Jevgenijus Prigožinas, anot jo spaudos tarnybos, palaidotas Sankt Peterburge. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, jo spaudos tarnybos duomenimis, jau palaidotas gimtajame Sankt Peterburge. Laidotuvių ceremonija vyko siaurame rate, nedalyvaujant visuomenei, antradienį pranešė „Wagner“ vadeivos spaudos tarnyba.
Interesantai, norintys atsisveikinti su trečiadienį per lėktuvo katastrofą žuvusiu 62-ejų J. Prigožinu, esą dabar gali tai padaryti Porochovskojės kapinėse.
Rusijoje jau kelias dienas spėliota dėl laidotuvių datos ir vietos.
Ir toliau lieka neaišku, kodėl sudužo 10 žmonių skraidinęs lėktuvas. Orlaivis praėjusios savaitės trečiadienį nukrito Tverės srityje, kai skrido iš Maskvos į Sankt Peterburgą.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
Varšuva, rugpjūčio 28 d. (dpa-ELTA). Pasak Baltarusijos opozicionieriaus Pavelo Latuškos, Vidaus reikalų ministerija Minske rusų samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojams išduoda naujus pasus. Tai tikri dokumentai su naujais vardais ir pavardėmis, pirmadienį Lenkijos agentūrai PAP sakė buvęs Baltarusijos kultūros ministras. Su šiais naujais dokumentais „Wagner“ kovotojai esą, pavyzdžiui, galėtų patekti į ES ir vykdyti teroristinius išpuolius. Kiek kovotojų jau gavo naujus pasus, tremtyje gyvenantis P. Latuška nepasakė.
Po žlugusio „Wagner“ samdinių maišto prieš Rusijos karinę vadovybę birželį daug kovotojų, pakviesti diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos, atvyko į Baltarusiją. Samdinių vadeiva Jevgenijus Prigožinas, Rusijos institucijų duomenimis, žuvo praėjusią savaitę per lėktuvo katastrofą. P. Latuškos duomenimis, ir šiuo metu Baltarusijoje dar yra tūkstančiai „vagneriečių“. Vagner karys. EPA – ELTA foto
A. Lukašenka norėtų, kad „Wagner“ kovotojai liktų šalyje, tačiau tam nėra pakankamai lėšų, toliau kalbėjo P. Latuška. Tačiau šimtai kovotojų, anot jo, jau pasirašė sutartis su Baltarusijos gynybos ministerija. „Jie galėtų būti panaudoti Baltarusijos kariuomenės specialiuosiuose daliniuose, kad sudarytų problemų pasienyje ir bendradarbiautų su neteisėtais migrantais, kasdien atakuojančiais Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos pasienį“, – pažymėjo baltarusių opozicionierius.
Jevgenijaus Prigožino lėktuvo nuolaužos. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA). Praėjus dviem dienoms po spėjamos rusų samdinių vadeivos Jevgenijaus Prigožino žūties per lėktuvo katastrofą, orlaivio nuolaužos išvežamos tirti. Apie tai penktadienį iš nelaimės vietos Tverės srityje pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Agentūros vaizdo įraše buvo matyti, kaip didelis užklotas nuolaužos fragmentas išvežamas sunkvežimiu. Nuolaužos gabenamos į kariuomenės transporto priemonių remonto dirbtuves, rašė Kremliui artimas laikraštis „Izvestija“.
Rusų karinio tinklaraštininko Rybaro „Telegram“ kanale paskelbtame įraše matyti, kaip iš tankaus miško ištraukiamas verslo klasės lėktuvo sparnas.
„Embraer Legacy 600“ tipo orlaivis trečiadienio vakarą sudužo maždaug pusiaukelėje tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Keleivių sąrašas rodo, kad lėktuvu skrido pats J. Prigožinas ir kiti privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovybės nariai.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Maskva, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir jos karo vado Dmitrijaus Utkino kūnai buvo rasti lėktuvo katastrofos vietoje ir atpažinti, praneša „Unian“. Reaktyvinis lėktuvas trečiadienio vakarą sudužo Tverės srityje, į šiaurę nuo Maskvos.
Apie tai, kad katastrofos vietoje J. Prigožino palaikai buvo atpažinti, pranešė Kanalas VČK-OGPU socialiniame tinkle „Telegram“, kuris laikomas artimu Kremliui. „J. Prigožino ir D. Utkino kūnai buvo rasti ir atpažinti. 21 val. 30 min. rasti visų 10 žmonių, skridusių J. Prigožino lėktuvu, palaikai. Pagrindinė oficiali versija – „sprogimas ore“. Į katastrofos vietą išvyko karinio dalinio, kuriame dislokuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos, atstovai“, – sakoma „Telegram“ patalpintoje žinutėje.
„Wagner“ vadovo žūtį patvirtino ir šiai grupuotei artimas kanalas „Grey Zone socialiniame tinkle „Telegram“.
Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Informaciją apie keleivius taip pat patvirtino „Rosaviacija“ – Rusijos federalinė oro transporto agentūra. Pastaroji paskelbė, kad lėktuvu „Embraer – 135“ (EBM-135BJ) skrido šie keleiviai: Sergejus Propustinas, Jevgenijus Makarianas, Aleksandras Totminas, Valerijus Čekalovas, Dmitrijus Utkinas, Nikolajus Matusejevas ir Jevgenijus Prigožinas.
