Per pasaulį garsiai nuskriejusi žinia, kad JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas atsistatydintina nėra gera naujiena Lietuvai, sako Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius. Jo teigimu, generolas J. Mattisas daugeliu atžvilgių buvo Lietuvos interesams palankus politikas, nes, tvirtino analitikas, sugebėjo mažinti įtampas, kurias transatlantinėje bendruomenėje kelia JAV prezidentas Donaldas Trumpas. 

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Mattiso pasitraukimas iš pareigų yra bloga žinia ir Lietuvai, ir Europai. Tiesiog reikia suprasti, kad Mattiso ir Trumpo pozicijos, ypač kalbant apie Lietuvai svarbius klausimus, kaip santykiai su Rusija ar Europos partneriais, išsiskyrė. Pats Mattisas buvo už NATO stiprinimą, už sąjungininkus, tai labai aiškiai išdėstyta ir gynybos sekretoriaus atsistatydinimo pareiškime. Tuo tarpu Trumpas įtampas tarp sąjungininkų dažniausiai eskalavo“, – aiškino tarptautinės politikos ekspertas. 

Atsainus D. Trumpo požiūris į sąjungininkus Europoje, pabrėžė M. Laurinavičius, yra ne ką mažiau pavojingas už pozityvų Vašingtono požiūrį į Kremlių. Ekspertas pažymėjo, kad būtent D. Trumpo politika skatina trūkinėti strateginius, jau ilgą laiką egzistuojančius valstybių ryšius Aljanso viduje.

„Tai yra didžiausia grėsmė, net didesnė už (palankų. – ELTA) požiūrį į Rusiją. Rusijos pagrindinis tikslas yra sugriauti visus Vakarų aljansus ir stengtis kuo daugiau tai padaryti kitų rankomis. Trumpo prezidentavimo metu nesutarimai Vakarų aljanse smarkiai išaugo ir palietė ne vien karinį NATO klausimą, bet ir prekybines sritis. O jeigu prasideda prekybos karai, tai tas neišvengiamai atsilieps ir politiniam bei kariniam bendradarbiavimui“, – kalbėjo M. Laurinavičius. 


JAV gynybos sekretorius J. Mattisas (dešinėje) paskelbė apie atsistatydinimą. EPA-ELTA nuotr.

Jis priminė, kad dar prieš metus prognozavo, jog D. Trumpas bus vienas pagrindinių tarptautinių iššūkių Lietuvos užsienio politikai. Tai, kad iš prezidento administracijos pasitraukia Lietuvai nepalankias D. Trumpo intencijas atsverti sugebėjęs J. Mattisas, teigė M. Laurinavičius, jo keltų prognozių pagrįstumą dar labiau sustiprina. 

Tačiau, samprotavo ekspertas, baimintis ir kurti apokaliptinius scenarijus, kad vykstantys pokyčiai JAV prezidento administracijoje labai neigiamai atsilieps Lietuvos nacionaliniam saugumui, nereikėtų. Pasak jo, netgi į J. Mattiso vietą atėjus D. Trumpui pasipriešinti nenorinčiam ar negalinčiam politikui, esantys demokratiniai atsvarų mechanizmai neleis visai JAV užsienio politikai tapti iškirtinai tik D. Trumpo tęsiamos politinės linijos atspindžiu. 

„Kad ir koks būtų naujasis gynybos sekretorius, didelės tragedijos nebus, ir JAV pozicija netaps atspindėta tik pagal Trumpo liniją. Taip tikrai neįvyks, nes JAV, be prezidento, dar yra ir Kongresas, kurio pozicija yra gerokai panašesnė į tą, kurią turi Mattisas. Taigi JAV esantys demokratiniai atsvarų mechanizmai leidžia teigti, kad ir toliau D. Trumpas negalės vykdyti tos politikos, kurią jis deklaruoja ir, kuri būtų pavojinga Lietuvai“, – apibendrino M. Laurinavičius.

Ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas paskelbė apie savo atsistatydinimą. Tai jis padarė praėjus dienai po to, kai D. Trumpas paskelbė apie visišką amerikiečių dalinių išvedimą iš Sirijos. Laiške JAV prezidentui Donaldui Trumpui J. Mattisas savo atsistatydinimo priežastimi įvardijo nuomonių skirtumus.

„Jūsų teisė yra turėti gynybos sekretorių, kurio pažiūros labiau sutampa su jūsų pažiūromis“, – rašė J. Mattisas ketvirtadienį D. Trumpui. Todėl jam esą svarbu pasitraukti iš užimamo posto.

