Bideno ir Putino suokalbis
Vašingtonas, kovo 3 d. (ELTA). JAV nemato galimybės pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėl jos sukelto karo Ukrainoje.
Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, paklausta apie Ukrainos raginimą JT atimti iš Rusijos vietą Saugumo Taryboje, rašo Ukrainos naujienų agentūra unian.net, remdamasi „Anadolu“.
„Nemanome, kad taip galėtų nutikti“, – sakė J. Psaki.
Ji pavadino „nerimą keliančiu“ faktą, kad Rusija, būdama nuolatinė Saugumo Tarybos narė, aktyviai pažeidinėja JT Chartiją.
„Ypač didelį nerimą kelia tai, kad Rusija, turėdama ypatingą atsakomybę laikytis JT Chartijos, aktyviai ją pažeidinėja ir piktnaudžiauja savo padėtimi“, – sakė ji.
Dėl Ukrainos raginimo nustatyti neskraidymo zoną virš šalies J. Psaki pakartojo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas tokios zonos nekurs.
„Priežastis, dėl kurios prezidentas nėra pasirengęs žengti šio žingsnio… ta, kad neskraidymo zoną reikia užtikrinti. Tam iš esmės reikia, kad JAV kariuomenė numušinėtų Rusijos lėktuvus ir skatintų galimą tiesioginį karą su Rusija. Būtent tokio žingsnio ir norime išvengti“, – paaiškino J. Psaki.
Paklausta, ar JAV yra pasirengusios siųsti Ukrainai paramą ore, J. Psaki sakė, kad Vašingtonas pastarosiomis dienomis toliau teikė įvairią gynybinę pagalbą.
„Tačiau nesvarstome veiksmų, dėl kurių galėtume tiesiogiai konfliktuoti su Rusija“, – pridūrė ji.
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Nepasitvirtinus JAV žvalgybos agentūrų įtarimams, kad vasario 16-oji bus diena, kai Rusija pradės karinę invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį viešojoje erdvėje eskaluota esą tikėtina, kad Maskvos veiksmai prasidės vasario 20-ąją. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas teigia, kad JAV žvalgybos agentūrų sprendimas akcentuoti galimą Rusijos puolimą pasirinktas ne tik dėl noro informuoti visuomenę, tačiau ir dėl siekio suklaidinti Maskvą.
„Turime suvokti, kad kitos valstybės, įskaitant ir Rusiją, reaguoja į tai, ką pasako JAV. Ir jei pasako, kad laukiame puolimo vasario 16 dieną, tai Rusija, žinodama, kad JAV žino, gali pradėti kurti kitokią strategiją ir veikti skirtingai nei planuota“, – penktadienį Eltai teigė G. Česnakas, kartu pridurdamas, kad taip Vakarai gali laimėti laiko.
„Tai veikia tarsi toks sulaikantis veiksnys, priverčiant Rusiją persvarstyti savo veiksmus, galbūt ieškoti kažkokių kitų veikimo mechanizmų. Taip Vakarai gali laimėti laiko siekiant galbūt deeskalacijos“, – svarstė jis.
Kita vertus, politologo teigimu, sprendimas skelbti galimą invazijos į Ukrainą datą iš dalies yra susijęs ir su siekiu demaskuoti Rusiją, uždedant jai neigiamą „prestižo aurą“.
„Kai Vakarai sako, kad įvyks puolimas ir, kai Rusija to nepadaro, tai kyla klausimas, ar Rusija tikrai pasiryžusi pulti. Jei ji to nedaro, tai tarsi ji yra pastatoma į silpnesnę poziciją, uždedant neigiamą prestižo aurą“, – teigė G. Česnakas.
Politologas akcentavo ir tai, kad JAV nuolatinis skambinimas pavojaus varpais, esą iki invazijos liko vos kelios dienos, natūraliai kyla ir dėl siekio apginti visuomenę. Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
„Žinoma, žvalgybos institucijos pateikia patikimus duomenis ir tam, kad prasidėjus konfliktui (jei prasidėtų) jis nebūtų netikėtas ir piliečiai galbūt spėtų išvykti, ambasadų darbuotojai būtų apsaugoti ir bandoma pasiųsti žinią ukrainiečiams, kad jie irgi galėtų rengtis tokiems išpuoliams. Tai čia yra keli sluoksniai“, – komentavo politologas.
Kita vertus, politologas neatmeta, kad nuolatinis baimės kurstymas gali turėti neigiamų pasekmių Ukrainai. Vis tik, akcentuoja jis, noras atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo invazijos yra svarbesnis tikslas.
„Grėsmės eskalavimas labiausiai kenkia Ukrainos ekonomikai, nes čia girdėjome ir kad oligarchai išvyko ir grįžo dėl investicijų, tampa sunkiau skolintis, bet jei tai sulaiko nuo didesnių karinių sugriovimų, tai tam tikra ekonominė žala kurį laiką yra geriau nei ilgalaikiai padariniai“, – teigė politologas.
Be to, G. Česnakas pabrėžė, kad grėsmės eskalavimo priemonė efektyvi galėtų išlikti tik trumpą laiką. Jo teigimu, nuolat kartojant dėl galimos Rusijos invazijos, visuomenei gali kilti klausimų dėl žvalgybos institucijų patikimumo.
„Čia kaip ta pasaka „vilkas vilkas!“, o vilko nėra. O kai jis ateina, jau niekas nesitiki ir nebijo“, – teigė politologas.
ELTA primena, kad Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais praėjusį penktadienį buvo pareiškęs, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Visgi Rusija antradienį paskelbė nuo Ukrainos sienų atitraukianti dalį savo karių, o ankstesnę dieną pareiškė, kad vis dar esama galimybės pasiekti diplomatinį sprendimą su Vakarais. Nepaisant to, NATO vadovas perspėjo, kad Maskva vis dar turi visas įmanomas priemones užpulti Ukrainą bet kuriuo metu, tačiau Kremlius esą „turi laiko atsitraukti nuo bedugnės krašto.“
Reaguodamos į pastarąjį Rusijos karių telkimą, Vakarų sąjungininkės sustiprino savo karinį buvimą NATO rytiniame flange ir pradėjo svarstyti galimybę regione įsteigti naujas kovines grupes.
Ketvirtadienį amerikiečių leidinyje atsirado nauja galimo Rusijos karo data. Skelbiama, kad karinė invazija gali prasidėti vasario 20 d. Naujoji data grindžiama tuo, kad būtent šiuo laikotarpiu bus baigtos Maskvos ir Minsko bendros karinės pratybos.
Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vizito į Lietuvą atvykęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kartoja JAV prezidento Joe Bideno žodžius – Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, ko gero, priėmė sprendimą pulti Ukrainą.
„Putinas regione turi pakankamus pajėgumus ir gali imtis veiksmų bet kuriuo metu“, – šeštadienį po susitikimo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė L. Austinas.
„Pritariu tam, ką pasakė prezidentas Bidenas. Atrodo, kad Putinas jau yra priėmęs sprendimą ir bent jau iš to, ką matome regione – reikšmingas sutelktas karines, kovines pajėgas (…) Tai dauguma šių pajėgų, atrodo, jau juda arčiau sienos“, – teigė JAV gynybos sekretorius.
„Būtent to ir reikia ruošiantis atakai. Ir tai yra tokia pozicija, kuri reikalinga siekiant pulti“, – pridūrė jis.
Tačiau, nepaisant to, L. Austinas akcentavo būtinybę kilusią įtampą bandyti spręsti diplomatinėmis priemonėmis.
„Esu tikras, kad ir dabar neturėtume nuleisti rankų ir stengtis toliau vykdyti diplomatines pastangas kiek tik galima, iki pat paskutinės minutės“, – sakė jis.
„Akivaizdu, kad Putinas yra priėmęs sprendimą ir juda į tam tikras pozicijas, kurios leistų įvykdyti karinę ataką“, – dar kartą pakartojo L. Austinas.
ELTA primena, kad, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, sausio 29 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad netrukus pasiųs nedidelį skaičių JAV karių NATO buvimui Rytų Europoje sustiprinti, didėjant įtampai dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų.
„Artimiausiu metu pasiųsiu karių į Rytų Europą ir NATO šalis. Šiek tiek“, – sakė J. Bidenas žurnalistams, grįžęs į Vašingtoną iš Filadelfijos, kur sakė kalbą.
JAV jau yra dislokavusi dešimtis tūkstančių karių, daugiausia Vakarų Europoje, tačiau Pentagonas svarsto galimybę pasiųsti nedideles pajėgas pastiprinimui į įtemptą rytinį flangą.
Šią savaitę atstovas žiniasklaidai Johnas Kirby sakė, kad 8 500 karių yra „sustiprintoje parengtyje“, kad, esant reikalui, jie galėtų ateiti NATO į pagalbą.
Dislokavimas būtų reikšmingas tiek politiniu, tiek ir kariniu požiūriu ir sustiprintų JAV dalyvavimą, jei konfliktas vis dėlto kiltų.
J. Bidenas praėjusią savaitę spaudos konferencijoje perspėjo, kad Rusijos puolimas Ukrainoje pasiektų priešingą tikslą nei Kremlius yra užsibrėžęs.
„Mes tikrai padidinsime karių buvimą Lenkijoje, Rumunijoje ir kitur, jei jis iš tiesų puls, – sakė Bidenas. – Jos yra NATO dalis“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vašingtonas, sausio 20 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po ginčytino JAV prezidento Joe Bideno pasisakymo dėl Ukrainos pabrėžė Aljanso vienybę.
