Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Tikrasis karys – tai ne titulas ir ne profesija. Pasaulyje juo gimstama, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar vietos Žemėje. Japonija – ne išimtis plačioje kovotojų padangėje su ryškiausiomis žvaigždėmis – samurajais. Plačiau apie tai pasakoja antradienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „Kario kelias“.
 
Pristatanti Japonijos karybą ir kultūrą paroda, primena ELTA, – vienas iš Kaune organizuotos Sugiharos savaitės renginių, skirtų įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą.
 
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad būtent Karo muziejuje atidaryta paroda apie japonų karius samurajus. Tai – neeilinis įvykis, kai lietuviams pristatomos japonų kario samurajaus gyvenimo aplinkybės, aplinka, supažindinama su gyvenimo būdu, ginklais. Samurajų karys nebuvo tik žudymo mašina, jis mokėjo ir skaityti, rašyti, kurti eiles, groti instrumentu. Tai galima pamatyti ir šioje parodoje“, – sakė kendo treneris bei kovos menų tradicijų puoselėtojas Lietuvoje Ričardas Žilaitis.
Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Tai – apie Japonijos samurajus. Vytauto Didžiojo karo muziejaus foto.
 
Pasak muziejaus atstovės Dovilės Andrijauskaitės, Kario kodeksas arba jo būties koncepcija Japonijoje pradėjo formuotis jau Heian (794–1185) periodu. O pats terminas – „Kario kelias“ (bušido, iš bushi – karys + do – kelias) buvo paminėtas tik Edo kultūrinio periodo pradžioje neokonfucionisto Jamaga Soko (1622–1685) raštuose. Tuomet buvo įvardinti neatsiejami moraliniai kario aspektai: teisingumas, drąsa, gailestingumas, dėkingumas, nuoširdumas, garbė ir ištikimybė.
 
Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus foto

„Paroda „Kario kelias“ lankytojus supažindina su Tekančios Saulės šalimi, jos kultūra, ypatingas dėmesys skiriamas japonų kovos menams. Šalia japonų kultūrai būdingų daiktų – kaligrafinių piešinių ar arbatos gėrimo ceremonijos atributų, lankytojų akį patraukia neįprasto dydžio strėlės, katanos, kendo apranga bei įspūdingi senoviniai samurajų šarvai.
 
Visą parodos laikotarpį bus organizuojamos specialios edukacijos, susijusios su Japonijos kultūra – arbatos gėrimo ceremonijos, kaligrafijos mokymai, kendo mokyklos „Kyumeikan“ užsiėmimai vaikams ir suaugusiems. Tad ši paroda – unikali galimybė susipažinti su Japonijos kultūra ir išvysti ypatingą, privačią, ne vienerius metus kauptą kolekciją“, – sakė parodos rengėja Justina Nenortaitė.
 
Paroda „Kario kelias“ muziejuje veiks iki gruodžio 18 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 15:42

„Japoniškos atostogos. Sauliaus Žiūros nuotr.

Paskutinis vasaros savaitgalis Vilniuje prasidėjo Tolimųjų Rytų stiliumi. Iki sekmadienio sostinėje vyksiančios „Japoniškos atostogos“ kvies pažinti šią šalį keliaujant Vilniaus gatvėmis – vyks japoniškų kovos menų treniruotės, kaligrafijos ir ikebanų dirbtuvės, ekskursijos po Vilniaus japoniškus sodus ir daugelis kitų veiklų, skelbia sostinės savivaldybė.
 
Šeštadienį vienu iš renginių centru taps Rotušės aikštė. Vidurdienį čia bus rodomas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas animacinis filmas vaikams „Mano mažoji sesutė Mirai“. Vėliau prasidės tradicinis japoniškas Mikoshi paradas, aikštėje rinksis šioje šalyje populiarūs Cosplay personažai, o vakarop prasidės japoniški šokiai „Bon Odori“.
 
Šeštadienio vakaro programoje karaliaus japoniška muzika ir kinas. Rotušės aikštėje startuos japonų džiazo grupės „Ye Ye“ koncerto transliacija. Po valandos džiazo muzikantus ekrane pakeis elektroninės muzikos grupė „Sawa Angstrom“ – bus rodomas vos penktadienį Kiote vykusio šios grupės koncerto įrašas. Vakarą užbaigs kinas: animacinis filmas suaugusiems „Raudonas vėžlys“, garsusis „Auksinę palmės šakelę“ laimėjęs kino filmas „Vagiliautojai“.
 
Šeštadienį ir sekmadienį tęsis kultūrinė programa K. Sirvydo skvere. Šeštadienį čia bus galima daugiau sužinoti apie kimono, japonišką maistą, festivalius ir netgi išmanumu garsėjančius japoniškus tualetus. Taip pat bus galima išgirsti Sugiharos istoriją, dalyvauti viktorinoje ir netgi pradėti mokytis japonų kalbą.
 
Sekmadienį K. Sirvydo skvere karaliaus japoniška estetika ir kovos menai. Vyks ikebanų kūrimo dirbtuvės, pokalbis apie japoniškų medelių bonsų formavimą. Meistriškumą demonstruos tradicinių japoniškų kovos menų – dziudo, aikido ir kendo (kovos su kardais) kovotojai.
 
