Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Valstietei“ Agnei Širinskienei už praėjusių metų pabaigoje užfiksuotą karantino reikalavimų pažeidimą skirta piniginė bauda, skelbia delfi.lt. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas informuoja, kad parlamentarei penktadienį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta sumokėti minimalią baudą – 250 eurų.
 
ELTA primena, kad A. Širinskienė nubausta už tai, kad pažeidė įvestą apribojimą judėti tarp savivaldybių: parlamentarė atvyko iš Ignalinos rajono savivaldybės į Visagino savivaldybę.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausanti parlamentarė tuomet buvo sustabdyta policijos pareigūnų dėl to, kad, gavusi leidimą užsukti į Visagino savivaldybę įsipilti degalų, be policijos pareigūnų leidimo užsuko į parduotuvę nusipirkti maisto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 00:01

Visoje Prancūzijoje nuo šeštadienio 18 val. pradės galioti komendanto valanda. Tokiu būdu siekiama kovoti su koronaviruso plitimu šalyje, ketvirtadienį paskelbė premjeras Jeanas Castexas.
 
Ši priemonė galios mažiausiai dvi savaites, teigė premjeras. Anksčiau daugumoje šalies teritorijų iš namų buvo draudžiama išeiti po 20 val., o keletoje koronaviruso labiausiai paveiktų vietų jau galiojo komendanto valanda nuo 18 val.
 
Premjeras teigė, kad naujų atvejų po švenčių, kaip baimintasi, smarkiai nepadaugėjo, tačiau sveikatos situacijai pablogėjus nedelsiant būtų įvesti nauji koronaviruso apribojimai. Situacija Prancūzijoje yra valdoma, tačiau vis dar labai trapi, teigė jis.
 
Mokyklos šalyje ir toliau lieka atviros, tačiau sportuoti patalpose buvo ir vėl uždrausta.
 
Spaudos konferencijoje J. Castexas taip pat sakė, kad į Prancūziją iš ES nepriklausančių valstybių atvykstantys keliautojai turės pateikti neigiamą ne anksčiau nei prieš 72 val. atlikto koronaviruso testo rezultatą ir saviizoliuotis septynioms dienoms, o po jų pasidaryti dar vieną testą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 03:00

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai baudžiamuoju įsakymu baigė ikiteisminį tyrimą dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo. COVID-19 sergančiam ir saviizoliacijos tvarką pažeidusiam įtariamajam paskirta 60 parų areštas.
 
Sausio 14 d., apie 17.10 val., Vilniuje, Sodų g., parduotuvėje, kilus konfliktui dėl karantino taisyklių pažeidimo, paaiškėjo, kad vyras (gimęs 1979 m.) be nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės pažeidė ir privalomos saviizoliacijos tvarką – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įspėtas apie susirgimą COVID-19 virusu, nepaisė įspėjimų ir reikalavimų, apsilankė prekybos centre, taip sukeldamas pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga užkrečiamąja liga.
 
Tą pačią dieną Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo.
 
Įtariamasis, kaip nurodoma Vilniaus apskrities policijos pranešime, savo kaltę pripažino, jam paskirta 90 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirta bausmė vienu trečdaliu sumažinta ir skirta galutinė bausmė 60 parų areštas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 00:01

Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad bendra tendencija dėl koronaviruso atvejų skaičiaus kol kas atrodo pozityvi, tačiau nereikėtų tikėtis, kad sausio 31 dieną visi apribojimai bus atšaukti.
 
„Tai nereiškia, kad visi apribojimai privalo išlikti, bet, žinoma, mes pirmiausia būsime atsargūs dėl situacijos ir, nepaisant to, kad būna dienų, kai skaičiai atrodo gerokai geriau, būna tokių dienų kaip šiandien, kai jie vėl tarsi atrodo blogiau, bendra tendencija kol kas atrodo pozityvi. Klausimas, ar pakankamai sparti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
 
„Mūsų iššūkiai yra du, pirmas – tas, kad mes turime nulipti nuo gana aukšto kalno. Antras – kad tuo pačiu metu aplinkui, kažkur netoliese Lietuvos, plinta mutacijos, kurios gali vėl labai greitai tą kalną užauginti“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Ji pateikė Airijos pavyzdį, kuri, pasak premjerės, per karantiną puikiai susitvarkė ir labai sumažino atvejų skaičių, tačiau, atšaukus karantiną ir įsisukus viruso mutacijai, teko vėl įvesti naują karantiną.
 
„Labiausiai norėtume išvengti tokių amerikietiškų kalnelių. Norėtume, kad išėjimo strategijos būtų valdomos, derinamos su testavimo ir vakcinavimo strategijomis. Nebus taip, kad sausio 31 dieną visi apribojimai neteks galios. Kažkokia apribojimų dalis – galbūt, bet kokie, kokiais tempais ir kokiais etapais, dėl to turėsime tartis“, – sakė I. Šimonytė.
 
Pasak premjerės, su ekspertų taryba prie Vyriausybės yra sutarta, kad kitą savaitę bus aptariama situacija, kas dar turėtų būti padaryta, kad kažkokios sąlygos būtų lengvinamos ir nuo kada.
 
Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio 31 dienos. Jo metu apribota daugelis veiklų, neveikia kavinės, restoranai (išskyrus maistą išsinešti), daugelis parduotuvių, išskyrus maisto. Taip pat veikia vaistinės, veterinarijos, optikos ir ortopedijos prekių pardavimo vietos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 03:00

Buvęs Čekijos prezidentas V. Klausas savo apsilankymą restorane pavadino pilietinio nepaklusnumo forma. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos prezidentas 2003-2013 metais Vaclavas Klausas savo apsilankymą viename Prahos restorane antradienį pavadino pilietinio nepaklusnumo forma.
 
„Mes negalime taikstytis su įvestais ir nuolat pratęsiamais draudimais, – pareiškė politikas trečiadienį naujienų agentūrai ČTK. – Laisvoje šalyje žmogus turi turėti teisę pavalgyti ten, kur jis nori“.
 
Apie tai, kad buvęs Čekijos prezidentas, nepaisydamas draudimo, apsilankė sostinės restorane „Dejvická 34“ ir praleido ten daugiau kaip valandą, pranešė leidinys „Blesk“. Anot jo, įeidamas ir išeidamas iš šios visuomeninio maitinimo įstaigos politikas buvo be kaukės.
 
V. Klausas garsėja kaip griežtas Čekijos vyriausybės kovos su koronavirusu priemonių kritikas. Gruodį jis jau buvo nubaustas 3 tūkst. kronų (maždaug 115 eurų) bauda už kaukių režimo pažeidimą. Praėjusį sekmadienį politikas dalyvavo Prahoje surengtoje masinėje karantino priešininkų demonstracijoje, per kurią jis taip pat nedėvėjo kaukės.
 
Čekijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, antradienį šalyje buvo nustatyti 10 725 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Infekcijos aukų skaičius padidėjo 79 ir pasiekė 13 656.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad apie naujosios Vyriausybės įvestų griežtesnių karantino ribojimų veiksmingumą spręsti kol kas dar anksti, kadangi šie įsigaliojo prasidėjus šventiniam laikotarpiui – mažesnio žmonių judėjimo metui. Visgi, anot ministrės pirmininkės, daugelis šalies gyventojų atsakingai pažiūrėjo į Vyriausybės ir medikų prašymus atsisakyti nereikalingų kelionių ir veiklų.
 
„Norėčiau, kad išliktume labai atsargūs, nes yra kelios aplinkybės, kurios verčia mus to atsargumo laikytis. Duomenys, kuriuos mes turime, (…) ta (užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus – ELTA) „fluktuacija“ yra gana didelė, ji, aišku, priklauso nuo atliekamų testų skaičiaus. Mes turime tokią nelabai standartinę laiko juostą, kadangi iš tų savaičių, kurias galioja sugriežtinti karantino reikalavimai, praktiškai normalios darbo savaitės nebuvo nė vienos, ši yra pirmoji“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ji.
 
Anot I. Šimonytės, tarpušventis visuomet būna mažesnio žmonių judėjimo laikotarpis, tad apie naujosios Vyriausybės įvesto judėjimo ribojimo veiksmingumą spręsti dar sunku.
 
„Tarpušventis visuomet būna natūraliai mažesnio žmonių mobilumo ir aktyvumo metas. Tad negalime tikrai pasakyti, ar tie mobilumo sulėtėjimo duomenys, kurie tikrai labai primena Velykų rezultatus, yra tiesiog sezono dalykas, ar vis dėlto galime įžiūrėti ilgalaikį trendą. Tą patį galima pasakyti ir apie pandemijos pagreitį“, – teigė premjerė.
 
Pasak jos, nors kai kurie duomenys leidžia manyti, kad pandemijos pagreitis ima lėtėti, Vyriausybė yra linkusi luktelti dar kelias darbo savaites, kol bus grįžtama prie realios situacijos vertinimo.
 
I. Šimonytė taip pat sakė su nerimu stebinti viruso mutaciją Jungtinėje Karalystėje (JK) bei Airijoje.
 
„Jei būtume tos (COVID-19 – ELTA) bangos pačioje apačioje, labai sparčiai didėjantis atvejų skaičius tokiai atmainai patekus į Lietuvą reikštų vienus dalykus. Kai esame gana aukštai ant kalno, kažkoks pandemijos paspartėjimas (…) reikštų labai didelę įtampą mūsų sveikatos sistemai, kuri dabar ir taip balansuoja ant ribos“, – teigė ji, išskirdama, jog sunkiausia padėtis – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Premjerė taip pat pridūrė, jog Vyriausybė, svarstydama apie karantino švelninimo galimybes, akylai stebi dinamiką sveikatos priežiūros sistemoje.
 
Karantinas

„Pagrindinis dalykas, į ką išties žiūrime, yra ne tik atvejų ar mirčių skaičius (…), bet kiekvieną dieną labai akylai stebime, kokia dinamika yra sveikatos priežiūros įstaigose. Bendra dinamika, bendras sveikatos sistemos prisitaikymas vis tiek vyksta, ir dabar net tiems atvejų skaičiams gana sparčiai augant vis dėlto yra rezervų, kurie yra labai maži“, – sakė ji.
 
I. Šimonytės teigimu, apie nepaprastosios padėties įvedimą Vyriausybė nesvarsto.
 
„Kol kas to nesvarstome (dėl nepaprastosios padėties įvedimo – ELTA), nes pagal tuos duomenis, kuriuos matėme per kelias karantino galiojimo savaites drįsčiau teigti, kad dauguma žmonių gana atsakingai pažiūrėjo į mūsų ir medikų prašymą susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ar nebūtinos veiklos“, – tikino ji.
 
„Visgi vakar bendra situacija buvo įvertinta kaip rizikinga ir nesuteikianti pagrindo dabar kalbėti (…) apie kažkokius ženklesnius atlaisvinimus. Taisyklės turi galioti“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 09:50

Donald Trump. EPA-ELTA foto

Škotijos vyriausybė pareiškė neįsileisianti kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris Škotijoje turi golfo aikštyną. Taip ji reagavo į žiniasklaidos pranešimus, anot kurių, D. Trumpas svarsto sausio 19-ąją skristi į Škotiją, kad išvengtų dalyvavimo savo įpėdinio Joe Bideno inauguracijos ceremonijoje sausio 20 dieną.
 
Dėl koronaviruso ribojimų neteisėta yra atvykti į Škotiją be būtinos priežasties, antradienį sakė ministrė pirmininkė Nicola Sturgeon. „Atvykti čia, kad pažaistum golfą – tai nėra tai, ką aš pavadinčiau būtina priežastimi, – kalbėjo ji. – Mes šiuo metu niekam neleidžiame be būtinos priežasties atvykti į Škotiją – ir tai liečia ir jį, kaip ir visus kitus“.
 
Pasak Škotijos žiniasklaidos, „Glasgow-Prestwick“ oro uostui jau pranešta, kad sausio 19-ąją čia leisis „Boeing 757“ tipo JAV karinis lėktuvas. Tokiu orlaiviu praeityje jau naudojosi D. Trumpas.
 
N. Sturgeon pabrėžė, kad ji nežino D. Trumpo kelionės planų. „Aš tikiuosi ir viliuosi – kaip visi viliasi, tačiau nebūtinai tikisi, kad dabartinis jo kelionės planas yra palikti Baltuosius rūmus“, – sakė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.06; 09:05

Karo policijos parama šalies policijai. KAM nuotr.

Nuo sausio 4 d. iki sausio 31 d. pratęsiamas Karo policijos ir viešosiose erdvėse patruliuojančių policijos pareigūnų bendradarbiavimas. Karo policininkai kartu su policija patruliuoja didžiuosiuose šalies miestuose ir padeda kontroliuoti karantino reikalavimų laikymąsi. Kasdien policijos pareigūnams talkina per 20 Karo policijos ekipažų.
Karo policia talkina policijai. KAM nuotr.
 
Karo policija rėmė policijos pareigūnus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o nuo pirmadienio teikia paramą policijai ir Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose kasdien skirdama ekipažus judėjimo kontrolės punktams ir, esant poreikiui, ir viešosios tvarkos užtikrinimui.
 
Parama Lietuvos policijai teikiama vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu. Karo policija teikdama paramą nevykdo policijos funkcijų, o nustačiusi pažeidimus perduoda juos tirti policijos pareigūnams.
 
Šiuo metu, be karo policininkų, dar per 70 Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių padeda Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padaliniams Vilniuje, Alytuje ir Panevėžyje.
 
Iš viso COVID-19 antrosios bangos metu buvo pasitelkta daugiau kaip 4 tūkst. karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių užduotims vykdyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.05; 05:00

Prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento vyriausioji dukra Gedailė Nausėdaitė, iš Vokietijos grįžusi į Lietuvą Kalėdoms, laikėsi visų saugumo reikalavimų. S. Krėpšta taip pat teigia, kad vienintelis žmogus, kuriam prezidento dukra savo grįžimu galėjo sukelti riziką, tai tik ji pati.
 
