A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė viltį, kad sėkmingas Ukrainos puolimas privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kalbėtis apie invazijos nutraukimą.
„Kontrpuolimo sėkmė lemtų du dalykus – sustiprintų poziciją prie bet kokio derybų stalo, be to, tai gali iš tikrųjų paskatinti Putiną pagaliau susitelkti į derybas dėl jo pradėto karo užbaigimo“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Šia prasme ji iš tikrųjų gali priartinti, o ne nutolinti taiką“, – per bendrą su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani spaudos konferenciją sakė A. Blinkenas.
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos „pasitiki“ tolesne ukrainiečių sėkme, o puolimas parodė, kad „dabar būtina maksimaliai padidinti paramą Ukrainai, kad ji būtų sėkminga mūšio lauke“.
Rusija jau ne kartą užsiminė esanti atvira deryboms, joms tarpininkauti pasišovusi Kinija ir kitos šalys, tačiau JAV skeptiškai vertina tokias pastangas, Rusijos norą derėtis laiko apsimestiniu, iš tikrųjų siekiant išsaugoti teritorinius laimėjimus.
Taika turi būti „teisinga ir patvari“, sakė A. Blinkenas ir paaiškino, kad kalbėdamos apie tvarią taiką Jungtinės Valstijos neturi galvoje palikti viską, kaip yra, kad „Rusija galėtų pailsėti, iš naujo apsiginkluoti ir vėl pulti po šešių mėnesių, metų ar dvejų“.
Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 15 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pranešė, kad nesieks prezidento posto 2024 metais.
„Mudu su [žmona] Susan po ilgų svarstymų ir maldų priėjome išvadą, kad 2024 metų rinkimuose nekandidatuosiu į Jungtinių Valstijų prezidento postą“, – rašė M. Pompeo socialiniame tinkle „Twitter“.
Respublikonas nurodė asmenines priežastis paaiškindamas, kad „dabar netinkamas metas man ir mano šeimai“.
Tačiau buvęs karys ir CŽV direktorius užsiminė neatmetantis galimybės ateityje kandidatuoti į prezidento postą.
„Tiems iš jūsų, kuriuos [ši naujiena] sujaudino, primenu: man 59-eri. Lieka dar daug galimybių, kai laikas gali būti labiau tinkamas, nes prezidentinis vadovavimas tampa net dar būtinesnis.“
Viešumoje vertinamas kaip šiurkštokas, atžariai bendraujantis su žiniasklaida, M. Pompeo, tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui paskyrus jį sekretoriumi, pažadėjo sugrąžinti JAV Valstybės departamentui „smarkumą“.
Krikščionis evangelikas sugebėjo nuolat išlaikyti D. Trumpo palankumą, ištikimai gindamas savo viršininką prieš kamerą ir užsienio sąjungininkams.
Nepaisant elitinio išsilavinimo Vest Pointe ir Harvardo teisės aukštojoje mokykloje, M. Pompeo pirmiausia išgarsėjo kaip verslininkas Kanzase, kai 2010 metais buvo išrinktas į Kongresą per dešiniųjų Arbatėlės judėjimo bangą.
Pats D. Trumpas ir jo buvusi Jungtinių Tautų ambasadorė Nikki Haley jau įsitraukė į respublikonų kovą dėl iškėlimo kandidatu rinkimuose.
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį, kalbėdamas apie 2024 m. rinkimus, žurnalistams pasakė: „Sakiau jums, kad mano planas yra vėl kandidatuoti.“
„Aš jau paskaičiavau. Apie tai paskelbsime palyginti greitai“, – baigdamas vizitą Airijoje sakė J. Bidenas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai jos kare prieš Ukrainą, ir įspėjo Pekiną, kad bet koks tiekimas „sukels rimtų problemų“.
„Dabar, remdamiesi turima informacija, nerimaujame, kad jie svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, – teigė A. Blinkenas CBS laidai „Face The Nation“. Paklaustas, ką reikštų mirtina parama, jis atsakė, kad „viską – nuo amunicijos iki pačių ginklų“.
Panašių komentarų A. Blinkenas yra pateikęs keliuose interviu Amerikos televizijai iš Vokietijos, kur šeštadienį dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje ir susitiko su savo Kinijos kolega Wangu Yi. Tada jis Wangui sakė, kad „jeigu Kinija teiks materialinę paramą Rusijai arba padės sistemingai vengti sankcijų“, tai turės padarinių, teigė vienas valstybės departamento pareigūnas.
Apskritai JAV komentarai buvo vienas iki šiol aiškiausių įspėjimų, kad Kinija gali būti pasirengusi ne tik retoriškai, politiškai ar diplomatiškai remti Rusiją, bet ir padėti jai ginkluotis beveik metus trunkančiame kare su Ukraina.
Sekmadienį dalyvaudamas televizijos ABC laidoje, A. Blinkenas pabrėžė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas dar praėjusių metų kovą įspėjo savo Kinijos kolegą Xi Jinpingą nesiųsti ginklų Rusijai.
Nuo tada „Kinija stengiasi neperžengti šios ribos, įskaitant susilaikymą pardavinėti mirtinų ginklų sistemas, skirtas naudoti mūšio lauke“, teigia su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis administracijoje.
