Jake Sullivanas. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. EPA – ELTA nuotrauka

Vašingtonas, rugpjūčio 18 d. (AFP-ELTA). JAV, Japonija ir Pietų Korėja ketina plėsti savo karinį bendradarbiavimą. Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas prieš JAV prezidento Joe Bideno, Japonijos premjero Fumio Kishidos ir Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk Yeolo viršūnių susitikimą Kemp Deivide paskelbė apie „daugiametį karinių pratybų visose srityse planavimo procesą“.
 
Dėl Šiaurės Korėjos provokacijų, be kita ko, planuojamas  geriau koordinuoti balistinių raketų atrėmimą, plėsti keitimąsi informacija ir komunikaciją krizių atvejais, sakė J. Sullivanas. Iš esmės trys valstybės, anot jo, sieks „glaudesnio bendradarbiavimo“ ir rengs kasmetines konsultacijas aukštu lygiu.
 
„Šiandien padėsime stabilų pagrindą trišalei partnerystei, jog užtikrintume, kad ji yra gili, stipri ir ilgalaikė, – kalbėjo prezidento J. Bideno vyriausiasis patarėjas. – Mes pradedame naują erą ir užtikriname, kad ši era bus ilgalaikė“.
 
J. Bidenas penktadienį Kemp Deivido rezidencijoje į šiaurę nuo Vašingtono priims F. Kishidą ir Yoon Suk Yeolą. Tai yra pirmasis trišalis viršūnių susitikimas tokiu formatu. Šiuo aljansu JAV prezidentas nori ryžtingiau pasipriešinti kariniu požiūriu stiprėjančiai Kinijai ir Šiaurės Korėjai.
 
Japonija ir Pietų Korėja yra svarbios JAV sąjungininkės Azijoje, tačiau šių abiejų valstybių santykiai įtempti. To priežastis – Japonijos kolonijinio valdymo Korėjos pusiasalyje laikotarpis nuo 1910 iki 1945 metų, kai žmonės buvo varomi dirbti priverstinius darbus, o moterys išnaudojamos kaip sekso vergės.
 
Tačiau pastaruoju metu Seulo ir Tokijo santykiai pagerėjo. J. Sullivanas pabrėžė, jog JAV tikisi, kad Pietų  Korėja ir Japonija toliau plės bendradarbiavimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.19; 00:45

Japonija mini Hirošimos bombardavimo metines ir Rusijos branduolinę grėsmę vadina nepriimtina. EPA-ELTA nuotr.

Tokijas, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Japonijos ministras pirmininkas, sekmadienį minint 78-ąsias Hirošimos atominio bombardavimo metines, pasmerkė Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą.
 
1945 metų rugpjūčio 6 dieną, kai likus kelioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV numetė atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų, Hirošimoje žuvo apie 140 tūkst. žmonių, o po trijų dienų Nagasakyje – dar 74 tūkstančiai.
 
„Japonija, kaip vienintelė šalis, per karą patyrusi atominį bombardavimą, toliau dės pastangas, kad pasaulis būtų be branduolinio ginklo“, – sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida per ceremoniją Hirošimoje.
 
„Kelias į šį tikslą tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių tarptautinės bendruomenės nesutarimų dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės, – sakė jis. – Esant tokiai padėčiai tampa dar svarbiau sugrąžinti tarptautinį impulsą, kad pasaulis be branduolinių ginklų taptų tikrove“.
 
„Branduolinio ginklo sukeltas Hirošimos ir Nagasakio sunaikinimas niekada neturi pasikartoti“, – sakė F. Kishida, kurio šeima kilusi iš Hirošimos.
 
F. Kishidos komentarai atkartojo Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso Hirošimos šia proga paskelbtą pareiškimą, kuriame teigiama, kad „kai kurios šalys vėl beatodairiškai žvangina branduoliniu ginklu, grasindamos panaudoti šias naikinimo priemones“.
 
„Šių grasinimų akivaizdoje pasaulio bendruomenė turi kalbėti vieningai. Bet koks branduolinių ginklų panaudojimas yra nepriimtinas“, – sakė A. Guterresas.
 
Ceremonijoje tūkstančiai žmonių – išgyvenusieji, jų artimieji ir aukšto rango atstovai iš rekordinio skaičiaus valstybių – 111 – meldėsi už žuvusiuosius ir nukentėjusius per bombardavimą ir ragino siekti taikos pasaulyje.
 
Tačiau Hirosima į šią ceremoniją jau antrus metus iš eilės nepakvietė Rusijos ir Baltarusijos dėl karo Ukrainoje.
 
Japonija mini Hirošimos bombardavimo metines ir Rusijos branduolinę grėsmę vadina nepriimtina. EPA-ELTA nuotr.

Dalyviai, kurių daugelis buvo apsirengę juodai, rugpjūčio 6 dieną, 8.15 val. ryto (23.15 val. Grinvičo laiku), kai buvo numestas pirmasis karo metu panaudotas branduolinis ginklas, sukalbėjo tylią maldą.
 