Šį savaitgalį neabejotinai verta aplankyti abu Vilniuje įsikūrusius botanikos sodus, teigiama savivaldybės pranešime. Kairėnų botanikos sodo Japoniškame sode vyks ekskursija ir Vilniaus kino biuro organizuojamas renginys „Kas liko už kadro: kino filmas „Tokijo teismas“ ir Vilnius“. Japonų kultūros namai pakvies į miesto centre įkurtą japonišką sodą Sei Shin, kuriame bus galima mokytis kaligrafijos ir paragauti „Matcha“ arbatos.
„Japoniškos atostogos. Sauliaus Žiūros nuotr.
 
Kazio Varnelio namuose-muziejuje bus galima susipažinti su bene gausiausia orientalistikos kolekcija Lietuvoje, o švč. Mergelės Ramintojos bažnyčioje – apžiūrėti festivalio „NowJapan“ organizuojamas japonų menininkų Kazuki Takakura, Yuko Shimizu bei lietuvio Kęstučio Ptakausko bonsų parodas. Visą savaitgalį mieste vyks specialiai sukurtos ekskursijos, atskleidžiančios Vilniaus sąsajas su Japonija, ir tradicija tapę orientavimosi žaidimai.
 
„Japoniškos atostogos“ – paskutinė, septintoji Vilniaus miesto savivaldybės ir „Go Vilnius“ kampanijos „Atostogos Vilniuje“ stotelė, skelbia savivaldybė. Ši kampanija pakvietė Lietuvos gyventojus per vasarą apkeliauti pasaulį. Kas antrą savaitgalį Vilnius virsdavo vis kita šalimi. Egzotiškų atostogų nuotaiką mieste kūrė septynių keliautojų itin pamėgtų šalių kultūros – Italija, Indija, JAV, Prancūzija, Ispanija, Vokietija ir Japonija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.29; 17:10

Smarkių liūčių sukelti potvyniai Japonijos vakaruose pražudė mažiausiai 14 gyventojų. Kumoje Kumamoto regione vandeniui užliejus slaugos namus, rasta 14 negyvų žmonių, šeštadienį žurnalistams sakė regiono gubernatorius Ikuo Kabashima. Žinybos paragino daugiau kaip 200 000 gyventojų palikti savo namus ir evakuotis į saugias vietas.
 
Smarkios liūtys Kumamoto ir Kagošimos regione Kiūšiū saloje sukėlė potvynius ir žemių nuošliaužas. Anot pranešimų, ištvinęs vanduo nunešė kelis tiltus.
 
Japonijos meteorologijos tarnyba pradžioje paskelbė aukščiausią perspėjimo apie pavojų laipsnį, tačiau vėliau jį sumažino. Nepaisant to, vyriausybės vadovas Shinzo Abė paragino gyventojus būti labai atsargius. Be to, jis nurodė kariuomenei skirti 10 000 karių gelbėjimo darbams.
 
Slaugos namuose Kumoje, visuomeninio transliuotojo NHK duomenimis, buvo 60-70 žmonių, kai šeštadienio rytą iki antro aukšto pakilo iš krantų išsiliejusios netoliese esančios upės vanduo. Dar trims gyventojams nustatytas kūno atšalimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.05; 20:00

Japonija negali toliau diegti brangios JAV raketų gynybos sistemos „Aegis Ashore“, pareiškė šalies premjeras Shinzo Abe, paremdamas sprendimą sustabdyti prieštaringai vertinamos sistemos dislokavimą.
 
Pirmadienį netikėtai Japonijos gynybos ministras Taro Kono pareiškė, kad „Aegis Ashore“ sistemos dislokavimas bus sustabdytas dėl padidėjusių išlaidų.
 
„Aegis Ashore“ dislokavimo programa Japonijai per 30 metų turėjo kainuoti 4,2 mlrd. dolerių, tačiau dabar programa gali būti visai nutraukta.
 
Vyriausybė anksčiau gyventojams žadėjo, kad numuštų raketų dalys nenukris ant gyvenamųjų kvartalų, netoli kurių yra dislokuotos „Aegis Ashore“ sistemos. Tačiau T. Kono pažymėjo, kad tokiam pažadui įvykdyti reikėtų brangių sistemos patobulinimų.
 
„Kadangi pasikeitė padėtis, kurią mes paaiškinome vietos gyventojams, negalime judėti toliau. Toks mūsų sprendimas“, – žurnalistams sakė Sh. Abe.
 
Tačiau, pabrėžė premjeras, Vyriausybė yra pasirengusi svarstyti alternatyvas.
 
„Mūsų šalies gynyboje negali būti skylės. Norime surengti diskusijas dėl būtiniausių priemonių“, – teigė Sh. Abe.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 07:00

Naujų koronaviruso atvejų skaičiaus didėjimas Tokijuje kelia antrosios infekcijų bangos baimę. Japonų televizijos stotis NHK pirmadienį pranešė, kad kasdien registruojamų naujų infekcijų padaugėjo iki 48 – antrą dieną iš eilės viršijama 40 riba. Prieš parą pranešta apie 47 naujas infekcijas.
 
Tokijo problemine zona įvardijamas naktinių linksmybių kvartalas Šinjuku.
 
Japonija gegužės pabaigoje atšaukė visoje šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį. Jos metu gyventojai buvo raginami kiek įmanoma likti namuose. Tokie judėjimo ribojimai kaip Europoje, Japonijoje teisiniu požiūriu neįmanomi.
 
