ketina palaikyti ne tik žodžiais, tačiau ir realiais veiksmais.
„Aš su nerimu žiūriu į vis didėjantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą prie Ukrainos sienos, todėl labai svarbu, kad mes visi toliau palaikytume Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir darbais, todėl mums svarbu juos remti kariniu požiūriu“, – kalbėjo K. Karinis.
Tokios pat pozicijos laikosi ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, teigianti, kad sąjungininkai, esant būtinybei, Ukrainai ketina suteikti diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą.
„Saugumo požiūriu per pastaruosius trisdešimt metų yra pati sudėtingiausia situacija. Svarbu ieškoti bendrų sprendimų ir mūsų regionui, ir visai Europai. Rusija grasina naudoti karinę jėgą ne tik dėl Ukrainos, tačiau keliami ir mums reikalavimai. Nepaisant diplomatinių pastangų, nematome ženklų, kad rusai situaciją švelnintų“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.
„Mes visiškai palaikome Ukrainą ir diplomatine, ir finansine parama. (…) Savigynai taip pat esame nutarę teikti pagalbą, tai darys ir kiti sąjungininkai“, – pridūrė K. Kallas.
Baltijos vyriausybių vadovai pozityviai vertina NATO flango stiprinimą
Be to, po susitikimo Baltijos šalių vyriausybių vadovai spaudos konferencijoje išsakė palaikymą NATO flango stiprinimui. I. Šimonytė teigė neabejojanti, kad su NATO pajėgumais saugumas Baltijos regione bus užtikrintas.
„Esmingai svarbu šioje situacijoje, kad į tai, kas vyksta kaupiant Rusijos karines pajėgas Baltarusijoje, yra atkreiptas tinkamas dėmesys, ir tai yra atsiradę dėmesio centre. To mes siekiame jau ilgesnį laiką nuo pat „Zapad“ pratybų. Nė kiek neabejoju, kad ta parama, kuri bus reikalinga rytiniam flangui, vienais ar kitais būdais mūsų regiono saugumui taip pat bus užtikrinta“, – teigė premjerė.
Tuo tarpu Latvijos vyriausybės vadovas K. Karinis paragino ir partneres įsitraukti į NATO flango stiprinimą.
„Mes, kaip vyriausybių vadovai, kviečiame visus NATO partnerius dalyvauti šiame NATO flango stiprinime, įskaitant ir visose trijose Baltijos valstybėse“, – teigė K. Karinis.
I. Šimonytė: Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje kelia tiesioginį susirūpinimą
I. Šimonytė teigia, kad Rusijos karių telkimas Baltarusijoje Baltijos šalių valstybėms kelia nerimą. Anot ministrės pirmininkės, Europos Sąjungos narės privalo Rusijai ir Baltarusijai aiškiai deklaruoti, kad tolesnės agresijos kaina gali būti didelė.
„Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje vadinamiesiems mokymams kelia mums tiesioginį susirūpinimą, todėl privalome būti pasirengę atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos lygiu ir turime pasiųsti labai aiškią žinią Rusijai, taip pat ir Baltarusijai, kad tolesnės agresijos kaina bus labai didelė“, – po susitikimo su Baltijos šalių premjerais penktadienį kalbėjo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, jog Baltarusijoje per artimiausias kelias savaites gali būti dislokuota apie 30 000 Rusijos karių.
Pasak NATO vadovo, be karių, Baltarusijoje taip pat dislokuojami naikintuvai, „Iskander“ raketos, priešraketinės gynybos sistemos S-400 ir karinės žvalgybos tarnybos GRU daliniai.
Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iš Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovo posto nusprendęs trauktis Žygimantas Pavilionis teigia, kad priimti šį sprendimą jį paskatino premjerės Ingridos Šimonytės asmeninis paraginimas.
„Jeigu būtų prisiimama bendra politinė atsakomybė už susidariusią situaciją, kadangi esu šios bendruomenės narys, atsitraukčiau be jokių abejonių, tačiau tuo metu dar nebuvau tikras, ar Vyriausybė sieks tų pačių tikslų, kuriuos iškėlė ir Seimo Užsienio reikalų komitetas gruodžio 7 d., dieną prieš JAV sankcijas“, – portalui 15 min duotame interviu teigė Ž. Pavilionis.
Vis tik politikas teigia, kad apsispręsti trauktis iš posto jį paskatino premjerės lyderystė bei asmeniškai išsakyti paraginimai.
