karantinas

Aktualijos

Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad visuomenėje vėl padaugėjo neigiamų emocijų, nors išliko ir nemaža dalis žmonių, kurie karantino laiku sako besijaučiantys labai ramiai.
 
Jau metus Žmogaus studijų centras kartu su UAB „Baltijos tyrimai“ ir draudimo bendrove „Gjensidige“ atlieka Lietuvos emocinės būsenos stebėseną.
 
Nuo lapkričio iki kovo mėnesio nerimaujančių žmonių padaugėjo 11 proc. ir pasiekė 54 procentus. Tai – aukščiausias lygis nuo 2020 metų kovo mėnesio. Panaši yra liūdesio, pykčio ir streso dinamika. Ypač prasta padėtis 18-29 metų grupėje, kurioje nerimo lygis pasiekė 70 proc., to nebuvo net karantino pradžioje, pažymima pranešime.
 
„Natūralu būtų laukti, kad po metų gyvenimo pandemijos sąlygomis žmonės turėtų apsiprasti su ribojimais. Tačiau atrodo, jog yra tam tikras psichologinis „higieninis“ ribojimų slenkstis, kurį peržengus neigiami padariniai – neišvengiami. Tai ypač matoma jaunimo grupėje, kuriai bendravimo apribojimai yra labai skausmingi. Dėl socialinių poreikių netenkinimo ir kitų taikomų priemonių pagrįstumo auga pyktis, kuris ypač kenksmingas visuomenės sutelktumui ir jos fizinei bei psichinei sveikatai. Šie aspektai, mano manymu, yra ne mažiau svarbūs, įveikiant pandemijos krizę, nei epidemiologiniai“, – sakė Žmogaus studijų centro prezidentas psichologas doc. Gintaras Chomentauskas.
 
Paradoksaliai žmonių, gebančių šiose sudėtingose sąlygose patirti ramybę, rodiklis irgi yra gana aukštas ir stabilus. Šią būseną kovo mėnesį dažnai patyrė net 66 proc. žmonių. Daugiausia 30-49 metų amžiaus grupės vyrai. Tai rodo, kad kai kurie asmenys geba prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių ir kad visuomenės bei darbdavių pastangos pagerinti emocinę būseną gali būti prasmingos ir efektyvios.
 
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas atkreipė dėmesį į įmonės psichologinio tyrimo duomenis, rodančius, kad darbuotojai sugebėjo persiorientuoti į darbą namuose, ir jiems tai nekelia didesnio streso.
 
„Gjensidige” darbuotojų apklausa, atlikta 2020 m. lapkritį trijose Baltijos šalyse, parodė, kad jos darbuotojai patiria daugiau malonumo ir ramybės, o streso – mažiau nei bendras visuomenės vidurkis.
 
Pasak draudimo bendrovės vadovo, negalėdami bendrauti tiesiogiai, žmonės atrado naujų būdų, kaip palaikyti ryšį su kolegomis ir artimaisiais: darbe „Gjensidige“ įsivedė taisyklę visada kalbėtis vaizdo ryšiu, kad galima būtų užtikrinti kuo artimesnį tarpusavio santykį. Pasak M. Jundulo, būtent bendravimas darbe suteikia žmonėms didesnį saugumo ir užtikrintumo jausmą. Tam, bendrovės vadovo teigimu, skiriama daug įmonės dėmesio.
 
Pasak bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorės dr. Rasos Ališauskienės, pastaruoju metu žmones ypač erzina chaotiška ir nenuosekli institucijų, priimančių sprendimus dėl karantino trukmės, sąlygų, ribojimų ir pagalbos verslui bei gyventojams, veikla. „Didelis informacijos triukšmas, viena kitai prieštaraujančios žinios sukelia neigiamas emocijas“, – pažymėjo R. Ališauskienė.
 
G. Chomentausko teigimu, Žmogaus studijų centras, kaip niekad anksčiau, atliko daug organizacijų emocinio klimato tyrimų. „Tai rodo atsakingą Lietuvos įmonių požiūrį į darbuotojus ir prisiimamą atsakomybę už jų emocinę būseną. Toks reiškinys – sveikintinas“, – pranešime cituojamas psichologas.
 
Visuomenės nuomonės tyrimą šių metų kovo 15-18 d. atliko „Baltijos tyrimai“. Be to, remtasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis iš 2020 m. lapkričio mėnesio visuomenės apklausos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.29; 12:00
Aktualijos

Ribojimai. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 d., atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių.
 
Nutarimu Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad epidemiologinė situacija šalyje pablogėjo, kad yra stebimas koronaviruso viruso mutacijų plitimas, kad artėja šventinis laikotarpis, kai galimas didesnis asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir dėl to kyla didesnė kontaktų rizika, nustatė asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą nuo kovo 27 d. iki balandžio 5 d.
 
Nuspręsta leisti judėjimą tik tarp „žiedinių“ savivaldybių ir esant kitoms svarbioms priežastims.
 
„Judėjimo ribojimai įvedami labai konkretų laiką, tikimasi, kad jie padės išvengti viruso plitimo bangos“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pridūrė, kad atnaujinti judėjimo ribojimai skirti apsaugoti nuo spartesnio COVID-19 plitimo savivaldybes, kuriose epidemiologinė padėtis šiuo metu yra geresnė.
 
„Savivaldybių išsiskyrimas yra išlikęs. Dalis savivaldybių, nors padėtis banguojamai prastėja daugumoje, vis dar sugeba laikytis mažiau 200 atvejų 100 tūkst. žmonių. (…) Akivaizdu, kad ta situacija yra labai labili. Ir, matyt, čia pagrindinis tikslas yra išsaugoti tas savivaldybes, kuriose padėtis yra geresnė“, – kalbėjo ji.
 
Premjerė taip pat pažymėjo apgailestaujanti, kad nespėta vakcinuoti visų rizikos grupei priklausančių žmonių, iki šalį pasiekė pavojingesnių britiškosios ir Pietų Afrikos Respublikos atmainų koronavirusas.
 
„Laiko nusipirkti mums ne visai pavyko, to, kurio ketinome nusipirkti, kad spėtume vakcinuoti bent jau amžiaus rizikos grupę. Tam turbūt pritrūko gerų kelių savaičių“, – teigė ji.
 