F. Kishida anksčiau šiais metais Hirošimoje surengė Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą. Jis bandė iškelti branduolinio nusiginklavimo klausimą į pirmą vietą darbotvarkėje ir nuvežė turtingų demokratinių valstybių vadovus į Hirošimos taikos parko memorialus ir muziejų.
 
Tačiau mažinti branduolinių ginklų atsargas niekas neturi didelio noro, nes Rusija nuolat skelbia menkai pridengtus įspėjimus, kad Maskva gali panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, taip pat Šiaurės Korėja nuolat vykdo raketų bandymus, dėl to stringa pastangos siekti branduolinio ginklo neplatinimo.
 
Anksčiau šį mėnesį daugiau nei 100 pasaulio medicinos žurnalų paskelbė retą bendrą raginimą imtis skubių veiksmų eliminuojant branduolinį ginklą ir perspėjo, kad branduolinės katastrofos grėsmė yra „didelė ir vis didėjanti“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.08.06; 17:00

Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.

Hirošima, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į G7 viršūnių susitikimą Japonijoje. Jį atskraidinęs lėktuvas ketvirtadienį nusileido JAV kariniame aerodrome į pietus nuo Hirošimos. Šiame mieste nuo penktadienio iki sekmadienio vyks šiųmetis Didžiojo septyneto (G7) susitikimas.
 
G7 grupei be JAV priklauso Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija, Japonija ir Kanada. Susitikime taip pat dalyvaus ES atstovai. Pagrindinės susitikimo temos bus Rusijos invazija į Ukrainą, pasaulio ekonomikos problemos, taip pat Vakarų santykiai su Kinija.
 
J. Bidenas po atvykimo susitiko su amerikiečių kariais, dislokuotais karinėje bazėje į pietus nuo Hirošimos. Viename angarų jis spaudė kareiviams rankas, kalbėjosi su jais ir darėsi asmenukes. Ketvirtadienį Hirošimoje numatytas dvišalis susitikimas su Japonijos premjeru Fumio Kishida.
 
Su prezidentu į Japoniją atskrido jo anūkė Maisy, prieš kelias dienas šventusi savo studijų Pensilvanijos universitete baigimą. Ketvirtadienio vakarą į Horošimą turėtų atvykti ir J. Bideno duktė Jill. Šalių lyderių žmonoms/vyrams viršūnių susitikime numatyta atskira programa.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.05.18; 13:00

Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti.
 
Pasak šalies vadovo, ši paroda – puiki proga apžvelgti bendrą Lietuvos ir Japonijos istoriją, kultūrinius, diplomatinius ir politinius ryšius bei pasisemti įkvėpimo naujoms bendradarbiavimo idėjoms, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
 
„Lietuva ir Japonija paminėjo 100-mečio santykių sukaktį ir verčia naują bendros istorijos puslapį“, – pabrėžė Prezidentas.
 
Pridedama, kad šalies vadovas akcentavo Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės svarbą, bendrus iššūkius saugumui ir paramą Ukrainos žmonėms.
 
G. Nausėda taip pat bendravo su parodos organizatoriais – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. Renaldu Gudausku ir Japonijos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Tetsu Ozaki ir padėkojo už šią iniciatyvą stiprinti dvišalius ryšius.
 
„Lietuva ir Japonija yra bendramintės partnerės, palaikančios nuoširdžia draugyste paremtus dvišalius santykius, grįstus pagarba demokratinėms vertybėms. Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje, todėl džiaugiamės mūsų strategine partneryste ir esame pasiruošę toliau stiprinti mūsų dvišalius santykius. Japonijos pirmininkavimas G7 formatu ir narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tarptautinę tvarką ir taiką. Vertiname tvirtą Japonijos poziciją atsakant į Rusijos karinę agresiją, taip pat Japonijos paramą Ukrainai ir veikimą išvien“, – sakė Prezidentas.
 
Pasak šalies vadovo, transatlantinė vienybė ir glaudus bendradarbiavimas su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis šiandien yra labai svarbus, ir šalys privalo veikti kartu spręsdamos globalius saugumo, klimato kaitos ir pandemijos iššūkius bei ginti tarptautinę tvarką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Tokijas, rugsėjo 17 d. (AFP-ELTA). Japonijos meteorologijos agentūra šeštadienį perspėjo dėl „beprecedenčio“ pavojaus, kurį kelia „labai pavojingas“ taifūnas, artėjantis prie pietinės Kiūšiū salos, ir paragino gyventojus pasirūpinti prieglobsčiu iš anksto.
 
Šeštadienį taifūno „Nanmadol“ gūsiai siekė iki 270 km per valandą ir buvo priskiriami aukščiausiam agentūros lygiui – „stiprios“ audros kategorijai. Vėlyvą popietę jis priartėjo prie atokios Minami Daito salos, esančios už 400 kilometrų į rytus nuo Okinavos salos.
 