„Tačiau (paskatino – ELTA) premjerės Ingridos Šimonytės lyderystė, jos sprendimai bei tai, kad buvo susirinkusi Nacionalinio saugumo komisija prie Vyriausybės, kuri aiškiai pasakė, kad dabartinė situacija su trąšomis prieštarauja nacionaliniam saugumui ir kad artimiausiu metu Vyriausybė priims sprendimus“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Sulaukiau asmeninių premjerės raginimų, kuria nuoširdžiai tikiu, nes nemanau, kad Lietuvoje yra stipresnis politikas, kuris tą laisvės ar demokratijos darbotvarkę gali įgyvendinti. Ir man jos žodis yra labai svarbus, ją rėmiau visais sunkiausiais jai pačiai gyvenimo momentais, įsiklausiau į šį raginimą ir garbingai atsitraukiau“, – taip pat pabrėžė jis.
ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki šio pirmadienio, sausio 3 dienos.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais vardan konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.
Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės darbo susitikimas. Prezidento kancerliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Besibaigiantys 2021-ieji Lietuvos politikoje nebuvo ramūs. Ir ne tik dėl šalį toliau slėgusios pandemijos ar vasarą Baltarusijos režimo sukeltos migrantų krizės. Sprendimų priėmimą apsunkinusi įtampa bei emocijų protrūkiai kone visus metus lydėjo Prezidentūros ir dešiniųjų santykius. Ir, kaip galima spręsti iš šių metų pabaigos, nereikėtų turėti vilčių, kad 2022-aisiais situacija reikšmingai pasikeistų.
Nors premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad jos vadovaujamas Ministrų Kabinetas išvengė „kotletų ir keliukų istorijų“, šešėlis ant kai kurių ministrų krito. Per pastaruosius metus kelis kartus keltas ir klausimas dėl valdančiosios daugumos bei 2020-ųjų pabaigoje suformuotos Vyriausybės ateities. Tuo tarpu opozicijos stovykloje ryžtingi apsisprendimai įvyko – ekspremjerui Sauliui Skverneliui nusprendus kurti atskirą politinę jėgą, nuo „valstiečių“ nusigręžė dalis politikų. Šiuos ir kitus politinę atmosferą šalyje kaitinusius įvykius besibaigiant metams primena ELTA.
Pandemija nesutelkė, o įkaitino Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykius
Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiai buvo viena iš tų temų, kuri 2021 metais sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Bene daugiausiai kabėta apie trintis, kurios kilo institucijoms stojus į skirtingas politines stovyklas. Tai, kad santykiai nebus paprasti, prognozavo dar 2020-ųjų pabaigoje vykę prezidento susitikimai su dar tik į ministrus siūlomais dabartinės Vyriausybės nariais. Būtent ministrų tvirtinimas ir buvo pirmoji prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės I. Šimonytės kaktomuša.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tačiau įsibėgėjant 2021 metams, kibirkštys Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiuose jau lėkė ir dėl kitų klausimų. Netruko paaiškėti, kad COVID-19 sukeltos krizės problemos nebuvo priskirtos „neutraliai teritorijai“, kurioje politinė valdančiosios daugumos ir prezidento konkurencija nevyks.
Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje ne kartą kelti klausimai, ar tikrai reikalingos dvi ekspertų tarybos: vieną 2020 metų pabaigoje subūrė prezidentas G. Nausėda, kitą – vos ėmus dirbti naujai Vyriausybei sukvietė premjerė I. Šimonytė. Dalis apžvalgininkų, aiškindami, kodėl prezidentas ir premjerė subūrė atskiras ekspertų tarybas, samprotavo, kad dvi valstybės institucijos ir COVID-19 problemų lauke negali apsieti be konkuravimo.
Ilgainiui tokia ganėtinai „santūri“ konkurencija virto kone atviru stumdymusi – Prezidentūra ir valdantieji susirėmė dėl visuomenės vakcinavimo. Prezidentas dažnai kritikavo dėl nepakankamų skiepijimo apsukų ir net tapo vienu labiausiai girdimu valdančiųjų ir konkrečiai sveikatos apsaugos ministro kritiku.
Tiek viešos, tiek užkulisiuose likusios politikų reakcijos rodo, kad prezidento raginimai aktyviau skiepyti gyventojus ir iki vidurvasario pasiekti 70 proc. vakcinuotų žmonių ribą erzino valdančiuosius. Dar labiau nepatiko prezidento pastabos, kad valdantieji ir sveikatos apsaugos ministras priešakyje yra per pasyvūs ir kad pasyvumas, šalį pasiekiant vis daugiau vakcinų, yra tam tikras pretekstas reikalauti Arūno Dulkio atsakomybės.
