JAV ir Pietų Korėjos prezidentai Vašingtone aptarė konfliktą su Pchenjanu. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ir Pietų Korėjos vadovas Yoon Suk Yeolas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose aptarė konfliktą su Šiaurės Korėja ir branduolinio atgrasymo stiprinimą. Abu prezidentai kartu pasidžiaugė glaudžiais Vašingtono ir Seulo santykiais.
„Šiandien švenčiame geležinį aljansą, bendrą mūsų ateities viziją ir artimą draugystę, kuri jungia Korėjos Respubliką ir Jungtines Valstijas“, – sakė J. Bidenas per svečio priėmimą. Abi šalis esą sieja „nenutrūkstamas ryšys“.
Pasa Yoon Suk Yeolo, abiejų valstybių santykiai pagrįsti ne davimu ir ėmimu. Tai veikiau „vertybių aljansas“. Pietų Korėja ir JAV eis išvien, kad užtikrintų „laisvę“, pabrėžė Pietų Korėjos vadovas.
Yoon Suk Yeolas į Vašingtoną su valstybiniu vizitu atvyko antradienį. Viena pagrindinių pokalbių temų yra Šiaurės Korėja, kurios raketų ir branduolinė programa sukėlė didelį susirūpinimą Seule ir Vašingtone. Šiaurės Korėjos lyderis. EPA – ELTA nuotr.
Todėl JAV nori stiprinti Pietų Korėjos branduolinį skydą. Planuojama, kad pirmą kartą per dešimtmečius branduolinėmis raketomis ginkluotas JAV povandeninis laivas sustos Pietų Korėjoje. Bendras šalių pareiškimas taip pat numato intensyvesnį keitimąsi karine informacija tarp Vašingtono ir Seulo.
Planuojamos priemonės dėl Šiaurės Korėjos branduolinės veikos skirtos atgrasymui. Tačiau, JAV vyriausybės duomenimis, amerikiečių atominių ginklų dislokavimas Pietų Korėjoje nėra numatytas.
Karinė įtampa Korėjos pusiasalyje pastaruoju metu sustiprėjo. Komunistinė vadovybė Pchenjane vis grasina karine eskalacija.
Joe Bidenas. Suklupo…
Vašingtonas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas jau kitą savaitę gali paskelbti, kad 2024 m. sieks perrinkimo, pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės, tai atvertų kelią dar vienoms jo varžyboms su Donaldu Trumpu.
Neįvardyti J. Bideno padėjėjai ketvirtadienį laikraščiams „The Washington Post“ ir „The New York Times“ sakė, kad jis gali apie tai pranešti antradienį vaizdo įrašu, nors perspėjo, jog tai gali būti padaryta ir vėliau.
Demokratas ne kartą leido suprasti, kad norėtų siekti antros kadencijos. Neseniai per kelionę į Airiją jis gana aiškiai išsakė savo ketinimą. „Paskelbsime tai gana greitai“, – sakė J. Bidenas.
Vis dėlto J. Bideno amžius net jo paties partijoje kelia abejonių, ar jis būtų geriausias kandidatas. Per kitus JAV prezidento rinkimus 2024 m. J. Bidenas bus 81-erių, o pradėjęs antrąją kadenciją – 82-ejų. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau jei J. Bidenas oficialiai dalyvaus varžybose, kaip tikimasi, vargu ar sulauks didelės kolegų demokratų konkurencijos.
76 metų respublikonas D. Trumpas jau pradėjo kampaniją, kad grįžtų į Baltuosius rūmus per rinkimus 2024 m. lapkritį, nors jam gresia kelios administracinės ir baudžiamosios bylos. Šį mėnesį jis tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, kuriam pareikšti baudžiamieji kaltinimai.
2020 m. D. Trumpas pralaimėjo rinkimus J. Bidenui ir skleidė nepagrįstas sąmokslo teorijas, kad rinkimai buvo iš jo pavogti.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Dublinas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, baigiantis emocingą vizitą Airijoje, penktadienį apsiašarojo atsitiktinai susitikęs kunigą, kuris skaitė Paskutines apeigas (Mirštančiųjų pagyrimą) jo mirusiam sūnui.
Airių kilmės JAV prezidentas paskutiniąją iš trijų kelionės po savo protėvių žemę dienų lankėsi garsioje Romos katalikų piligrimų šventovėje Knoke, šiaurės vakarų Airijoje.
Vėliau J. Bidenas užbaigs savo kelionę, sakydamas kalbą tūkstančiams gerbėjų Balinos Švento Muredacho katedroje.
1828 metais J. Bideno protėvis Edwardas Blewittas pardavinėjo plytas, kurios buvo naudojamos statant katalikų katedrą, o gautus pinigus panaudojo vėlesnei savo šeimos emigracijai į JAV finansuoti.
Knoko šventovėje organizatoriai paskutinę minutę atrado ryšį tarp Bidenų šeimos ir vieno iš jų kunigų, tėvo Franko O‘Grady, kuris grįžo į Airiją po ilgų metų tarnystės JAV kariuomenėje kapelionu.
Prezidento sūnus Beau Bidenas 2015 metais, būdamas 46 metų, mirė nuo smegenų vėžio. Tėvas F. O‘Grady katalikiškas apeigas atliko Walterio Reedo armijos medicinos centre netoli Vašingtono.
F. O‘Grady nebuvo įtrauktas į oficialų svečių sąrašą, tačiau jam buvo skubiai suteiktas kvietimas dalyvauti iškilmėse.
J. Bidenas „norėjo su juo susitikti iš karto, jis pasiuntė slaptosios tarnybos agentą, kad šis nueitų ir jį surastų“, – BBC pasakojo Knoko šventovės parapijos kunigas tėvas Richardas Gibbonsas.
JAV prezidentas su seserimi Valerie Biden Owens, kitu sūnumi Hunteriu ir pussesere Laurita Blewitt dar lankėsi netoliese esančiame hospise „Mayo Roscommon“. 2017 metais jis buvo atvykęs į šio pastato įkurtuves, o ten esančioje atminimo lentoje įamžintas B. Bideno atminimas.
Joe Bideno kritimai
Vašingtonas, balandžio 10 d. (dpa-ELTA) JAV prezidentas Joe Bidenas dar kartą patvirtino ketinąs siekti perrinkimo kitais metais vyksiančiuose rinkimuose – tačiau kol kas nenori skelbti to oficialiai. „Aš ketinu kandidatuoti, (…) tačiau mes dar nepasirengę apie tai pranešti“, – sakė jis stoties NBC laidai „Today“ prieš Velykų renginį Baltuosiuose rūmuose. Joe Bidenas. Suklupo…
Reporteris paklausė J. Bideno, kiek tokių velykinių renginių jis dar nori organizuoti Baltuosiuose rūmuose. „Planuoju dar mažiausiai tris ar keturis velykinių kiaušinių ridenimus“, – sakė J. Bidenas. „Galbūt penkis. O gal šešis. O Dieve, nežinau“, – šypsodamasis pridūrė jis.
Aukščiausi J. Bideno patarėjai dar derina rinkimų kampanijos detales, pranešė „NBC News“, remdamasis neįvardytais šaltiniais.
„Sprendimas priimtas, – stočiai NBC sakė su situacija susipažinęs asmuo. – Tačiau jis priešinasi spaudimui paskelbti tai, ką jau yra nusprendęs“.
Jau vasario pabaigoje J. Bidenas kanalui ABC sakė: „Mano ketinimas yra…, nuo pat pradžių buvo, dalyvauti“. Tačiau „prieš visiškai įsitraukiant į rinkimų kovą“ jis pirmiausiai turįs „pasirūpinti kitais dalykais“.
Jau ir J. Bideno žmona naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad tereikia nuspręsti dėl paskelbimo apie kandidatavimą laiko ir vietos.
J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas penktadienį atsisakė komentuoti kaltinimus, diena anksčiau pareikštus savo pirmtakui Donaldui Trumpui – šis tapo pirmuoju buvusiu JAV vadovu, kuriam pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje.
J. Bidenas, kuris tą dieną buvo išvykęs į Misisipę, sąmoningai neatsakė į kelis klausimus, užduotus žurnalistų, susirinkusių stebėti jo išvykimo iš Baltųjų rūmų.
Manhatano apygardos prokuroro demokrato Alvino Braggo biuras patvirtino, kad ketvirtadienį susisiekė su D. Trumpo advokatais, kad „suderintų jo pasidavimą“ – tuo metu bus paviešinti jam pateikti kaltinimai nusikalstama veika.
D. Trumpas, kuris laikomas respublikonų lyderiu 2024 metų rinkimuose, kaltinimus pavadino „politiniu persekiojimu ir kišimusi į rinkimus“, pykdamas ant prokurorų ir savo oponentų demokratų.
Jis taip pat pažadėjo, kad tai atsigręš prieš J. Bideną – kuris ketina antrą kartą kandidatuoti į prezidentus.
Kaltinimų D. Trumpui poveikis jo rinkimų galimybėms nenuspėjamas, nes ir kritikai, ir konkurentai reiškia susirūpinimą dėl teisinio Niujorko slaptų pinigų bylos pagrįstumo.
Kritikai nerimauja, kad, jei D. Trumpas būtų išteisintas, taptų lengviau pavadinti „raganų medžiokle“ ir atmesti bet kokius būsimus kaltinimus neabejotinai rimtesnėse bylose, pavyzdžiui, dėl D. Trumpo pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus Džordžijoje.
Manhatane pateikti kaltinimai taip pat tikriausiai paskatins D. Trumpo rinkėjų aktyvumą ir padidins jo šansus partijos pirminiuose rinkimuose.