„Siunčiama žinia, kaip ir prieš Kalėdas, Velykų laikotarpiu pabūkime namuose, sumažinkime judėjimą ir bruzdesį“, – pridūrė I. Šimonytė.
Vyriausybės sprendimu karantino režimas visoje Lietuvoje pratęsiamas dar vienam mėnesiui, iki balandžio 30 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.26; 09:00
Aktualijos

Bitininkystės muziejus. Vytauto Visocko nuotr.

Dalies didžiųjų Lietuvos miestų galerijų ir muziejų atstovės sako, jog karantinas apsunkino planuojamų naujų parodų įrengimą, o dėl paskelbtų ribojimų dalies suplanuotų parodų apskritai teko atsisakyti. Be kita ko, jos taip pat pažymi, kad praėjusį savaitgalį atvėrus galerijų ir muziejų duris sulaukta gausaus lankytojų būrio.
 
Kalbėdama apie pirmąjį Kauno paveikslų galerijos atidarymo savaitgalį, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė teigė, kad lankytojų srautas buvo nuolatinis.
 
„Šeštadienį, kadangi buvo neblogas oras, žmonių buvo tikrai daug. Žinau, kad sekmadienį jų buvo truputėlį mažiau. Nors negalima teigti, kad stojo žmonių eilė, bet jų srautas į muziejų buvo nuolatinis“, – Eltai sakė ji.
 
Visgi, anot E. Komkaitės, lankytojams buvo nuspręsta atverti ne visas parodų erdves.
 
„Pavyzdžiui, Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kabinetas yra uždarytas, nes ten yra daug liečiamų daiktų. Šiuo metu juo pasinaudoti dar neleidžiame, kad nekiltų problemų“, – tikino ji.
 
Vertindama pasiruošimą naujoms ar anksčiau suplanuotoms parodoms, E. Komkaitė pabrėžė, kad karantinas sukėlė nemenkų iššūkių, o kai kurių parodų teko ir atsisakyti.
Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Šiuo metu veikiančios parodos buvo įrengtos dar pernai, o tos parodos, kurios turėjo eiti po jų, jau nebe įvyko. Karantinas sujaukė planus.
 
Labai sudėtinga įgyvendinti parodų planus dėl karantino, ypač kalbant apie tarptautines parodas, kurias buvome numatę. Tačiau viena iš numatytų parodų yra tarptautinė grafikos bienalė, tad manom, kad ji šiuo atveju įvyks: tikimės, kad menininkai iš kitų šalių tiesiog atsiųs savo darbus“, – kalbėjo ji.
 
Tuo tarpu Nacionalinės dailės galerijos (NDG) vadovė Lolita Jablonskienė Eltai teigė, jog sprendimą nukelti galerijos atidarymą paskutiniam kovo savaitgaliui lėmė reikalingi papildomi pasiruošimo darbai.
 
„NDG yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padalinys. LNDM iš pradžių atidarė padalinius, kuriuose jau veikė parodos, kurios buvo uždarytos lankytojams paskelbus karantiną ir tuomet liko neprieinamos.
 
NDG tuo tarpu atsidarys su dviem visiškai naujomis parodomis. Jos buvo pradėtos įrenginėti dar prieš karantiną ir po to, keletui žmonių po truputį prie jų dirbant, jos buvo vedamos užbaigimo link. Tą dieną, kai buvo paskelbta, kada muziejai galės atsidaryti, mums reikėjo rasti laiko išvystyti komunikaciją, pilnai užbaigti tas parodas. Dėl to pasirinkome tokią dieną“, – teigė ji.
 
Anot L. Jablonskienės, karantinas nemenkai apsunkino galerijos rengimąsi suplanuotoms parodoms.
 
Lietuvos jūrų muziejuje

„Rūpesčių tikrai buvo. Pirmiausia dėl to, kad nebuvo galima dirbti didesnėse grupėse. Eksponuojant parodas visuomet dirba nemažas kolektyvas, tad jei jis suskaidomas į dviejų-trijų žmonių grupes atitinkamai pailgėja ir visas darbo laikas. Taip pat sustojo komunikacijos procesai, pasirengimas viešųjų ryšių kampanijai, kadangi nežinojome, kada galėsime atsidaryti – net į plakatus datos įrašyti negalėjome. Tad karantinas muziejui nėra laisvas laikas nuo lankytojų, kuomet galima drąsiai dirbti ruošiant parodas“, – tikino ji.
 
Savo ruožtu Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigė, kad nors lankytojų sulaukta ženkliai mažiau nei panašiu laikotarpiu ankstesniais metais, tikimasi lankytojų skaičiaus augimo artimiausioje ateityje.
 
„Palyginus, jog tokiu metu anksčiau skaičiuodavome lankytojus tūkstančiais, apsilankiusiųjų skaičius yra tikrai kuklus. Bet esame labai patenkinti, nes per tas tris dienas (penktadienis-sekmadienis – ELTA) sudėjus sulaukėme kažkur iki 400 lankytojų. Tai jau yra gerai, matyti noras lankytis.
 
Lankytojų skaičiai paprastai auga šylant orui. Jeigu greitu metu keisis karantino ribojimai ir nustos galioti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, manau, kad jų skaičius didės“, – sakė ji.
 
Anot O. Žalienės, organizacinių sunkumų atidarant Jūrų muziejaus ekspozicijas praktiškai nekilo, kadangi muziejus buvo prižiūrimas kaip įprasta, nors ir buvo uždarytas.
 
ELTA primena, jog nuo kovo 15 d. gali būti lankomi uždarose erdvėse esantys muziejai, galerijos ir kitos ekspozicinės erdvės (pavyzdžiui, zoologijos parkai) užtikrinant lankytojų srauto ribojimą, bilietų platinimą elektroniniu būdu arba išankstinę lankytojų registraciją, elektroninių bilietų arba lankytojų registracijos tikrinimą bekontakčiu būdu prie įėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 01:00
Aktualijos

Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo pirmadienio į mokyklas sugrįžo maždaug 58 tūkst. pradinukų iš 44 šalies savivaldybių, kuriose 14 dienų sergamumo COVID-19 rodiklis siekia mažiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
 
„Šiandien į mokyklas, ministerijos gautais duomenimis, sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių. Pirminiais duomenimis, į mokyklas šiandien iš savivaldybių, kuriose atvejų skaičius buvo mažesnis negu 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir kuriose nereikėjo taikyti saugaus sugrįžimo metodo, sugrįžo 44 savivaldybių mokiniai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį informavo J. Šiugždinienė.
 