Dėl globalios pandemijos į kitus metus nukeltos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Kremliaus bokštai

Ukrainos sociologinės tarnybos Ukrainos barometras direktorius Viktoras Neboženko gegužės 19 d. FB parašė (vertimas iš rusų kalbos):

2020 M. GEGUŽĖS 15 D. – JUODA DIENA KREMLIUI

2020 m. gegužės 15 d. Vladimiro Putino laukė blogos žinios. Maža, kad Putiną išgąsdino koronaviruso epidemija, kad jis dar ir rimtai susirūpinęs naftos krize ir prasidėjusia Didžiąja pasauline depresija. Tačiau bėda neateina viena. Ir ji dar didesnė – būtent gegužės 15 d. tuo pačiu metu du buvę sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą, Japonija ir Vokietija, pateikė jam nemalonių naujienų, staigmenų su didelėmis geopolitinėmis pasekmėmis Kremliui. Šią nelemtą dieną Putino laukė ypač nemalonus aplinkybių sutapimas arba didelis atsitiktinumas.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

2020 m. gegužės 15 d. Japonijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė, kad Japonija išplėtė savo suverenitetą Pietų Kurilų saloms, kurios buvo užgrobtos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo šio momento Tokijas šias salas atvirai laiko Rusijos okupuotomis. Dabar Japonija, kaip ir Ukraina, reikalaus atiduoti okupuotas savo teritorijas. Atitinkamai, – Kurilus ir Krymą-Donbasą.

2020 m. gegužės 15 d. Vokietija oficialiai paskelbė Rusijai, kad atsisako kovos dėl „Nord Stream-2“ likimo remdamasi Federalinės tinklų agentūros sprendimu ir atnaujintos ES dujų direktyvos normomis. Dabar Kremliui bent kurį laiką teks atsisveikinti su planais atsisakyti Ukrainos dujų transportavimo sistemų panaudojimo, ir Putinas praranda galingą šantažo Kijevui svirtį.

2020.05.20; 15:00

Japonijos gynybos ministerija ketina parengti karo lakūnams instrukcijas, kaip jie turėtų elgtis sutikę neatpažintą skraidantį objektą (NSO). Tai antradienį per spaudos konferenciją Tokijuje pranešė žinybos vadovas Taras Konas.
 
„Reikia tiksliai apibrėžti veiksmų tvarką tam atvejui, jeigu savigynos pajėgų pilotai staiga susitiktų su NSO“, – sakė ministras. Anot T. Kono, tokių objektų filmavimo ir raportų apie panašius incidentus padavimo tvarka bus nustatyta surengus karinių oro pajėgų vadovybės konsultacijas. „Beje, jeigu atvirai, – pridūrė Japonijos gynybos ministras, – tai aš pats netikiu NSO egzistavimu“.
 
Pirmadienį JAV gynybos departamentas oficialiai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti „oro reiškiniai“, apibūdinami kaip „neatpažinti“. Kadrus nufilmavo Amerikos karo lėktuvų įgulos 2004 ir 2015 metais. Kaip pažymi Pentagonas, visi trys įrašai jau anksčiau tapo prieinami dėl nesankcionuotos jų publikacijos 2007 ir 2017 metais. JAV karinės jūrų pajėgos anksčiau taip pat pripažino jų autentiškumą.
 
2017 metų pabaigoje buvo sužinota, kad anksčiau Pentagone veikė įslaptinta duomenų apie „anomalias aerokosmines grėsmes“ rinkimo ir analizavimo programa. 2007-2012 metais jai buvo skirti 22 milijonai dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 10:00

Iki kitų metų atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės bus visiškai atšauktos, jei koronaviruso pandemija iki to laiko nebus suvaldyta, pareiškė olimpinių žaidynių organizacinio komiteto valdybos pirmininkas Yoshiro Mori.
 
Dėl pandemijos 2020-ųjų vasaros olimpinės žaidynės jau buvo atidėtos ir turėtų prasidėti 2021 m. liepos 23 d., tačiau, Y. Mori teigimu, dar kartą atidėti žaidynių neįmanoma.
 
Interviu Japonijos dienraščiui „Nikkan Sports“, Y. Mori į klausimą, ar olimpinės žaidynės gali būti atidėtos iki 2022-ųjų, jei koronaviruso pandemija kels grėsmę ir kitąmet, atsakė kategoriškai: „Ne.“
 
„Tokiu atveju, jos bus atšauktos“, – teigė Y. Mori.
 
Pareigūno teigimu, olimpinės žaidynės anksčiau buvo atšauktos tik dėl pasaulinių karų, o kova su koronaviruso yra „kova su nematomu priešu“.
 
Jei viruso plitimas bus sėkmingai suvaldytas, „mes ramiai surengsime olimpines žaidynes kitą vasarą“, pridūrė jis.
 
„Žmonija to tikisi“, – sakė Tokijo olimpiados organizatorius.
 
Spaudžiami sportininkų ir sporto asociacijų, Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai ir Tarptautinis olimpinis komitetas kovą sutarė atidėti olimpines žaidynes metams.
 
Japonijos pareigūnai tvirtino, kad atidėtos olimpinės žaidynes bus galimybė parodyti pasaulio triumfą kovoje su koronavirusu, tačiau pastaruoju metu kilo nerimas, kad vienerių metų tam gali neužtekti.
 