Jei klausiate, ko daugiau mano galvoje šiandien – optimizmo ar pesimizmo, atsakysiu, jog galimus variantus visuomet dėlioju nuo blogiausiojo scenarijaus. Juodosios mintys tikrai stelbia džiugesį. Didieji Vakarų politikai iš tribūnų labai gražiai gina demokratijas, teisingumus, padorumus, sąžiningumus. Tačiau jų teisingi, prasmingi žodžiai dažnokai nesutampa su konkrečiais darbais.
Ginklų Ukrainai vis dar trūksta
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
2022-ųjų vasario mėnesį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, buvau tikras, jog visa Europa drauge su JAV nuo pat pirmųjų karo dienų ukrainiečiams duos visko, ko jiems reikia, kad šie ne tik apsigintų, bet akivaizdžiai laimėtų. Juk Vašingtonas, Londonas, Paryžius, Berlynas, Roma – už padorumą, teisingumą, humanizmą. Nepadėti Rusijos užpultai Ukrainai – tai pats tikriausias cinizmas ir niekšiškumas, primenantis sąvoką „nusikaltimai žmoniškumui“. Bet Vakarai, pradedant oficialiuoju Vašingtonu, ukrainiečių neskubėjo paremti solidžiais ginklais nei karo išvakarėse, nei pirmosiomis karo savaitėmis.
Na, vakarietiškos dvejonės pirmaisiais mėnesiais – tarsi pateisinamos. Bet šiandien – jau vieneri metai, kai ukrainiečiai didvyriškai priešinasi, o ginklų, kurie jiems reikalingi sėkmingam kontrpuolimui, vis dar neturi. Ukrainos kariuomenei šiuo metu stinga ginkluotės, įskaitant sunkiąją techniką ir naikintuvus, o tai neleidžia inicijuoti naujo kontrpuolimo. Tai – ne mano išvados. Taip šių metų kovo 25-ąją dieną Japonijos laikraščiui „Yomiuri Shimbun“ tarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak V. Zelenskio, padėtis Ukrainos rytuose „nėra gera“, nes ten kariai stokoja amunicijos, o Rusijos pajėgos kasdien panaudoja trigubai daugiau šaudmenų, nei Ukrainos daliniai. „Laukiame amunicijos iš savo partnerių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tuo tarpu Vakaruose jau girdime užuominų, jog Ukraina turėtų kuo greičiau pulti jos žemėje esančias Rusijos pajėgas, nes karą šiemet būtina užbaigti. Suprask, Ukraina privalo skubėt kariauti, kitaip … turės sėstis prie derybų stalo su Vladimiru Putinu neišlaisvinusi visų savo žemių. Karas negali tęstis amžinai, Vakarų ištekliai neva senka (tarsi ukrainiečiai nenorėtų kuo greičiau laimėti). Tačiau tokias mintis peršantys politikai nepaaiškina, kaip pradėti sėkmingą kontrpuolimą, jei trūksta tankų, toliašaudžių pabūklų, lėktuvų, šarvuočių, sviedinių? Beje, trūksta labai daug. Kodėl Ukraina stumiama į mūšius, kurių be deramos ginkluotės neįmanoma laimėti? Gal norima ją sukompromituoti ir tokiu būdu priverst sėstis prie derybų stalo darant Rusijai teritorinių nuolaidų?
Keistas Joe Bideno elgesys
Kiek kartų 2022 – 2023-aisiais girdėjome JAV prezidentą Joe Bideną sakant: „neduosime tankų, apie lėktuvus nė nesvajokite, neatsiųsime sviedinių, kurie lėktų daugiau nei 100 kilometrų, nedislokuosime Ukrainoje savo karių, neduosime įrangos, kad Ukraina gebėtų deramai apsaugoti savo oro erdvę“. Nors JAV, skirtingai nei Vokietija ar Prancūzija, savo angaruose turi tiek karinės technikos, kad senų seniausiai galėjo apginkluoti Ukrainą nuo galvos iki kojų. Bet dabartinė JAV prezidento administracija ukrainiečiams ginklus siunčia itin dozuotai – po trupinėlį, po lašelį. Tarsi nenorom.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kodėl? Primityvių pasiteisinimų – tarsi kruopų maiše: bijo dar didesnio karo, vengia branduolinių smūgių, baiminasi Rusijos subyrėjimo, taupo savo ginkluotę, nes ruošiasi susiremti su Kinija.
Bet galimi ir kiti variantai. Vienas iš baisiausiųjų, jei pasitvirtintų, būtų šis – J. Bidenas seniai susidraugavęs su V. Putinu. Viešojoje erdvėje J. Bidenas keikia V. Putiną bjauriausiais žodžiais, o iš tiesų jam leidžia elgtis kaip tinkamam. Dabartinė JAV administracija išdavusi Ukrainą. Tiksliau tariant, J. Bidenas dar prieš tapdamas prezidentu davė V. Putinui žodinį leidimą į savo rankas paimti Ukrainą. Jis niekad neprieštaravo, jog V. Putinas užgrobtų ne tik Krymą, ne tik Donbasą su Lughansku, bet dar prigriebtų ir Zaporožės bei Chersono sritis.
Beje, ankstesnysis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leidimo suvirškinti Ukrainą, regis, Kremliui nedavė. Kol valdžioje būta D. Trumpo, V. Putinas ginklais nežvagino. D. Trumpas – sunkiai prognozuojamas, kartais prišnekėdavo nesąmonių, kartais elgdavosi visiškai priešingai nei kalbėdavo, todėl V. Putinas nepajėgė perprasti D. Trumpo elgesio motyvų. V. Putinas nebuvo tikras, kad D. Trumpas, kad ir ką viešai bekalbėtų, tikrai aukos Ukrainą. Tad kantriai laukė, kada į Baltuosius rūmus įžengs Ukrainos nevertinantis, lengvai prognozuojamas, silpnučiukas J. Bidenas. Juolab J. Bidenui buvo pažadėta – sudraskysime Ukrainą per keletą savaičių. Didelio triukšmo nekils.
Bet niekas nesitikėjo, jog ukrainiečių kariai, net ir labai silpnai remiami ginklais, taip atkakliai priešinsis. J. Bidenas nė nesapnavo, jog V. Putino kariauna įstrigs Ukrainos stepėse. Oficialusis Vašingtonas pasimetęs, nebežino, kaip elgtis. Remiantis slaptais susitarimais su V. Putinu, neturi teisės padėti Ukrainai, bet viešai privalo rodyti, jog remia Rusijos agresijos auka tapusią Ukrainą. Todėl amerikietiškoji pagalba bent šiuo metu – vis dar menka ir nuolat vėluoja. Tik dėl vaidybos, tik dėl viešosios nuomonės. Kaip ir tas keletą valandų trukęs simbolinis vizitas į Kijevą – tik lengvatikiams apmulkinti.
Kad galbūt egzistuoja kažin kokie slapti J. Bideno ir V. Putino susitarimai dėl Ukrainos, tokios mintys kyla klausantis, sakykim, istoriko Marko Salonino, ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, buvusio JAV karininko Gario Tabacho, politologo Dmitrijaus Korneičuko, analitiko Olego Soskino ir daugelio kitų komentarų. Nepatikliai žvelgiančiųjų į J. Bideną – vis daugiau.
Humoristiniai paaiškinimai
Joe Bidenas. Suklupo…
Žinoma, galimi ir kitokie paaiškinimai. Pavyzdžiui, humoristiniai. J. Bidenas silpnai remdamas Ukrainą iš tikrųjų nėra kaltas, nes nebesusigaudo, ką darąs. Youtube.com erdvėje gausu filmukų, kuriuose užfiksuota, kaip šiandieninis JAV prezidentas net po keletą kartų klupinėja lipdamas trapu į lėktuvą, kaip krenta nuo dviračio, kaip išlipęs iš sraigtasparnio be žmonos pagalbos nepajėgia užsivilti švarko, kaip snaudžia tarptautinėje konferencijoje, kaip saldžiai užmiega kalbėdamas akis į akį su Izraelio premjeru, kaip sutrinka nebesuvokdamas, kur jam eiti, ką jam daryti, užbaigus kalbą tribūnoje. Visa tai peržiūrėjus kyla pagrįstų įtarimų, jog Amerikai šiandien vadovauja visai ne J. Bidenas.
Jūs sakote, jog Amerikos prezidentas J. Bidenas negali taip žemai pulti, kad imtų remti ne auką, o agresorių? Bet juk tokių pavyzdžių – esama. 1994-aisiais metais JAV prezidentas leido Rusijos alkoholikui Borisui Jelcinui kraujyje paskandinti Čečėniją. 2008-aisiais JAV prezidentas išdavė Gruziją (Sakartvelą), leisdamas V. Putinui karinėmis priemonėmis atimti iš gruzinų keletą svarbių teritorijų. 2014-aisiais metais JAV prezidentas leido V. Putinui okupuoti Krymą įtikinėdamas oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Oficialiai, viešai smerkė Kremlių, o realiai – ar pajudino bent mažytį pirštelį? Tad, vadovaujantis šia logika, kodėl senukas J. Bidenas turėtų elgtis padoriai, sąžiningai, principingai?