„Visos NATO sąjungininkės ne kartą aiškiai pareiškė, kad mes reaguosime, jei Rusija vėl surengs agresyvias akcijas prieš Ukrainą, – sakė J. Stoltenbergas ketvirtadienį stočiai CNN. – Esame pasirengę skelbti sankcijas ir, žinoma, svarstome stiprinti NATO pajėgų rytinėje Aljanso dalyje dislokavimą“. Tačiau kartu, anot J. Stoltenbergo, dialoge su Maskva ieškoma politinio krizės sprendimo.
NATO vadovas buvo paklaustas apie J. Bideno pasisakymą, kuris sukėlė Ukrainos kritiką. JAV prezidentas spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose trečiadienį davė suprasti, kad gresiančios NATO sankcijos gali priklausyti nuo potencialios Rusijos agresijos masto.
„Nedidelis įsiveržimas“ esą sulauktų švelnesnio atsako.
„Jungtinės Valstijos kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis perdavė labai aiškią žinią, kad mes jokiu būdu netoleruosime tolesnio karinės jėgos naudojimo prieš Ukrainą, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Jungtinės Valstijos vadovauja pastangoms koordinuoti visų sąjungininkių reakciją į agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą“. Jis padėkojo JAV vyriausybei už šią lyderystę Aljanse.
JAV ir NATO kaltina Rusiją planuojant Ukrainos puolimą. Maskva tai kasdien neigia.
Kuo įsimintina 2021-ųjų metų pabaiga? Vakarų sostinėse daug žymių, įtakingų politikų baiminosi (ir tebebijo) galimo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Štai vienas iš paskutiniųjų NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimų: „Konflikto rizika yra reali“. Šiuos žodžius jis ištarė tuoj po NATO užsienio reikalų ministrų krizinio posėdžio sausio 7-ąją dieną. Aljanso generalinis sekretorius be užuolankų įspėjo dėl „realios“ rizikos, esą Rusija vėl gali surengti invaziją į Ukrainą.
Be jokios abejonės, toks variantas – neatmestinas. Dabartinė Rusijos valdžia išties siekia pavergti Ukrainą taip, kad ji būtų tik klusni Kremliaus vasalė. Bet okupuoti šalį juk galima ne vien karinėmis priemonėmis. Karinis išpuolis – vienas iš prasčiausių sprendimų, ypač kai okupuojama šalis – skaitlinga, didelė, pramokusi kariauti. Ką čia beaušinti burną: karas nusineša daug žmonių gyvybių, sugriaunami miestai, o vietiniai gyventojai ima nekęsti įsiveržėlių, vos tik pasitaiko menkiausia galimybė, jiems priešinasi ir ginklu, ir rengdami sabotažus fabrikuose, gamyklose.
Kur kas veiksmingesnis kelias pavergti Ukrainą – ne karinėmis, o politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis. Pats išmintingiausias būdas – politiškai supančioti Kijevą, kad jis neva pats, savo noru, klusniai vykdytų visus Vladimiro Putino nurodymus. Štai koks tikrasis Kremliaus diktatoriaus sumanymas.
Būtų naivu manyti, jog V.Putinas trokšta pulti Ukrainą taip stipriai, kad jo tankai pasiektų net Kijevo priemesčius. Rusijos kariuomenė niekaip nepajėgi nueiti iki Kijevo. Juolab su tuo 150 tūkst. karių kontingentu, kuris dislokuotas prie sienos su Ukraina.
Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrėjus Ilarionovas (JAV) yra paskaičiavęs, kad, Rusijai, jei ji tikrai sumanytų žygiuoti iki pat vakarinės Ukrainos, reikėtų karinės armados, kuri turėtų mažų mažiausiai pusę milijono karių. O tai – ypač didelės finansinės išlaidos, kurių sau negali leisti net Rusija. Tad Rusija pasienyje su Ukraina šiuo metu tegali surengti nebent trumpalaikes ir ne itin triukšmingas karines provokacijas, kurių svarbiausias tikslas – palaikyti įtampą.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Tad kodėl Vakarai, įskaitant JAV, taip išsigando plataus masto Rusijos ir Ukrainos karo, jei jis – beveik neįmanomas? Jie nuoširdžiai bijo ar tik apsimeta, kad bijo? Štai čia labai įdomios į Vakarus pasitraukusio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo pastabos apie didžiąją 2021-ųjų metų aferą (jo pranešimus galima rasti youtube.com erdvėje). A. Ilarionovas įžvelgia Vašingtono ir Maskvos suokalbį. Vakarams Ukraina tarsi šuniui penkta koja, jie ja norėtų atsikratyti, o Kremliui ji – labai reikalinga. Tad, prisidengiant didelio didelio bumbtelėjimo grėsme, Vakarai surado išeitį, kaip gražiai, neprarandant įvaizdžio, išduoti ukrainiečius.
Juk net ir kvailiui turėtų būti aišku, kad V. Putinui nereikia nei Donbaso, nei Luhansko. Jo tikslas – kuo greičiau grąžinti šias teritorijas Ukrainai. Ukrainai tereikia išpildyti vienui vieną sąlygą – suteikti šiems rajonams veto teisę. Vaizdžiai tariant, Kremliaus tikslas – įpiršti Ukrainai ne pagal Kijevo, o pagal Maskvos dūdelę šokančias Donecko ir Luhansko „respublikas“. Tuomet Ukraina būtų stipriai pažabota, supančiota. Negalėtų stoti į NATO ir Europos Sąjungą, negalėtų kritikuoti Kremliaus, jai būtų uždrausta net draugauti su Vašingtonu ir Briuseliu. Šias iniciatyvas tuoj pat blokuotų veto teisę turintys Donbasas ir Luhanskas.
Štai koks, pasak A.Ilarionovo, tikrasis V.Putino planas. Tačiau Ukraina – spyriojasi. Kaip ją priverst vadovautis vadinamaisiais Minsko susitarimais? Kremliaus strategai rado puikią išeitį: labai garsiai šaukia, jog bus didelis karas, jei Kijevas nenusileis. Karo neturėtų būti. V.Putinas nenori didelio karo. Jis jam – ne pagal kišenę. Tačiau Kremliaus diktatorius puikiai apsimeta, sumaniai blefuoja. V.Putino sumanymas – parklupdyti Ukrainą ant kelių be didelio kraujo praliejimo.
Kaip bebūtų liūdna ir skaudu, V.Putinas gana lengvai pasiekė savų tikslų. V.Putinui blefuoti ženkliai padeda JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Ir visai nesvarbu, kodėl Džo Baidenas taip elgiasi – dėl kvailumo ar dėl specifinių savo įsitikinimų. Mums rūpi galutinis rezultatas. O rezultatas apvergtinas – Dž.Baidenas vis aiškiau pritaria V.Putinui, esą Ukraina privalo laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų taip, kaip juos įsivaizduoja Kremlius. Kijevui vis garsiau priekaištaujama – ukrainiečiai neturi piktnaudžiauti savo principingumu. Svarbiausia – taika, o ne Ukrainos laisvė. Dėl kvailumo ar dėl kažin kokių kitų mums nežinomų priežasčių Dž. Baidenas jau apsėstas manijos, jog jei Rusijai nebus suteikta nuolaidų, kruvinas karas Rytų Europoje neišvengiamas.
Džo Baideno ir Vladimiro Putino akistata. Youtube.com
Šias Dž.Baideno nuotaikas pasigauna ir ištižusi, susiskaldžiusi, išlepinta Europos Sąjunga. Ji patiki versija, jog jei Rusija nebus pamaloninta rimtomis nuolaidomis, ji tikrai puls Ukrainą, gal net atominį ginklą panaudos. Didelio karo pabūgsta, regis, ir NATO vadovas J.Stoltenbergas. Ką jam daryti, jei Rusijos bijo net stipriausia NATO šalis – JAV?
Matydamas akivaizdų Vakarų pasimetimą V.Putinas nusprendžia pakelti reikalavimų kartelę. Jam jau nebeužtenka Ukrainos. Ir jam vėl pavyksta – Vakarų civilizacija žodžiais nepritaria įsakmiam Kremliaus tonui, bet realiai svarsto NATO plėtros į Rytus temą, gal net, ironiškai kalbant, iš Aljanso planuoja išmesti tris Baltijos šalis ir Lenkiją, nes taip, girdi, trokšta ponas V.Putinas.
Remiantis tuo pačiu A.Ilarionovu, ekonomistas regi keistą sutapimą – vos tik JAV prezidentu buvo išrinktas Dž.Baidenas, tuoj Pasaulyje galvas pakėlė įvairiausio plauko ir kalibro diktatoriai, autokratai, kariniai nusikaltėliai. Ypač tai akivaizdu analizuojant V.Putino elgesį. Iki Dž.Baideno pasirodymo Baltuosiuose rūmuose V.Putinas buvo kuklesnis.
Beje, V.Putiną galima suprasti. Apetitas auga bevalgant. Vakarai deramai nenubaudė Rusijos, kai ši 2008-aisiais teriojo Gruzijos teritorijas – Pietų Abchaziją ir Osetiją. Vakarai nepakratė už apykaklės Rusijos net tuomet, kai iš Ukrainos 2014-aisiais buvo atimtas Krymas. Nenubaustas chuliganas ėmė dar įžūliau siautėti.
Ironiškai kalbant, belieka laukti dienos, kai sužinosime, jog Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija jau išmestos iš NATO. Vienintelė paguoda – Aleksandro Puškino „Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę“. Joje aprašoma bjauri moteriškė, kuriai buvo vis maža turtų ir valdžios. Praradus saiko jausmą ją nubaudė – jis vėl buvo pasodinta prie suskilusios geldos.