Anot vyriausiojo patarėjo, Vokietija į paveiktų šalių sąrašą taip pat neįtraukta ir Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius yra ženkliai didesnis.
 
„Vyriausybė taip pat yra nustačiusi ribojimus ir reikalavimus, kaip gali judėti žmonės per Lietuvos sieną. Čia turime sąrašą paveiktų šalių, iš kurių grįžus reikia izoliuotis, turėti neigiamą testo rezultatą. Kalbant apie šį konkretų atvejį, prezidento dukra grįžo iš Vokietijos, iš šalies, kur viruso paplitimas keturis kartus šiuo metu mažesnis nei Lietuvoje. Vokietija nėra paveiktų šalių sąraše. Ji laikėsi visų nustatytų reikalavimų. Vienintelis žmogus, kuriam ji galėjo sukelti riziką, tai, be abejo, ji pati. Nes ji grįžo iš šalies, kur virusas yra keturis kartus mažiau paplitęs. Taip, be abejo, reikia laikytis visų reikalavimų, ir to buvo laikomasi“, – „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
 
Paklaustas, ar prezidento šeima neturėtų susilaikyti nuo bendravimo su artimaisiais ir taip būti pavyzdžiu kitiems, S. Krėpšta teigė, kad geras pavyzdys – laikytis šalyje nustatytų reikalavimų, o tai, pasak jo, G. Nausėdos šeima ir darė.
 
„Pagrindinis gero pavyzdžio elementas, tai laikytis šalyje nustatytų reikalavimų. Kaip ir minėjau, kiekvienas reikalavimas turi savo prasmę. Geriausias pavyzdys yra laikytis galiojančių reikalavimų. Jų buvo laikomasi tiek iš prezidento pusės, tiek iš jo artimųjų pusės“, – sakė jis.
ELTA primena, kad portalas 15min.lt praėjusią savaitę paskelbė, kad Kalėdoms su šeima sutikti iš Vokietijos į Lietuvą grįžo prezidento G. Nausėdos vyriausioji dukra G. Nausėdaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 00:02

Nuo aplinkosaugos skandalų, naujos valdžios išrinkimo iki visuotinio karantino – 2020-ieji pažymėti svarbių minėjimų, pažangių idėjų, pilietinių iniciatyvų, visuomenę papiktinusių skandalų bei koronaviruso krizės įvykiais. Baigiantis metams naujienų agentūra ELTA pateikia 15 įsimintinų ir garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusių įvykių.
 
„Grigeo“ skandalas. Teisėsauga sausį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbta, kad aplinkai padaryta žala gali siekti apie 60 milijonų eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
 
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.

VSD skandalas. Kovą pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra pateikęs informaciją apie tai, jog Valstybės saugumo departamento vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Teigta, kad pareigūnas 2019 metų pavasarį turimą informaciją pateikė tuomet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas ėjusiam Vytautui Bakui, informuoti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
 
Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-mečio minėjimas. Kovo 11-ąją Lietuva minėjo vieno iš svarbiausių šalies istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-ąją sukaktį. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.
 
Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
 
Šis dokumentas yra saugomas Seimo archyve kartu su kitais parlamento priimtais teisės aktais.
 
Koronaviruso pandemija. Praėjusių metų pabaigoje Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane kilusi COVID-19 epidemija žiemą pradėjo plisti į kitas pasaulio šalis ir neilgai trukus tapo pandemija, su kuria pasaulis intensyviai kovoja iki šiol. Jau dabar skaičiuojama, kad koronavirusas nusinešė daugiau nei 1,6 mln. žmonių gyvybes, o daugelis pasaulio valstybių šiuo metu fiksuoja užsikrėtimo rekordus.
 
Pandemija neaplenkė ir Lietuvos – nuo jos pradžios iš viso infekcija užsikrėtė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, daugiau nei 1000 mirė.
 
Visuotinio karantino paskelbimas. Lietuvoje nustačius pirmuosius koronaviruso infekcijos atvejus ir siekiant pažaboti viruso plitimą, Vyriausybė nutarė nuo kovo 16 d. paskelbti karantiną visos šalies mastu. Jo metu buvo uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto prekių bei vaistines, taip pat barai, kavinės, grožio salonai, uždrausti renginiai ir masiniai susibūrimai, sustabdyta ugdymo įstaigų veikla, uždraustos kelionės į užsienio valstybes. Vėliau ribojimai pradėti švelninti, o nuo birželio 17 d. nuspręsta karantiną nutraukti. Antrasis visuotinis karantinas paskelbtas lapkričio 7 d. ir šiuo metu galioja iki sausio 31 d.
 
Gruodžio 26-ąją į Lietuvą atvežti pirmieji skiepai nuo COVID-19, o gruodžio 27-ąją pradėtas skiepyti medicinos personalas visoje šalyje. Vėliau bus skiepijami globos įstaigų gyventojai, vyresni ne 65 metų asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis.
 
Sostinė – kavinė po atviru dangumi. Balandžio mėnesį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad savivaldybė lauko kavinėms dovanoja visas miesto viešąsias erdves. Paskelbta iniciatyva sulaukė didelio šalies ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Apie Vilniaus sumanymą leisti lauko kavinėms savo staliukus pastatyti viešose miesto erdvėse rašė CNN, „The Guardian“, „New York Post“, „Daily Mail“, „Independent“. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad iniciatyva sulaukė didžiulio verslininkų susidomėjimo – vien per savaitgalį sulaukta 120 pasiūlymų, kuriuose verslininkai nurodė norį sostinės viešose erdvėse pastatyti daugiau nei tūkstantį staliukų.
 
Paplūdimys Lukiškių aikštėje. Lukiškių aikštėje birželio viduryje buvo atidarytas dirbtinis smėlio paplūdimys, kuriam įrengti panaudota apie 300 kubinių metrų smėlio, o visas paplūdimio plotas siekė 1660 kvadratinių metrų. Šiuo sprendimu neilgai trukus pradėjo piktintis ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai, kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms. Neilgai trukus, rugpjūčio 1 dieną, įsigaliojo kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.
Lukiškių aikštę pavertė Open Beach. Slaptai.lt
 
Rekordinė investicija. Rugsėjo pradžioje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pristatyta rekordinė plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje – VMG grupė oficialiai atidarė vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklų, į kurią investuota 146 mln. eurų. Ir sukurta 140 naujų darbo vietų. Į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą VMG grupė vidutiniškai investavo apie 1 mln. eurų.
 
S. Cichanouskajos atvykimas į Lietuvą. Praėjus kelioms dienoms po Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos tariamai laimėjo nuo 1994-ųjų šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka, pabaigos, tuometis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad buvusi kandidatė minėtuose rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja yra Lietuvoje ir jai Vyriausybė suteikė neviešą saugią prieglobsčio vietą.
 
