Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, visas naujos Vyriausybės ministrų sąrašas atsiras artimiausiomis dienomis. Prezidentas taip pat pakartojo, kad krašto apsaugos (KAM) ministras Raimundas Karoblis, kurio portfelis pagal koalicijos sutartį turėtų atitekti Tvarkai ir teisingumui, yra patyręs bei sėkmingai dirbantis ministras, turintis aiškų supratimą apie gynybos srityje reikalingus įgyvendinti darbus ateityje, tad pastarojo ministro pakeitimas pakenktų pasiruošimui svarbiems tarptautiniams susitikimams.
 
„Ponas R. Karoblis šitose pareigose sėkmingai, sukaupė reikalingą patirtį, turi galvoje planus, kuriuos reikia įgyvendinti artimiausioje ateityje. Atsižvelkime dar ir į tai, kad artėja gruodžio 4-ąją labai atsakingas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus nubrėžti planai tolesnei šitos organizacijos veiklai ir ypatingai su fokusu į mūsų Baltijos regioną, taip kad yra tikrai labai rimtų darbų ir mes negalime čia dabar eksperiminatuoti“, – po S. Skvernelio kandidatūros į ministro pirmininko postą pateikimo Seimui žurnalistams sakė G. Nausėda.
Bendradarbiavimo susitarimą pasirašo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Ministrų Kabineto sudėtis bus patvirtinta artimiausiu metu, sako G. Nausėda. Kol kas, teigia jis, jokio galutinio ministrų sąrašo nėra.
„Mes (su premjeru. – ELTA) apsikeitėme nuomonėmis, tikrai jokio apibrėžto sąrašo nėra. Jis tikrai gims artimiausiomis dienomis ir suderinę kandidatūras mes, manau, galėsime pateikti tuos siūlymus tvirtinimui“, – pridūrė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad liepos pradžioje keturių partijų, daugiau nei mėnesį trukusių derybų metu formavusių valdančiąją koaliciją – „valstiečių“, „tvarkiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – pirmininkai pasirašė koalicinę sutartį ir pasidalino postus Vyriausybėje.
 
Žemės ūkio bei Užsienio reikalų ministerijų postai atiteko Socialdemokratų darbo partijai, Tvarka ir teisingumas turėtų skirti naująjį krašto apsaugos ministrą, o Susisiekimo bei Vidaus reikalų ministerijų portfeliai atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prerogatyvai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 11:00
 

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį dėl su Rusija susijusių įmonių dalyvavimo Lietuvos kariuomenės pirkimuose.
 
Ketvirtadienį naujienų portalo Delfi.lt tyrime skelbiama, kad Lietuvos kariuomenės rusiškų sraigtasparnių Mi-8 kapitalinio ir atsarginių dalių tiekimo viešuosius pirkimus laimi galimai su Rusijos institucijomis ir karine pramone susijusi aviacijos kompanija „AviaBaltika“.
 
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad aviacijos kompanija „AviaBaltika“ nėra vienintelė su Rusijos institucijomis susijusi įmonė, kuri laimi Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkursus. Užsakymų yra gavusios ir dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – įmonės, kurios taip pat dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Laimėti pirkimų konkursai apima ir sandorius su Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba, kurie finansuoti Rusijos gynybos biudžeto lėšomis.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lietuvos įmonių sandoriai su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu gali būti rizikingi patiems verslininkams. Rusija, suteikdama galimybę Lietuvos verslui, ypač tam, kuris Lietuvoje turi sandorių su kariuomene, gauti valstybinių užsakymų, gali mėginti siekti kitų tikslų – verbuoti verslininkus, per juos daryti įtaką ar rinkti informaciją“, – teigia L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys kreipimesi ministro klausia, ar Lietuvos krašto apsaugos ministerija turi ar ketina parengti kokį nors veiksmų planą, kad su Rusija strategiškai svarbiose srityse susijusios įmonės negalėtų gauti krašto apsaugos sistemos projektų ir įsigijimų.
 
