Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė užtikrina, kad Seimui sudarius naują laikinąją tyrimo komisiją dėl politikos ir verslo ryšių prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakytų į visus tokios komisijos klausimus, nors, pasak patarėjo, nėra jokio svaraus pagrindo tirti šalies vadovės veiksmus.

„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentė nebijo jokių komisijų. Ji neturi ko slėpti. Ir jeigu būtų sudaryta teisė (Seime. – ELTA) tokiai komisijai ir jeigu būtų užduodami klausimai, prezidentė į visus juos atsakytų su malonumu, jeigu tik tokių klausimų būtų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėjas.

Pasak M. Lingės, tokių praktikų jau yra buvusių ankstesniuose Seimuose.

„Buvo ten įvairiausių tyrimų ir komisijos turėjo klausimų prezidentei ir juos raštu atsiuntė į Prezidentūrą. Ir prezidentė atsakė“, – priminė M. Lingė.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad tokio pagrindo, kad kažką reikėtų tirti – nėra, nes nėra jokių Konstitucijos pažeidimų, kuriuos galima prezidentei inkriminuoti. Pasak M. Lingės, komisijos tikslai yra priešrinkiminės sumaišties kėlimas.

„Komisija tikriausiai turi kitų tikslų ir tikrieji tikslai – priešrinkiminės sumaišties kėlimas. Komisijos naudojimas prieš rinkimų konkurentus. Tai rodo terminas, iki kurio norima pabaigti, tai yra kitų metų gegužės mėnuo, kai vieni rinkimai jau bus pasibaigę, o kitų rinkimų artės finalas. Kitas momentas yra labai aiški tyrimo kryptis – tai dviejų buvusių skirtingų, oponuojančių viena kitai, socialdemokratų ir konservatorių vyriausybių laikotarpių veikla“, – teigė M. Lingė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams“.

Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.

Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 d.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:00

top_secret
Slaptumo žyma

Politikams diskutuojant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė siūlo Valstybės kontrolei atlikti nacionalinio transliuotojo valstybinį auditą.

Tokį pasiūlymą parlamentarės įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Pagal projektą, Valstybės kontrolei būtų pasiūlyta „įvertinti egzistuojančią nacionalinio transliuotojo vidaus kontrolės aplinką bei atliktų išorės auditų rezultatus, transliuotojo veiklai taikytino teisinio reguliavimo pakankamumą bei išsamumą ir spręsti dėl viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ valstybinio audito atlikimo“.

Parlamentarės siūlo Valstybės kontrolei išvadas pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., o iki 2018 m. kovo 1 d. informuoti Seimą dėl sprendimo dėl valstybinio audito atlikimo.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo nesudarinėti laikinosios tyrimo komisijos, o pavesti Seimo Audito komitetui atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. 

Televizija

Seimo Audito komitetui vadovauja Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė.

Pagal valdančiųjų parengtą nutarimo projektą, tokia tyrimo komisija būtų sudaryta iš 12 įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių Seimo narių, kurie turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.

Siūloma, kad komisija tyrimą atliktų bei pateiktų išvadą Seimui iki birželio mėnesio.

Informacijos šaltinis – ELTA

208.01.11; 00:30

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad A. Skardžius galėjo būti interesų konflikte, ir tą konfliktą komisija prašo įvertinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). Siūlymo inicijuoti apkaltą A. Skardžiui komisijos išvadose nėra.

Ketvirtadienį už išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš ir 1 susilaikė.

„Komisija atsakė į visus 8 klausimus, diskusijų buvo daug. Kalbant apie teisės aktus, kurių priėmimo procedūrose dalyvavo Seimo narys Skardžius, komisija aiškiai pasisakė, kad jis galėjo būti interesų konflikte, kadangi jo šeima turi interesų energetikoje, jis veikė šioje srityje. Komisija kreipėsi į kompetentingą subjektą, kad būtų įvertintas šis konfliktas. Kitais atvejais komisija pasisakė, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, todėl tiek įslaptinta informacija, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti paskelbta, ir šie duomenys bus vertinami ikiteisminiame tyrime. Apie tai komisijos išvadose taip pat yra pasakyta“, – po balsavimo žurnalistams sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Svarstant išvadų projektą kai kurie komisijos nariai siūlė A. Skardžiui pasitraukti iš Seimo Energetikos komisijos narių.

„Manau, kad jis, būdamas šioje komisijoje, nuolat susidurs su galimu interesų konfliktu, bet tai yra Seimo, Seimo valdybos kompetencija ir jo paties apsisprendimo klausimas“, – sakė V. Gailius.

