Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) pristatė Lietuvos planus dėl tolesnių santykių su Azijos regiono valstybėmis. Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.
 
Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.
 
„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras.  
 
„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.
 
„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.
 
URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione
 
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.
 
Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje. 
 
Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.
 
„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.
 
Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija
 
Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
 
„Tikimasi ir dvišaliai žymiai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.
 
„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.
 
E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis. 
 
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.01; 00:05

Japonija mini 10-ąsias Fukušimos katastrofos metines. EPA-ELTA nuotr.

Japonija ketvirtadienį mini 10-ąsias žemės drebėjimo ir cunamio katastrofos metines.
 
14.46 val. vietos laiku (6.46 val. Vidurio Europos laiku) žmonės susikaupė tylos minutei. Būtent tuo metu 2011 metų kovo 11-ąją požeminiai smūgiai supurtė Tohoku regioną šalies šiaurės rytuose.
 
Ramiojo vandenyno pakrantėje kilusi milžiniška potvynio banga tada užliejo ištisus miestus ir kaimus, po vandens ir purvo masėmis atsidūrė didžiuliai dirbamos žemės plotai. Cunamis nusinešė 20 000 žmonių gyvybių. Iki šiol 2 500 aukų laikomos dingusiomis be žinios. Tai buvo triguba katastrofa – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinė.
 
Regiono atstatymo darbai dabar pereina į paskutinįjį etapą, sakė Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga per atminimo ceremoniją Tokijo nacionaliniame teatre, kuri dėl pandemijos buvo mažesnė.
 
Iš 470 000 žmonių, kurie dėl trigubos katastrofos buvo priversti palikti savo namus, 41 000 vis dar negali sugrįžti, dauguma jų – iš Fukušimos. Nes vis dar kai kurie rajonai aplink atominės elektrinės griuvėsius dėl didelės radiacijos yra uždara zona.
 
Imperatorius Naruhitas per atminimo ceremoniją Tokijuje sakė, kad jam skauda širdį dėl aukų. Jis paragino kiekvieną pilietį padėti katastrofą išgyvenusiems žmonėmis, kad jie vėl galėtų ramiai gyventi. „Šioje sunkioje situacijoje“ niekas negali būti paliktas likimo valiai, pabrėžė monarchas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.11; 15:33

Japonijoje planuojama paskiepyti pagyvenusius žmones per tris mėnesius. EPA-ELTA nuotr.

Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministerija planuoja per tris mėnesius paskiepyti nuo koronaviruso visus vyresnius kaip 65 metų amžiaus šalies gyventojus.
 
Kaip pranešė pirmadienį naujienų agentūra „Kyodo“, žinyba ketina šiam tikslui naudoti JAV farmacijos kompanijos „Pfizer“ vakciną, kurios saugumas ir efektyvumas Japonijoje vis dar tikrinamas.
 
Manoma, kad pagyvenusių žmonių vakcinacijos procesas prasidės šalyje kovo pabaigoje ir apims maždaug 36 mln. žmonių. Bus skiepijama dviem etapais trijų savaičių intervalu.
 
Praėjusių metų gruodžio 18 d. JAV farmacijos kompanija „Pfizer“ kreipėsi į Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministeriją, prašydama sertifikuoti jos sukurtą vakciną nuo koronaviruso. Jei sprendimas bus teigiamas, „Pfizer“ vakcina taps pirmuoju preparatu nuo koronaviruso, kurį bus leista naudoti Japonijoje.
 
Gruodžio pradžioje Japonijoje buvo priimtas įstatymas dėl nemokamos visų šalies gyventojų vakcinacijos nuo Covid-19.
 
Japonijos vyriausybė tikisi pradėti gyventojų vakcinaciją iki vasario pabaigos. Per pirmąjį etapą ji turėtų aprėpti apie 50 mln. žmonių. Pirmiausia bus paskiepyta apie 4 mln. medicinos ir socialinių darbuotojų, kurie dažniausiai bendrauja su pacientais.
 
Po to bus vakcinuojami vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės, kurių šalyje yra maždaug 36 mln. Vėliau skiepų sulauks 8,2 mln. japonų, sergančių lėtinėmis ligomis. Jiems bus pasiūlyta savarankiškai paduoti prašymus dėl vakcinacijos. Prie pirmiausia skiepijamų gyventojų neketinama priskirti nėščių moterų, kadangi Japonijoje kol kas neturima patvirtintų duomenų, kaip jas veikia vakcinos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:30

Japonų būgnininkai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovas Thomas Bachas pareiškė, jog „šiuo metu nėra jokių priežasčių manyti, kad liepos 23-iąją Tokijo Olimpiniame stadione olimpinės žaidynės nebus atidarytos“.
 