Tačiau trintys neapsiribojo natūralia, skirtingoms valstybės valdžios institucijoms įprasta konkurencija. Kaip ir visuomenėje, taip ir valdančiųjų bei Prezidentūros santykiuose pandemija kaitino galvas ir nesuvaldytos emocijos tapo ganėtinai dažnu reiškiniu. Pavyzdžiui, gegužę įtampą sukėlė Gabrieliaus Landsbergio pasvarstymas apie tai, kad prezidento žmona Diana Nausėdienė vis dar nebuvo pasiskiepijusi ir kad dėl to gali kilti dvejonių visuomenėje. G. Nausėda tokius viešus ministro pasakymus tąsyk priėmė labai asmeniškai ir pareiškė, kad jaunas politikas nuėjo „žemu, nepadoriu keliu“. Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptars padėtį Lietuvos GGRTC. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vėliau kritikos iš valdančiosios daugumos sulaukė prezidentas, kai su pirmąja ponia apsilankė Rietavo savivaldybėje įsikūrusiame namų restorane pasisakiusiame prieš galimybių pasą.
Tikrą emocijų pliūpsnį ir daugelio nuostabą sukėlė prezidento viešas pasvarstymas, ar tik Vyriausybė dirbtinai nesulėtino skiepijimo tempų vien tam, kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas iki liepos vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Valdantieji žodžių dėl tokių pareiškimų skolingi neliko. Kiek vėliau vėl užvirus aistroms dėl mokamų testų klausimo, progą prezidentui žnybtelėti ir ironiškai bene tuos pačius žodžius priminti rado ir premjerė.
Apskritai įvertinus besibaigiančius metus, galima sakyti, kad COVID-19 pandemija ne tik nesutelkė Prezidentūros ir valdančiosios daugumos bendram darbui, bet tapo net savotišku pleištu. Viešojoje erdvėje iš valdančiųjų politikų tiesiogiai ir netiesiogiai lėkė kritika Prezidentūrai, esą ne vietoje politikuojančiai ar net pataikaujančiai antivakseriams, tuo tarpu iš prezidento ir jo komandos buvo girdėti pastabos apie nekompetentingą, nesubalansuotą ar net cinišką Vyriausybės darbą krizės metu. Naivu būtų tikėti, kad šie nesutarimai neturėjo įtakos prezidento ir valdančiųjų santykiams kitose srityse. Bent jau viešojoje erdvėje vaizdinys, kad Prezidentūra ir valdančioji dauguma „kariauja“ buvo kur kas ryškesnis nei diskursas, kad dvi institucijos „sugeba bendradarbiauti“.
Prezidentūros ir konservatorių santykius temdė atstovavimo EVT klausimas: diskusijos atsinaujins
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT). Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką.
Vienas pirmųjų žingsnių buvo Seimo Europos reikalų komiteto priimtas sprendimas, kad komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Kitaip tariant, duota suprasti, kad į EVT nebūtinai turės būti deleguota prezidento vadovaujama delegacija. Konservatorių frakcijos atstovai nuosekliai kartojo, kad būtų kur kas efektyviau, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantiems klausimams atstovautų premjerė, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kai būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika. Nors viešojoje erdvėje tarsi ir buvo kuriama intriga, kad jau netrukus parlamente gali nuskambėti pasiūlymas į EVT vykti premjerės, o ne prezidento vadovaujamai delegacijai, įtampą kėlusios kalbos ir liko kalbomis. Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su užsienio šalių ambasadoriais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kalbomis liko ir konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pažadai įstatymiškai reglamentuoti atstovavimą EVT. Politikas birželio pabaigoje Eltai sakė, kad rudenį turėtų būti grįžta prie šio klausimo. Tačiau žadėtas įstatymo projektas taip ir nepasirodė. Kaip kalbama Seimo koridoriuose, ko gero, dėl to, kad koronaviruso ir migrantų krizių kontekste nenorėta aštrinti ir taip įtemptų Prezidentūros santykių su parlamentine dauguma. Tuo labiau kad buvo daugiau nei aišku, kad G. Nausėda nėra pasiruošęs nė milimetro atsitraukti diskusijoje dėl atstovavimo EVT. Tą buvo galima aiškiai matyti viešu tapusiame premjerės ir šalies vadovo apsikeitime laiškais, kuriuose prezidentas akcentavo manąs, kad į ES šalių vadovų susitikimus jam vykti yra konstitucinė pareiga.
