Saviizoliacijos režimas, įvestas Kaliningrado srityje siekiant užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos plitimui, nuo balandžio 29 d. bus švelninamas. Tai penktadienį žurnalistams pranešė šio Rusijos regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.
„Šiandien operatyviniame štabe mes nusprendėme nuo trečiadienio, balandžio 29 d., įvesti naują režimą. Mes planuojame balandžio 29 d. atidaryti visas ne maisto parduotuves, suteikti joms galimybę dirbti. Nuo gegužės 4 d. planuojame atidaryti kirpyklas, grožio salonus“, – sakė A. Alichanovas.
Jis pridūrė, jog regiono potvarkis gali būti pakoreguotas, jeigu bus priimta sprendimų federaliniu lygiu. Kol kas, pasak gubernatoriaus, galės dirbti visos įstaigos, neįtrauktos į sąrašą tų, kurioms dirbti draudžiama.
Balandžio 24 d. duomenimis, iki šiol Kaliningrado srityje dėl Covid-19 patikrinti beveik 14 tūkstančių žmonių, nustatyti 189 užsikrėtimo atvejai, vienas vyras mirė.
Nuo kovo 31 d. Kaliningrado srities gyventojams duotas nurodymas likti namuose. Palikti namus galima tik prireikus skubios medicinos pagalbos arba iškilus kitam pavojui gyvybei ir sveikatai, vykstant į darbą, jeigu jis nenutrauktas, einant į artimiausią maisto parduotuvę ar vaistinę, vedžiojant naminius gyvūnus ne didesniu kaip 100 metrų nuotoliu nuo gyvenamosios vietos, išnešant šiukšles. Bet važiavimas visuomeniniu ar asmeniniu transportu kol kas nebuvo ribojamas.
Anksčiau regione buvo uždaryti kino teatrai ir teatrai, kultūros ir poilsio parkai, zoologijos sodai, naktiniai klubai, pramogų centrai, bibliotekos, sporto kompleksai, uždrausti visi masiniai renginiai.
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje tvirtina, kad nemokama elektroninių vizų į Rusiją sistema kelia rizikas Lietuvos saugumui. Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad Rusijos suteikiamos nemokamas vizos leidžia šiai valstybei lengviau verbuoti į ją atvykstančius Lietuvos piliečius. AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms. Jos sistemiškai ieško iš užsienio atvykusių asmenų, kurie galėtų teikti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes arba vykdyti kitas užduotis“, – pabrėžia žvalgyba.
Kaip skelbiama VSD ir AOTD atskaitoje, 2019 m. Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.
Pasak žvalgybos institucijų, informaciją apie į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami. Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams.
Praėjusią savaitę – sausio 12-19 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Sausio 15 d., kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134 orlaivį, du orlaivius SU-35 ir du orlaivius SU-27. Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Sausio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134, du orlaivius SU-27 ir du orlaivius SU-35.
Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skirdo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Naujasis Rusijos zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ pulkas Kaliningrade penktadienį pradėjo veikti karinės parengties režimu, praneša Rusijos Baltijos laivyno spaudos tarnyba.
„Kaliningrado srityje naujos kartos zenitinių raketų kompleksų S-400 pulkas pradėjo veikti karinės parengties režimu ir saugo labiausiai į vakarus nutolusio šalies regiono oro erdvę“, – tikino spaudos tarnybos atstovai.
Pasak vieno atstovo, prieš pirmąją raketų sistemų S-400 „Triumf“ sargybą zenitinių raketų pulke buvo surengta šventinė ceremonija.
Naujosios raketų sistemos Baltijos laivyne, kurio bazė yra Kaliningrade, buvo dislokuotos kovo pradžioje. Po sėkmingų bandomųjų šaudymų Astrachanės srityje S-400 „Triumf“ sistemos buvo atgabentos į Kaliningradą.
Kaip teigia rusų žiniasklaida, šios raketų sistemos yra skirtos sunaikinti visas šiuolaikines oro ir kosmoso atakų priemones – žvalgybinius, radarų neužfiksuojamus lėktuvus, naikintuvus, strateginius bombonešius, sparnuotąsias ir balistines raketas, bepiločius skraidymo aparatus ir viršgarsinius taikinius.
Rusiškos S-400 raketų sistemos iki spalio pradės veikti ir NATO narėje Turkijoje. Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Anksčiau Jungtinių Valstijų atstovai tikino, kad S-400 sistemų įsigijimas privers Vašingtoną skelbti Turkijai sankcijas. Be to, sakė JAV valstybės sekretoriaus patarėjas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas, Jungtinės Valstijos gali nutraukti sandorį su Turkija dėl naikintuvų F-35 įsigijimo.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikino, kad šalis tęs S-400 sistemų įsigijimą, nepriklausomai nuo JAV spaudimo.
„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Europarlamentaras Rolandas Paksas teigia susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptaręs svarbiausius saugumo klausimus regione.
Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Politikas ketvirtadienį, dalindamasis, pasak jo, trečiadienį vykusio susitikimo su V.Putinu įspūdžiais, neslepia simpatijų Kremliaus vadovui ir teigia, kad su Rusija galima, reikia, naudinga ir išmintinga kalbėtis. Nušalintas Lietuvos prezidentas neslepia, kad jis, siekiant mažinti esamą geopolitinę įtampą, galėtų imtis atsakomybės tarpininkaujant tarp Rusijos ir Vakarų. Politikas užsimena, kad jo planuose, skelbiant taikaus pasaulio idėją, – ne tik vizitai įkaimynines valstybes, bet ir susitikimas su JAV prezidentu.
R. Paksas teigia susitikimo metu tikslingai neraginęs grąžinti Ukrainai okupuotą Krymą ir nesiūlęs taikos vardan išvesti Rusijos karius iš Rytų Ukrainos. Tačiau spaudos konferencijos metu iš R. Pakso lūpų išsprūdo ne vienas priekaištas Lietuvai bei Vakarams dėl ginklavimosi kultūros propagavimo ir sienų, bendraujantsu kaimynais, statymo.
R. Paksas teigė galįs pažodžiui pakartoti pokalbį su V. Putinu, kuriame jis pirmiausia padėkojo už išskirtinę garbę jį priimant. Tačiau įrodymų, kad buvo susitikęs su Rusijos prezidentu, nepateikė. R. Pakso vizitas nebuvo įtrauktas ir į V. Putino darbotvarkę.
Susitikime jis taip pat akcentavo savo ilgamečius ryšius su įvairių sričių Rusijos atstovais.
„Galvoju, kad suprantu Rusijos tautos charakterį ir apie tai galiu spręsti ne vien iš laikraščių. Pagal vieną patarlę „Gerus kaimynus padaro aukštos sienos arba tvoros“. Man asmeniškai patinka patarlė, kad žmoną galima pasirinkti, o kaimyną duoda Dievas“, – sakė europarlamentaras, kalbėdamas apie kaimyninę Rusiją.
Europarlamentaras pabrėžė, kad pasaulis bei Europa šiandien labiau vadovaujasi pirmąja patarle, į priekį iškeliant karo ir karybos idėjas. Pasak jo, prie to labai prisideda žiniasklaidos eskaluojama karo tema. „Ar jūs nejaučiate, kad ore tiesiog tvyro karo kvapas“, – retoriškai klausė R. Paksas.
Politikas, paklaustas, ar nepriekaištavo V. Putinui dėl okupuoto Krymo ir Ukrainoje sukelto chaoso, teigė to nedaręs. „Bandymai kapstytis po šitą žaizdą nieko neduoda. Aš nekėliau sau tokio tikslo, aš išklausiau kitą nuomonę. Ir aš manau, kad praeis labai daug laiko, kol šita žaizda užsitrauks. Taip, aš išklausiau. Bet iš mano lūpų jokio komentaro neištrūko“, – tvirtino R. Paksas.
R. Paksas taip pat patvirtino, kad susitikime nepasiūlė V. Putinui išvesti Rusijos karių iš Rytų Ukrainos teritorijos. „Žinote, visada reikia žinoti, kada galima žengti žingsnį, kada galima nubėgti 100 metrų, kada galima 10. Visada tą reikia žinoti. Aš išgirdau tos pusės argumentus, anos pusės aš nesu girdėjęs argumentų. Ta tema skaudi abiem pusėms, ta tema skaudi abiem tautoms“, – kalbėjo europarlamentaras.
Jis taip pat sureagavo į premjero Sauliaus Skvernelio jam ketvirtadienį išsakytą kritiką dėl susitikimo su Rusijos Dūmos atstovais. Pasak R. Pakso, jo vizitas su Kremliaus režimo atstovais neskaldo nei ES, nei Lietuvos. „Žinote, jeigu mano vizitas ir susitikimas su vadovais yra Europos Sąjungos vienybės skaldymas, tai ta vienybė tiek ir teverta“, – tvirtino jis.
Paklaustas, apie ką dar kalbėjosi su Rusijos prezidentu, R. Paksas teigė V. Putinui pristatęs savo idėją apie Lietuvos ir Kaliningrado taikių dvišalių santykių ateitį.
„Keliu sau tikslą įtikint europiečius, mąstančius žmones, kad su rusais reikia, naudinga ir išmintinga kalbėtis. Turiu svajonę, kurioje nauji, aukštesnės kokybės, santykiai tarp Lietuvos ir Kaliningrado“, – teigė R. Paksas.
Nušalintasis prezidentas tvirtino, kad pirmiausia reikia pradėti nusiginklavimą, pritraukti į Kaliningrado regioną bankus, technologinius parkus ir kitaip jį modernizuoti. Jis pats asmeniškai yra pasiryžęs šią idėją pristatyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir atkreipti kitų didžiųjų pasaulio galiūnų dėmesį į Kaliningradą.
Paklaustas, kaip į jo idėją reagavo Rusijos prezidentas, R. Paksas pažymėjo, kad V. Putinui idėja labai patiko.