Anot jo, plano B nėra. „Mes norime, kad šios žaidynės būtų saugios ir sėkmingos“, – sakė Th. Bachas interviu japonų naujienų agentūrai „Kyodo“.
 
Dėl smarkiai išaugusio naujų koronaviruso infekcijų skaičiaus Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga praėjusią savaitę išplėtė nepaprastąją padėtį, kuri dabar galioja Tokijo regione ir dar septyniose prefektūrose. Iki vasario 7 dienos taikomas draudimas atvykti į šalį. Naujausios apklausos rodo, kad aiški dauguma japonų yra už olimpinių žaidynių atšaukimą ar atidėjimą dar kartą.
 
Žaidynių organizatoriai ruošiasi renginiui pandemijos sąlygomis. Anot Th. Bacho, gali būti mažinamas žiūrovų skaičius. TOK turi būti „lankstus“ ir daryti viską, kad būtų apsaugotos dalyvių gyvybės. „Saugumas yra prioritetas. Saugumo klausimu tabu negali būti“, – kalbėjo prezidentas.
 
Japonijos premjeras Y. Suga ne kartą patikino, kad nenori atšaukti žaidynių. Žaidynės, anot jo, bus įrodymas, „kad žmonija įveikė koronavirusą“.
 
Vasaros olimpinės žaidynės pernai dėl pandemijos buvo atidėtos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 03:00

Knygos apie samurajus viršelis

Samurajai, ginkluoti mirtį nešančiomis lenktomis katanomis ir masyviais lankais, kūną dengiantys spalvingais lakuotais šarvais, buvo patys tikriausi kariai. Jie, vadovaudamiesi žymiuoju bušido, arba „kario kelio“, kodeksu, garsėjo meistriška kova ir savižudiška narsa.

Naujoje patraukliai išleistoje knygoje „Samurajai“, praturtintoje stulbinamomis meno kūrinių ir fotografijų reprodukcijomis, Stephenas Turnbullas nagrinėja samurajų istoriją, atveria gyvai pulsuojantį ir jaudinantį samurajų pasaulį, atskleidžia visa apiman­čią karių kultūrą, išreikštą tiek per menus ir poeziją, tiek per smurtą. Ji prasideda nuo seniausių laikų, driekiasi per Genpei karą, mongolų įsiveržimus, Tarpusavio karų laikotarpį ir tragiškai baigiasi moderniaisiais laikais 1877 m. Sacumos sukilimu.

S. Turnbullas išgvildena visus samurajų gyvenimo aspektus: nuodugniai aprašo jų namus ir tvirtoves, tikėjimus ir kodeksus, taip pat aptaria jų karinį auklėjimą bei ginkluotę. Išsklaidydamas mitus, gaubiančius šiuos legendinius kovotojus, išsamiai papasakoja žinomiausios karių kultūros istoriją.

Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai, siejami griežto garbės kodekso ir skatinami nuožmaus lojalumo jausmo, is­torijoje išryškėjo kaip vieni didžiausią baimę keliančių ir kartu la­biausiai gerbiamų karių. Tačiau jų gyvenimas buvo ne vien karas.

Knygos autorius Stephenas Richardas Turnbullas visą gyvenimą domisi Japonija, rašo knygas apie karo istoriją ir religijos studijas. Jo sukaupta patirtis buvo panaudota kuriant apdovanojimus pelniusį kompiuterinį strateginį žaidimą „Shogun Total War“, o 2010 m. jis buvo „Universal Pictures“ patarėjas statantgarsųjį istorinį filmą „47 roninai“. 

2021.01.15; 11:00 

Japonija ruošiasi didžiulei pūgai. EPA-ELTA nuotr.

Didelę Japonijos dalį trečiadienį apims šalto oro masė, atnešianti sniegą, pūgą, aukštas bangas ir eismo sutrikimus.
 
Dešimtys skrydžių iš ir į Japonijos jūros pakrančių regionus jau buvo atšaukti, tačiau keliautojų skaičius ir taip, planuojama, per Naujuosius metus sumažės dėl COVID-19 pandemijos.
 