Bet kuriuo atveju kilęs nesutarimas paliko pėdsakus Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiuose. Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Ir nors viešas aiškinimasis dėl atstovavimo EVT vasarą prigeso, apžvalgininkų ir politikų manymu, tai buvo viena iš Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykius apsunkinusių veiksnių. Tai, kad konservatoriai, sulaukę nuožmaus prezidento atsako, atsitraukė, sprendžiant iš neviešų kalbų, dar nereiškia, kad prie EVT nebebus grįžta ateityje. Nors klausimas ir nėra partijai egzistencinis, nereikėtų turėti abejonių, kad valstybei suvaldžius abi krizes, konservatoriai viešas diskusijas ir spaudimą Prezidentūrai dėl atstovavimo EVT atnaujins.
Laisvės partijoje susimąstyta, ar pakeliui su valdančiąja dauguma
Nors ir ne žemės drebėjimas, tačiau tam tikras sukrėtimas 2021-aisiais ištiko ir dešiniųjų valdančiąją daugumą. Lapkričio pabaigoje Seimo pozicija mobilizavosi ir atmetė tris prezidento G. Nausėdos veto – tarp jų ir aistras kėlęs klausimas dėl to, ar COVID-19 testai turėtų būti mokami. Visgi tąkart valdantieji pademonstravo ne tik vienybę, bet ir potencialius įtrūkimus koalicijoje. Išsiskyrus nuomonėms Seimo daugumoje, Laisvės partijos iškeltas siūlymas dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pritarimo nesulaukė. „Laisviečiai“ į tai netruko pasižiūrėti kaip į koalicijos problemą. Tuo labiau kad dar gegužę Seimas, keliolikai valdančiosios koalicijos atstovų balsavus prieš arba nedalyvavus, taip pat atmetė Laisvės partijos teiktą Partnerystės įstatymo projektą.
Nors Laisvės partija nevengia pabrėžti, kad yra daugiau nei kelių klausimų partija, panašu, kad minimas balsavimas šią jauną politinę jėgą įsiutino. Iš karto po nevieningo balsavimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pareiškė, kad būtinos diskusijos, kaip toliau dirbs koalicija. Bent jau viešojoje erdvėje situaciją aštrino ir Laisvės partijai priklausančio Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo pajuokavimai, kad koalicijoje yra dvi didžiausios bėdos – agroliberalai ir krikdemai ir, kad jie galėtų svarstyti apie traukimąsi iš ir taip trapios valdančiosios daugumos. Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė pereinamąją Prezidento taurę ralio „Aplink Lietuvą 2021“ nugalėtojams. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Išsiskyrusios nuomonės gilesnėmis įtampomis, galinčiomis destabilizuoti valdančiosios daugumos darbą, nevirto. Apsiribota tuo, kad koalicijos partnerių parama Laisvės partijai svarbiems klausimams buvo apsvarstyta partijos valdyboje bei taryboje.
Visgi ateityje šis klausimas dar gali grįžti į politinę darbotvarkę. Susidaro įspūdis, kad valdančioji dauguma keisti požiūrio į Laisvės partijai aktualius projektus – bent jau esmingai jų nepakeistus – neturi didelio rezervo. Iš esmės tą Eltai lapkričio pabaigoje tvirtino ir I. Šimonytė. Pasak jos, Laisvės partijai kelių svarbių projektų įgyvendinimo sėkmė priklauso ne tiek nuo valdančiųjų, kiek nuo opozicijos palaikymo. Taigi 2024 metų Seimo rinkimams vis labiau artėjant, jaunai Laisvės partijai gali kilti minčių, ar ji savam rinkėjui nepasirodys tik statistinę funkciją koalicijos partneriams atlikusi politinė jėga.
Nors ir nebuvo „kotletų ir keliukų“ istorijų, šešėlis ant kelių ministrų krito
Premjerė I. Šimonytė, Seime apibendrindama pirmuosius darbo metus, teigė, kad dešiniųjų Vyriausybei kartais sunku perlipti pačios išsikeltus reikalavimus. Tarsi brėždama kontrastą su anksčiau buvusia Sauliaus Skvernelio Vyriausybe ji akcentavo, kad bent pirmaisiais metais nebuvo „nė vieno keliuko, nė vieno kotleto, nė vieno kito panašaus dalyko“. Tačiau nebuvo ir taip, kad jos vadovaujamo Ministrų Kabineto nariai neatsidurtų šešėlį metusiose istorijose.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Viena pirmųjų tokių nuskambėjusių istorijų – skandalas, kai paaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija ruošėsi sumokėti apie 12 tūkst. eurų prodiuseriams už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministro visuomeninis patarėjas, chirurgas Edgaras Kulikauskas, žinomas Ciniško chirurgo slapyvardžiu. Šis incidentas, nors ir buvo itin kritiškai pasitiktas viešojoje erdvėje, ministro kėdės neišklibino. Apsiribota A. Dulkio patarėjos komunikacijai Aistės Šukstos atsistatydinimu.