Tuo metu įgulos nariai buvo kapitonas Aleksejus Levšinas, antrasis pilotas Rustamas Karimovas ir skrydžio palydovė Kristina Raspopova. Pasak „Rosaviacijos“, skrydis buvo vykdomas nustatyta tvarka gavus leidimą naudotis oro erdve.
Jevgenijis Prigožinas. Akys. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Trečiadienį Rusijoje nukritus privačios karinės bendrovės „Wagner“ lėktuvui, kuriuo galėjo skristi jos vadovas Jevgenijus Prigožinas, Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas siūlo palaukti, kol paaiškės visa informacija, praneša „The Guardian“.
„Dėl J. Prigožino – turime palaukti, kol praeis karo rūkas“, – M. Podoliakas rašė socialiniame tinkle „X“ (anksčiau „Twitter“). Tačiau, anot jo, akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visko bijo ir niekam nieko neatleidžia, ypač po birželį J. Prigožino įvykdyto sukilimo, ir tik laukė tinkamo momento.
„Taip pat akivaizdu, kad J. Prigožinas pasirašė sau mirties nuosprendį, kai patikėjo keistomis Aliaksandro Lukašenkos „garantijomis“ ir vos ne dar absurdiškesniu V. Putino „garbės žodžiu“, – rašė Ukrainos prezidento patarėjas.
M. Podoliakas mano, kad demonstratyvus J. Prigožino ir „Wagner“ vadų pašalinimas praėjus dviem mėnesiams po bandymo įvykdyti perversmą galėtų būti V. Putino žinutė Rusijos elitui prieš 2024 m. rinkimus: „Kovokite, nes nelojalumas tolygu mirčiai“.
Kaip anksčiau pranešta, trečiadienį prie Tverės, į šiaurę nuo Maskvos, sudužo privatus lėktuvas „Embraer“. Juo skristi galėjo 7 keleiviai ir 3 įgulos nariai, o keleivių sąraše įrašytas ir „Wagner“ vadovas J. Prigožinas. Teigiama, kad trečiadienį jis išskrido iš Afrikos į Rusiją, o jį lydėjo „Wagner“ vadai.
ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kas bus, jei banditui bei teroristui uoliai ir net karštligiškai rodysi, jog tai, ko labiausiai nenori ir net bijai – tiesioginis susidūrimas, fizinis kontaktas su juo? Kvailas klausimas – suprantama, kad taip tik skatinsi ir gundysi tą banditą tave pulti. Net jei jis iš esmės to nenori bei prisibijo, nes įpratęs pulti silpnesnius, o tu – stipresnis.
Šią, regis, iki skausmo banalią gatvės taisyklę, kurią žino net ir gatvėje nei karto nesimušusieji, vis dar itin sunku perprasti kai kurioms pagrindinėms pagrindinių Vakarų valstybių galvoms. Vakarai ir NATO, gink Dieve, nesiekia nuversti dabartinio Rusijos režimo ir visiškai nesikiša į jos vidaus reikalus. Tai šiomis dienomis rado reikalą paskelbti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Vokietijos žiniasklaidai komentuodamas neseną karinį maištą Rusijoje ir kalbėdamas apie Vakarų paramą Ukrainai. Šnekėdamas apie Kremliaus sukurtos ir išlaikytos teroristinės grupuotės „Wagner” ir jos vadeivos Jevgenijaus Prigožino maištą, Vokietijos kancleris dar pabrėžė, kad padėtis galėjo tapti labai pavojinga – mat, jei maištas būtų pavykęs, atominis Rusijos ginklas galėjo atsidurti J. Prigožino rankose. Suprask, dabartinis režimas ir jo vadeiva Vladimiras Putinas – stabilesni ir geriau prognozuojami, nei bet kas, kas juos nuverstų?
O. Scholzas dar ir pridėjo, jog, be abejo, Vokietijos žvalgyba ir jis pats iš anksto nieko nežinojo apie būsimą maištą.
Sutapimas, ar ne, šiomis dienomis paaiškėjo, kad Kyjive lankėsi JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas, kuris susitiko su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais ir, žinoma, pačiu prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šie susitikimai ir kai kurios jų detalės buvo nutekintos į JAV spaudą. Jų, tiksliau į „The Washington Post“ nutekintos žinios esmė tokia – patys Ukrainos aukščiausi kariniai ir politiniai pareigūnai planuoja iki rudens atsiimti „kuo didesnę“ Rusijos užimtų teritorijų dalį ir, priartėję prie Krymo bei „paėmę įkaitu“ pusiasalį, priversti V. Putiną sutikti su kažkokiomis „Vakarų saugumo garantijomis“ Ukrainai be Krymo. Jei tie Ukrainos pareigūnai iš tiesų taip galvoja ir tai planuoja, tai sunku įsivaizduoti didesnę veidmainystę bei kvailumą.
Kiaulės snukis. Youtube.com
Viena vertus, pats V. Zelenskis nuolatos konstatuoja, jog Ukraina į bet kokias derybas eis tik tuomet, kai atgaus viską – taip pat ir Krymą. Kas visiškai suprantama. Kita vertus, neįmanoma įsivaizduoti, kad faktinis sutikimas Rusijai palikti Krymą nesukeltų pražūtingų padarinių pačiai Ukrainos valdžiai ir būtų realiai įgyvendinamas. Ir jo pirmiausia neleistų įgyvendinti ne tik ir ne tiek pati Ukrainos visuomenė, kiek Kremlius. Ta pati Ukrainos valdžia ne kartą buvo konstatavusi ir kitą savaime suprantamą dalyką – Kremlius, palikus jam nors menkiausią dabar užgrobtos teritorijos dalį, toliau žūtbūt sieks tęsti agresiją ir siekti savo esminio tikslo – sunaikinti Ukrainą, kaip valstybę ir šalį.