Įtakingas respublikonų JAV senatorius Lindsey Grahamas, dalyvavęs Miuncheno konferencijoje, teigė, kad būtų rimta klaida, jei Kinija aprūpintų Rusiją ginklais, – anot jo, ypač šiuo metu, kai jis dar niekada nebuvo taip įsitikinęs, kad Ukraina nugalės. Tai būtų tas pats, teigė jis, kas pirkti bilietus į skęstantį „Titaniką“.
L. Grahamas, žinomas kaip gerai informuotas griežto užsienio politikos kurso šalininkas, taip pat sakė matąs aiškių ženklų, kad JAV greitu metu paskelbs apie planus apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas – centre. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Nepaisant Turkijos blokados pozicijos, JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas tikisi, kad Suomija ir Švedija greitai taps NATO narėmis.
„Abi šalys ėmėsi svarbių, konkrečių priemonių, kad įgyvendintų savo įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie susiję su mūsų sąjungininkės Turkijos saugumo abejonėmis, – ketvirtadienį Vašingtone po susitikimo su savo kolegomis iš Suomijos ir Švedijos Pekka Haavistu bei Tobiasu Billströmu sakė A. Blinkenkas. – Manau, kad abi (šalys) netrukus oficialiai taps narėmis“.
Turkija šiuo metu blokuoja Aljanso plėtrą į šiaurę dėl tariamos Suomijos ir Švedijos paramos grupuotėms, kurias Turkija laiko teroristinėmis. Dėl to Ankara ypač iš Švedijos vis reikalauja ekstradicijų kaip sąlygos, kad pritartų narystei. Dviejų vyrų, kurie yra Turkijos pageidavimų sąraše, Švedijos teisėsauga, anot žiniasklaidos, išduoti nenori.
Švedijos diplomatijos vadovas T. Billströmas teigė, kad toliau kalbėsis su Turkijos kolega šiuo klausimu.
T. Billströmas padėkojo A. Blinkenui už stiprią paramą Ukrainai jos gynybinėje kovoje prieš Rusiją.
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Rugsėjo 13-osios vakarą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos vėl įsiplieskė kovos. Šaudymai tęsėsi kiaurą naktį. Tai nutiko Karabacho regione, kuris pagal tarptautinę teisę priklauso Azerbaidžanui.
Priminsime – trisdešimt metų kantriai laukę Vakarų paramos ir jos nesulaukę azerbaidžaniečiai 2020-ųjų rudenį ryžosi savo žemes iš armėnų okupantų rankų susigrąžinti karinėmis priemonėmis. Karas dėl Karabacho grąžinimo teisėtiems šeimininkams 2020-ųjų rudenį tęsėsi 44 paras. Daugumą Karabacho žemių oficialusis Baku susigrąžino. Tačiau – ne visas (pavyzdžiui, Karabacho sostinė Hankendis – vis dar armėnų separatistų žinioje). Kodėl – ne visas? Kaip visuomet, įsikišo agresyvusis Kremlius, pažerdamas intrigų, ir vadinamųjų „rusų taikdarių“ pagalba Armėnijos valdžiai pavyko kelis Karabacho regionus išlaikyti savo įtakos zonoje.
Pastaruosius dvejis metus oficialusis Jerevanas rengė užtektinai daug bjaurių provokacijų – apšaudydavo azerbaidžaniečių karius, rengdavo trumpus įsiveržimus, minuodavo kelius, įvažiavimus į miestus ir gyvenvietes, degino Karabache išlikusius azerbaidžaniečių namus ir ūkius, mečetes, barbariškai kirto miškus. Tiksliau tariant, bet kokia kaina troško išlaikyti bent keletą Karabacho sričių savo žinioje, o tas teritorijas, kurias būdavo priversti grąžinti, stengdavosi taip suniokoti, kad jos taptų dykromis.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Beje, rengdama provokacijas Armėnija tuo pačiu dalyvavo konflikto sureguliavimo derybose, melagingai įsipareigodama po truputį taikiai išsinešdinti iš viso Karabacho. Tačiau derybos tebuvo širma. Kaip ir tie verkšlenimai, girdi, tai Azerbaidžanas puldinėja „taikius Karabacho gyventojus“. Armėijos premjeras Nikolas Pašinianas konstravo politiką taip, kad neapibrėžta situacija tęstųsi kuo ilgiau.
Regis, Azerbaidžanas senų seniausiai perprato Jerevano klastas ir deramai atsako į visas provokacijas. Tačiau galimybių rengti išpuolius prieš teisėtai savo teritorijas susigrąžinančius azerbaidžaniečius – vis mažiau. Paskutinę viltį prarandantis N. Pašinianas net kreipėsi pagalbos į Kremlių, kad Vladimiras Putinas bent kiek sutramdytų Azerbaidžaną. Šis Armėnijos premjero žingsnis, turint omenyje Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, – ypač niekingas.