Ginčai dėl Taivano
Neteisingo JAV elgesio pavyzdžių esama ir daugiau. Sakykim, ginčai dėl Taivano. Taivanas – kinietiška teritorija. Pats Vašingtonas oficialiai pripažįsta, kad Taivanas – Kinijos dalis. Visa Europa pripažįsta, įskaitant ir Lietuvą, jog Taivanas priklauso Pekinui. Žodžiai – gražūs, teisingi, o koks – elgesys? Sakykim, 1991-aisiais metais pasirašytoje Lietuvos ir Kinijos sutartyje oficialusis Vilnius įsipareigoja su Taivanu bendrauti tik per Pekiną, tik Pekinui leidus. Sutartyje niekur nenurodyta, koks Pekinas turi būti – komunistinis, fašistinis ar demokratinis. Tiesiog su Taibėjumi bus draugaujama tik Pekinui, koks jis bebūtų, palaiminus. Prabėga trys dešimtmečiai, ir Lietuva pažeidžia šią savo nuostatą. JAV akivaizdžiai kursto Lietuvą draugauti su Taivanu ignoruojant Pekiną. Suprask, Pekinas – nedemokratiškas, todėl neva neturi teisės į savo žemes.
Pavojingas Rusijos – Irano – Armėnijos tandemas
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Panaši padėtis – ir dėl Armėnijos. JAV pripažįsta, kad Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Nuo pat 1992 – 1994 metų Azerbaidžanas prašė Vakarų, kad šie padėtų susigrąžinti Karabachą taikiai, humanistiškai, nenaudojant karinės jėgos. Visus pastaruosius tris dešimtmečius Vakarai šaukė, jog bando šį teritorinį konfliktą sureguliuoti taikiai ir teisingai. Bet iš tiesų trisdešimt metų prievartavo Azerbaidžaną, kad šis savo Karabachą … padovanotų armėnų separatistams. Azerbaidžaniečiams tokia vakarietiška dviveidystė nusibodo, ir 2020-ųjų rudenį Baku karinėmis priemonėmis susigrąžino daugumą Karabacho teritorijų.
Ir vėl Vakarai, ypač Prancūzija, gudrauja. Esą dėl Azerbaidžano elgesio armėnus galinti ištikti humanitarinė krizė, esą azerbaidžaniečiai trukdo armėnų civiliams gabenti į Karabachą maisto produktus, geriamąjį vandenį (azerbaidžaniečiai tikrina, ar negabenami ginklai, narkotikai, padirbti pinigai), esą azerbaidžaniečiai vis dar apšaudo armėnų karius (nors būtent armėnų separatistai rengia diversijas ir išpuolius, kad tik Azerbaidžanas atidengų ugnį, ir Jerevanas galėtų kaltinti Baku pradėjus naują karą)…
Ypač Vakarams patiko Jerevano pareiškimas, girdi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas Armėnijoje, jei atvyktų į šalį, mat Armėnija oficialiai prisiėmusi įsipareigojimus pagal Romos statutą. Tai kovo 24-ąją pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „News.Am“.
Taip, Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino, kad įsipareigojimai, įtvirtinti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Romos statute, atitinka šalies Konstituciją. Tad jei V. Putinas atvyktų į Armėniją, jis turėtų būti suimtas, rašo leidinys (kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius; jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos).
Armėniškoji dviveidystė
Bet ar Armėnija tikrai uždėtų antrankius V. Putinui? Sunku patikėti jau vien dėl to, kad V. Putinas keliauja lydimas gausios iki dantų ginkluotos apsaugos. Be to, Armėnijoje vis dar dislokuota Rusijos karinė bazė. Trečioji priežastis – į Karabachą šiuo metu atsiųsta vadinamųjų „rusų taikdarių“. Vos prieš keliolika dienų, kovo 14-ąją, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir papasakojo apie „problemas“, susijusias su Rusijos taikdarių veikla Karabache“. Lietuviškoji ELTA perpasakoja N. Pašiniano žodžius: „Vakar telefonu kalbėjau su V. Putinu apie galimą eskalavimą Karabache ir sakiau, kad zonoje, už kurią atsakingi Rusijos taikdariai, yra problemų“.
Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau paskutiniojo N. Pašiniano ir V. Putino pokalbio, kuomet Armėnijos premjeras beveik atvirai reikalauja, kad rusų kariai šaudytų į azerbaidžaniečių karius, Vakarai nekomentuoja. Nutyli.
Nepastebi ir kovo 23-ąją „EU reporter” paskelbtos publikacijos, kaip Armėnija padeda Rusijai apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Pasirodo, JAV finansų ministerija išplatinusi informaciją, kaip armėnų firmos perka iš užsienio technikos, prietaisų, medžiagų, o paskui viską atiduoda Rusijos kariniam kompleksui. Dar 2022-ųjų metų spalį agentūra Bloomber paskelbė faktų, kaip per Armėniją į Rusiją keliauja technika, kuri vėliau tampa prieš Ukrainą nukreiptais ginklais. Būtent Armėnija šiandien tapusi centru, kurio pagalba karinės arba dvigubos paskirties prekės iš Europos atsiduria Maskvoje.
Nedera pamiršti ir Armėnijos – Irano bičiulystės. Irano karinė technika, įskaitant bepiločius orlaivius, pirma atgabenama į Armėniją, po to slapta išvežama į Rusiją. Tad Ukraina už jos miestus bombarduojančius bepiločius orlaivius turi „dėkoti“ ne tik Rusijai, ne tik Iranui, bet ir Armėnijai. Ši trijulė šiandien puikiai sutaria.
Tačiau Vakarai kažkodėl ne itin noriai komentuoja Rusijos – Irano – Armėnijos tandemo keliamus pavojus.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis dėl kaltinimų karo nusikaltimu deportuojant Ukrainos vaikus yra „pagrįstas“.
Šis žingsnis „yra labai stiprus“, – sakė J. Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, kartu pažymėdamas, kad JAV nėra TBT narės.
Jei pasakysiu, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra bailys, – būsiu neteisus. Norint atvažiuoti į Rusijos užpultos Ukrainos sostinę Kijevą būtent šiandien – reikalinga drąsa. Amerikos prezidento vizitas į Kijevą šių metų vasario 20-ąją – svarbus, išskirtinis įvykis. Baltųjų rūmų šeimininkas viešai, atvirai demonstravo paramą Ukrainai, ir tai labai gražu bei prasminga. Ačiū jam už šią kelionę. Tai stiprus simbolinis antausis Kremliaus išsigimėliui Vladimirui Putinui.
Tačiau jei analizuosime, kiek nuo 2022-ųjų vasario 24-osios užsienio valstybių vadovų atvyko į Rusijos armijos apšaudomą Kijevą, privalėsime konstatuoti, jog palyginimas – ne J. Bideno naudai. Kijeve jau pabuvojo Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir dar keliolikos šalių bei Europos sąjungos vadovų. Pripažinkime, J. Bidenas suskubo į Kijevą vienas iš paskutiniųjų, kai jau tapo aišku, jog Rusija tikrai nepajėgia okupuoti Ukrainos. Be to, J. Bideno pasivaikščiojimas po Kijevą – kažin koks keistas. Jokių oficialių įsipareigojimų, jog nuo šiol Ukrainos kariuomenei bus duodama ginklų „tiek, kiek jai reikia“. J. Bidenas neištarė Kijeve: nuo šios akimirkos daugiau nebus jokių „neduosime tankų“, „neduosime lėktuvų“, „neduosime Himars“. J. Bidenas netarė nė vieno žodžio net Ukrainos parlamente. Tiesa, pažadėjo, jog Vakarai rems Ukrainą tol, kol reikės (bet tai tik žodžiai, neparemti jokiomis konkrečiomis sutartimis, jog, pavyzdžiui, Ukraina yra strateginė JAV partnerė), pažadėjo duoti vos keletą milijardų paramos (tokios sumos užtenka vos keliolikai dienų, tad labiau panašu į išmaldą, o ne į rimtą paramą). Štai ir viskas.
V. Zelenskis ir J. Bidenas – Kijeve. EPA – ELTA foto
Analizuojant šių metų vasario 20-osios įvykius Kijeve svarbu dar paklausti, ar J. Bidenas atsibeldė į Kijevą tuomet, kai Ukrainai to labiausiai reikėjo, ar tądien, kai Amerikoje neoficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, ir demokratų lyderiui J. Bidenui prireikė politinės reklamos: žiūrėkite, koks aš drąsus, kietas, principingas. Šių eilučių autoriui įsiminė Ekonominės analizės instituto prezidento Andrėjaus Ilarionovo pastaba, jog kelione į Kijevą ponas J. Bidenas pirmiausia rūpinosi savo asmeniniais reikalais (artėja JAV prezidento rinkimai, jis žada siekti antrosios kadencijos, tad jam verkiant reikia, kad Amerikos piliečiai laikytų jį drąsiu, principingu vadovu), tad Ukraina jam – tik tarp kitko.
Neįtikinamai atrodė ir akimirkos, kai Kijeve kaukė oro pavojaus sirenos, o J. Bidenas su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ramiai vaikštinėjo po Kijevą. Net ir didžiausiam kvailiui aišku: Kremliaus banditas, kad ir koks niekšas bebūtų, nedrįs Kijevo centro bombarduoti tol, kol ten svečiuosis JAV prezidentas.
Tad net nežinau, kaip iš tikrųjų reikėtų vertinti J. Bideno vizitą į Kijevą? Karo analitikas Aleksejus Arestovičius – labai optimistiškas. Girdi, Ukrainos reikalai – vis geryn ir geryn. Esą Vakarai apsisprendė negrįžtamai: Ukrainos nepaliks likimo valiai. Suprask, J. Bideno vizitas į Ukrainą – labai stiprus ženklas. Nėra jokių abejonių: Vakarai pradeda tiekti daug ir galingų ginklų, rimtų sviedinių, todėl karas ilgai netruks, Rusijos kariauna greitai bus sutriuškinta…
Aš irgi norėčiau būti optimistas. Bet karti gyvenimiška patirtis byloja, jog žodžiai dažnai skiriasi nuo konkrečių darbų. Vis dar prisimenu, kaip J. Bidenas praėjusiais metais svaidėsi pareiškimais „neduosime to, neduosime ano“. Vis dar negaliu pamiršti, kaip Vakarų lyderiai niekingai, bailiai stumdėsi tarpusavyje: „jei anie duos tankų, tada ir aš duosiu, o jei nebus tankų iš anos šalies, tai ir aš tupėsiu tarsi pelytė po šluota“.