Japonijos meteorologijos agentūros prognozuoja daug sniego, kuris jau trečiadienį pradės kristi šalies šiaurėje, rytuose ir Japonijos jūros pakrantės regionuose.
 
Hokuriku regione prognozuojama, kad per 24 valandas iškris net 80 cm sniego, o rytinėje ir pietrytinėje Japonijos dalyje – iki 50 cm sniego.
Gruodžio viduryje daugiau nei 2 000 automobilių dviem dienoms įstrigo apsnigtame greitkelyje Nigatos prefektūroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 13:20

Japonija iki sausio pabaigos uždraudė užsieniečiams atvykti į šalį, užfiksavus naujosios koronaviruso atmainos atvejų.
 
Japonijoje iki šiol nustatyti aštuoni naujosios koronaviruso atmainos, kuri pirmiausia buvo patvirtinti Jungtinėje Karalystėje (JK), atvejai. Keturi iš jų buvo paguldyti į ligoninę, o kiti keturi saviizoliavosi, teigė Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Japonija praeitą ketvirtadienį įvedė draudimą į šalį atvykti užsieniečiams, kurie neseniai lankėsi JK ir Pietų Afrikos Respublikoje, kur taip pat buvo aptikta nauja koronaviruso atmaina.
 
Japonijoje šiuo metu didėja naujų COVID-19 atvejų skaičius, o šeštadienį jų užregistruota rekordiškai daug – 3 881.
 
Penktadienį premjeras Yoshihide Suga paragino gyventojus ramiai sutikti Naujuosius metus ir taip padėti sustabdyti koronaviruso plitimą.
 
Japonijoje patvirtinta per 220 tūkst. COVID-19 atvejų ir apie 3 250 mirčių nuo šios ligos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:13

Japonijoje mirties bausme nuteistas žudikas, ieškodavęs aukų internete. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį Tokijo apygardos teismas nuteisė mirties bausme 30 metų Takahirą Shiraishį, kuris nužudė mažiausiai devynis žmones, rasdamas savo aukas internete, taip pat ir socialiniame tinkle „Twitter“. Tai pranešė televizijos kanalas NHK.
 
2017 metais Kanagavos prefektūros Dzamos mieste policija viename iš butų rado kelių žmonių palaikus. Pareigūnai aptiko žudiko pėdsakus ieškodami dingusios 23 metų merginos.
 
Pasak tyrėjų, su buvo savininku ji susipažino viename iš vadinamųjų savižudžių tinklalapių. Anksčiau mergina tviteryje parašė ieškanti partnerio bendram pasitraukimui iš gyvenimo.
 
Pareigūnai nustatė, kad T. Shiraishis šitaip nužudė mažiausiai devynis žmones, daugiausia – jaunas merginas. Sukapotus kūnus jis laikė šaldomosiose dėžėse savo bute.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.15; 16:06

Japonijoje. EPA – ELTA nuotr.

Japonijos gynybos ministerija dėl koronaviruso plitimo blogėjant situacijai siunčia šalies savigynos pajėgoms priklausančio medicinos personalo narius į šalies vakaruose esančią Osakos prefektūrą. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Tokijuje pranešė žinybos vadovas Nobuo Kishis.
 
„Atsakydamas į gautą prašymą atsiųsti medicinos personalo, aš pasirašiau atitinkamą įsakymą. Medikai ten atvyks gruodžio 14-ąją ir kitą dieną pradės darbą dviejose Osakos ligoninėse“, – sakė ministras. Gydytojai ten dirbs mažiausiai dvi savaites.
 
Anksčiau šią savaitę Japonijos gynybos ministerija taip pat nusiuntė karo medikų į Hokaido prefektūrą šalies šiaurėje, kur, kaip ir Osakoje, dėl koronaviruso plitimo susiklostė sunki padėtis, padidėjo medicinos sistemai tenkantis krūvis.
 
Iki šiol Japonijoje koronavirusas nustatytas daugiau kaip 173 tūkst. žmonių, mirė apie 2,5 tūkst. infekuotųjų, pasveiko maždaug 143 tūkst. pacientų.
 