Netrukus dėl kontroversiškai vertintų sprendimų turėjo aiškintis kitas dešiniųjų Vyriausybės narys – kultūros ministras Simonas Kairys. Šešėlis ant ministro krito dėl jo kabineto baldų, kuriuos ketinta už 11 tūkst. įsigyti iš neskelbiamos apklausos būdu pirkimą laimėjusios įmonės „Joniškio baldai“. Kaip paaiškėjo, šios įmonės vadovas yra ministro bendrapartietis, Liberalų sąjūdžio Joniškio skyriui priklausantis politikas. Nors S. Kairys ir nepripažino padaręs klaidos, ministerijoje naujais baldais jis pasidžiaugti negalėjo – sudarytą sutartį buvo nuspręsta nutraukti.
Savotiškai baigėsi triukšmas, kilęs dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. Daliai žemdirbių atstovų reikalaujant K. Navicko atstatydinimo, šis, vieno susitikimo metu sulaukęs klausimų apie ariamą žemę ir pievas, nesusivaldė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktoriui Ignui Jankauskui šūktelėjo „ko čia šokat į akis“. Tai įtampą pakėlė, ministro galvos ėmė reikalauti Seimo opozicija. Tačiau K. Navickas liko poste, o nepagarbių ministro žodžių sulaukęs I. Jankauskas atsidūrė premjerės patarėjų komandoje.
Ko gero, be didesnių sukrėtimų baigsis ir istorija, kurioje atsidūrė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Iki tol daugiausiai kritikos dėl migrantų krizės Baltarusijos pasienyje valdymo sulaukusi ministrė opozicijos ir žiniasklaidos radare atsidūrė, kai jos vadovaujama ministerija nusprendė Turto fondui perduoti sanatoriją Palangoje. Viešai svarstyta, kad šis sprendimas gali padėti A. Bilotaitės bendrapartietei – Šventosios seniūnei – perimti iš valstybės prestižinį sklypą prie jūros. Ir nors opozicija prakabo, kad yra nemažai abejonių, ar nebuvo naudojamasi tarnybine padėtimi, pati ministrė bet kokius įtarimus ar artimą bičiulystę su Šventosios seniūne neigia.
Apibendrinant panašaus pobūdžio skandalus, galima sakyti, kad, nepaisant oponentų lūkesčių, I. Šimonytės ministrus palietę skandalai rimčiau valdančiosios daugumos nesupurtė. Apskritai pastaraisiais metais politiniai oponentai kur kas nuožmiau kritikavo atskirus ministrus dėl jų bendro darbo kokybės kuruojamose srityse.
Trąšų krizė su laiminga ministrams pabaiga: istorija dar nesibaigė
Apibendrinant metus teisinga būtų sakyti, kad viena rimčiausių politinių krizių I. Šimonytės Vyriausybę ištiko pačioje metų pabaigoje – tai baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą krizė.
I. Šimonytė, svarstydama, kokios yra įsiliepsnojusių įtampų priežastys, teigė, kad Vyriausybę sudrebinusi situacija kilo dėl „nesuvaldytų lūkesčių“. Esą tikėtasi, kad įsigaliojus JAV sankcijoms bematant sustos ir baltarusiškų trąšų tranzitas. Tačiau ne ką menkesni lūkesčiai visuomenėje kilo ir po premjerės bei kai kurių ministrų reakcijų, nedviprasmiškai sufleravusių, kad dėl trąšų skandalo pokyčių Vyriausybėje bus. Kitaip tariant, pačių valdančiųjų užduotas tonas dalį visuomenės įtikino, kad Ministrų Kabineto perkrovimas neišvengiamas dar šiemet.
Prezidentas susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Visgi nei susisiekimo, nei užsienio reikalų ministrų atsistatydinimo prašymų I. Šimonytė nepatenkino, o ir pati, pareiškusi, kad dabartinei Vyriausybei nėra alternatyvų, neatsistatydino. Svarbu pažymėti, kad sprendimai išlaikyti Vyriausybės sudėtį nepakitusią, dar nereiškia, jog visuomenės dėmesį prikausčiusi istorija baigėsi ir ateityje neturės jokių pasekmių. Kai kurie politikos apžvalgininkai sutinka, kad priimti sprendimai turės įtakos Vyriausybės reputacijai. Be to, panašu, kad trąšų istorijos atomazga gali tapti ir papildomu žibalu kaitinant valdančiųjų ir Prezidentūros santykius.
