Baidyklė. Slaptai.lt nuotr.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė valdančiuosius ragina imtis veiksmų mažinant įtampas visuomenėje, nes, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, visuomenės streso lygis COVID-19 pandemijos metu yra išaugęs dvigubai.
 
„Baimės, nesaugumo, prarasto socialinio stabilumo jausmas, šokas dėl artimųjų mirties ir pajamų netekimo – visa tai gali virsti tiksinčia bomba, jeigu valdantieji ir toliau demonstruos įprastą aroganciją ir socialinį nejautrumą, kurio klasikinis pavyzdys yra premjerės pozicija, esą Vyriausybė nieko negali padaryti kylant kainoms. Socialiai nejautrūs sprendimai ir tragiška valdžios komunikacija didina naštą žmonių psichikos sveikatai, streso ir nerimo lygį visuomenėje“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė O. Leiputė.
 
Seimo narė ragina kuo greičiau įgyvendinti dar šių metų liepą pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimui, gyventojų informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui.
 
SAM apklausos duomenimis, emocinės būklės pablogėjimą antrosios COVID-19 bangos metu pripažįsta 49 proc. gyventojų. Apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. 2020-aisiais fiksuotas savižudybių skaičiaus augimas.
 
O. Leiputės nuomone, valdžia turėtų nedelsdama pasiųsti signalą visuomenei, kad „skęstančiųjų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų reikalas“.
„Eilės prie „galimybių pasų“ ir kiti incidentai parodė, kad valdžia ignoruoja faktiškai egzistuojančias nelygias galimybes, skaitmeninę atskirtį, socialinę nelygybę. Menkinti ar išstumti žmones dėl jų socialinės padėties ar skaitmeninės atskirties yra labai ciniška ir pavojinga taktika“, – konstatuoja parlamentarė.
 
Valstybės kontrolė neseniai konstatavo, kad dabartinėje situacijoje šalies atsigavimui koją kiša ir atsilikimas sveikatos raštingumo srityje.
O. Leiputė primena, kad, pavyzdžiui, 69 proc. gyventojų nežino, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
 
Valstybės kontrolės užsakymu 2021 m. balandžio mėn. atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 90,5 proc. gyventojų psichologinės pagalbos COVID-19 pandemijos laikotarpiu iš viso neieškojo.
 
O. Leiputė pažymi grėsmingus vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos rodiklius: „Tai, kas išgyvenama šiandien, rytoj virs naujomis socialinėmis įtampomis. 2020-aisiais daugiau nei pusė (54 proc.) tėvų nurodė, kad dėl streso jų vaikas turi elgesio ar emocinių sunkumų. Pandemijos metu dvigubai (nuo 9 iki 18 proc.) išaugo skambučių į „Vaikų liniją“ savižudybių tema. COVID-19 pandemijos metu psichikos sveikatos paslaugų laukimo eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrą padidėjo 23 proc.“, – sako parlamentarė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.06; 00:30

Ignas Vėgėlė. Lietuvos advokatūros pirmininkas. Infolex.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, paprašyta įvertinti viešojoje erdvėje ažiotažą sukėlusią Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės savaitgalį pasakytą kalbą, sako, kad tenka tik apgailestauti, jog yra naudojamasi įtempta situacija šalyje.
 
„Manyčiau, kad šiuo metu mums ypatingai reikalingas susitelkimas. Tik ir siekia Baltarusijos Lukašenkos režimas, kad būtų įvairios provokacijos, kad būtų keliamos įtampos mūsų viduje. Tenka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, užimantys tam tikras svarbias pozicijas naudojasi šia situacija ir kelia dar didesnes įtampas“, – prieš Vyriausybės posėdį pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
 
ELTA primena, kad savaitgalį Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises.
 
Vidaus reikalų ministrė taip pat pažymėjo, kad I. Vėgėlės kalboje nuskambėję pareikšimai apie namelius nelegaliems migrantams yra neteisinga interpretacija.
 
„Kas susiję su nameliais yra interpretuojama ir neteisingai pateikiama informacija. Buvo pasirašyta preliminari sutartis ir ten buvo numatyta, kad esant poreikiui būtų įsigyjamas ne tik namelių, bet ir visos palaikymo infrastruktūros paketas, jei reikėtų apgyvendinti apie 40 tūkst. asmenų. Šiuo metu mes matome, kad tokio poreikio nėra ir tiesiog esame pasiruošę įvairiems scenarijams, jeigu mums reikėtų didesnio ar mažesnio kiekio namelių. Žmones reikėtų kažkur apgyvendinti. Reikėtų grįžti atgal, kodėl mes neturėjome preliminarių sutarčių, kurios turėjo būti paruoštos 2016-2017 metais“, – teigė ministrė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Savo kalboje Birštone I. Vėgėlė teigė, kad valstybė negaili pinigų nelegalų apgyvendinimui, tačiau neplečia ligoninių tinklo pandemijos metu.
 
„Ar kas palygino šiuos papildomus COVID-19 kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skirtais daugiau nei 700 milijonų eurų. Abiem atvejais turim ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka, kiek papildomų lovų už šią įspūdinga sumą galima sukurti COVID-19 ligoniams. Ir lovos sąvoką aš pasirinkau sąlygiškai, turiu minty ir medicinos personalą, ir nekilnojamąjį turtą, ir technines priemones“, – sakė I. Vėgėlė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.23; 10:52

Naujoji Zelandija dėl trijų dešimčių naujų koronaviruso atvejų pratęsia karantiną.
 
Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern pirmadienį sostinėje Velingtone pranešė, kad griežti reikalavimai visoje šalyje galios mažiausiai iki šeštadienio. Prieš tai pranešta apie 35 naujus koronaviruso atvejus. Dauguma dabartinio protrūkio užsikrėtimų registruota Oklande – didžiausiame šalies mieste. Tačiau atvejų yra ir sostinėje.
 