Kai kurie Antikorupcijos komisijos nariai, tarp jų Naglis Puteikis, mano, kad reikėtų rekomenduoti A. Skardžiui atsisakyti verslo Baltarusijoje, bet tam nebuvo pritarta.

„Komisijos nariai nesutiko siūlyti nutraukti verslo Baltarusijoje, nes tai yra šeimos verslas, ir mes neturime tokių teisinių svertų įsakyti jo šeimai nutraukti verslo ryšius Baltarusijoje, bet apie grėsmes visi čia kalbėjome“, – sakė V. Gailius.

Paklaustas, ar išvadose kalbama apie galimą apkaltą A. Skardžiui, V. Gailius sakė, kad „dėl apkaltos jokio siūlymo nėra“.

Pasak jo, penktadienį išvadas planuojama įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate.

Antikorupcijos komisija Seimo sprendimu turi pateikti išvadas iki šių metų lapkričio 10 d.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 04:36

Seime žengtas pirmas žingsnis, siekiant pradėti naują parlamentinį tyrimą – dėl galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Ketvirtadienį nutarimo projektas, kuriame siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams“ sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Už šį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako pristatytą projektą pasisakė 69 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 11 parlamentarų.

Nauja iniciatyva Seimo plenariniame posėdyje bus svarstoma spalio 17 d., pagrindiniu paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Parlamentinį tyrimą planuojama pradėti, atsižvelgiant į NSGK ir Seimo šių metų kovo 16 d. nutarimu sudarytos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius tyrusios Specialiosios tyrimo komisijos nustatytas aplinkybes, taip pat Seimo NSGK šiais metais vykdytos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusią informaciją bei informaciją, esančią viešojoje erdvėje.

Ši informacija, kaip sakoma nutarimo projekte, „leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms, taip pat su nacionalinio saugumo interesais nederančius sprendimus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose ūkio sektoriuose ir šių sektorių įmonėse“.

Jeigu Seimas pritartų tokios komisijos sudarymui, ji būtų įpareigota „nustatyti atvejus, kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Komisija turėtų nustatyti politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

Parlamentinio tyrimo metu būtų siekiama nustatyti grėsmę valstybės interesams keliančius atvejus, kai, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai iki šių metų gruodžio 1 d. pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Informacijos šaltinis – ELTA

201710.13; 05:18

Siekdama išsamiai įvertinti visas aplinkybes galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektu, Generalinė prokuratūra šiandien skubiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį prašydama pateikti Komiteto turimą medžiagą (kopijas) apie Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos galimai neteisėtai Rusijos Federacijos pareigūnams perduotą įslaptintą informaciją.

 Informacija apie šią situaciją viešai buvo paskelbta vieno internetinio portalo publikacijoje, kurioje taip pat buvo nurodyta tai, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas turimos medžiagos pagrindu sprendžia dėl parlamentinio tyrimo inicijavimo. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2017.09.29; 05:58

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pavedė ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui išsiaiškinti visas aplinkybes apie galimą Migracijos departamento informacijos nutekinimą trečiosioms šalims bei prieglobsčio suteikimą asmenims, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Ministras nurodė, kad tokia informacija jam būtų pateikta iki pirmadienio, kai jis grįš iš komandiruotės Kinijoje.

Surinkus visą informaciją bus sprendžiama, kokį tarnybinį tyrimą pradėti.

„Situaciją reikia vertinti principingai. Tai jau ne pirmas ir ne antras kartas, kai Migracijos departamentui tenka viešai aiškintis dėl priimtų abejotinų sprendimų“, – sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija

2017.09.29; 05:30

Oro balionas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parlamentinį tyrimą atliekanti Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų informaciją dėl Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ ir jos ryšių su Seimo nariu Artūru Skardžiumi.

„Komisija išklausė VSD pateiktos informacijos, pagal klausimus, kuriuos mes jiems suformulavome. VSD mums pateikė informaciją apie akcininkus. (…) Į kitą komisijos posėdį bus kviečiami akcininkai, šiuo atveju kalbame apie Lietuvoje esančius įmonės akcininkus“, – trečiadienį po uždaro posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Pasak jo, taip pat buvo pristatytas „VSD atskirų pareigūnų dalyvavimas šiame versle“.

„Buvo pateikta informacija apie VSD atliktą vidaus tyrimą apie atskirų pareigūnų dalyvavimą bei viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šis tyrimas dar nebaigtas, jis tęsiasi ir bus sprendžiamas klausimas dėl atskirų pareigūnų veiklos įvertinimo“, – sakė V. Gailius.