Tokių tūpčiojimų vietoje negalima pamiršti. Kol kas atrodo, jog Vakarai tesugeba gražiai ir optimistiškai valandų valandomis pliurpti iš tribūnų, vieną po kito rengti pompastiškus susitikimus karinėse bazėse, restoranuose, parlamentuose, o realiai grumtis su agresyviu banditu – šiaip sau.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Prisiminkime Gruzijos (Sakartvelo) pavyzdį. Vakarai rėmė demokratines reformas įgyvendinantį Michailą Saakašvilį, dalino Tbilisiui pažadus dėl narystės NATO aljanse, dėl narystės Europos Sąjungoje. Bet užteko Vladimirui Putinui užpulti Gruziją, ir Vakarų parama išskydo. Vakarai nežengė svarbiausio žingsnio: nesuteikė gruzinams realios, konkrečios, skubios karinės paramos. Jei kalbėtume visiškai atvirai, 2008-aisiais Vakarai išdavė Gruziją. Paliko ją vieną grumtis su dešimtis kartų stipresne kariuomene. JAV prezidentui neužteko drąsos išlaipinti Gruzijoje amerikietiškųjų desantininkų V. Putinui parodant tikrą kumštį.
Tad dabar Vakarai neturi nė menkiausios moralinės teisės gailiai kniaukti, esą gruzinai nusisuka nuo vakarietiškų vertybių. Dėl šio posūkio kalti ne tik gruzinai. Kalti tuometiniai JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai. Gruzinai pamatė, ko verti amerikietiški, prancūziški ar vokiški pažadai. Vakarietiški pažadai liko pažadais, o Rusijos užpuolimas buvo realus, konkretus, kruvinas ir labai skaudus (Sakartvelas neteko kelių savo teritorijų).
Ukrainoje pamuštas rusų tankas demonstruojamas Lietuvos sostinėje. Susidomėjimas milžiniškas. Slaptai.lt foto
Rusijos opozicionierius Markas Feiginas viešojoje youtube.com erdvėje dažnai kaltina oficialųjį Tbilisį kalėjime kankinant Michailą Saakašvilį. M. Feiginas teisus. M. Saakašvilis neturėtų būti marinamas viename iš Gruzijos kalėjimų. Bet M. Saakašvilis – asmeninis V. Putino priešas. Sakartvele dabar įtakingos gausios prorusiškos jėgos. Tad M. Saakašvilio gyvybei tikrai iškilęs mirtinas pavojus. Kad M. Feiginas mėgina išlaisvinti Gruzijos reformatorių, – šaunu. Bet ponas M. Feiginas visiškai nepriekaištauja Vakarams, 2008-aisiais išdavusiems Tbilisį. Jei esame principingi ir atviri, turėtume matyti visas paveikslo spalvas. M. Feiginas galėjo bent vienu žodeliu užsiminti, jog dėl M. Saakašvilio įkalinimo kalti ir Berlyno, Vašingtono, Paryžiaus ponai.
Todėl šiandien aš vis dar – pesimistas. Patikėsiu Vakarų nuoširdumu tuomet, kai ukrainiečiai galų gale ims tvirtinti, jog ginklų jau tikrai užtenka. Patikėsiu Ukrainos pergale tuomet, kai ji tikrai išvys iš visų savo teritorijų visas Rusijos pajėgas. Vakarus imsiu girti tik tuomet, kai jie į tarptautinius kalėjimus tikrai sugrūs visą V. Putino šutvę bei privers Maskvą mokėti rimtas karo reparacijas ekonomiškai nukraujavusiai Ukrainai.
O kol kas man atrodo, kad J. Bidenas – bailokas dėdė. Be kita ko, J. Bidenas jau dabar dažnokai primena liūdnai pagarsėjusį sovietų bosą Leonidą Brežnevą (tai suklumpa, tai vos paeina, tai snaudžia). Jei tikrai sieks antrosios kadencijos, tikrai bus panašus į susenusį L. Brežnevą.
Mazgas. Stipriai susuktas. Neišpainiosi. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, anot Baltųjų rūmų, sutiko perduoti Ukrainai „Abrams“ kovinių tankų tik spaudžiamas Vokietijos. „Jis pradžioje buvo nusprendęs jų nesiųsti, nes jo kariškiai sakė, kad šie tankai nebus naudingi mūšio lauke šioje kovoje“, – sekmadienį stočiai ABC sakė J. Bideno patarėjas saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Esą teigta, kad dabar naudingi būtų vokiški „Leopardai“. „Tačiau vokiečiai prezidentui pareiškė, jog nėra pasirengę šių „Leopardų“ siųsti į kovą (…), kol prezidentas nesutiks perduoti „Abrams“, – kalbėjo J. Sullivanas.
Dėl „aljanso vienybės“ ir siekiant „užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko ji nori“, J. Bidenas esą sutiko ilguoju laikotarpiu perduoti „Abrams“ tankų. „Šie „Leopardai“ dabar siunčiami, ir tai yra pavyzdys, kaip J. Biednas apie save telkia tarptautinį aljansą, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia“, – pažymėjo. J. Sullivanas. Taip jis kalbėjo atsakydamas į klausimą, kad tankai „Abrams“ šiais metais galimai nepasieks Ukrainos.
JAV vyriausybė tankus Ukrainai užsako ginklų pramonės įmonėse, jie nebus skirti iš savų kariuomenės atsargų. Todėl gali prireikti laiko, kol jie pasieks Ukrainą.
J. Bidenas Varšuvoje: JAV ir Lenkijos santykiai yra kritiškai svarbūs. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, vasario 21 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį viešėdamas Lenkijos sostinėje Varšuvoje, pareiškė, kad JAV savo santykius su Lenkija laiko kritiškai svarbiais.
„Ryšys tarp lenkų ir amerikiečių yra labai stiprus, – susitikime su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda tvirtino J. Bidenas. – Mums tenka susidurti su daugybe iššūkių, tačiau esu tikras, kad juos galime įveikti drauge.“
JAV prezidentas taip pat kalbėjo apie abiejų šalių paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir dėkojo Lenkijai už jos „nepaprastą“ įsipareigojimą remti Kyjivą ir Ukrainos žmones. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų parama Ukrainai išlieka „nepalaužiama“.
A. Duda savo ruožtu sveikino naujausią J. Bideno vizitą ir pažymėjo, kad jis siunčia svarbų signalą, jog JAV yra įsipareigojusios užtikrinti Europos saugumą. „Amerika gali palaikyti pasaulinę tvarką“, – tikino Lenkijos lyderis.
JAV prezidentas Lenkijoje lankosi praėjus dienai po to, kai buvo nuvykęs į Ukrainą su netikėtu vizitu.
V. Zelenskis ir J. Bidenas – Kijeve. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 20 d. (dpa-ELTA). Rusija buvo iš anksto informuota apie JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje. Tai pareiškė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas.
„Dėl jautraus šių pranešimų pobūdžio nedetalizuosiu, kokia buvo jų reakcija ir mūsų pranešimo turinys. Tačiau galiu patvirtinti, kad tokio pranešimo būta“, – žurnalistams sakė J. Sullivanas. Kaip teigiama, atitinkama informacija Rusiją pasiekė likus kelioms valandoms iki J. Bideno viešnagės.
Vašingtonas kol kas neatskleidė daugiau detalių ir apie tai, kokiu būdu JAV lyderis pasiekė Ukrainos sostinę Kyjivą. Dėl dabartinio šalį draskančio karo aukšto rango svečiai paprastai atvyksta traukiniu. J. Bideno delagacija nurodė, kad detalėmis pasidalins vėliau, sulaukus JAV saugumo tarnybų žalios šviesos.
JAV prezidentas po neilgos viešnagės Ukrainoje išvyko į Lenkiją. Čia numatytas jo susitikimas su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda.
J. Bidenas į Kyjivą atvyko pirmadienio rytą. Šis jo vizitas saugumo sumetimais buvo iš anksto neanonsuojamas. Tai buvo pirmoji J. Bideno viešnagė Ukrainoje nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios prieš beveik vienerius metus.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Varšuva, vasario 20 d. (ELTA). Lenkijos prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas pareiškė, kad JAV prezidento Joe Bideno vizitu Ukrainoje parodytas Vašingtono įsipareigojimas remti Kyjivą dabartiniame Rusijos sukeltame kare, praneša CNN.
„Sveikiname jo drąsų sprendimą nuvykti į Ukrainą ir vertiname tai kaip aiškų ženklą, liudijantį JAV įsipareigojimą ir jo (J. Bideno) asmeninį dėmesį tenykštei situacijai, ir kartu aiškiai signalizuojantį, kad JAV laikosi išvien su savo sąjungininkais ir partneriais ir kad esama tikrumo, jog Ukraina gali laimėti“, – komentavo M. Przydaczas.
J. Bidenas su netikėtu vizitu į Ukrainą atvyko pirmadienio rytą. JAV prezidentas po neilgos viešnagės šioje šalyje išvyko į Lenkiją, kur numatytas jo susitikimas su lenkų prezidentu Andrzejumi Duda.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Skandale dėl rastų slaptų vyriausybinių dokumentų JAV Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) atliko kratą Delavero universitete – ieškota konfidencialių prezidento Joe Bideno dokumentų. Apie tai trečiadienį pranešė stotis CNN, remdamasi su tyrimu susijusiais asmenimis.