Savo atsistatydinimo laiške J. Mattisas tiesiogiai neužsiminė apie dalinių išvedimą iš Sirijos, kurį daugelis laiko per ankstyvu. Tačiau jis pabrėžė, kokiu svarbiu laiko glaudų bendradarbiavimą su tradicinėmis JAV sąjungininkėmis. Su sąjungininkais reikia elgtis „pagarbiai“, rašė J. Mattisas.

D. Trumpas ketvirtadienį savo ruožtu tviteryje rašė, kad J. Mattisas postą paliks vasario pabaigoje. Jis padėkojo jam už darbą. „Aš labai dėkoju Jimui už jo tarnybą“, – rašė prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.21; 19:02

Lapkričio 7 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Helsinkyje (Suomija) susitikęs su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi James Mattis informavo jį apie Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos (GRT) sprendimą kreiptis į JAV vyriausybę dėl galimybės įsigyti kompanijos „Oshkosh defence“ gaminamus šarvuotus visureigius L-ATV (angl. Light Combat Tactical All-terrain Vehicle).

JAV vyriausybei pritarus, Lietuvos užsakymas būtų gaminamas kartu su JAV ir kitų šalių ginkluotosioms pajėgoms skirtais visureigiais. Bendradarbiaudama su JAV vyriausybe, Lietuva užsitikrins efektyviausias šių visureigių įsigijimo ir išlaikymo sąlygas.

„Praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame Gynybos resursų tarybos posėdyje nusprendėme L-ATV pripažinti kaip geriausią funkcionalumo ir kainos santykį atitinkantį šarvuotą visureigį ir pradėti derybas būtent dėl šių visureigių įsigijimo Lietuvos kariuomenei,“ – apie GRT priimtą sprendimą kalbėjo krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Kovinės paramos ir bendrosios paskirties šarvuoti visureigiai papildys ir atnaujins šio tipo Lietuvos kariuomenės visureigių parką ir bus skirti įvairiems Lietuvos kariuomenės vienetams. Iš viso planuojama įsigyti ne mažiau kaip 200 šarvuotų visureigių. Projekto kaina ir pristatymo terminai priklausys nuo būsimos sutarties sąlygų, bet planuojama, kad jų pristatymas į Lietuvą galėtų prasidėti nuo 2021 metų.

Šarvuotų visureigių projektą nuspręsta pradėti sąlyginai anksti, nes pirkimo procedūros gali užtrukti iki 2 metų, o šie visureigiai yra svarbi Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programos, kuri apima ir pėstininkų kovos mašinų „Vilkas/Boxer“ pirkimą, dalis.

„Vertindama potencialias grėsmes ir tokio tipo technikos panaudojimą tiek krašto gynybos užduočių vykdymui, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose, Lietuvos kariuomenė identifikavo šarvuotų visureigių trūkumą. Šis trūkumas atsirado dėl natūralaus esamo visureigių parko susidėvėjimo ir didėjant jų poreikiui dėl kariuomenės plėtros,“ – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Pradėjus vystyti šarvuotų visureigių projektą, pirmiausia buvo surinkta informacija apie rinkoje esančius šio tipo visureigius. Vėliau, atsižvelgiant į efektyvumo, suderinamumo, išlaikymo ir kitus kriterijus, buvo atrinkti 9 šarvuoti visureigių modeliai. Su jais buvo atlikti praktiniai galimybių ir funkcionalumo bandymai, surinkta papildoma techninė informacija. Įvertinus visus gautus duomenis, nuspręsta, jog JAV gamybos L-ATV visureigis geriausiai atitiko suformuluotus kriterijus.

Siekdama pademonstruoti savo gaminamo šarvuoto visureigio galimybes, 2016 metų spalio mėn. kompanija „Oshkosh Defence“ Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone surengė L-ATV pristatymą Lietuvos ir kitų šalių ginkluotųjų pajėgų specialistams.

Lietuvoje buvo surengti ir kitų įmonių pristatymai. 2017 m. Lietuvoje užsienio gamintojai pademonstravo „Eagle V“ („General Dynamics European Land Systems“) ir LAPV („Daimler AG“) šarvuotų visureigių galimybes.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojami HMMWV ir Toyota „Land Cruiser 200“ šarvuoti visureigiai.

XXX

Apie L-ATV šarvuotą visureigį:

Ilgametę patirtį turinčios kompanijos „Oshkosh defence“ gaminamas L-ATV visureigis laimėjo JAV kariuomenės paskelbtą konkursą dėl iki 55 000 šarvuotų visureigių gamybos kariuomenės reikmėms. L-ATV turėtų pakeisti dalį JAV kariuomenėje nuo 1984 metų naudojamų HMMWV visureigių.

Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat yra nusprendusi įsigyti L-ATV savo ginkluotųjų pajėgų reikmėms.

Informacijos šaltinis – kam.lt portalas

2017.11.08; 04:27

JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą. Tačiau nepažadėjo ginklų, kaip norėtų Kijevas.