Džo Baideno priesaika. EPA – ELTA nuotr.
Belieka viltis, kad ir V.Putinui taip nutiks. Juk negali visąlaik jam sektis. Bet jei V.Putinas bus nustumtas prie suskilusios geldos, tai nebus nei Dž.Baideno, nei E.Macrono, nei jokio kito NATO ir ES ištižėlio nuopelnas. Už žlugusį putinizmą greičiausiai dėkosime Ukrainai, nors dabartinis jos prezidentas Volodymiras Zelenskis, regis, taip pat jau linkęs pasiduoti apgaulei, esą kils žiaurus karas, jei nebus pasirašyti Minsko susitarimai.
Nesu tikras, kad yra būtent taip, kaip aprašiau. Deja, bjaurioji versija apie Vakarų išdavystę man atrodo vis įtikinamesnė. O juk reikėjo, regis, tiek mažai. Tereikėjo V.Putinui atkirsti: nori karo – kariausime; nori atominio karo – paragausi radiacijos, nori hibridinių atakų – pasprinksi hibridinėse atakose. Ką tada darytų agresyvusis V.Putinas? Deja, Vakarai ištižę, korumpuoti, bailūs, aptingę, todėl ir traukiamės atgalios po kiekvieno Kremliaus blefo.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas „politiniu teatru“ pavadino savo įpėdinio Joe Bideno kalbą, pasakytą Kapitolijaus šturmo pirmųjų metinių proga.
J. Bidenas „šiandien naudojo mano vardą, kad dar labiau suskaldytų Ameriką“, – rašė jis ketvirtadienį pranešime. Šis „politinis teatras“ esą yra tik bandymas nukreipti dėmesį „nuo fakto, kad J. Bidenas patyrė visišką nesėkmę“.
Buvęs prezidentas kaltino demokratus, kad jie, prisimindami Kapitojaus šturmą 2021 metų sausio 6-ąją, mėgina „kurstyti baimę ir skaldyti Ameriką“. Tačiau JAV gyventojai, anot jo, mato „melą ir poliarizaciją“.
J. Bidenas prieš tai savo kalboje Kapitolijuje kaltino D. Trumpą, kad šiam „jo įžeistas ego yra svarbiau už mūsų demokratiją ir mūsų konstituciją“. Niekada iki tol istorijoje JAV prezidentas esą po pralaimėtų rinkimų nemėgino „sutrukdyti taikiam valdžios perdavimui“.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
D. Trumpas iki šiol tvirtina, kad pralaimėjo rinkimus tik dėl plataus masto sukčiavimo.
Tūkstančiai įniršusių D. Trumpo šalininkų prieš metus šturmavo Kongreso pastatą Vašingtone, kuris laikomas vienu svarbiausių demokratijos simbolių. Jų tikslas buvo neleisti parlamentui oficialiai patvirtinti J. Bideno pergalės rinkimuose.
Prieš šturmą D. Trumpas pasakė kalbą savo šalininkams, kurioje ragino juos „kovoti kaip velniams“ ir dar kartą pabrėžė, kad pergalė iš jo buvo pavogta. Per šturmą žuvo penki žmonės.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) dar sykį išdavė Ukrainą. Išdavė Kijevą visais jam gyvybiškai svarbiais klausimais. Akivaizdžiau nebūna: JAV prezidentas klusniai vykdo visus Vladimiro Putino pageidavimus. Taip sakau ne aš, Antanas Rašimas. Taip rašo savo asmeninėje Live Journal paskyroje Андрей Илларионов / LiveJournal (2021.12.31) Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrėjus Ilarionovas (JAV).
Kokie A.Ilarionovo argumentai, neva patvirtinantys tezę, kad JAV prezidentas Dž. Baidenas šoka agal Kremliaus dūdelę? Beje, pasak A.Ilarionovo, nei naujiena, nei paslaptis, kad Dž.Baidenas ir anksčiau, ir dabar atiduoda Ukrainą į Kremliaus geležinį glėbį.
A.Ilarionovas pastebi, kad blogai jau vien tai, jog Dž. Baidenas vėl mielai sutiko pasišnekėti su V. Putinu, vos tik šis pareiškė tokį norą. A. Ilarionovas įsitikinęs, kad Ukraina bus išduota ir sausio 9-10 dienomis Ženevoje, ir sausio 12-ąją Briuselyje, ir sausio 13-ąją Vienoje. Tai buvo aišku jau tada, kai slaptoms deryboms į Maskvą praėjusių metų lapkričio 2 dieną buvo atvykęs CŽV vadovas Viljamas Biornsas (Williamas Burnsas). Prieš tai ilgokai Maskvoje dirbęs JAV ambasadoriumi V.Biornsas su Kremliaus vadais aptarė JAV garantijas, kaip amerikiečiai legimitizuos ne tik jau Rusijos užgrobtas teritorijas Gruzijoje ir Ukainoje, bet leis V.Putinui reikšti naujas teritorines pretenzijas Vakarams.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
O tai, kad V. Putinas labai skubėjo, prašydamas dar vieno pokalbio su Dž. Bidenu Naujųjų metų išvakarėse, byloja, kad V. Putinas nusprendė iš Dž. Baideno išpešti dar kažin kokių nuolaidų, kol neprasidėjo jų susitikimai Europos sostinėse sausio 9 – 13 dienomis.
Iškalbinga ir tai, kad Dž. Bidenas atsisakė, prieš pasišnekėdamas su V. Putinu, išklausyti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio pastabų. Vietoj Dž. Baideno su V. Zelenskiu šnekėjosi JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas (Antony Blinken). Bet apie A. Blinkeno ir V. Zelenskio pokalbio detales nėra informacijos oficialiuose JAV informaciniuose šaltiniuose. Tėra asmeninis V. Zelenskio pareiškimas socialiniuose tinkluose, esą išties „kalbėtasi su Blinkenu ir ir sutarta tęsti konsultacijas, kaip bus siekiama taikos; mane užtikrino, kad sulauksime paramos, prasidėjus Rusijos agresijai“).
Žodžiu, oficialusis Vašingtonas išduoda Ukrainą visais klausimais. A.Iliarionovas išvardina juos: jau prabėgo 12 mėnesių, kai JAV neatsiunčia į Ukrainą savo ambasadoriaus; JAV mėtosi dėl sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“; JAV pareiškė, kad Ukaina nebus priimta į NATO; Vašingtonas nubraukė Ukrainai 200 milijonų JAV dolerių paramą po Dž. Baideno pokalbio su V. Putinu 2021 metų gruodžio 7 dieną; Rusijai vis dar netaikomos pačios griežčiausios sankcijos, galinčios ją atbaidyti nuo karinės invazijos; Kijevas prievartaujamas laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų taip, kaip juos supranta Kremlius; Ukraina verčiama Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiems prorusiškiems separatistams suteikti plačią politinę ir ekonominę autonomiją sprendžiant visus svarbiausius Ukrainos klausimus.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Bet V.Putinui net šito maža. Jis iš Dž. Baideno gruodžio 30-ąją sulaukia dar trijų dovanų. Dž. Bidenas dievagojasi niekad su Kremliumi nesišnekėti apie Ukrainą be Ukrainos prezidento, tačiau šį viešą savo pažadą sulaužo net šešetą kartų. JAV yra pareiškusi, kad derybos su V. Putinu neįmanomos, kol šis neatitrauks savo karinės armados nuo sienos su Ukraina. Bet šis pažadas sulaužytas. Rusija kariuomenės neatitraukė, o Vašingtonas vis tiek derasi su V. Putinu. V. Putinas net privertė Dž. Baideną pažadėti, kad Amerika neduos Ukrainai jokios rimtos ginkluotės. Šiuo gėdingu Vašingtono pažadu viešai džiaugėsi Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Pasak A. Ilarionovo, labai baisu, kad išduodama Ukraina. Bet baisiausia tai, kad Vašingtonas linkęs išduoti ir kitas savo sąjugininkes Rytų Europoje.
Kodėl pacitavau šį į Vakarus pasitraukusio buvusio V. Putino patarėjo A. Ilarionovo komentarą? Juk galbūt A. Ilarionovas blefuoja, klaidina skaitytojus, pats nuoširdžiai klysta. Ir vis tik. Man būtų labai įdomu sužinoti, kaip šias pastabas vertina Lietuvos užsienio politikos formuotojai: Prezidentas Gitanas Nausėda, Užsienio reikalų ministars Gabrielius Landsbergis bei buvęs Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis. Nejaugi šiuose A. Ilarionovo žodžiuose nėra nė trupinėlio karčios tiesos?
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). JAV ir Rusija sausio 10 dieną ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Tai pirmadienį agentūrai AFP pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. Tada po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąhą – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
„Kai susėsime, Rusija galės išsakyti savo nuogąstavimus. Ir mes taip pat išsakysime savo nuogąstavimus dėl Rusijos veiksmų“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis patikino, kad nebus priimami jokie sprendimai dėl Ukrainos be Ukrainos.
Rusija yra paskelbusi dviejų susitarimų su JAV ir NATO projektus, kuriais norima sustabdyti Aljanso plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Rytų Ukrainoje jau nuo 2014 merų vyksta karas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų. Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Maskvą karinėmis priemonėmis remiant separatistus, Kremlius tai neigia.
J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad jį siekti antros kadencijos šiame poste iš dalies paskatintų galima akistata su Donaldu Trumpu.