„Jei toks veiksmų planas yra numatomas, prašau ministro pateikti informaciją, kada jis bus parengtas ir pristatytas. Jei tokio veiksmų plano ministerija nėra numačiusi – prašau paaiškinti, pagal kokius motyvus jį rengti yra atsisakoma“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 05:00

Ekspertas: Lietuvos karinė parama Ukrainai yra labai svarbi. EPA-ELTA nuotr.

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Azovo jūroje tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie būtinybę stiprinti visokeriopą pagalbą Ukrainai. Pasak D. Grybauskaitės, Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo mūsų šalies ir visos Europos saugumo, todėl Lietuva turėtų svarstyti galimybę dar labiau sustiprinti karinę paramą Ukrainai. 

Tam pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Deividas Šlekys, teigdamas, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas neprasilenkia su teikiama parama, kurią šalis skiria su Rusija kariaujančiai Ukrainai. Tuo labiau kad didžiosios Vakarų valstybės ginkluotės tiekimo klausimu yra gana atsargios. 

Šiuo metu Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, teikia visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant ir karinę. Per 2014-2018 metus, Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Ukrainai skirta paramos už beveik 6 mln. eurų. 

Be to, Lietuvoje gydomi ir reabilituojami sužeisti Ukrainos kariai – 2014-2018 metais reabilitacija Karių reabilitacijos centre Druskininkuose suteikta daugiau nei 200 Ukrainos karių, patyrusių sužeidimus kovos veiksmuose.

Atsižvelgdama į Ukrainos kariuomenės poreikius, Krašto apsaugos ministerija teikia humanitarinę pagalbą, siunčia materialinę paramą, yra perdavusi įvairios karinės ginkluotės elementų ir amunicijos.

„Lietuva, teikdama paramą Ukrainai, reguliariai konsultuojasi tiek su Ukraina, tiek su sąjungininkais – šiuo metu svarstomos papildomos įvairios paramos formos ir priemonės, kurios atitiktų ukrainiečių poreikius ir mūsų galimybes“, – teigia krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

TSPMI docentas D. Šlekys sako, kad šiuo metu Lietuvos parama Ukrainai yra labai reikalinga. Kita vertus, tvirtina ekspertas, siekiant užsitikrinti nacionalinį saugumą, ne visos lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į Lietuvoje naudojamų saugumo instrumentų vystymą. Pasak D. Šlekio, stiprindami saugumą Ukrainoje, kartu didiname ir saugumą Lietuvoje. 

„Gynybos biudžetas Lietuvoje auga. Nebūtinai visi biudžeto pinigai turi būti pririšti Lietuvoje, nes gynyba ir karyba vyksta ne tik Lietuvoje. Kiekviename gynybos biudžete numatoma eilutė ir užsienio paramai, ir užsienio misijoms. Tai čia traktuokime kaip misiją užsienyje“, – Eltai sakė D. Šlekys. 

Kartu su sąjungininkais Lietuva padeda Ukrainai reformuoti ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas, padeda jai artėti prie NATO keliamų standartų bei prisideda prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo.

Šiuo metu, Eltai teigė KAM, Lietuvos kariuomenė taip pat teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms, vykstančioms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenei, siekiančiai didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.

,,Šiuo metu mes padedame ruošti ukrainiečių kariuomenę: padedame treniruoti kareivius, ruošti instruktorius. Tai yra labai prasminga ir rimta pagalba, nes leidžia Ukrainai turėti geresnę kariuomenę“, – teigė TSPMI docentas D. Šlekys.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina taip pat vysto bendrą karinį projektą – bendrą trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG. Šis projektas prisideda prie Ukrainos karių tobulėjimo ir vakarietiškų standartų taikymo praktikoje bei pačios Ukrainos spartesnio judėjimo europinės ir euroatlantinės integracijos keliu.