JAV ir toliau priešinsis agresyviam Rusijos elgesiui, pareiškė Dž. Metisas ketvirtadienį lankydamasis Kijeve. JAV gynybos sekretoriaus vizitas sutapo su Ukrainos nepriklausomybės diena, praneša agentūra „Reuters“.

Dž. Metisas apkaltino Maskvą nevykdant Minsko paliaubų susitarimo, kuris turi užbaigti mūšius Rytų Ukrainoje. „Mes žinome, kad Rusija, nepaisant, kad tai neigia, nori jėga pakeisti tarptautines sienas ir taip sunaikinti suverenias ir laivas Europos tautas“, – kalbėjo jis girdint Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai. Užsimindamas apie Ukrainos kelissyk pareikštą norą sulaukti ginklų, Dž. Metisas sakė, kad JAV tai „aktyviai vertins“, tačiau pažado jis nedavė.

Dž. Metisas teigė Ukrainoje susidaręs vaizdą apie padėtį ir savo poziciją išdėstys JAV valstybės sekretoriui bei prezidentui.

Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) atmetė galimybę tiekti ginklus Ukrainai, kad išvengtų Rusijos provokacijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

Slaptai.lt komentaras

Kaip suprasti šį JAV sprendimą? Išdavystė? Kodėl neduos ginklų Ukrainai? Juk Ukraina prašo būtent ginklų. Užpultai valstybei ginklai – vienas iš svarbiausių gynybos elementų. Jei oficialusis Vašingtonas neremia Kijevo ginklais, tai kaip tada remia – pareiškimais, pasveikinimais švenčių proga, šalmais, kastuvėliais, gertuvėmis? Norėtųsi kalbėti kategoriškai: jei JAV neremia Ukrainos moderniausiais ginklais, tai visa kita jų parama neverta nė sudilusio skatiko. O gal galima net taip ironizuoti – neduodamas ginklų Ukrainai oficialusis Vašingtonas norom nenorom talkina Kremliui. Tikriausiai šis JAV gynybos sekretoriaus Dž.Metiso pareiškimas labai patiks teroristui Vladimirui Putinui. 

Pone Dž.Metisai, pati didžiausia provokacija – tai neduoti ginklų užpultai valstybei, norinčiai atremti daug sykių stipresnį agresorių, ir svajojančiai apie integraciją į Vakarus. Neduodami ginklų Ukrainai jūs jai nieko neduodate, ją paliekate likimo valiai…  

2017.08.25; 06:38

Vienam moksleiviui JAV pavyko tai, kuo iki šiol negali pasigirti daugelis jo šalies žiniasklaidos priemonių: jis gavo išskirtinį gynybos sekretoriaus Džeimso Matiso (James Mattis) interviu.

Už tokią sėkmę Tedis Fišeris (Teddy Fischer) turi būti dėkingas atsitiktinumui – Pentagono vado mobiliojo telefono numerį jis pastebėjo laikraštyje paskelbtoje nuotraukoje, praneša agentūra AFP.

„Washington Post“ gegužę išspausdino prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir jo asmens sargybinio Keito Šilerio (Keith Schiller) nuotrauką, kurioje šis nešėsi krūvą popierių. Ant jų buvo priklijuotas geltonas lapelis su Dž. Matiso pavarde ir telefono numeriu. Kai tai buvo pastebėta, laikraštis nuotrauką greitai pašalino. Tačiau moksleivis numerį jau buvo užsirašęs.

Jaunuolis paskambino šiuo numeriu, nes norėjo išsiaiškinti, ar tai tikrai Pentagono vado telefono numeris, o gal tik „pokštas“. Kai niekas neatsakė, jis nusiuntė tekstinę žinutę su interviu klausimu, pasakojo moksleivis vietos stočiai.

Jam pačiam netikėtai, Dž. Matisas perskambino ir sutiko duoti interviu telefonu. Šis truko 45 minutes ir buvo apie aktualias politines bei istorines temas. Pokalbį išspausdino mokyklos laikraštyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.11; 00:01

Daugeliui palengvėjo ant širdies sužinojus, kad Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi buvo paskirtas Jamesas Matissas, jūrų pėstininkų atsargos generolas, neabejotinai įžvalgus strategas, talentingas vadas, užsiangažavęs vakarietiško pasaulio vertybių gynėjęs, kartais vadinamas „pasiutusiu šunimi“.