Ministrės teigimu, mišrų ugdymą pradėjo 413 mokyklų ir beveik 3 tūkst. klasių komplektų. J. Šiugždinienė teigia, kad vienintelė išimtis buvo Pasvalio savivaldybė, kuri mišrųjį ugdymą pradės taikyti nuo kovo 24 d.
 
Tuo tarpu savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu didesnis, J. Šiugždinienės teigimu, į ugdymo įstaigas sugrįžo maždaug 2 tūkst. pradinukų.
 
„Tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir kur pradinukai galėjo sugrįžti pagal saugaus sugrįžimo modelį, nuo šiandien dalyvauja 10 savivaldybių ir 20 mokyklų. Į mokyklas grįžo 103 klasės ir beveik 2 tūkst. mokinių“, – taigė J. Šiugždinienė.
 
„Dar keturios įstaigos saugaus sugrįžimo modeliu planuoja pradėti ugdymą per artimiausias dvi savaites“, – pridūrė ministrė.
Ministrė taip pat akcentavo, kad yra palaipsniui plečiamas sąrašas laboratorijų, kuriose mokyklos, taikančios saugaus sugrįžimo modelį, galėtų atlikti COVID-19 testus kaupinių metodu.
 
„Išsiplėtė galimybės ir šiandieną jau yra verifikuotos dar 6 laboratorijos Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Verifikavimo procesas tęsiasi, tai mes netrukus turėsime dar laboratorijų. Taigi situacija tikrai gerėja su laboratorijomis ir kaupinių metodas tampa vis paprastesnis“, – pranešė ji.
 
J. Šiugždineinė taip pat teigė, kad savivaldybėse, kuriose sergamumo rodiklis vis dar viršija nustatytą ribą, yra atidžiai stebima situacija.
 
„Bus peržiūrima, jeigu situacija keisis tose savivaldybėse, kurios šiuo metu yra stipriai raudonos ir juodos, tai jos taip pat galės būti įtrauktos į tą kitą grupę. Situaciją tikrai stebime“, – patikino ji.
 
Spaudos konferencijos metu J. Šiugždinienė taip pat pabrėžė, kad kol kas pagrindinis ministerijos prioritetas yra sugrąžinti abiturientus.
 
„Kol kas mūsų prioritetas yra sugrąžinti abiturientus ir pirmiausiai žiūrėsime dabar, kaip seksis su pradinukais. Ir tikrai raginu visus žmones: tėvus ir mokytojus testuotis. Matysime, kaip mums sekasi, jeigu sekasi gerai ir Lietuvoje situacija keičiasi į gerą, tai bus priimti ir kiti sprendimai“, – sakė ministrė.
 
Ji pabrėžė, kad kol kas pagrindinis ministerijos prioritetas yra sugrąžinti abiturientus.
 
ELTA primena, kad pradinį ugdymą mišriu būdu atnaujina Lazdijų rajono, Birštono, Skuodo rajono, Pagėgių, Šiaulių rajono, Palangos miesto, Mažeikių rajono, Kelmės rajono, Plungės rajono, Kaišiadorių rajono, Anykščių rajono, Radviliškio rajono, Akmenės rajono, Ukmergės rajono, Jurbarko rajono, Druskininkų, Tauragės rajono, Rietavo, Šilalės rajono, Jonavos rajono, Pakruojo rajono, Vilkaviškio rajono, Kretingos rajono, Joniškio rajono, Molėtų rajono, Alytaus rajono, Ignalinos miesto, Raseinių rajono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Šilutės rajono, Prienų rajono, Šiaulių miesto, Alytaus miesto, Kalvarijos, Šakių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Rokiškio rajono, Zarasų rajono, Biržų rajono, Telšių rajono savivaldybės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 02:00
Trumposios naujienos

Čekijos sostinė Praha. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį Čekijos vyriausybė pratęsė šalyje dėl koronaviruso 2020 metų spalio 5 d. įvestą nepaprastąją padėtį iki balandžio 27 d. ir prašys parlamento žemuosius rūmus patvirtinti šį sprendimą.
 
Tai pranešė laikraščio „Mlada fronta Dnes“ tinklalapis, remdamasis Čekijos ministru pirmininku Andrejumi Babišu.
 
Čekijoje nepaprastosios padėties režimas turėjo baigtis kovo 28 d. Vyriausybė nusprendė, jog jį reikia pratęsti dar 30 dienų dėl vis dar įtemptos epidemiologinės situacijos šalyje, kurios teritorijoje plinta naujos koronaviruso atmainos.
 
Vyriausybė pabrėžia, kad griežtos priemonės, tarp jų – komendanto valanda ir gyventojų judėjimo iš vieno administracinio rajono į kitą apribojimai, duoda norimą rezultatą – naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiaus paros prieaugio rodikliai po truputį mažėja. Vis dėlto kol kas dar anksti svarstyti ribojamųjų priemonių švelninimo klausimą.
 
Nuo pandemijos pradžios apie 10,7 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nustatyti 1 467 333 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 24 810 infekuotųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:30
Trumposios naujienos

Paryžiuje ir keliuose kituose Prancūzijos regionuose prasidėjo karantinas. EPA-ELTA nuotr.

Trečdaliui Prancūzijos gyventojų nuo šeštadienio prasidėjo dar vienas dalinis karantinas, kuriuo siekiama suvaldyti naujų COVID-19 atvejų šalyje plitimą.
 
Iš sostinės išvykstantys traukiniai prisipildė nuo karantino pavargusių paryžiečių, prieš įsigalint naujiems apribojimams gyventojai patraukė į parduotuves. Paryžiuje ir keliuose kituose regionuose įvesti apribojimai galios mėnesį.
 
Paryžiaus priemiestyje esančio Jero meras žurnalistams sakė, kad verslai šiame mieste nepaisys apribojimų ir liks atidaryti, nes apribojimai, mero teigimu, yra „visiškai nesuprantami“.
 
„Ar COVID-19 liga batų parduotuvėje užsikrėsi greičiau nei knygyne?“, – sakė jis.
 
Koronaviruso labiausiai paveiktuose regionuose stabdoma nebūtinų verslų veikla, ribojamas judėjimas lauke, tačiau mokyklos ir toliau lieka atviros, o gyventojams leidžiama lauke mankštintis, nuo namų nutolus ne didesniu nei 10 km spinduliu, dar prieš įsigaliojant karantinui pranešė Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.21; 07:22
Aktualijos

Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 434 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, ši infekcija pasiglemžė dar 5 žmonių gyvybes, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 201 335 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 195 172).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3303 žmonės.
 