Galiausiai R. Paksas negailėjo pagiriamųjų žodžių Rusijos prezidentui ir, užjausdamas jį, teigė, kad pats nenorėtų būti jo vietoje. „Aš tikrai nenorėčiau būti jo vietoje. Tai yra milžiniška atsakomybė ir, matyt, politikai (ne apie jį kalbu) skirstomi į dvi dalis. Vieni politikai siekia užimti poziciją, kad kažką darytų ir pasiektų, o kiti siekia valdžios kaip tikslo. Aš manau, kad jis priklauso prie pirmųjų“, – aiškino R. Paksas. Taip pat jis pridūrė, kad jam susidarė įspūdis, jog V. Putinas yra labai gerai informuotas ir sugeba pagauti mintį iš pusės sakinio.
Viešėdamas Maskvoje R. Paksas taip pat susitiko su Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu bei Rusijos Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko.
S.
Skvernelis R. Pakso vizitą Maskvoje įvertino kaip visiškai nevykusį sprendimą.
Žiniasklaida pranešė, kad R. Paksas, antradienį susitikęs Maskvoje su Rusijos parlamentoatstovais, pasisakė už dialogą ir santykių su Rusija gerinimą.
Nežinomi asmenys Kaliningrade apipylė dažais paminklą Immanueliui Kantui, stovintį skvere prie vieno iš Baltijos federalinio universiteto (BFU), pavadinto didžiojo vokiečių filosofo vardu, korpusų.
Kaip pranešė antradienį žurnalistams BFU atstovė Julija Škurkina, prie paminklo buvo primėtyta lapelių, kuriuose I. Kantas vadinamas priešu, o studentai raginami „išbraukti svetimą vardą iš savo dokumentų“.
„Nukentėjo pati I. Kanto figūra ir paminklo postamentas, kurie apipilti baltais ir rožiniais dažais. Dabar universiteto darbuotojai mėgina nuplauti dažus, grąžinti paminklui deramą išvaizdą“, – sakė J. Škurkina. Ji pabrėžė, kad „universitete šis incidentas apibūdinamas kaip vandalizmo aktas“.
Anot J. Škurkinos, šiuo metu aukštosios mokyklos saugumo tarnyba peržiūri vaizdo kamerų įrašus, kurie gali padėti atskleisti išpuolio aplinkybes. „Vėliau gali būti kreiptasi į policiją, kad pareigūnai surastų ir nubaustų vandalus“, – patikslino universiteto atstovė.
Atkurtas pagal išlikusį vokiečių skulptoriaus Christiano Danielio Raucho modelį, paminklas I. Kantui buvo atidengtas 1992 metais skvere priešais universiteto pastatą, šalia tos vietos, kur nuo 1884 metų stovėjo paminklo originalas.
Vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas gimė Kionigsberge (dabartiniame Kaliningrade), kur išgyveno visą savo gyvenimą ir buvo palaidotas prie katedros sienos.
Praėjusią savaitę, rugsėjo 17-23 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.
Rugsėjo 17 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, su RSVC radijo ryšį palaikė.
Rugsėjo 20 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su RSVC radijo ryšį palaikė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Tiesiamas azerbaidžanietiškas dujotiekis Europos link. Azertaq.az nuotr.
Šventė „Pietų dujų koridoriuje“
Iškilmingame dujotiekio TANAP atidarymo iškilmėse birželio 12 d. Turkijoje, Eskišehiro provincijoje, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas kalbėjo ne šiaip apie dviejų šalių – Turkijos ir Azerbaidžano – bendradarbiavimą. TANAP, pasak jo, “tai broliškų santykių tarp Turkijos ir Azerbaidžano liudijimas“.
Abiejų valstybių politine valia įrašyta svari pergalė į XXI amžiaus energetikos metraštį. Redžepas Erdoganas projektą pavadino „energetiniu Šilko keliu“ ir „istoriniu žingsniu mūsų regionui ir šaliai“, o Azerbaidžano prezidentą – „brangiu broliu“. Jis kalbėjo, kad abi šalys pradėjo nuo dujotiekio Baku-Tbilisis-Džeihanas, vėliau Turkija pratęsė strateginį bendradarbiavimą su Azerbaidžanu ir Gruzija tiesiant dujotiekį Baku-Tbilisis-Erzerumas, kuriuo Azerbaidžano dujos pasiekė Turkiją. Nesitenkinta vien energetikos projektais. Su Azerbaidžanu ir Gruzija nutiestas geležinkelis Baku-Tbilisis-Karsas: „Mes sujungėme Londoną ir Pekiną“. TANAP yra naujų bendrų projektų ateityje pranašas.
TANAP atidarymo dieną JAV dar kartą patvirtino palaikanti „Pietų dujų koridoriaus“ projektą. Ši dujotiekių sistema leis Vidurio Azijos, Kaukazo, Irako, Rytų Viduržemio šalims nukreipti savo energetinius išteklius į Europą. Jungtinės Valstijos tikisi sėkmingos projekto plėtros. Nors JAV vyriausybė tiesiogiai nedalyvauja šiame projekte, sakoma Valstybės departamento pareiškime, tačiau per įvairias kompanijas prisideda prie jo vykdymo. Tai liudija, kokią didelę svarbą JAV teikia „Pietų dujų koridoriui“ – esminiam Europos energetinio saugumo veiksniui. JAV remia ir rems savo partnerių energetinį saugumą.