Antradienį Japonijos medicinos asociacijos vadovas Yoshitake Yokokura perspėjo, kad kitąmet surengti olimpines žaidynes bus „neįtikėtinai sudėtinga“, jei iki to laiko nebus išrasta vakcina nuo koronaviruso.
 
„Nesakyčiau, kad jos neturėtų būti rengiamos, tačiau tai būtų neįtikėtinai sudėtinga“, – žurnalistams sakė Y. Yokokura.
 
Praeitą savaitę vienas Japonijos medicinos ekspertas, kritikavęs šalies reakciją į koronaviruso protrūkį, sakė „labai pesimistiškai“ vertinantis galimybes kitąmet surengti olimpines žaidynes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 00:30

Japonijos premjeras Sh Abe su žmona Akie Tokijo Hanedos oro uoste. EPA – ELTA nuotr.

Visi Japonijoje gyvenantys asmenys dėl koronaviruso krizės sulauks tiesioginių vyriausybės išmokų. Premjeras Shinzo Abė penktadienį paskelbė, kad visi šalies gyventojai – Japonijos piliečiai, o taip pat užsieniečiai – gaus po 100 000 jenų (850 eurų).
 
Ši parama yra daugiau kaip 900 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo paketo dalis. Tikimasi, kad ji prisidės prie ekonomikos atsigavimo. Sh. Abė šią priemonę pristatė spaudos konferencijoje, kurioje oficialiai paskelbė apie nepaprastosios padėties išplėtimą visose šalies provincijose.
 
Prieš tai vyriausybė planavo, kad 300 000 jenų valstybės finansinės injekcijos sulauks tik tie namų ūkiai, kurių pajamos dėl pandemijos sumažėjo.
 
Japonijos ekonomika jau prieš pandemiją judėjo krizės link. Įvedus ribojimus kovoje su virusu, taip pat atidėjus olimpines žaidynes, prognozuojamas tolesnis ekonominės padėties blogėjimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.18; 08:00

Japonijos parlamentarai. EPA-ELTA nuotr.

Japonijos valdančiosios ir opozicinės partijos antradienį susitarė 20 proc. sumažinti abejų parlamento rūmų deputatų algas solidarizuojantis su šalies gyventojais, kurių pajamos mažėja dėl naujojo koronaviruso plitimo. Ši priemonė galios metus, praneša naujienų agentūra „Kyodo“.
Po partijų konsultacijų atitinkamas įstatymo projektas bus operatyviai pateiktas tvirtinti parlamentui.
 
Parlamentarai kas mėnesį gauna po 1 mln. 294 tūkst. jenų (10,98 tūkst. eurų). Lėšos, sutaupytos sumažinus jų algas, bus skirtos kompensacijoms ir išmokoms šalies gyventojams, patiriantiems nuostolių dėl įvairių apribojimų, susijusių su infekcijos plitimu. Japonijoje analogiškų priemonių jau buvo imtasi 2011 metais, kai Honšiū salos šiaurės rytai smarkiai nukentėjo nuo cunamio ir avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje.
 
Tokijuje ir dar šešiose šalies prefektūrose nuo balandžio 8 d. galioja nepaprastosios padėties režimas. Šioje zonoje uždaryta daugelis pramogų centrų, barų, kitų žmonių susitelkimo vietų. Jų sąrašus nustato prefektūrų gubernatoriai, ir nepaprastosios padėties sąlygos skiriasi priklausomai nuo regiono. Valdžia primygtinai ragina gyventojus neiti iš namų be didelės būtinybės, bet leidimų sistema ir kiti griežti apribojimai kol kas neįvedami.
 
Japonijoje iki šiol patvirtinti daugiau kaip 8,4 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant 712 lainerio „Diamond Princess“ keleivių ir įgulos narių. 158 infekuotieji mirė.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė beveik 2 milijonai žmonių, apie 120 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.14; 13:01

Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė pirmą kartą užsiminė apie vasaros olimpinių žaidynių atidėjimą dėl koronakrizės. Parlamente Tokijuje jis pareiškė, kad to reikėtų tikėtis. Tačiau Sh. Abė pabrėžė, kad apie žaidynių atšaukimą negali būti kalbos.
 
„Sunku surengti žaidynes šiomis aplinkybėmis, mes turime spręsti dėl atidėjimo, nes atletų sveikata yra didžiausias prioritetas“, – kalbėjo Sh. Abė. Tačiau galutinį sprendimą esą turi priimti Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC).
 
IOC ketina per keturias savaites apsispręsti dėl galimo Tokijo olimpinių žaidynių atidėjimo. Komitetas šį terminą nustatė sekmadienį po vykdomojo komiteto telefoninės konferencijos, tačiau kartu atmetė galimybę visiškai atšaukti sporto renginį.
 
Svarstoma, kad liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis turinčios vykti vasaros olimpinės žaidynės galėtų būtu nukeltos į rudenį, į 2021 metų vasarą ar net į 2022-uosius. Labiausiai tikėtinas žaidynių atidėjimas metams.
 