Tai jis trečiadienį pareiškė transliuotojui „ABC News“. „Tai padidintų mano kandidatavimo tikimybę, – sakė 79-erių demokratas. – Tačiau žiūrėkite. Aš labai gerbiu likimą. Likimas yra daugybę kartų įsikišęs į mano gyvenimą. Jei mano sveikata bus tokia pat, kokia ji yra dabar, kandidatuosiu dar kartą.“
D. Trumpas toliau melagingai teigia, kad jo pralaimėjimą J. Bidenui 2020 metų prezidento rinkimuose lėmė sukčiavimas ir pergalė iš jo buvo „pavogta“. Remdamiesi būtent šiais melagingais pareiškimais, šių metų sausio 6 dieną jo šalininkai šturmavo Kapitolijaus pastatą, kur tuo metu buvo tvirtinama J. Bideno pergalė.
Nors D. Trumpas yra kelis kartus užsiminęs apie galimą kandidatavimą 2024 metų rinkimuose, jis apie tai oficialiai dar nepaskelbė.
Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė savo kolegai Suomijoje Sauli Niinisto, kad nori „nedelsiant“ pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl saugumo garantijų, praneša Kremlius didėjant įtampai dėl Ukrainos.
V. Putinas „pakartojo būtinybę nedelsiant pradėti derybas su JAV ir NATO, kad būtų sukurtos tarptautinės teisinės garantijos mūsų šalies saugumui“, – sakoma Kremliaus pranešime apie pokalbį telefonu. Jame teigiama, kad Rusija reikalauja stabdyti NATO plėtrą į rytus ir ginklų dislokavimą kaimyninėse valstybėse, įskaitant Ukrainą.
V. Putinas taip pat apkaltino Ukrainos vadovybę vis dažniau naudojant „sunkiąją ginkluotę ir atakuojančius bepiločius lėktuvus“ prieš prorusiškus sukilėlius separatistiniuose šalies rytuose. Jo komentarai skelbiami tuo metu, kai Vakarai jau kelias savaites kaltina Rusiją planuojant invaziją į Ukrainą ir telkiant dešimtis tūkstančių karių prie kaimynės sienos.
V. Putinas neigia šiuos planus, kaltina NATO dėl padidėjusios įtampos regione ir siekia Vakarų pažado, kad aljansas nesiplės į rytus. Praėjusią savaitę per vaizdo pokalbį JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo V. Putiną dėl „sankcijų, kokių jis niekada nematė“, jei Rusijos kariai pradėtų puolimą.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai susitiko derinti precedento neturinčių ekonominių sankcijų, kaip jie perspėjo, jei Rusija pultų Ukrainą. Susitikimas įvyko po savaitgalį Liverpulyje surengto Didžiojo septyneto (G7) ministrų susitikimo, kuriame JAV ir svarbiausios sąjungininkės taip pat perspėjo Kremlių apie „milžiniškus“ padarinius.
Suomija tradiciškai laikosi vidurio tarp Maskvos ir Vakarų. 2018 metais V. Putinas Suomijos sostinėje Helsinkyje susitiko su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Prezidentas dalyvauja demokratijos viršūnių susitikime. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu su Jungtinių Amerikos Valstijų vadovu Joe Biden‘u aptarė saugumo situaciją NATO rytiniame flange ir pokalbių su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu turinį.
Kaip ketvirtadienio vakarą informavo Prezidentūra, Lietuvos vadovas pokalbio metu akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sąjungininkų budrumas ir transatlantinė vienybė saugumo srityje yra ypatingai svarbūs.
„Vertiname JAV sąjungininkų pasirengimą reaguoti į saugumo iššūkius ir grėsmes NATO rytiniame flange, tačiau svarbu pademonstruoti, kad mūsų ryžtas ir vienybė galioja visada, nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų. Lygiai taip pat svarbu kalbėti esamais formatais, nekuriant naujų“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, nuolatinis JAV karinių pajėgų buvimas Baltijos regione yra efektyviausias atgrasymo ir regiono saugumo užtikrinimo faktorius. Prezidentas pabrėžė, kad jų dislokacijai yra sudarytos visos reikiamos sąlygos.
Lietuvos vadovas pokalbio metu teigė, kad situacija Ukrainoje reikalauja išskirtinio NATO dėmesio, nes ši šalis šiuo metu yra kovos už demokratiją laukas. Prezidentas akcentavo, kad Ukrainai šiuo įtemptu laikotarpiu turime suteikti visą reikiamą praktinę ir politinę paramą. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, savo ruožtu, daro viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai ir yra pasirengusi prisidėti prie kolektyvinių pastangų.
JAV vadovo iniciatyva vykusiame pokalbyje su Bukarešto devintuko grupės sąjungininkėmis – Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija – Joe Bidenas informavo apie savo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, dalyvavusios šalys pristatė savo saugumo situacijos regione vertinimus.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 25 d. (ELTA). JAV prezidentui Joe Bidenui praėjusį penktadienį Walterio Reedo ligoninėje netoli Vašingtono pašalintas žarnyno polipas. „Tai gerybinis, lėtai augantis, tačiau tikriausiai ikivėžinis darinys“, – pranešė Baltųjų rūmų gydytojas. Jokios kitos priemonės šiuo metu esą nėra reikalingos, informuoja agentūra „Reuters“.
J. Bidenui lapkričio 20-ąją suėjo 79 metai.
Kadangi J. Bidenui operacijos metu buvo taikoma narkozė, jis laikinai įgaliojimus buvo perdavęs viceprezidentei Kamalai Harris. Tai konstitucijos numatyta procedūra. K. Harris tuo metu dirbo savo biure Baltųjų rūmų vakariniame sparne. Čia yra ir Ovalinis kabinetas, kuriame dirba JAV prezidentas.
2002 ir 2007 metais ir tuometinis prezidentas George‘as W. Bushas dėl medicininių procedūrų, kuriose reikalinga narkozė, įgaliojimus trumpam buvo perdavęs viceprezidentui, pabrėžė Baltieji rūmai.
Markas Milley. EPA – ELTA nuotr.
JAV vyriausiasis generolas trečiadienį pripažino, kad Jungtinės Valstijos „pralaimėjo“ 20 metų karą Afganistane.
„Tai yra akivaizdu ir aišku mums visiems, kad karas Afganistane nesibaigė taip, kaip norėjome, Talibanui perėmus valdžią Kabule“, – Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV Jungtinio štabo viršininkas generolas Markas Milley’is.
„Šis karas buvo strateginė nesėkmė“, – per komiteto klausymus apie šalies karių išvedimą iš Afganistano ir chaotišką žmonių evakuacijos operaciją iš Kabulo sakė M. Milley’is.
„Jis nebuvo pralaimėtas per paskutines 20 dienų ar netgi 20 mėnesių“, – kalbėjo M. Milley’is.
„Esama bendro ankstesnių strateginių sprendimų serijos poveikio“, – teigė generolas, einantis prezidento Joe Bideno vyriausiojo patarėjo kariniais klausimais pareigas ir nurodęs užbaigti 20 metų JAV pajėgų karinį buvimą Afganistane.
„Mes atlikome savo strateginę užduotį apsaugoti Ameriką nuo „Al-Qaeda“, tačiau įvykių baigtis, be abejo, buvo visiškai kitokia, nei norėjome“, – teigė M. Milley’is.
Generolas išvardijo kelias JAV pralaimėjimo priežastis, įskaitant praleistą galimybę sučiupti ar nužudyti „Al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną Tora Boroje netrukus po 2001 m. JAV invazijos į Afganistaną.
M. Milley’is taip pat kalbėjo apie 2003 m. sprendimą įsiveržti į Iraką, dėl kurio dalis JAV karių buvo patraukti iš Afganistano, „ir dėl to nebuvo tvarkomasi su Pakistanu kaip (Talibano) prieglobsčiu“.
J. Bidenas balandį nurodė iki rugpjūčio 31 d. visiškai išvesti JAV karius iš Afganistano ir taip paisė susitarimo, kurį su Talibanu sudarė jo pirmtakas Donaldas Trumpas.
M. Milley’is ir JAV pajėgų vadas regione Kennethas McKenzie’is per Senato klausymus antradienį nurodė asmeniškai rekomendavę palikti Afganistane 2,5 tūkst. karių.
Baltųjų rūmų sekretorė spaudai Jen Psaki teigė, kad J. Bidenas gavo „nevienodus“ patarimus dėl tolesnių veiksmų Afganistane, į kurį JAV įsiveržė po 2001 m. rugsėjo 11-osios „Al-Qaeda“ išpuolių Niujorke ir Vašingtone.
„Galų gale sprendimą priima vyriausiasis vadas, – teigė J. Psaki. – Jis nusprendė, kad atėjo laikas užbaigti 20 metų karą.“
Rusų kalboje esama žodžio „pakazucha“, kurį nelengva tiksliai išversti į lietuvių kalbą. Rusai šiuo žodžiu dažniausiai apibūdina ne itin gražų elgesį. Tiksliau sakant – dviveidystę, apsimetimą, gudravimą. Taip dažnusyk aprašomas žmogus, kuris viešumoje dedasi esąs gražus, teisingas, sąžiningas, o iš tiesų jo šypsena – tik širma, pridengianti negražius darbelius.