„Laisvės kelio“ akcija. Rugpjūčio 23-iąją – Baltijos kelio dieną – žurnalisto, visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva organizuotas pilietinis renginys „Laisvės kelias|Vilnius – Baltarusija“. Jame dalyvavo daugiau apie 50 tūkst. žmonių, nutiesusių gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos pasienio, tokiu būdu išreiškiant palaikymą už laisvę ir demokratiją protestuose kovojantiems baltarusiams.
Baltarusijoje tebesiautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.
 
Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo po to, kai rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų laimėtoju save pasiskelbė ilgametis jos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Reikalaudami jo pasitraukimo, šalies gyventojai taikiai išėjo į gatves, bet juos pasitiko OMON pajėgos, kurios prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, ašarines dujas. Iki šiol pranešama apie protestuotojų sulaikymus, vykdomus kankinamus, žuvusius asmenis.
 
Visuomenės reakciją sukėlę protestai, diskusijos, socialinės iniciatyvos:
„Black Lives Matter“ palaikymo akcija. Birželio pradžioje Vilniuje, prie Katedros, surengta akcija siekiant palaikyti JAV prasidėjusį „Black Lives Matter“ judėjimą ir atkreipti dėmesį į rasizmo problemas šalyje ir už jos ribų. Masinius protestus JAV išprovokavo juodaodžio George`o Floydo mirtis gegužės 25 d., baltaodžiui policininkui Mineapolio gatvėje beveik devynias minutes keliu užspaudus ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Protestų banga neilgai trukus nusirito ir į kitas pasaulio šalis.
 
Balso teisė – nuo pat gimimo. Seimo rinkimų kontekste rudenį žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija dėl galimybės Lietuvai tapti pirmąja valstybe pasaulyje, svarstančiai apie visuotinę balso teisę, kurią iki piliečiui sukaks 18 metų įgyvendintų tėvai arba teisėti globėjai. Idėjos šalininkai teigiamai vertino tokios diskusijos progresyvumą, galimybę skatinti jaunų žmonių domėjimąsi šalies gyvenimu, didinti rūpestį šeimų interesais, politiniam vektoriui nuo vyresnės kartos pasislinkus jaunesniosios link – progresyvumo suteikti ir šalies politikai. Savo ruožtu kritikai išreiškė nuogąstavimų, dėl sudėtingo tokios idėjos įgyvendinimo, ypač plačios diskusijos poreikio ir ne vienerius metus stringančių kitų iniciatyvų, siekiančių atjauninti elektoratą. 
 
Nelegalios veisyklos. Rugsėjį viešojoje erdvėje masiškai išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnais. Visuomenėje kilus rezonansui dėl tokio elgesio, Seimas pradėjo svarstyti siūlymus dėl bausmių griežtinimo už žiaurų elgesį su gyvūnais veisiant juos komerciniais tikslais. Kaip skelbė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, išaiškinus apie nelegalių veislynų veiklą, į gyvūnų prieglaudas paimta apie 300-us šunų.
 
Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje. Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas su sutuoktine Brigitte Macron. Oficialaus vizito metu buvo apsilankyta Prezidentūroje, su Lietuvos prezidentu Gitano Nausėda diskutuota abiem šalims aktualiomis temomis. Pokalbyje aptarta padėtis Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmai, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.
 
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo rinkimai. Pandemijos kontekste vykusių eilinių Seimo rinkimų metų šalis išrinko naująją valdžią. Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus 2 rinkimų turų rezultatus paaiškėjo, kad parlamente daugiausia mandatų – 50 – laimėjo praeitą kadenciją opozicine partija buvusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, antroje vietoje – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija, gavusi 32 vietas Seime. Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija gavo po 13 mandatų, Laisvės partija – 11, Darbo partija – dešimt, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovai – po tris mandatus, partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partijos atstovai – po vieną.
 
Nauja Vyriausybė. Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija lapkričio viduryje paskelbė siūlomus kandidatus į 14 ministerijų vadovų postus. Naujasis Ministrų Kabinetas su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte Seime patvirtintas gruodžio 11 d.
 
Vadovų skyrimas. Seimas balandžio pradžioje pritarė prezidento į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius antrai kadencijai pasiūlyto Dariaus Jauniškio kandidatūrai. Jo paskyrimą vėliau galutinai patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. D. Jauniškis – pirmasis žvalgybos vadovas, į šias pareigas paskirtas dvi kadencijas iš eilės.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo metu vietoj valstybės kontrolieriaus pareigas tuomet ėjusio Arūno Dulkio prezidentas pasiūlė jo pavaduotoją Mindaugą Macijauską. Tokį sprendimą šalies vadovas motyvavo dėl minėto kandidato ambicingesnės ir konkretesnės vizijos. Seimas, pradžioje pasipriešinęs prezidentui dėl A. Dulkio atleidimo iš pareigų, galiausiai nusileido prezidentui G. Nausėdai.
 
Birželį Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai pradėjo vadovauti Algis Latakas. A. Latakas anksčiau dirbo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje KLASCO, kelerius metus ėjęs KLASCO gamybos direktoriaus pareigas, dirbo konsultacinėje verslo įmonėje „Averditum” direktoriaus pavaduotoju. Yra įgijęs vadybininko ir inžinieriaus mechaniko specialybę.
 
Valstybei strateginę reikšmę turintis uostas nuolatinio vadovo neturėjo nuo 2019 m. kovo, kai iš šių pareigų buvo atleistas Arvydas Vaitkus.
 
Naujas pareigas pradėjo eiti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė. Ji nuo spalio 17 d. pradėjo dirbti paslaugų valdymo direktore Registrų centre. Tuo tarpu VPT daugiau nei metai neturi nuolatinio vadovo –  nuo praėjusių metų spalio tarnybai vadovauja laikinoji vadovė, direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.
 
Netektys. Lietuva per 2020-uosius neteko daug iškilių žmonių.
 
Eidama 91-uosius metus kovo 10 dieną mirė muzikė pianistė, muzikos pedagogė, tremtinė, visuomenininkė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Ji buvo pirmojo atkurtos Lietuvos faktinio vadovo muzikologo Vytauto Landsbergio žmona. G. Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006).
 
Eidamas 71-uosius metus balandžio 30 d. mirė Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjas, pedagogas Bronislovas Burgis. B. Burgis gimė 1949 metais Plungės rajone, Kauno politechnikos institute (dabar – KTU) gavo technologijų daktaro laipsnį. B. Burgis buvo įkūręs savo vardo labdaros ir paramos fondą moksleiviams iš daugiavaikių ar sunkiau besiverčiančių šeimų, buvo ilgametis KTU vadovas.
 
Žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Rugpjūčio 12 d., eidamas 58-uosius metus, mirė Aurelijus Katkevičius. A. Katkevičius – žinomas šalies žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų. A. Katkevičius taip pat yra išvertęs į lietuvių kalbą grožinės literatūros kūrinių, dramų, poezijos. A. Katkevičiaus nuopelnai Lietuvai įvertini Sausio 13-osios atminimo medaliu.
 