Olimpinių žaidynių atidėjimas būtų istorinis sprendimas. Tuo tarpu jų atšaukimo praeityje jau būta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
 
Nors Japonija gerai susidorojo su virusu, tačiau pandemija pasaulio mastu plinta vis labiau. Todėl organizuoti sporto renginį su 11 000 atletų, tūkstančiais žiūrovų, aptarnaujančio personalo ir žurnalistų, anot stebėtojų, būtų neatsakinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:00

Japonijoje 2019 metais savižudybių skaičius sumažėjo iki rekordinių žemumų, penktadienį paskelbė šalies vyriausybė.
 
127 mln. gyventojų turinčioje Japonijoje savižudybių rodikliai yra vieni aukščiausių pasaulyje. Remiantis preliminariais Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtais duomenimis, 2019 metais šalyje nusižudė 19 959 žmonės, tai – 4,2 proc. sumažėjimas. 70 proc. jų buvo vyrai.
 
Galutiniai praėjusių metų duomenys bus paskelbti kovą, ir skaičiai, tikėtina, bus šiek tiek didesni, nes policija dar turi patvirtinti, ar paskutiniais praėjusių metų mėnesiais užregistruotos mirtys įvyko dėl savižudybės. Tačiau pareigūnai teigia, kad galutinis skaičius vis tiek turi išlikti rekordiškai žemas.
 
Kaip nurodo agentūra „Reuters“, pernai Japonijoje savižudybių skaičius buvo mažiausias per daugiau kaip 40 metų. 2019-aisiais pirmą kartą nuo 1978 metų, kai Japonijoje pradėti rinkti tokie duomenys, užfiksuota mažiau nei 20 tūkst. savižudybių.
 
Savižudybių skaičius šalyje aukštumas pasiekė 2003 metais – šalyje nusižudė 34 427 žmonės, o 2004-2011 savižudybių skaičius per metus vis dar buvo didesnis nei 30 tūkst., tačiau nuo 2011-ųjų pradėjo mažėti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 03:00

Japonijos premjeras Shinzo Abe ketvirtadienį pristatė 13 trln. jenų (apie 108 mlrd. eurų) investicijų priemones, kurios padės trečiai didžiausiai pasaulio ekonomikai atsigauti po neseniai ištikusių gamtos stichijų.
 
Investicijų paketu taip pat siekiama padėti šalies gyventojams ištverti praeitą mėnesį padidintus mokesčius ir išgyventi galimą ekonomikos nuosmukį po 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių bumo.
 
„Įgyvendinsime ryžtingas fiskalinės politikos priemones, kurių dydis siekia 13 trln jenų. Parengėme galingą priemonių paketą“, – paskelbė premjeras Sh. Abe.
 
Visuomeninio transliuotojo NHK ir kitų žiniasklaidos priemonių duomenimis, šį paketą vėliau ketvirtadienį Vyriausybė priims per posėdį, o iš viso investicijos sieks 26 trln. jenų – dar 13 trilijonų prisidės privatus sektorius.
 
Pagal planą, vyriausybė skirs apie 6 trln. jenų viešosioms investicijoms po keleto gamtos katastrofų – įskaitant keliasdešimt žmonių pražudžiusį taifūną Hagibis – kurios padarė didžiulės žalos šalies infrastruktūrai.
 
Japonijos ekonomika šiemet augo, daugiausia dėl kylančios paklausos prieš kitąmet liepą vyksiančias olimpines žaidynes. Kai kurie analitikai įspėja, kad Japonijos ekonomika smuks po šio didžiulio sporto renginio.
 
Paketu taip pat siekiama sumažinti poveikį, kurį gyventojai patiria dėl vartojimo mokesčio padidinimo nuo 8 iki 10 proc. Taip pat bus padedama šalies įmonėms pasirengti galimai pasaulinei ekonomikos krizei dėl JAV–Kinijos prekybos ginčų.
 
Tokijo akcijų indeksai šoktelėjo po šių naujienų.
 
„Ypač dėl šio paketo naudos gaus paveiktų įmonių, pavyzdžiui, statybos sektoriuje, akcijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė „IwaiCosmo Securities“ brokeris Toshikazu Horiuchi.
 
Savo ruožtu Japonijos tyrimų instituto ekonomistas Yusuke Shimoda įspėjo, kad šio paketo poveikis gali būti ribotas.
 
„Paketas padės su infrastruktūra susijusioms įmonės, bet mažai tikėtina, kad padės iš esmės reformuoti lėtai augančią šalies ekonomiką“, – sakė Y. Shimoda.
 
Vyriausybė taip pat ketina skatinti žemės ūkio produkcijos eksportą, kitąmet įsigaliojant dvišaliam JAV ir Japonijos prekybos susitarimui, skelbė „Kyodo News“.
 
Be to, Japonijos valdžia taip pat padės vidutinio amžiaus žmonėms, kuriems dėl ekonomikos sulėtėjimo nepavyksta susirasti darbo, įsilieti į darbo rinką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 11:15

Reda Budvilaitienė

Egzotiškoji Japonija turi daugybę tik jai būdingų bruožų, galinčių įkvėpti ir žavėti. Vienas jų – tai fenomenali šios šalies kultūra ir greta jos sekanti mada. Jei lankysite šią rytų stebuklu vadinamą valstybę ir jums nusišypsos sėkmė bent akies krašteliu pamatyti vietinių šventę arba, dar geriau, – joje dalyvauti, įspūdį neabejotinai paliks ne tik tradicijos, bet ir aprangos kodas.
 