Beje, sunkiai suprantamas JAV valstybės sekretoriaus Entony Blinkeno pareiškimas, girdi, konfliktą Armėnija ir Azerbaidžanas privalo likiduoti taikiomis priemonėmis. Jei 30 metų nepavyko konflikto taikiai sureguliuoti, vadinasi, jo ir ateityje nebus įmanoma taikiai sureguliuoti.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Tokie demagogiški Vašingtono paraginimai – apgailėtini. Jie panašūs į pareiškimus tų demagogų, kurie šiandien ir Ukrainą ragina pradėt taikos derybas. Prezidentas Volodymiras Zelenskis labai taikliai pastebėjo: kol Rusija nebus išstumta iš visų ukrainietiškų žemių, tol nebus jokių derybų. Puikus atsakymas. Mes jau tūkstančius kartų įsitikinome, ko verti V.Putino troškimai bendrauti taikiai, garbingai, laikantis tarptautinių susitarimų. Lygai taip pat, kaip elgiasi dabar Ukraina, elgiasi ir Azerbaidžanas: jėga stumia lauk okupantus. Nes taikiai pasitraukti armėnai nelinkę. Jei dabar Sakartvelas sumanytų jėga susigrąžinti iš jų atimtas žemes, – taip pat elgtųsi teisingai. Nes naivu manyti, jog Rusijos remiami separatistai sutiktų gražiuoju atiduoti Tbilisiui tai, kas iš sakartvelų atimta jėga ir klasta.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Įdomus buvo paskutinis Marko Feigino videointerviu su Ukrainos karinės žvalgybos papulkininkiu Oleksejumis Arestovičiumi (rugsėjo 13-oji), kuris, paklaustas, kaip vertina rugsėjo 13-14-osios susirėmimus tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, pabrėžė, kad Azerbaidžanas juda teisinga kryptimi – visomis priemonėmis mėgina išvaduoti savas žemes. O Armėnijos premjeras, prašydamas V.Putino pagalbos, elgiasi tarsi pametęs galvą.
Pats protingiausias Jerevano sprendimas būtų pradėt tikras, rimtas derybas su Azerbaidžanu ir Turkija, o ne su Kremliaus diktatoriumi.
Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pajėgos daro „aiškią ir realią pažangą“ mūšio lauke prieš Rusiją, ketvirtadienį per vizitą Kyjive pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paskelbęs apie naują karinę pagalbą.
„Dar gerokai per anksti, bet matome aiškią ir realią pažangą, ypač rajone aplink Chersoną, taip pat kai kuriuos įdomius įvykius Donbase rytuose“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Po dvi valandas trukusio susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu A. Blinkenas sakė įsitikinęs, jog Ukrainos pradėtas atsakomasis puolimas „tikrai veiksmingas“.
„Didžiuojamės, kad mūsų parama ir tiek daug kitų šalių parama padeda ukrainiečiams daryti tai, ką jie daro – stengiasi išlaisvinti per šią agresiją Rusijos užgrobtą teritoriją“, – sakė A. Blinkenas.
„Galų gale esminis skirtumas yra tas, kad tai – Ukrainos, o ne Rusijos, gimtoji žemė“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Berlynas, sausio 20 d. (ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas pareiškė, kad bet koks rusų pajėgų įžengimas į Ukrainą reikštų agresiją, praneša agentūra „Reuters“.
Toks incidentas išprovokuotų „greitą, rimtą ir bendrą“ Vakarų sąjungininkių atsaką, pareiškė A. Blinkenas ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. Taip jis patikslino JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad po mažesnės agresijos Vakarų reakcija gali būti švelnesnė.
A. Blinkenas ir A. Baerbock patvirtino savo perspėjimą Rusijos vyriausybei. „Esame vieningos nuomonės: vienintelis kelias iš krizės yra politinis kelias, ir šis kelias veda tik per dialogą, – bendroje su A. Blinkenu spaudos konferencijoje sakė Vokietijos diplomatijos vadovė. – Deja, Rusijos elgesys rodo ką kita“.
Ji ir A. Blinkeno vardu pareikalavo, kad Rusija „skubiai imtųsi deeskalacijos žingsnių“. Bet kokia tolesnė agresija esą sulauktų „rimtų padarinių“.
A. Blinkenas pabrėžė, kad kokį kelią Rusija bepasirinktų, JAV ir jų sąjungininkės bus vieningos.
G. Landsbergis su JAV sekretoriumi A. Blinkenu aptarė galimą pagalbą Lietuvai. Lietuvos ambasados JAV nuotr.
Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu aptarė galimą ekonominę ir finansinę pagalbą Lietuvai, kuri dėl savo pozicijos Taivano atžvilgiu susiduria su Kinijos ekonominiu ir politiniu spaudimu.
„Galiu pasakyti, kad aptarėme tiek ekonominę, tiek finansinę galimą pagalbą, kuri galbūt būtų ir reikalinga šiandien Lietuvai. Tačiau kol kas daugiau apie tai kalbėti būtų šiek tiek anksti“, – Eltai telefonu sakė ministras po trečiadienį Vašingtone vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu.
G. Landsbergis teigė besidžiaugiąs vykusiu susitikimu, nes su JAV valstybės sekretoriumi pavyko aptarti šiuo metu ganėtinai įtemptą Lietuvos situaciją.