Per parą ligoninėse mirė 5 žmonės: trys asmenys priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, po vieną – 70-79 ir 90-99 metų amžiaus grupėms.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 459 atvejai.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 247,9 atvejo.
 
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,3 proc. Galimai imunitetą jau įgijo beveik dešimt procentų asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 187 162 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 142 621.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 7110 (deklaruotas: 51 651).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 775 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1091 asmuo. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 34 113 žmonių.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9405 žmonės, o antra – 4333. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 80 502 žmonės, panaudotos 280 565 vakcinos.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 87 žmonės. 59 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, dar 4 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1573 lovų užimtos 811.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 7128 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 122 035. Taip pat per parą atlikta 635 antigeno ir 519 antikūnų tyrimų.
 
ELTA primena, Vyriausybė iki kovo 31 dienos pratęsė karantiną. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.05; 12:00
Verslas

„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad pernelyg užsitęsusio karantino efektyvumas kiekvieną papildomą savaitę ir mėnesį mažėja. Jis taip pat priduria, kad neigiamas ilgo karantino poveikis gali būti didesnis, nei jo nauda.
 
„Manau, kad šalims visgi reikės apsispręsti, kokiu keliu jos žengia ir kiek įmanoma labiau išmokti gyventi su virusu. ES šalys praktiškai liko vienintelės pasaulyje, kurios įsikabinusios tokio (griežto – ELTA) karantino, ir vis tiek kažkada ateis diena, kai tiesiog privalėsime rizikuoti ir atidaryti ekonomiką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė jis.
 
Ž. Mauricas pabrėžė, jog karantino esmė yra ne jis pats, o kokiu mastu jo visuomenėje laikomasi.
 
„Jeigu karantine esame pusę metų ar ilgiau, tai tikrai gali turėti didelį šautinį neigiamą poveikį, apie kurį retai kalbame, bet jis gali būti žymiai didesnis, nei teigiamas karantino poveikis. Juolab kad ribinis karantino naudingumas kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę mažėja. Pirminis jo efektas yra didžiausias, visi mobilizuojasi, visi laikosi taisyklių, nes ne pats karantinas yra esmė, o karantino laikymosi taisyklės“, – sakė jis, pridurdamas, kad karantinui užsitęsus jo ribinis naudingumas mažėja, tačiau ribiniai kaštai auga.
 
Ž. Mauricas taip pat teigė, kad galiausiai susikirtus ribinio karantino naudingumo ir ribinių karantino kaštų kreivėms, papildoma karantino savaitė ar papildomas mėnuo tampa visomis prasmėmis neberacionalus ir nebelogiškas. Jis taip pat pažymėjo, kad „karantinas pats savaime negali būti tikslas“.
 
Anot ekonomisto, restoranų, viešbučių, turizmo sektoriaus, kitų laisvalaikio paslaugų situacija šiuo metu yra nepavydėtina, ir panašu, kad ji artimiausiu metu nepasikeis į gerą, jei ir toliau bus laikomasi patvirtinto išėjimo iš karantino plano.
 
„Nors neaišku, ar tikrai taip reikėtų pavadinti tą planą, galbūt tai pasilikimo karantine planas“, – pridūrė Ž. Mauricas.
 
Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.
 
Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.01; 12:00
Aktualijos

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Nuo ketvirtadienio įsigalioja Vyriausybės nutarimas atlaisvinti ribojimą tarp konkrečių žiedinių savivaldybių, švelninama kaukių dėvėjimo lauke prievolė.
 
Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti asmenų judėjimą tarp žiedinių savivaldybių, kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimas galioja iki kovo 15 dienos.
 
Nuo ketvirtadienio taip pat įsigalioja sprendimas atsisakyti privalomo burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių) dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė iki kovo 31 dienos šalyje pratęsti karantino režimą.
 
Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 06:00
Aktualijos

Lietuvoje praėjusią parą, vasario 20-ąją, ištyrus 4650 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 463 žmonėms, mirė 9 žmonės, skelbia Statistikos departamentas.
 
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 194051.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 infekcijos mirė 9 žmonės. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3171.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje sekmadienį siekia 242,7 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 472 atvejai.
 
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 8 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 9,20.
 
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 179509 žmonės. Šiuo metu serga 7979 asmenys.
 
Per parą izoliuotų asmenų – 934, iš viso saviizoliacijoje yra 203893 asmenys.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 66 pacientai.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1834 lovų užimtos 844.
 
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 941, antra 62 asmenys. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 66897 žmonės.
 
Sugriežtintas karantinas Lietuvoje galioja iki vasario 28 dienos. Karantino režimas galioja visoje Lietuvos teritorijoje iki vasario 28 dienos, 24 valandos. Iki vasario pabaigos pratęstas ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.
 
Tačiau Vyriausybė jau leido atnaujinti veiklą atskirą įėjimą iš lauko pusės turinčioms parduotuvėms, grožio salonams, kirpykloms. Vyriausybės nutarimas įsigaliojo nuo vasario 15 dienos.
 
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį, ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino jį pandemija.
 
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius yra didesnis kaip 111 mln., daugiau kaip 2,4 mln. žmonių mirė, 86 mln. užsikrėtusiųjų pasveiko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.21; 18:17
Aktualijos

Šiuo metu nuo COVID-19 sukeltų suvaržymų nukentėjusiam verslui jau išdalinta 29 mln. eurų valstybės pagalbos. Maitinimo sektoriaus įmonės yra vienos iš tų, kurioms pagalbos skirta daugiausiai – 1247 įmonė yra gavus 3,7 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į šeštadienį surengtą barų, restoranų ir naktinių klubų akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į vėluojančią paramą.
 
„Iki šiol pagalbos prašymus galėjo pildyti tik savarankiškos įmonės, nuo kitos savaitės vidurio Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tai galės daryti ir susijusios įmonės – tai yra aktualu barams, kadangi dauguma jų turi kelis savininkus. Tai reiškia, kad valstybės pagalbos artimiausiu metu sulauks dar daugiau maitinimo verslų. Taip pat šiuo metu su Europos Komisija jau derinamas antrasis subsidijų verslui paketas, kuris leis labiausiai nukentėjusiems verslams, tarp jų ir barams, kavinėms, restoranams, išdalinti 70 mln. eurų valstybės pagalbos. Tikimės, kad tai padės labiausiai nukentėjusiems verslams pasidengti nuomos išlaidas, komunalinius mokesčius bei kitas pastoviąsias išlaidas. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija karantino paveiktam verslui skirs solidžią sumą – 330 mln. eurų”, – sakoma ministerijos pranešime.
 