G. Nausėdos patarėja A. Skaisgirytė, pareiškusi, kad atleistas „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu, akcentavo ir tai, kad klausimas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istorijos nėra išspręstas. Pasak jos, prezidentas, tik sulaukęs atsakymų į šioje istorijoje kilusius klausimus, spręs, ar užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai yra verti likti užimamuose postuose.
Todėl net nežinant, kaip baigsis Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ istorija, manyti, kad šis klausimas, kaip trintis keliantis veiksnys, dings iš Prezidentūros ir valdančiųjų bendravimo, tikrai nevertėtų. Ypač, kad trinčių, apsunkinusių santykius, esama ne vienos.
Dėl užsienio politikos sutarimas yra, tačiau šaltukas apsunkino komunikaciją: nesutarimai kilo dėl prezidento patarėjos
Ir nors valdantieji ir Prezidentūra tvirtina sugebantys susitarti dėl svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų, panašu, kad jiems komunikuoti elementariais klausimais nėra lengva. Ir tai rodo ne tik išsiskyrusios nuomonės dėl pandemijos valdymo ar priimtų sprendimų baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje. Per 2021 m. taip ir nepavyko išspręsti Lietuvos ambasadoriaus ES klausimo. Ir labai panašu, kad gėdingai ilgai užtrukusios diskusijos dėl Lietuvai šiuo metu itin svarbaus ambasadoriaus nesibaigia. Situacijos neišjudintino ir tai, kad dar spalį prezidentas pareiškė esąs pasirengęs vėl svarstyti anksčiau atmestą buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą.
Vis tik panašu, kad valdantiesiems su prezidentu sutarti dėl šio klausimo kol kas „sėkmingai“ nepavyksta ir toliau. Kitaip tariant, jei „politinio atšalimo“ laikotarpis R. Karobliui baigėsi, šaltukas tarp skirtingų institucijų tęsiasi ir net stiprėja. Pavyzdžiui, metų pabaigoje Prezidentūra ėmė kritikuoti Užsienio reikalų ministeriją dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Lietuvoje tvirtinant, kad detalės nebuvo suderintos su prezidentu, o pats žingsnis ir jo padariniai Lietuvai nebuvo gerai apgalvoti. Tai dar viena istorija, rodanti, kad Prezidentūra ir Vyriausybė mažų mažiausiai turi komunikavimo problemų.
Dar vienas pavyzdys yra kurioziška situacija, kai už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos išsiskyrė po buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis viešai apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo tradiciniame piknike su mokytojais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tuo tarpu prezidentas, komentuodamas tokius ministrų apgailestavimus, ragino kilusius klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, bet asmeniškai – reikalui esant nebijoti paskambinti telefonu. Šioje istorijoje aistras pakurstė ir prezidento vyriausiosios patarėjos A. Skaisgirytės komentarai, kuriuose ji nesureikšmino fakto, kad apie minėtą pokalbį URM liko nežinojusi. „Tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos“, – sakė A. Skaisgirytė.
Tarp Prezidentūros ir valdančiųjų pastaraisiais metais ne kartą įsiplieskus įtampoms, bent jau dešiniųjų stovykloje pasigirdo nuomonių, kad dėl kilusių įtampų ir nesusikalbėjimo kalta G. Nausėdos komanda. Esą vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė savo trintis kėlusiais komentarais pasako daugiau, nei leistų jos einamos pareigos. Atskira istorija yra jau pačių konservatorių iš posto verčiamo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio „kova“ su šia patarėja.
Kad ir kaip ten būtų, prezidentas problemos, kad patarėja pasakytų daugiau nei jis galvoja, nemato, todėl ir valdančiųjų lyderių propaguota teorija „dėl įtampos kalta patarėja“, panašu, ne tiek paaiškina, kiek bando atrasti patogų pateisinimą esamai realybei.
Kita vertus, ne taip sunku paskaičiuoti, kiek didesnių ar mažesnių nesutarimų kilo būtent po to, kai per žurnalistus nuomonę pareiškė prezidentas, premjerė ir užsienio reikalų ministras.