Praėjusios savaitės antradienį J. Ardern dėl vieno vienintelio patvirtinto naujo atvejo Oklande paskelbė griežtą karantiną – pirmąjį nuo 2020 metų kovo.
 
Šalyje uždaryta dauguma parduotuvių, taip pat mokyklos. Žinybų duomenimis, registruota iš viso 107 naujos infekcijos – be kita ko, dėl delta atmainos plitimo. J. Ardern sakė: „Mums reikia daugiau informacijos. Nenorime rizikuoti dėl delta. Jei pasaulis mus ko išmokė, tai yra būti atsargius su šia atmaina“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.23; 11:02

Australijoje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA nuotr.

Dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose per šeštadienį vykusius susirėmimus tarp prieš karantiną nusiteikusių protestuotojų ir policijos pareigūnų sulaikyta šimtai žmonių, šalyje tądien užfiksavus rekordinį COVID-19 infekcijų paros prieaugį.
Australai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
 
Visoje šalyje per pastarąją parą registruoti 894 nauji vietinio COVID-19 perdavimo atvejai, praėjus dienai po to, kai dėl delta atmainos Sidnėjaus valdžios institucijos mažiausiai iki rugsėjo pabaigos pratęsė mieste galiojantį karantiną.
 
Dėl besiplečiančio infekcijos protrūkio Melburną apimanti Viktorijos valstija šeštadienį taip pat visos valstijos mastu išplėtė rekomendaciją likti namuose. Tačiau tūkstančiai žmonių Melburne nepaisė paskelbtų visuomenės sveikatos gairių ir išėjo į gatves pareikšti nepasitenkinimo galiojančiais suvaržymais. Kilus susirėmimams, policijos pareigūnams teko panaudoti ašarines dujas.
 
Per „smurtinį ir neteisėtą“ protestą sužaloti septyni policininkai ir sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, sakoma Viktorijos policijos pajėgų pranešime. „Nors proteste būta ir taikių demonstrantų, daugelis dalyvių atėjo galvoje turėdami smurtą“, – priduriama pranešime.
 
Sidnėjuje taip pat pasitelktos gausios policijos pajėgos, blokuoti keliai ir sulaikinėti žmonės, kai protestuoti susirinko apie 250 žmonių, nurodė Naujojo Pietų Velso policija. Apie dideles susirinkusių žmonių minias taip pat pranešta Brisbane.
Australijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.
 
Sidnėjaus gyventojai birželio pabaigoje pradėjo gyventi karantino sąlygomis, tačiau dabar apribojimai išplėsti į dvi valstijas, šalies sostinę ir paveikia daugiau kaip 15 mln. žmonių.
 
Mažiau kaip trečdalis Australijos populiacijos yra visiškai paskiepyta nuo koronaviruso. Šalies vakcinacijos kampanijos startas buvo lėtas, tačiau tempai pastarosiomis savaitėmis pagreitėjo ir šalies lyderiai užsibrėžė tikslą prieš apribojimų panaikinimą paskiepyti daugiau kaip 70 proc. gyventojų.
 
Visoje 25 mln. gyventojų turinčioje Australijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 42 tūkst. COVID-19 atvejų ir 974 su virusu susijusios mirtys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.22; 06:16

Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienio vakarą Latvijos sostinėje tūkstančiai žmonių surengė protestą prieš griežtesnes COVID-19 taisykles.
 
Į miesto centre vykusį protesto mitingą susirinko apie 3 500 žmonių, pranešė policija.
 
Demonstrantų nepasitenkinimas buvo nukreiptas prieš privalomą skiepijimą, koronaviruso apribojimus švietimo įstaigose ir vakcinacijos įrodymų reikalavimus, taikomus kai kurioms viešojo gyvenimo sritims.
 
Protestai priešais vyriausybės pastatą, kurį atitvėrė policija, ir Rygos pilį – oficialią valstybės prezidento rezidenciją – iš esmės buvo taikūs.
 
Kai kurie dalyviai su savimi turėjo vėliavas ir plakatus, tačiau daugelis buvo be apsauginių kaukių. Taip pat nebuvo laikomasi atstumų.
 
Latvijos vyriausybė neseniai priėmė keletą naujų apribojimų, atsižvelgdama į didėjantį delta atmainos koronaviruso plitimą ir lėtėjantį skiepijimą.
 
Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis šią savaitę taip pat užsiminė apie tolesnį koronaviruso taisyklių neskiepytiems žmonėms sugriežtinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.20; 00:01

Šokis Katedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Nuo liepos 1 d. nustoja galioti aštuonis mėnesius trukęs antrasis visuotinis karantino režimas. Pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtu sprendimu visoje šalyje lieka paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl koronaviruso plitimo grėsmės.
 
Kaip pirmadienį teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nepaisant nutraukto karantino, didžioji dalis egzistuojančių reikalavimų lieka galioti. Kaukių dėvėjimas taip pat lieka – jos bus privalomos teikiant kontaktines paslaugas. Taip pat toliau veiks galimybių pasas.
 
Sveikatos apsaugos ministras neatmetė, kad jei sergamumo skaičiai keisis, Vyriausybė gali grąžinti karantino režimą. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė apie lokalių karantinų galimybę.
 
Jų teigimu, dėl Lietuvą pasiekusios COVID-19 delta atmainos šiuo metu itin svarbu užtikrinti visuomenės aktyvų skiepijimąsi. Kaip teigė Prezidentūra, griežto karantino rudenį išvengti leis tik aktyvus skiepijimas.
 
Likę veiklų apribojimai šalyje
 
Vyriausybės sprendimu, nuo ketvirtadienio paslaugos gali būti teikiamos viešose prekybos vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose, tačiau būtina užtikrinti visus saugumo reikalavimus.
 
Kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.
 
Privalomas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą.
Šokis – Vinco Kudirkos aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi tik iš sėdimų vietų (išskyrus atvejus, kai organizuojamos gyvūnų parodos), gali būti užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų sėdimų vietų.
 
Uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose, kuriuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi ne tik iš sėdimų vietų, žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius neribojamas, tačiau juose gali dalyvauti tik asmenys, kurie yra pasiskiepiję, arba jei asmuo persirgo COVID-19.
 
Tai pat išlieka apsauginių veido kaukių dėvėjimo reikalavimai ir rekomendacijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytomis sąlygomis.
 
Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, neformalusis suaugusiųjų ir vaikų švietimas bei švietimo pagalba vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų, išskyrus atvejį, kai vaikų stovykloje dalyvauja tik vaikai ir darbuotojai.
 
Siekiant išlaikyti gerėjančią epidemiologinę situaciją, būtina toliau aktyviai skiepytis ir skatinti visuomenę elgtis atsakingai, kad kuo greičiau būtų įgytas kolektyvinis imunitetas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.01; 05:00

Briuselio policija sulaikė 132 nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.

Briuselio policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išvaikytų viename miesto parke į protesto vakarėlį susirinkusią minią bei sulaikė 132 šio vakarėlio dalyvius, skelbiama oficialioje policijos ataskaitoje.
 
Pasak policijos, 15 protestuotojų buvo sužeisti, kuomet šeštadienį policijos pareigūnai išvaikė vakarėlio dalyvius panašiai. Po susirėmimų trys policijos pareigūnai dėl sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę, o dar keletas patyrė lengvus sužalojimus.
 
Vakarėlyje dalyvavo apie 1 000–2 000 daugiausia jaunų žmonių, susirinkusių protestuoti prieš apribojimus, skirtus kovoti su COVID-19 plitimu šalyje.
 
Premjeras Alexanderis de Croo paragino protestuotojus išsiskirstyti, o į parką buvo pasiųstą 600 riaušių policijos pareigūnų, kelios vandens patrankos ir raitoji policija. Protestuotojams nesitraukiant ir skanduojant „Laisvė!“, policijos pareigūnai išvaikė susirinkusiuosius.
 
Prieš mėnesį, balandžio 1 d., tame pačiame parke taip pat buvo susirinkę 2 tūkst. žmonių.
Briuselio policija gaudė nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
 
Belgijoje šiuo metu galioja antrasis nacionalinis karantinas, o barai ir restoranai uždaryti nuo pat spalio pabaigos.
 
Vis dėlto, vakcinacijos tempai spartėja ir nuo gegužės 8 d. planuojama leisti kavinės ir restoranams priimti lankytojus lauko terasose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.03; 07:00

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nuo pirmadienio leidus veiklą atnaujinti likusiems turgaviečių prekybininkams, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sakė, kad šio pirmadienio žmonės laukė ir yra pasirengę atnaujinti veiklą.
 
„Šio pirmadienio laukia visi prekybininkai, visos turgavietės, kurios iki šio laiko negalėjo atsidaryti. Tikrai gera nuotaika, žmonės turi pradėti dirbti, nes gyvena visiškai iš pašalpos. Pirmadienį bus matyti, kiek jų išeis į prekybą“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.
Pasak jos, prekybininkai pasiruošę įgyvendinti numatytus saugumo reikalavimus.
 
„Tos sąlygos yra pakankamai griežtos, ir tie žmonės, kurie turės galimybę pasiruošti, tikrai pasiruoš. Mūsų turima informacija, visi laukia, kol bus atverta prekyba, ir turgaviečių vadovai taip pat informavo, kad yra pasirengę“, – sakė asociacijos pirmininkė.
 
Kalbėdama apie gautą finansinę paramą turgaviečių prekybininkams, Z. Sorokienė sakė, kad ji buvo minimali.
 
„Parama pakankamai minimali, žmonėms, kurie gavo subsidijas nuo gyventojų pajamų mokesčio, jos yra itin mažos. 300 eurų turgaviečių mokesčio vienkartinė subsidija irgi padengia tik menką dalį nuomos mokesčio, o 260 eurų (mėnesinė išmoka savarankiškai dirbantiems – ELTA) yra minimali parama verslui išsilaikyti, kada veikla yra uždaryta“, – sakė Z. Sorokienė.
 
Pasak jos, šie metai bus „be galo sunkūs.“
 
„Be abejo, bus didelių nuostolių. Didelė dalis prekių yra sezoninės, kurių negalės parduoti jau dabar, nes žmonės norės vasariškų prekių. Pirkėjai išrankūs, ieško kuo madingesnių prekių ir, jei praėjo pusmetis nuo uždarymo, keičiasi mados, keičiasi paklausa, tai jie tikrai turės nuostolio“, – nurodė Z. Sorokienė.
 
„Šitie metai bus be galo sunkūs. Kad jie pajėgtų išeiti iš skolų, o apie uždarbius (kalbėti galima – ELTA) minimaliai“, – pridūrė asociacijos pirmininkė.
 
Nuo pirmadienio leidžiama veikti likusioms turgavietėms ir kitoms viešoms prekybos vietoms.
 
Atitinkamai turės būti užtikrinamas 15 kv. metrų arba 320 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui.
 
Tuo metu prekybos vietose, kuriose veiklą vykdo daugiau nei vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.03; 00:30

Sostinės lauko kavinės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Praėjusią parą, balandžio 30-ąją, Lietuvoje patvirtinti 1335 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 10 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 248 655 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 239 744).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3937 žmonės.
 
Per praėjusią parą mirė 10 žmonių: po vieną 40-49, 50-59 ir 60-69 amžiaus metų grupėse, trys 70-79 metų ir keturi 80-89 amžiaus grupėms priklausę asmenys.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1149. Šis rodiklis yra vienas iš tų, pagal kuriuos sprendžiama dėl karantino ribojimų.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 562,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,4 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 30,2 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 224 649 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 179 339.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 15 146 (deklaruotas: 60456).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 10 473 žmonės, o antra – 24 472. Abiem skiepo dozėmis šalyje jau paskiepyta 295 321 žmogus. Iš viso jau panaudota 980 398 vakcinos.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 1104 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 2473 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 62 610 žmonių.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 115 žmonės. 91 naujas pacientas pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, dar 13 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1591 lovos užimtos 1048.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 11 433 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 624 533. Taip pat per parą atlikta 5620 antigeno ir 376 antikūnų tyrimai.
 