„Susitikimas tikrai buvo geras, dalykiškas, atviras ir nuoširdus. Turėjau galimybę aptarti ir Lietuvos situaciją. Lietuva patiria beprecedentį spaudimą iš arti esančių autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Rusijos. Taip pat susiduria su nauju reiškiniu – ekonominiu Kinijos spaudimu dėl Vyriausybės siekių plėtoti artimesnius ryšius su Taivano žmonėmis“, – sakė G. Landsbergis po pirmojo savo dvišalio susitikimo su A. Blinkenu.
Aptartos Vakarų atsakas dėl Rusijos ir Baltarusijos susijungimo
Vykusio susitikimo metu aptartas ir Baltarusijos bei Rusijos projektuojamos sąjunginės valstybės klausimas. G. Landsbergio teigimu, šis aspektas paliestas regioninio saugumo kontekste. Ministras pažymėjo, kad su JAV sekretoriumi svarstytos bendro Vakarų atsako šiai iniciatyvai, kuri keičia regioninio saugumo architektūrą, galimybės.
„Stiprėjanti Baltarusijos ir Rusijos karinė sąjunga dabar vykstančių pratybų kontekste didina mūsų regiono nesaugumą. Kitaip tariant, didina saugumo deficitą. Mes jį jaučiame Lietuvoje, lygiai taip pat jaučia mūsų kolegos ir partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kalbėjome apie tai, ką daryti su šiuo saugumo deficitu, kaip užtikrinti ir kokių garantijų reikėtų Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kad išsilygintų svarstyklės, kurios dabar yra pradėjusios svirti į kitą pusę“, – sakė G. Landsbergis.
„Aptarėme gal ir bendrą atsaką į gresiantį valstybių sujungimą ir koks turėtų būti Vakarų atsakas, gal net ir išankstinis, pasakant, kad mes nepripažinsime, jei tai įvyktų. Jei Baltarusijos prezidentas nelegitimus, jei jis neturi įgaliojimų iš savo žmonių ar net (veikia – ELTA) prieš savo žmonių įgaliojimus… Jis negali sudaryti sąjungos su Rusija“, – sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras šią savaitę Vašingtone lankosi su darbo vizitu. Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Baltųjų rūmų pareigūnais, analitinių centrų, verslo bendruomenėmis.
Kinija ėmė spausti Lietuvą dėl politikos Taivano atžvilgiu
Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija šią vasarą konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“.
Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
Santykius su Kinija aptemdė Vilniaus sprendimas trauktis iš 17+1 formato
Lietuva taip pat yra pasitraukusi iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES. Jo teigimu, santykių su Kinija formate Lietuva galėtų dalyvauti, jei į jį būtų įtrauktos visos Europos Sąjungos šalys.
JAV atstovų parama Lietuvai dėl Kinijos išsakyta ne vieną kartą
Kiniją piktinančią poziciją dėl Taivano užėmusią Lietuvą užstoja JAV. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas dar rugpjūčio pabaigoje pareiškė paramą Lietuvai dėl Kinijos daromo spaudimo.
Vašingtono parama Lietuvai išsakyta ir šią savaitę. JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas po pokalbio telefonu su premjere Ingrida Šimonyte pažymėjo, kad JAV palaiko Lietuvą diplomatiniame ginče su „prievartą taikančia“ Kinija.
A. Blinkenas: JAV buvo pasiruošusios blogiausiems scenarijams Afganistane. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas pirmadienį tvirtino, kad prezidento Joe Bideno administracija buvo pasirengusi blogiausiems scenarijams Afganistane, pasipiktinusiems įstatymų leidėjams apkaltinus Baltuosius rūmus pražiūrėjus istorinę katastrofą.
Ramiu būdu pagarsėjęs JAV diplomatas neprarado kantrybės, kai jo buvo intensyviai klausinėjama per pirmąjį Kongreso posėdį dėl J. Bideno nutraukto 20 metų trukmės karo, kuris galiausiai atnešė pergalę Talibanui.
Respublikonams kalbėjus pakeltu tonu, mosavus žuvusių karių nuotraukomis ir keliskart reikalavus jo atsistatydinimo, A. Blinkenas kartojo, kad pasitraukimą iš Afganistano iš pradžių numatė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas. „Mes paveldėjome terminą; mes nepaveldėjome plano“, – Atstovų rūmų užsienio reikalų komitetui sakė A. Blinkenas.
Po 2020 m. vasarį D. Trumpo sudaryto susitarimo su Talibanu ir pradėto JAV karių išvedimo radikalaus islamo grupuotė „įgijo stipriausią karinę padėtį nuo rugsėjo 11-osios išpuolių“, kurie ir inicijavo ilgiausią Amerikos karą, teigė A. Blinkenas.