Kaip jau skelbta, šeštadienį barai, restoranai ir naktiniai klubai surengė solidarumo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į tai, kad parama šiam sektoriui vėluoja.
 
Kaip Eltai akcijos išvakarėse sakė vienas iš jos organizatorių Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka, akcijoje rengėsi dalyvauti apie 100 tokių įstaigų.
 
Jo teigimu, pagrindinė žinia – maitinimo įstaigos laukia, kada bus leidžiama dirbti ir kada „pradės normaliai veikti visos paramos funkcijos”.
Šeštadienį 14 valandą prie akcijos prisijungę šių įstaigų darbuotojai 15 minučių stojo prie savo uždarytų patalpų.
 
Akcijoje dalyvavo įstaigos, veikiančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, kituose miestuose.
 
Maitinimo įstaigų veikla apribota nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvesti sugriežtinti karantino ribojimai, jos maistą gali tiekti tik išsinešti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.21; 00:30
Atsargiai

Karantino nesilaikę ir vakarėlį surengę 32 užsienio studentai turės susimokėti baudas. Vilniaus apskrities VPK nuotr.

Net 32 užsienio studentai užsitraukė nemalonę, kai dėl keliamo triukšmo bute, sostinės Subačiaus gatvėje, buvo iškviesta policija. Visiems jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai už karantino sąlygų nesilaikymą, praneša Vilniaus apskrities policija.
 
Trečiadienį, 22.20 val., policiją iškvietė Subačiaus gatvės namo gyventojai, neapsikentę triukšmo. Kaip išsiaiškino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai, nurodytame bute linksminosi 32 įvairaus amžiaus studentai iš Prancūzijos, Belgijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Indijos, Turkijos, Estijos ir Rusijos.
 
„Vakarėlis“ ilgam įsimins užsieniečiams studentams ‒ visiems jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai su nurodymu susimokėti pusę minimalios baudos.
 
Už karantino sąlygų nesilaikymą gresia bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 00:30
Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad švietimo bendruomenė žinių bei sprendimų dėl ugdymo įstaigų atvėrimo galėtų tikėtis per artimiausias kelias savaites. Ministrės pirmininkės teigimu, pirmieji į mokyklas grįš pradinukai.
 
„Švietimo bendruomenė gali tikėtis žinių per artimiausias kelias savaites. Labai norėtume išbandyti plataus masto testavimą mokyklose ir planuojame tai padaryti. Žinoma, pirmiausiai tos žinios pasiektų pradinukus. Taip pat norėtume grąžinti į mokyklas abiturientus taip greitai, kaip tik įmanoma“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė teigė, kad apie konkretesnius žingsnius dėl mokyklų atvėrimo bus galima kalbėti po žiemos atostogų.
 
„Dabar vyksta diskusijos apie specialų testavimą, kurį galėtume atlikti mokyklų kolektyvuose, ten išbandyti. Manau, kad tai būtų labai didelis gyvenimo palengvinimas, kad mokykla galėtų pradėti veikti normaliai, kontaktiniu ar bent jau mišriu būdu“, – teigė I. Šimontė.
 
„Kadangi kitą savaitę yra moksleivių atostogos, tai, manau, kad po moksleivių atostogų jau konkrečiai galėsime kalbėti apie konkrečius žingsnius ir konkrečias ugdymo įstaigas“, – taip pat akcentavo ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 00:30
Verslas

Prezidentūra tvirtina, kad pandeminė situacija šalyje yra gerėjanti, todėl būtina jau artimiausiu metu ieškoti būdų, kaip švelninti karantino režimą.
 
„Situacija yra trapi, mes matome, kad kitose šalyse siaučia ir kitos pandemijos atmainos, tačiau situacija Lietuvoje yra kelintą savaitę gerėjanti. Būtent toje aplinkoje būtina ieškoti naujo saugos balanso“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
 
Ši spaudos konferencija suorganizuota dar iki Vyriausybei pirmadienį susirenkant svarstyti karantino švelninimo planą.
 
„Prezidento nuomone, pandeminė situacija leidžia jau šiuo metu ieškoti tam tikrų saugių būdų iš dalies švelninti karantino reikalavimus. Ir, be abejo, koncentruotis į tas sritis, kurios reikalauja švelninimo labiausiai“, – teigė jis, pažymėdamas, kad dėl esamo karantino labiausiai kenčia smulkusis verslas.
 
„Šiuo metu smulkusis verslas sugeria pagrindinį karantino smūgį ir tas smūgis, kai karantinas yra ilgas, yra labai didelis“, – teigė jis.
Vyriausybė dar pastarąją savaitę turėjo apsispręsti dėl kirpyklų ir ne maisto prekių parduotuvių atidarymo, tačiau galiausiai nuspręsta šį klausimą atidėti.
 
Pasak patarėjo, Prezidentūra mato kelis būdus, kaip būtų galima švelninti karantino režimą.
 
„Čia galimos dvi alternatyvos: viena vertus, mes turime labai skirtingas situacijas šalies savivaldybėse ir turime tokių savivaldybių, kuriose užsikrėtimų skaičiai yra gerokai mažesni ir tos savivaldybės yra saugios. Todėl galimas tam tikras teritorinis paskirstymas. Antras kelias – taikyti labai aukštas apsaugos priemones. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti panašių priemonių, ką turime dabar odontologijoje, pritaikymas grožio industrijoje“ , – teigė S. Krėpšta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 13:00
Aktualijos

Vaistai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Per kelis dešimtmečius benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išaugo tiek, kad 2-3 kartus lenkia kitas Šiaurės Europos regiono šalis. Benzodiazepinų grupės vaistai – tai centrinę nervų sistemą slopinantys, raminamieji ir migdomieji vaistai, skirti trumpalaikiam nerimo ir nemigos gydymui. Benzodiazepinus galima vartoti tik gydytojui paskyrus ir tik taip, kaip gydytojas nurodė, nes vartojami ilgą laiką gali sukelti priklausomybę ir padidinti traumų riziką.
 