Su koronaviruso plitimu susijusi padėtis Japonijoje pablogėjo sušvelninus ribojamąsias priemones ir pradėjus realizuoti vyriausybinę nuolaidų turistinėms kelionėms šalyje programą, kuria pasinaudojo daugiau kaip 30 mln. gyventojų. Tačiau Japonijoje beveik nėra verslo apribojimų dėl pandemijos. Apsauginių kaukių dėvėjimas yra rekomendacinio pobūdžio, bet dauguma japonų naudojasi šiomis individualios apsaugos priemonėmis ne tik uždarose patalpose, bet ir gatvėse.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.11; 11:00

Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Tikrasis karys – tai ne titulas ir ne profesija. Pasaulyje juo gimstama, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar vietos Žemėje. Japonija – ne išimtis plačioje kovotojų padangėje su ryškiausiomis žvaigždėmis – samurajais. Plačiau apie tai pasakoja antradienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „Kario kelias“.
 
Pristatanti Japonijos karybą ir kultūrą paroda, primena ELTA, – vienas iš Kaune organizuotos Sugiharos savaitės renginių, skirtų įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą.
 
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad būtent Karo muziejuje atidaryta paroda apie japonų karius samurajus. Tai – neeilinis įvykis, kai lietuviams pristatomos japonų kario samurajaus gyvenimo aplinkybės, aplinka, supažindinama su gyvenimo būdu, ginklais. Samurajų karys nebuvo tik žudymo mašina, jis mokėjo ir skaityti, rašyti, kurti eiles, groti instrumentu. Tai galima pamatyti ir šioje parodoje“, – sakė kendo treneris bei kovos menų tradicijų puoselėtojas Lietuvoje Ričardas Žilaitis.
Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Tai – apie Japonijos samurajus. Vytauto Didžiojo karo muziejaus foto.
 
Pasak muziejaus atstovės Dovilės Andrijauskaitės, Kario kodeksas arba jo būties koncepcija Japonijoje pradėjo formuotis jau Heian (794–1185) periodu. O pats terminas – „Kario kelias“ (bušido, iš bushi – karys + do – kelias) buvo paminėtas tik Edo kultūrinio periodo pradžioje neokonfucionisto Jamaga Soko (1622–1685) raštuose. Tuomet buvo įvardinti neatsiejami moraliniai kario aspektai: teisingumas, drąsa, gailestingumas, dėkingumas, nuoširdumas, garbė ir ištikimybė.
 
Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus foto

„Paroda „Kario kelias“ lankytojus supažindina su Tekančios Saulės šalimi, jos kultūra, ypatingas dėmesys skiriamas japonų kovos menams. Šalia japonų kultūrai būdingų daiktų – kaligrafinių piešinių ar arbatos gėrimo ceremonijos atributų, lankytojų akį patraukia neįprasto dydžio strėlės, katanos, kendo apranga bei įspūdingi senoviniai samurajų šarvai.
 
Visą parodos laikotarpį bus organizuojamos specialios edukacijos, susijusios su Japonijos kultūra – arbatos gėrimo ceremonijos, kaligrafijos mokymai, kendo mokyklos „Kyumeikan“ užsiėmimai vaikams ir suaugusiems. Tad ši paroda – unikali galimybė susipažinti su Japonijos kultūra ir išvysti ypatingą, privačią, ne vienerius metus kauptą kolekciją“, – sakė parodos rengėja Justina Nenortaitė.
 
Paroda „Kario kelias“ muziejuje veiks iki gruodžio 18 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 15:42

„Japoniškos atostogos. Sauliaus Žiūros nuotr.

Paskutinis vasaros savaitgalis Vilniuje prasidėjo Tolimųjų Rytų stiliumi. Iki sekmadienio sostinėje vyksiančios „Japoniškos atostogos“ kvies pažinti šią šalį keliaujant Vilniaus gatvėmis – vyks japoniškų kovos menų treniruotės, kaligrafijos ir ikebanų dirbtuvės, ekskursijos po Vilniaus japoniškus sodus ir daugelis kitų veiklų, skelbia sostinės savivaldybė.
 
Šeštadienį vienu iš renginių centru taps Rotušės aikštė. Vidurdienį čia bus rodomas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas animacinis filmas vaikams „Mano mažoji sesutė Mirai“. Vėliau prasidės tradicinis japoniškas Mikoshi paradas, aikštėje rinksis šioje šalyje populiarūs Cosplay personažai, o vakarop prasidės japoniški šokiai „Bon Odori“.
 