Bet kokiu atveju, į JAV spaudą nutekinta žinia yra veikiau panaši būtent į pačių JAV ir kai kurių kitų Vakarų sostinių ne kartą siūlytą ir, panašu, vis dar tebesiūlomą „kompromisinį taikos planą“. Šio „plano“, turinčio daugybę variacijų, esmė paprasta – Ukraina turi palikti dalį teritorijos, pirmiausia – Krymą – Rusijai, mainais į šios „garantijas“. Tokia idėja remiama dviem visiškai priešingais argumentais – viena vertus, Ukraina esą ir taip nesugebės įveikti Rusijos pajėgų visoje savo teritorijoje, nes jos per stiprios, kita vertus – režimo negalima įvaryti į kampą, nes jis iš to silpnumo ir apimtas baimės mes atominę bombą. Bet kokiu atveju, pats šio „plano“ nutekinimo į viešumą faktas atrodo kaip viešas Kyijivo spaudimas, nepavykus užkulisiniam, arba pastarąjį sustiprinant.
Negana to, buvo paskelbta, kad W. Burnsas pats paskambino Kremliaus viršūnėms nuolatos palaikomu tarpusavio ryšiu ir asmeniškai prisiekė, jog JAV neturėjo nieko bendra su J. Prigožino maištu, niekaip prie jo neprisidėjo ar nemėgino kurstyti bei juo pasinaudoti. Lygiagrečiai buvo pasklidusios žinios, kad pačią maišto dieną JAV administracija esą spaudė Ukrainos valdžią nieku gyvu nemėginti kaip nors vėl smogti Rusijos teritorijai ar kitaip pabloginti ir taip blogą Rusijos vidaus padėtį. Iš esmės, tai ta pati mintis, kurią išsakė ir O. Scholzas – nieku gyvu nesikišame į Rusijos vidaus reikalus ir nesiekiame išsiūbuoti ar nugriauti jos režimo.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Galima daryti prielaidą, kad tokie vieši signalai – tik dūmų uždanga ir paties Kremliaus klaidinimas, o tikrovėje viskas yra priešingai. Galbūt, jau ne tik audžiami, bet ir vykdomi Kremliaus išsiūbavimo ir jo bokštų supjudymo tarpusavyje planai, V. Putinui paliekant tik vieną kelią – į Hagą. Tačiau kur kas labiau tikėtina, kad tokie pareiškimai iš tiesų liudija, jog svarbiausiose Vakarų viršūnėse strateginis mąstymas Rusijos atžvilgiu lieka nepakitęs – svarbiausia pernelyg „neeskaluoti“, neskatinti Kremliaus atsakyti tuo pačiu, ar net paspausti raudonąjį mygtuką, geriau jam pasiūlyti kokį nors „kompromisinį susitarimą“. O baisiausias dalykas, kurį tik galima įsivaizduoti – režimo griūtis ir po jos neišvengiamai seksianti sumaištis, grasinant visam pasauliui branduoline apokalipse.
Šiuo mąstymu grįstas ir nenoras, jog Vilniaus NATO viršūnių susitikime būtų išreikšta aiški politinė valia ir įsipareigojimas Ukrainą priimti į NATO po to, kai jos pergale baigsis karas. Vienas iš vakarietiškų argumentų prieš tai, dangstantis baimę Rusijai tiesiai į akis pasakyti, kad Vakarai iš principo pasiryžę stoti su ja į tiesioginę ginkluotą kovą – tuomet Rusija esą tiesiog stengsis nenustoti kariauti bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Ji ir toliau atakuos Ukrainą net ir tuo atveju, jei jos pajėgos bus visiškai čia sumuštos ir išvytos iš visos Ukrainos teritorijos.
Štai čia ir atsiremiame į esminį dalyką – dabartinis Rusijos režimas išties stengsis tęsti karą ir naikinti Ukrainą tol, kol turės tam fizinių jėgų ir apskritai bus gyvas. Ir jokie tarpiniai ar „kompromisiniai“ susitarimai čia neįmanomi, jie veiks tik kaip agresorės paskatinimas ir laiko jai suteikimas rengtis naujam agresijos etapui. Tad vienintelė ir esminė ne tik Ukrainos, bet ir visų Vakarų politikos kryptis bei siekis ir turėtų būti ne tik maksimalus Kremliaus režimo fizinis ir finansinis susilpnėjimas, bet ir jo griūtis. Tik tai yra vienintelė karo pabaigos sąlyga, kurios niekaip negali atšaukti galimybė, kad po dabartinio režimo, esą, gali ateiti „dar blogesnis“.