Nesėkmingi metai „valstiečiams“: partija eižėja, neaiškios ateities perspektyvos
„Valstiečiai“ rudenį į Seimo salę sugrįžo turį kone trečdaliu mažesnę frakciją nei kad turėjo po 2020 m. rudenį vykusių parlamento rinkimų. Iš viso iš „valstiečių“ gretų Seime pasitraukė 10 parlamentarų, tarp kurių buvo ir ilgamečių partijos narių. Tačiau daugiausiai dėmesio susilaukė ekspremjero S. Skvernelio sprendimas užbaigti nuo 2016 m. trukusią draugystę su „valstiečiais“. Būtent šis politikas tapo kertine figūra Lietuvoje kuriant naują partiją, kuri, kaip parodė besibaigiantys 2021-ieji, dar neįsteigta sugebėjo praretinti LVŽS narių gretas. Gruodį prie ekspremjero kuriamos politinės jėgos nusprendė jungtis „valstiečių“ Lazdijų rajono skyriaus nariai, tarp jų – ir rajono merė Ausma Miškinienė. Kiek vėliau apie analogišką sprendimą pranešė LVŽS Pasvalio skyrius. Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Ir nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, komentuodamas šiuos partijos eižėjimą primenančius procesus, tvirtina krizės nematąs, kad, pasak jo, partija šiuo metu išgyvena gryninimosi etapą, apžvalgininkai tokiomis optimistinėmis gaidomis nėra linkę kalbėti. „Valstiečiai“ neteko žinomų veidų. Juo labiau kad po nesutarimų su kolegomis frakcijoje iš „valstiečių“ partijos pasitraukė ir Agnė Širinskienė, apie pasitraukimą iš LVŽS gretų taip pat pranešė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tai, kad partija yra arčiau krizės, rodo ir visuomenės apklausos, kuriose „valstiečiai“ prarado lyderystę reitingų lentelėje. Pastaruoju metu net imtas kelti klausimas, ar R. Karbauskio toliau vadovaujama partija apskritai sugebės išlikti įtakinga politine jėga centro kairėje. Susigrąžinti išbarstytą elektoratą yra pasiryžę Viliją Blinkevičiūtę pirmininke išsirinkę socialdemokratai, nekyla abejonių, kad į tą patį rinkėją taikysis ir sausio pabaigoje gimsianti S. Skvenelio partija.
Be to, „valstiečiai“ ir Seimo opozicijoje negali pasigirti turį lyderystę. Skilus „valstiečių“ frakcijai opozicija parlamente tapo dar labiau susiskaldžiusi ir, panašu, kad būtent „valstiečiams“ sutelkti opozicines jėgas ar išsirinkti opozicijos lyderį nėra daug galimybių. Taigi ateinančiais metais, ko gero, gali būti aktualus klausimas, ar didelėmis pergalėmis nuo 2016 m. Seimo rinkimų pasigirti nebegalį bei vidinių konfliktų 2021 m. neišvengę „valstiečiai“ sugebės ateityje išlikti konkurencingi Lietuvos politiniame lauke.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Kinijos spaudimo Lietuvos verslui sukeltas problemas Vyriausybė spręs, tačiau užsienio politika pagal Pekino retoriką nebus keičiama. Anot jos, Lietuva nekvestionuoja „Vienos Kinijos principo“, tačiau šios veiksmai atskleidžia siekį primesti savo valią, užuot užmezgus dialogą.
„Yra skirtumas tarp konstruktyvių partneriškų santykių ir tarp diktato vienos šalies kitai. Jokia šalis negali primesti Lietuvai užsienio politikos. Lietuva yra savarankiška valstybė, Europos Sąjungos narė ir veikia jos rėmuose, bet užsienio politiką vykdo pati“, – interviu portalui tv3.lt sakė I. Šimonytė.
Jos nuomone, leidusi Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuva sulaukė neadekvataus Kinijos spaudimo, kadangi tarptautinės sutartys su Pekinu pažeistos nebuvo.
„Nėra jokio kvestionavimo tarptautinių susitarimų, kuriuos esame pasirašę su Kinija, o tai, kad Lietuvoje pradėjo veikti Taivaniečių atstovybė, turbūt nėra verta tokio atsako, kuris kartais pasimato“, – teigė premjerė.
Pasak jos, Kinijos spaudimas yra veikiau viešųjų ryšių priemonė, visgi, nepaisant propagandinės retorikos, konstruktyvus dialogas su Pekinu įmanomas.
„Niekas nekvestionuoja vienos Kinijos politikos. (…) Čia galbūt yra būtent viešųjų ryšių žaidimas, kai Lietuva kaltinama dalykais, kurių, tiesą sakant, nedaro. Bet čia yra, deja, matyt, kad santykių su šalimis, kurios nėra Vakarų demokratijų erdvės šalys, turi savo atskirą požiūrį į tai, kaip valdomos valstybės ir kaip yra kuriamas pasakojimas apie tai, ką valstybės daro“, – mano I. Šimonytė.