Ką pasakė JAV gynybos sekretorius Jamesas Matissas

Kitą vertus, tikriausiai ne be pagrindo pasitikdami neseniai įvykusį jo vizitą mūsų šalyje garsūs ekspertai ir apžvalgininkai kalbėjo, kad naujasis Pentagono vadas yra didelis Lietuvos draugas. Tiesą sakant, žymiajam svečiui nebuvo reikalo mums rodyti didelio savo sentimentalumo,  mus užganėdino supratimas, kad  įtakingas sąjungininkas yra ryžtingas žmogus ir kietas technokratas. 

Žydinčių aguonų laukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sykiu leiskite atkreipti dėmesį į tarsi atsitiktinį, bet, mano galva, garsiojo generolo reputaciją tikrai negadinantį jo dar anksčiau išsakytą pastebėjimą apie informacijos technologinę sklaidą, kad neva PowerPoint mus bukina (sic), ne kitaip.

Kaip atrodo, J.Matissas yra pirmasis tokio aukšto rango pasaulio formuotojas praktikas, kuris jau andai išdrįso garsiai pareikšti, kad vadinamosios skaidrės PowerPoint formatu slopina žmogaus mentalinius sugebėjimus, jeigu norite, išskaidrina protą visiškos sterilizacijos nuo dar užsilikusių minčių linkme. Toks išskaidrinto proto žmogus jau, galimas daiktas, apmąsto sutinkamus reiškinius gėlių įvairovės vardais, bet realių problemų ir gyvenimo paradoksų pradeda nebesuvokti užskubėjusiame į priekį pasaulyje.

Vadovavęs Jungtinių Valstijų kariams Irake ir Afganistane, išmintingas generolas pastebėjo, kad žemesniųjų vadų pranešimai ir karinių operacijų planavimas skaidrių pavidalu kartas nuo karto nuveda į paskutiniojo realybės likučio išgarinimą įvaizdintuose tezių rėmeliuose pažįstame mums visiems formate.

Kodėl taip atsitinka? Prabėgom pastebėsime tik keletą momentų, nekeldami tikslo pateikti išsamią ataskaitą šiuo klausimu.

Natūrali teksto minties seka čia neretai yra pakeičiama paveikslėlių pakeitimu klavišo bakstelėjimu, siekiant daugmaž tolygiai padalinti informacijos srautą per tam tikrą laiką. Tokiu būdu neretai mintijimo voratinklis yra suplėšomas, mintis – išdraskoma, jeigu norite, iškastruojama. Galime pavadinti tokias skaidres paveikslėliais dar ir todėl, kad joks skaidrių gamintojas nepraleidžia progos vardan įtaigumo papuošti įrėmintą tezę gėlytėmis ar kitokiu ornamentu, tarkime, patikėjęs, jog papuošimai gali sustiprinti vadinamąją mintį. Taigi, regis, ne be reikalo užsiminėme, kad skaidrės įpareigoja pervadinti pasaulį gėlių vardais, tačiau čia neabejotinai susiduriame su plastmasinių gėlių pasauliu.

Tai netinka meilės prisipažinimuose

Galimas daiktas, skaidrės iš tiesų tinka atvaizduoti plokščiąjį pasaulį, bet ypač netinka karybos sferoje, kur viskas pagreitėja iki kraštutinės ribos, pasaulis tampa pernelyg staigus, kad būtų galima jį atvaizduoti tokiu būdu. Dar labiau skaidrės netinka filosofijos dalykų dėstyme, kai tokiu būdu yra naikinama filosofija kaip dialogo kultūra. Tarkime, visiškai netinka skaidrės meilės prisipažinimuose, tačiau labiausiai už viską – teologinių intuicijų  išpakavime. 

Žydėjimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Biblijinės tradicijos religijos, išpažįstančios Dievo kaip anapusybės idėją, ypač griežtai draudžia tokios transcendentinės idėjos įvaizdinimą, kvalifikuojant mažiausias to apraiškas kaip kraštutinai nuodėmingą atkritimą į stabmeldystę. Žinomas Biblijos pasažas apie Dievo pakeitimą aukso veršiu, kaip atrodo, vis tik žymi ne kažkokio nesuvaldyto godumo priepuolį, – kaip dabar esame įpratę aiškinti, – o draustino čia „atkritimo į vaizduotę“ atvejį. Laikantis tokios interpretacijos sekos, galėtume sakyti, kad aukso veršis užgimsta iškart bet kokiose platumose, kai tik idėją pakeičia vaizduotės konvulsijos. 

Dar daugiau, – net ir mokslininkas, o ypač fizikas taip pat nurodys ne vieną atvejį, kai, siekiant adekvataus supratimo, privalome peršokti įvaizdinimo užtvarą, nors šiaip gyvenime, studijose, taip pat ir mokslinių tyrimų praktikoje laki vaizduotė, t. y. sugebėjimo įvaizdinti spontaniškumas tikrai gali būti sėkmės laidininku. Savo ruožtu skaidrių subkultūros įsivyravimas liudija, iš vienos pusės, katastrofišką vaizduotės nususimą, savotišką vaizduotės luošumą, kai keliauti tolyn įstengiame tik su PowerPoint ramentų pagalba, o, iš kitos, atveria pačią blogiausią  įvaizdinimo perspektyvą rėmelių automatizuotame formate.