Tiesą sakant, juk ir pačios Vakarų sankcijos, kurios, nors vis dar per silpnos, nepakankamos ir skylėtos, jau yra kišimasis į Rusijos vidaus reikalus, siekiant paveikti jos vidaus pajėgumą ir, galbūt, procesus. Šiomis dienomis priėmus vienuoliktąjį Europos sąjungos sankcijų Rusijai paketą, akivaizdu, kad reikės ne tik ir dvylikto, bet ir „niolikto“ – tam, kad pagaliau jos iš tiesų ne tik kirstų per režimo viršūnių kišenes ir juodų pinigų srautus į Vakarus ar į likusį pasaulį, bet ir rimtai išsiūbuotų gyvybiškai svarbius ekonomikos sektorius. Kuo didesnis nestabilumas ne tik režimo viduje, bet ir plačiosiose masėse – kad ir kaip jos beviltiškai atrodytų – kaip tik ir turėtų būti pagrindinis tokios politikos tikslas. Klanų kovą tarpusavyje ir prieš dabartines viršūnes turėtų būt ne pagrindinis Vakarų baubas ir netikėtumas, nuo kurio bėgama į šalį, o kaip tik visomis jėgomis skatinamas ir inicijuojamas procesas.
Žinoma, šalia turi būti laikomos atvertos durys – tiems, kurie išties pradėtų siekti realaus susitarimo su Vakarais ir Ukraina pastarųjų sąlygomis, bet ir gaudami tam tikras garantijas sau, o pro kitas duris išlydėdami V. Putiną į Hagą. Arba į velionio Josifo Kobzono koncertą.
Tačiau tokiai politikai reikalinga ne tik drąsa, bet ir aiški ir, svarbiausia, bendra strategija, nuo tik gynybinio ir reaktyvaus mąstymo pereinant prie puolamojo bei proaktyvaus.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Bet, kaip matome, nėra nei vieno, nei kito, nei trečio. Tad belieka pakartoti, kad Vakarai ar, teisingiau, pagrindinės jų šalys, greičiausiai, ims atsikvošėti tik tada, kai Rusijos režimas, pasitelkęs Baltarusiją arba, veikiau, Iraną, ims rengti tiesioginius teroristinius išpuolius jų teritorijoje ir prieš jas pačias. Kol pagrindinių Vakarų šalių tai nepasieks tiesiogiai, vargu ar tą mąstymą pakeisti galės net ir tokie Rusijos išpuoliai, kaip, pavyzdžiui, jos teroro aktas Ukrainos Zaporižios atominėje jėgainėje.
Ar Rusija, pavyzdžiui, ryšis tiesiogiai įsikišti – o gal jau įsikišo – į eilinius masinius neramumus bei riaušes Prancūzijoje? Kremliaus propaganda ne tik atvirai džiūgauja dėl tokios „pamokos“ geriausiam V. Putino telefoniniam draugui, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, bet ir leipsta nuo svajonių apie tai, kad šios riaušės peraugs į tikrą pilietinį ir rasinį karą ne tik toje šalyje, bet ir kuo plačiau aplinkui. Propagandininkai jau ir atvirai ragina Kremlių imtis tą karą esą galinčių paskatinti teroristinių išpuolių ar paraginti draugus islamistinius režimus to imtis.
Ką gi, belieka pakartoti – jei tu nepuoli bandito, banditas puls tave. Galbūt net ne vienas, pasitelkęs kitus.
Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Bachmute ir jo apylinkėse nėra „Wagner“ samdinių. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai pirmadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.
„Bachmute nėra „Wagner“ samdinių. Jie iš ten gėdingai pabėgo, dabar ten pagrindinė veikianti jėga yra priešo oro desanto daliniai. Ir tai yra aiškus ženklas, kad Bachmutas jiems svarbus ir svarbu jį išlaikyti. Per 10 mėnesių jie neįstengė miesto paimti, ir greitas jo praradimas būtų didžiausias pažeminimas“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, kartu su desantininkais yra pėstininkų dalinių, kitų privačių karinių kompanijų, susijusių su Rusijos gynybos ministerija, taip pat naujų šturmo kuopų, sudarytų iš užverbuotų nusikaltėlių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, birželio 23-iosios vakarą „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Rusijos reguliarioji kariuomenė surengė raketų ataką prieš samdinių užnugario stovyklas. Todėl 25 tūkst. jo kovotojų ketina „atkurti teisingumą“.
Birželio 24-osios rytą J. Prigožinas paskelbė, kad perėmė Rostovo prie Dono karinių objektų, įskaitant aerodromą, kontrolę ir traukia į Maskvą. „Wagner“ samdiniai taip pat užėmė karinius objektus Voroneže.
Tačiau šeštadienio vakarą po pokalbio su apsišaukėliu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka J. Prigožinas pranešė, kad jo samdinių kolonos apsisuka ir grįžta į lauko stovyklas.
Prigožino karys. EPA – ELTA foto
Maskva, birželio 24 d. (AFP-ELTA) Šeštadienį samdinių grupuotės „Wagner“ vadas netikėtai pareiškė, kad jo kariai traukiasi atgal, kad išvengtų kraujo praliejimo. Neramumai Rusijoje. EPA – ELTA foto
„Mes apgręžiame savo kolonas ir grįžtame į lauko stovyklas“, – paskelbė Jevgenijus Prigožinas, anksčiau žadėjęs žygiuoti į Maskvą ir nuversti karinę vadovybę. Jis teigė suprantantis momento svarbą ir nenorįs „pralieti rusų kraujo“.
Jevgenijaus Prigožino samdiniai juda Maskvos link. EPA – ELTA nuotrauka
Londonas, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje žvalgybos informacijos suvestinėje sakoma, kad birželio 24-osios rytą samdinių grupuotės „Vagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos priešiškumas peraugo į atvirą karinę konfrontaciją, privačios karinės bendrovės daliniai ketina pasiekti Maskvą.