Šventės, kuriose sutiksite išskirtiniu kostiumu pasipuošusius vietinius
 
Tarp labiausiai Japonijoje švenčiamų dienų galima išskirti kelias reikšmingas progas: „Shogatu“ arba Naujieji metai, „Setsubun“ arba Metų laikų kaitos šventė, Valstybės įkūrimo bei Imperatoriaus gimtadienis ir Gyvenimo brandos šventė. Visas jas vienija ne tik noras smagiai praleisti laiką, bet ir deramai pasipuošti. Nustebsite, tačiau šių švenčių metu vis dar įprasta atiduoti duoklę tradicijoms ir dėvėti tautinius kostiumus.
 
Japonijoje ši garbė atitenka kultūros simboliu tituluojamam kimono. Chalatą tūlam europiečiui menantis apdaras šalyje vis dar užima itin svarbią reikšmę. Suvystydami save į įvairiausiais raštais nusagstytą audinį, kurį puošia krentančios ilgos rankovės, o liemenį suveržia platus, įspūdingas diržas, vadinamas Obi, moterys ir vyrai (taip, kimono dėvi ir vyrai!) itin stipriai išreiškia dėmesį ir atsidavimą šalies papročiams.
 
Tradicinės apeigos, festivaliai, universiteto baigimas, vestuvės ar laidotuvės – tai taip pat tos progos, kurios vietiniams sufleruoja, jog laikas traukti kimono. Tiesa, šiais laikais galima sutikti įvairiausių šio rūbo interpretacijų, skirtingų audinių ir pasiuvimo technikų, tačiau klasikiniai kimono dažnai vis dar perduodami iš kartos į kartą, o puoštis jais ypatingomis dienomis – tai tarsi dar viena atskira šventė.
 
Rūbo specifika, išduodanti asmenines paslaptis
 
Kaip pasakoja tekančios saulės šalį lankiusi mados namų „Reda Couture“ įkūrėja ir dizainerė Reda Budvilaitienė, viešnagės Japonijoje metu ji nesyk matė skirtingus kimono vilkinčias vietines.
 
„Šis rūbas tarsi kalba – matant jį vilkintį žmogų, supranti, kad jis mini šį tą ypatingo, kad jam šiandien šventė. Kimono savaime yra atskiras mokslas ir filosofija. Šiai dienai jų galima sutikti nuo itin prašmatnių iki paprastesnių, skirtų kasdienai. Kimono apdarui didelę reikšmę turi ir jį puošiantys ornamentai, raštai, spalvos ir kitos detalės, be to, didelis vaidmuo atitenka diržui Obi. Dažnai moterys, norėdamos atsinaujinti, prie to paties kimono derina vis naują Obi, kuris savaime sukuria kitokį įvaizdį. Čia panašu į europietes, kurios prie suknelių derina naujus aksesuarus, o Japonijoje šią misiją atlieka išskirtinis juosmens diržas“.
Tradicinis japonų drabužis – kimono
 
R. Budvilaitienė pasakoja, jog, pavyzdžiui, laidotuvių dieną svečias puošiasi santūriu, juodos spalvos kimono, o šalia derinami karoliukai – rožinis. Vestuvių dieną, anot drabužių kūrėjos, tradicijas išpažįstančios jaunosios renkasi reifuku – kimono su ilgu, kone žemę siekiančiu šleifu ir specifinės formos baltą galvos apdangalą cuno-kakusi. Istorija byloja, jog pastarasis turi slėpti būsimosios žmonos „pavydo ragus“, kurių nedera matyti nei jaunikiui, nei jo giminaičiams. Kita subtilybė, kurią išskiria R. Budvilaitienė, tai kimono rankovės – šventės metu pamatę nukarusiomis rankovėmis kimono pasipuošusią merginą turėtumėte žinoti, jog ji netekėjusi, o štai ištekėjusių japonių kimono rankovės būna įprasto ilgio.
 
Ne visi tradiciniai rūbai – kimono
 
Lankantis Japonijoje, galima sutikti daugybę moterų, pasipuošusių tradiciniais rūbais. Tačiau dizainerė R. Budvilaitienė sako, kad ne visi į kimono menantys rūbai iš tiesų yra vadinami kimono, tačiau tik kultūrą gerai išmanantis žmogus gali atskirti esmines detales.
 
Japonų būgnininkai Vilniuje.. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pavyzdžiui, arbatos ceremonijos ar vietinio vakarėlio metu, japonė gali puoštis Iro-muji kostiumu, kurio išskirtinis bruožas yra minimalistinis dizainas. Paprastai jis būna vienos, blyškios spalvos, jį juosia platus diržas. Tolimų ir ne itin artimų giminaičių vestuvėse japonės linkusios rengtis Houmongi – pusiau oficialų kostiumą. Pastarojo rankovės yra kiek trumpesnės, o raštų gausa paprastai būna ryškesnė rūbo apatinėje dalyje.
 
Be to, japonės mėgsta savąjį kimono papuošti ant viršaus velkantis Haori – ilgesnio siuvimo sujuosiamą švarką su plačiomis rankovėmis. Nors šis švarkas pimiausiai buvo skirtas puoštis švenčių metu, šiandien ne tik Japonijoje, bet ir Vakarų kultūroje galima sutikti daugybę Haori interpretacijų, derinamų su šiuolaikinėmis suknelėmis, palaidinėmis, kelnėmis ir kitais rūbais.
 