Nepaisant to, kad Lietuvoje vis garsiau pasigirsta raginimai biudžeto lėšas skirti socialiniam saugumui, eksperto nuomone, tiekiamą paramą ar net jos didinimą Ukrainai valstybė gali sau leisti. 

„Tęsti tai, ką mes dabar darome, tikrai ir yra tai, ką gali sau leisti Lietuva dabar. Mes tikrai mokome ir turime gerus karinius instruktorius, mes turime tokio pobūdžio darbo patirtį ir Ukrainoje jau ne vienerius metus dalyvaujame misijoje. (…) Aš manau, kad tikrai verta ir prasminga ir tikrai galime sau tai leisti (Ukrainos karių mokymą. -ELTA), nes tikrai turime išteklių tai daryti“, – teigė D. Šlekys. 

Pasak TSPMI docento, nors daugelis Lietuvos paramą Ukrainai įvardina simboline ir sunkiai apčiuopiama, tačiau, tvirtina ekspertas, ir tai yra labai svarbu. Anot jo, vien tai, kad mūsų šalis palaiko bei atsižvelgia į Ukrainos karių poreikius, suteikia savotiško moralinio pakilimo tiek Ukrainos kariams, tiek pačiai Lietuvai. 

Tačiau didžiosios valstybės teikti karinės pagalbos su Rusija kariaujančiai Ukrainai neskuba. Pasak D. Šlekio, Vakarams nesinori visiškai aktyvuoti Rusijos karinių veiksmų ir rizikuoti įsivelti į tikrą karą. 

,,Ginkluotė yra specifinis dalykas, dėl to valstybės kartais labai jautriai žiūri į tai, kas ir kokią ginkluotę įsigyja. Taip, mes matome, yra nenoras pernelyg stipriai provokuoti Rusiją. Dėl to, galima sakyti, yra labai atsargiai žiūrima į ginkluotės pardavimą. Todėl Vakarai dažniausiai padeda rūpintis Ukrainos kareiviais, juos, pavyzdžiui, treniruojant. O su ginkluotės tiekimu viskas kitaip. Čia labiau yra politiniai išskaičiavimai per daug nenervinti rusų“, – sakė politologas.

Kita vertus, pažymi ekspertas, Vakarams nepatinka kai kurios Ukrainos vidaus politikos aplinkybės, kurios taip pat tampa svarbiu atsargaus požiūrio tiekiant karinę paramą, veiksniu.

„Yra tam tikro skeptiškumo ir pykčio ant ukrainiečių dėl jų negebėjimo susitvarkyti pas save namie, nes yra ir korupcijos, ir viso kito (…) Reikia atsiminti, kad čia veikia ir vidaus politikos reikalai, ir čia nėra vien tiktai užsienio politika. Vakarai yra dėl to atsargūs. Jie nenori būti įvelti į vietines ukrainietiškas politines batalijas ir labiau žiūri iš atstumo ir dėl to atsiranda atsargumas“, – teigė D. Šlekys. 

ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Nuo trečiadienio įvesta karo padėtis, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų.

Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.

Karo padėtis įvesta baiminantis, kad Rusija gali pradėti invaziją į Ukrainą. Tokių nuogąstavimų kilo po savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Maskva užėmė tris Ukrainos laivus ir sulaikė 24 jų įgulų narius. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-01

Visoje Lietuvoje pagerbtas žuvusių laisvės gynėjų atminimas. KAM nuotr.

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas Ramūnas Bagdonas trečiadienį padėjo gėlių prie Laisvės gynėjų memorialo (Pietos) ir prie Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialo žuvusiems už Tėvynę Antakalnio kapinėse.

Taip pat dalyvavo mirusiųjų pagerbimo ceremonijoje Rasų kapinėse – padėjo gėlių prie Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus, Nežinomo kareivio, lietuvių tautos dailininko bei kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kapų bei prie paminklo ir kenotafo žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Pagerbtas ir generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas – gėlių prie paminklo Vilniaus Totorių aikštėje (prie Krašto apsaugos ministerijos) padėjo viceministras V. Umbrasas, kariuomenės atstovai, kariūnai. 