„Rostove prie Dono „Vagner“ beveik neabejotinai užėmė svarbius saugumo objektus, įskaitant štabą, vykdantį Rusijos karines operacijas Ukrainoje“, – nurodė ministerija.
Žvalgybos duomenimis, kiti karinės bendrovės daliniai juda į šiaurę per Voronežo sritį, jų tikslas – pasiekti Maskvą.
„Yra labai mažai įrodymų apie „Vagner“ ir Rusijos saugumo pajėgų kovas, panašu, kad jos daugiausia itin pasyviai pasitiko „Vagner“, – sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.
Manoma, kad artimiausiomis valandomis Rusijos saugumo pajėgų, o ypač Rusijos nacionalinės gvardijos lojalumas bus „svarbiausias veiksnys, lemsiantis įvykių raidą“.
„Tai didžiausias pastarojo meto iššūkis Rusijos valstybei“, – sakoma ministerijos suvestinėje.
Anksčiau pranešta, kad samdinių grupuotės „Vagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui pareiškus grasinimus Rusijos karinei vadovybei padėtį Rusijoje stebi ir Baltieji rūmai.
J. Prigožinas teigia užėmęs kariuomenės vadavietę Pietų Rusijoje be šūvio. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, birželio 24 d. (AFP-ELTA). „Vagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, vadovaujantis maištui nuversti aukščiausią Maskvos karinę vadovybę, šeštadienį pareiškė, kad jo kovotojai užėmė kariuomenės būstinę pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste „neiššovus nė vieno šūvio“ ir tvirtino, kad juos palaiko vietos gyventojai.
„Kodėl šalis mus palaiko? Nes mes einame į žygį už teisingumą“, – naujausioje garso žinutėje „Telegram” kanale sakė J. Prigožinas. „Priėjome Rostovą. Be šūvio užėmėme pastatą“, – sakė jis.
Rostovo gubernatorius perspėja dėl pilietinio karo „katastrofos“. Gyventojai prie tanko. EPA-ELTA nuotr.
Maskva/ Rostovas prie Dono, birželio 24 d. (ELTA). „Vagner“ samdiniai pareiškė užėmę Rostovo prie Dono miestą, praneša BBC.
Prieš kurį laiką Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas per „Telegram“ kreipėsi į žmones, ragindamas palaikyti prezidentą Vladimirą Putiną: „Rusijos istorijoje buvo atvejų, kai kažkas norėjo suskaldyti mūsų visuomenę ir pakurstyti pilietinio karo liepsnas… tai privedė prie katastrofos“.
Jis pridūrė: „Negalima leisti, kad tai pasikartotų. Rostovo sritis yra prezidento pusėje! Brangūs tėvynainiai, turime būti vieningi!“
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Maskva, birželio 22 d. (dpa-ELTA). Rusų samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas apkaltino Rusijos karinę vadovybę meluojant ir nutylint faktus apie padėtį fronte Ukrainoje.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas pasakoja prezidentui Vladimirui Putinuo „nesąmones“, sakė J. Prigožinas ketvirtadienį „Telegram“ kanale paskelbtoje garso žinutėje. Tai esą daroma tikint, jog „melas“ turi būti pakankamai baisus, kad V. Putinas juo patikėtų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pasak J. Prigožino, jau pasiekė reikšmingų laimėjimų.
„Mes praradome dideles teritorijas“, – kalbėjo J. Prigožinas. Dideli esą ir nuostoliai rusų gretose. Yra „milžiniškų problemų“, kurios slepiamos. Tuo tarpu rusų kariuomenės vadovybė, nepateikdama įrodymų, praneša apie tariamai masines žūtis ir sunaikintą techniką Ukrainos pusėje, kritikavo J. Prigožinas.
„Vagner“ vadovas vis kaltina S. Šoigu ir V. Gerasimovą nekompetencija. Jis dar kartą pareikalavo mobilizacijos, kad būtų užkirstas kelias Rusijos pralaimėjimui. Rusija prieš 16 mėnesių užpuolė Ukrainą.
Tuo tarpu S. Šoigu susitikime su V. Putinu vėl pasakojo apie nuostolius Ukrainos pusėje. Be kita ko, ukrainiečiai esą prarado daug tankų. Kyjivo kontrpuolimo tempas po 16 dienų sulėtėjo, sakė S. Šoigu, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau pajėgos esą ir toliau turi daug potencialo. Prieš tai ir Kyjivas pripažino, kad puolimo pažanga yra lėtesnės nei tikėjosi kai kurie stebėtojai.
V. Putinui pasiteiravus apie rizikas rusų pajėgoms dėl Vakarų Ukrainai tiekiamų ginklų, S. Šoigu sakė: „Mes čia nematome kažkokios grėsmės – be kita ko, todėl, kad šiuo metu formuojame rezervą“. Anot jo, iki mėnesio pabaigos bus sudaryta „rezervinė armija“ su 3 000 kovinės technikos vienetų. Detalių ministras nepateikė.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Maskva, birželio 11 d. (ELTA). Rusų samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad jo kovotojai nepasirašys jokių sutarčių su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, praneša agentūra „Reuters“. Rusijos generolai. Centre – Sergejus Šoigu. Youtube.com
Gynybos ministerija šeštadienį nurodė visiems savanorių būriams iki birželio pabaigos pasirašyti sutartis su ministerija, šis žingsnis esą padidins rusų kariuomenės veiksmingumą. Nors ministerija savo viešame pranešime nepaminėjo „Vagner“, rusų žiniasklaida pareiškė, kad tai S. Šoigu mėginimas sutramdyti samdinius.