Esą buvo atliktos dvi kratos, kurios vykdytos sutikus J. Bideno advokatams. Dviejose skirtingose vietose paimta dokumentų, tačiau tarp jų su žyma „slapti“ nebuvo. Dokumentus tiria FTB.
Praėjusiomis savaitėmis kelis kartus privačiose J. Bideno patalpose buvo rasta slaptų dokumentų iš to meto, kai J. Bidenas buvo viceprezidentas. Dokumentai aptikti biuro patalpose Vašingtone, jo namuose Vilmingtone bei ten esančiame garaže. Vasario pradžioje krata atlikta ir J. Bideno savaitgalio namuose Delavere, tačiau čia daugiau konfidencialių dokumentų nerasta. Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Demokratui prezidentui minėti radiniai politiniu požiūriu yra keblus dalykas: pasitraukus iš pareigų, nėra leidžiama slaptų vyriausybinių dokumentų laikyti privačiai. Jie turi būti saugomi JAV Nacionaliniame archyve. J. Bidenas 2009–2017 metais prezidentaujant Barackui Obamai buvo jo pavaduotojas.
Praeityje slaptų dokumentų rasta ir pas buvusį prezidentą Donaldą Trumpą bei jo viceprezidentą Mike‘ą Pence‘ą.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 1 d. (AFP-ELTA). Prezidento Joe Bideno pajūrio name Delavere, kuriame JAV teisėsauga atliko kratą, slaptų dokumentų nerasta, trečiadienį pareiškė prezidento advokatas.
„Dokumentų su slaptumo žymomis nerasta“, – sakė advokatas Bobas Baueris pareiškime po paskutinės kratos, kurios metu prezidento valdoje buvo ieškoma netinkamai saugomų dokumentų.
Vis dėlto agentai paėmė „tolesnei peržiūrai tam tikrą medžiagą ir ranka rašytus užrašus, kurie, atrodo, yra susiję su jo, kaip viceprezidento, veiklos laikotarpiu“.
Ši krata, kuri, kaip anksčiau teigė B. Baueris, atlikta „prezidentui visapusiškai remiant ir bendradarbiaujant“, buvo atlikta po panašių kratų, kurių metu buvo rastas nedidelis kiekis dokumentų J. Bideno namuose Vilmingtone ir buvusioje biuro patalpose Vašingtone.
Atskleidimų gausa užgriuvo J. Bideną, kuris pasitinka pirmosios prezidento kadencijos vidurį ir, kaip pranešama, ruošiasi paskelbti, kad kandidatuos dar kartą.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dar nepaskelbė apie planus dalyvauti rinkimuose, nors atvirai svarsto apie naują kampaniją, kitą savaitę dalyvaus dviejuose demokratų lėšų rinkimo renginiuose, AFP sakė šaltinis partijoje.
Antradienį J. Bidenas vyks į Niujorką, o penktadienį – į Filadelfiją, kur susitiks su turtingais rėmėjais su viltimi įtikinti juos paaukoti pinigų Demokratų partijai prieš 2024 metų rinkimus.
Tokie lėšų rinkimo renginiai yra labai svarbūs Amerikos politinėse kampanijose, kurios yra finansuojamos šimtais milijonų dolerių privačių aukų.
Nepaisant to, kad J. Bidenas oficialiai tyli, aplink jį pamažu formuojasi prezidento rinkimų struktūra.
Leonidas Brežnevas pirtyje
Gruodį prezidentas įtikino demokratus pakeisti pirminių rinkimų grafiką taip, kad juodaodžiai rinkėjai įgytų daugiau galios – blokas, kuris pasirodė esąs būtinas Bideno 2020 metų pergalei prieš Donaldą Trumpą. Brežnevas bučiuoja Honekerį. Eglės Aleksandravičiūtės (ELTA) nuotr.
J. Bidenas, kuris, sulaukęs 80 metų, jau yra vyriausias pareigas einantis JAV prezidentas, kol kas tik sakė, kad „ketina“ vėl kandidatuoti, ir pažadėjo, kad galutinį sprendimą dėl 2024 metų prezidento rinkimų paskelbs šių metų pradžioje.
Politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jis galėtų paskelbti apie tai po savo kalbos apie Sąjungos padėtį, kai JAV prezidentai tradiciškai pristato savo būsimą politinę darbotvarkę bendroje Kongreso sesijoje – ji planuojama vasario 7 dieną.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 25 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos pasiųs į Ukrainą 31 kovinį tanką „M1 Abrams“, trečiadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Prieš tai tą pačią dieną Vokietija patvirtino pristatysianti Kyjivui savo tankus „Leopard 2“.
Savo kalboje, pasakytoje Baltuosiuose rūmuose, J. Bidenas vadino tankus „Abrams“ „pajėgiausiais pasaulyje“. Jis sakė, kad JAV, be mokymų, aprūpins Ukrainą dalimis ir įranga.
Prezidentas gyrė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ankstesnį pranešimą, kad Ukrainai bus suteikta14 tankų „Leopard“. Jo žodžiais, Vokietija žengė svarbų žingsnį, o kancleris sustiprino Ukrainos sąjungininkių vienybę.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos ir JAV vyriausybės stengiasi viena kitą paremti ir surasti viena kitai argumentų, kaip užvilkinti karinę paramą Ukrainai. Tokį jų elgesį lemia pagrindo jau seniai nebeturinti Rusijos baimė, tačiau laiko delsimui jau nebėra.
Taip Eltai sakė vieno iš žymiausių JAV analitinių centrų „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, buvusi viena iš šio centro Eurazijos instituto vadovių Melinda Haring. Ji lankėsi Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame „Sniego susitikime“.
Tokiomis įžvalgonis M. Haring dalijosi komentuodama penktadienį Vokietijoje, karinėje Ramšteino bazėje įvykusį viršūnių susitikimą, kuriame taip ir nebuvo priimtas sprendimas siųsti vokiškus tankus į Ukrainą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškino, kad Berlynas pasiųs „Leopard“ tankus į Ukrainą tik tuo atveju, jei pirmieji savo „Abrams“ tankus ten pasiųs amerikiečiai. Pastariejji teigia, jog amerikietiški tankai reikalauja sudėtingos priežiūros bei ilgo pasirengimo juos naudoti, todėl jų siuntimas neturėtų didelės karinės reikšmės.
Taigi, kai kurios Europos šalys, kurios taip pat turi vokiškus tankus, pavyzdžiui, Lenkija, paskelbė, jog vis vien siųs juos į Ukrainą, nelaukdamos Vokietijos palaiminimo tai daryti.
„Tai kažkokia nesibaigianti frustracija, o ją lemiantys dalykai vyksta užkulisiuose. Jake‘as Sullivanas (JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais – ELTA) ir jo partneris Vokietijoje nuolatos bendrauja vienas su kitu ir vienas kitam stengiasi numušti ryžtą bei ūpą, atkalbinėti vienas kitą nuo šio sprendimo, paremti vienas kito nenorą tai daryti. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Man atrodo, kad būtent tai ir yra pagrindinis dalykas – jie vienas kitą savotiškai dengia, remia. Jie dažnai kalba ir vienas kitam suranda argumentus, kodėl reikia delsti. Taigi, mes dėlto dabar ir esame įstrigę aklavietėje“, – Eltai sakė M. Haring.
Pasak ekspertės, būtent dabar Ukrainai reikia duoti ne tik tankus, bet ir kitą sunkiąją ginkluotę, reikalingą puolimui.
„Būtent dabar yra laikas tai daryti, prieš tai, kai Rusija persigrupuos ir sutelks naujas jėgas su tūkstančiais mobilizuotųjų.
Žinome, kad Rusija savo puolimą pradės šį pavasarį. Taigi, ukrainiečiai turi smogti dabar. O tam jiems reikia papildomos sunkiosios ginkluotės. Tačiau dabar mes matome daugybę išsisukinėjimų nuo to, kad jiems padėtume. Vašingtonas dengia Berlyną, Berlynas dengia Vašingtoną. Bent aš taip matau padėtį“, – tvirtino pašnekovė.
Ji ragino JAV administraciją žengti pirmąjį žingsnį, kuris atimtų iš vokiečių paskutinius argumentus, kodėl nereikia „išlaisvinti „Leopardų“.
„Kodėl amerikiečiams neduoti ukrainiečiams poros „Abrams“ tankų, jei tai padėtų išlaisvinti „Leopardus“? Tai – vienas pagrindinių klausimų, kuriuos mes kėlėme „Sniego susitikime“. Tankai vokiški Leopard 2. Youtube.com
Administracija atsako, kad tai būtų beprasmiška kariniu požiūriu – jų neišeitų tinkamai prižiūrėti, jie vartoja per daug degalų. Tačiau juk galima pasiųsti du tankus, kaip simbolį. Jeigu tai išlaisvins „Leopardus“, padarykite tai. Būtent tai ir būtų esminis dalykas“, – sakė ekspertė. Pasak jos, pagrindinė tokio elgesio priežastis – Rusijos baimė. M.Haring teigė, jog tiek JAV, tiek tokių valstybių, kaip Vokietijos, valdžioje vis dar bijoma „eskalacijos“, to, jog karas gali išsilieti per sienas, imti grasinti ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir tapti pasauliniu atominiu karu.
„Tačiau mes neturėtume bijoti. Rusija visuomet grasina ir gąsdina. Ji nuolatos grasina branduoliniu smūgiu ir niekados savo grasinimų neišpildo.
Žinoma, mes neturime būti beatodairiški ir nutrūktgalviai. Tačiau tankų siuntimas neperžengia jokios „raudonosios linijos“, kuri net neegzistuoja. Ši JAV administracija nuolatos teisindavosi, kodėl negalime siųsti vis sunkesnės ginkluotės. Tačiau esminis dalykas – jokia „raudona linija“ neegzistuoja“, – sakė M. Haring.