Šeštadienio vakaro programoje karaliaus japoniška muzika ir kinas. Rotušės aikštėje startuos japonų džiazo grupės „Ye Ye“ koncerto transliacija. Po valandos džiazo muzikantus ekrane pakeis elektroninės muzikos grupė „Sawa Angstrom“ – bus rodomas vos penktadienį Kiote vykusio šios grupės koncerto įrašas. Vakarą užbaigs kinas: animacinis filmas suaugusiems „Raudonas vėžlys“, garsusis „Auksinę palmės šakelę“ laimėjęs kino filmas „Vagiliautojai“.
 
Šeštadienį ir sekmadienį tęsis kultūrinė programa K. Sirvydo skvere. Šeštadienį čia bus galima daugiau sužinoti apie kimono, japonišką maistą, festivalius ir netgi išmanumu garsėjančius japoniškus tualetus. Taip pat bus galima išgirsti Sugiharos istoriją, dalyvauti viktorinoje ir netgi pradėti mokytis japonų kalbą.
 
Sekmadienį K. Sirvydo skvere karaliaus japoniška estetika ir kovos menai. Vyks ikebanų kūrimo dirbtuvės, pokalbis apie japoniškų medelių bonsų formavimą. Meistriškumą demonstruos tradicinių japoniškų kovos menų – dziudo, aikido ir kendo (kovos su kardais) kovotojai.
 
Šį savaitgalį neabejotinai verta aplankyti abu Vilniuje įsikūrusius botanikos sodus, teigiama savivaldybės pranešime. Kairėnų botanikos sodo Japoniškame sode vyks ekskursija ir Vilniaus kino biuro organizuojamas renginys „Kas liko už kadro: kino filmas „Tokijo teismas“ ir Vilnius“. Japonų kultūros namai pakvies į miesto centre įkurtą japonišką sodą Sei Shin, kuriame bus galima mokytis kaligrafijos ir paragauti „Matcha“ arbatos.
„Japoniškos atostogos. Sauliaus Žiūros nuotr.
 
Kazio Varnelio namuose-muziejuje bus galima susipažinti su bene gausiausia orientalistikos kolekcija Lietuvoje, o švč. Mergelės Ramintojos bažnyčioje – apžiūrėti festivalio „NowJapan“ organizuojamas japonų menininkų Kazuki Takakura, Yuko Shimizu bei lietuvio Kęstučio Ptakausko bonsų parodas. Visą savaitgalį mieste vyks specialiai sukurtos ekskursijos, atskleidžiančios Vilniaus sąsajas su Japonija, ir tradicija tapę orientavimosi žaidimai.
 
„Japoniškos atostogos“ – paskutinė, septintoji Vilniaus miesto savivaldybės ir „Go Vilnius“ kampanijos „Atostogos Vilniuje“ stotelė, skelbia savivaldybė. Ši kampanija pakvietė Lietuvos gyventojus per vasarą apkeliauti pasaulį. Kas antrą savaitgalį Vilnius virsdavo vis kita šalimi. Egzotiškų atostogų nuotaiką mieste kūrė septynių keliautojų itin pamėgtų šalių kultūros – Italija, Indija, JAV, Prancūzija, Ispanija, Vokietija ir Japonija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.29; 17:10

Smarkių liūčių sukelti potvyniai Japonijos vakaruose pražudė mažiausiai 14 gyventojų. Kumoje Kumamoto regione vandeniui užliejus slaugos namus, rasta 14 negyvų žmonių, šeštadienį žurnalistams sakė regiono gubernatorius Ikuo Kabashima. Žinybos paragino daugiau kaip 200 000 gyventojų palikti savo namus ir evakuotis į saugias vietas.
 
Smarkios liūtys Kumamoto ir Kagošimos regione Kiūšiū saloje sukėlė potvynius ir žemių nuošliaužas. Anot pranešimų, ištvinęs vanduo nunešė kelis tiltus.
 
Japonijos meteorologijos tarnyba pradžioje paskelbė aukščiausią perspėjimo apie pavojų laipsnį, tačiau vėliau jį sumažino. Nepaisant to, vyriausybės vadovas Shinzo Abė paragino gyventojus būti labai atsargius. Be to, jis nurodė kariuomenei skirti 10 000 karių gelbėjimo darbams.
 