Tikimasi, kad sekmadienį audra priartės arba pasieks sausumą Kiūšiū pietinės Kagošimos prefektūroje, kitą dieną pajudės į šiaurę ir pasuks link pagrindinės Japonijos salos.
 
„Kyla iki šiol neregėtų audrų, didelių bangų, vėjo gūsių ir rekordinio kritulių kiekio pavojus“, – žurnalistams sakė Japonijos meteorologijos agentūros prognozių skyriaus vadovas Ryuta Kurora.
 
„Reikia būti maksimaliai atsargiems, – sakė jis, ragindamas gyventojus kuo anksčiau evakuotis. – Tai labai pavojingas taifūnas“.
 
Japonijoje šiuo metu yra taifūnų sezonas, per metus šalis susiduria su maždaug 20 tokių audrų ir dažnai patiria smarkias liūtis, kurios sukelia nuošliaužas ar staigius potvynius.
 
Artėjant taifūnui „Nanmadol“, regioniniuose oro uostuose, įskaitant Kagošimos, Mijazakio ir Kumamoto, pradėta atšaukinėti skrydžius, skelbiama oro linijų „Japan Airlines“ ir „All Nippon Airways“ interneto svetainėse.
 
Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos stiprėja audros ir dažnėja bei intensyvėja ekstremalios oro sąlygos, pavyzdžiui, karščio bangos, sausros ir staigūs potvyniai.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.18; 00:30

Nagasakis mini 77-ąsias branduolinės bombos numetimo metines. EPA-ELTA nuotr.

Nagasakis, rugpjūčio 9 d. (dpa-ELTA). Raginimu atsisakyti branduolinių ginklų Japonijos Nagasakio miestas antradienį paminėjo 77-ąsias atominės bombos numetimo metines. Pasaulyje tvyrant nerimui, kad Rusijai Ukrainoje gali panaudoto branduolinį ginklą, meras Tomihisa Taue paragino branduolines valstybes nusiginkluoti. Kartu Japonija turi siekti zonos be branduolinio ginklo Šiaurės Rytų Azijoje, per atminimo ceremoniją kalbėjo meras.
 
11.02 val. (vietos laiku) – tuo metu 1945 metų rugpjūčio 9-ąją virš Nagasakio sprogo JAV bombonešio numesta atominė bomba „Fat Man“, ceremonijos dalyviai sustingo tylos minutei. Vien tik Nagasakyje tada nuo tiesioginio poveikio žuvo apie 70 000 žmonių, dar 75 000 patyrė sužalojimų.
 
Trimis dienomis anksčiau JAV paleista mažesnės galios atominė bomba suniokojo Hirošimą. Japonija 1945 metų rugpjūčio 15-ąją kapituliavo.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.09; 11:02

Kurilų salas Tokijas laiko Japonijos teritorija

Tokijas, kovo 7 d. (ELTA). Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pirmadienį per debatus šalies parlamente pavadino pietinę Kurilų salų dalį „nuo seno Japonijai priklausančiomis teritorijomis“.
 
„Japonijos požiūris toks: mes laikome (pietines Kurilų salas) nuo seno mums priklausančiomis teritorijomis, taip pat teritorijomis, kurioms taikomas mūsų šalies suverenitetas“, – atsakė F. Kishida, parlamentaro paklaustas, kokias formuluotes vartoja Japonijos vyriausybė.
 
Tokijas, apibūdindamas Pietų Kurilų situaciją, pastaraisiais metais vengdavo formuluotės „nuo seno Japonijai priklausančios teritorijos“. Vasario 28 d. Japonijos URM Europos departamento direktorius Hidekis Uyama pareiškė, kad pietinės Kurilų salos yra okupuotos Rusijos. Terminas „okupacija“ Japonijos vadovybės taip pat daugelį metų nebuvo vartojamas per diskusijas šiuo klausimu.
 
Maskva ir Tokijas nuo praėjusio amžiaus vidurio su pertraukomis veda derybas dėl taikos sutarties sudarymo po Antrojo pasaulinio karo.
 
Pagrindinė kliūtis, trukdanti ją pasirašyti, – salų problema. Japonija pretenduoja į keturias Kurilų salas – Iturupą, Kunašyrą, Šikotaną ir Habomajų, remdamasi 1855 metų prekybos ir sienų sutartimi. Maskva teigia, kad Pietų Kurilai atiteko Sovietų Sąjungai pagal Antrojo pasaulinio karo išdavas, ir Rusijos suverenitetas juose nekelia abejonių.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.08; 08:00

Kartuvės

Tokijas, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Japonija antradienį pakorė tris kalinius – tai buvo pirmosios egzekucijos per dvejus metus, o vyriausybė pareiškė, kad dėl nesibaigiančių „žiaurių nusikaltimų“ išlaikyti mirties bausmę būtina.
 
Japonija yra viena iš nedaugelio išsivysčiusių šalių, neatsisakiusių mirties bausmės, visuomenės parama mirties bausmei išlieka didelė, nepaisant tarptautinės kritikos, ypač iš žmogaus teisių grupių.
 