Dujotiekis TANAP (Trans-Anatolian Natural Gas Pipeline) – antroji „Pietų dujų koridoriaus“ atkarpa. Rytuose jis susietas su Azerbaidžaną ir Gruziją kertančiu Pietų Kaukazo dujotiekiu (SCP). 2020-aisiais Turkijos vakariniame pasienyje prie TANAP prijungs per Graikiją, Albaniją, Adrijos jūros dugnu iki Italijos pietinio kyšulio einantį dujotiekį TAP (Trans Adriatic Pipeline). Azerbaidžanui priklausančiame Kaspijos jūros pakraštyje esančios verslovės pradžioje per metus patieks 16 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų, iš kurių 6 milijardai teks Turkijai, o 10 milijardų pasieks Europą.
TANAP atidarymo iškilmių išvakarėse visi rašė, kad Azerbaidžane išgaunamos dujos Europos Sąjungą pasieks 2020 metais. Kad tai įvyks po to, kai Turkijos-Graikijos pasienyje prie TANAP bus prijungtas per Graikiją, Albaniją, Adrijos jūrą iki Pietų Italijos einantis dujotiekis – TAP. Europos energetinės sąjungos vardu vieno jos vadovų Marošo Šefčovičiaus pareiškime sakoma, kad Europos Sąjunga siekia sukurti bendrą Europos energetikos rinką, pagrįstą laisvąja prekyba, konkurencija, įvairiais energijos gavimo ir transportavimo šaltiniais. „Pietų dujų koridorius“ yra strategiškai svarbus Europos Sąjungos energetiniam saugumui, ypač lengviausiai pažeidžiamose jos dalyse – Pietryčių Europoje ir Pietų Italijoje“. Šiame pareiškime taip pat reiškiamas lūkestis sulaukti Kaspijos dujas pasiekiant Europą iki 2020 metų.
Redžepas Erdoganas iškilmėse pabrėžė, kad visų projekte dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas leido dujotiekį TANAP paleisti anksčiau numatyto termino. O svarbiausia: „Pietų dujų koridoriumi“ dujos jau ateinančių metų birželį pasieks Graikiją. Be pirmaisiais smuikais griežiančių Azerbaidžano ir Turkijos, šiame projekte dalyvauja Gruzija, Bulgarija, Graikija, Albanija ir Italija. Dar anksčiau kalbėta, kad prisidės Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija. Beveik apsisprendė Turkmėnistanas. Svarsto Kazachija, Izraelis…
Galima pavydėti tokio vaisingo bendradarbiavimo!
Iškilmėse dalyvavo Ukrainos ir Serbijos prezidentai Petro Porošenka ir Aleksandras Vučičius. Porošenka kalbėjo, kad Kijevas visiškai palaiko šį projektą ir kad tikisi „Pietų dujų koridoriumi“ ateisiant dujas į jų šalį – per Bulgariją ir Rumuniją. Visam regionui atsiveria platesnės energetinės perspektyvos ir garantuojamas didesnis saugumas. „Pastaraisiais metais Rusijos Federacija piktnaudžiavo energetiniais ištekliais: projektas „Severnyj potok-2“ tokio spaudimo pavyzdys.“
Vučičius sakė, jog Serbija labai domisi tokiais projektais ir pasirengusi prie jo įgyvendinimo prisidėti savo indėliu. Tokie projektai esą svarbūs ne tik Serbijai, tačiau tarnauja ir viso regiono energetiniam saugumui. „Aš tikiu, kad dujotiekis TANAP prisidės prie energetinio saugumo ir Pietryčių Europoje.“
Maskva per naktį pastatė šerį
Kremlius birželio 12-ąją šventė Rusijos dieną, tačiau ir šiokiu metu būtų nė nepažvelgęs į Turkijos pusę. Rusijos valstybinė naujienų tarnyba „Novosti“ vakare santūriai pranešė apie iškilmes ir tik antraštė rodė, kad Maskva nelabai tuo džiaugiasi: „Turkijoje atidarė dujotiekį, aplenkiantį Rusiją“. Tačiau birželio 13-osios rytą pasirodė atnaujintas pranešimas ir antraštėje tie patys žodžiai išdėstyti kitaip: „Aplenkiant Rusiją: Turkijoje paleido dujotiekį TANAP“ (vienas skaitytojas iškart pakomentavo: Juk TANAP ir neplanavo tiesti per Rusiją, tad „aplenkiant Rusiją“ kvepia provokacija. Lygiai taip pat galima parašyti „Aplenkiant Ukrainą“). Atnaujintame pranešime kalbama ir apie „Porošenkos norus“, nutylimas tik „Rusijos Federacijos piktnaudžiavimas“. „Novosti“ pridėjo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ dabar „realizuoja“ dujotiekio Turkijoje projektą. 2014 metų pabaigoje Rusija paskelbė „Turkijos srauto“ atsisakanti dėl nekonstruktyvios Europos Sąjungos pozicijos“, tačiau dabar „Gazprom“ svarsto „Turkijos srauto“ tęsinio per Bulgariją ir Turkiją arba Graikiją ir Italiją variantus.