Ji pridėjo, jog, jos nuomone, nuolatinį Vokietijos delsimą priimti ryžtingus sprendimus gali lemti ir išskaičiavimas, jog ji galės pirmoji grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija po to, kai baigsis karas.
Paklausta, kaip vis dėlto baigsis „Leopard“ istorija, ji prognozavo, kad po kelių savaičių Vokietija vis dėlto leis kitoms šalims siųsti šiuos tankus į Ukrainą, nors pati greičiausiai jų ir nepasiųs.
M. Haring, kalbėdama apie strateginį visų Vakarų mąstymą Rusijos atžvilgiu, teigė, jog jis keičiasi, tačiau pernelyg lėtai.
„Manau, kad apie esminius strateginio mąstymo pokyčius vis dėlto galime kalbėti. Aš tikiu prezidentu Joe Bidenu, kai jis nuolatos kartoja, kad mes būsime ten tiek, kiek reikės. Bet ar tie pokyčiai vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Aš nuolatos dėl to kritikuoju J. Bideno administraciją. Mano nuomone, ji veikia per lėtai, vilkdama kojas.
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.
Deja, manau, kad jūs teisus – Vakarų mąstymas išlieka iš esmės reaktyvus. Jis keičiasi tik po naujos Bučos, Borodiankos, po naujo Dniepro bombardavimo“, – sakė ekspertė.
Pasak jos, toks Vakarų delsimas kelia ir vis didesnį pyktį Ukrainos visuomenėje, kuri vis labiau kenčia nuo karo.
„Auga pyktis ir nusivylimas Vakarais. Jie padeda Vakarams kovoje su Rusija, jie silpnina Rusiją. Mes norime apmokėti didelę dalį to karo sąskaitos, tačiau patys aukotis nesame pasiryžę“, – sakė M. Haring.
ELTA klausė JAV ekspertės, ką ji mano apie tai, jog tiek JAV politikoje garsėja raginimai sustabdyti arba apskritai nutraukti paramą Ukrainai, o lėšas verčiau nukreipti Amerikos reikmėms.
„JAV Kongrese visada buvo stipri bendra abiejų partijų koalicija, kuri remia Ukrainą. Ji neišnyks ir tai man teikia daug vilties. Net, nepaisant visos Donaldo Trumpo administracijos beprotybės, bendra politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo iš esmės gera. Tačiau tas augantis skepticizmas išties yra ir šį procesą reikia atidžiai stebėti“, – sakė M.Haring.
Ji paminėjo įtakingo konservatyvaus analitinio centro „The Heritage Foundation“ neseną ataskaitą, kurioje visiems konservatyviems JAV parlamentarams nurodoma neberemti J. Bideno administracijos prašymų skirti papildomą finansavimą Ukrainai, o ankstesni paramos Ukrainai paketai vadinami „nepagrįstais“ ir „neskaidriais“.
„Taigi, ta grupuotė Respublikonų partijos viduje toliau puls paramą gynybai ir tai procesas, kurį tikrai turėsime atidžiai stebėti. Aš maniau, kad parama Ukrainos gynybai bus neliečiama bent iki J. Bideno administracijos kadencijos pabaigos. Tačiau jie tai vis vien puls, aiškindami, kad išleidžiame tam per daug pinigų, kuriuos verčiau turėtume išleisti keliams Montanoje. Dar labiau nerimauju dėl pavojaus Ukrainos biudžeto rėmimui. Juk tai pinigai, kurie leidžia išgyventi pačiai Ukrainos valstybei. Tai – daugiau nei vien tik ekonomikos palaikymas. JAV pernai skyrė 9 milijardus ir tai leido veikti mokykloms, geležinkeliams, išmokėti pensijas. Ukraina nėra žlugusi valstybė, tai ne Afganistanas ir didele dalimi tai yra būtent dėl šitos paramos biudžetui. O daliai respublikonų labai nepatinka ši parama. Tad šiemet šiai paramos Ukrainai daliai kils tikrai didelė grėsmė“, – sakė M. Haring.
Klausiama, kiek ši tendencija gali plėstis, ji teigė, jog padėtis dabar daugmaž stabili, be to, su radikaliausiais respublikonais mėginama kalbėtis bei derėtis šiuo klausimu.
„Tačiau aš nežinau, ar jie girdi kokius nors argumentus ir juos priima. Aš manau, kad jie nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Jie mano, kad Ukraina yra politinis futbolas, kurio pagalba galima įmušti įvarčius prezidentui J. Bidenui.
Tai – vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos aš matau šiose diskusijose. Jie nežino nei kas yra Buča, nei Dniepro bombardavimas, jiems apskritai tai nesvarbu.
Aš visą gyvenimą esu respublikonė, bet aš šiandien nebeatpažįstu savo partijos. Jie atrodo tarsi pamiršę Šaltąjį karą. Jie nepagalvoja, kaip buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas elgtųsi tokioje situacijoje. Tai iš tiesų gąsdina. Senieji argumentai, kurie buvo naudojami kalbant su konservatyvių pažiūrų, į gynybos klausimus orientuotais politikais, dabar neturi jokios prasmės ir efekto“, – sakė M. Haring.
Kaip kitą „problemą“ ji paminėjo dešiniąją JAV žiniasklaidą, pirmiausia – televizijos kanalą „Fox news“, kuris kursto priešiškumą Ukrainai.
O paklausta apie paties karo eigą šiais metais, ji nedrįso prognozuoti, ar Ukraina tikrai gali šiemet jį laimėti.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Visi nori, kad Ukrainai šiais metais laimėtų. Bet ar tai pavyks, labai priklauso nuo mūsų, Vakarų. Itin daug – nuo Vašingtono.
Rusija nebegali pasiekti didelių pergalių mūšio lauke, nors dabar žūtbūt stengiasi tai daryti. Jie meta viską į Bachmutą, tačiau jų aprūpinimo grandinės, kariuomenės kovinė dvasia – prastos būklės. Nežinia, kiek V. Putinas dar gali mobilizuoti žmonių. Galbūt tiek, kiek jam reikės, tačiau aš manau, kad gali būti pasiektas taškas, kai visuomenė ims su tuo nebesutikti.
Žiema buvo šilta ir ne tokia sunki, kaip tikėjomės. Europa išlaikė vienybę ir tai labai svarbu. Ukrainiečiai kaunasi kaip padūkę. Bet jie pavargę, jiems dar daug visko reikia, o mane labai neramina tas visuomenėje augantis pyktis“, – sakė JAV ekspertė.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, sausio 12 d. (AFP-ELTA). JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas ketvirtadienį paskyrė nepriklausomą specialųjį patarėją tirti prezidento Joe Bideno įtariamą netinkamą įslaptintų dokumentų tvarkymą.
M. Garlandas sakė, kad privatus advokatas ir buvęs vyriausybės prokuroras Robertas Huras ištirs, ar J. Bideno namuose ir su prezidentu susijusiame tyrimų institute aptikti įslaptinti vyriausybės dokumentai nerodo kokių nors įstatymų pažeidimo.
M. Garlandas sakė, kad susiklosčius „ypatingoms aplinkybėms“– tyrimas vykdomas prieš pareigas einantį prezidentą – jis turėjo imtis papildomų priemonių ir paskirti už tyrimą atsakingą nepriklausomą prokurorą.
Kitas Teisingumo departamento specialusis patarėjas Jackas Smithas vykdo tyrimą, susijusį su buvusiu prezidentu ir J. Bideno oponentu per rinkimus 2021 m. Donaldu Trumpu dėl daugiau nei 100 įslaptintų dokumentų, kuriuos jis slėpė savo namuose Floridoje.
M. Garlandas sakė, kad apie dokumentus, rastus J. Bideno namuose Delavere ir Vašingtone įsikūrusiame jo vardo tyrimų institute, J. Bideno advokatai pranešė Nacionaliniam archyvui, tvarkančiam visus Baltųjų rūmų įrašus. Jo teigimu, Teisingumo departamentas apie situaciją sužinojo lapkričio pradžioje ir nedelsdamas pradėjo tyrimą.
Šioje publikacijoje – septynetas pasvarstymų tarptautinėmis temomis. Nepretenduoju į absoliučią tiesą. Sutinku, jog neturiu visos informacijos, kuria, sakykim, naudojasi prezidentai, parlamentarai, ministrai ir ambasadoriai. Ir vis tik kai kurių momentų niekaip negaliu suvokti: jei išties ieškome tiesos, teisingumo, jei dedamės esą demokratai iki kaulo smegenų, tai ir elkimės teisingai visur ir visada, o ne tik tuomet, kai tai dėl vienokių ar kitokių priežasčių „taip reikia“…
Keisti mainai
Ginklų prekeivis Viktoras Butas. AFP nuotr.
Praėjusių metų pabaigoje JAV pasikeitė su Rusija įkalintais asmenimis. Tarsi – humaniškas žingsnis iš abiejų pusių. Bet ar JAV prezidentas nepadarė grubios klaidos? Juk tai – akivaizdžiai nelygiaverčiai mainai. Nelegalia ginklų prekyba kaltintą ir kalėti ilgus dešimtmečius nuteistą Viktorą Butą iškeitė į Rusijoje dėl narkotikų laikymo sučiuptą JAV krepšininkę. Kaip bežiūrėsi, Kremlius apgavo poną Joe Bideną. V.Butas – tokia bjauri persona, kurią, mano supratimu, derėjo mainyti nebent į Rusijoje sučiuptus aukšto rango JAV slaptųjų tarnybų darbuotojus. Tačiau amerikiečių lyderis J.Bidenas iškeitė V.Butą į narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiavusią juodaodę, netradicinės seksualinės orientacijos sportininkę ir tuo pačiu pademonstravo, kad šiuo konkrečiu žingsniu ieško ne teisybės, ne tiesos, o tiesiog primityviai medžioja būsimų rinkėjų balsus. Dabar jo demokratai gali tikėtis seksualinių mažumų, juodaodžių ir krepšinį dievinančiųjų simpatijų.