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
 
AFP duomenimis, nuo 2019 metų gruodžio, kai Kinijoje buvo aptiktas naujasis koronavirusas, iki šios dienos pasaulyje patvirtinta 150,3 mln. COVID-19 atvejų. Daugiau kaip trečdalis visų atvejų – per 50,2 mln. – užregistruota Europoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.02; 03:00

Nyderlandų karaliaus Willemo Alexanderio šeima. EPA – ELTA nuotr.

Dėl ginčytino jo elgesio per pandemiją smarkiai smuko Nyderlandų karaliaus Willemo Alexanderio populiarumas. Praėjusių metų balandį jį teigiamai vertino 76 proc. apklaustųjų, o dabar tik 57 proc., rodo visuomeninio transliuotojo NOS užsakymu atlikta apklausa.
 
Karalius antradienį mini savo 54 metų sukaktį, o Nyderlandai švenčia Karaliaus dieną.
 
37 puslapių ataskaitoje, kurią nuomonės tyrimo institutas „Ipsos“ parengė NOS užsakymu, primenama, kad iškilmės Karaliaus dienos proga pernai dėl pandemijos paskutinę minutę buvo atšauktos. Tada Willemas Alexanderis pasakė kalbą apie koronakrizę ir su tuo susijusį „nesaugumą bei izoliaciją“. Šią kalbą gyventojai sutiko pozityviai.
 
„Tačiau vėliau daug visko įvyko, – pabrėžiama pranešime. – Pernai pats karalius keliskart įsivėlė į kontroversijas“.
 
Karalius su šeima, pavyzdžiui, spalį išskrido atostogauti į Graikiją, kai tuo metu šalyje galiojo dalinis karantinas. Dėl gyventojų nepasitenkinimo Willemas Alexanderis ir jo žmona Maxima praėjus dienai po išvykimo sugrįžo atgal į Nyderlandus. Šeima per televiziją atsiprašė žmonių, tačiau karaliaus populiarumas, „Ipsos“ duomenimis, smuko iki 47 proc.
 
Du mėnesiai iki kelionės į Graikiją ginčą įplieskė nuotrauka, kurią paskelbė internetinė žiniasklaida. Joje karalius ir jo žmona nufotografuoti su vieno restorano savininku Graikijos Milo saloje per atostogas. Karališkoji pora nei laikėsi atstumų, nei dėvėjimo kaukes, kaip tai buvo privalu Nyderlanduose.
 
Karalius ir šiaip kaltinamas prarandantis kontaktą su savo tauta. Nyderlandų vyriausybė nurodė peržiūrėti metinį biudžetą karališkiesiems rūmams. Parama monarchijai, lyginant su ankstesniais metais, smarkiai sumažėjo, teigiama toliau ataskaitoje. Tačiau dauguma olandų ir toliau pasisako už konstitucinę monarchiją. Kad monarchija išliktų, nori 58 proc. respondentų. 23 proc. yra už jos panaikinimą.
 
Nyderlanduose naujų COVID-19 infekcijų skaičius vėl auga. Čia iki šiol registruota 1,4 mln. užsikrėtimų ir daugiau kaip 17 000 mirčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.28; 06:30

Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai.
 
Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.
 
Tiesa, prekybos centrų ir kitų prekybos vietų, kurios veiklą atnaujina balandžio 19 dieną, veikla bus draudžiama šeštadieniais ir sekmadieniais.
 
Nuo pirmadienio taip pat gali atsidaryti teatrai ir kino teatrai, užtikrinant, kad žiūrovai užima tik sėdimąsias vietas, užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų, bet bendras žiūrovų skaičius neviršija 150 asmenų, bilietų platinimą elektroniniu būdu arba žiūrovų registravimą.
 
Prekybos centre. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Prekiauti maistu ir gėrimais bei teikti kitas paslaugas šių paslaugų teikimo vietose draudžiama.
 
Taip pat leidžiami renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 150 žiūrovų, laikantis nustatytų reikalavimų. Renginius uždarose erdvėse leidžiama organizuoti, kai užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų.
 
Karantinas pratęstas iki gegužės 31 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 05:00

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) priėmė sprendimą nuo sekmadienio visoje šalyje atverti bažnyčias, reaguodama į Vyriausybės priimtus sprendimus dėl tam tikrų karantino atlaisvinimų. Ministrė pirmininkė viliasi, kad, atnaujinus tiesiogines pamaldas, bažnyčiose bus laikomasi saugumo reikalavimų.
 
„Esu dėkinga Bažnyčiai už tai, ką ji padarė iki šiol tam, kad tikrai prisidėtų prie viruso plitimo suvaldymo. Labai tikiuosi, kad bus laikomasi saugumo reikalavimų. Matyt, kad Bažnyčia įvertino ir tai, kad ir Vyriausybė priėmė tam tikrų sprendimų dėl galbūt didesnių žmonių susibūrimo vietų atvėrimo“, – žurnalistams penktadienį teigė I. Šimonytė.
 
„Tai dabar tiesiog turėsime visi stengtis, kad tie sprendimai nei mūsų, nei Bažnyčios netaptų papildomu situacijos apsunkinimu“, – pridūrė premjerė.
 
ELTA primena, kad Lietuvos vyskupų konferencija nutarė nuo balandžio 18 d. nebetaikyti pamaldų su tikinčiaisiais draudimo ir tų savivaldybių teritorijose, kuriose šios pamaldos laikinai vyko tikintiesiems fiziškai nedalyvaujant. Teigiama, kad sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į paskiepytų ir imunitetą virusui įgavusių žmonių skaičiaus didėjimą bei į sprendimus leisti vėl veikti įvairioms įstaigoms.
 