Šiuo metu daugiau nei 100 žmonių laukia mirties bausmės, dauguma jų – dėl masinių žudynių. Egzekucijos vykdomos pakariant, dažniausiai praėjus daug laiko po nuosprendžio paskelbimo. Vienas iš trijų, kuriems antradienį įvykdyta mirties bausmė, buvo 65 metų Yasutaka Fujishiro, 2004 metais plaktuku ir peiliu nužudęs savo 80 metų tetą, du pusbrolius ir dar keturis kitus, naujienų agentūrai AFP sakė Teisingumo ministerijos atstovė.
 
Kiti du buvo 54 metų Tomoaki Takanezawa, 2003 m. nužudęs du raštininkus žaidimų salone, ir jo bendrininkas Mitsunori Onogawa, 44 metų.
 
Žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, pernai visame pasaulyje mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 483 žmonėms 18-oje šalių. Tai yra sumažėjimas maždaug ketvirtadaliu lyginant su ankstesniais metais ir atitinka mažėjimo tendenciją nuo 2015 metų. Tačiau į šį skaičių neįtraukti „tūkstančiai“ egzekucijų, kurios, manoma, buvo įvykdytos Kinijoje, ji tokius duomenis laiko paslaptyje, taip pat Šiaurės Korėjoje ir Vietname.
 
Japonija ir JAV yra vienintelės Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių grupės narės, vis dar taikančios mirties bausmę.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.21; 08:52

Po 12 dienų kosminėje stotyje į Žemę grįžo japonų kosmoso turistai. EPA-ELTA nuotr.

Žezkazganas, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Japonijos milijardierius pirmadienį grįžo į Žemę, dvi dienas praleidęs Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kur kūrė vaizdo filmus apie kasdienes užduotis kosmose, įskaitant dantų valymą ir tualetą.
 
Interneto mados magnatas Yusaku Maezawa ir jo padėjėjas Yozo Hirano kartu su Rusijos kosmonautu Aleksandru Misurkinu nusileido parašiutu į Kazachstano stepę maždaug numatytu laiku pirmadienį 03:13 GMT. Filmuotoje medžiagoje iš nusileidimo vietos, esančios maždaug už 150 kilometrų į pietryčius nuo centrinio Kazachstano Žezkazgano miesto, trijulė šypsojosi, kai šaltu ūkanotu oru padedami lipo iš „Sojuz“ nusileidimo modulio ir persėdo į evakuacijos mašinas.
 
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad Y. Maezawa ir Y. Hirano laukia staigmena, kurią pateiks reabilitacijos komandos – tradicinis japonų makaronų patiekalas.
 
Jų kelionė žymėjo Rusijos sugrįžimą į kosmoso turizmą po dešimtmetį trukusios pertraukos. Trijulė 12 dienų praleido orbitinėje laboratorijoje, kur japonų turistai dokumentavo kasdienį gyvenimą TKS populiariam Y. Maezawos „YouTube“ kanalui.
 
Kreipdamasis į milijoną savo sekėjų „YouTube“, 46 metų milijardierius aiškino, kaip valytis dantis ir eiti į tualetą kosmose. Viename iš vaizdo įrašų jis išsamiai paaiškino, kaip nusilengvinti TKS. „Šlapintis labai lengva“, – sakė jis, demonstruodamas rankinį piltuvą, kurį astronautai naudoja šlapimui išsiurbti. Kituose vaizdo įrašuose jis parodė sekėjams, kaip tinkamai gerti arbatą ir miegoti nesvarumo būklėje.
 
Kai trys kosmoso keliautojai gruodžio 8 d. atvyko į TKS, ten dirbo septynių asmenų įgula, užsiėmusi kosmoso biologijos ir fizikos tyrimais.
 
Y. Maezawa planuoja pasiimti su savimi aštuonis žmones į 2023 m. misiją aplink Mėnulį, kurią valdys Elono Musko „SpaceX“. Jis ir jo padėjėjas yra pirmi privatūs Japonijos piliečiai, apsilankę kosmose nuo tada, kai žurnalistas Toyohiro Akiyama 1990 metais nuvyko į „Mir“ stotį.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.20; 09:47

Per gaisrą Japonijoje galėjo žūti dešimtys žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Tokijas, gruodžio 17 d. (AFP-dpa-ELTA). Per gaisrą Japonijos Osakos mieste, pasak ugniagesių, baiminamasi daugybės aukų. Jų duomenimis, 27 sužeistieji iš 28 be gyvybės ženklų atvežti į ligoninę.
 
Ugnis įsiplieskė ketvirtajame daugiaaukščio pastato aukšte judriame verslo kvartale. Anot žiniasklaidos, šiame aukšte buvo įsikūrusi klinika, siūliusi ir bendrosios medicinos, ir psichiatrines paslaugas. Ugniagesiams liepsnas pavyko suvaldyti per pusvalandį. Į nelaimės vietą atvyko dešimtys ugniagesių ir greitosios pagalbos automobilių.
 