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistams piktnaudžiavimo šiais vaistais mastas Lietuvoje kelia nemažą susirūpinimą. Vidutinė šių vaistų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia daugiau nei 7 metus, nors mokslininkai rekomenduoja juos skirti tik trumpalaikiam gydymui.
 
NTAKD pranešime nurodoma, kad nors Lietuvoje raminamuosius ir migdomuosius vaistus dažniau vartoja vyresni gyventojai, bet naujausi tyrimai rodo nemažą jų vartojimo paplitimą tarp mokinių ir studentų. 2019 m. vykdytas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD) atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, 15-16 m. amžiaus mokinių dalis labai padidėjo ir yra didžiausia nuo 2003 m. Raminamuosius ir migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime yra vartoję 20 proc. Lietuvos mokinių (28,7 proc. merginų ir 10,6 proc. vaikinų).
 
Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių ir net kelis kartus viršija visų šalių vidurkį – 9,2 proc. Taip pat nuo 2007 m. labai daugėja mokinių, kurie būdami 13 m. ar jaunesni, bandė vartoti raminamuosius ir migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus. Problemos mastą, pasak NTAKD specialistų, atskleidžia ir tai, kad kas trečias mokinys panorėjęs galėtų lengvai gauti raminamųjų ir migdomųjų vaistų.
 
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. rudenį vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 13 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotį (14,6 proc. moterų ir 7,9 proc. vyrų), o dar didesnė dalis – 19,4 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (22,4 proc. moterų ir 12,2 proc. vyrų).
 
Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad 23,3 proc. studentų savijauta karantino dėl COVID-19 metu suprastėjo. Be to, daugiau nei trečdalis studentų dažnai jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai būna sunku susikaupti, būna sunku užmigti ar prastai miega, nenori nieko veikti, jaučia apatiją.
 
Pastebėtos tendencijos, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojusių studentų (ypač tų, kurie šias medžiagas vartojo siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti) didesnė dalis sveikatos ir gerovės rodiklių buvo įvertinti ženkliai prasčiau. O tie studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus, siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus vertintus psichinės sveikatos rodiklius.
 
Užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai panašūs, teigia NTAKD. 2019 m. paskelbto JAV mokslininkų tyrimo duomenimis, receptinius benzodiazepinus vartojantys aukštųjų mokyklų studentai, lyginant su bendraamžiais, daugiau nerimauja ir yra labiau priešiškai nusiteikę. O vartojantiems receptinius stimuliantus studentams labiau būdingas agresyvumas ir nerimas nei jų bendraamžiams.
 
Geriau suprasti problemą leidžia ir 2020 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro inicijuotas tyrimas, kuriuo buvo įvertintas COVID-19 poveikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiams. Tyrimas atskleidė, kad dėl pandemijos įvestų ribojimo priemonių tapus sunkiau įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtoje rinkoje, galėjo padidėti legalių psichoaktyviųjų medžiagų, tokių kaip alkoholis ar receptiniai vaistai, vartojimas kaip reakcija į rinkos pokyčius. Šio tyrimo duomenimis, tarp kai kurių gyventojų grupių padidėjo receptinių vaistų, ypač benzodiazepinų, vartojimas. Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad šių medžiagų vartojimo padidėjimas galimai siejasi su siekiu sumažinti nerimą dėl pandemijos bei įvestų karantino priemonių. Taip pat dalis nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priklausomų asmenų benzodiazepinus vartojo atsiradusiems abstinencijos simptomams malšinti, kai negalėjo įsigyti anksčiau vartotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
 
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šiais metais parengė informacinį atvirlaiškį apie benzodiazepinus. Jame informuojama apie šių vaistų ilgalaikio vartojimo, perdozavimo ir maišymo su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis keliamus pavojus bei atkreipiamas dėmesys, kad neteisėtoje rinkoje gali būti siūlomi padirbti ir pavojingi gyvybei benzodiazepinai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 05:00
Politinės intrigos

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Ir mažas ir didelis žino, kad pasaulyje siaučia pandemija. Kada ji baigsis, tik ponas Dievas žino. Valstybės institucijos, kaip sugeba, taip su ja kovoja.

Deja, pastaruoju metu ta kova jau darosi panaši į priedangą. Jei būti sąžiningiems, daugumoje atvejų visos valdžios, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, stengėsi pataikauti didesniems verslo rykliams. Suprantama, jie ir turtingesni, jų įtaka visuomenėje didesnė. Tačiau jeigu mes skelbiame, kad XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje akla ir negailestinga rinka yra švelninama socialinio teisingumo priemonėmis, tai gal taip ir elkimės. Deja, tai tik gražūs lozungai.

Stebint didžiųjų prekybos tinklų veiklą per visą atkurtos nepriklausomybės periodą, jie Lietuvoje gyvena kaip inkstas taukuose. Pirmiausia valdžios tiek centrinė, tiek vietinės jiems leido įsikurti pačiuose miestų centruose, ką vakarų valstybėse retai pamatysi. Tai be didžiulių transporto spūsties problemų, sukėlė net viešai niekada neaptartą problemą. Tokiu valdžios veiksmu buvo suduotas mirtinas smūgis mažiems šeimos  verslams. Šiandien Vilniuje su žiburiu nerasi arti namų gyvenamame rajone mažyčių, šeimos parduotuvėlių, kur galėtai nusipirkti šviežiai iškeptų duonos gaminių, pieno produktų ir pan. Visus išstūmė didieji prekybos tinklai, kuriems ne tiek svarbu pirkėjo pageidavimai, ar švieži bei skanesni produktai. Jiems svarbu tik kuo didesnis pelnas, bet kokia kaina.

Didieji prekybininkai taip praturtėjo, kad mūsų valdžios vyrai, net skaitė garbe su jais vienoje tribūnoje sporto varžybas stebėti. Ir net neaišku, už ką kai kuriuos iš jų apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais. Ši mada kaip virusas labai greitai, vienos valdingos vadovės, buvo panaudota prisjaukinant sau palankius žurnalistus. Kurie net jai išėjus į pensiją taip nuoširdžiai tarnauja lyg ji ir toliau darbuotųsi. Tiesa, neapsieita ir be akibrokštų, kai iš savęs neklystančiu laikančiu plunksnos brolio prisiėjo tą garbingą apdovanojimą atimti, už amoralų poelgį.

Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Tačiau manau, kad amoralumo viršūnė pasiekta dabar. Prisidengiant pandemija mūsų valdžia taip įsijautė į kovą su ja, kad net nesuprato, kad jau perlenkė lazdą. Suprantama, tokia situacija, manau, labai patinka didiesiems prekybos tinklams, kurių apyvartos ir pelnai auga, kaip ant mielių. Vien susipažinus su jų plėtros planais, kiek dešimčių naujų parduotuvių, vien šiais metais, jie ruošiasi atidaryti, darosi aišku, jie ir nesitiki, kad situacija gali pablogėti. Jie jau toli paliko tuos mažiukus, kurie pas juos už aukso kainą nuomuodamiesi kelis kvadratinius metrus dirbo nuo aušros iki sutemų, kad pramaitintų šeimą.

Negana to, kad prisdengiant pandemija mažieji yra žlugdomi. Didiesiems dar valstybė ir paramą suteikia. Už ką? Už tai, kad valdžia jiems konkurentų sumažino. Suprantama, dabartinė valdančioji dauguma yra grynai dešniųjų, o tai reiškia turtingųjų atstovė. Ir keista, kaip naiviai tikisi mažieji iš šios valdžios sau kokios nors realios pagalbos. Neapsigaukite ponai. Skaudžiai nudegsite, jei dar nenudegėte. Kai ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kalba apie palengvinimą verslui, ji pirmiausia turi mintyse tuos didžiuosius. Nes jei ji norėtų nuoširdžiai padėti mažiesiems, šeimos verslams, tai jau galėjo seniai padaryti. Atvirkščiai, jie net nekompensuos dalies nuomos pinigų, ką darė buvusi valdžia, kuriuos jie net nedirbdami, privalo mokėti didiesiems. Ar dar reikia kokių nors komentarų???

Net keista, kad Seime nei viena, save socialiai orientuota vadinanti partija, išskyrus neaiškias replikas valdančiųjų atžvilgiu, nieko konkretaus nepasiūlė.

Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Kas gali pagrystai teigti, kad pablogės epidemiologinė situacija, jeigu bus leista dirbti, su visomis saugos priemonėmis, kaip ir didiesiems, taip pat ir mažoms parduotuvėlėms. Kas pasikeis, jeigu į kirpyklą ateisime vienu metu po pora asmenų, juk pas odontolgus vaikštome ir t.t. ir pan.

Jeigu valdantieji nesirūpina mažaisiais, kurie užsidirba tik savo pragyvenimui ir nesiekia, kad didėtų skurstančių bei bedarbių, tai lai jais pasirūpina opozicinės Seimo frakcijos. Tai būtų ženkliai prasmingiau nei, kad beveik pusmetį plepėti, kas bus opozicijos lyderis. Paimkite ir sukurkite dokumentą, įpareigojantį vyriausybę ne pažadais mažuosius maitinti, kol jiems jau jokia reanimacija nebapadės, o lai imasi konkrečių veiksmų.

Manau, visi, kuriems ne tiek svarbu Lietuvos turtuolių pelnai, turėtų prieš save matyti keletą man skausmingų skaičių: 1 milijoną priverstinai emigravusių tautiečių iš Tėvynės, 485 milijonierius ir 600 000 gyvenančių ant skurdo ribos. Jeigu nieko nedarysime šie skaičiai tik didės.

Ir pabaigai negaliu nutylėti. Negi šiandien svarbiausia Lietuvoje pastatyti naują kalėjimą, legalizuoti narkotikų prekybą ir prisidengiant žmogaus teisėmis spręsti bendrų Seimo tualetų problemą.

Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2021.02.05; 05:00

Aktualijos

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vėlų trečiadienio vakarą premjerė Ingrida Šimonytė atsiprašė už sukeltus lūkesčius – anksčiau planuota Vyriausybės posėdyje trečiadienį diskutuoti dėl grožio salonų ir ne maisto prekių parduotuvių veiklos atnaujinimo – ir paaiškino, kodėl buvo nuspręsta dar nešvelninti karantino.
 
„Vos prieš savaitę vienas svarbiausių epidemiologinės situacijos rodiklių, kuriais remdamiesi priskiriame situaciją vienam ar kitam scenarijui, nukrito žemiau 500 atvejų/100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribos. Tai gerai, kadangi rodiklis ir toliau mažėja, tačiau reikia matyti ir pilnesnį paveikslą – antai Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 500 ribos situaciją kol kas teskiria vis 0,21 atvejo, o bendrą rezultatą labiau tempia nemažos dalies likusios Lietuvos padėtis. Tad nors gerėjančias tendencijas tvirtina ir kai kurie kiti rodikliai, situacija išlieka trapi – iki tų 500 atvejų nuo dar žemesnio lygio nei esame šiandien priešingoje ciklo fazėje užaugome per dvi dienas“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienio vakarą rašė premjerė.
 
Pasak jos, karantino pakeitimų galima būtų tikėtis kitą savaitę.
 
„Ar bus kitą savaitę ir paties karantino nutarimo pakeitimų? Greičiausiai, jeigu sutarta karantino laisvinimo schema tai leis, o mūsų judėjimas žemyn nuo atvejų kalno bus tik dar labiau įsitvirtinęs. Niekam nereikės nieko „reikalauti“, „tėkšti“, „rėžti“ ar „atsikirsti“, nes esu tikra, kad tiesiog sutarsime dėl racionalaus sprendimo“, – rašė premjerė.
 
Ministrė pirmininkė teigia nė kiek neabejojanti, kad „pirmadienį pavyks sutarti dėl principinės karantino laisvinimo schemos, o atviri klausimai – dėl konkrečių nemaisto prekybos ir paslaugų atvėrimo etapiškumo ir sąlygų – bus išspręsti. Labai svarbu kuo greičiau sugrąžinti vaikus į mokyklas, suprantamas noras imtis įprasto verslo, tačiau dar svarbiau nepatekti į yo-yo spąstus“.
Kaip taisyklingai dėvėti medicininę kaukę? Slaptai.lt nuotr.
 
Nors trečiadienį buvo laukta sprendimo dėl galimo veiklos atnaujinimo, premjerė sakė niekur nedalijusi pažadų.
 