Lietuvos vyskupų konferencija akcentuoja, kad visose bažnyčiose privalu ir toliau užtikrinti atstumą tarp besimeldžiančiųjų taip, kad vienam žmogui tektų ne mažiau kaip 15 kv. m bažnyčios ploto. Tikintieji privalo ir toliau dėvėti apsaugines kaukes, dezinfekuoti rankas ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.16; 13:13

Palanga savaitgalį sulaukė didelio mašinų ir žmonių srauto. Šarūno Vaitkaus nuotr.

Palanga savaitgalį sulaukė daugybės karantino suvaržymų išvargintų žmonių. Mieste didelis mašinų srautas ir žmonių yra labai daug, šeštadienį sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
 
Pastarąją savaitę atlaisvinus dėl pandemijos taikytus eismo ribojimus tarp savivaldybių, buvo baiminamasi, kad į pajūrį suplūs minios žmonių, tačiau, kaip teigia meras, situacija yra kontroliuojama.
 
„Kaip ir prognozavome, mašinų srautas yra didelis ir žmonių yra labai daug: Basanavičiaus gatvėje, ant tilto, pajūryje, taip pat dviračių takuose“, – šeštadienį Eltai sakė Palangos meras Š. Vaitkus.
 
Pasak jo, nors srautas žmonių didelis, jokių pažeidimų tiek naktį, tiek dieną nebuvo užfiksuota.
 
„Kalbėjau su policijos pareigūnais, jie patvirtino, kad žmonės tikrai labai kultūringai elgiasi, yra privažiavę daug šeimų su vaikais. Bet srautai pasiskirsto: vieni vaikšto pajūriu, kiti – miškais, dar kiti – važinėja dviračių takais“, – teigė Š. Vaitkus.
 
„Naktis iš penktadienio į šeštadienį praėjo ramiai, vakarėlių fiksuota nebuvo“, – pridūrė meras.
 
Vertindamas šiuo metu į Palangą atvykusių žmonių skaičių, Š. Vaitus sakė, kad didžioji dalis apgyvendinimo sektoriaus šį savaitgalį turėtų būti užimta. Visgi, kaip pažymėjo Palangos meras, didieji Palangos viešbučiai savo veiklos dar neatnaujino.
 
„Didžioji dalis Palangos apgyvendinimo sektoriaus yra privataus (kapitalo – ELTA), tačiau, kiek tiksliai yra išnuomota butų, kotedžų, vilų – mums nėra žinoma, bet matyti, kad prie jų stovi nemažai automobilių, vadinasi, ir jie yra užpildyti“, – teigė Palangos meras.
 
ELTA primena, kad beveik keturis mėnesius trukę karantino judėjimo ribojimai tarp savivaldybių buvo panaikinti šių metų balandžio 7 d. Tačiau šiuo metu karantino režimas dar tęsiamas iki balandžio 30 dienos imtinai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.11; 00:30

Vatikano muziejai planuoja atverti duris gegužės 3 d., laikydamiesi griežtų koronaviruso plitimo profilaktikos priemonių.
 
Tai sakoma pranešime, paskelbtame ketvirtadienį oficialiame Vatikano muziejų tinklalapyje.
 
Kaip pranešama, lankytojai turės iš anksto užsisakyti bilietus, dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo.
 
Vatikano muziejai buvo uždaryti spalio pabaigoje imantis kovos su koroanvirusu priemonių.
 
Kaip patikslino Vatikano muziejų direkcijos atstovas, gegužės 3-ioji yra orientacinė data. „Viskas priklausys nuo epidemiologinės situacijos“, – sakė jis.
 
Šventojo Sosto iždas pernai neteko svarbiausio pajamų šaltinio – bilietų į Vatikano muziejus pardavimo. Be to, neatvykstant turistams iš užsienio, gerokai sumažėjo lankytojų skaičius. Kai kuriais vertinimais, pagal šį straipsnį Vatikanas prarado iki 200 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.09; 00:30

Vyriausybė nusprendė nebetęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
„Nuo vidurnakčio, (balandžio – ELTA) 7 dienos 00.00 valandos atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šis ribojimas buvo grąžintas ribotam laikui, per Velykas“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
 
„Vyriausybė priėmė sprendimą šio ribojimo nebetęsti ir naudoti priemones, kurios yra susijusios su vakcinavimu, testavimu ir pačios visuomenės palaikymu“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
 
Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje patvirtinti 686 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės. Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia 382,3 atvejo.
 
Šiuo metu karantino režimas yra pratęstas iki balandžio 30 dienos imtinai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 11:43

Diržas. Slaptai.lt nuotr.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno apskr. VPK) penktadienį pranešė, jog po kovo 27 d. įvykusios M.A.M.A. televizijos transliacijos, kurioje buvo galimai pažeisti karantino reikalavimai, Kauno apskr. VKP pareigūnai kovo 29 d. pradėjo administracinę teiseną šios transliacijos organizatorių atžvilgiu. Pradėtos 42 teisenos.
 
Policijos pranešime pabrėžiama, kad visą šią savaitę buvo renkama įvairi informacija bei su filmavimu susiję duomenys. Pareigūnai analizavo tiek tiesioginės transliacijos įrašus, pasirodžiusius viešojoje erdvėje, tiek ir vaizdo įrašus, įvairiose erdvėse užfiksuotus vaizdo stebėjimo kamerų„Žalgirio arenoje“. Buvo siekiama įvertinti, kas ką ir kada veikė.
 