Televizijos vaizduose buvo matyti dešimtys ugniagesių, dirbusių pastate ir šalia jo.
 
Policija spėja, kad tai buvo padegimas, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.17; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Saudo Arabijos ambasadoriaus Sahalo bin Moustafos skiriamuosius raštus. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį priėmė Japonijos ambasadoriaus Tetsu Ozakio, Saudo Arabijos ambasadoriaus Sahalo bin Moustafos ir Angolos Respublikos ambasadoriaus Feliciano Antonio dos Santoso skiriamuosius raštus.
 
Šalies vadovas pasveikino Lietuvai akredituotą Japonijos ambasadorių pradėjus eiti naujas pareigas ir aptarė artėjantį diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetį, kurį minėsime 2022 metais. Susitikime prezidentas pabrėžė, kad Japonija yra svarbi Lietuvos partnerė Azijoje, su kuria mus sieja puikūs santykiai ir vienodas požiūris į abiem šalims bei pasauliui svarbius klausimus. Prezidentas pakvietė Japoniją kurti strateginę partnerystę ir plėtoti dvišalius santykius visose srityse, ypač skatinti bendradarbiavimą energetikos, „Fintech“, aukštųjų technologijų ir gyvybės mokslų sektoriuose. Susitikime, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, taip pat aptarta šalių bendradarbiavimo svarba Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose. Šalies vadovas susitikime teigė, kad transatlantinės bendruomenės ir vis glaudesnis bendradarbiavimas su panašiai mąstančiomis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis šiandien yra labai svarbus ginant demokratines vertybes, tarptautinę tvarką ir sprendžiant tokias globalias problemas kaip klimato kaita ir COVID-19 pandemija. Lietuva labai vertina Japonijos partnerystę su NATO vertinant kylančias grėsmes ir mato perspektyvas ją sustiprinti.
 
Susitikimo su Lietuvai akredituotu Saudo Arabijos ambasadoriumi Sahalu bin Moustafa, reziduojančiu Kopenhagoje, metu G. Nausėda patikino, kad Lietuva tikisi sustiprinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą su Saudo Arabija. Ši valstybė yra partnerė Persijos įlankos regione, nuolatiniai dvišaliai kontaktai ir bendradarbiavimas kovojant su globaliais iššūkiais, tokiais kaip migracija ir pandemija, būtų naudingas abiem šalims.
 
Susitikimo su Lietuvai akredituotu Angolos ambasadoriumi, reziduojančiu Lenkijoje, metu prezidentas pakvietė Angolą paskatinti tarpusavio bendradarbiavimą Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos rėmuose. Valstybės vadovas taip pat teigė matantis potencialą bendradarbiauti universitetinių studijų srityje. Susitikime G. Nausėda teigė, kad Lietuva gali dalintis gerąja praktika kovos su klimato kaita, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bei atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros klausimais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.12; 00:01 

Japonai renka naujus Atstovų rūmų narius. EPA-ELTA nuotr.

Tokijas, spalio 31 d. (dpa-ELTA). Šį sekmadienį Japonijoje renkami nauji žemesniųjų parlamento rūmų – Atstovų rūmų – nariai.
 
Remiantis naujausių apklausų duomenimis, valdančioji Liberalų demokratų partija (LDP) kartu su koalicijos partnere „Komeito“ tikriausiai išlaikys daugumą lemiamą balsą turinčiuose parlamento rūmuose. Todėl neprognozuojama, kad rinkimai galėtų pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą Japonijoje.
 
Tiesa, apklausos leidžia nuspėti, kad naujojo Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos LDP visgi patirs tam tikrų nuostolių.
 
Tačiau pabrėžiama, kad tik nedidelė dalis japonų mano, jog opozicijos partijos galėtų tapti alternatyva dešimtmečius valdančiai LDP. Nors šalies opozicija iš dalies susitarė dėl bendrų kandidatų, mažai tikėtina, kad ši strategija suveiks.
 
LDP yra naudingas Japonijos gyventojų nusivylimas politika, nes valdančioji partija turi ištikimą elektorato branduolį.
 
Irma Jančiauskaitė (DPA)
 
2021.10.31; 00:30

Johno Hersey knyga „Hirošima”

Leidykla „Briedis“ pristato amerikiečių žurnalisto Johno Hersey (1914–1993) knygą „Hirošima“, pripažintą vienu geriausių amerikietiškos naujosios žurnalistikos kūrinių, kuriame dokumentiniai liudijimai įpinti į grožinio pasakojimo stilių.

1945 m. rugpjūčio 6-oji giliai įsirėžė ne tik į karybos, bet ir į visos žmonijos istoriją. Tądien JAV karinių pajėgų lėktuvas B-29 „Enola Gay“ ant Japonijos miesto Hirošimos numetė atominę bombą, pramintą „Mažyliu“ („Little Boy“).