Anot diplomato, J. Bideno administracija buvo „susitelkusi“ į amerikiečių saugumą ir „nuolatos vertino“, kiek laiko išsilaikys Vakarų remiama Afganistano vyriausybė. „Net ir blogiausiose prognozėse nebuvo numatoma, kad vyriausybės pajėgos Kabule žlugs dar neišvedus JAV karių“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Tačiau respublikonų įstatymų leidėjai savo ruožtu apibūdino karių išvedimą kaip chaotišką ir apkaltino prezidentą palikus amerikiečius likimo valiai. „Tai buvo visiška, milžiniško masto katastrofa, – teigė aukščiausio rango respublikonas komitete Mike’as McCaulas. – Niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad tapsiu besąlygiško pasidavimo Talibanui liudininku.“
Respublikonai taip pat pažymėjo, kad praėjusių metų susitarime su Talibanu, kuris buvo pasirašytas dalyvaujant A. Blinkeno pirmtakui Mike’ui Pompeo, buvo nustatytos karių išvedimo sąlygos. „Negalite kaltinti D. Trumpo administracijos už savo pačių nesėkmes“, – teigė įstatymų leidėjas Gregas Steube.
Tačiau A. Blinkenas savo ruožtu teigė, kad Talibanas pažeidė šį susitarimą, net ir po to, kai D. Trumpo administracija spaudė buvusią Afganistano vyriausybę atremti įsismarkavusius kovotojus. A. Blinkenas pabrėžė, kad būtent pagal šios administracijos planus tapo įmanoma per 48 val. beveik visiškai ištuštinti JAV ambasadą ir per 72 val. apsaugoti oro uostą bei pradėti žmonių evakuaciją.
JAV kartu su sąjungininkėmis galiausiai evakavo iš Afganistano 124 tūkst. žmonių. Anot administracijos, šalyje beliko apie 100 JAV piliečių ir su jais visais kelis kartus susisiekė JAV diplomatai. A. Blinkenas taip pat nurodė, kad „nebuvo jokių įrodymų, jog ilgesnis karinis buvimas būtų sustiprinęs Afganistano vyriausybę ar pavertęs ją labiau nepriklausoma“.
Komitetui vadovavęs demokratas Gregory’is Meeksas apkaltino respublikonus tylėjus, kai D. Trumpas ir M. Pompeo vykdė tokią pat politiką Afganistane. „Atsiriboti nuo Afganistano niekuomet nebūtų buvę lengva, – teigė jis. – Mielai išgirsčiau, kaip turėtų atrodyti sklandus pasitraukimas iš chaotiško 20 metų karo. Nemanau, kad tai įmanoma.“
Popiežius Pranciškus susitiko su A. Blinkenu. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius ir JAV valstybės sekretorius pirmadienį apsikeitė dovanomis ir išmintimi, tačiau ar jie aptarė politiką, skaldančią Romos katalikų bažnyčią JAV, liko tik spėlioti.
Anot Vatikano, Antony Blinkenas ir popiežius Pranciškus kalbėjosi apie 40 minučių, o nuotraukos, kurias jie paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, pademonstravo draugišką ir artimą ryšį. Jiedu aptarė klimato pokyčius, migraciją, prekybos žmonėmis problemą ir panašius klausimus, pranešė Valstybės departamentas.
Pastarąjį kartą, kai čia beveik prieš metus lankėsi JAV valstybės sekretorius Michaelas R. Pompeo, popiežius jam nesuteikė auditorijos.
A. Blinkenas pridūrė, kad yra „labai patenkintas“ popiežiaus lyderyste pandemijos ir pabėgėlių klausimais, ir sakė esąs dėkingas, kad jam nereikėjo gilintis į JAV vidaus politiką. Taip jis galėjo išvengti reikalo atsakinėti į klausimus apie kai kurių JAV katalikų vyskupų kampaniją, kuria siekiama atimti iš prezidento Joe Bideno – pamaldaus kataliko – galimybę priimti šv. Komuniją dėl jo paramos reprodukcinėms teisėms.
A. Blinkenas šiuo metu jau savaitę lankosi Europoje – Berlyne, Paryžiuje, Romoje ir Baryje, Italijoje. Pirmadienį jis dalyvavo Pasaulinės koalicijos islamo ekstremistams ISIS nugalėti užsienio reikalų ministrų susitikime.
JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo atšaukė pirmadienį numatytą vizitą į Maskvą, bet vis dar ketina susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu antradienį Sočyje. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi neįvardytu šaltiniu JAV valstybės departamente.
Pirmadienį M. Pompeo lankysis ne Maskvoje, bet Briuselyje, kur su Europos Sąjungos atstovais apsvarstys situaciją, susijusią su Iranu. Kaip pažymi „Reuters“, valstybės sekretorius jau išskrido iš Vašingtono.
Anksčiau buvo pranešta, kad M. Pompeo pirmadienį atvyks į Maskvą. Lankymąsi Rusijoje jis turėjo pradėti susitikimu su JAV ambasados darbuotojais. Po to buvo planuojamas jo susitikimas su Rusijoje dirbančiais JAV verslo lyderiais ir Amerikos švietimo mainų programų dalyviais.
Antradienį antroje dienos pusėje JAV valstybės departamento vadovas turėjo atvykti į Sočį. Ten numatytos jo derybos su S. Lavrovu. Kremlius neatmetė, kad Sočyje jį priims ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
JAV valstybės sekretorius M. Pompeo. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo antradienį tvirtai gynė JAV užsienio politiką, tvirtindamas, kad Vašingtonas kuria pasaulio tvarką, kuria siekia kovoti su Rusijos, Kinijos ir Irano vykdomais ciniškais pažeidimais.