2020-aisiais Lietuva neteko ir profesoriaus Romo Pakalnio. Po sunkios ligos jis mirė rugsėjo 20-osios rytą. Profesorius visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. Dirbdamas Mokslų akademijos Botanikos institute kartu su prof. Kaziu Ėringiu pradėjo naują Kraštovaizdžio ekologijos sritį. Sovietmečio pabaigoje aktyviai įsijungė į kovą prieš naftos platformą T6 prie Kuršių nerijos. Buvo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio Seimo narys. Aktyvus Lietuvos gamtosaugos ir Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautorius. 2000–2008 m. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas. Nuo 1997 m. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas.
 
Gruodžio 11-ąją mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. Ji buvo įvertinta daugybe apdovanojimų: Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Sugiharos fondo – „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimu – Metų Tolerancijos žmogus, Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklu. 
 
I. Veisaitė taip pat įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 07:18

Japonija iki sausio pabaigos uždraudė užsieniečiams atvykti į šalį, užfiksavus naujosios koronaviruso atmainos atvejų.
 
Japonijoje iki šiol nustatyti aštuoni naujosios koronaviruso atmainos, kuri pirmiausia buvo patvirtinti Jungtinėje Karalystėje (JK), atvejai. Keturi iš jų buvo paguldyti į ligoninę, o kiti keturi saviizoliavosi, teigė Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Japonija praeitą ketvirtadienį įvedė draudimą į šalį atvykti užsieniečiams, kurie neseniai lankėsi JK ir Pietų Afrikos Respublikoje, kur taip pat buvo aptikta nauja koronaviruso atmaina.
 
Japonijoje šiuo metu didėja naujų COVID-19 atvejų skaičius, o šeštadienį jų užregistruota rekordiškai daug – 3 881.
 
Penktadienį premjeras Yoshihide Suga paragino gyventojus ramiai sutikti Naujuosius metus ir taip padėti sustabdyti koronaviruso plitimą.
 
Japonijoje patvirtinta per 220 tūkst. COVID-19 atvejų ir apie 3 250 mirčių nuo šios ligos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:13

VSAT patruliai. VSAT nuotr.

Įvairių VSAT padalinių pasieniečiai artimiausiomis dienomis teiks pagalbą policijai kontroliuojant, kaip laikomasi asmenų judėjimo tarp skirtingų savivaldybių draudimų.
 
VSAT skelbia, kad nuo šio penktadienio įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai pradeda budėjimus prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
 
Laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams iš viso bus skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudės. Visąlaik tokiose patikros vietose dirbs, planuojama, dviženklis skaičius patrulių, kuriuose bus po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keisis, todėl taip bus užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis ir pan.
 
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atliks pasienio regionuose, sakoma VSAT pranešime. Pavyzdžiui, keliautojai juos stabdančius VSAT pareigūnus pamatys įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
Kai per praėjusias Velykas Lietuvoje irgi buvo įvesti judėjimo apribojimai, VSAT pareigūnai taip pat teikė pagalbą policijai tokiose priemonėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.18; 08:30

Kontroliuojamas asmenų judėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja teigia, kad trečiadienį sostinėje įvesti judėjimo ribojimai yra daugiau prevencinio pobūdžio ir jų tikslas, pasak jos, yra paruošti gyventojus penktadienį įsigaliosiančiai griežtai patekimo į miestą kontrolei.
 
Visgi Vilniaus apskrities policijos atstovė džiaugiasi, kad kol kas vairuotojai geranoriškai vykdo nurodymus, neretai yra jau pasirūpinę ir reikiamais dokumentais.
 
„Tai buvo prevencinė priemonė vykdoma, buvo vairuotojų klausiama, koks jų kelionės tikslas. Nuo penktadienio jau bus įsteigti stacionarūs patikros punktai. Kadangi tik nuo vidurnakčio įsigaliojo sugriežtintos karantino taisyklės, tai tikrai pareigūnai vairuotojų nepuola bausti“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
 
Vilniaus apskrities policijos atstovės žiniomis, trečiadienį Vilniuje įvesta judėjimo kontrolė buvo vykdoma sklandžiai, nesusipratimų išvengta, o kai kurie vairuotojai, pasak jos, jau net buvo suspėję pasirūpinti reikiamais dokumentais.
 
„Šiandien, kiek ir teko bendrauti su pareigūnais, tai netgi vairuotojų būta tokių, kurie jau netgi turėjo su savimi reikiamus dokumentus ir galėjo pateikti juos pareigūnams. Tikrai geranoriškai vairuotojai laikėsi taisyklių, sustodavo, kur reikėdavo, kai pareigūnai stabdė, tai kol kas viskas sklandžiai praėjo“, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė, akcentuodama, kad patikros vyksta ir toliau.
 
Visgi J. Samorokovskajos teigimu, nuo penktadienio bus įvesta gerokai griežtesnė judėjimo kontrolė, o savo kelionės tikslo negalintys pagrįsti asmenys į miestą nebus įleidžiami.
 
„Nuo penktadienio 13 val. bus stacionarūs kontrolės postai ir jeigu tikrai žmonės, vairuotojai neturės patvirtinančių dokumentų arba negalės paaiškinti, kokiu tikslu jie važiuoja, tai bus grąžinti. Sugriežtinimai galios nuo penktadienio, 13 val., iki sekmadienio, 21 val.“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė.
 
„Šiuose postuose pareigūnai budės visą parą, be abejo, neatmetama galimybė, kad asmenys gali būti sustabdyti ir mieste, kadangi ta sugriežtinta kontrolė vyksta ir pačiame mieste“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. gruodžio 15 dienos, 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d., 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
 
Artėjantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose, taigi visoje Lietuvoje savaitgalį patruliuos 920 ekipažų. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai dirbs dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.17; 00:30

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Džojos Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.

Nuo trečiadienio įsigaliojant griežtesnėms karantino dėl COVID-19 pandemijos stabdymo taisyklėms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė savo kreipimesi į Lietuvos žmones sako, kad pandemiją galime įveikti tik susitelkę, ir prašo visų sustoti ir likti namuose, padėti medikams gelbėti gyvybes.
 
„Šventų Kalėdų šiemet laukiame labiau nei bet kada. Pasiilgome bendrystės, šurmulio ir paprasčiausiai apkabinti artimą. Pasiilgome normalaus gyvenimo – tokio, koks buvo prieš metus. Tačiau prieš ankstesnes Kalėdas buvę įprasti dalykai dabartinėmis aplinkybėmis padėtų plisti virusui ir reikštų prarastas gyvybes“, – kreipimesi į šalies gyventojus sako premjerė.
 