Ar apsimetėlio, dviveidžio politiko epitetas tinka JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Bidenas)? Viešojoje youtube.com erdvėje teko klausytis Amerikoje gyvenančių atsargos karininko Gario Tabaxo (Garry Tabax) ir buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrėjaus Ilarionovo komentarų, kuriuose jie, be kita ko, gilinasi ir į JAV – Rusijos – Ukrainos tarpusavio santykius. Taigi šie du komentatoriai, ne sykį aprašyti portale slaptai.lt, įsitikinę, jog Džo Baidenas išdavė ne tik Ukrainą (atidavė ją į Kremliaus rankas po Ženevos susitarimų), bet ir Rytų Europą, nes atšaukė ekonomines sankcijas „Nord Stream 2“ vamzdį tiesusiai Vokietijai (dėl Nord Stream 2 dujotiekio į rimtą pavojų patenka ne tik Ukraina, bet ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, mat dujotiekis ženkliai sustiprina Rusijos galimybę diktuoti savas žaidimo taisykles visai Europos Sąjungai).
Šie komentatoriai, iš kurių ypač pasitikiu A.Ilarionovu, nes jo komentarų, kaip, regis, ir slaptai.lt redaktorius, klausausi jau beveik septynetą metų, mini, jog sovietiniais laikais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, Dž. Baidenas, dirbdamas JAV valstybinėse struktūrose, buvo nuvykęs į Maskvą. Tąsyk į Kremlių jis nuvežė oficialiojo Vašingtono laišką, kuriame piktinamasi žiauriu sovietų valdžios elgesiu persekiojant disidentus, kitaminčius, politinius kalinius. Ši detalė – tarsi palanki Dž. Baidenui. Bet, pasak komentatorių, esama išlikusių vieno sovietinio funkcionieriaus prisiminimų. Tas buvęs komunistų funkcionierius dalyvavęs tuometiniuose susitikimuose su Dž. Baidenu Maskvoje. Štai kas įdomiausia: funkcionierius savo prisiminimuose rašęs, jog į Kremlių atsibeldęs Dž. Baidenas oficialiai grūmojo kumščiu, o neoficialių pasisedėjimų metu prašė sovetinių diktatorių nepergyventi dėl amerikietiškosios kritikos. Esą laiškas – tik dėl akių, tik „pakazuha“. Vašingtonui išties ne itin rūpi kitaminčių likimas sovietų imperijoje. Kremlius galįs elgtis su disidentais kaip tinkamas. Vašingtonas tiesiog dėl tarptautinės nuomonės įteikęs sovietiniams gensekams priekaištų kupiną laišką. Tik dėl įvaizdžio…
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Išgirdęs taip besielgiant svečią Kremliaus funkcionierius savo prisiminimuose pakrikštijo jį „misteriu pakazuha“. Būtent Dž. Baidenas buvo pažymėtas kaip „misteris pakazuha”.
Net jei Dž. Baidenas anuomet SSRS valdžią ragino rimtai nevertinti amerikietiškų priekaištų įpareigotas tuometinės Baltųjų Rūmų administracijos, – gėdinga istorija. Bet jei tądien Dž. Baidenas leido sau reikšti ne tiek valstybinę, kiek asmeninę nuomonę, – dar baisiau. Jei gūdžiu sovietmečiu Dž. Baidenas pataikavo Kremliaus diktatoriams, nenuostabu, kodėl jis negalėtų parduoti Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui Ukrainos arba Baltijos šalių?
O gal ši Dž. Baideną kompromitojanti detalė vis tik – laužta iš piršto? Šiais dezinformacijos laikais niekuo aklai nepasitikiu. Bet kaip, kur išsiaiškinti, ar tai – ne „informacinė antis”? Kreiptis į Lietuvoje reziduojantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą – beprasmiška. Vis tiek nieko neatsakys, nieko nekomentuos.
Tačiau išsiaiškinti tokius niuansus Lietuvai nepakenktų. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir smulkmena, iš kurios neverta kurpti plačių apibendrinimų. Ir vis tik – svarbu. Gal ir dėl Baltijos šalių apsaugos šis Amerikos prezidentas gudrauja: mums tvirtina, jog Lietuva, Latvija ir Estija – saugios, nes mus neva budriai saugo NATO, o Ženevos užkulisiuose V. Putinui šnibždėjo visai kitokius apibūdinimus?
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
J. Bidenas išreiškė paramą Baltarusijos piliečių demokratijos siekiui.
„Man buvo garbė šį rytą Baltuosiuose rūmuose susitikti su S. Cichanouskaja“, – tviterio paskyroje rašė JAV prezidentas. Baltarusijos opozicijos lyderė šiuo metu yra išvykusi vizito į Vašingtoną, J. Bideno administracijai pažadėjus daryti dar daugiau spaudimo Baltarusijos neteisėtam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai.
„JAV remia Baltarusijos žmones ir jų demokratijos bei žmogaus teisių užtikrinimo siekį“, – sakė JAV prezidentas.
S. Cichanouskaja teigė, kad ji lengvai laimėjo praėjusiais metais Baltarusijoje vykusius rinkimus, po kurių Maskvos remiamas A. Lukašenka pasiskelbė prezidentu jau šeštą kadenciją.
Vašingtone ji bendravo su pareigūnais, siekdama užtikrinimo, kad JAV imsis aktyvių veiksmų padėti baltarusiams, norintiems demokratinių pokyčių šalyje.
S. Cichanouskaja padėkojo J. Bidenui už tai, ką ji pavadino „galingu solidarumo su milijonais bebaimių baltarusių, kurie taikiai kovoja už savo laisvę, ženklu“.
„Šiandien Baltarusija yra kovos tarp demokratijos ir autokratijos fronto linijoje. Pasaulis yra su mumis. Baltarusija bus sėkmės istorija“, – tviterio paskyroje rašė S. Cichanouskaja.
Pernai S. Cichanouskaja dalyvavo prezidento rinkimuose vietoje savo vyro, kuris buvo suimtas. Baltarusijos režimui pradėjus jėga malšinti taikius protestus, ji pasitraukė į Lietuvą.
Likus savaitei iki susitikimo su J. Bidenu, S. Cichanouskaja susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir pristatė jam įmonių, kurioms JAV galėtų įvesti griežtesnes sankcijas, sąrašą.
Jurijaus Šveco, buvusio KGB karininko, pasitraukusio į JAV, interviu viešojoje erdvėje seku maždaug nuo 2016-ųjų metų vidurio. Ne tik seku, bet ir savo portale ne vieną J.Šveco prognozę esu aprašęs, komentavęs.
Panaši nuostata – ir dėl buvusio Vladimiro Putino ekonomikos patarėjo Andrėjaus Ilarionovo, taip pat senokai išvykusio į Ameriką, įžvalgų, pranešimų, straipsnių. Jo politinius komentarus skaitau nuo 2014-ųjų; kai kuriuos iš jų išsamiai aptariau slaptai.lt portalo erdvėje.
Turiu prisipažinti – šie abu vyrai ilgokai patiko. Nelaikydamas visų jų pareiškimų šventa tiesa vis tik maniau, kad lietuviui pravartu žinoti, ką jie pranašauja apie JAV ir Rusijos, NATO ir Rusijos, Rusijos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykius. Ne vienerius metus maniau, kad jie, nepaisant didesnių ar mažesnių skirtumų, – pažangūs bendraminčiai. Mat abu juos vienija kritiškas žvilgsnis į Vladimirą Putiną, Rusijos slaptąsias tarnybas, agresyvią Kremliaus laikyseną. Žinoma, stebėjausi, kodėl Lietuvos politikos analitikai nepastebi jų komentarų: specialiai ignoruoja ar tiesiog visko neaprėpia, nespėja aprėpti?
Tuo pačiu stengiausi būti atsargus. Ar tas, kuris pabėgo į JAV, kuris aršiai keikia V.Putiną, nepagarbiai vadinandamas jį, pavyzdžiui, „cigaretės nuorūka“, – negali būti „dvigubas agentas“? Tokių klaidinančių operacijų žvalgybos istorija žinanti apsčiai.
JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Biden) nuvykus į Ženevą ir ten susitikus su Rusijos prezidentu V.Putinu, J.Šveco ir A.Ilarionovo nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Jas apibendinus būtų galima brėžti tokią išvadą: A. Ilarionovas mano, kad JAV administracija išdavė Ukrainą, nuolaidžiauja Kremliui, o J. Švecas įsitikinęs, jog Ženevoje Dž.Baidenas savo misiją atlikęs nepriekaištingai.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Kokie A.Ilarionovo argumentai? Šis pastebėjo, kad Dž. Baidenas net neužsiminė, esą Ukraina artimiausiu metu bus paskelbta strategine JAV partnere, nepažadėjo jai narystės NATO aljanse, nedavė Ukrainai rimtos ginkluotės, net kelis kartus sumažino Ukrainai dar Donaldo Trampo (Donald Trump) laikais numatytą finansinę paramą (nuo 450 iki 150 milijonų JAV dolerių), atšaukė sankcijas Nord Stream 2 dujotiekį tiesiančioms Vakarų kompanijoms. Bet baisiausa, kad Dž.Baidenas, remiantis A.Ilarionovu, prasitarė, jog Ukraina privalanti laikytis Minsko susitarimų (tai būtų pati tikroji Ukrainos kapituliacija, nes Kijevą prievartautų žaisti pagal separatistų diktuojamas taisykles). Kad Dž.Baidenas išdavė Ukrainą, netiesiogiai byloja ir suaktyvėję Rusijos kariuomenės išpuoliai Rytų Ukrainoje: kol JAV prezidentu buvo D.Trampas, pasienyje per mėnesį žūdavo vidutiniškai vienas Ukrainos karys; vos tik Dž.Baidenas buvo inauguruotas – Donbaso ir Luhansko rajonuose ukrainiečių karių kiekvieną mėnesį žūsta po keliolika. Žodžiu, V.Putinas suprato, jog nei Amerika, nei, tuo labiau, Vokietija su Prancūzija, negins Ukrainos, tad Ukrainą galima terioti kiek geidžia širdis. Maždaug toks būtų apibendrinimas.