Viešėdamas Briuselyje buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas atkirto kritikams europiečiams, kaltinantiems JAV pakertant tarptautinių institucijų pamatus, sakydamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas tiesiog stengiasi sugrąžinti Amerikai tradicinį lyderės vaidmenį.
M. Pompeo paragino JAV sąjungininkes prisidėti prie D. Trumpo pastangų ir nuoširdžiai įvertinti, ar tokios institucijos, kaip Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išties tarnauja jų piliečių interesams.
„Blogi veikėjai išnaudojo mūsų lyderystės trūkumą savo tikslams pasiekti, – Briuselyje susirinkusiems diplomatams sakė M. Pompeo. – Tai – Amerikos atsitraukimo pasekmė. Prezidentas Trumpas yra pasiryžęs tai pakeisti.“
Šią kalbą M. Pompeo pasakė NATO užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti padėties po Rusijos ir Ukrainos laivų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje ir ant plauko pakibusios svarbios Šaltojo karo laikų sutarties.
JAV sprendimas pasitraukti iš 1987 metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties paskatino kaltinimus Vašingtonui, kad taip jis griauna Europos saugumo pamatą.
Tačiau M. Pompeo patikino, kad Vašingtonas paprasčiausiai imasi veiksmų tam, kad patobulintų arba nutrauktų „pasenusius arba kenksmingus“ susitarimus, neatitinkančius JAV ir jų partnerių interesų.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo dar kartą informavo Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, kad Jungtinės Valstijos privers visus su disidento žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymu susijusius asmenis atsakyti už savo veiksmus.
M. Pompeo, su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu pasikalbėjęs telefonu, pridūrė, kad Rijadas privalo padaryti tą patį.
Pasak Stambulo vyriausiojo prokuroro, J. Khashoggis buvo pasmaugtas spalio 2 dieną Saudo Arabijos konsulate Stambule. Vėliau jo kūnas buvo sukapotas ir juo atsikratyta. Tai esą buvusi iš anksto suplanuota operacija.
Iš pradžių Rijadas neigė ką nors žinąs apie žurnalisto likimą, tačiau po kurio laiko pripažino, kad jis buvo nužudytas ir kad žmogžudystė buvo tyčinė.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš daugiau nei savaitę „The Washington Post“ išspausdintame straipsnyje tvirtino, kad nurodymas nužudyti J. Khashoggį buvo „gautas iš aukščiausių Saudo Arabijos valdžios sluoksnių“.
Tačiau kronprincas M. bin Salmanas griežtai neigia iš anksto žinojęs apie planus nužudyti žurnalistą.
Valstybės departamento atstovės Heather Nauert teigimu, M. Pompeo ir įtakingasis Saudo Arabijos princas per pokalbį taip pat aptarė padėtį Jemene. JAV valstybės sekretorius esą pakartojo Vašingtono raginimus nutraukti karo veiksmus ir pradėti Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamas derybas.
Saudo Arabijos vadovaujama arabų šalių koalicijoje Jemeno kare palaiko šalies vyriausybę, kovojančią su Irano remiamais husių sukilėliais.
Saudo Arabija pažadėjo, kad tiriant žurnalisto Jamalo Khashoggi dingimą, niekam nebus taikomos išimtys, trečiadienį teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo. Nuotr.: M. Pompeo (k) ir Saudo Arabijos karalius Salmanas. EPA – ELTA nuotr.
Saudo Arabija žada, kad dingusio žurnalisto byloje išimtys nebus taikomos net įtakingiems asmenims. Taigi Saudo Arabija pažadėjo, kad tiriant žurnalisto Jamalo Khashoggi dingimą, niekam nebus taikomos išimtys, trečiadienį teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Po Rijade vykusių derybų paklaustas, ar realu, kad baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje gali būti patraukti ir Saudo Arabijos karališkosios šeimos nariai, M. Pompeo atsakė: „Jie nedarys jokių išimčių tiems, ką laikys atsakingais (dėl J. Khashoggi dingimo).“
Šiuos komentarus M. Pompeo išsakė skrisdamas iš Rijado, kur žurnalisto dingimą aptarė su karaliumi Salmanu ir kitais aukštais šalies lyderiais, į Turkiją, kur susitiks su šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Prezidentas Donaldas Trumpas M. Pompeo į Rijadą išsiuntė su skubiu vizitu, kad numalšintų dėl J. Khashoggi – buvusio artimo Saudo Arabijos valdžiai žmogaus, vėliau tapusio jos kritiku ¬- dingimo kilusią krizę. Paskutinį kartą žurnalistas buvo pastebėtas spalio 2 dieną, kai įėjo į Saudo Arabijos konsulatą Stambule.
Turkijos pareigūnų įsitikinimu, pastaruoju metu JAV gyvenęs žurnalistas konsulate buvo nužudytas.