Taigi J.Bidenas, regis, bus išdavęs demokratijos, padorumo, teisingumo principus. Amerikiečiams turėtų būti gėda dėl tokių mainų.
Ginčai dėl Vokietijos brigados
Prisimenate kilusius ginčus, kokiomis sąlygomis Lietuvoje bus dislokuoti Vokietijos kariai? Jei Vokietija – demokratinė, civilizuota šalis, oficialusis Berlynas neturėjo nė mažiausios teisės piktintis kilusiomis lietuvių abejonėmis: brigada nuolat budės mūsų žemėje ar atvyks tik tuomet, kai Lietuvai iškils mirtinas pavojus? Sutikite, labai svarbus klausimas. Nes jei Lietuvoje bus dislokuota tik brigados vadovybė, tik ponai generolai, nelaimės atveju vokiečių kariai gali nebespėti atvykt į Ruklos ir Pabradės karinius poligonus. Galima net tokia gudrybė: įtampos dienomis Bundestagas specialiai vilkins vokiečių karių permetimą į Lietuvą (o kam mums guldyti galvą dėl Baltijos šalių?).
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Ne mažiau svarbus galvosūkis: o jei brigada net nuolat bus dislokuota Lietuvoje, kokios garantijos, kad, bręstant rimtam kariniam konfliktui su Rusija, Berlynas nepabūgs – neatšauks savo tankų ir tankistų iš Lietuvos? Juk tokia išdavystė – įmanoma.
Mano supratimu, jei Vokietija ir Lietuva – partnerės ne tik NATO aljanse, bet ir Europos Sąjungoje, nei Berlynas, nei Vilnius neturėtų vengti net pačių triukšmingiausių diskusijų. Išsiaiškinkime viską iki smulkmenų. Bet štai Lietuvoje reziduojantis Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn, remiantis ELTA pranešimu, yra pažymėjęs, jog kalbos, esą „Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą“.
Šį Vokietijos ambasadoriaus leptelėjimą vertinu kaip grubų bandymą užčiaupti lietuviams burną. Girdi, Lietuva neturi teisės nei abejoti, nei piktintis, nei svarstyti. Tik pamanyk, vienintelė Lietuvos teisė – džiaugtis tuo, ką Berlynas duoda ir kaip duoda. O jei oficialusis Vilnius vis tiek purkštaus, abejos, tai Berlynas visai mums nieko neduos? Taip tikri partneriai nesielgia, pone ambasadoriau M. Sonn !
Beje, šis Vokietijos ambasadorius – neoriginalus. 1990-aisiais mus Berlynas jau prievartavo tylėti: esą išsišokėliai lietuvai, sumanę skelbti nepriklausomybę, kenkia Sovietų imperiją reformuojančiam Michailui Gorbačiovui, laiminančiam Vakarų ir Rytų Vokietijų susivienijimą. Vokietijos kancleris anuomet mums atvirai priekaištavo: vardan Berlyno sienos griūties lietuviai turi atsitraukti nuo Kovo 11-osios Akto. Maždaug taip.
Lenkiškas cinizmas
Gitanas Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu. EPA-ELTA nuotr.
Viešojoje informacinėje erdvėje paskelbta, kad Lenkija piktinasi, kaip ukrainiečiai gerbia Stepaną Banderą.
Štai ocicialus ELTA pranešimas:
„Įrašas Ukrainos Aukščiausiosios Rados „Twitter“ paskyroje, skirtas Stepano Banderos gimimo 114-osioms metinėms, buvo pašalintas po Ukrainos ir Lenkijos premjerų pokalbio. Tai antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arkadiuszas Mularczykas, praneša PAP… „Tai ženklas, kad ukrainiečiai išgirdo mūsų balsą. Noriu aiškiai pasakyti, jog Lenkijos valstybei nepriimtinas S. Banderos, ukrainiečių nacionalistų, nužudžiusių Voluinėje dešimtis tūkstančių lenkų, ideologo šlovinimas“, – sakė diplomatas… A.Mularczykas pridūrė, jog ukrainiečiai turėtų suprasti, kad tai, ką dabar daro Lenkijos vyriausybė ir lenkai, turi kur kas didesnę reikšmę nepriklausomai, suvereniai Ukrainai… Anksčiau PAP pranešė, kad sausio 1 d. Aukščiausiosios Rados tviteryje buvo paskelbta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno nuotrauka, kurioje jis stovi po S. Banderos portretu, ir kelios citatos iš S. Banderos knygų. Sausio 2 d. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė apsvarstysiąs su savo kolega Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu S. Banderos „heroizavimo“ oficialiuose Ukrainos valdžios institucijų tinklalapiuose klausimą… S. Banderos figūra ir anksčiau temdė Lenkijos ir Ukrainos santykius.“
Kokios mintys kilo perskaičius šį pranešimą? Pirmiausia šauna į galvą: jei Ukraina nuspręs tebegarbinti savo politinį – karinį veikėją, – kas nutiks tuomet? Lenkija nustos Kijievui tiekti karinę, finansinę, moralinę pagalbą?
Pirmasis „Vilniaus golgotos”, pasakojančios apie žiaurią Vilniaus krašto polonizaciją, leidimas. B.Šėmis – tai Mykolo Biržiškos slapyvardis.
Tokie lenkiški nurodinėjimai – itin negarbingas Lenkijos žingsnis. Pirma, Lenkija nė žodeliu neužsimena apie savąsias nuodėmes kadaise okuopuojant ukrainietiškas žemes. Jei Varšuva stengiasi laikytis tiesos, padorumo ir sąžiningumo, oficialioji Varšuva privalo viešai atsiprašyti už tai, ką blogo anuomet padarė ukrainiečiams. Istorija tokia: pirmiausia lenkai užpuolė ukrainiečius, o ne atvirkščiai, ir tik tada sulaukė ukrainiečių atsako į savo itin žiaurų, bjaurų elgesį.
Antra, Lenkija ciniškai naudojasi sudėtinga šiandiene Ukrainos padėtimi, prievartaudama Kijevą žvelgti į istoriją Lenkijos akimis. Tiksliau sakant, kišasi į Ukrainos vidaus reikalus, pati labai piktindamasi, kai ES kišasi į jos vidaus reikalus. Pavyzdžiui, nurodinėja, kokie turėtų būti lenkiški teismai.
Trečia, jei jau Lenkija drįsta nurodinėti Ukrainai, kokius didvyrius jai galima mylėti, tai ir Lietuva, vadovaujantis tuo pačiu veidrodžio principu, galėtų priekaištauti Lenkijai: liaukitės garbinę pilsudskius ir želigovskius, kadaise teriojusius Vilniaus kraštą (Pietryčių Lietuvą). Bet Lenkija ne tik kad nesiliauja mylėjusi Pilsudskį ir Želigovskį, bet prievartauja Lietuvą pamilti šiuos Lenkijos veikėjus. Visokiausiomis konferencijomis, istoriniais tyrinėjimais, knygomis, televizijos laidomis mums, lietuviams, bando įpiršti nuomonę, esą mes ne itin giliai perpratome Pilsudskio ir Želigovskio genialųjį planą, esą galų gale turime liautis žiūrėję į savo istoriją pro lietuviškus akinius, nes vienintelis teisingas žvilgsnis – lenkiškasis.
Stepanas Bandera. Paminklas Ukrainoje. EPA – ELTA foto
Dar, žinoma, primena sudėtingą geopolitinę situaciją. Akivaizdu, kad Lietuvai, vos tris milijonus gyventojų turinčiai šaliai, labai reikalinga Lenkijos (turi apie 30 milijonų gyventojų) karinė parama. Todėl Lenkija bjauriai naudojasi savo minkštąja galia, subtiliai prievartaudama lietuvius pamiršti Vilniaus Golgotą. Ką jau bekalbėti apie Armijos Krajovos „žygdarbius“ Pietryčių Lietuvoje…
Beje, kai kurios Lenkijos partijos reikalauja, kad Vokietija atlygintų jai padarytus nuostolius Antrojo pasaulinio karo metais. Aš – už tai, kad mes, NATO ir ES valstybės, nebijotume, nevengtume tarpusavyje ginčytis pačiais sudėtingiausiais klausimais. Tačiau aš sunkiai įsivaizduoju Lietuvą, reikalaujančią lenkus atlyginti žalą, patirtą per tuos du dešimtmečius, kai Varšuva buvo okupavusi mūsų sostinę ir aplinkinius rajonus.
Bet jei Lenkijai leidžiama kibti į atlapus ir Vokietijai, ir Ukrainai, kodėl Lietuvai negalima pareikšti pretenzijų bent jau popieriuje? Atsakymas skaudus: nei NATO, nei ES nėra lygybės, ten vyrauja dvigubi standartai, ten piktnaudžiaujama savo dydžiu, įtaka ir galia. Briuselis ir Strasbūras karų nepradeda, bet mėgsta nutildyti savo mažesniuosius, silpnuosius brolius, tokius kaip Baltijos šalys.
Ką byloja 1991-ųjų metų Lietuvos ir Kinijos sutartis?