Slaugos namuose Kumoje, visuomeninio transliuotojo NHK duomenimis, buvo 60-70 žmonių, kai šeštadienio rytą iki antro aukšto pakilo iš krantų išsiliejusios netoliese esančios upės vanduo. Dar trims gyventojams nustatytas kūno atšalimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.05; 20:00

Japonija negali toliau diegti brangios JAV raketų gynybos sistemos „Aegis Ashore“, pareiškė šalies premjeras Shinzo Abe, paremdamas sprendimą sustabdyti prieštaringai vertinamos sistemos dislokavimą.
 
Pirmadienį netikėtai Japonijos gynybos ministras Taro Kono pareiškė, kad „Aegis Ashore“ sistemos dislokavimas bus sustabdytas dėl padidėjusių išlaidų.
 
„Aegis Ashore“ dislokavimo programa Japonijai per 30 metų turėjo kainuoti 4,2 mlrd. dolerių, tačiau dabar programa gali būti visai nutraukta.
 
Vyriausybė anksčiau gyventojams žadėjo, kad numuštų raketų dalys nenukris ant gyvenamųjų kvartalų, netoli kurių yra dislokuotos „Aegis Ashore“ sistemos. Tačiau T. Kono pažymėjo, kad tokiam pažadui įvykdyti reikėtų brangių sistemos patobulinimų.
 
„Kadangi pasikeitė padėtis, kurią mes paaiškinome vietos gyventojams, negalime judėti toliau. Toks mūsų sprendimas“, – žurnalistams sakė Sh. Abe.
 
Tačiau, pabrėžė premjeras, Vyriausybė yra pasirengusi svarstyti alternatyvas.
 
„Mūsų šalies gynyboje negali būti skylės. Norime surengti diskusijas dėl būtiniausių priemonių“, – teigė Sh. Abe.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 07:00

Naujų koronaviruso atvejų skaičiaus didėjimas Tokijuje kelia antrosios infekcijų bangos baimę. Japonų televizijos stotis NHK pirmadienį pranešė, kad kasdien registruojamų naujų infekcijų padaugėjo iki 48 – antrą dieną iš eilės viršijama 40 riba. Prieš parą pranešta apie 47 naujas infekcijas.
 
Tokijo problemine zona įvardijamas naktinių linksmybių kvartalas Šinjuku.
 
Japonija gegužės pabaigoje atšaukė visoje šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį. Jos metu gyventojai buvo raginami kiek įmanoma likti namuose. Tokie judėjimo ribojimai kaip Europoje, Japonijoje teisiniu požiūriu neįmanomi.
 
Dėl globalios pandemijos į kitus metus nukeltos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Kremliaus bokštai

Ukrainos sociologinės tarnybos Ukrainos barometras direktorius Viktoras Neboženko gegužės 19 d. FB parašė (vertimas iš rusų kalbos):

2020 M. GEGUŽĖS 15 D. – JUODA DIENA KREMLIUI

2020 m. gegužės 15 d. Vladimiro Putino laukė blogos žinios. Maža, kad Putiną išgąsdino koronaviruso epidemija, kad jis dar ir rimtai susirūpinęs naftos krize ir prasidėjusia Didžiąja pasauline depresija. Tačiau bėda neateina viena. Ir ji dar didesnė – būtent gegužės 15 d. tuo pačiu metu du buvę sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą, Japonija ir Vokietija, pateikė jam nemalonių naujienų, staigmenų su didelėmis geopolitinėmis pasekmėmis Kremliui. Šią nelemtą dieną Putino laukė ypač nemalonus aplinkybių sutapimas arba didelis atsitiktinumas.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

2020 m. gegužės 15 d. Japonijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė, kad Japonija išplėtė savo suverenitetą Pietų Kurilų saloms, kurios buvo užgrobtos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo šio momento Tokijas šias salas atvirai laiko Rusijos okupuotomis. Dabar Japonija, kaip ir Ukraina, reikalaus atiduoti okupuotas savo teritorijas. Atitinkamai, – Kurilus ir Krymą-Donbasą.

2020 m. gegužės 15 d. Vokietija oficialiai paskelbė Rusijai, kad atsisako kovos dėl „Nord Stream-2“ likimo remdamasi Federalinės tinklų agentūros sprendimu ir atnaujintos ES dujų direktyvos normomis. Dabar Kremliui bent kurį laiką teks atsisveikinti su planais atsisakyti Ukrainos dujų transportavimo sistemų panaudojimo, ir Putinas praranda galingą šantažo Kijevui svirtį.