Anot Kauno apskr. VPK atstovų, šios transliacijos/filmavimo organizatorių buvo paprašyta įvairių dokumentų, dokumentacijos, susijusios su filmavimu ir arenoje buvusiais asmenimis bei jų santykiu su vykusia transliacija. Organizatoriai bendrauja ir bendradarbiauja su policijos pareigūnais ir per savaitę pateikė prašomus dokumentus. Pareigūnai pradėjo jų analizę.
 
„Iki šios dienos Kauno apskr. VPK pradėtos 42 administracinio nusižengimo teisenos pavieniams asmenims, kurie galimai nesilaikė kaukių dėvėjimo ir numatyto atstumo laikymosi reikalavimų plačiąja prasme (įvairiose erdvėse), kadangi filmavimuose, esant būtinumui, iki 15 min. galima nedėvėti kaukės ir/ar nesilaikyti numatyto atstumo).
 
8 asmenims, kurie sutiko, jog administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu susimokėti baudą jiems būtų išsiųstas elektroniniu paštu, pareigūnai tai jau padarė. Asmenys per numatytą terminą turi susimokėti po 250 eurų.
 
Dar 12 asmenų gavo šaukimus atvykti į policijos įstaigą administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Ne visi pavieniai asmenys bendradarbiauja su policijos pareigūnais, kai kurie prašo bendrauti per jų vadybininkus ar advokatus“, – teigiama Kauno apskrities policijos pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.03; 00:05

Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad visuomenėje vėl padaugėjo neigiamų emocijų, nors išliko ir nemaža dalis žmonių, kurie karantino laiku sako besijaučiantys labai ramiai.
 
Jau metus Žmogaus studijų centras kartu su UAB „Baltijos tyrimai“ ir draudimo bendrove „Gjensidige“ atlieka Lietuvos emocinės būsenos stebėseną.
 
Nuo lapkričio iki kovo mėnesio nerimaujančių žmonių padaugėjo 11 proc. ir pasiekė 54 procentus. Tai – aukščiausias lygis nuo 2020 metų kovo mėnesio. Panaši yra liūdesio, pykčio ir streso dinamika. Ypač prasta padėtis 18-29 metų grupėje, kurioje nerimo lygis pasiekė 70 proc., to nebuvo net karantino pradžioje, pažymima pranešime.
 
„Natūralu būtų laukti, kad po metų gyvenimo pandemijos sąlygomis žmonės turėtų apsiprasti su ribojimais. Tačiau atrodo, jog yra tam tikras psichologinis „higieninis“ ribojimų slenkstis, kurį peržengus neigiami padariniai – neišvengiami. Tai ypač matoma jaunimo grupėje, kuriai bendravimo apribojimai yra labai skausmingi. Dėl socialinių poreikių netenkinimo ir kitų taikomų priemonių pagrįstumo auga pyktis, kuris ypač kenksmingas visuomenės sutelktumui ir jos fizinei bei psichinei sveikatai. Šie aspektai, mano manymu, yra ne mažiau svarbūs, įveikiant pandemijos krizę, nei epidemiologiniai“, – sakė Žmogaus studijų centro prezidentas psichologas doc. Gintaras Chomentauskas.
 
Paradoksaliai žmonių, gebančių šiose sudėtingose sąlygose patirti ramybę, rodiklis irgi yra gana aukštas ir stabilus. Šią būseną kovo mėnesį dažnai patyrė net 66 proc. žmonių. Daugiausia 30-49 metų amžiaus grupės vyrai. Tai rodo, kad kai kurie asmenys geba prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių ir kad visuomenės bei darbdavių pastangos pagerinti emocinę būseną gali būti prasmingos ir efektyvios.
 
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas atkreipė dėmesį į įmonės psichologinio tyrimo duomenis, rodančius, kad darbuotojai sugebėjo persiorientuoti į darbą namuose, ir jiems tai nekelia didesnio streso.
 
„Gjensidige” darbuotojų apklausa, atlikta 2020 m. lapkritį trijose Baltijos šalyse, parodė, kad jos darbuotojai patiria daugiau malonumo ir ramybės, o streso – mažiau nei bendras visuomenės vidurkis.
 
Pasak draudimo bendrovės vadovo, negalėdami bendrauti tiesiogiai, žmonės atrado naujų būdų, kaip palaikyti ryšį su kolegomis ir artimaisiais: darbe „Gjensidige“ įsivedė taisyklę visada kalbėtis vaizdo ryšiu, kad galima būtų užtikrinti kuo artimesnį tarpusavio santykį. Pasak M. Jundulo, būtent bendravimas darbe suteikia žmonėms didesnį saugumo ir užtikrintumo jausmą. Tam, bendrovės vadovo teigimu, skiriama daug įmonės dėmesio.
 
Pasak bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorės dr. Rasos Ališauskienės, pastaruoju metu žmones ypač erzina chaotiška ir nenuosekli institucijų, priimančių sprendimus dėl karantino trukmės, sąlygų, ribojimų ir pagalbos verslui bei gyventojams, veikla. „Didelis informacijos triukšmas, viena kitai prieštaraujančios žinios sukelia neigiamas emocijas“, – pažymėjo R. Ališauskienė.
 
G. Chomentausko teigimu, Žmogaus studijų centras, kaip niekad anksčiau, atliko daug organizacijų emocinio klimato tyrimų. „Tai rodo atsakingą Lietuvos įmonių požiūrį į darbuotojus ir prisiimamą atsakomybę už jų emocinę būseną. Toks reiškinys – sveikintinas“, – pranešime cituojamas psichologas.
 
Visuomenės nuomonės tyrimą šių metų kovo 15-18 d. atliko „Baltijos tyrimai“. Be to, remtasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis iš 2020 m. lapkričio mėnesio visuomenės apklausos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.29; 12:00

Ribojimai. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 d., atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių.
 
Nutarimu Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad epidemiologinė situacija šalyje pablogėjo, kad yra stebimas koronaviruso viruso mutacijų plitimas, kad artėja šventinis laikotarpis, kai galimas didesnis asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir dėl to kyla didesnė kontaktų rizika, nustatė asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą nuo kovo 27 d. iki balandžio 5 d.
 