„Ligoninės perpildytos, medikai pervargę. Kasdien, kas valandą prarandame po vieną ar du Lietuvos žmones, kurie sirgo virusu. Kasdien prarandame ir tuos, kurie dar galėjo gyventi, bet dėl sudėtingos situacijos ligoninėse laiku negavo reikalingo gydymo. Tai ne vien tik skaičiai – tai ŽMONĖS: tėvai, seneliai, broliai ir seserys, draugai. Todėl prašau visų – sustokime ir likime namuose. Padėkime medikams gelbėti gyvybes. O kartu ir patys jas gelbėkime, nesudarydami sąlygų virusui plisti. Pandemiją galime įveikti tik susitelkę, tik kartu – atidėdami tai, ką galime atidėti, bendraudami nuotoliniu būdu, dėvėdami kaukes, dezinfekuodami rankas, laikydamiesi atstumo“, – pabrėžia premjerė.
 
Pasak ministrės pirmininkės, „šiuo metu nėra lengvų sprendimų, jie paliečia visus. Tačiau tik visi kartu, susitelkę, šį sunkų laikotarpį įveiksime greičiau. Tuomet Vyriausybė galės anksčiau palengvinti suvaržymus ir tai padarys su malonumu“.
 
Premjerė dėkoja „visiems, kurie įvertina viruso grėsmę ir laikosi nurodymų“, taip pat medikams ir mokytojams, dėkoja „turėjusiems laikinai sustabdyti mylimą darbą ar verslą, kiekvienam“, dėkoja „visiems savanoriams ir socialiniams darbuotojams, kurie padės vienišiems žmonėms“. Dėkoja tėvams, senjorams, vaikams – „už supratimą, kantrybę ir pasiaukojimą“.
 
Pasak ministrės pirmininkės I. Šimonytės, „skiepai nuo viruso jau sukurti. Jau greitai jie bus prieinami tiems, kam labiausiai reikia, o vėliau ir visiems kitiems“.
 
Patvirtindama, kad „liko svarbiausias mūšis“, premjerė neabejoja, „kad TIK susitelkę jį laimėsime“, ir linki visiems stiprybės“. 
 
Vaizdo įrašas: https://we.tl/t-VVP0C1XxpD
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.16; 07:12

Pirmadienio rytą,. apie 8.00 val., iš tarnybos Karaliaus Mindaugo husarų batalione savavališkai pasišalino nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karys Mantas Juozas Petkevičiaus (g. 1990 m.). Karys nuo gruodžio 12 d. buvo izoliavimosi patalpoje, nes turėjo kontaktą su COVID-19 sergančiu kariu. Izoliacijos patalpoje gyveno keturi kariai. Paskutinį kartą tarnybos draugai karį matė gruodžio 14 d. 00.10 val.
 
Karys batalione tarnybą pradėjo gruodžio 7 d. Karys yra 182 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudų, trumpai kirptų plaukų. Vilkėjo kario uniformą. Karys apibūdinamas kaip nekonfliktiškas su savo tarnybos kolegomis. Išskirtinių charakterio bruožų atsižvelgiant į kitus kolegas neturėjo.
 
Apie pasišalinusį karį pranešta Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pareigūnai intensyviai ieško kario pasitelkdami Panevėžio priešgaisrinę tarnybą, bendrauja su artimaisiais ir draugais.
 
Kario tėvai buvo informuoti apie jo dingimą tą pačią dieną. Jų teigimu, karys į namus negrįžo. Kario artimieji toliau bendrauja su bataliono vadovybe ir policija, prisideda prie kario paieškos.
 
Asmenis, galinčius suteikti vertingos informacijos apie M. J. Petkevičius buvimo vietą, prašome pranešti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai Godai Kvedaraitei telefonu 8 678 03 210 arba el. p. goda.kvedaraite@policija.lt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.15; 14:00

Koronavirusui – ne

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 d. Taip pat Ministrų Kabinetas sugriežtino ir karantino priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymas vykdomas tik nuotoliniu būdu, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės.
 
Nuo 2020 gruodžio 15 dienos 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
 
Vyriausybės nutarime pažymima, kad draudžiamas daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio artimi kontaktai. Taip pat draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių. Draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus kai vykstama į darbą, prekybos vietą, laidotuves.
 
Uždaromos visos parduotuvės, kurios neteikia maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių.
Karantino metu draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Visų švietimo ir ugdymo įstaigų veikla organizuojama tik nuotoliniu būdu, lankymasis stacionariuose socialinių paslaugų įstaigose draudžiamas. Taip pat draudžiama ir veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
 
Taip pat ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu.
 
Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti ugdymą įstaigose vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Pasak I. Šimonytės, naivu tikėtis, kad karantinas bus nutrauktas po didžiųjų metų švenčių. Todėl, pasak jos, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, karantinas buvo pratęstas iki sausio 31 d.
 
„Siūlomas principas: kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose, taip pat yra svarbūs keitimai, kurie yra susiję su judėjimu į vietas, kur yra galimi kažkokie kontaktai ar didesni susibūrimai. Čia mes vienu atveju siūlome remtis ta patirtimi, kuri buvo pavasarį velykiniu laikotarpiu, kai buvo ribojimas judėjimas tarp savivaldybių“, – sakė I. Šimonytė.
 
Profesorius Mindaugas Stankūnas posėdyje teigė, kad užsikrėtimų srautas didžiausias šeimose, gydymo įstaigose bei mokyklose.
„Reikia suvaldyti plitimą šeimose. Reikia riboti mažų susirinkimų apimtis. Uždaryti ugdymo įstaigas Užtikrinti asmens apsisaugojimo priemones. Tai pagrindinės priemonės, kurios sumažintų pandemijos plitimą“, – teigė jis.
 
Pasak profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, svarbiausia riboti kontaktus ir asmenų judėjimą.
 
„Tai taikė kitos šalys, kurios turėjo dar sudėtingesnę situaciją. Tai davė rezultatą“, – Vyriausybės posėdyje teigė V. Kasiulevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 00:30

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nauji ribojimai, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, bus įvesti ilgesniam laikui nei dvi savaitės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys po šeštadienį vykusio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.
 
„Nekalbama apie tai, kad mes savaitei ar dviem savaitėms nusistatysime ribojimus. Kalbama apie tai, kad reikės ilgesnio laiko“, – žurnalistams Vyriausybės prieigose teigė A. Dulkys.
 
„Tokiems skaičiams, kokie šiuo metu yra Lietuvoje, ekspertai neturi net mokslinių tyrimų ar studijų, kurios galėtų mums patarti, kaip elgtis. Tai reiškia – situacija yra labai rimta“, – esamą epidemiologinę situaciją šalyje apibendrino sveikatos apsaugos ministras.
 
„Dabar reikia visiems kartu susivienyti, o negalvoti, kad aš elgsiuosi taip, kaip noriu, o kažkas už mane padarys ir pasieks tą tikslą“, – pažymėjo jis.
 
Visgi įrankių, kurių Vyriausybė artimiausiu metu ketina imtis stabilizuojant situaciją šalyje, A. Dulkys nekonkretizavo.
 