„Propaganda nesistebiu, bet manau, kad už šitos propagandos yra pakankamai erdvės konstruktyvumui“, – sakė premjerė.
Diplomatinį sprendimą premjerė žada rasti kartu su partneriais Europos Sąjungoje, o verslui iškilusias problemas spręsti šalies viduje.
„Manau, kad kartu su savo partneriais tas problemas spręsime, o verslo problemas spręsime savarankiškai“, – pridūrė ji.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trylika Seimo opozicinių frakcijų atstovų pasirašė kreipimąsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, žiniasklaidoje paaiškėjus, kad spalio viduryje užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas du kartus susitiko su trąšas gabenančios Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ atstovais, atvykusiais į Lietuvą. Parlamentarai prašo premjerės atsakyti, ar ji žinojo apie šiuos susitikimus ir tai, kodėl Užsienio reikalų ministerija (URM) po šių susitikimų pakeitė poziciją dėl JAV taikomų sankcijų Baltarusijai.
„Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės verčia nerimauti dėl Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų suderinamumo bei galimų rizikų šalies nacionaliniam saugumui. Abejonių kelia ir Užsienio reikalų ministerijos atsisakymas viešai atskleisti daugiau informacijos apie viceministro Egidijaus Meilūno susitikimus su Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ atstovais, motyvuojant „diplomatine praktika“, – išsiųstame rašte pažymi Seimo nariai.
Darbo partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnų ir jų kolegų teigimu, remiantis tokiu informacijos slėpimo motyvu, kyla pagrįstų klausimų, ar „Belaruskalij“ atstovai, kurie į Lietuvą atvyko susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kvietimu, atstovavo tik savo įmonei, ar ir visam Baltarusijos režimui.
„Ypatingą nerimą kelia ir tai, kad po susitikimų Užsienio reikalų ministerijoje su „Belaruskalij“ atstovais migrantų srautas, buvęs Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, ženkliai pakrypo Lenkijos kryptimi“, – teigia parlamentarai.
Seimo nariai, nematydami Vyriausybės noro dirbti skaidriai ir kelti sau aukščiausius reikalavimus, prašo premjerės atsakyti, ar ji buvo informuota apie užsienio reikalų viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ atstovais šių metų spalio 19 d. ir 22 d., ar jai žinoma, kokie sprendimai priimti jų metu, ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žinojo apie savo pavaduotojo vedamas derybas su „Belaruskalij“ atstovais, ir kaip vertina tai, kad apie susitikimą su įmonės „Belaruskalij“ atstovais nebuvo skelbiama viešoje užsienio reikalų viceministro darbotvarkėje.
Iš premjerės parlamentarai taip pat lauks atsakymų, ar kartu su minėtais Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ asmenimis į Vilnių atvyko ir Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos neformalus atstovas, vedęs derybinius pokalbius su URM politikais, ar susitikimų metu buvo aptarti nelegalių migrantų keliami iššūkiai bei Baltarusijos režimo vaidmuo jų organizavime, ar premjerė žinojo, kas lėmė URM pozicijos pasikeitimą JAV taikomų sankcijų atžvilgiu ir kieno nurodymu buvo pakeistos rekomendacijos Lietuvos verslams šios ministerijos interneto svetainėje.
Bet to, rašte premjerei klausiama, ar su „Belaruskalij“ atstovais buvo susitikę jos politinio pasitikėjimo tarnautojai ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.
Vadovaujantis Seimo statutu, premjerės atsakymų tikimasi sulaukti artimiausiame Seimo posėdyje.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia kol kas nenusprendusi, ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis turėtų trauktis iš einamų pareigų.
„Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – Vyriausybės valandoje teigė I. Šimonytė.
Vis tik premjerė pabrėžė labai vertinanti, kad ministrai sugeba prisiimti politinę atsakomybę.
„Labai vertinu, kad ministrai (…) vis dėlto vertina savo politinę atsakomybę aukščiau negu kažkokią ministrinę poziciją“, – patikino ji.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ketvirtadienį pareiškė esąs pasiruošęs trauktis iš einamų pareigų dėl reputacinės žalos valstybei, kai paaiškėjo, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą ir toliau tęsiasi.
„Vakar vakare aš premjerei pasakiau, kad esu pasiruošęs trauktis ir laukiu premjerės apsisprendimo“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas.
Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.
Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).
Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