Kai apie teroro aktus prabylame vaizdingais štampais

Kaip atrodo, skaidrių subkultūros nuostolingas įsivyravimas labai aiškiai išryškėja kiekvieną kartą, kai po siaubingų teroro aktų Europos šalyse prabylame tais pačiais vaizdingais štampais, papuoštais gėlytėmis, mechaniškai artikuliuotoje sekoje. Čia iš tiesų mums kaskart pritrūksta kažkokio Mattiso, galinčio padėti valingu judesiu prasiveržti pro skaidrių kuriamą visų žmogaus sugebėjimų fragmentizacijos dulksnos uždangą.

Prisiminkime, kad po eilinių žudynių mūsų protingiausieji komentatoriai teisuolišku balsu praneša, kad dabar svarbiausia dalykas yra išsaugoti ramybę, nepasiduoti panikai, o ypač reikia stengtis, kad nesudrumstume savo sielos komfortinės būsenos neapykantos užkratu. Esą dėl žudynių kaltas yra ne islamas apskritai, o ekstremizmas. Dar priduriama, kad žudo ne religija, o blogi žmonės (išvirkščias tokio teiginio pavaizdavimas – Alacho pranašo, apsikarsčiusio bombomis, karikatūros).

Svarbiausia – išsaugoti ramybę?

Tokie teiginiai įgyja dar ir estetinę vertę, nes tarsi ir pati mirtis dabar tampa graži, kai mes pademonstruojame sugebėjimą išsaugoti ramybę, nepasiduodant žiaurių žudynių provokacijoms, parodome nepaprastą savo sielos grožį, širdies dosnumą.

Tačiau jeigu kažkas mestų akmenį į tokios gražios tiesos vitražus, tai pamatytume, kad jie tik pridengia negražią mirtį ir mūsų nežinojimą, ką daryti ar net bandymą nustumti galvos skausmą nuo savo galvos.

Ar šių eilučių autorius, pradėdamas iš toli, nebando dabar purenti dirvą kenksmingoms mintims, ar sugebės laiku sustoti, nepradėjęs kažką marmaliuoti apie teisinei visuomenei svetimą ir nežinia kur galintį nuvesti  kolektyvinės atsakomybės principą?

Tačiau tikriausiai yra taip, kad išvytas iš teisinės visuomenė teorinio diskurso kolektyvinės atsakomybės principas teisinių visuomenių teisinėje praktikoje yra toleruojama daugiau ar mažiau pridengtu pavidalu, – prisiminkime ta proga kai kurioms valstybėms užkrautą kontribucijų naštą, tarptautinės visuomenės praktikuojamą sankcijų politiką, nukreiptą prieš  tarptautinės teisės normas pažeidusias šalis ir pan.  

Musulmonų bendruomenių laikysena

Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius.

Gausios Europos ir Jungtinių Valstijų musulmonų bendruomenės, besinaudodamos dosniu demokratijų svetingumu, labai aktyviai gina savo kultūrines, socialines ir adaptuotas islamistų poreikiams religijų laisvės teises, tarkime, apskųsdamos draudimą pasaulietinėse mokyklose mergaitėms dėvėti musulmoniško aprangos kodo skaras, skųsdamos prokuratūrai draudimą atvykti į šalį bendratikiams iš kai kurių musulmoniškų šalių ir t.t.

Kaip atrodo bent man, kolektyvinės atsakomybės principas šiomis islamo ekstremistų paskelbto karo vakarų demokratijoms sąlygomis galėtų būti taikomas ta proporcija, kad legaliais teisiniais subjektais vakarų visuomenėse turėtų būti laikomi tik tie islamo išpažintojų susivienijimai, pasaulietinės ir religinės įstaigos, draugijos, kurie ir kurios ekstremizmo pasmerkimą įtvirtina kaip savo konstitucinės sąrangos principą.

Priklausomai nuo to, kaip pažiūrėsi, tokį reikalavimą net nebūtina pavadinti kolektyvinės atsakomybės ar apskritai atsakomybės principo taikymo pavyzdžiu, jeigu norite, pavadinkime tai įpareigojimu labai aiškiai pasirinkti žaidimo taisykles.

2017.06.15; 05:23

Seniai norėjosi pasidalinti mintimis apie Lietuvos gynybinius pajėgumus šiuolaikinėje  sudėtingoje situacijoje. Terorizmo grėsmė  įgauną vis platesnį mąstą, todėl nė viena šalis negali  jaustis pakankamai saugi. Globaliame pasaulyje atsiranda ir globalios grėsmės – tai terorizmas, gamtos atšilimas įtakojantis gamtos stichijas ir t.t. 

Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Lietuva, nors ir nėra labai pažeidžiama gamtos stichijų, tačiau karine prasme dar nėra pakankamai saugi, turint sunkiai prognozuojamą rytų kaimyną. Man teko garbė tarnauti Lietuvos kariuomenėje nuo 1991 metų ir kurti įvairias jos struktūras.   

Skirtingai nuo kitų  šalies vyriausybės institucijų, bene sunkiausia buvo kurtis Krašto apsaugos sistemai. Krašto gynyba buvo nauja ir pradėta kurti nuo nulio. Visa Lietuvos teritorija dar knibždėjo okupacinės sovietų armijos kariais, todėl mums teko ne tik kurti savo kariuomenę, bet ir neprovokuoti svetimos, norint išvengti naujos karinės agresijos.

Taigi likimo ir Dievo palaimos dėka pavyko išvengti didelių konfliktų ir nesutarimų, derantis dėl svetimos armijos išvedimo. Palikus paskutiniam okupacinės armijos kariui, prasidėjo tikrasis Lietuvos kariuomenės kūrimas ir valstybės saugumo atstatymas. Lietuvos kariuomenė turėjo tikslą pasiruošti ir ginti valstybės nepriklausomybę visomis išgalėmis ir savo pajėgomis, todėl visa šalies gynyba buvo paremta teritorinės gynybos koncepcija.

Lietuvos gynybos koncepcija buvo paremta teritoriniu gynybos principu ir apėmė visas karines bei civilines institucijas, kurios buvo atsakingos už karo meto užduočių vykdymą. Tuomet buvo paruošti gynybos planai, kuriuose buvo įvardinti visų institucijų veiksmai karinio konflikto atveju. Dabartiniu metu grįžtama prie to šalies gynybinio varianto, kuris buvo paruoštas prieš 14 metų.

Kaip žinia, krašto gynybai skiriamos lėšos ir laikas yra neadekvačios sąvokos. Paruošti gynybai tinkamus karius ir ginkluotę trunka ne vienerius metus, todėl prarastas laikas įtakoja Lietuvos gynybinius pajėgumus. Kas galėtų prieštarauti, jog mažiausią dėmesį gynybai  skyrė konservatorių ir liberalų koalicinė  vyriausybė bei KAM (Krašto apsaugos ministerija) ministrė Rasa Juknevičienė?  Norėčiau pacituoti Estijos atsargos karininko žodžius, pasakytus vienos konferencijos metu, kai buvo paklaustas, kodėl Estija savo gynybai jau seniai skiria didžiulį dėmesį ir krašto gynybai 2 proc. nuo BVP (bendras vidaus produktas). Jis atsakė: taip yra todėl, jog politikai, kurie skeptiškai žiūri į  šalies gynybą, paprasčiausiai niekada nebus išrinkti į valdžią. 

Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Manyčiau, jog nihilistinis požiūris yra į atsargos karininkų ir karių panaudojimą šalies valstybiniame sektoriuje, panaudojant jų sukauptas žinias ir patirtį. Man teko garbė apie dešimtmetį vadovauti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai bei bendrauti su NATO šalių rezervo kariais bei daugeliu kitų šalių atsargos karininkais. Visose šalyse yra įvairiai panaudojamas atsargos karių potencialas. Rezervo kariai – tai kaip tiltas tarp civilių ir kariškių.

Įvedus profesinę karo tarnybą dažnai atsiranda takoskyra tarp kariškių ir civilių, tarsi ir vieni, ir kiti gyventų skirtinguose pasauliuose. Įsigilinus į KAM vadovybėje dirbančiųjų biografijas, rastume daug tokių, kurie net netarnavo Lietuvos kariuomenėje arba turėtų bent minimalią patirtį karybos ar karinės strategijos srityse.

Niekada nepamiršiu KAM vadovybės abejingumo ir nepagarbos fakto, kai 2009 metų Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinių minėjimo išvakarėse buvo kreiptasi dėl atsargos karių apdovanojimo KAM ministro padėkos ir kt. formos apdovanojimais. Tada buvo atsakyta, jog trūksta pagrįstumo minėtus atsargos karius apdovanoti, nors teikti kariai visuomeniniais pagrindais daugelį metų aktyviai dalyvavo kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimo srityje. Mažiausiai suprantamas buvo tuometinės KAM ministrės įsakymas kadencijos pabaigoje apdovanoti „savo“ viceministrus aukščiausio lygmens KAM apdovanojimu civiliams „už nuopelnus“, nors jie visi už savo darbą gaudavo solidžius atlyginimus.