TANAP iškilmingas atidarymas. Azerbaidžano ir Turkijos prezidentai Ilhamas Alijevas ir Redžepas Erdoganas – centre. Trend.az nuotr.
Rusijos naujienų agentūra „Regnum“ irgi kelis sykius papildė pranešimą iš Turkijos. Po vidurnakčio šis Kremliui antrinantis leidinys rašė: „TANAP: Azerbaidžano dujų tiekimas į Turkiją bus pradėtas birželio 30-ąją“. O rytą pasirodė kita antraštė: „Dujos, kurių Europos Sąjungoje nepastebės? Paleistas dujotiekis TANAP“. Leidinys pasitelkė savo apžvalgininką, kuris pareiškė, kad JAV, Europos ir Baku politikai siekė „Pietų dujų koridorių“ iškelti vos ne kaip vienintelę alternatyvą rusiškajam „Turkijos srautui“ (Ankarai dėl suprantamos priežasties nepriekaištaujama).
Iš tikrųjų „Pietų dujų koridorius“ negali konkuruoti su „Turkijos srautu“, nes juo bus tiekiami nedideli dujų kiekiai – Europos rinkoje tų dujų gali ir nepastebėti. Be to, nauja Italijos vyriausybė pareiškė ketinimą svarstyti, ar verta prisidėti prie dujotiekio TAP. „Regnum“ pirmajame pranešime parašė, kad TANAP atidarė Turkijos, Azerbaidžano ir Ukrainos prezidentai. Įdėjo nuotrauką, kurioje tarp stovinčių prie simbolinio čiaupo matyti… ir Serbijos prezidentas. Leidinys dar kelis sykius „plėtojo siužetą“, tačiau taip ir nenurodė iškilmėse dalyvavus Aleksandrą Vučičių…
Kas neperka Rusijos dujų – tas prieš Rusiją
Šių metų kovo pradžioje, BNS pranešus apie numatomą dujotiekio, siekiančio Kaliningrado sritį, remontą Kauno ruože, „Regnum“ sutrimitavo pavojaus signalą. Ar tai nebus „Lietuvos geopolitinio žaidimo elementas“? Kompanijos „Amber Grid“ atstovas paaiškino, kad dėl to dujų tiekimo į Rusijos eksklavą nenutrauks, remonto metu kurą tieks iš SGD terminalo Klaipėdoje. „Regnum“ surado Kaliningrade ekspertą, kuris pareiškė abejonių dėl tokios „schemos“ patikimumo (leidinys skliaustuose nei į tvorą, nei į mietą pastebėjo: 2017 metais Lietuvos ministras pirmininkas oficialiai pripažino jūrinį terminalą Klaipėdoje esant nerentabilų – įgėlė…). Ekspertas paragino atkreipti dėmesį į „kai kurių įvykių sutapimą“. Lietuva pranešė apie numatomą dujotiekio remontą praėjus trims dienoms po to, kai „mūsų prezidentas atidarė prie Kaliningrado dvi dujomis kūrenamas šilumines elektrines“ (kiek anksčiau „Regnum“ parašė, kad Putino atidarytos elektrinės – „sprigtas Vilniui per nosį“) ir tuo „mes sustiprinome Kaliningrado energetinį saugumą“.
Dujos ateina tik per Lietuvą, porino „Regnum“ pašnekovas, ir naujos elektros stotys be dujų liks vien „metalo krūva“. Lietuviai teigia suspėsiantys viską padaryti per keturias paras. Tačiau prisiminkime naftotiekį „Družba“. Juk jį uždarė irgi laikinai – avarijos padariniams likviduoti. O dabar „Družba“ visų pamiršta. „Dabar lietuviai irgi gali pasakyti, atleiskite, dujotiekis pasirodė besąs skylėtas ir reikalauja rimtesnio remonto, o pinigų tam nėra.“
Dujotiekio „Družba“ (Draugystė) uždarymą dar prisimename. 2006 metais vasarą sužinojome šiame naftotiekyje kažinkur prie Briansko įvyko avariją. Iš tikrųjų – „uždarė laikinai“. O kitais metais perskaitėme: „Draugystė“ baigėsi. Dujotiekio į Lietuvą nesuremontuos niekada“. Esą Lietuva padarė savo pasirinkimą (pardavė Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą lenkų „Orlen“, o ne Rusijos kompanijoms) ir tegul dabar vežasi naftą tanklaiviais, moka rinkos kainą… 2008 metų pavasarį Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas Igoris Sečinas į lietuvių prašymą atnaujinti naftos tiekimą į Mažeikius atkirto: „Kokie gali būti reikalavimai mums ir pretenzijos? Kodėl mes turėtume dalyti savo išteklius?“
2014 metais Ukrainai netekus rusiškų dujų, rusiškai rašantys žurnalistai klausinėjo mūsų specialistų: ką darysime, jeigu Rusija ir mums užsuks čiaupą? Vienas atsakė: Kol už Lietuvos yra Kaliningradas, Rusija neužsuks dujų. Neilgai trukus, kai ukrainiečiai blokavo Krymą, klausė jau kitaip: ar neužsuksite čiaupo į Kaliningradą? Atsakymą žinojo patys: „Lietuva gerai supranta: kai tik jie užsuks ventilį pasienyje su Kaliningradu, tuoj pat bus nutrauktas dujų tiekimas jų pasienyje. O šalti civilizuotame Baltijos krašte labai nesinori.“
2015 metų pabaigoje mūsų kompanija „Amber Grid“ su „Gazprom“ sudarė 10 metų sutartį dėl rusiškų dujų tiekimo į Kaliningrado sritį. Tuo metu Rusijos eksklave 94 proc. elektros energijos buvo pagaminama deginant dujotiekiu Minskas-Vilnius-Kaunas-Kaliningradas gaunamą kurą. 2016-ųjų rudenį Eadaily.com rašė, kad ateinančiais metais „Gazprom“ Baltijos jūroje prie Kaliningrado pastatys suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir „atsiras galimybė nepriklausyti nuo dujų tiekimo dujotiekiu, einančiu per Baltarusiją ir Lietuvą“ (toli gražu ne pirmas toks pareiškimas). Vienas ekspertas neslėpė piktdžiugos: dabar „Gazprom“ galės „pažaisti čiaupu“ Lietuvos pasienyje, atsakydamas į Lietuvos antirusišką akibrokštą – SGD terminalą Klaipėdoje.