Po visą dieną Rijade trukusių derybų M. Pompeo išplatintame pranešime ir D. Trumpo paskelbtoje tviterio žinutėje teigiama, kad Saudo Arabijos vadovybė „tvirtai neigia ką nors žinanti apie tai, kas įvyko“ konsulate. Tačiau versijos, kad incidentas atstovybėje vis dėlto įvyko, tiesiogiai neatmetė.
Jungtinės Valstijos nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, trečiadienį, atsakinėdamas į įstatymų leidėjų klausimus apie Vašingtono užsienio politiką, pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Tokį sekretoriaus pareiškimą pasveikino tiek Europos Sąjungos, tiek Ukrainos pareigūnai.
Po praėjusią savaitę Helsinkyje vykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo buvo pasigirdę spėlionių, kad Vašingtonas gali pradėti daryti nuolaidų Maskvai Krymo klausimu.
„Noriu užtikrinti komitetą, kad JAV nepripažįsta ir nepripažins Kremliaus įvykdytos aneksijos“, – Senato užsienio reikalų komitetą tikino M. Pompeo.
„Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais, partneriais ir tarptautine bendruomene atmeta Rusijos mėginamą įvykdyti Krymo aneksiją ir žada laikytis tokios nuostatos tol, kol bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas“, – tvirtino JAV diplomatijos vadovas.
Rusija turėtų „nutraukti Krymo okupaciją“, pabrėžė M. Pompeo ir pridūrė, kad savo veiksmais Maskva atsiribojo nuo tarptautinės bendruomenės.
JAV valstybės sekretorius M. Pompeo Pchenjane siekia konkrečių Šiaurės Korėjos branduolinių įsipareigojimų. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo per derybas su aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnais nurodė tris būtinus derybų tikslus, tai yra, visiškas Korėjos pusiasalio branduolinis nusiginklavimas, saugumo garantijos regione ir per 1950-1953 metų Korėjos karą žuvusių amerikiečių palaikų perdavimas.
JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pabrėžė, kad Vašingtonas nešvelnina savo pozicijos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.
Šeštadienį vyksta antrasis M. Pompeo derybų su Šiaurės Korėjos pareigūnais raundas. Pirmasis penktadienį truko tris valandas. Jam pasibaigus, JAV valstybės sekretorius tviteryje rašė, jog didžiuojasi „mūsų komandos darbu“, tačiau išsamiau derybų neaptarė. Šeštadienį M. Pompeo turėtų susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu.
Taip pat pranešama, kad JAV ir Šiaurės Korėja sutarė steigti darbo grupes, kurios prižiūrėtų konkrečias Pchenjano branduolinio nusiginklavimo priemones.
Šeštadienio vakarą M. Pompeo vyks į Tokiją, kur sekmadienį bus surengtos jo derybos su Japonijos ministru pirmininku Shinzu Abe, užsienio reikalų ministru Taro’u Kono’u, taip pat Pietų Korėjos užsienio reikalų ministre Kang Kyung-wha, kuri specialiai deryboms atvyksta į Japoniją. Taip pat vyks trišalės Japonijos, JAV ir Pietų Korėjos užsienio politikos tarnybų vadovų derybos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido Valstybės sekretorių Rexą Tillersoną ir paskelbė, kad šiame poste jį pakeis dabartinis Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Mike’as Pompeo, praneša BBC.
D. Trumpas tviteryje padėkojo R. Tillersonui už tarnybą ir pridūrė, kad naujasis Valstybės sekretorius „dirbs fantastiškai“.
Buvęs naftos bendrovės „Exxon Mobil“ generalinis direktorius R. Tillersonas į Valstybės sekretoriaus postą buvo paskirtas vos kiek daugiau nei prieš metus.
JAV prezidentas pridūrė naująja CŽV vadove ketinantis skirti Giną Haspel. Jei jos kandidatūra bus patvirtinta, G. Haspel taps pirmąja šios organizacijos vadove moterimi.
Aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas BBC taip pakomentavo šį D. Trumpo sprendimą: „Prezidentas norėjo būti tikras, kad iki derybų su Šiaurės Korėja ir tęsiantis įvairioms prekybos deryboms turės naują komandą”.
„Jau kurį laiką viešojoje erdvėje vis pasirodydavo pranešimų apie D. Trumpo ir jo paskirtojo diplomatijos vadovo nesutarimus.
Pernai spalį R. Tillersonas buvo priverstas surengti spaudos konferenciją, kad paneigtų pranešimus, jog ketina atsistatydinti. Tačiau kito pranešimo, esą po vieno iš susitikimų jis prezidentą pavadinęs idiotu, nekomentavo.
Tuo metu D. Trumpas pernai rudenį sukritikavo buvusį naftos milžinės vadovą tviteryje, pareikšdamas, kad šis „gaišta laiką“ mėgindamas derėtis su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja.
Be kita ko, skelbta, kad R. Tillersonas esą buvo priblokštas, kaip sunkiai prezidentas perpranta užsienio politikos pagrindus.
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pakartojo manąs, kad atsakomybė už neseniai Sirijoje panaudotą cheminį ginklą tenka Rusijai, nors Maskva tokių kaltinimų kratosi, informuoja AFP.