„Pagrindinis tikslas, kai yra valdomos krizės, negalima skleisti prieštaringų pranešimų visuomenei. Negalima sakyti nesuderintų pranešimų. Tad mes stengsimės komunikuoti kuo sklandžiau, kad visuomenė gautų tą žinią, kuri yra tikra ir už 3 valandų nekeičiama“, – sakė jis. 
 
Sudėtingą situaciją nulėmė stresas, užsitęsęs įgaliojimų perdavimas
 
A. Dulkys taip pat tvirtino, kad dieną anksčiau Vyriausybėje posėdžiavę ekspertai sutiko, kad būtina siekti tikslų, kuriuos jis penktadienį įvardino kaip esminius suvaldant situaciją.
 
Tarp tokių tikslų – siekis, kad kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiuoju turėję asmenys būtų kuo greičiau izoliuoti, kad teigiamų testų skaičius, nemažinant testavimo apimčių, nuo visų atliktų tyrimų neviršytų penkių procentų ir kad pačių atvejų skaičius būtų mažesnis nei 200 per dieną. Taip pat ministras deklaravo, kad bus siekiama, jog šimtas COVID-19 sergančių žmonių neužkrėstų daugiau kaip 100 kitų žmonių.
 
„Jeigu mes visų tikslų nepasiekiame, nesugebame pasiekti, tai reiškia, kad mes pripažįstame pralaimėjimą virusui, ir mes pripažįstame, kad sveikatos apsaugos sistema eina visiško sugriuvimo link. Tad tam tikslui pasiekti reikės sutarti įvairias priemones“, – teigė jis.
 
A. Dulkys tokių priemonių nekonkretizavo, tačiau pažymėjo, kad jos bus susijusios su mobilumo ir judėjimo apribojimais.
 
„Manau, kad rytoj mes galėsime pasakyti. Dabar vyksta įtemptas darbas, analizė, diskusija“, – sakė ministras, atkreipdamas dėmesį, kad daugelis veiksnių lėmė itin blogą epidemiologinę situaciją Lietuvoje.
 
„Įtampa, stresas, medikų bendruomenės nuovargis, rinkimų procesas, užsitęsęs įgaliojimų Vyriausybei perdavimas, šventinis periodas. Visa tai yra koks tik begali būti blogiausias kokteilis“, – apibendrino ministras.
 
Priesaiką penktadienį davusi I. Šimonytė šeštadienį susitinka su dešimčia savo Vyriausybės ministrų aptarti kitų metų biudžeto projekto bei COVID-19 valdymo klausimų.
 
Lietuva ketvirtą parą fiksuoja didesnį nei trys tūkstančiai užsikrėtimų koronavirusu skaičių per parą. Penktadienį, ištyrus 13 428 ėminius, nustatyta 3303 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Neatmeta griežtesnių karantino priemonių
 
Kaip penktadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė, nereikėtų atmesti galimybės, kad nuo pirmadienio Lietuvoje gali būti įvesti nauji karantino ribojimai. Sekmadienį kaip tik numatomas ir pirmasis Vyriausybės posėdis. Jis bus skirtas koronaviruso pandemijos valdymo klausimams.
 
Dar iki Seimui penktadienį patvirtinant Vyriausybės programą, I. Šimonytė ne kartą išsakė nuomonę, kad reikia griežtinti karantino sąlygas, jei norima suvaldyti pandemiją. COVID-19 pandemijos suvaldymo klausimus I. Šimonytė aptarė penktadienį su ekspertais. 
 
Penktadienį A. Dulkys konkrečių priemonių neįvardino, tačiau minėjo, jog šios bus susijusios su karantinu ir žmonių judėjimo apribojimu, su gyventojų vakcinacija, pagalba gydymo įstaigoms, globos namų ir kitų rizikos objektų priežiūra. Galiausiai – su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbo optimizavimu.
 
Vyriausybės sprendimu karantinas pratęstas iki gruodžio 31 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.13; 06:00

Greitoji medicinos pagalba. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3067 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 835 iš jų registruoti Vilniaus, 679 – Kauno, 335 – Klaipėdos, 281 – Panevėžio, 275 – Šiaulių, 186 – Alytaus, 169 – Utenos, 108 – Marijampolės, 106 – Telšių ir 75 – Tauragės apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
 
Šiuo metu atlikta 1921 atvejo epidemiologinė diagnostika (1146 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
 
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 165 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
 
Protrūkiuose fiksuoti atvejai
 
Šv. Marijos globos namuose Marijampolėje patvirtinti 8 nauji atvejai šių globos namų gyventojams.
 
17 atvejų – iš jų 7 darbuotojams ir 10 pacientų – buvo patvirtinti Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
 
Per praėjusią parą 14 atvejų buvo patvirtinti Palangos miesto globos namuose. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 11 šių globos namų gyventojų.
 
6 atvejai, patvirtinti per praėjusią parą, yra susiję su protrūkiu Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje 1 atvejis buvo patvirtintas darbuotojai ir 5 pacientams. Iš viso su šiuo protrūkiu yra siejama 13 darbuotojams ir 35 pacientams.
 
Vievio sveikatos priežiūros centre registruoti 23 atvejai – 5 darbuotojams ir 17 pacientų.
 
Naujas protrūkis fiksuotas Telšių apskrityje. 8 atvejai per praėjusią parą patvirtinti Sedos slaugos ligoninėje. Atvejai patvirtinti 6 pacientams ir 2 darbuotojams.
 
Regioninėje Telšių ligoninėje per praėjusią parą patvirtinta 11 atvejų. Atvejai patvirtinti 2 darbuotojams ir 9 pacientams.
 
16 atvejų patvirtinta Ignalinos rajono ligoninėje. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 13 pacientų.
 
NVSC pateiktais duomenimis, atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 149.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.11; 12:40

Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 31-os dienos vidurnakčio. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ministrų Kabinetas, pirmadienį susirinkęs į neeilinį posėdį, nusprendė pratęsti karantino režimą iki gruodžio 31-os dienos vidurnakčio. Vyriausybė taip pat apsisprendė ir dėl naujų ribojimų, kurie įsigalios nuo nuo gruodžio 9 dienos.
 
Vyriausybei nutarus, bus draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Taip pat bus draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei juose dalyvauja daugiau nei dvi šeimos ir (ar) namų ūkiai ir ne daugiau nei 10 asmenų.
 
Griežtesnės sąlygos numatomos ir prekybininkams: parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei teritorijose šalia jų siūloma užtikrinti nebe 10, o 15 kv. m prekybos plotą (kai visas prekybos plotas yra 10 tūkst. kv. m arba mažesnis) arba 30 kv. m prekybos plotą (kai visas prekybos plotas yra didesnis nei 10 tūkst. kv. m) vienam lankytojui.
 
Taip pat šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų transporto priemonių stovėjimo vietų.
 
Prekybos ir paslaugų teikimo vietose rekomenduojama padidinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip 5 asmenys, asmenims iš vieno šeimos ir (ar) namų ūkio lankytis po vieną, nustatyti ilgesnį darbo laiką.
 
