Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Atkreipė mano dėmesį Delfyje paskelbtas straipsnis “Kada pagaliau baigsis karantinas ir grįšime į įprastą gyvenimą: maždaug 60 proc. visuomenės narių turi įgyti imunitetą”

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kada-pagaliau-baigsis-karantinas-ir-grisime-i-iprasta-gyvenima-mazdaug-60-proc-visuomenes-nariu-turi-igyti-imuniteta.d?id=84320243

Pasak prof. habil. dr. profesoriaus Vytauto Ūsonio, „O į įprastą gyvenimą grįšime tada, kai epidemiologiniais terminais kalbant, šiai virusinei infekcijai sąlygų plisti nebebus. Taip atsitiks tada, kai visuomenės imunitetas pasieks maždaug 60-70 proc. lygį. Tai yra maždaug 60 proc. visuomenės narių turės imunitetą šiai infekcijai. Tuomet infekcija nebeplis ir mes galėsime labai sušvelninti daugelį priemonių, kurios yra taikomos dabar“, – aiškino profesorius.

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Turiu nuliūdinti skaitytoją. Kiekvienas moksleivis, žinantis triskaitę taisyklę, gali įsitikinti, kad, tokiais tempais užsikrečiant Lietuvoje, kaip dabar (nuo pirmo užsikrėtimo fiksavimo vasario 28 d. praėjo maždaug 80 dienų, užsikrėtė maždaug 1600 gyventojų), per metus užsikrės 0,26 procento 2,8 mln. gyventojų. Tad kol užsikrės 60 proc. gyventojų, praeis 230 metų. Realiai skaičius bus šiek tiek kitoks, nes skaičiuojant reikėtų iš 2,8 mln. gyventojų kiekvienais metais minusuoti jau persirgusius, t.y. įgyjusius imunitetą, ir pliusuoti gimusius, dar neturinčius imuniteto.

Galiu nuliūdinti ir švedų skaitytojus, suprantančius lietuviškai. Jiems nereikės laukti 230 metų, kol Švedijos tauta įgys imunitetą. Bet net dešimtmečiai laukimo neturėtų jų nuteikti entuziastingai. Šiuo metu Švedijoje – 10,3 mln. gyventojų, užsikrėtusiųjų – 33 tūkstančiai. O mirusių dėl viruso – daugiau negu kitur panašiose valstybėse.

Tad visos viltys – tik į mokslininkus, į vakcinų atradimą.

2020.05.24; 07:00

Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt

Nors situacija dėl COVID-19 viruso normalizuojasi ir kiekvieną dieną fiksuojama labai nedaug naujų užsikrėtimų atvejų, dezinformacijos ir melagingos informacijos srautas, susijęs su koronavirusu, internetinėje erdvėje neslūgsta, pabrėžia Lietuvos kariuomenės analitikai.
 
Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai per praėjusią savaitę (gegužės 8–14) fiksavo 75 informacinius incidentus, kuriais buvo siekiama piliečių akyse menkinti Lietuvos valstybę, narystę Europos Sąjungoje ir NATO, dvišalius santykius bei partnerystę su strateginėmis sąjungininkėmis, šalies žmonės buvo kurstomi dalyvauti nesankcionuotose protesto akcijose, nedėvėti kaukių ir nesilaikyti karantino metu nustatytų apsisaugojimo nuo koronaviruso taisyklių.
 
Iš viso nuo vasario 1 d. nustatytas 1151 skirtingų tipų informacinių incidentas, skleidžiamas elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, kurie susiję su COVID-19. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. dezinformacijos ir klaidinančios informacijos atvejų skaičius šiemet išaugo beveik 3 kartus.
Interneto džiunglėse. Slaptai.lt
 
Kariuomenės analitikai atkreipia dėmesį į dezinformacijos platinimo tendencijas. Nustatyta, kad dažnai dezinformacija platinama Rusijos informaciniuose portaluose, vėliau ji išverčiama į lietuvių kalbą ir publikuojama mūsų internetinėje erdvėje. Kitas būdas – melagingos ir klaidinamos informacijos platintojai pasinaudoja populiariausiais, daugiausiai skaitytojų turinčiais, naujienų portalais komentaruose po juose publikuotuose straipsniuose skelbdami nuorodas su dezinformacija.
 