„Vagner“ nepasirašys jokių sutarčių su S. Šoigu“, – pabrėžė J. Prigožinas. „Vagner“ grupuotė, pasak jo, integruota į bendrą sistemą ir yra visiškai pavaldi Rusijos interesams. Tačiau jos labai efektyvi vadovavimo struktūra esą būtų pažeista, jei ji taptų pavaldi S. Šoigu.
J. Prigožinas ne kartą konfliktavo su reguliariosios kariuomenės atstovais ir kritikavo karo Ukrainoje strategiją.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas generolas majoras Kyrylo Budanovas sako, kad 80 proc. to, ką teigia liūdnai pagarsėjusios samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, yra gryna tiesa.
K. Budanovas tai sakė interviu laidai „Rizni Liudy“, pranešė „Ukrinform“.
„Baisiausia, jog tai, ką sako J. Prigožinas, daugiausia yra tiesa. Yra dalykų (…) kuriuos galima suvokti dvejopai, bet 80 proc. to, ką jis sako, yra gryna tiesa“, – teigė žvalgybos agentūros vadovas.
Pasak K. Budanovo, grupė „Vagner“ veikia maksimaliai efektyviai, kitaip nei reguliariosios Rusijos pajėgos. „Tai irgi tiesa. Ir dėl to esami konfliktai dar labiau sustiprėjo. O tai, kad J. Prigožinas dabar sako, jog nėra šaudmenų, nėra paramos, tam tikru mastu susiję su karinės vadovybės, dabar atstovaujamos (gynybos ministro Sergejaus) Šoigu ir (Generalinio štabo viršininko Valerijaus) Gerasimovo, pavydu“, – sakė K. Budanovas.
Jis pabrėžė, kad Rusijoje yra ir kitų generolų, kurių nuomonė kiek kitokia. „Tačiau jų komanda daro viską, kad fiziškai išnaikintų visus šiuos dalinius. Ir tai taip pat tiesa. Deja, turiu pripažinti, kad „Vagner“ yra pats veiksmingiausias padalinys. Niekas Rusijoje jiems neprilygsta karo veiksmų efektyvumu“, – apibendrino žvalgybos vadovas.
Anksčiau J. Prigožinas pareiškė, kad išves savo samdinius iš Bachmuto Donecko srityje ir tai padarysiąs dėl Rusijos gynybos ministerijos atsisakymo aprūpinti jo grupuotę pakankamu šaudmenų kiekiu.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Naujas internete nutekintų slaptų žvalgybos dokumentų rinkinys rodo, kad Rusijos vyriausybės viduje vykstančios kovos gali būti platesnės ir gilesnės nei iki šiol buvo manoma, ketvirtadienį ryte pranešė laikraštis „The New York Times“.
Ką tik aptiktoje dokumentų talpykloje, kuri nebuvo dalis 53 puslapių rinkinio, praėjusią savaitę internete sulaukusio didelio visuomenės dėmesio, piešiamas tarpusavyje nesutariančios Rusijos vyriausybės paveikslas. Juose aprašomi ginčai dėl per karą Ukrainoje žuvusių ar sužeistų žmonių skaičiaus, o vidaus saugumo agentūra kaltina kariuomenę nuslepiant Rusijos patirtų nuostolių mastą.
Pasak laikraščio, šalies saugumo tarnyba FSB kaltina kariuomenę slepiant Rusijos pusėje patirtų aukų mastą. Kariuomenė ir toliau vengia perduoti blogas naujienas aukštesnėms vadovybės grandims, o FSB abejoja Gynybos ministerijos skaičiais diskusijose su Rusijos vyriausybe, teigiama dokumente.
Šiuose dokumentuose taip pat pateikiama naujų detalių apie vasario mėnesį vykusį viešą ginčą, per kurį verslo magnatas Jevgenijus Prigožinas, vadovaujantis privačiai sukarintai grupuotei „Vagner“, apkaltino Rusijos kariuomenės pareigūnus, kad šie neperdavė jo kovotojams skubiai reikalingos amunicijos.
Viename dokumente teigiama, kad Rusijos prezidentas bandė ginčą išspręsti asmeniškai, pasikvietęs J. Prigožiną ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu į susitikimą, kuris, kaip manoma, įvyko vasario 22 dieną.
Internete jau kelias savaites plinta įslaptinti JAV žvalgybos agentūrų dokumentai, dažnai prorusiškuose kanaluose, ypač daug dėmesio sulaukia menamos žvalgybos detalės apie karą Ukrainoje.
JAV žiniasklaida kelias dienas skelbė jautrią medžiagą apie abi kariaujančias šalis, tačiau pačių dokumentų neskelbė. Neaišku, kas tuos dokumentus paviešino.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį šimtai šalininkų, įskaitant sukarintos grupuotės „Vagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, dalyvavo per sprogimą žuvusio garsaus Rusijos karo tinklaraštininko laidotuvėse.
Praėjusią savaitę antrajame Rusijos mieste Sankt Peterburge per sprogimą kavinėje žuvo 40-metis Vladlenas Tatarskis, kuris buvo žinomas dėl savo griežtos antiukrainietiškos pozicijos.