Gėlių buvo padėta ir Vilniaus Panerių memoriale prie Vietinės rinktinės karių kapo. 

Kasmet Vėlinių išvakarėse visų Lietuvos kariuomenės įgulų kariai, kariūnai, kariai savanoriai kartu su Lietuvos šaulių sąjungos nariais lanko ir tvarko įvairiose šalies vietose palaidotų rezistencijos, Nepriklausomybės kovų dalyvių, vadų, Lietuvos generolų, partizanų, tarpukarį žuvusių Lietuvos lakūnų, Anapilin išėjusių tarnybos draugų kapus ir tautine juostele apjuosia žuvusių karių antkapinius paminklus ir kryžius, uždega žvakutes. Lietuvos generolų antkapiai aprišami Lietuvos kariuomenės vado juosta.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, iš viso aplankoma apie pusantro šimto karių kapaviečių ir daugiau nei 2,2 tūkst. karių amžinojo poilsio ar įamžinimo vietų visoje Lietuvoje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-31

Lietuvos kariuomenė, kaip ir Lietuvos valstybė, šiais metais mini savo atkūrimo šimtmetį. Pagrindinis šios šventės akcentas – lapkričio 24 d. iškilmingas karinis paradas Konstitucijos prospekte Vilniuje.

Parade, be Lietuvos karių, su savo technika dalyvauti planuoja ir NATO sąjungininkai, Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, NATO Oro policijos misijos Baltijos šalyse, trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos LDK K. Otrogiškio brigados LITPOLUKRBRIG kariai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos būriai, sakoma pranešime.

„Stipriai kariuomenei būtina visuomenės parama ir palaikymas, todėl karinis paradas – puiki proga parodyti, kaip modernėja ir stiprėja Lietuvos kariuomenė, pademonstruoti turimą karinę techniką bei moderniąją ginkluotę, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Tikimės, kad sprendimas paradą rengti vienoje pagrindinių sostinės gatvių pritrauks daug vilniečių ir miesto svečių bei suteiks jiems įsimintinų akimirkų“.

Planuojamas paradas bus didžiausias iki šiol karinis renginys Lietuvoje, surengtas miesto gatvėmis. Numatoma, kad iškilmingame parade dalyvaus apie pusantro tūkstančio Lietuvos ir NATO sąjungininkų bei partnerių karių su karine technika ir modernia ginkluote. Į renginį kviečiami atvykti ir aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai, užsienio svečiai.

Renginio metu šventės dalyvius pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų ir NATO Oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys orlaiviai sveikinimo skrydžiais virš Vilniaus.

Pastarąjį kartą toks karinis paradas su gausia karine technika surengtas 2013 metais minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 95-ąsias metines. Tąkart paradas vyko Gedimino prospekte Vilniuje, o jame dalyvavo apie 500 Lietuvos ir sąjungininkų karių su karine technika.

Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečio proga vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti ir tradicinio Tado Dambrausko fotografijų konkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2017-2018“ parodą, kuri duris atvers lapkričio 22 d. 

Taip pat vyks apdovanojimo – statulėlės „Lietuvos karžygys“ įteikimo ceremonija, kiti šventiniai renginiai.

Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d., ir ši data yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Jos metu kasmet yra organizuojami iškilmingi renginiai ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-28

Grėsmės kibernetinėje ir informacinėje erdvėje intensyvėja, jos tampa labiau rafinuotos ir kompleksiškos.

Todėl šiemet Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas renginį skyrė būtent šiai temai ir antradienį pakvietė žiniasklaidos atstovus į vienos dienos mokymus „Kibernetiniais takais 2018“.

Renginio metu žiniasklaidos atstovai buvo supažindinti su kibernetinių grėsmių tendencijomis ir Lietuvos pajėgumais, skirtais reaguoti ir valdyti kibernetinius incidentus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-24

Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.

Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.

Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.

Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.

Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 07:00

Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio masto tarptautinių karinių pratybų, todėl jau artimiausiomis dienomis šalies teritorijoje gyventojai pamatys pirmąsias karines transporto priemonių kolonas, įspėja Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Ministerijos pranešime nurodoma, kad vykstant pirmajam pasiruošimų etapui technikos judėjimas nebus intensyvus, bet artėjant pratyboms jis vis intensyvės, o didžiausias judėjimas laukiamas birželio 6-9 dienomis, kai vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas. Jo metu apie 3 tūkst. JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonėmis persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Šis didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos E67 keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latviją, numatomas pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, dar dalis šios kolonos tęs kelionę iki Estijos. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose. Birželio 18-21 dienomis iš pratybų vietovių kariai keliais grįš į nuolatines dislokacijos vietas.

Gynybos reikmėms Vašingtonas skiria daugiausia lėšų. Amerikiečių kariai Vilniaus centre. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Minėtomis dienomis gyventojų, planuojančių savo keliones per Lazdijų ar Kalvarijų pasienio punktus, prašoma įvertinti, kad kelionė gali užtrukti dėl itin intensyvaus karinės technikos judėjimo.

Amerikiečių kariai vilniečiams demonstruoja savo ginklus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Norint kiek įmanoma sumažinti nepatogumus civiliams bus imamasi priemonių – Lietuvos teritorijoje karinės kolonos bus skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.

Antroji sąjungininkų atvykimo kryptis – per Klaipėdos jūrų uostas. Sąjungininkų kariai atvyks dalyvauti trejose pratybose: tarptautinėse pratybose „ Baltops“ (Baltijos dvasia), nacionalinėse pratybose „Perkūno griausmas“ ir tarptautinėse pratybose „Sabre Strike 2018“ („Kardo kirtis“). Į pastarąsias dvejas pratybas atvykę kariai su turima technika kolonomis per Klaipėdos miestą judės į pratybų vietas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Planuojama, kad per Klaipėdą laivais į Lietuvą iki birželio 2 dienos atvyks apie 400 technikos priemonių. Pirmieji technikos kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą prasidės jau nuo gegužės 25 dienos.

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip ir pajėgų judėjimui iš Lenkijos, Klaipėdoje Lietuvos kariuomenė intensyviai ruošiasi. Glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos uosto direkcija, kitomis institucijomis. Karinių kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą nebus vykdomi rytinio ir vakarinio transporto piko metu. Kolonos nebus didesnės nei 30 transporto priemonių, visas karines kolonas lydės karo policijos kortežai, nurodoma KAM pranešime.

Dėl tarptautinių pratybų „Baltops 2018“, kurios vyks birželio 4-15 d., Klaipėdoje birželio 1-3 dienomis Klaipėdoje vyks pratybų parengiamoji fazė („sail conference“), kurios metu apie 40 įvairių NATO šalių bei šalių partnerių laivų atvyks į Klaipėdos uostą. Planuojama, kad šiuo laikotarpiu į Klaipėdą atvyks apie 4000 karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 06:00

Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.

„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.

Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.

„Piktavaliams patrauklūs išlieka strateginės reikšmės objektai ir institucijos, o kibernetinių atakų skaičius vis didėja – per šį pusmetį atakos smogė tiek kelioms vyriausybinėms organizacijoms, tiek KAM. Mes turime gerą apsaugą, žvalgybą, todėl nuo atakų apsisaugoti pavyko, tačiau kitoms institucijoms trūksta techninių duomenų ir pasiruošimo“, – sakė E. Kerza.

Viceministras pridūrė, kad KAM per pirmą pusmetį kibernetiniam saugumui skyrė ypatingą dėmesį, ne tik pradėjo rengti kibernetinio saugumo strategiją ir formuoti greitojo reagavimo kibernetinių operacijų pajėgas, bet dėl paramos susitarė ir su NATO. Taip pat buvo atliekami įstaigų, jų svetainių ir darbuotojų tyrimai bei mokymai.