Nuspręsta leisti judėjimą tik tarp „žiedinių“ savivaldybių ir esant kitoms svarbioms priežastims.
 
„Judėjimo ribojimai įvedami labai konkretų laiką, tikimasi, kad jie padės išvengti viruso plitimo bangos“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pridūrė, kad atnaujinti judėjimo ribojimai skirti apsaugoti nuo spartesnio COVID-19 plitimo savivaldybes, kuriose epidemiologinė padėtis šiuo metu yra geresnė.
 
„Savivaldybių išsiskyrimas yra išlikęs. Dalis savivaldybių, nors padėtis banguojamai prastėja daugumoje, vis dar sugeba laikytis mažiau 200 atvejų 100 tūkst. žmonių. (…) Akivaizdu, kad ta situacija yra labai labili. Ir, matyt, čia pagrindinis tikslas yra išsaugoti tas savivaldybes, kuriose padėtis yra geresnė“, – kalbėjo ji.
 
Premjerė taip pat pažymėjo apgailestaujanti, kad nespėta vakcinuoti visų rizikos grupei priklausančių žmonių, iki šalį pasiekė pavojingesnių britiškosios ir Pietų Afrikos Respublikos atmainų koronavirusas.
 
„Laiko nusipirkti mums ne visai pavyko, to, kurio ketinome nusipirkti, kad spėtume vakcinuoti bent jau amžiaus rizikos grupę. Tam turbūt pritrūko gerų kelių savaičių“, – teigė ji.
 
„Siunčiama žinia, kaip ir prieš Kalėdas, Velykų laikotarpiu pabūkime namuose, sumažinkime judėjimą ir bruzdesį“, – pridūrė I. Šimonytė.
Vyriausybės sprendimu karantino režimas visoje Lietuvoje pratęsiamas dar vienam mėnesiui, iki balandžio 30 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.26; 09:00

Bitininkystės muziejus. Vytauto Visocko nuotr.

Dalies didžiųjų Lietuvos miestų galerijų ir muziejų atstovės sako, jog karantinas apsunkino planuojamų naujų parodų įrengimą, o dėl paskelbtų ribojimų dalies suplanuotų parodų apskritai teko atsisakyti. Be kita ko, jos taip pat pažymi, kad praėjusį savaitgalį atvėrus galerijų ir muziejų duris sulaukta gausaus lankytojų būrio.
 
Kalbėdama apie pirmąjį Kauno paveikslų galerijos atidarymo savaitgalį, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė teigė, kad lankytojų srautas buvo nuolatinis.
 
„Šeštadienį, kadangi buvo neblogas oras, žmonių buvo tikrai daug. Žinau, kad sekmadienį jų buvo truputėlį mažiau. Nors negalima teigti, kad stojo žmonių eilė, bet jų srautas į muziejų buvo nuolatinis“, – Eltai sakė ji.
 
Visgi, anot E. Komkaitės, lankytojams buvo nuspręsta atverti ne visas parodų erdves.
 
„Pavyzdžiui, Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kabinetas yra uždarytas, nes ten yra daug liečiamų daiktų. Šiuo metu juo pasinaudoti dar neleidžiame, kad nekiltų problemų“, – tikino ji.
 
Vertindama pasiruošimą naujoms ar anksčiau suplanuotoms parodoms, E. Komkaitė pabrėžė, kad karantinas sukėlė nemenkų iššūkių, o kai kurių parodų teko ir atsisakyti.
Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Šiuo metu veikiančios parodos buvo įrengtos dar pernai, o tos parodos, kurios turėjo eiti po jų, jau nebe įvyko. Karantinas sujaukė planus.
 
Labai sudėtinga įgyvendinti parodų planus dėl karantino, ypač kalbant apie tarptautines parodas, kurias buvome numatę. Tačiau viena iš numatytų parodų yra tarptautinė grafikos bienalė, tad manom, kad ji šiuo atveju įvyks: tikimės, kad menininkai iš kitų šalių tiesiog atsiųs savo darbus“, – kalbėjo ji.
 
Tuo tarpu Nacionalinės dailės galerijos (NDG) vadovė Lolita Jablonskienė Eltai teigė, jog sprendimą nukelti galerijos atidarymą paskutiniam kovo savaitgaliui lėmė reikalingi papildomi pasiruošimo darbai.
 
„NDG yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padalinys. LNDM iš pradžių atidarė padalinius, kuriuose jau veikė parodos, kurios buvo uždarytos lankytojams paskelbus karantiną ir tuomet liko neprieinamos.
 
NDG tuo tarpu atsidarys su dviem visiškai naujomis parodomis. Jos buvo pradėtos įrenginėti dar prieš karantiną ir po to, keletui žmonių po truputį prie jų dirbant, jos buvo vedamos užbaigimo link. Tą dieną, kai buvo paskelbta, kada muziejai galės atsidaryti, mums reikėjo rasti laiko išvystyti komunikaciją, pilnai užbaigti tas parodas. Dėl to pasirinkome tokią dieną“, – teigė ji.
 
Anot L. Jablonskienės, karantinas nemenkai apsunkino galerijos rengimąsi suplanuotoms parodoms.
 
Lietuvos jūrų muziejuje

„Rūpesčių tikrai buvo. Pirmiausia dėl to, kad nebuvo galima dirbti didesnėse grupėse. Eksponuojant parodas visuomet dirba nemažas kolektyvas, tad jei jis suskaidomas į dviejų-trijų žmonių grupes atitinkamai pailgėja ir visas darbo laikas. Taip pat sustojo komunikacijos procesai, pasirengimas viešųjų ryšių kampanijai, kadangi nežinojome, kada galėsime atsidaryti – net į plakatus datos įrašyti negalėjome. Tad karantinas muziejui nėra laisvas laikas nuo lankytojų, kuomet galima drąsiai dirbti ruošiant parodas“, – tikino ji.
 