J.Švecas piešė priešingą paveikslą: Dž.Baideno sumanymas susitikti su V.Putinu teisingas, V.Putinas nepergudravo Dž.Baideno, ne V.Putinas, o Dž.Baidenas pademonstravęs tvirtybę, Ukrainos interesai neišmainyti į Rusijos pažadą palaikyti Vašingtoną rungiantis su Pekinu. J.Švecas net skelbė užuominas, jog Dž.Baideno vizito į Ženevą kritikai (omenyje turėjo ir A.Ilarionovą) siekia specialiai kaktomis sumušti Vašingtoną su Kijevu ir taip pasitarnauti agresyvioms Kremliaus jėgoms. Girdi, išmestas iš Katono instituto ekonomistas A.Ilarionovas siekia įsidarbinti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio patarėjumi, todėl jo pastabos – tendencingos, jomis negalima tikėti. Tokias išvadas galėtume brėžti peržiūrėję keliolika pastarųjų mėnesių J.Šveco videointerviu.
Alesia Bacman ir Jurijus Švecas. Gordonua.com
Kuris iš jų teisus? Mano nuomone, įtikinamesnis – A.Ilarionovas. Dž.Baidenas pažėrė daug viltingai skambančių pareiškimų, bet jo žodžiai kardinaliai skiriasi nuo konkrečių darbų. Ypač jei prisimename 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo Vašingtonas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo pažadą atsisakyti atominio ginklo. Neprabėgo nė dvidešimt metų, ir matome, ko vertas 1994-aisiais duotas viešas Amerikos įsipareigojimas: 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ okupavo Krymą, o Amerikos kariai Rusijos pusėn neiššovė į orą nė vieno perspėjančio šūvio.
Ar leistina 2014-uosius traktuoti kaip gėdingą Amerikos istorijos puslapį? Man regis, ne tik galima, bet ir būtina. Juolab kad Vašingtonas, vadovaujantis A.Ilarionovo įžvalgomis, nė neketina šiandien taisyti savųjų išdavysčių.
Tik nemanykite, jog esu naivus ir nesuprantu politikos užkulisių – visais laikais politikoje būta ir išdavysčių, ir garbingos, sąžiningos veiklos. 2014-ieji ar 2021-ieji – jokia išimtis. Tačiau man neramu: jei Baltieji Rūmai apgavo Ukrainą, kodėl negalėtų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, išduoti ir Baltijos valstybių? Jei tik turėčiau galimybę, paklausčiau pono Dž.Baideno: tavo pirmtakai mainais į teritorinio vientisumo garantijas iš Ukrainos išviliojo atominį ginklą, o tu dabar Ukrainai nenori duoti net granatsvaidžių!
Jei kaltinsite mane keičiant savo pažiūras nuo karšto Amerikos rėmėjo link aršaus skeptiko, – būsite neteisūs. Tiesiog aš bijau, jog jei V.Putinas sumanys pulti Lietuvą ar Estiją, NATO nė piršto nepajudins – apsiribos popieriniais pareiškimais ir atsargiais pagrūmojimais įvesti keletą simbolinių sankcijų keletai Rusijos kariškių. Rusija, mano supratimu, jau turi sumaniusi gudrų, klastingą Lietuvos okupacijos planą. Štai jis: chaoso apimtoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje surengiamas tikras ar tariamas sprogimas, paskelbiama, jog mirtį nešanti radiacija sparčiai slenka Vilniaus pusėn. Ką ištikus tokiai bėdai darytų Lietuvoje dislokuoti mūsų sąjungininkų kariškiai? Nenoriu būti juodu metraštininku, tačiau manau, kad jie visi spruktų iš Lietuvos. Kaip tik tuo metu į Lietuvą įžengtų „žalieji žmogeliukai“. Neva tik tam, kad saugotų Lietuvą nuo marodierių. Ir Lietuvoje, žinoma, ilgam pasiliktų. O bėdą dėl sprogimo Astravo AE suverstų neva išprotėjusiam Aliaksandrui Lukašenkai…
Nuomonę, jog Vašingtonas vis tik išduoda Ukrainą (nesilaiko savo 1994-aisiais pasirašytų įsipareigojimų), sustiprino ir youtube.com erdvėje peržiūrėti keli videointerviu su JAV buvusiu karininku Gariu Tabahu (Garry Tabax). Šis buvęs Amerikos karininkas gina A.Ilarionovo poziciją: Dž.Baidenas pataikauja V.Putinui, Ukaina palikta vienui viena. Ukraina iš Amerikos nebegauna beveik nieko.
Gario Tabaho laida
Beje, šis į atsagrą išėjęs karininkas mano, jog Donaldas Trampas (Donald Trump), nepaisant įvairių niuansų, pastebėjo, jog Amerika, nuolat auklėdama kitus, kaip svarbu pažaboti korupcija, pati yra baisiai korumpuota, valdoma įvairiausių klanų – Bušų, Klintonų, Obamų. G.Tabahas kviečia išsiaiškinti, o kokie Dž.Baideno sūnelio interesai Ukrainoje – ten jo verslas absoliučiai sąžiningas, švarus?
J. Bideno ir V. Putino susitikimas Ženevoje birželio 16 d. EPA-ELTA nuotr.
D.Trampas taip pat aršiai kritikavo brangiai kaštuojančias, tačiau jokios naudos neduodančias tarptautines organizacijas – Jungtines Tautas ir ESBO. Barė Vokietiją ir Prancūziją, nesilaikančias įsipareigojimo karinėms reikmėms skirti bent 2 proc. nuo BVP. Argi visos šios D.Trampo pastabos – ne karti tiesa? Vietoj palaikymo, jog būtina tobulinti amerikietiškąją sistemą, D.Trampas buvo apkaltintas esąs vienas iš V.Putino agentų, nors, žvelgiant į šią dieną, toks epitetas labiau tiktų Dž.Baidenui.
G.Tabahas įsitikinęs, kad ekonomistas A.Ilarionovas – ne tik puikus mokslininkas, besiremiantis ne emocijomis, ne simpatijomis, o faktais, bet dar ir labai sąžiningas, drąsus, niekad nemeluojąs vardan šiltos kėdės, nebijąs vardan teisybės prarasti solidžiai apmokamų pareigų.
G.Tabahas apgailestauja, kad šiuo metu prieš A.Ilarionovą prasidėjusi tikra raganų medžioklė. Visokie jurijai švecai jį mėgina apjuodinti, nors A.Ilarionovas sako tik tiesą ir daugiau nieko išskyrus tiesą.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie „reikšmingas kibernetines galimybes“, kurias turi JAV ir gali panaudoti atkeršijant Maskvai, jei ši neužkirs kelio kibernetinėms atakoms, kurios rengiamos iš Rusijos teritorijos ir kenkia svarbioms amerikiečių bendrovėms.
Įspėjimas gali būti paremtas veiksmais, siekiant įtikinti Kremlių Amerikos ketinimų rimtumu.
„Aš dirbu kibernetinio saugumo politikoje daugiau nei dešimtmetį. Nesu toks naivus, kad manyčiau, jog V. Putinas rytoj apsigalvos ir suims įsilaužėlius, kuriems jo vyriausybė jau ne vienerius metus teikia jaukų prieglobstį, – sakė respublikonų atstovas Kongrese Jimas Langevinas, Ginkluotųjų pajėgų komiteto kibernetinių, inovatyvių technologijų ir informacinių sistemų pakomitečio pirmininkas. – Bet dabar jis yra įspėtas“.
J. Bidenas „labai aiškiai pasakė, kad imsimės konkrečių veiksmų, jei (Putinas) ir toliau ignoruos Rusijoje veikiančius kibernetinius nusikaltėlius“, – sakė J. Langevinas. – Tikiuosi, kad prezidentas yra pasirengęs veikti greitai ir ryžtingai, kai ateis laikas”.
Po abiejų lyderių susitikimo Ženevoje,J. Bidenas spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad jis V. Putinui įteikė 16 svarbiausių JAV infrastruktūros sektorių sąrašą, įskaitant vandens ir nuotekų valymo įrenginius, vamzdynus valdančias įmones, žemės ūkio, maisto perdirbimo įmones ir pan., kurioms kenkti draudžiama.
Rusija ir Kinija kartu su JAV ir daugiau nei 20 kitų šalių neseniai pritarė Jungtinių Tautų taisyklėms nepulti viena kitos kritinės infrastruktūros ar nepriglausti kibernetinių nusikaltėlių.
Tokie dvišaliai ir tarptautiniai susitarimai neatrodo veiksmingi, sakė kibernetinės politikos ekspertas Jimas Lewisas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis viceprezidentas.
„Mes turime ribas, kurioms rusai pritarė jau dabar tris kartus, – sakė J. Lewisas. – Na, ir kas pasikeitė? Kol nebus V. Putino politinio sprendimo atsitraukti, niekas nepasikeis”.
V. Putino požiūris ir reakcija į J. Bideno perspėjimą greičiausiai bus „Įrodyk“, – sakė J. Lewisas.
„Nei rusai, nei kinai mūsų labai nebijo kibernetinėje srityje, – sakė J. Lewisas. – Taigi jie nesijaučia tiek susaistyti susitarimais“, kad nedalyvautų kibernetinėse atakose, sakė jis. Tačiau kitaip nei buvę prezidentai Barackas Obama ir Donaldas Trumpas, „J. Bidenas tai geriau suvokia ir, atrodo, žino, ką turi padaryti, kad judėtų į priekį“.