„Atlikus tūkstančio svetainių tyrimą nustatėme, kad net 51 proc. internetinių svetainių yra nesaugios, 13 proc. jų yra labai nesaugios – į jas įsilaužti itin paprasta. Džiugina tai, kad pernai tik trys procentai įstaigų buvo įgyvendinusios organizacinius kibernetinio saugumo reikalavimus, o šiandien tokių įstaigų jau yra trečdalis. Techninių reikalavimų laikosi vos 9 proc. visų įstaigų, tačiau tam reikia ne tik papildomų finansų, bet ir laiko ir žinių“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Ministro R. Karoblio teigimu, pažanga tiek kibernetinėje erdvėje, tiek visuotiniame saugume yra, bet ne tokia didelė, kokios norėtųsi.

„Norėčiau pažymėti, kad tik bendradarbiaujant galima pasiekti tam tikrų rezultatų. (…) Matome akivaizdų sustiprėjusį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, NATO ir JAV. Krašto apsaugos srityje yra vykdoma konsolidacija, o tai ir yra mūsų prioritetas“, – sakė ministras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 03:00

Šiuo metu informacija, kodėl oficialusis Vilnius iš Rusijos atšaukė Lietuvos gynybos atašė, – skurdoka. Jokių kategoriškų išvadų brėžti negalima, nes šioje mįslingoje istorijoje – daug nežinomųjų

Tiksliai tėra žinoma, kad iki šiol Maskvoje rezidavo Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Audrius Marcinkevičius. Jį turėjo pakeisti pulkininkas Saulius Pikturna, iki tol užėmęs svarbų postą mūsų ginkluotosiose pajėgose (KAM Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vedėjas). S.Pikturna į Maskvą komandiruotas paties KAM vadovo Juozo Olekos sprendimu. Tai oficiali, vieša, lengvai prieinama informacija.

Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau paaiškėjo kai kurios įdomius būsimojo Gynybos atašė Rusijoje atstovo asmeninio gyvenimo detalės. Karininkas išsiskyrė ir nusprendė kurti naują šeimą. Lyg ir nieko įtartino. Juolab kad naujoji S.Pikturnos žmona, jo paties teigimu, ukrainietė ir turi Ukrainos valstybės pasą.

Tačiau BNS, delfi.lt ir lrytas.lt informuoja, jog paaiškėjo naujosios detalės: būsimoji karininko žmona galbūt Rusijos pilietė iš Krymo, turinti Rusijos Federacijos pasą.

Ši aplinkybė taip pat nieko nereiškia. Visi Rusijos okupuotame Kryme gyvenę ukrainiečiai, nenorėję nutraukti saitų su Ukaina, vis tik buvo priversti pasiimti ir rusiškus pasus, nes ukrainietiški pasai šiame pusiasalyje po okupacijos tapo beverčiais.

Žodžiu, informacija, jog Lietuvos karininkas nusprendė kurti naują šeimą su Rusijos piliete iš Krymo, kuri turėjo dar ir Ukrainos pasą, – nieko blogo ar įtartino nerodo.

Tačiau tie, kurie domisi žvalgybų istorija, puikiai žino, kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Izraelis ir dar daug daug šalių siekia paspausti svarbius postus užimančius pareigūnus per jų artimuosius – tėvus, žmonas, vaikus. Šioje srityje ypač išradinga ir klastinga Rusija. Jei tik įmanoma, ji niekad nepraleidžia progos „spustelėti“ svarbius asmenis į pagalbą pasitelkiant jų artimuosius (kaip svarsto BNS, Rusijos žvalgybininkai galėtų įgyti įtakos svertų Lietuvos karininko sutuoktinei).