Vienu akimirksniu Hirošima, kurioje branduolinės atakos dieną galėjo būti apie pustrečio šimto tūkstančių gyventojų, virto miestu vaiduokliu. Apie šešiasdešimt tūkstančių vyrų, moterų ir vaikų žuvo, šimtas tūkstančių buvo sužeisti. Žmonės degė gaisruose, mirė užversti pastatų griuvėsių, patyrė siaubingą radiacijos poveikį.

Šios knygos autorius J. Hersey, į Japoniją pasiųstas jaunas „The New Yorker“ žurnalistas, surinko sprogimą mačiusių ir pragaištingus jo padarinius patyrusių žmonių prisiminimus. Ne tik japonų, bet ir vokiečio katalikų misionieriaus. Iš pradžių „The New Yorker“ ketino paskelbti rašinių seriją, tačiau įkvėpimo akimirką leidinio redaktoriai suprato, kad šį pasakojimą reikia publikuoti kaip visumą, ir nusprendė skirti visą numerį įvykius Hirošimoje rekonstruojančiam J. Hersey šedevrui. Dešimt dienų J. Hersey karštligiškai perrašinėjo ir gludino savo istoriją, dalimis įteikdavo ją spausdintojams, o iš „The New Yorker“ redakcijos neištrūko nė užuominos apie būsimą publikaciją.

1945 m. rugpjūčio 31 d. įprastu formatu pasirodė istorinis žurnalo numeris. Jis tapo pirmaeile sensacija amerikiečių žurnalistikos istorijoje: išspausdintas tiražas per keletą valandų buvo išparduotas. J. Hersey straipsnių seriją perspausdino kiti JAV bei užsienio leidiniai, o 1946 m. dienos šviesą išvydo knyga.

J. Hersey „Hirošima“ – ypatingas kūrinys. Čia pirmą sykį aprašytas ne mokslo triumfas, nauji elementai ir matematinės formulės, bet tai, ką padarė bomba išgyvenusiųjų akimis.

Iš anglų kalbos vertė Rasa Tuskenytė

2021.10.13; 05:56

Japonijos premjeru tapo F. Kishida. EPA-ELTA nuotr.

Tokijas, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Japonijos parlamentas pirmadienį paskyrė Fumio Kishidą naujuoju šalies ministru pirmininku. Naujasis lyderis netrukus turėtų paskelbti būsimo ministrų kabineto sudėtį, tikimasi, kad jame bus ir naujų žmonių, ir dirbusių ankstesnėje vyriausybėje.
 
Tyliai kalbantis Hirošimos politinės šeimos palikuonis F. Kishida praėjusią savaitę įveikė populiarų vakcinacijos reikalų ministrą Taro Kono ir laimėjo valdančiosios Liberalų demokratų partijos vadovo postą.
 
Pirmadienį jis lengvai laimėjo balsavimą parlamento žemuosiuose rūmuose, kur LDP valdančioji koalicija turi tvirtą daugumą. Jis surinko 311 balsų, o opozicijos lyderis Yukio Edano – 124.
 
Netrukus po to jo kandidatūrą balsavimu patvirtino ir Aukštieji parlamento rūmai.
 
F. Kishida netrukus pristatys savo naująjį ministrų kabinetą, tačiau vietos žiniasklaidoje paskelbta informacija rodo, kad jis paliks keletą svarbiausių ministrų.
 
Užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegis ir gynybos ministras Nobuo Kishis išsaugos savo postus, pranešė vietos žiniasklaida.
 
T. Motegis yra Harvardo universiteto išsilavinimą įgijęs politikos veteranas, vadovavęs deryboms dėl svarbiausių prekybos susitarimų, o N. Kishis yra buvusio ministro pirmininko Shinzo Abes brolis.
 
Finansų ministro portfelis atiteks Shunichiui Suzukiui, kuris pakeis savo svainį Taro Aso.
 
68 metų Sh. Suzukis taip pat yra politikos veteranas ir buvusio ministro pirmininko sūnus. Jis yra dirbęs vyriausybėje ir anksčiau, ėjęs olimpinių reikalų ir aplinkos ministro pareigas.
 
Pranešama, kad į ministrų kabinetą bus įtrauktos trys moterys, tarp jų – jo buvusi varžovė dėl lyderio posto Seiko Noda, kuri taps ministre, atsakinga už mažėjančio Japonijos gimstamumo problemą.
 
Taip pat moterys užims vakcinacijos reikalų ministro ir skaitmeninių technologijų ministro postus, o dar keli vyriausybės nariai ministrų pareigas užims pirmą kartą.
 
Naujosios vyriausybės laukia daugybė iššūkių, pradedant bandymais valdyti po pandemijos atsigaunančią ekonomiką ir baigiant Šiaurės Korėjos bei Kinijos keliamomis karinėmis grėsmėmis.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.04; 10:15

Japonijoje dėl liūčių 1,8 mln. gyventojų rekomenduota evakuotis. EPA-ELTA nuotr.

Japonijos gyventojų, kuriems rekomenduota evakuotis dėl smarkių liūčių, skaičius išaugo iki 1,8 mln. Tai šeštadienį pranešė televizijos kanalas NHK.
 