Pernai rugsėjį Kremliuje vykusioje ceremonijoje, kurioje buvo paskelbta apie keturių Ukrainos regionų aneksiją, V. Tatarskis įrašė save sakantį: „Mes nugalėsime visus. Mes nužudysime visus. Mes visus apiplėšime, jei reikės. Taip, kaip mums patinka“.
Gedėtojai, kai kurie nešini gėlėmis, susirinko prie prestižinių Trojekurovo kapinių Maskvos vakaruose, dalyvaujant sustiprintoms policijos pajėgoms. Kai kurie laidotuvių dalyviai ant drabužių demonstravo raides Z ir V – Maskvos karo prieš Ukrainą simbolius.
Su uždegtomis žvakėmis rankose, baltais rūbais vilkintys kunigai kapinėse atliko laidotuvių apeigas. V. Tatarskio apdovanojimai buvo padėti ant aksominių pagalvėlių šalia jo karsto. Tarp jų buvo ir Drąsos ordinas – vienas aukščiausių šalies apdovanojimų, kurį prezidentas Vladimiras Putinas po mirties įteikė V. Tatarskiui už „drąsą“.
V. Tatarskis, kilęs iš rytinio Ukrainos Donecko regiono, kovojo kartu su prokremliškais separatistais, o vėliau tapo populiariu tinklaraštininku, turėjusiu pusę milijono sekėjų socialinėje žiniasklaidoje.
Savo atstovų spaudai išplatintame pareiškime J. Prigožinas, kurio samdinių pajėgos vadovauja rytų Ukrainos miestų puolimui, gyrė tinklaraštininką už tai, kad jis padėjo „sunaikinti priešą“.
Rusijos valdžios institucijos be jokių įrodymų tvirtina, kad įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkai padėjo Ukrainos valdžios institucijoms įvykdyti sprogdinimą. Buvo sulaikyta 26 metų rusė Darja Trepova ir apkaltinta terorizmu.
Tyrėjai teigia, kad D. Trepova į vieną Sankt Peterburgo kavinę atnešė sprogmenų prikrautą statulėlę ir perdavė ją tinklaraštininkui, kurio tikrasis vardas ir pavardė – Maksimas Fominas.
Pernai rugpjūtį per automobilio sprogimą prie Maskvos, dėl kurio Rusija taip pat kaltina Ukrainą, žuvo žymaus ultranacionalistinio intelektualo duktė Darja Dugina.
Per sprogimą Sankt Peterburge žuvo rusų karo reporteris, sprogmuo buvo paslėptas dovanoje. EPA-ELTA nuotr.
Sankt Peterburgas, balandžio 2 d. (dpa-AFP-ELTA). Per sprogimą kavinėje Rusijos Sankt Peterburgo mieste sekmadienį žuvo rusų karo reporteris. Dar 16 asmenų detonavus sprogmeniui buvo sužeisti, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Iš Donbaso Rytų Ukrainoje kilęs 40-metis žurnalistas ir vienas žinomiausių karinių tinklaraštininkų pseudonimu Vladlenas Tatarskis esą žuvo vietoje.
Oficialiai nepatvirtintais žiniasklaidos pranešimais, V. Tatarskis, kurio tikrasis vardas yra Maksimas Fominas, sekmadienį buvo sukvietęs žmones į „patriotinį vakarą“ kavinėje Sankt Peterburgo centre, kuri, pasak žiniasklaidos, priklauso „Vagner“ samdinių grupuotės vadovui Jevgenijui Prigožinui.
Naujienų agentūra TASS cituoja teisėsaugos šaltinį, kad sprogmuo buvo figūrėlėje, kuri buvo įteikta žurnalistui kaip dovana.
V. Tatarskis rėmė Rusijos karą Ukrainoje. Jo „Telegram“ kanalą prenumeravo daugiau kaip pusė milijono žmonių.
Tviteryje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame esą įamžintas sprogimas. Grupė „Cyber Front Z“, kuri socialiniuose tinkluose save vadina „Rusijos informacijos kariais“, pareiškė, kad buvo išsinuomojusi kavinę vakarui. „Tai buvo teroro aktas. Mes ėmėmės tam tikrų saugumo priemonių, tačiau jų neužteko“, – pareiškė grupuotė „Telegram“.
Terorizmas
Seimui siūloma Rusijos Federacijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ pripažinti teroristine organizacija.
Tokį rezoliucijos projektą įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šio komiteto narys Saulius Skvernelis ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Rusijos Federacijos privati karinė bendrovė „Wagner“ yra teroristinė organizacija, o jos nariai samdiniai kelia grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui“, – sakoma dokumento projekte. Jo autoriai kviečia ir kitas valstybes pripažinti bendrovę „Wagner“ teroristine organizacija.
Dokumente siūloma Seimui griežtai pasmerkti bet kokių samdinių grupių, tokių kaip „Wagner“, įsteigtų remiant Rusijos Federacijos valdžiai, pasitelkimą vykdomiems agresijos nusikaltimams Ukrainoje.
Rezoliucijos projekte kalbama ir apie būtinybę Lietuvai priimti Terorizmo prevencijos įstatymą, numatantį konkrečius kriterijus, kuriais remdamasi Lietuvos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtintų teroristinių organizacijų sąrašą, o asmenims už dalyvavimą į šį sąrašą įtrauktų teroristinių organizacijų veikloje būtų taikomos sankcijos, apibrėžtos galiojančiuose įstatymuose.