Šiuo metu Lietuvos karininkas grąžintas į Vilnių svarbioms konsultacijoms. Delfi.lt duomenimis, prieš S. Pikturną pradėtas tyrimas, kurį atlieka Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas (AOTD), pavaldus ministrui Juozui Olekui. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį Seime žurnalistams patvirtino, esą dėl S.Pikturnos kreiptasi išvadų į Lietuvos karinę kontržvalgybą.

Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus informavo BNS, kad J.Olekas įsakymą dėl S.Pikturnos skyrimo pasirašė šių metų liepos 18 dieną, jis pareigas pradėjo eiti rugpjūčio 1 dieną. S.Pikturna Krymo gyventoją vedė rugpjūčio 18 dieną, o ministeriją apie tai informavo rugpjūčio 26 dieną. Konsultacijoms atšauktas rugsėjo 13 dieną.

Pagal griežtas KAM taisykles, Lietuvos karininkai privalo pranešti apie visas savo keliones į užsienio valstybes, kurios nėra ES arba NATO šalys. Tačiau nėra žinoma, ar tyrėjai iš AOTD domisi tik pačiu faktu, kad buvo nuslėpta sutuoktinės pilietybė, ar įtarimų jiems kelia ir sutuoktinės ryšiai.

KAM vadovybė į DELFI.lt užklausą dėl S. Pikturnos atšaukimo aplinkybių apsiribojo lakonišku komentaru. „Krašto apsaugos ministerija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija, (rugsėjo 20 d. informavo Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvoje, kad nuo rugsėjo 23 d. yra atšaukiamas Lietuvos gynybos atašė Rusijos Federacijoje pulkininkas Saulius Pikturna. Sprendimas dėl jo atšaukimo buvo priimtas atsižvelgus į jo paties prašymą dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių. Tuo pačiu įsakymu plk. S. Pikturna yra perkeliamas į Krašto apsaugos ministerijos rezervą. Netrukus bus pradėtas naujojo gynybos atašė atrankos ir skyrimo procesas“, – teigiama KAM atstovės Astos Galdikaitės komentare.

Pats S. Pikturna situaciją komentuoti atsisakė.

Informacijos šaltinis – BNS, Delfi.lt, lrytas.lt, Vaidas Saldžiūnas, slaptai.lt.

2016.09.21; 06:48

Kaip Lietuvoje organizuojamas gyventojų evakavimas

Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendi­mą evakuoti gyventojus iš savivaldybės teritorijos į kitą tos pačios savivaldybės vietą arba į gretimą savivaldybę priima savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami į toli­mesnę savivaldybę, sprendimą, kur turi būti evakuojami gyven­tojai, priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėse, iš kurių ir į kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventojų evakavi­mo ir priėmimo komisijos, įkuriami reikalingi evakavimo punktai: gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo.

Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias evakuojant renkasi gyventojai. 

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (4)“

Perspėjimas visuomenės informavimo priemonėmis

Gyventojų perspėjimas ir informavimas yra vienas iš pirmiausiai atliekamų veiksmų. Dažnai pirminė informacija apie įvykius gau­nama iš visuomenės informavimo priemonių (žiniasklaidos).

Tai yra normalu – be jų neįmanoma tinkamai perspėti ir informuoti, be to, viešosios informacijos teikėjai yra civilinės saugos sistemos dalis. Jų pareiga yra pranešti visuomenei apie tai, kas vyksta.

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (3)“

Negaliu daugiau tylėti, na ir miegu labai jau  neramiai, nors ir pasiklausęs KA ministro Juozo Olekos raminimų.

Praėjo jau dvidešimt  ketveri metai, kai buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Dalyvavau ir prisidėjau ją kuriant bei puoselėjant, regėjau jos „aukso“ amžių, matau ir dabartinį nuopuolį. Dar prieš įstojant į NATO buvome ją sukūrę pakankamai galingą ir pagal tuometinius laikus gan gerai ginkluotą. Dar tada joje tarnavo dvigubai daugiau karių, nei turime jų šiandien.