Informacijos šaltinis – Reda Budvilaitienė, Mados namų „Reda Couture“ įkūrėja ir dizainerė
 
2019.11.24; 05:00
 

Smarkias liūtis atnešęs taifūnas smogė regionui netoli Japonijos sostinės Tokijo. Meteorologijos tarnybos duomenimis, Faxai vėjo stiprumas siekė daugiau kaip 200 km/h, stichija smarkiai sutrikdė transporto judėjimą.
 
Beveik 290 000 namų ūkių regione liko be elektros energijos. Meteorologai perspėjo dėl smarkių vėjo gūsių, potvynių ir žemių nuošliaužų.
 
Čibos ir Kanagavos prefektūrose 5 000 gyventojų buvo priversti palikti savo namus, pranešė stotis NHK. Dar 390 000 žmonių regione rekomenduota tai padaryti. Į pietvakarius nuo Tokijo esančioje Šidzuokos prefektūroje apgadinta 10 pastatų.
 
Faxai gali sukelti chaosą ir rytinio piko metu. Buvo uždaryti keli geležinkelio ruožai į Tokiją. Kai kuriomis linijomis traukiniai važiavo sumažintu greičiu. Atšaukta per šimtas skrydžių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 09:10

Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis susitiko su Japonijos bioindustrijų asociacijos prezidentu Osamu Nagayama.

Per susitikimą pirmiausia pabrėžta, kad Japonija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių Azijoje: nuo 2010 m. prekyba tarp šalių išaugo daugiau kaip 10 kartų (nuo 355,2 mln. eurų 2018 metais iki  38,82 mln. eurų 2010 metais).

Be to, šias valstybes sieja panašus požiūris į vertybes ir globalių problemų sprendimą. Tęsiami per prieš metus vykusį premjero Sauliaus Skvernelio vizitą Japonijoje ir istorinį Japonijos Ministro Pirmininko Šinzo Abės vizitą Lietuvoje 2018 m., pradėti darbai. Tikimasi, kad šiemet įsigaliojęs ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPA) padės dar labiau išplėtoti dvišalę prekybą ir atneš naudos tiek Lietuvos, tiek Japonijos gamintojams ir vartotojams.

Didelis dėmesys skirtas Lietuvos ir Japonijos partnerystės plėtrai mokslo srityje. Pasak D. Matulionio, Japonija tapo viena pagrindinių Lietuvos partnerių pasaulyje mokslo, technologijų ir inovacijų srityje.

„Ir toliau sieksime glaudaus bendradarbiavimo, skatinant bendras iniciatyvas, kurios prisidėtų prie spartesnės mokslo ir technologijų raidos, aktyvesnio bendradarbiavimo tarp industrijų, siekiant spręsti aktualiausius visuomenės senėjimo ir žmonių gerovės iššūkius“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.

Vicekancleris D. Matulionis taip pat padėkojo už bendradarbiavimą keičiantis delegacijomis gyvybės mokslų konferencijose „BioJapan“ Japonijoje ir „Life Sciences Baltics“ Vilniuje. Svečias ir asociacijos nariai pakviesti atvykti į „Life Sciences Baltics 2020“ forumą, kuris vyks kitų metų rugsėjo 30 – spalio 1 d. Vilniuje. Neabejojama, kad dalyvavimas „BioJapan“ ir „Life Sciences Baltics“ parodose prisideda prie glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo gyvybės mokslų srityje.

Lietuvos gyvybės mokslo sektorius kasmet išauga beveik po 19 proc., ypatingas dėmesys skiriamas biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų gamybai ir tyrimams. Daugelis Lietuvoje sukurtų produktų skirti tarptautinėms rinkoms, 90 proc. visų gyvybės mokslų produktų ir paslaugų eksportuojama į visą pasaulį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.09.03; 10:13

 

Ketvirtadienio rytą galinga atogrąžų audra smogė Japonijai – dėl itin smarkių vėjų ir liūčių buvo sužeista mažiausiai 14 žmonių. Šalyje taip pat paskelbti nuošliaužų ir potvynių pavojai, kai kur gyventojai jau traukiasi iš audros labiausiai paveiktų vietų.
 
Smarki atogrąžų audra Krosa – vienu balu silpnesnė už taifūną – lėtai keliavo per Japonijos pietvakarius, kartu atnešdama vėją, kurio gūsiai siekė 40 m/s greitį.
 
Televizijoje rodomi dramatiški reportažai apie smarkaus vėjo raunamus medžius, lūžtančius žibintus ir besisukančias apžvalgos rato kabinas.
Tuo tarpu netoli jūros didžiulės bangos pasiekė pakrantę ir užliejo 10 m aukščio švyturį, o tvinstančios upės užsėmė šalia esančius kelius.
 
Japonijos valdžia išleido rekomendaciją 580 tūkst. gyventojų audros kelyje evakuotis, tačiau toli gražu ne visi japonai nusprendė klausyti rekomendacijos.
 
Japonijos visuomeninis transliuotojas ir vietos tarnybos pranešė, kad mažiausiai 14 žmonių buvo lengvai sužeisti, o į šeštą dešimtį įkopęs vyriškis susilaužė koją.
 