Sprendimai dėl švietimo veiklos organizavimo
 
Vyriausybės nutarime rekomenduojama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankytų tik tie vaikai, kurių tėvai (įtėviai, globėjai) neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat rekomenduojama mokykloms, vykdančioms švietimą pagal pradinio ugdymo programą, skelbti mokinių atostogas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 18:00

Prezidentas susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Prezidentūros kanceliarijos nuotr.

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą. 
 
„Ekspertai pasiūlė labai konkrečias priemones, kurių turėtų būti imtasi situacijai keisti iš esmės“, – po susitikimo su ekspertais surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Pasak jo, sekmadienį posėdžiavę ekspertai nurodė, kas konkrečiai, siekiant suvaldyti pandemiją, turėtų būti griežtinama.
 
Kaip pažymėjo S. Krėpšta, sugriežtinimai yra nukeipti į asmenų susitikimų mažinimą.
 
„Kaip žinome, virusas plinta tuomet, kai asmenys susitinka, ypač kai susitinka uždarose erdvėse, blogai vėdinamose erdvėse“, – sakė jis.
 
„Todėl (siūlomi – ELTA) ribojimai yra nukreipti į prekybos vietas, į ugdymo vietas ir jų ribojimus, į darbovietes ir, labai svarbu, į šeimų bendravimą. Siūloma apriboti dviejų šeimų ar dviejų ūkių bendravimo galimybes“, – teigi patarėjas.
 
„Prezidento nuomone, šie siūlymai turi būti įgyventi nedelsiant tam, kad išsaugotume šimtus gyvybių ir sumažintume didžiulį spaudimą sveikatos sistemai, kuri šiuo metu patiria didžiules apkrovas“, – teigė jis.
 
Pasak patarėjo, beveik ketvirtadalis visų ligoninėse esančių ligonių šiuo metu serga COVID-19.
 
Kol kas įvesti nepaprastosios padėties nesvarsto: tačiau, apie tai diskutuota
 
S. Krėpšta pabrėžė, kad ekspertų taryba svarstė ir galimybę šalyje įvesti komendanto valandą.
 
„Nepaprastoji padėtis yra reikalinga tam, kad būtų galimybė įvesti vadinamąsias komendanto valandas, kurios apribotų absoliučiai bet kokį judėjimą tam tikromis paros valandomis. Šis siūlymas taip pat buvo diskutuotas. Jis konkrečiai nėra siūlomas šiuo metu. Bet, jei situacija blogėtų, be abejo, gali tekti imtis ir tokių panašių griežtų priemonių“, – teigė S. Krėpšta.
 
Ekspertų taryba taip pat diskutavo ir apie griežtesnius apribojimus ugdymo įstaigoms.
 
„Dėl ugdymo siūloma maksimaliai jį apriboti“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad nuotolinis ugdymas, ekspertų siūlymu, būtų privalomas tik toms įstaigoms, kurios galėtų tokį realizuoti.
 
„Darželių veiklos algoritmas veiktų tik tuo atveju, aptarnautų tuos žmones, kurie neturi jokios kitos išeities“, – sakė patarėjas.
Kartu, tęsė jis, siūloma apriboti ir prekybos vietų darbą savaitgalių metu.
 
„Dėl prekybos tinklų… Siūloma apriboti ypač ne maisto prekybą savaitgaliais, kuomet matome didžiausius žmonių srautus. Pradedant penktadienio pavakare“, – teigė jis.
 
Sveikatos ekspertų taryba pakartoja savo anksčiau deklaruotą vertinimą, kad dabar taikomos karantino priemonės sulėtina COVID-19 plitimą Lietuvoje, tačiau tokios priemonės, akcentuoja prezidento suburti ekspertai, nėra pakankamos, kad esmingai pakeistų epidemijos eigą.
 
S. Skvernelis ir A. Veryga susitikime nedalyvavo
 
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys. Tuo metu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir darbą Vyriausybėje baigiantis Saulius Skvernelis sekmadienį aptarti pandemijos valdymo ir karantino griežtinimo rekomendacijų neprisijungė.
 
Vietoje jų pasitarime dalyvavo S. Skvernelio patarėjas Jonas Kairys ir sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
 
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
 
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
 
Pateikė rekomendacijas: siūlo apriboti gyventojų judėjimą
 
Kaip spaudos konferencijoje sakė Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, ekspertai rekomenduoja riboti fizinius susitikimus tarp atskirų namų ūkių. Taip pat rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių. Toks ribojimas negaliotų rekreaciniams pasivaikščiojimams atvirose vietose, kur nėra kitų asmenų ir kuriame dalyvauja tik vieno namų ūkio nariai.
 
Ekspertų taryba taip pat rekomenduoja naudoti koronastop programėlę visiems gyventojams.
 
M. Stankūno teigimu, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes būnant toje pačioje patalpoje su COVID-19 sergančiu šeimos nariu.
Taip pat, anot eksperto, prie situacijos suvaldymo prisidėtų ir dažniau vėdinamos patalpos įmonėse ir gyvenamosiose vietose.
 
Kita tarybos narė profesorė Edita Sužiedėlienė teigė, kad ekspertai taip pat siūlo griežtesnes priemones prekybos vietoms.
 
Ekspertų taryba siūlo svarstyti ne maisto prekių parduotuves, išskyrus vaistines, veterinarijos, optikos ir ortopedijos parduotuves, uždaryti savaitgaliais ir penktadieniais nuo vakaro penktos valandos.
 
Taip pat didinti prekybos plotą vienam pirkėjui uždarose prekybos vietose.
 
Siūloma, kad darbo dienomis parduotuvėse rizikos grupėje esantiems senjorams būtų siūloma apsipirkti skirtingu laiku.
 
Kiekviena įstaiga turėtų turėti darbo per karantiną planą
 
Ekspertų teigimu, kiekviena įstaiga turi patvirtintą darbo per karantiną planą, kuriame būtų aiškiai nurodytas darbuotojų, kurie dirba nenuotoliniu būdu, sąrašas.
 
Siūloma mažinti viruso plitimą taikant papildomus ribojimus ugdymo įstaigoms
 
Ekspertų taryba siūlo ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
 
Pandemijos plitimas Lietuvoje nemažėja
 
Kaip informavo Statistikos departamentas, šeštadienį Lietuvoje nustatyta 2219 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, o nuo koronaviruso infekcijos mirė 15 žmonių. Tuo metu vieną dieną anksčiau – penktadienį – Lietuvoje nustatyti 2848 koronavirusinės infekcijos atvejai.
 
Prezidentas užsiminė apie komendanto valandos įvedimo galimybę
 
Penktadienį interviu portalui „Delfi“ G. Nausėda neatmetė nepaprastosios padėties ir komendanto valandos įvedimo galimybės.
„Reikia svarstyti ir apie šituos dalykus, nes situacija tikrai yra prasta. Ypatingai nerimą kelia faktas, kad, nepaisant karantino sugriežtinimo ir griežtų priemonių, kurias panaudojome praeityje, rezultatas nėra geresnis ir statistika negerėja“, – portalui sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 00:30