Džo Baideno ir Vladimiro Putino akistata. Youtube.com
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po pirmojo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Ženevoje teigė, kad V. Putino tonas per derybas buvo „pozityvus“, tačiau Rusijos prezidentui jis pasakęs, kad Vašingtonas netoleruos Maskvos kišimosi į JAV demokratiją.
„Viso susitikimo metu tonas buvo geras, pozityvus, – spaudos konferencijos Ženevoje metu žurnalistams sakė J. Bidenas. – Nebuvo jokių staigių veiksmų.“
Susitikimas viloje ant Ženevos ežero kranto surengtas, įtampai tarp Rusijos ir JAV pasiekus aukščiausią tašką per daugelį metų. J. Bidenas taip pat pripažino, jog būta nemažai nesutarimų.
Tačiau jis pabrėžė, kad „atmosfera nebuvo įtempta“. JAV prezidento teigimui, „to jau ir taip būta pakankamai“.
J. Bidenas teigė V. Putinui aiškiai parodęs, jog „netoleruos bandymų pažeisti mūsų demokratijos suvereniteto ar mėginimų destabilizuoti demokratinius rinkimus“. „Į tai mes atsakysime“, – sakė JAV prezidentas.
Jis taip pat teigė V. Putinui pasakęs, kad „tam tikra kritinė infrastruktūra negali būti atakų taikiniu – kibernetinių ar kokių kitų“. „Daviau jam visą sąrašą“, – sakė JAV prezidentas.
Abu lyderiai sutarė nurodyti ekspertams parengti bendras gaires dėl to, „kas yra neliečiama“, ir „spręsti konkrečius atvejus, kurie kyla kitose šalyse, vienoje iš mūsų šalių“, teigė J. Bidenas.
„Atsakingos šalys turi imtis veiksmų nusikaltėlių, kurie jų teritorijoje vykdo kibernetines atakas ir reikalauja išpirkos, atžvilgiu“, – pabrėžė jis.
J. Bidenas tikino perdavęs V. Putinui, kad JAV taip pat turi „reikšmingus kibernetinius pajėgumus“ ir Rusijos lyderis esą tai žino.
J. Bidenas taip pat pakomentavo V. Putino komentarus, kuriais jis pateisina susidorojimą su opozicija Rusijoje, kad išvengtų tokios situacijos kaip riaušės JAV Kapitolijuje sausį.
„Tai yra absurdiškas palyginimas. Viena yra kuomet nusikaltėliai prasiveržia per kordoną, patenka į Kapitolijų, nužudo policijos pareigūną ir yra nuteisiami, ir visai kas kita yra, kai žmonės prieštarauja, žygiuoja prie Kapitolijaus ir sako, kad jūs neleidžiate man laisvai kalbėti“, – tikino J. Bidenas.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį teigė esąs įsitikinęs, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mažiausiai nori naujo Šaltojo karo. J. Bidenas taip pat teigė jam pasakęs, kad kritinė infrastruktūra „negali būti“ kibernetinių atakų taikiniu.
Politika – žymiai sudėtingesnė veikla, nei mano dauguma Facebooko ar Twitterio komentatorių. Nebūtinai tai, kas mums atrodo neabejotinai gražu ir padoru, – geri dalykai. Ir atvirkščiai: kas, žvelgiant pirmą sykį, atrodo bjauru ir smerktina, nebūtinai – blogis. Labiau įsigilinę galbūt pamatytume visai kitas reikšmes. Nepamirškime karčios gyvenimiškosios tiesos: kartais nėra puikaus varianto, renkamės vien iš blogo ir labai blogo.
Žygimanto Pavilionio kalbėjimai
Todėl neskubėkime be atodairos smerkti Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio, kuris pakliuvo į Rusijos pokštininkų Vladimiro Kuznecovo (Vovanas) ir Aleksejaus Stoliarovo (Leksuas) pinkles. Šie internetiniai sukčiai, pasinaudoję Deepfake technologija, leidžiančia vaizdo pokalbio metu imituoti kito asmens veidą, apsimetė Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygiu Leonidu Volkovu. Nuo tokių apgavysčių niekas neapsaugotas. Įkliūna net patys atsargiausi.
Tačiau daugiau negu keista: ar tokio aukšto rango Lietuvos politikui derėjo taip atvirai šnekučiuotis net, įsivaizduokime, su Rusijos kalėjime įkalinto Vladimiro Putino kritiko A.Navalno bendražygiu. Juk kas galįs garantuoti, jog bendražygis – vis dar bendražygis. Gal jis jau seniai perverbuotas?
Ž.Pavilionis padarė nedovanotiną klaidą. Taip atlapaširdiškai plepėti neleistina net tuomet, kai esi įsitikinęs, jog informacija daliniesi su patikimu asmeniu. Būkime sąžiningi: Ž.Pavilionis „pakišo“ savo bendražygius, rėmėjus. Pavyzdžiui, jis (įrašą skelbia youtube.com, Respublika.lt) tvirtina turįs gerų kontaktų su Kongresu, galįs „supažindinti su kubiečių-lotynų mafija, lobistų grupe, kuri yra atroji pagal pajėgumus Kongrese. Tai esą ponas Menendesas“.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Kad Ž.Pavilionis turįs rimtų ryšių su šia politine grupe – abejoti netenka. Tėvynės Sąjungos internetiniame puslapyje tsajunga.lt rašoma: „Gegužės 12 d., trečiadienį, JAV Kongreso ispanakalbių lyderių institutas surengė nuotolinę 17-ąją iškilmingą lyderių apdovanojimo ceremoniją „Minčių įvairovės puoselėjimas“, kurioje tarptautine lyderystės premija apdovanojo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį. Kasmet pavasarį organizuojamos JAV Kongreso ispanakalbių lyderių instituto iškilmės suburia įtakingą ir įvairiapusę auditoriją, kurią sudaro renkami ir skiriami pareigūnai, visuomeniniai veikėjai, įmonių vadovai ir diplomatijos lyderiai. Institutui priklauso ir dabartinis JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Robert Menendez. Šioje ceremonijoje apdovanojami asmenys pagerbiami už didelį ir vertingą indėlį į JAV ispanakalbę bendruomenę. Buvusiam ambasadoriui Ž. Pavilioniui skirtas Ileana Ros-Lehtinen, buvusios JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkės, vardo tarptautinės lyderystės apdovanojimas.“
Štai kaip.
Kaip bežiūrėsi, įžvalgus politikas, sumanęs Rusijos opozicionierų pristatyti savo sąjungininkams, pirmiausiai turėjo išsiaškinti, ar ponas Robert Menendez sutinka būti supažindintas. Deja, ponas R.Menendez vargu ar nutuokė, kad jį ruošiamasi supažindinti su A.Navalno bendražygiu L.Volkovu. Juolab tikriausiai bus įsižeidęs, sužinojęs jam taikomus epitetus.
Tokių Ž.Pavilionio išpažinčių, kurios įmanomos bendraujant tik su labai patikimu, patikrintu asmeniu, – apstu. Ž.Pavilionis žeria turtingų, įtakingų fondų, organizacijų pavadinimus, vardina politikų pavardes, su kuriais verta turėti rimtų reikalų, atskleidžia detalių, kaip Lietuva stengiasi didinti savo įtaką, pavyzdžiui, Gruzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Gal toji informacija ir nėra labai svarbi. Bet jos patekimas į viešumą tikrai nepageidautinas. Vardan ko Ž.Pavilionis taip elgiasi? Norįs pasipuikuoti, koks esąs įtakingas, svarbus, reikšmingas?
Tačiau baisiausia, kad jis išplepa nepažįstamam asmeniui net Lietuvos vidaus politikos niuansus. Ž.Pavilionis teigia: „Mes – vyriausybė, mano premjerė Ingrida galvoja kaip aš, užsienio reikalų ministras kaip aš, mes – didžiausia partija. Mūsų respublika yra parlamentinė, o prezidentas tik simbolinis. Ir viskas. Jis tam neprieštaraus. Kalbės kažką ne tą, bet tu nekreipk dėmesio“.
Padorus Lietuvos politikas taip nekalbėtų su kitos šalies atstovu net jei prezidentas G. Nausėda būtų labai blogas prezidentas. O juk taip – tikrai nėra.
Tad dabar ne tiek svarbu, ar Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pasitiki liežuvio už dantų prilaikyti nemokančiu bendražygiu. Dabar svarbiausia, ar Ž.Pavilioniu pasitiki mūsų sąjungininkai Vakaruose? Kaip dienraštyje „Respublika“ sako politologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Algis Krupavičius, „aukšas pareigas užimančiam politikui tokiu būdu netinka dėstyti savo vertinimų tretiesiems asmenims, su kuriais neturima jokių aiškių asmeninių ryšių“. Ar VSD žino, ką dar yra išplepėjęs Ž.Pavilionis per pastaruosius keletą metų į kairę ir dešinę? Ar Lietuvos Valstybės saugumo departamentas nesiruošia iš Ž.Pavilionio atimti teisės susipažinti su „slapta ir visiškai slapta informacija“?