Tiesa, kitas ekspertas prieštaravo: Kaliningrade terminalas reikalingas kaip tik dėl priešingos priežasties – kad Lietuva neužsimanytų „pažaisti čiaupu“. Mat turėdama SGD terminalą, tegul ir brangiai kainavusį, Lietuva gali pradėti „elgtis neadekvačiai“. Juk šios šalies „arkliukas“ visada buvo kalbėti prieš Rusiją. Todėl sutrikimų dujų tranzite į Kaliningrado sritį rizika – „ne nulinė“.
Praėjusį rudenį Rusijos pasiuntinys mūsų šalyje Aleksandras Udalcovas pareiškė: „Gazprom“ paliks Lietuvą be dujų tranzito į Kaliningradą“ (Baltnews.lt). Esą ši Rusijos kompanija iki metų pabaigos ketina paleisti SGD terminalą. O prie Sankt Peterburgo statoma gamtinių dujų skystinimo gamykla, kuri ir tieks atšaldytą kurą į Kaliningrado sritį. Tai reikštų visiškai nepriklausomą srities aprūpinimą dujomis. „Mūsų veiksmai yra priverstiniai ir negali būti jokių kalbų apie kokį nors šantažą“, – kalbėjo diplomatas.
Čia Baltnews.lt priminė, kuo pasiuntinys skundėsi leidiniui ankstesniais kartais: Lietuva sumanė tolintis nuo Rusijos, boikotuoti ją ir netgi grasina „nubausti Maskvą“. Draudimas kai kuriems Rusijos piliečiams įvažiuoti į Lietuvą („Magnitckio įstatymas“) atrodo tiesiog juokingas: „Niekas iš mūsų šalies rimtų žmonių čia seniai neatvažiuoja. Dabar čia nėra nei su kuo, nei apie ką kalbėti.“
Šių metų pradžioje rusiškai perskaitėme, kad Rusijos kompanija „Gazprom“ didina dujų tiekimą į Lietuvą ir rusiško kuro dalis sudaro jau 64 proc. (iš SGD terminalo Klaipėdoje paimta 7,3 proc., likusi dalis – iš saugyklos Latvijoje). Rusijos kompanija, pasak vieno leidinio, „sugniuždė SGD terminalą Lietuvoje“: praėjusiais metais rusiškų dujų dalis sudarė beveik 60 proc. Lietuvos gautų dujų, kai tuo tarpu 2019-aisiais tesudarė 38,5 procento. Šių metų vasario mėnesį Rusijos leidinys „Sputnik“ iš Rygos pranešė, kad SGD terminalas Kaliningrado srityje, Baltijos jūros akvatorijoje, bus paleistas iki 2018 metų pabaigos.
Gal vis dėlto rusai pastatys tą terminalą, pavadintą „Maršalas Vasilevskis“. O iš Rusijos gauname jau vos ne du trečdalius dujų… Ir vis ieškoma priekabių…
Trijų Kinijos karo laivų grupė pasiekė Baltijos jūrą. Čia ji dalyvaus pirmosiose šiame regione bendrose pratybose su Rusija, praneša BBC.
Kinijos laivai – 052D tipo eskadrinis minininkas „Hefei“, fregata ir aprūpinimo laivas – savaitę prie Kaliningrado krantų treniruosis su Rusijos kariniu jūrų laivynu.
Rusija šioms pratyboms dislokavo dvi naujas korvetes, kelis kitus laivus ir karinį orlaivį. Numatoma, kad vyks kovos su povandeniniais ir įprastais laivais bei gelbėjimo pratybos.
Bendros Kinijos ir Rusijos pratybos rengiamos kasmet nuo 2012 metų, tačiau tai – pirmasis kartas, kai jos vyks Baltijos jūroje.