Rezoliuciją „Dėl privačios karinės bendrovės „Wagner“ pripažinimo teroristine organizacija“ siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad Wagner“ samdiniai „vykdo sistemingus, sunkius agresijos nusikaltimus – žudo ir kankina civilius Ukrainos gyventojus, bombarduoja gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus, kurie prilyginti terorizmui“.
„Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo verslininko Jevgenijaus Prigožino, kuriam už kišimąsi į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisidėjimą prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) taiko sankcijas, įkurta privati karinė bendrovė „Wagner“ yra šešėlinis Rusijos galios įrankis – iš Rusijos Federacijos vyriausybės nemokamai gauna karinę techniką, tokią kaip raketines sistemas „Grad“, tankus, šarvuočius, naudojasi Rusijos karine infrastruktūra, bendrovės kovotojus apmoko Rusijos Federacijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU)“, – pažymima rezoliucijos projekte.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ES ir JAV privačiai karinei bendrovei „Wagner“ dėl jos dalyvavimo Rusijos kare Ukrainoje, taip pat dėl sunkių nusikaltimų vykdymo, įskaitant masines egzekucijas, prievartavimus, vaikų grobimus, fizinį smurtą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane ir Malyje yra paskelbusios sankcijas.
Anot dokumento projekto, taip pat JAV Iždo departamentas yra pripažinęs privačią karinę bendrovę „Wagner“ tarptautine nusikalstama organizacija, o JAV Senate vyksta diskusijos dėl jos pripažinimo užsienio teroristine organizacija.
Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į Estijos parlamento pernai spalio 18 d. pareiškimą, kuriame kalbama apie būtinybę privačią karinę bendrovę „Wagner“ pripažinti teroristine organizacija. Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose vyksta klausymai dėl šios karinės bendrovės įtraukimo į šios šalies teroristų sąrašą,
Maskva, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos samdinių grupė „Wagner“, kovojanti Ukrainoje, siekia verbuoti Rusijoje įkalintas moteris ir pasiųsti jas į frontą, trečiadienį pareiškė su Kremliumi susijęs jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
„[Jos gali būti] ne tik slaugytojos ir ryšių darbuotojos, bet ir sabotažo grupėse bei snaiperių porose. Visi žino, kad tai jau buvo daroma anksčiau“, – sakė 61 metų vyras, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo laikų moteris snaiperes, kurias šlovino sovietų propaganda.
„Mes prie to artėjame. Yra tam tikras pasipriešinimas, bet manau, kad mes jį įveiksime“, – pridūrė J. Prigožinas socialinėje žiniasklaidoje.
Jo komentarai buvo atsakas į vieno Rusijos pareigūno iš rytinės Rusijos dalies žodžius, esą Nižnij Tagilo mieste įkalintos moterys prašė jo būti išsiųstos į Ukrainą padėti Rusijos kariuomenei.
Pastaraisiais mėnesiais „Wagner“, kaip manoma, masiškai verbavo kalinius vyrus iš Rusijos kalėjimų kovoti Ukrainos fronto linijose, žadėdamas sumažintas bausmes ir didelius atlyginimus.
Amerikos ir Rusijos priešprieša
Londonas, lapkričio 7 d. (ELTA). Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas pirmadienį pareiškė, kad kišosi į JAV rinkimus ir ketina tai daryti ateityje – tai pirmas toks prisipažinimas iš asmens, kurį Vašingtonas oficialiai įtarė pastangomis daryti įtaką Amerikos politikai, praneša „Reuters“.
Komentaruose, kuriuos jo maitinimo įmonės „Concord“ spaudos tarnyba paskelbė rusiškame socialiniame tinkle „VKontakte“, J. Prigožinas sakė: „Mes kišomės (į JAV rinkimus), kišamės ir toliau kišimės. Atsargiai, taikliai, skalpelio tikslumu ir savaip, kaip mes tai mokame daryti“.
Šie žodžiai buvo paskelbti JAV kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse, atsakant į Rusijos naujienų svetainės prašymą pateikti komentarą.
„Itin tiksliomis operacijomis pašalinsime abu inkstus ir kepenis vienu ypu, – sakė J. Prigožinas. Jis nedetalizavo šio mįslingo komentaro.
J. Prigožinas, kuris dažnai vadinamas „Putino virėju“, nes jo maitinimo įmonė aptarnauja Kremlių, buvo oficialiai apkaltintas rėmęs Rusijoje įsikūrusias „trolių fermas“, su kurių pagalba siekiama daryti įtaką JAV politikai.
JAV valstybės departamentas liepos mėnesį pasiūlė iki 10 mln. dolerių atlygį už informaciją apie J. Prigožiną, susijusią su „prisidėjimu prie kišimosi į JAV rinkimus“. Jam įvestos JAV, Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijos.
J. Prigožinas iki šiol viešai nesireiškė, tačiau per karą Ukrainoje tapo atviresnis, be kita ko, kritikavo Rusijos generolų veiklą.
Rugsėjį jis prisipažino įkūręs Kremliui palankią samdinių grupę „Wagner Group“, kuri veikia Sirijoje, Afrikoje ir Ukrainoje.
Praėjusį penktadienį ji Sankt Peterburge atidarė gynybos technologijų centrą – tai dar vienas J. Prigožino žingsnis siekiant pabrėžti savo karinius gebėjimus.