„Tai yra nepriimtini cheminio ginklo panaudojimo atvejai, kurie pažeidžia visas Rusijos pasirašytas konvencijas. Tai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams identifikuoti ir pašalinti cheminį ginklą Sirijos teritorijoje“, – R. Tillersonas pareiškė vizito Varšuvoje metu.
„Cheminiai ginklai akivaizdžiai yra ten, jie yra naudojami prieš civilius Sirijoje, o vaikai yra labiausiai pažeidžiami“, – JAV valstybės sekretorius sakė reporteriams per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowiczium.
„Taigi, mes manome, kad Rusija yra atsakinga už šio klausimo sprendimą. Jie yra (Sirijos prezidento Basharo) al Assado sąjungininkai. Jie prisijungė prie tų konvencijų ir prisiėmė įsipareigojimus. Jie privalo juos vykdyti “, – pareiškė R. Tillersonas.
JAV prezidentas pirmą kartą apie tokius kaltinimus prabilo anksčiau šią savaitę 29 valstybių diplomatams susitikus Paryžiuje, siekiant sankcijų ir kriminalinių kaltinimų prieš cheminių atakų Sirijoje vykdytojus. Rusija ir Kinija blokavo Vakarų pastangas Jungtinėse Tautose pritaikyti sankcijas Damaskui už cheminio ginklo panaudojimą.
Prancūzijos vertinimu, nuo 2012 m. cheminis ginklas Sirijoje panaudotas mažų mažiausiai 130 kartų. „Islamo valstybės“ grupuotė taip pat kaltinta naudojusi garstyčių dujas (ipritą) Sirijoje ir Irake.
Maskvoje atidaryta Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Vienoje (Austrija) vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją, kad jos santykiai su Vakarais nepagerės tol, kol ši neišves savo pajėgų iš Ukrainos.
Diplomatai tikėjosi, kad oficialaus 57 nares vienijančios organizacijos susitikimo kuluaruose pavyks pasiekti pažangos tariantis dėl Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgų dislokavimo Ukrainoje sąlygų.
Tačiau pagrindinės konflikto pusės vis dar nesutaria, o JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) net pareiškė, kad nesutarimai dėl Ukrainos – svarbiausia kliūtis, trukdanti Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimui.
R. Tilersonas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitiko už uždarų durų, tačiau kiek anksčiau kreipdamiesi į ESBO tarybą, jie apsikeitė įtarimais dėl kišimosi į Ukrainos reikalus ir atrodė, kad pasiekti kompromisą beveik neįmanoma.
R. Tilersonas spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Austrijos užsienio reikalų ministru Sebastianu Kurcu (Sebastian Kurz), priminė, kad pernykštės rinkimų kampanijos metu prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neslėpė noro palaikyti geresnius santykius su Rusija.
„Tačiau tam trukdo Ukrainos klausimas“, – pabrėžė R. Tilersonas po rytinio ministrų susitikimo, kuriame jo ir S. Lavrovo nuomonės itin ženkliai išsiskyrė.
„Tarp mūsų gali būti skirtumų kitose srityse… bet kai viena šalis įsiveržia į kitą – tai skirtumas, į kurį sunku nekreipti dėmesio ar su juo susitaikyti“, – įspėjo JAV valstybės sekretorius.
„Mes labai aiškiai tai sakėme nuo pat pradžių: privalome spręsti Ukrainos klausimą. Tai – didžiausia kliūtis, trukdanti normalizuoti santykius“, – pridūrė R. Tilersonas.
Baltieji rūmai parengė planą, pagal kurį numatoma atleisti Reksą Tilersoną (Rex Tillerson) iš JAV valstybės sekretoriaus pareigų ir pakeisti jį CŽV direktoriumi Maiku Pompėju (Mike Pompeo), o Centrinei žvalgybos valdybai vadovautų Arkanzaso valstijai atstovaujantis senatorius respublikonas Tomas Kotonas (Tom Cotton).
Tai ketvirtadienį pranešė Amerikos laikraštis „The New York Times“.
Leidinys remiasi aukštu JAV prezidento administracijos atstovu. Pasak jo, Baltuosiuose rūmuose planuojama atstatydinti R. Tilersoną artimiausiomis savaitėmis.
Anksčiau televizijos kanalas NBC pranešė, jog esą prieš maždaug tris mėnesius R. Tilersonas niekinamai atsiliepė apie Donaldą Trampą (Donald Trump) ir pagrasino atsistatydinsiąs, kadangi nesutaria su juo kai kuriais klausimais. Vėliau valstybės sekretorius paneigė šią informaciją, o D. Trampas paragino NBC atsiprašyti už melagingų naujienų skelbimą. Televizijos kanalas atsisakė tai padaryti, tvirtindamas, kad jo pranešimas yra patikimas.
Paskui televizijos kanalas CNN pranešė, kad, kaip mano oficialūs asmenys Amerikos administracijoje, R. Tilersono dienos valstybės sekretoriaus poste iš esmės jau suskaitytos. Šių metų spalį R. Tilersonas interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“ pabrėžė, jog ketina likti savo poste, „kol prezidentas mano, kad aš esu naudingas“.