Tokie atsakingų pareigūnų darbai nemotyvuoja ne tik atsargos, bet ir profesinės tarnybos karių bei žlugdo optimizmą. Analizuojant KAS veiklą, galime daryti išvadas, jog per pastaruosius dešimtmečius buvo daug padaryta stiprinant Lietuvos kariuomenę ir šalies gynybines galias, tačiau buvo padaryta ir klaidų.

Galėtume teigti, jog neklysta tas, kas nedirba, tačiau visada yra geriau mokytis iš svetimų klaidų nei savų. Atkuriant Lietuvos kariuomenę labai trūko vadovaujančio lygmens karininkų, todėl buvo aktyviai verbuojami sovietų armijoje tarnavę karininkai.

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas. Slaptai.lt nuotr.

Manau, tai buvo bene didžiausia atkuriamos Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo klaida. Tikrai ne visi Lietuvos pilietybę turintys buvę sovietų armijos karininkai buvo lojalūs ir tarnavo nepriklausomos Lietuvos labui ar turėjo pakankamą karinę kvalifikaciją. Tą faktą patvirtino vėlesni  Lietuvos kariuomenės istorinės raidos įvykiai. Turiu vilties, jog Lietuvos kariuomenės vystymosi ir raidos peripetijas pavyks aprašyti kitose apžvalgose. Norėčiau palinkėti, kad Lietuvoje vėl būtų gražinta visuotinė karinė prievolė ir greičiau atstatytas teritorinės šalies gynybos principas. Atsargos kariai tam yra pasiryžę. NATO karių bei karinės technikos integravimas į Baltijos šalių gynybą yra  atgrasymo ir psichologinio palaikymo priemonė kaip kolektyvinės gynybos koncepcijos įgyvendinimas.

Dabar norėčiau grįžti prie Lietuvos saugumo apžvalgos JAV gynybos sekretoriaus J. Matiso vizito šviesoje. Malonu pripažinti, kad JAV vis dar domisi Baltijos šalių saugumu ir nori padėti joms apsisaugoti nuo galimos agresijos iš rytų. Šiais metais Rusijos Federacija planuoja Kaliningrado srityje plataus mąsto karinius mokymus „Zapad 2017”.

Pavojus didelis, nes pagal mokymų scenarijų bus modeliuojami ir puolimo veiksmai. Vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“ blokada atkirstų NATO sausumos pajėgų paramą vakarų kryptimi. Žinant, kokios karinės pajėgos yra dislokuotos šioje srityje, Baltijos šalims tikrai iškyla rimtas pavojus, jei menamas agresorius sumanytų pasinaudoti savo kariniu pranašumu.

Nereikia būti dideliu karo ekspertu, kad galėtume pastebėti savo silpnąsias vietas. Visu pirma, tai priešraketinės gynybos spragos sausumoje ir jūroje, todėl Rusija labai liguistai reaguoja į NATO ketinimus kitų metų pabaigoje dislokuoti Lenkijos teritorijoje priešraketinės gynybos kompleksus.

Manau, jog Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims gyvybiškai svarbu turėti savo priešraketinės gynybos kompleksus, tokiu budu būtų likviduotas Rusijos karinis pranašumas šiame regione. JAV gynybos sekretorius vizito Lietuvoje metu užsiminė apie priešraketinės gynybos svarbą šiame regione. Reikia tikėti, jog ne tik Lenkija, bet ir Baltijos šalys bus aprūpintos saugia priešraketine gynyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.05.15; 17:07            

Jungtinės Amerikos Valstijos yra ištikima Lietuvos gynybos partnerė ir pasirengusi bet kuriuo metu apginti Lietuvą ir Baltijos šalis, jei iškiltų tokia būtinybė, sakė į Lietuvą atvykęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis). 

JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso (James Mattis) vizitas Lietuvoje. Giedrės Maksimovicz nuotr.

Susitikime su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu jis ne kartą akcentavo JAV įsipareigojimą stiprinti saugumą rytinėje NATO dalyje. 

„Lietuvai stojant į NATO JAV duotas įsipareigojimas ginti mus šiandien yra stipresnis nei bet kada. Visos trys Baltijos šalys susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis iš Rytų. Labai svarbu, kad ir mūsų saugumo partneriai vienodai supranta mums kylančias grėsmes ir įsitraukia į mūsų saugumo stiprinimą“, – po susitikimų sakė R. Karoblis. Pasak jo, Pentagono vado vizitas į vieną iš trijų Baltijos valstybių rodo Lietuvos pastangų stiprinant saugumą regione pripažinimą.