Lietuva taip pat nėra tiesos, teisingumo, padorumo etalonas. 1991-aisiais metais, siekdamas Pekino pripažinimo, oficialusis Vilnius pasirašė su Kinija specialius įstatymus. Tąsyk Kinija pripažino Lietuvos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuva įsipareigojo gerbti Kiniją. Ypač svarbi detalė: Lietuva įsipareigojo Kinijai, jog, panorėjusi bendradarbiauti su Taivaniu, ji pirmiausia turės sulaukti Pekino palaiminimo. Tiksliau tariant – Lietuva bičiuliausis su Taivaniu tik per Pekiną.
Šį savo įsipareigojimą Lietuva visai neseniai sulaužė. Sulaužė vienašališkai.
Sutinku, nėra nieko amžino. Jei jau pribdrendo reikalas koreguoti savo santykius su Kinija, Lietuva pirmiausia turėjo kiniečiams apie tai oficialiai pranešti, išsamiai paaiškinti savo motyvus ir tik tuomet – keisti 1991-ųjų nuostatas.
Bet Lietuva šiandien apsimeta, kad ji nesulaužė 1991-aisiais Kinijai duotų pažadų.
Nesuprantamas padlaižiavimas agresyvią politiką pasirinkusiai Armėnijai
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Kitas lietuviškas nesusipratimas – dėl Armėnijos. Visos pasaulio tarptautinės organizacijos įvairiausiomis formomis įtakingiausiose pasaulinėse diskusijose tvirtina, jog Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija. Lietuva oficialiai laikosi tokios pat pozicijos: Karabachas – tai Azerbaidžanas. Tačiau neoficialus Lietuvos elgesys – nesuprantamas, nepateisinamas. Štai kokį klausimą noriu adresuoti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai: ar mes per pastaruosius tris dešimtmečius bent sykį priekaištavome Jerevanui, kad armėnų separatistai, remiami Rusijos karinių pajėgų, 1992 – 1994-aisiais užgrobė Karabachą ir septynetą gretimų rajonų; ar piktinomės, kad Jerevanas iš Karabacho neišveda savo karinių pajėgų; ar liūdėjome, kad dėl agresyvių armėnų sukarintų formuočių spaudimo maždaug 800 tūkst. azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais; ar kėlėme triukšmą, kai Karabache buvo griaunami azerbaidžaniečių istorijos, kultūros, religijos paminklai; ar fiksavome, kuomet Karabache barbariškai buvo kertami miškai, grobstomos naudingosios iškasenos?
Beveik du dešimtmečius tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso ir Lietuva, iki užkimimo šaukė, esą ginčą dėl Karabacho būtina likviduoti taikiomis priemonėmis. Bet Vakarų lyderiai nė sykio nepasakė, kaip privalu elgtis, jei svetimas teritorijas užgrobęs agresorius gera valia nepasitraukia. Vakarų lyderiai, įskaitant ir Lietuvą, pastaruosius du dešimtmečius nesakė visos teisybės: jei agresorius laisva valia nepasitraukia iš neteisėtai užgrobtų žemių, auka turi teisę ginti savo teritoriją (juk šiandien niekas nepriekaištauja Ukrainai, kad ši visomis priemonėmis narsiai priešinasi Kremliaus banditams). Vakarai elgėsi taip, tarsi jiems būtų naudingas įšaldytas konfliktas dėl Karabacho. Priešingu atveju Armėnijai būtų taikę bent ekonomines, politines sankcijas.
Taigi priekaištų iš Vakarų dažniausiai sulaukdavo … auka tapęs Azerbaidžanas. Tai per mažai demokratijos, tai per daug korupcijos, tai kelia per didelius reikalavimus, tai neva apšaudė armėnų karių pozicijas. Armėnijai – nė menkiausio pagrūmojimo pačiu mažiausiu piršteliu. Lyg Armėnija būtų pati teisingiausia, gražiausia, padoriausia valstybė visoje Visatoje.
Net tuomet, kai Armėnija 2020-aisiais apšaudė su Karabachu nieko bendro neturinčius tris didelius azerbaidžanietiškus miestus – Bardą, Terterą ir Giandžą, – mirtina tyla (kai Lenkijos teritorijoje 2022-ųjų pabaigoje nukrito raketa ir pražudė du ūkininkus, kokio būta triukšmo?; o kai 2020-aisiais Azerbaidžane žuvo ir buvo sužeista šimtai civilių bei sugriauta dešimtys gyvenamųjų namų, – nė menkiausios užuojautos azerbaidžaniečiams ir nė menkiausio pagrūmojimo Armėnijos kariškiams). Kai Azerbaidžanui nusibodo laukti Vakarų pagalbos narpliojant Karabacho mazgą ir jis ėmėsi karinių priemonių, Vakarų lyderiai puolė kaltinti azerbaidžaniečius, kad taip „konfliktai nenarpliojami“. Tarsi visos pasaulio valstybės turi teisę ginti savo teritorinį vientisumą jėga, o štai Pietų Kaukaze esantis Azerbaidžanas – ne.
Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Net kai Azerbaidžanas oficialiai pateikė daugybę įrodymų, kaip pastaraisiais metais Armėnija slapta bendradarbiauja su Iranu (ekonomikos ir karybos srityse), Vakarai, įskaitant ir Lietuvą, – apsimetė neišgirdę. Teisinga, kai NATO ir ES lyderiai smerkia tuos, kurie dabar bičiuliaujasi su Teheranu, nes Iranas ne tik žiauriai malšina savo teritorijoje kilusius protestus, bet dar Rusijai tiekia bepiločius orlaivius karui su Ukraina. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių priekaištai dėl flirto su Irano režimu netaikomi nei Armėnijos prezidentui, nei Armėnijos premjerui, nei Armėnijos parlamentui. Armėnija turi kažin kokį imunitetą, išskirtinį statusą.
Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo 2020-ųjų rudenį
Pastarieji įvykiai dėl Lačino vėl byloja keistas tendencijas: Karabachas – Azerbaidžano teritorija, bet vadinamieji rusų taikdariai ir armėnų separatistai neleidžia azerbaidžaniečiams įžengti į savas žemes apžiūrėti, sakykim, kas dedasi aukso ir molibdeno kasyklose (pati 2022-ųjų metų pabaiga). Mano supratimu, Vakarai, taip pat ir Lietuva, privalo piktintis tik dėl vienos priežasties – kodėl Azerbaidžano atstovai iki šiol negali vaikščioti savo žeme visame Karabache. Bet Lietuvos užsienio reikalų ministerija skelbia, esą Lietuvos diplomatai ir politikai „susirūpinę dėl Lačino koridoriaus Karabache blokados”, dėl galimos “humanitarinės katastrofos Kalnų Karabache” ir dėl neva „griaunamo viso taikos proceso Pietų Kaukaze”. Lietuvos URM teigimu, vėl kalti … azerbaidžaniečiai. Karabachas – azerbaidžaniečių, bet azerbaidžaniečiams draudžiama pasiekti visus Karabacho kampelius; jei azerbaidžaniečiai pamėgina žengti bent žingsnį, kuris erzina armėnų separatistus, azerbaidžaniečiai iškart tampa agresoriais.
Prancūzijos prezidentui nerūpi tiesa
Ypač bjauri Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono laikysena. Šis net neslepia, kad pataikauja Armėnijai, nenorinčiai grąžinti Azerbaidžanui jo žemių – Karabacho. Prancūzijos vadovas visomis įmanomomis priemonėmis remia neteisingai tarptautinėje arenoje besielgiančią Armėniją, o savo teritorines žemes teisėtai ginančiam Azerbaidžanui kaip išmanydamas kenkia. Omenyje turiu prancūzų politikų pareiškimus, esą Azerbaidžaną būtina nubausti, svarstymus, jog Armėnijai privalu tiekti prancūziškus ginklus, diskusijas, jog apie „armėnų vargus“ būtina informuoti tarptautines organizacijas.
Kodėl nutylimi prie Baltųjų rūmų rengiami piketai?
Piketas prie Baltųjų rūmų. Susirinkusieji reikalauja, kad Joe Bidenas duotų Ukrainai kur kas daugiau ginklų nei iki šiol
Viena iš paskutiniųjų keistenybių: Lietuvos informacinėje erdvėje labai mažai informacijos apie prie Baltųjų rūmų Vašingtone rengiamus piketus. Susirinkusieji prie Baltųjų rūmų nuo šių metų sausio 1-osios priekaištauja JAV prezidentui Joe Bidenui, kad šis neduoda Ukrainai ginklų tiek, kad ukrainiečiai pajėgtų greitai sumušti Vladimiro Putino kariauną. Piketuotojai taip pat klausia, kodėl J.Bidenas nesiunčia Ukrainai ginklų naudodamasis lendlizo įstatymo suteikiamomis galimybėmis (daug ir sparčiai, be biurokratinių patvirtinimų). Tas įstatymas prezidento pasirašytas 2022-ųjų gegužės 9-ąją, bet jo pagalba į Ukrainą nenukeliavo nė vienas šovinys.
Mano klausimas – kaip Lietuvos užsienio reikalų ministerija vertina tuos piketuotojus?
————————————————————————————————————–
P.S. Žodžiu, tarptautinėje erdvėje regiu daug neteisybės, dviveidystės, dvigubų standartų. Beje, kai kurių reiškinių niekaip nepajėgiu suvokti, net vadovaudamasis sveiku protu.
Vašingtonas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino įsakymas dėl dviejų dienų paliaubų per stačiatikių Kalėdas Ukrainoje yra tik bandymas gauti atokvėpio savo karo veiksmams.
„Jis buvo pasirengęs gruodžio 25-ąją ir Naujųjų metų dieną bombarduoti ligonines, vaikų darželius ir bažnyčias, – sakė J. Bidenas, pridurdamas: – Manau, kad jis tiesiog bando įkvėpti oro“.
