TS-LKD frakcija: „Snoro“ komisijos išvadas reikėjo stabdyti, kol jos nepadarė didelės žalos valstybei ir jos žmonėms“


Print

Parlamentinės komisijos „Snoro“ banko žlugimo pasekmėms ištirti nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Stasys Šedbaras ir Liberalų sąjūdžio į komisiją deleguotas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje sakė, kad komisija galėjo garbingai baigti savo darbą, jei būtų sutarta patvirtinti tas komisijos išvadų nuostatas, dėl kurių tarp visų jos narių nekilo prieštaravimų.

Tačiau toks, koks buvo pateiktas vakar, išvadų tekstas jokiu būdu negali būti teikiamas Seimui svarstyti kaip vientisas komisijos išvadų dokumentas, nes toks paprasčiausiai nėra patvirtintas. Tad taip ir lieka neaišku, kaip opozicijos atstovai ketina jį užregistruoti į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Seimo TS-LKD frakcijos atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras akcentavo, kad dar praėjusią savaitę formuluojant preliminarias komisijos išvadas buvo sutarta, jog kai jų tekstas bus parengtas, tik išanalizavus visus dokumento punktus ir dar kartą juos peržiūrėjus, bus sprendžiama, pritarti galutinėms išvadoms ar ne. Be to, dar vakar gautas didžiulis dokumentų paketas iš Lietuvos banko su komisiją dominančia medžiaga, kurią irgi reikėjo atidžiai išanalizuoti. Vėlgi Valentino Mazuronio išvadose teigiama, kad komisija negauna tam tikros medžiagos iš Lietuvos banko, nors tai nėra tiesa.

Kita vertus, komisijos nariai 2012 m. gegužės 28 d., pirmadienį, apie 17 val. gavo komisijos pirmininko galutinį išvados projekto tekstą su prierašu: „pastabų el. paštu lauktume iki rytojaus, t. y. gegužės 29 d., 13 val.“. Atitinkamas pastabas nustatytu laiku pateikė komisijos nariai J. Razma, R. J Dagys, tačiau prieš prasidedant gegužės 30 d. posėdžiui iš komisijos pirmininko V. Mazuronio sulaukta informacijos, kad, nepaisant bendro sutarimo, pasiekto prieš tai buvusiame posėdyje, jokie papildomi pasiūlymai nebus svarstomi, o iš karto, komisijai susirinkus, bus balsuojama dėl viso V. Mazuronio parengto galutinio išvadų projekto.

Su tuo sutikti nebuvo galima, todėl po pusvalandį trukusių derybų su V.Mazuroniu buvo gautas pažadas, kad pasiūlymai bus svarstomi.

„Visiems komisijos nariams susirinkus posėdis prasidėjo. Tačiau balsuojant diskusijų nebuvo, tik mechaninis balsavimas – šeši prieš šešis, plius papildomas V. Mazuronio, kaip komisijos pirmininko, balsas. Todėl ir turime tokį rezultatą: komisija darbo nebaigė“, – konstatavo S. Šedbaras.

Komisijas darbas galutinai nutrūko, kai jos pirmininkas Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas V. Mazuronis atsisakė svarstyti TS-LKD frakcijos atstovų siūlymą išbraukti sakinį, jog sprendimai dėl „Snoro“ nacionalizavimo buvo priimti skubotai ir nemotyvuotai. S. Šedbaro teigimu, 1,3 mlrd. Lt vertės turto nebuvimas buvo pakankamas motyvas imtis priemonių prieš „Snorą“. Veikta ne skubotai, o skubiai.

„Atsakingai galime sakyti, kad sprendimas dėl banko nacionalizavimo buvo motyvuotas, mat viešai pateikti to motyvai, ir ne skubotas, o skubus, nes to reikalavo situacija, – konstatavo S. Šedbaras. – Iš komisijoje gautos medžiagos matėsi, kad visi sprendimai buvo priimami laiku ir turint tokių sprendimų priėmimui būtiną medžiagą. Turime suvokti, kad bankų sektorius yra labai jautrus ir bet koks delsimas priimti sprendimus dėl konkretaus banko problemų gali pabloginti ne tik to konkretaus banko būklę, bet ir sukelti nepasitikėjimą visa bankų sistema ir kitas sunkiai prognozuojamas neigiamas pasekmes finansų sistemai. Iš aptariamų Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų tekstų, Lietuvos banko pateiktų atsakymų, kitos turimos medžiagos akivaizdu, kad priimant sprendimus turėta užtektinai motyvų ir jie išdėstyti priimtuose dokumentuose.“

Parlamentaro teigimu, tokių išvadų patvirtinimas galėtų būti naudingas teismo sprendimo dėl išdavimo Lietuvai laukiantiems buvusiems „Snoro“ savininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui. Be to, tokių išvadų, kokias patvirtinti norėjo V. Mazuronis, įsigaliojimas galėjo tapti pagrindu „Snoro“ buvusių savininkų ieškiniams prieš Lietuvos valstybę.