„Nesu niekur dalijusi pažadų, kad šiandien bus priimti kokie nors paties karantino lengvinimai, juoba, kad ir anksčiau skelbtuose karantino scenarijuose C scenarijuje net nebuvo numatytas kontaktinių paslaugų teikimo sąlygų keitimas. Prekybos – taip. Bet, kaip ir minėjau, C scenarijuje esame vos kelios dienos ir tikrai dar ne visur. Apgailestauju, kad viešos diskusijos, kurių šios Vyriausybės veikloje netrūksta, kažkieno buvo priimtos už padarytus sprendimus, kurių Vyriausybė dar nebuvo padariusi“, – feisbuke rašė premjerė.
 
I. Šimonytė, atsiprašydama už sukeltus lūkesčius, teigė, kad „už tai atsiprašinėti yra vis tiek maloniau nei dėl sprendimų, kuriuos reikia atšaukti“.
 
ELTA primena, kad trečiadienio posėdyje buvo nuspręsta karantiną pratęsti iki vasario 28 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 11:31
Verslas

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konkurencijos taryba, atsakydama į Seimo Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos kreipimąsi dėl Vyriausybės nustatytų verslo ribojimų, konstatavo, kad įstatymai jai nesuteikia kompetencijos vertinti Vyriausybės priimtų teisės aktų. Reaguodamas į tokį atsaką, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad jam toks atsakymas atrodo keistas.
 
„Man šis atsakymas atrodo keistas (…). Atrodo, kad Konkurencijos taryba iš tiesų užima labai pasyvų vaidmenį, nes bando išsisukti nuo tiesaus atsakymo. Sutinku, kad kai sprendžiama žmonių sveikata ir verslo konkurencingumas, žinoma, – sveikata yra pirmoje vietoje. Bet būtent tai ir reikėjo pasakyti, kad visgi iš dviejų blogių renkamės mažesnį blogį. Bet tuomet turi būti atsakyta, ką daryti, jeigu konkurencija pažeista, turi būti imamasi kažkokių priemonių“, – Eltai sakė jis.
 
D. Arlauskas taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba vengė atsakyti į konkretų jai užduotą klausimą.
 
„Mes labai aiškiai deklaravome ir norėjome sužinoti, ar „Maxima“ prekybos tinkle pardavimai ne pirmo būtinumo prekėmis nepažeidžia Konkurencijos (įstatymo – ELTA), ir tai su sveikata apskritai nieko bendro neturi. Tai vertinu kaip arba nenorą dirbti darbą, kuris jiems patikėtas, arba kompetencijos trūkumą“, – teigė jis.
 
Konkurencijos taryba trečiadienį pranešė, kad sulaukusi kreipimųsi dėl nevienodų verslo sąlygų per karantiną, nurodo negalinti vertinti, ar Vyriausybės sprendimu nustatyti konkurencijos ribojimai yra proporcingi, siekiant saugoti gyventojų sveikatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 00:30
Aktualijos

Vyriausybei trečiadienį nusprendus pratęsti karantiną ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai nereiškia, jog toks nutarimas, koks yra dabar, galios iki pat vasario 28 dienos, tačiau kol kas, anot jos, Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo.
 
„Vyriausybė šiandien priėmė sprendimą pratęsti karantino nutarimo galiojimą iki vasario 28 dienos. Tai nereiškia, kad nutarimas toks, koks yra dabar, galios visą mėnesį, tačiau tai reiškia, kad kol kas Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo. Pagal ekspertų viešai aptartą situacijų klasifikatorių vis dar esame pačioje blogiausioje kategorijoje, nepaisant to, kad situacija yra gerokai pagerėjusi nuo praėjusių metų pabaigos“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.
 
Pasak ministrės pirmininkės, ribojmus Vyriausybė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) kiekvieną savaitę peržiūrės.
„Iš esmės kiekvieną savaitę Vyriausybė, VESK svarstys, kokie pakeitimai galėtų būti ir kokiomis sąlygomis daromi pakeliui“, – sakė I. Šimonytė.
 
„Situacija rodo, kad kol mes dar nesame nulipę iš D scenarijaus į C scenarijų, kas jau leistų kalbėti apie didesnius apribojimų sumažinimus“, – teigė premjerė.
 
Pasak I. Šimonytės, dalyje savivaldybių epidemiologinė situacija nėra iki galo pasitaisiusi.
 
„Yra keliasdešimt savivaldybių, kuriose situacija neatrodo iki galo pasitaisiusi, kai kur matome trupučiuką didėjantį atvejų skaičių. Žinoma, ten atvejų skaičius yra pakankamai mažas ir tą didėjimą gali išprovokuoti bet koks susiformavęs mažesnis židinys, bet akivaizdu, kad skatinti mobilumą šitomis aplinkybėmis nebūtų gera mintis. Bet tai nereiškia, kad šie mobilumo apribojimai galios iki vasario pabaigos“, – sakė premjerė.
 
Šiuo metu Lietuvos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus tuos atvejus, kai vykstama į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, į kitą savivaldybę dėl artimų giminaičių mirties, į darbą, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų bei dėl sveikatos priežiūros paslaugų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 16:33
Trumposios naujienos

Bulgarijos restoranų ir kavinių darbuotojai protestuoja prieš įmonių uždarymą. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Bulgarijos sostinėje vyksta nacionalinė visuomeninio maitinimo sferos darbuotojų protesto akcija. Keli šimtai jos dalyvių, atvykusių į Sofiją iš įvairių šalies miestų, reikalauja nuo vasario 1 d. atšaukti draudimą dirbti dėl koronaviruso pandemijos uždarytiems restoranams ir kavinėms.
 
Pareigūnai saugo vyriausybės ir parlamento pastatus, miesto centre budi sustiprintos policijos pajėgos.
 
„Vienintelis mūsų reikalavimas – leiskite dirbti. Mes nesuprantame, kodėl mūsų restoranai uždaryti, nors viešbučių restoranai jau visą mėnesį dirba, ir jokio sergamumo augimo neužfiksuota“, – pareiškė vienas iš akcijos rengėjų Emilas Kolarovas.
 
„Mes gyvename beprecedentės pasaulinės krizės sąlygomis, kaip tik tai nulemia apribojimus. Mes tęsiame kovą dėl kiekvieno konkretaus žmogaus gyvybės ir sveikatos. Mes pasirengę dialogui ir laipsniškam apribojimu panaikinimui, mes leisime restoranams ir kavinėms dirbti nuo kovo 1 d.“, – sakė per spaudos konferenciją Bulgarijos sveikatos apsaugos ministras Kostadinas Angelovas.
 
Manoma, kad protesto akcija bus baigta vakare.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 16:00