Buvome numatę ir turėjome galimybes suduoti ypač skaudų smūgį galimam priešui, per kelių savaičių laikotarpį galėjome sunaikinti per 2 tūkstančius priešo šarvuotos technikos vienetų, per 100 lėktuvų ir malūnsparnių bei išvesti iš rikiuotės per 100.000 priešo karių. Tai buvo 2002-2003 metais.

Continue reading „Kur mano batalionas, ministre?“

jukneviciene_rasa

Krašto apsaugos ministerijos atlikta moterų ir vyrų lygių galimybių krašto apsaugos sistemoje analizė atskleidė, jog Lietuvos kariuomenėje moterys sudaro apie 11 proc. Lietuvos karo tarnybos karių. NATO 2009 – 2010 metų duomenimis, daugelio Europos šalių kariuomenėse tarnaujančių moterų skaičius yra mažesnis.

Lenkijoje moterys sudaro 1,8 proc., Danijoje – 5,2 proc., Liuksemburge – 5,8 proc., Belgijoje – 8,02 proc., Norvegijoje – 8,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 9,5 proc., Vokietijoje – 8,9 proc. karinio personalo. Kariuomenėje tarnaujančių moterų dalis yra didesnė šalyse, kurios prie NATO prisijungė vėliau, pavyzdžiui, Bulgarijoje moterys sudaro 13 proc., Čekijoje – 13,6 proc., Slovėnijoje – 15,4 proc., Latvijoje – 17,4 proc., Vengrijoje – 20 proc. karinio personalo.

Continue reading „Lietuvos kariuomenė tapo moteriška?“

kirkilas

Vieną dieną buvau bepaklausiąs savęs, kur dingęs seimo narys Gediminas Kirkilas. Gal kur šiltuose kraštuose, o gal kalbos dovaną prarado. Juk anksčiau jo būta visur ir daug, nors ir tuščiais šoviniais šaudančio.

Na, gal ir ne visai tuščiais: kurį laiką buvo karo ministru, o vėliau ir premjeru. Kūrė liūtą, nors iš to tegavosi visiškas šnypštas; aš, kaip ir tikriausiai daugelis kitų bendrapiliečių, pavyzdžiui, įsiminiau tik pypkę, o veido, nors užmušk, – niekaip negaliu rekonstruoti to žmogaus veido, kažkaip kiti išlieka, o šis ne.

Tik fragmentai, kažkokios mažareikšmės nuotrupos.

Continue reading „Kur slepiasi tautos didvyriai“

video_cip

Tai – antroji pokalbio su Arūnu Zagorskiu dalis. Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jo stažas Antrąjame operatyvinių tarnybų departamente prie KAM (AOTD) – aštuoneri metai. Prieš tapdamas AOTD pareigūnu A.Zagorskis jau turėjo vertingos slaptojo seklio patirties. Iki tarnybos AOTD struktūrose jis tarnavo policijoje. Bet ne eiliniu patruliu. Slaptuoju sekliu kriminalinės policijos struktūrose A.Zagorskis darbavosi apie dešimt metų. Žodžiu, klaipėdietis beveik visą savo gyvenimą atidavė slaptosioms tarnyboms. 

Beje, šis A.Zagorskio interviu – pirmasis jo gyvenime. Iki šiol buvęs “antrukas” niekad nėra kalbėjęs su jokiu žurnalistu – nei savu, nei užsieniečiu. Taigi šis portalui Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” priedui “Slaptieji takai” pateiktas interviu yra unikalus. Kadangi – vienintelis.

Tiems, kurie nemėgsta žiūrėti videointerviu, primename, kad „XXI amžius“ šiandien išleido specializuoto priedo „SLAPTIEJI TAKAI“ numerį, kuriame  skelbiamas sutrumpintas pokalbio su A.Zagorskiu variantas.

Continue reading „Rusų šnipų Klaipėdos krašte šiandien niekas nekontroliuoja ( 2 )“