Taip pat pasinaudojama aukštų užsienio pareigūnų pasisakymais, imituojami ir falsifikuojami elektroniniai ir tarptautinių organizacijų vadovų laiškai, per socialines medijas skleidžiami gandai, konspiracijos teorijos, kurstomos nesankcionuotos protesto akcijos.
 
Pasak SKD analitikų, dezinformacijos naratyvai išlieka tie patys – toliau skleidžiamos sąmokslo teorijos, kad COVID-19 virusas neegzistuoja, juo prisidengiama 5G ryšiui įdiegti ar paskatinti masinę Žemės gyventojų vakcinaciją ar „čipavimą“, siekiama įbauginti gyventojus ir taip lengviau juos valdyti, teigiama, kad kaukių dėvėjimas sukelia kvėpavimo sutrikimus, taip pat kita, realių faktų neatitinkanti, informacija.
Internete. Slaptai.lt nuotr.
 
Lietuvos žmonės nuteikinėjami prieš šalies institucijų pastangas normalizuoti situaciją, narystę ES ir NATO, teigiama, kad šios organizacijos stokoja vienybės ir solidarumo, yra praradusios savo paskirtį ir jų egzistavimas yra beprasmis.
 
Kariuomenės atstovai įspėja visuomenę, kad būtina ir toliau išlikti budriems, laikytis tam tikros informacinės higienos, atidžiai vertinti informaciją internetinėje erdvėje, jos ieškoti ir faktus tikrinti keliuose šaltiniuose, vadovautis patikimose svetainėse publikuotais straipsniais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 05:00

Teisinga – klaidinga

Karantino nulemti gyvenimo būdo ir įpročių pokyčiai, daliai realaus gyvenimo persikėlus į technologijų pasaulį, vis tik sukūrė teigiamų patirčių. Karantinas pakeitė vartotojų lūkesčius prekių ženklams, taip pat nulėmė didžiosios dalies piliečių planus vasarą leisti Lietuvoje.
 
Tokius pirmuosius visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus išskiria žiniasklaidos planavimo agentūra „OPEN Agency“, vos prieš savaitę kartu su kūrybos agentūra „NEW“ inicijavę kampaniją „Remkis faktais“. Surinkti visuomenei rūpimus klausimus, paruošti klausimyną ir atlikti apklausą užtruko vos septynias dienas.
 
Net priverstiniai pokyčiai gali būti greiti ir teigiamai vertinami
 
„Šiuo metu visuomenė patiria savotišką šoko būseną, todėl tai, ką žinojome apie vartotojus, bent kurį laiką nebegalioja. Nuolatinis visuomenės nuomonės matavimas tampa svarbiausiu raktu į komunikacijos efektyvumą. Norime ne tik atkreipti dėmesį į patikimų duomenų bei faktų svarbą, bet ir realiu pavyzdžiu parodyti, kad visas hipotezes, abejones ar planuojamą reklamos kampaniją galima pasitikrinti nesudėtingai ir itin greitai. Greitis, faktai ir profesionali duomenų analizė yra bene svarbiausi kriterijai efektyviems sprendimams priimti“ ,– sako „OPEN Agency“ partneris, verslo vystymo vadovas Darius Budzinauskas.
 
Pasak jo, faktai neduoda atsakymų, bet juose slypi galimybės. Vienas iš drauge su rinkos duomenų bendrove „Norstat“ gegužės 11-13 d. atlikto reprezentatyvaus interneto vartotojų tyrimo rezultatų atskleidė, kad net 35 procentai apklaustųjų patenkinti nuotoliniu vaikų mokymu.