2020.05.20; 15:00

Japonijos gynybos ministerija ketina parengti karo lakūnams instrukcijas, kaip jie turėtų elgtis sutikę neatpažintą skraidantį objektą (NSO). Tai antradienį per spaudos konferenciją Tokijuje pranešė žinybos vadovas Taras Konas.
 
„Reikia tiksliai apibrėžti veiksmų tvarką tam atvejui, jeigu savigynos pajėgų pilotai staiga susitiktų su NSO“, – sakė ministras. Anot T. Kono, tokių objektų filmavimo ir raportų apie panašius incidentus padavimo tvarka bus nustatyta surengus karinių oro pajėgų vadovybės konsultacijas. „Beje, jeigu atvirai, – pridūrė Japonijos gynybos ministras, – tai aš pats netikiu NSO egzistavimu“.
 
Pirmadienį JAV gynybos departamentas oficialiai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti „oro reiškiniai“, apibūdinami kaip „neatpažinti“. Kadrus nufilmavo Amerikos karo lėktuvų įgulos 2004 ir 2015 metais. Kaip pažymi Pentagonas, visi trys įrašai jau anksčiau tapo prieinami dėl nesankcionuotos jų publikacijos 2007 ir 2017 metais. JAV karinės jūrų pajėgos anksčiau taip pat pripažino jų autentiškumą.
 
2017 metų pabaigoje buvo sužinota, kad anksčiau Pentagone veikė įslaptinta duomenų apie „anomalias aerokosmines grėsmes“ rinkimo ir analizavimo programa. 2007-2012 metais jai buvo skirti 22 milijonai dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 10:00

Iki kitų metų atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės bus visiškai atšauktos, jei koronaviruso pandemija iki to laiko nebus suvaldyta, pareiškė olimpinių žaidynių organizacinio komiteto valdybos pirmininkas Yoshiro Mori.
 
Dėl pandemijos 2020-ųjų vasaros olimpinės žaidynės jau buvo atidėtos ir turėtų prasidėti 2021 m. liepos 23 d., tačiau, Y. Mori teigimu, dar kartą atidėti žaidynių neįmanoma.
 
Interviu Japonijos dienraščiui „Nikkan Sports“, Y. Mori į klausimą, ar olimpinės žaidynės gali būti atidėtos iki 2022-ųjų, jei koronaviruso pandemija kels grėsmę ir kitąmet, atsakė kategoriškai: „Ne.“
 
„Tokiu atveju, jos bus atšauktos“, – teigė Y. Mori.
 
Pareigūno teigimu, olimpinės žaidynės anksčiau buvo atšauktos tik dėl pasaulinių karų, o kova su koronaviruso yra „kova su nematomu priešu“.
 
Jei viruso plitimas bus sėkmingai suvaldytas, „mes ramiai surengsime olimpines žaidynes kitą vasarą“, pridūrė jis.
 
„Žmonija to tikisi“, – sakė Tokijo olimpiados organizatorius.
 
Spaudžiami sportininkų ir sporto asociacijų, Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai ir Tarptautinis olimpinis komitetas kovą sutarė atidėti olimpines žaidynes metams.
 
Japonijos pareigūnai tvirtino, kad atidėtos olimpinės žaidynes bus galimybė parodyti pasaulio triumfą kovoje su koronavirusu, tačiau pastaruoju metu kilo nerimas, kad vienerių metų tam gali neužtekti.
 
Antradienį Japonijos medicinos asociacijos vadovas Yoshitake Yokokura perspėjo, kad kitąmet surengti olimpines žaidynes bus „neįtikėtinai sudėtinga“, jei iki to laiko nebus išrasta vakcina nuo koronaviruso.
 
„Nesakyčiau, kad jos neturėtų būti rengiamos, tačiau tai būtų neįtikėtinai sudėtinga“, – žurnalistams sakė Y. Yokokura.
 
Praeitą savaitę vienas Japonijos medicinos ekspertas, kritikavęs šalies reakciją į koronaviruso protrūkį, sakė „labai pesimistiškai“ vertinantis galimybes kitąmet surengti olimpines žaidynes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 00:30

Japonijos premjeras Sh Abe su žmona Akie Tokijo Hanedos oro uoste. EPA – ELTA nuotr.

Visi Japonijoje gyvenantys asmenys dėl koronaviruso krizės sulauks tiesioginių vyriausybės išmokų. Premjeras Shinzo Abė penktadienį paskelbė, kad visi šalies gyventojai – Japonijos piliečiai, o taip pat užsieniečiai – gaus po 100 000 jenų (850 eurų).
 