Anksčiau buvo pranešta, kad tokią rekomendaciją gavo 1,2 mln. žmonių.
 
Aukščiausio – penktojo – lygio pavojus paskelbtas Gifu, Šimanės, Hirošimos, Fukuokos, Sagos ir Nagasakio prefektūrose. NHK duomenimis, šiuose regionuose per tris pastarąsias paras iškrito 700- 1 000 mm kritulių – šis kiekis trigubai viršija vidutinę rugpjūčio normą. Dėl to upių ir vandens telkinių lygis pasiekė kritinę ribą. Daugelyje rajonų išplauti ir apsemti keliai, sutrikdytas transporto eismas.
 
Iki šiol pranešta apie vieną žmogų, kurio gyvybę nusinešė nuošliauža Nagasakio prefektūroje, dar du gyventojai laikomi dingusiais. Į nelaimės zoną ieškoti dingusiųjų ir padėti šalinti liūčių padarinius nusiųsta apie 160 Japonijos savigynos pajėgų kariškių.
 
Kaip pranešė Japonijos meteorologijos valdyba, smarkios liūtys šalies pietvakariuose gali pliaupti dar kelias dienas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.15; 06:45

Tokijo olimpinės žaidynės. EPA – ELTA nuotr.

Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkė Seiko Hashimoto patenkinta sekmadienį pasibaigusios olimpiados organizavimu.
 
„Saugumas buvo mūsų svarbiausias prioritetas. Manau, kad šią uždarymo dieną mums pavyko pasiekti be didesnių iššūkių. Pasaulyje ateinančias metais bus organizuojama daugybė didelių sporto renginių ir jų organizatoriai gali iš mūsų pasimokyti, kaip taikyti kovos su COVID-19 priemones. Man labai sunku žodžiais apibūdinti, kaip turėjome įveikti šią situaciją ir sunkumus. Ne viskas buvo tobula, bet manau, kad žmonės įvertino mūsų pastangas“, – sakė ji spaudos konferencijoje.
 
Iš praėjusių metų dėl pandemijos atkelta olimpiada vyko laikantis griežtų saugumo taisyklių. Tokijuje, kuriame jau anksčiau įvesta nepaprastoji padėtis, nuolat auga naujų koronaviruso atvejų skaičius.
 
S. Hashimoto taip pat pabrėžė, kad šiose žaidynėse labiau atsižvelgta į lyčių lygybę ir pridėtos naujos sporto šakos, pavyzdžiui, banglenčių ir riedlenčių sportas. Pastarasis žingsnis esą padėjo pritraukti daugiau jaunosios auditorijos.
 
Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkė pridūrė, kad jai asmeniškai įspūdingiausias renginio momentas buvo „ta daugybė šypsenų žmonių veiduose – tų, kurie sunkiai dirbo, ir tų, kurie palaikė atletus, tad daugybė šių šypsenų paliko didžiausią įspūdį.“
 
Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas šių metų pandeminę olimpiadą pavadino „vilties, solidarumo ir taikos žaidynėmis“ koronaviruso pandemijos metu.
 
Th. Bachas liepos 23 d. prasidėjusias žaidynes uždarė dalyvaujant Japonijos kronprincui Akishino ir pakvietė pasaulio jaunimą į 2024 m. Paryžiuje vyksiančią vasaros olimpiadą.
 
Daugiau nei 60-ies iš 206 valstybių ir komandų sportininkų uždarymo ceremonijoje nedalyvavo, nes dėl COVID-19 taisyklių atletai turėjo išvykti namo per 48 val. po savo pasirodymo varžybose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.09; 00:30

Kurilų salas Tokijas laiko Japonijos teritorija

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas pirmadienį lankėsi ginčijamose Kurilų salose, kur pareiškė, kad Rusija nori jose steigti laisvąją ekonominę zoną. Toks pareiškimas sukėlė Japonijos nepasitenkinimą, nes ji Kurilų salas laiko savo teritorija.
 
Atvykęs į didžiausią Kurilų salyno salą Iturupą, M. Mišustinas pasiūlė atšaukti muitus salose ir sumažinti mokesčius verslui.
 
„Toks priemonių paketas yra beprecedentis. Mes taip pat svarstome atleisti nuo mokesčių tuos, kurie čia dirba ir investuoja“, – teigė M. Mišustinas.
 
„Šis specialus reglamentavimas padėtų sustiprinti ekonominį aktyvumą šioje teritorijoje. Pateiksiu šiuos siūlymus Rusijos prezidentui ir bus priimtas atitinkamas sprendimas“, – teigė Rusijos premjeras.
 
Japonijos Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu dėl M. Mišustino vizito į Šiaurines teritorijas, kaip Kurilai yra žinomi Japonijoje, nusiuntė Rusijai protesto notą ir iškvietė šalies ambasadorių Michailą Galuziną. Šis Japonijos protestą pavadino „nepriimtinu“.
 
Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo teigimu, Rusijos Vyriausybės vadovas „lankosi Rusijos regionuose taip, kaip jam atrodo tinkama“.
 