Remiantis Rusijos gynybos ministerija, intensyviausias pratybų etapas numatomas liepos 25-27 dienomis.
Kinijos laikraštyje “ People’s Daily“ išspausdintame straipsnyje teigiama, kad mokymai tėra „įprastas kas antrus metus vykstantis veiksmas ir nėra nukreiptos prieš kokią nors trečiąją šalį ar esamas situacijas“.
Jų tikslas, rašoma straipsnyje, – plėtoti visapusišką strateginę Kinijos ir Rusijos partnerystę.
The Guardian pastaruoju metuspausdina straipsnius apie regioninius judėjimus už nepriklausomybę Rusijoje.
Jų autoriai nagrinėja klausimus, kiek jie pavojingi šalies vienybei ir ar jų neišprovokavo pati Rusijos valdžia.
„Nuo Sibiro iki Kaliningrado: Rusijoje plinta gimstantys judėjimai už nepriklausomybę“. Taip pavadintas amerikiečių analitiko ir buvusio JAV prezidento patarėjo užsienio politikos klausimais Polo Goblo straipsnis The Guardian.
Straipsnis „Ar Lietuvai neskauda?“, kurį šiandien pateikiame Slaptai.lt skaitytojams, buvo paskelbtas 1988-ųjų metų rugsėjo mėnesį tuo metu didelį tiražą turėjusiame įtakingame savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Bet jį prisiminiau ne tam, kad norėčiau pasigirti, štai kokius tekstus rašiau dar sovietinėje Lietuvoje (nepriklausomybės paskelbimo laukti po jo pasirodymo teko dar beveik dvejis metus).
Šis straipsnis – greičiau priekaištas. Priekaištas mums visiems – istorikams, žurnalistams, diplomatams, politikams. Juk Mažosios Lietuvos reikalai pamiršti, užmiršti. Lietuva su šiuo praradimu, regis, susitaikė. Tiesa, būta pakilimų, kai pradėdavome rūpintis lietuviškų mokyklų steigimu, kūrėme lietuviškus centrus, statėme paminklus, leidome specialias istorines knygas. Pasitaikydavo net laikotarpių, kai šiems mūsų norams būdavo užtektinai palanki Kaliningrado valdžia bei labai priešiškai nežiūrėjo Rusijos centras – Kremlius.
„Juoduojančiose langų angose žiojėja tuštuma. Plytos trupa, stogas griūva. Namas Veselovkos kaime, apie kurį sekamos sakmės, užverstas šiukšlėmis ir statybinėmis atliekomis… Kadaise čia gyveno Imanuelis Kantas, o dabar glaudžiasi benamiai“, – rašo Der Standard korespondentas. Straipsnis skirtas apverktinai būklei pastato, kuriame, manoma, jaunas filosofas gyveno 1747–1750 metais, būdamas namų mokytojas.
Veselovka, anksčiau vadinta Judšen (Judchen, Jučiai), yra per 100 kilometrų į rytus nuo Kaliningrado.
Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašoma Rusijos dienraštyje „Komersant“.
Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008-aisiais metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas.
„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną klausimas dėl Karaliaučiaus regiono aprūpinimo energija buvo priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas: viešoms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio subsidijavimo.
Šį interviu mūsų portalui atsiuntė kaliningradietis Michailas Kostiajevas. Kaliningradiečio Michailo Kostiajevo pokalbį su Rusijos rašytojų sąjungos regioninės organizacijos pirmininku kaliningradiečiu Borisu Bartfeldu išvertėme į lietuvių kalbą, ir šiandien be sutrumpinimų skelbiame savo internetinėje svetainėje.
Publikuojame ne todėl, kad sutinkame su visomis tekste išguldytomis idėjomis. Publikuojame tam, kad žinotume, kokias nuotaikas, idėjas bei sumanymus brandina dabartinės Kaliningrado srities inteligentija. O kaliningradiečių pozicija, nors ir labai sveikintina (kas gali prieštarauti raginimui restauruoti ar atstatyti senąsias pilis?), vis tik Lietuvai nėra iki galo priimtina. Mat kuriamuose kaliningradietiškuose manifestuose nė žodeliu neužsimenama apie turtingą Mažosios Lietuvos palikimą. Visas dėmesys koncentruojamas tik į germaniškus klodus, visiškai ignoruojant baltiškus aspektus.
Борис БАРТФЕЛЬД, председатель региональной организации Союза российских писателей, автор «Манифеста 2024 Калининград – Кант – Кенигсберг» приуроченного к празднованию 300-летия со дня рождения Иммануила Канта.
Человек, последовательно отстаивающий концепцию восстановления исторического центра Кёнигсберга в Калининграде и восстановление «Королевского замка».
Мнение Бориса Бартфельда интересно хотя бы тем, что он предлагает нечто особенное, направленное действительно на улучшение имиджа нашего города. Я услышал мнение Борис Бартфельда впервые на встрече в клубе «Амберкант», потом было заседание в городской администрации, я не совсем согласен, c тем, что говорит Борис, но в любом случае его желание хоть что-то изменить в облике города очень мне импонирует.