„Atvykau čia klausytis. Viskas labai paprasta: mes stovime kartu, tad turime kalbėtis. Nepamirškite, jog esate NATO nariai“, – susitikimų metu sakė gen. J. Mattis.

Ministras padėkojo J. Mattis už JAV paramą Lietuvai stiprinant saugumą. Dvišaliame susitikime gynybos vadovai aptarė Lietuvos gynybos finansavimo didinimą, bendrą gynybą bei būtinybę stiprinti gynybos pajėgumus, taip pat ir oro gynybą bei nuolatinio JAV karių dislokavimo Lietuvoje galimybę. Akcentuota būtinybė stiprinti visuomenės pasirengimą pasipriešinimui. R. Karoblis pabrėžė, jog Lietuva turi ypatingai motyvuotą kariuomenę ir stiprią visuomenės paramą. Tarp kitų klausimų aptartos ir Lietuvos pastangos kovoti prieš Rusijos propagandą.

Nuo paskyrimo pradžios J. Mattis yra susitikęs su Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Turkijos, Norvegijos, Suomijos, Čekijos gynybos ministrais.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Nuotraukos – Giedrės Maksimovicz.

2017.05.12; 03:25

Trečiadienis, gegužės 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu, su kuriuo aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regiono ir transatlantinį saugumo stiprinimą, atgrasymo priemonių įgyvendinimą. 

Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, kurios vaidmuo regione – Baltijos šalių saugumo garantas ir patikimiausia atgrasymo priemonė. 

Pasak Prezidentės, gynybos sekretoriaus vizitas Lietuvoje siunčia labai aiškią žinią, kad Amerika ypatingą dėmesį skiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui. Nuo pat pradžių užsimezgę artimi ir intensyvūs ryšiai su Prezidento Donaldo Trumpo administracija rodo, kad JAV gerai supranta ir identiškai kaip Baltijos valstybės vertina kylančias išorines grėsmes bei iššūkius. 

Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. 

Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę.

Susitikime taip pat aptartas pasirengimas artėjančiam NATO vadovų susitikimui, kuris įvyks gegužės pabaigoje Briuselyje. Jo tikslas – tolesnis Aljanso stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, būtina greitinti NATO sprendimų priėmimą, nuolatos atnaujinti gynybos planus ir juos pagrįsti konkrečiais kariniais pajėgumais bei stiprinti kovą su tarptautiniu terorizmu. 

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad tinkamas gynybos finansavimas yra investicija į taiką. Lietuva atsakingai vykdo savo įsipareigojimus ir nuosekliai didina gynybos išlaidas – jau kitąmet viršysime 2 proc. valstybės BVP.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.10; 14:57

Gegužės 10 d. į Lietuvą pirmojo oficialaus vizito atvyksta JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis). 

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis). Nuotraukos šaltinis – US Department of Defence.

Planuojami jo dvišaliai pokalbiai su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. Juose pareigūnai aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą ir priemones, kurios dar labiau sustiprins Lietuvos ir regiono saugumą. Vėliau JAV gynybos sekretorius dalyvaus bendruose darbo pietuose su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais.

Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Šis vizitas yra dar vienas svarbus įrodymas, jog Lietuva turi stiprius sąjungininkus ir gali jaustis saugi“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Po susitikimų Prezidentūroje ir darbo pietų JAV ir Baltijos šalių gynybos ministrai, Lietuvos kariuomenės vadas ltn.gen. Jonas Vytautas Žukas vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje.

Čia jie susitiks su Lietuvoje dislokuotais JAV pajėgų kariais, Lietuvos karinių pajėgų atstovais ir Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais, apžiūrės karių naudojamą techniką ir ginkluotę.

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes.

JAV kariai Vilniuje. Vytauto Visocko nuotr.

JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto Ryžtas“ (angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones. 

Amerikiečių kariai Vilniaus centre. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.10; 06:23

Trečiadienį, gegužės 10-ąją, Lietuvoje viešės JAV gynybos sekretorius Džeimsas Matisas (James Mattis).

Tai pirmasis už JAV gynybos politiką atsakingo pareigūno vizitas mūsų regione, rodantis išskirtinį Amerikos dėmesį Lietuvos ir Baltijos šalių saugumui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Dž. Matisu aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą ir konkrečias priemones, kurios dar labiau sustiprintų Lietuvos ir regiono saugumą.

Siekiant sustiprinti NATO ir padaryti jį efektyvesnį, didžiausios sąjungininkės – JAV – vaidmuo yra itin svarbus. Todėl Prezidentė su JAV gynybos sekretoriumi aptars ir pasirengimą artėjančiam NATO šalių vadovų susitikimui, kuris gegužės 25 d. vyks Briuselyje.

Informaciją pateikė Eltos redaktorė Jūratė Valančiūtė.

2017.05.06; 09:15