Ši parama yra daugiau kaip 900 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo paketo dalis. Tikimasi, kad ji prisidės prie ekonomikos atsigavimo. Sh. Abė šią priemonę pristatė spaudos konferencijoje, kurioje oficialiai paskelbė apie nepaprastosios padėties išplėtimą visose šalies provincijose.
 
Prieš tai vyriausybė planavo, kad 300 000 jenų valstybės finansinės injekcijos sulauks tik tie namų ūkiai, kurių pajamos dėl pandemijos sumažėjo.
 
Japonijos ekonomika jau prieš pandemiją judėjo krizės link. Įvedus ribojimus kovoje su virusu, taip pat atidėjus olimpines žaidynes, prognozuojamas tolesnis ekonominės padėties blogėjimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.18; 08:00

Japonijos parlamentarai. EPA-ELTA nuotr.

Japonijos valdančiosios ir opozicinės partijos antradienį susitarė 20 proc. sumažinti abejų parlamento rūmų deputatų algas solidarizuojantis su šalies gyventojais, kurių pajamos mažėja dėl naujojo koronaviruso plitimo. Ši priemonė galios metus, praneša naujienų agentūra „Kyodo“.
Po partijų konsultacijų atitinkamas įstatymo projektas bus operatyviai pateiktas tvirtinti parlamentui.
 
Parlamentarai kas mėnesį gauna po 1 mln. 294 tūkst. jenų (10,98 tūkst. eurų). Lėšos, sutaupytos sumažinus jų algas, bus skirtos kompensacijoms ir išmokoms šalies gyventojams, patiriantiems nuostolių dėl įvairių apribojimų, susijusių su infekcijos plitimu. Japonijoje analogiškų priemonių jau buvo imtasi 2011 metais, kai Honšiū salos šiaurės rytai smarkiai nukentėjo nuo cunamio ir avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje.
 
Tokijuje ir dar šešiose šalies prefektūrose nuo balandžio 8 d. galioja nepaprastosios padėties režimas. Šioje zonoje uždaryta daugelis pramogų centrų, barų, kitų žmonių susitelkimo vietų. Jų sąrašus nustato prefektūrų gubernatoriai, ir nepaprastosios padėties sąlygos skiriasi priklausomai nuo regiono. Valdžia primygtinai ragina gyventojus neiti iš namų be didelės būtinybės, bet leidimų sistema ir kiti griežti apribojimai kol kas neįvedami.
 
Japonijoje iki šiol patvirtinti daugiau kaip 8,4 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant 712 lainerio „Diamond Princess“ keleivių ir įgulos narių. 158 infekuotieji mirė.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė beveik 2 milijonai žmonių, apie 120 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.14; 13:01

Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė pirmą kartą užsiminė apie vasaros olimpinių žaidynių atidėjimą dėl koronakrizės. Parlamente Tokijuje jis pareiškė, kad to reikėtų tikėtis. Tačiau Sh. Abė pabrėžė, kad apie žaidynių atšaukimą negali būti kalbos.
 
„Sunku surengti žaidynes šiomis aplinkybėmis, mes turime spręsti dėl atidėjimo, nes atletų sveikata yra didžiausias prioritetas“, – kalbėjo Sh. Abė. Tačiau galutinį sprendimą esą turi priimti Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC).
 
IOC ketina per keturias savaites apsispręsti dėl galimo Tokijo olimpinių žaidynių atidėjimo. Komitetas šį terminą nustatė sekmadienį po vykdomojo komiteto telefoninės konferencijos, tačiau kartu atmetė galimybę visiškai atšaukti sporto renginį.
 
Svarstoma, kad liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis turinčios vykti vasaros olimpinės žaidynės galėtų būtu nukeltos į rudenį, į 2021 metų vasarą ar net į 2022-uosius. Labiausiai tikėtinas žaidynių atidėjimas metams.
 
Olimpinių žaidynių atidėjimas būtų istorinis sprendimas. Tuo tarpu jų atšaukimo praeityje jau būta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
 
Nors Japonija gerai susidorojo su virusu, tačiau pandemija pasaulio mastu plinta vis labiau. Todėl organizuoti sporto renginį su 11 000 atletų, tūkstančiais žiūrovų, aptarnaujančio personalo ir žurnalistų, anot stebėtojų, būtų neatsakinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:00