„Vis dar turime liūčių su pertraukomis. Būsime budrūs, nes vakare prognozuojama dar lietaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė katastrofų suvaldymo pareigūnas pietvakarinėje Tokušimos provincijoje Takayoshi Sugimoto.
 
Nacionalinė katastrofų suvaldymo tarnyba taip pat paskelbė, kad trečiadienį dėl pakilusio vandens lygio vienoje upėje šalia esančiame slėnyje įstrigo 18 žmonių grupė, tarp jų buvo ir vaikų. Jie visi buvo išgelbėti ketvirtadienio rytą.
 
Audra taip pat sukėlė chaosą keliautojams – Vakarų Japonijoje buvo atšaukta per 720 skrydžių, o greitųjų traukinių reisai buvo sustabdyti.
 
Krosa gerokai susilpnėjo, palyginti su praeita savaite, tačiau audros akis vis dar yra labai didelė, o tai reiškia, kad liūtys greitai nesibaigs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 10:16

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pirmoji ponia Melania Trump penktadienį turi išvykti valstybinio vizito į Japoniją, kuris vyks gegužės 25-28 dienomis.
 
JAV vadovas D. Trumpas bus pirmasis užsienio lyderis, atvykęs į Japoniją su valstybiniu vizitu po to, kai į sostą įžengė naujasis imperatorius Naruhitas.
 
Naujojo imperatoriaus Naruhito tėvas Akihitas tapo pirmuoju nuo 1817 metų savo noru sosto atsisakiusiu imperatoriumi Japonijoje. Leidimas atsistatydinti 85 metų amžiaus Akihitui duotas po to, kai jis pareiškė, kad dėl amžiaus ir prastėjančios sveikatos nebegali vykdyti savo pareigų.
 
Į sostą įžengus Naruhitui, prasidėjo nauja era. Naujojo Japonijos imperatoriaus valdymo era vadinasi Reiva. Akihito valdymo era vadinosi Heisei, ji prasidėjo 1989 metais.
 
Baltieji rūmai teigė, kad vizitas rengiamas „istoriniu metu Japonijoje“ ir demonstruoja, kad draugystė tarp Japonijos ir JAV niekada nebuvo stipresnė.
 
Vizito Japonijoje metu po susitikimo su naujuoju imperatoriumi D. Trumpas susitiks su ministru pirmininku Shinzu Abe. Prezidentas taip pat svarstė galimybę stebėti sumo imtynininkų kovas ir apžiūrėti „Izumo“ klasės eskadrinį minininką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.24; 00:02

Japonijos imperatorius Akihitas. EPA-ELTA nuotr.
Japonijos imperatorius Akihitas per istorinę ceremoniją sostinėje Tokijuje oficialiai atsižadėjo sosto ir paskutinį kartą kreipėsi viešai kaip imperatorius, informuoja BBC.

Paskutinėje savo kalboje Akihitas sakė linkintis „Japonijai ir pasauliui taikos ir klestėjimo“. „Esu labai dėkingas žmonėms, kurie priėmė mane kaip simbolį ir palaikė mane“, – sakė imperatorius.

„Iš visos širdies viliuosi, kad Reivos era bus taiki ir produktyvi, ir aš meldžiuosi už mūsų šalies ir pasaulio žmonių gerovę ir laimę“, – pridūrė Akihitas.

Tai pirmasis Japonijos imperatoriaus atsistatydinimas per daugiau kaip 200 metų. Akihitas tampa pirmuoju nuo 1817 metų savo noru sosto atsisakiusiu imperatoriumi.

Leidimas atsistatydinti 85 metų amžiaus imperatoriui Akihitui duotas po to, kai jis pareiškė, kad dėl amžiaus ir prastėjančios sveikatos nebegali vykdyti savo pareigų. 

Trečiadienį į sostą įžengs sosto įpėdinis princas Naruhitas ir prasidės nauja era. Naujojo Japonijos imperatoriaus valdymo era vadinsis Reiva. Princas Naruhitas taps 126-uoju Japonijos imperatoriumi. Akihito valdymo era vadinosi Heisei, ji prasidėjo 1989 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 12:00

Japonija pirmadienį su gėlėmis, tyliomis maldomis ir ašaromis paminėjo aštuntąsias pražūtingo žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės katastrofos metines.

Dėl šių nelaimių buvo nuniokota šiaurės rytinė šalies pakrantė, o 18 500 žmonių žuvo arba dingo.

Japonijos premjeras Shinzas Abė, įstatymų leidėjai ir šeimos nariai, kurie nelaimės metu prarado brangius žmones, 7.46 val. Lietuvos laiku nulenkė galvas maldai ceremonijoje Tokijuje. 

„Liūdime, galvodami apie šeimos narius, gimines ir draugus praradusių žmonių kančias“, – sakė. Sh. Abė.

Praėjus aštuoneriems metams po tragedijos, jis pabrėžė, kad rekonstrukcija daro „nuolatinę“ pažangą, bet pažadėjo tęsti vyriausybės paramą dešimtims tūkstančių žmonių, kurių gyvenimo sąlygos vis dar prastos.

Remiantis apklausomis, 72,9 proc. rinkėjų mano, kad Japonijos vyriausybė turėtų sustabdyti savo branduolinių technologijų eksporto politiką, palyginti su 14,7 proc., kurie tokią politiką palaiko.

Irma Baranauskaitė (ELTA)
 
2019.03.11; 15:00