Savo ruožtu Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigė, kad nors lankytojų sulaukta ženkliai mažiau nei panašiu laikotarpiu ankstesniais metais, tikimasi lankytojų skaičiaus augimo artimiausioje ateityje.
 
„Palyginus, jog tokiu metu anksčiau skaičiuodavome lankytojus tūkstančiais, apsilankiusiųjų skaičius yra tikrai kuklus. Bet esame labai patenkinti, nes per tas tris dienas (penktadienis-sekmadienis – ELTA) sudėjus sulaukėme kažkur iki 400 lankytojų. Tai jau yra gerai, matyti noras lankytis.
 
Lankytojų skaičiai paprastai auga šylant orui. Jeigu greitu metu keisis karantino ribojimai ir nustos galioti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, manau, kad jų skaičius didės“, – sakė ji.
 
Anot O. Žalienės, organizacinių sunkumų atidarant Jūrų muziejaus ekspozicijas praktiškai nekilo, kadangi muziejus buvo prižiūrimas kaip įprasta, nors ir buvo uždarytas.
 
ELTA primena, jog nuo kovo 15 d. gali būti lankomi uždarose erdvėse esantys muziejai, galerijos ir kitos ekspozicinės erdvės (pavyzdžiui, zoologijos parkai) užtikrinant lankytojų srauto ribojimą, bilietų platinimą elektroniniu būdu arba išankstinę lankytojų registraciją, elektroninių bilietų arba lankytojų registracijos tikrinimą bekontakčiu būdu prie įėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 01:00

Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo pirmadienio į mokyklas sugrįžo maždaug 58 tūkst. pradinukų iš 44 šalies savivaldybių, kuriose 14 dienų sergamumo COVID-19 rodiklis siekia mažiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
 
„Šiandien į mokyklas, ministerijos gautais duomenimis, sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių. Pirminiais duomenimis, į mokyklas šiandien iš savivaldybių, kuriose atvejų skaičius buvo mažesnis negu 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir kuriose nereikėjo taikyti saugaus sugrįžimo metodo, sugrįžo 44 savivaldybių mokiniai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį informavo J. Šiugždinienė.
 
Ministrės teigimu, mišrų ugdymą pradėjo 413 mokyklų ir beveik 3 tūkst. klasių komplektų. J. Šiugždinienė teigia, kad vienintelė išimtis buvo Pasvalio savivaldybė, kuri mišrųjį ugdymą pradės taikyti nuo kovo 24 d.
 
Tuo tarpu savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu didesnis, J. Šiugždinienės teigimu, į ugdymo įstaigas sugrįžo maždaug 2 tūkst. pradinukų.
 
„Tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir kur pradinukai galėjo sugrįžti pagal saugaus sugrįžimo modelį, nuo šiandien dalyvauja 10 savivaldybių ir 20 mokyklų. Į mokyklas grįžo 103 klasės ir beveik 2 tūkst. mokinių“, – taigė J. Šiugždinienė.
 
„Dar keturios įstaigos saugaus sugrįžimo modeliu planuoja pradėti ugdymą per artimiausias dvi savaites“, – pridūrė ministrė.
Ministrė taip pat akcentavo, kad yra palaipsniui plečiamas sąrašas laboratorijų, kuriose mokyklos, taikančios saugaus sugrįžimo modelį, galėtų atlikti COVID-19 testus kaupinių metodu.
 
„Išsiplėtė galimybės ir šiandieną jau yra verifikuotos dar 6 laboratorijos Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Verifikavimo procesas tęsiasi, tai mes netrukus turėsime dar laboratorijų. Taigi situacija tikrai gerėja su laboratorijomis ir kaupinių metodas tampa vis paprastesnis“, – pranešė ji.
 
J. Šiugždineinė taip pat teigė, kad savivaldybėse, kuriose sergamumo rodiklis vis dar viršija nustatytą ribą, yra atidžiai stebima situacija.
 
„Bus peržiūrima, jeigu situacija keisis tose savivaldybėse, kurios šiuo metu yra stipriai raudonos ir juodos, tai jos taip pat galės būti įtrauktos į tą kitą grupę. Situaciją tikrai stebime“, – patikino ji.
 
Spaudos konferencijos metu J. Šiugždinienė taip pat pabrėžė, kad kol kas pagrindinis ministerijos prioritetas yra sugrąžinti abiturientus.
 
„Kol kas mūsų prioritetas yra sugrąžinti abiturientus ir pirmiausiai žiūrėsime dabar, kaip seksis su pradinukais. Ir tikrai raginu visus žmones: tėvus ir mokytojus testuotis. Matysime, kaip mums sekasi, jeigu sekasi gerai ir Lietuvoje situacija keičiasi į gerą, tai bus priimti ir kiti sprendimai“, – sakė ministrė.
 
Ji pabrėžė, kad kol kas pagrindinis ministerijos prioritetas yra sugrąžinti abiturientus.
 
ELTA primena, kad pradinį ugdymą mišriu būdu atnaujina Lazdijų rajono, Birštono, Skuodo rajono, Pagėgių, Šiaulių rajono, Palangos miesto, Mažeikių rajono, Kelmės rajono, Plungės rajono, Kaišiadorių rajono, Anykščių rajono, Radviliškio rajono, Akmenės rajono, Ukmergės rajono, Jurbarko rajono, Druskininkų, Tauragės rajono, Rietavo, Šilalės rajono, Jonavos rajono, Pakruojo rajono, Vilkaviškio rajono, Kretingos rajono, Joniškio rajono, Molėtų rajono, Alytaus rajono, Ignalinos miesto, Raseinių rajono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Šilutės rajono, Prienų rajono, Šiaulių miesto, Alytaus miesto, Kalvarijos, Šakių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Rokiškio rajono, Zarasų rajono, Biržų rajono, Telšių rajono savivaldybės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 02:00