„Rusijos pusėje yra politinės valios plėtoti gerus santykius su Japonija, mes labai vertiname mūsų ekonominį bendradarbiavimą“, – pridūrė D. Peskovas.
 
Rusijos URM tvirtino iškvietusi Japonijos ambasadorių ir išreiškusi savo apgailestavimą dėl „nedraugiškų Tokijo žingsnių“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.26; 17:45

Japonų būgnininkai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Penktadienį Tokijo policija sulaikė vietos gyventoją, įtariamą mėginus sutrikdyti olimpinės ugnies estafetę, kuri šiomis dienomis uždaru režimu vyksta Japonijos sostinėje. Tai pranešė televizijos kanalas NHK.
 
Gautomis žiniomis, 60 metų japonas buvo sulaikytas po to, kai jis susprogdino petardą prie stadiono, kur vienas bėgikas turėjo perduoti deglą kitam. Vyro veiksmai nesutrukdė estafetei, policija aiškinasi incidento aplinkybes.
 
Baigiamasis olimpinės ugnies estafetės etapas Japonijos sostinėje prasidėjo liepos 9-ąją, likus dviem savaitėms iki Tokijo vasaros olimpinių žaidynių pradžios. Estafetę Tokijuje temdo epidemiologinės situacijos blogėjimas – užsikrėtimo koronavirusu atvejų paros prieaugio rodikliai yra didžiausi per kelis pastaruosius mėnesius. Todėl ji visur vyksta uždaru režimu, be žiūrovų.
 
Tokijo vasaros olimpinės žaidynės turėjo būti surengtos 2020 metų liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis. Dėl koronaviruso pandemijos varžybos buvo atidėtos metams. Dabar jos vyks liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis. Organizatoriai nusprendė rengti žaidynes be aistruolių iš užsienio, vietos žiūrovai taip pat nebus įleidžiami į olimpinius renginius šešiose Japonijos prefektūrose, įskaitant Tokiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.17; 00:01

Penktadienį Japonijoje dingęs Ugandos rinktinės sportininkas paliko raštelį, kuriame parašė, kad nenori grįžti į tėvynę ir ketina dirbti Japonijoje. Tai pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
 
„Aš negrįšiu į šalį, kur taip sunku gyventi. Aš noriu dirbti Japonijoje“, – cituoja agentūra jo numeryje rastą raštelį. Taip pat pranešama, kad, iš visko sprendžiant, 20-metis sunkiaatletis Julius Sekitoleko nusipirko bilietą į greitąjį traukinį “Shinkansen” ir išvažiavo Nagojos link.
 
Ugandos rinktinė preliminariai buvo įkurdinta Idzumisanos mieste (Osakos prefektūra). Šio miesto valdžia ir policija tebeieško dingusio sportininko.
 
Sunkiaatletis iš Ugandos, jau būdamas Japonijoje, praleido kvalifikaciją ir buvo išbrauktas iš žaidynių dalyvių sąrašo. Liepos 20 d. jis turėjo grįžti į tėvynę, bet penktadienį dingo iš viešbučio, kuriame buvo apgyvendinta rinktinė.
 
Anksčiau dviem Ugandos olimpinės rinktinėms nariams buvo diagnozuotas koronavirusas.
 
Tokijo vasaros olimpinės žaidynės turėjo būti surengtos 2020 metų liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis. Dėl koronaviruso pandemijos varžybos buvo atidėtos metams. Dabar jos vyks liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis. Organizatoriai nusprendė rengti žaidynes be aistruolių iš užsienio, vietos žiūrovai taip pat nebus įleidžiami į olimpinius renginius šešiose Japonijos prefektūrose, įskaitant Tokiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.17; 07:10

Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga. EPA – ELTA nuotr.

Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga G7 viršūnių susitikime patvirtino savo šalies ryžtą, nepaisant pandemijos, liepą Tokijuje surengti olimpines žaidynes. „Žaidynės bus saugios, imsimės visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias viruso plitimui“, – sakė jis Didžiojo septyneto valstybių lyderiams, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
 
Dėl Japonijos gyventojų pasipriešinimo žaidynėms Japonijos vyriausybė tikisi, kad G7 baigiamajame viršūnių susitikimo pareiškime sekmadienį pareikš savo paramą olimpiadai, rašė „Kyodo“. G7 grupei priklauso JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Kanada, Italija ir Japonija.
 
Žaidynės dėl pandemijos jau buvo metams atidėtos. Dabar jos turėtų būti atidarytos liepos 23-iąją.
 
Vos dėlto epideminė padėtis Japonijoje ir toliau yra tokia įtempta, kad iki birželio 20-osios Tokijuje vėl teko pratęsti ekstremalią padėtį.
 
Daugelis japonų dar nėra paskiepyti nuo COVID-19. Vakcinos dar nėra gavę ir dešimtys tūkstančių olimpiados savanorių.
 
Dauguma japonų baiminasi tolesnio viruso plitimo ir priešinasi žaidynėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.13; 08:00