TS-LKD frakcijos narys Arvydas Anušauskas sakė, kad negalima teigti, jog dalies dokumentų nebuvo gauta, nes išties komisiją jie pasiekė. „Balsavimu tokie dalykai nesprendžiami. Jei įjungiamas balsavimo buldozeris žinant išankstinį rezultatą, mes su tuo nesutinkame. Mes nesutikome, kad būtų ignoruota dalis faktinių dokumentų“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.

Parlamentaras tęsė: „Faktus dėl atsakomybės už banko griūtį mėginama apversti nuo kojų ant galvos, siekiant į išvadas įtraukti frazių apie skubotai priimtą Lietuvos banko sprendimą, keičiančių jo esmę. Be abejo, tai palietė tūkstančių žmonių interesus, bet negalime nematyti, kad šioje istorijoje dalyvavo ir tebedalyvauja pora šimtų profesionalių finansų „lošėjų“, kurie žinojo reikiamą informaciją ir dalyvavo šio banko veikloje suvokdami visas rizikas. Jie valdė apie 2 mlrd. litų, kurie po bankroto įstrigo banke. Jei būtų patvirtintos siūlomos komisijos išvadų formuluotės, Seimui tektų keisti įstatymus atitinkamai koreguojant, kad tų finansinių investuotojų finansinė našta ir atsakomybė būtų perkelta ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Mes su tuo tikrai kategoriškai nesutinkame. Tie pora šimtų žmonių negali slėptis už 10 tūkst. indėlininkų nugarų. Negalime atstovauti tų poros šimtų finansinių investuotojų interesams nepaisydami dešimties tūkstančių Lietuvos žmonių. Politinės interpretacijos dėl „Snoro“ matuojamos litais“.

TS-LKD frakcijos narys R. J. Dagys atkreipė dėmesį į dar vieną komisijos darbo niuansą: komisijos sprendimai formuluoti remiantis įslaptinta informacija. Jos pateikti Seimui komisija be savo pačios atitinkamo sprendimo neturi teisės, o visuomenei – juo labiau.

„Mes irgi atsidūrėme sudėtingoje padėtyje, turėdami labai atsargiai rinkti žodžius, ką skelbti, o ko – ne, – sakė parlamentaras. Jis taip pat pridūrė: – Komisijos išvadų projekte – daug dviprasmybių. Nors ir konstatuojama, jog ankstesnė Lietuvos banko vadovybė tinkamai nekontroliavo banko „Snoras“, bet pabaigoje jau sakoma, kad „Snoras“ tik pačioje pabaigoje parodė prastus veiklos rezultatus. Todėl susidaro įspūdis, kad bandome numesti gelbėjimosi ratą V. Antonovui ir R. Baranauskui“.

Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininko R. J. Dagio nuomone, Lietuvai labai kenkia viešai skelbiamos abejonės šio proceso skaidrumu, nes gali būti prarasti 4 mlrd. litų, kurie kristų ant visų mokesčių mokėtojų pečių.

„Tai reikštų, kad visi pensininkai gali užmiršti apie pensijų didinimą. Ir taip elgiasi Seimo opozicija, nuolat tvirtinanti, jog „rūpinasi žmogumi“, bet iš tiesų, regis, rūpinasi labai konkrečiu žmogumi, turinčiu daug milijonų ir neaišku, kur juos galimai išboginusiu, – sakė R. J. Dagys ir apibendrino: – jei yra tokie siekiai ir toks politinis uždavinys, tuomet jokie teisiniai argumentai nebeturi prasmės.“

Jau nuo pat komisijos sudarymo pradžių kilo abejonių, ar šios komisijos reikia ir ar ji pajėgs ką nors racionalaus išsiaiškinti. Galų gale komisija nerado dokumentų, kurie patvirtintų, jog Lietuvos banko sprendimas buvo klaidingas. Kodėl komisijos nariai iš pradžių nenorėjo viešai deklaruoti savo ir artimųjų sąsajų su banku: indėlių, akcijų? Iš tokių veiksmų susidaro įspūdis, kad komisija buvo sukurta tik siekiant didesnio žiniasklaidos dėmesio, o galbūt netgi pasitarnauti buvusiems banko akcininkams.

Komisijos pirmininko V. Mazuronio pateiktas „Snoro“ nacionalizavimo aplinkybių tyrimo komisijos išvadų projektas neatitiko tų svarstymų ir padėties apibūdinimo, kurie buvo konstatuojami komisijos darbo metu. TS-LKD atstovų „Snoro“ komisijoje nuomone, tokių išvadų patvirtinimas galėjo reikšti, jog didžiųjų kreditorių ar buvusių savininkų advokatams atveriamas kelias reikšti ieškinius valstybei. Tuo tarpu valdančiosios daugumos sprendimas nebalsuoti dėl komisijos išvadų galimai išgelbėjo Lietuvą nuo milijardinių nuostolių.

2012.06.01


Prisijunkite prie diskusijos