Visos bėdos prasidėjo dar tolimais 2009 metais, kai Kaliningrade šurmuliavo protesto akcijos ir į įvykius regione buvo sutelktas visos Rusijos dėmesys.
Aš įsitikinęs, kad jau tada buvo nuspręsta palaipsniui, Valstybės Dūmos ir Rusijos Federacijos Prezidento rinkimų išvakarėse maksimaliai apvalyti regioną nuo nepatenkintųjų, kad kažką įbaugino, kažką nupirko… Man viskas prasidėjo kovo pabaigoje.
Kovo 23 aš grįžau iš Lietuvos į Kaliningrado sritį, perkirtus sieną išsyk policijos bendradarbiai mane suėmė ir nugabeno į Kaliningrado miesto areštinę, kur praleidau 89 paras, iki birželio 20-osios.
Ilgai lauktas Čikagos (JAV) susitikimas nubrėžė svarbias gaires tiek NATO ateities klausimais, tiek priimant ekonominius sprendimus. Čia vykusiame NATO vadovų susitikime buvo svarstomi NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo, priešraketinės gynybos, misijos Afganistane ir kovos su naujomis grėsmėmis klausimai.
NATO viršūnių susitikime priimta 13 dokumentų. Svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020“ – numato efektyvios gynybos stiprinimo priemones dabar ir po dešimties metų. Sutarta įgyvendinti Aljanso narių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąveikos stiprinimo iniciatyvas „Išmanioji gynyba“ ir „Sujungtosios pajėgos“, kurios padės efektyviai ir solidariai panaudoti NATO šalių karinius, finansinius ir technologinius pajėgumus. „Išmaniosios gynybos“ iniciatyva apims ir Lietuvai aktualias NATO priešraketinės gynybos sistemą ir oro policijos misiją Baltijos valstybėse.
Rusijos aplinkosaugos aktyvistas Michailas Kostiajevas teisme Kaliningrade pasakė paskutinį žodį. M.Kostiajevas Kaliningrado teisme kaltinamas dėl finansinių sukčiavimų.
Šių metų kovo pabaigoje jis sulaikytas Černiachovske, kai grįžo iš Lietuvos, kur slapstėsi nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. M. Kostiajevas teisme teigė, kad jo byla sufabrikuota, o liudininkams daromas spaudimas. Teismas nuosprendį pakelbė penktadienį. Jis nuteistas kalėti dvejis metus sugriežtinto režimo kolonijoje.
M. Kostiajevas kaltinamas apgaulės būdu pasisavinęs 250 tūkst. rublių, kurie iš biudžeto buvo skirti jo vadovautam gyvūnų pagalbos fondui. Prokuratūra reikalauja M. Kostiajevui penkerių metų kalėjimo. Baimindamasis susidorojimo, jis lapkričio 1 dieną praėjusiais metais nepasirodė teisme Kaliningrade ir atvyko į Lietuvą, kur paprašė politinio prieglobsčio.
Vilniaus centre sutikau rašytoją Petrą Dirgėlą. Susitikimo būta atsitiktinio, trumpo, lyg ir mažai reikšmingo. Tačiau įsiminė net ir tos kelios minutės, praleistos šnekučiuojantis Gedimino prospekte. Įsiminė kaip, beje, atmintyje išliko ir visi ankstesnieji mūsų susitikimai. Rašytojas džiaugėsi, kad trys jo istoriniai romanai “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, “Anciliaus ežeras” ne tik išversti į latvių kalbą, bet jau ir išleisti Latvijoje, taigi prieinami latvių skaitytojams.
Rašytoją P.Dirgėlą visąlaik laikiau ir tebelaikau vienu iš giliausių, brandžiausių lietuvių istorinio romano kūrėjų. Tuos tris istorinius romanus, su kuriais nūnai gali susipažinti ir broliai latviai, esu itin atidžiai perskaitęs. Vaizdžiai tariant, skaičiau rankose laikydamas pieštuką, kad čia pat galėčiau pasižymėti daugiausiai minčių sukėlusias vietas. Kūriniai man palikę gilų įspūdį. Spaudoje paskelbiau ne vieną dešimtį išsamių, plačių interviu su rašytoju P.Dirgėla. Todėl nuoširdžiai džiaugiausi, kad dešimtmečiais trukęs P.Dirgėlos triūsas gilinantis į sudėtingą, tragišką Lietuvos istoriją sulaukė pripažinimo ir broliškoje Latvijoje.
Štazi operacija (kodiniu pavadinimu Puškin) kainavo milijonus markių, truko keletą dešimtmečių.
Bet iš viso tebuvo surasta pora guminių botų ir surūdijęs šautuvas, rašo Bloomberg News.
Bent jau tokias išvadas padarė vokiečių istorikas Mario Morgneris, kuris rado Štazi archyvuose ataskaitas apie Gintaro kambario paieškas. Su Morgneriu, išleidusiu knygą “Slaptas Gintaro kambario dosjė” (vok. – Geheimsache Bernsteinzimmer) kalbėjosi žurnalistė Ketrin Hinkli.