Jis nesiėmė atsakyti į klausimą, ar A. Skardžiaus veikla Baltarusijoje yra įtartina. „Išvadų nedarysiu, šita informacija bus suformuluota komisijos išvadose“, – sakė V. Gailius.

Antikorupcijos posėdyje pats A. Skardžius negalėjo dalyvauti, nors buvo pareiškęs tokį pageidavimą. „Laikinųjų komisijų įstatyme yra labai aiškiai apibrėžta, kuomet organizuojami uždari posėdžiai. Uždari posėdžiai organizuojami arba Seimo valdybos leidimu, arba yra nagrinėjama įslaptinta informacija. Šiandien buvo nagrinėjama įslaptinta informacija ir į tokius posėdžius įleidžiami tiktai kviesti asmenys“, – sakė V. Gailius, pažymėjęs, kad A. Skardžius nebuvo kviestas.

Negalėjęs dalyvauti posėdyje Seimo narys Artūras Skardžius įvertino tai kaip jo teisės į gynybą pažeidimą. „Aš turiu leidimus, ne panaikintus, galiojančius dirbti su įslaptinta informacija“, – sakė jis žurnalistams.

Politikas pasidžiaugė tyrimu, nes galų gale pasibaigs tos visos spekuliacijos“.

Oro balionai virš Pilaitės miškų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mano žmona įsigijo akcijas turbūt jau po kokių dvejų metų, kada buvo įsteigta įmonė, iš Lietuvos piliečio, yra smulkioji akcininkė, jai priklauso 20 proc. tos saulės elektrinės. Kodėl ji įsigijo akcijas? Todėl, kad investicinis projektas, kuris buvo įgyvendinamas Baltarusijoje Lietuvos piliečių, kurie eksportavo iš Lietuvos įmonės, gaminančios saulės elementus „Precizikos“ ir reikėjo apsimokėti už saulės elementus, o bankai investicijai į Baltarusiją, nesvarbu, kad tai Lietuvoje pagamintas produktas, nesuteikė jokių paskolų. Todėl žmonos draugai ieškojo, kas galėtų paskolinti pinigų ir vystyti tą rizikingą projektą, nes Lietuvoje po konservatorių valdymo (…) nebeliko vietos investuoti į saulės elektrines“, – žurnalistams aiškino A. Skardžius.

Politikas tvirtino, kad niekas jam jokio poveikio nedaro. „Nesu bendravęs nė su vienu akcininku, išskyrus su savo buvusiu ir dabartiniu bičiuliu, šeimos draugu Romu Patalavičiumi. (…)“, – sakė A. Skardžius, pažymėjęs, kad „visa kita yra interpretacijos“.

Jis teigė, kad jo žmona iš šeimos draugo R. Patalavičiaus įsigijo akcijas vien tam, kad reikėjo investicinių pinigų. „Kitaip projektas būtų sužlugęs ir Lietuvos įmonė „Precizika“ būtų iškėlusi ieškinį. Štai visa istorija ir neieškokite ten, kur nepametę, ir nereikia iš to daryti burbulų“, – sakė A. Skardžius.

Kaip rašo žurnalistinį tyrimą atlikę 15 min. žurnalistai, Artūro Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė valdo 20 procentų bendrovės akcijų. Dar 20 procentų kontroliuoja Rustemas Nigmetzianovas. 40 procentų „Investenergostroj“ akcijų valdo Lietuvos pilietis Romualdas Patalavičius. Likusius 20 procentų įmonės „Investenergostroj“ akcijų valdo Baltarusijos pilietis Sergejus Belas.

ELTA jau skelbė, kad šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą.

Parlamentarai suteikė šiai komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos, darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.

Antikorupcijos komisija turės atsakyti į 8 klausimus. Ji turės išsiaiškinti ir tai, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai, įsigiję tos įmonės akcijų, kokie šių asmenų ryšiai su A. Skardžiumi, ar jie neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai.

Seimo Antikorupcijos komisija iki šių metų lapkričio 10 d. turės atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 08:51

Didžioji Britanija yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, teigiama antradienį paskelbtame dokumente, kuriame išdėstyta, kokius santykius su Europos Sąjunga (ES) šalis norėtų palaikyti po „Brexit“, informuoja „Reuters“.

Dokumente įvardytos konkrečios sritys, kuriose Jungtinė Karalystė (JK) norėtų išlaikyti arba pagilinti bendradarbiavimą saugumo klausimais. Jame teigiama, kad šalies vyriausybė svarsto galimybę pasiūlyti Briuseliui ir toliau „keistis įslaptinta informacija, siekiant paremti išorės veiksmus“ su ES.