Giria naująjį JAV prezidentą
Kita tema – mūsų sąjungininkai. Ž.Pavilionis apsimetusiems Rusijos opozicionieriumi sukčiams tvirtina, esą „esama vilties, kad su Baidenu mes šitą padarysime, kaip Reiganas padarė mums“. Suprask, Ž.Pavilioniui naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) atrodo toks kietas kaip kadaise Ronaldas Reiganas, Sovietų Sąjungą ne tik pavadinęs Blogio imperija, bet ir, pasinaudojant rusišku vertimu, „pastatęs į vietą“.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Būtų labai šaunu, sveikintina, pagirtina, jei tai – tiesa. Tačiau ar tikrai Džo Baidenas – naujasis Ronaldas Reiganas? Štai buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas, duodamas interviu, sakykim, „Ukraina 24 televizijos“ laidai „Vremia Golovanova“, ne sykį skambino pavojaus varpais: JAV prezidentui nėra ko susitikti su V.Putinu. Jei toks pokalbis įvyktų, tai būtų ne Baltųjų rūmų, o Kremliaus pergalė. Bent jau vertinant pasitelkiant propagandos terminus. A.Ilarionovas savo gausiuose interviu (juos galima rasti ir youtube.com erdvėje) vardina faktus, kurie byloja, jog Dž. Baideno administracija bent šiuo metu begėdiškai išduoda Ukrainą.
Taigi A.Ilarionovas susidaręs spūdį, jog naujasis Amerikos prezidentas Dž.Baidenas tiesiog skatina Kremlių elgtis dar įžūliau. Pavyzdžiui, Dž.Baidenas pasiūlė V.Putinui bendradarbiauti nereikšmingose, su agresija prieš Ukrainą niekaip nesusijusiose 5-iose sferose. Viena iš tų sferų – klimato kaita. V.Putinas mielai sutikęs, nes jam į tas temas – nusispjauti. V.Putinui svarbiausia, kad nėra Ukrainos temos.
Dž.Baideno susitikimas su V.Putinu labai panašus į Vakarų kapituliaciją, panašią į tas, kada Europos lyderiai išsigandę pataikavo Adolfui Hitleriui, manydami patrauksią jį savo pusėn nuolaidomis.
Žodžiu, A.Ilarionovas įsitikinęs, jog dabar JAV silpnina Ukrainą. V.Zelenskis asmeniškai maldavo Dž Baideno pagalbos. Realios pagalbos. Vašingtonas nepadėjo. Ne tik nepažadėjo dislokuoti savų galingų raketų, ne tik nepermetė į Ukrainą savo karių, ne tik kad nepasiūlė Ukrainai tapti strategine JAV partnere, bet net sumažino finasinę paramą. A.Ilarionovas manąs, jog Ukrainą įmanoma apsaugoti nuo rusiškos agresijos. Tereikai skubiai ten dilsokuoti skaitlingus amerikiečių dalinius. Jei to Vašingtonas nepadarysiąs, Rusija tikrai puls Ukrainą. O ką daro naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas – vengia telefoninių pokalbių su Volodymiru Zelenskiu, vieną telefoninį pokalbį nutraukia, neranda nei laiko, nei galimybių susitikti su Ukrainos vadovu susitikimo su V.Putinu išvakarėse
Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com
Dar viena Vakarų išdavystė, kurią regi A.Ilarionovas. Šių metų vasaros pabaigoje bus baigtas tiesti dujotiekis Nord Stream 2. Beje, JAV prezidentas D.Trampas jį buvo sustabdęs sankcijomis, o Dž.Baidenas atšaukė sankcijas, ir tokiu būdu sudarė galimybę Rusijai sėkmingai užbaigti darbus. Nutiesus Nord Stream 2 visos dujos, patenkančios į Europą, keliaus šiuo dujotiekiu apeidamos Ukainą. O jei per Ukrainą į Vakarus netekės dujos, Ukraina taps Vakarams nereikalinga. Vakarai ją tiesiog pamirš.
A.Ilarionovas mano, kad dabar V.Putino apetitas tik auga, V.Putinas perprato, jog Vašingtonas nesiruošia rimtai saugoti Ukrainos, todėl karas – beveik neišvengiamas.
A.Ilarionovas įsitikinęs, jog Rusija pirmiausia skubės okupuoti tas teritorijas, kurias užėmus būtų galima aprūpinti Krymą vandeniu. Omenyje turimas Šiaurės Krymo kanalas, kuriuo iš Ukrainos į Krymą galėtų tekėti vanduo, bet Ukraina jį šiuo metu uždariusi. Beje, tos teritorijas ukainiečiams bus sunku apginti.
Būtų labai šaunu, jei A.Ilarionovo prognozės, jog Vašingtonas išduoda Ukrainą, sakykim, vardan draugystės su Rusija tramdant Kiniją, – neišsipildytų. Netrukus bus aišku: birželio 16-ąją numatytas Džo Baideno ir V.Putino susitikimas Ženevoje.
Tad kuo pasitikėti mums, didžiojoje politikoje nedalyvaujantiems laikraščių ir portalų skaitytojams? Ar Lietuvos užsienio politiką vairuojantys vyrai ir moterys išdrįs priminti Džo Baidenui karčią tiesą – Vašingtonas privaląs gelbėti Ukrainą. Mat ankstesnis Amerikos prezidentas savo parašu garantavo Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo sutikimą atsisakyti atominio ginklo. Savo pažadus Amerika privalo įgyvendinti. O jei Vašingtonas vis tik negins Ukrainos, vadinasi, JAV nėra patikima sąjungininkė.
Lietuviškos klaidos Kaukazo regione
Akivaizdu ir tai, jog Ž.Pavilionis labai aktyvus Gruzijoje. Bet kodėl – tik Gruzijoje? Kodėl, pavyzdžiui, nesidomi Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimais? Kodėl, atkakliai kišdamasis į Gruzijos vidaus reikalus vardan gražaus tikslo – demokratijos, pamiršta priekaištauti Jerevanui, kam šis negrąžina Azerbaidžanui minų laukų žemėlapių? Juk praėjusių metų rudenį Baku susigrąžino jam pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą (didžiąją dalį). Tačiau paaiškėjo, jog Armėnija ten palikusi šimtus tūkstančių minų. Todėl į Kalnų Karabachą grįžtantys azerbaidžaniečių pabėgėliai karts nuo karto žūsta, užlipę ant paslėptų sprogmenų. Žūsta ir azerbaidžaniečių kariai, išminuotojai. Vardan ko?
Šuša. Kalnų Karabachas. Armėnijos karių sugriauti Chano rūmai
Neseniai žuvo net azerbaidžaniečių žurnalistai. Birželio 4 dieną apie 11 valandą buvo susprogdintas automobilis, gabenęs Azerbaidžano žurnalistus. Sprogimo kaltininkė – prieštankinė mina. Būtent ant jos užvažiavus automobiliui gyvybių neteko azerbaidžaniečių žurnalistai Mageramas Ali ogly Ibragimovas ir Siradža Abyšova, dirbę Azertaq ir Az TV leidiniuose. Incidento metu žuvo ir žurnalistus lydėjęs Kialbedžaro rajono valdžios atstovas. Dar keturi žmonės, lydėję žurnalistus, – sužeisti.
Azerbaidžano specialiosios tarnybos įtaria, kad prieštankinė mina kelyje į Susuzlug kaimą buvo padėta visai neseniai, o ne prieš 2020-ųjų rudens įvykius. Tokius įtarimus yra pareiškęs Human Rights Watch atstovas Europai ir Centrinei Azijai ponas Georgijus Gogija. Jei šie įtarimai pasitvirtintų, būtų galima teigti, jog tai – armėnų separatistų surengtas teroro aktas prieš taikius azerbaidžaniečius.
Apie šį incidentą rašė tokie tarptautinio pobūdžio leidiniai kaip TASS, Ria Novosti, gordonua.com, Haber Global, 24tv.ua, Bi Bi Ci.
Lietuvai ši tema neatrodo svarbi? Taip, Jerevanas neseniai atidavė azerbaidžaniečiams Agdamo minų laukų žemėlapius mainais į keliolika Azerbaidžano nelaisvėn patekusių savo diversantų. O kur – kitų Kalnų Karabacho ir gretimų rajonų minų laukų žemėlapiai?
„Lietuviškoji giraitė“
Neseniai Armėnijoje viešėjo Ž.Pavilionio bendraminčiu pavadintas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ten jis pasodino simbolinę „Lietuvos giraitę“ – dykvietėse, kuriose iki garsiojo Spitako žemės drebėjimo augo tankūs miškai. Prasmingas žingsnis: po žemės drebėjimo, neturėdami kuro, armėnai buvo priversti kirsti miškus. Kad nesušaltų, kad turėtų kaip pasišildyti maisto. Dabar miškus norima atkurti. Idėja – tikrai graži. Palaikykime ją.
Armėnijoje viešint G. Landsbergiui, inauguruota „Lietuvos giraitė”. URM nuotr.
Bet armėnai per pastaruosius du dešimtmečius masiškai kirto senus miškus ir jiems nepriklausančiame Kalnų Karabache, kol buvo okupavę šias žemes. Kirto senuosius miškus ne tam, kad neturėjo „kuo pasišildyti“. Kirto „iš pykčio“, trokšdami praturtėti, siekdami kiek įmanoma daugiau pakenkti azerbaidžaniečiams, nes širdies gilumoje visąlaik jautė, kad jiems iš ten teks nešdintis. Kirsdami miškus savo teritorijoje armėnai gelbėjosi nuo šalčio, o kirsdami svetimus miškus elgėsi barbariškai. Tad tiesos ir teisingumo ieškančiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui simbolinį „Lietuvos mišką“ vertėjo sodinti ne Armėnijoje, o Azerbaidžanui priklausančiame Kalnų Karabache.
Bet Lietuvos URM vadovui niekas nepatarė būti vienodai teisingam tiek bendraujant su Armėnija, tiek su Azerbaidžanu.