„JK yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, – rašoma minėtame dokumente. – Siekiant susidoroti su įvairialypėmis ir kintančiomis grėsmėmis, su kuriomis šiuo metu susiduriame, tiek ES, tiek JK naudinga, kad būtų užtikrintas bendradarbiavimas Europos saugumo srityje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.13; 02:00

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako inicijuotoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, bus sudarytos galimybės visiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

„Šaulių sąjungos nariai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, nuolat dalyvauja mokymuose, pratybose ir prisideda prie Lietuvos kariuomenės objektų bei teritorijos apsaugos. Vykdant pareigas, dažnai reikia būti susipažinus su įslaptinta informacija, tačiau šiuo metu įstatymai tokias galimybes sudaro tik daliai šaulių“, – pažymėjo V. Bakas.

Pagal esamą įstatymą, gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą.

Įstatymo pataisos sudaro galimybę „Riboto naudojimo“ informaciją gauti ne tik nuolatines pareigybes turintiems, bet ir šauliams, kurie tarnauja LŠS koviniuose būriuose, ar kitiems LŠS nariams, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.

„Suteikdami galimybę visiems šauliams gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, leistume organizacijai dirbti efektyviau, įrodytume, kad ja tikime ir pasitikime, – kalbėjo NSGK vadovas. – Šaulių sąjunga yra svarbi mūsų krašto apsaugos sistemos dalis, todėl turime suteikti jų darbui reikalingus įrankius, kiek įmanoma labiau didinti jų įsitraukimą“.

Įstatymo pataisos priimtos 93 Seimo nariams balsavus už, niekam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:00

Par­ti­jos „Drą­sos ke­lio“ ly­de­rė Ne­rin­ga Venc­kie­nė, ku­rios tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mą spren­dė Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja, su­lau­kė gau­saus rė­mė­jų bū­rio, ku­rie su­plū­do į mi­nė­tos ko­mi­si­jos po­sė­dį. Tame po­sė­dy­je par­la­men­ta­rė ga­lė­jo at­vi­ra­me po­sė­dy­je iš­dės­ty­ti sa­vo ar­gu­men­tus.

Ko­mi­si­jos po­sė­dis pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja, ar šis tu­ri bū­ti už­da­ras, mat par­la­men­ta­rai anks­čiau bu­vo su­si­pa­ži­nę su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­ga ir no­rė­jo už­duo­ti su ja su­si­ju­sių klau­si­mų. Pa­ga­liau ko­mi­si­jos na­riai nu­spren­dė, kad pir­mo­ji po­sė­džio da­lis bus at­vi­ra.

Continue reading „Su kokiomis kliūtimis susidūrė Seimo narės Neringos Venckienės imuniteto klausimus nagrinėjusi komisija?“

fbi_3

Samuelis Loringas Morisonas (Samuel Loring Morison, g. 1944) – JAV KJP specialiųjų tarnybų analitikas, perdavęs Anglijos žurnalui sovietų laivų statyklos foto nuotraukas, padarytas iš palydovo. Žymaus karinio jūrų istoriko Samuelio Elioto Morisono anūkas.

Samuelis Loringas tik neilgą laiką tarnavo karininku laivyno kovinėse dalyse.

Paskui jau kaip civilinis specialistas perėjo į JAV Karinių jūrų pajėgų (KJP) istorijos institutą. Ir pagaliau 1976 metais užėmė analitiko pareigas Karinio jūrų žvalgybinio aprūpinimo centre (KJŽAC). Netrukus po to S.Morisonas tapo Vašingtono atstovu Didžiosios Britanijos kasmetiniame žinyne „Jane‘s Fighting Ships“, spausdinusiame atvirą ir išslaptintą informaciją apie pasaulio šalių karines pajėgas.

Continue reading „Samuelio Loringo Morisono piktnaudžiavimus demaskavo FTB agentai“

snoras

Parlamentinės komisijos „Snoro“ banko žlugimo pasekmėms ištirti nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Stasys Šedbaras ir Liberalų sąjūdžio į komisiją deleguotas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje sakė, kad komisija galėjo garbingai baigti savo darbą, jei būtų sutarta patvirtinti tas komisijos išvadų nuostatas, dėl kurių tarp visų jos narių nekilo prieštaravimų.

Tačiau toks, koks buvo pateiktas vakar, išvadų tekstas jokiu būdu negali būti teikiamas Seimui svarstyti kaip vientisas komisijos išvadų dokumentas, nes toks paprasčiausiai nėra patvirtintas. Tad taip ir lieka neaišku, kaip opozicijos atstovai ketina jį užregistruoti į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Continue reading „TS-LKD frakcija: „Snoro“ komisijos išvadas reikėjo stabdyti, kol jos nepadarė didelės žalos valstybei ir jos žmonėms““