Prezidentūroje pirmadienį susitiks Valstybės gynimo taryba, koordinuojanti ir svarstanti svarbiausius valstybės gynybos klausimus.
Kaip Eltą informavo Prezidentūra, Valstybės gynimo taryboje bus aptariami krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtros ir biudžeto, Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2020-2021 m. bei Lietuvos kariuomenės personalo, struktūros ir finansavimo klausimai.
Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimas posėdyje naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu paskyrė generolą majorą Valdemarą Rupšį. Už balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 2.
Jo kandidatūrą teikė prezidentas Gitanas Nausėda po krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymo. Iki šiol kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, šiemet baigėsi jo penkerių metų kadencija.
52-ejų V. Rupšys tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“ ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
Ankstesnysis Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
Manoma, kad dabartinis kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas baigęs kadenciją prisijungs prie G. Nausėdos patarėjų komandos.
Prezidentas teikia Valdemaro Rupšio kandidatūrą į kariuomenės vadus. Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda naujuoju kariuomenės vadu siūlo skirti generolą majorą Valdemarą Rupšį ir teikia jo kandidatūrą Seimo pritarimui.
„Naujojo kariuomenės vado laukia svarbūs darbai. Pirmiausiai jam reikės užtikrinti kariuomenės modernizacijos projektų tęstinumą ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais“, – sakė šalies vadovas, pirmadienį pasirašęs dekretą dėl gen. mjr. V. Rupšio kandidatūros.
Prezidentas kariuomenės vadą skiria krašto apsaugos ministro teikimu, gavęs Seimo pritarimą.
Gen. mjr. V. Rupšys nuo 2016 m. vadovauja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms. Jis yra tiesiogiai atsakingas už pagrindinių kovinių pajėgumų plėtrą.
Vadovaujant V. Rupšiui, Sausumos pajėgos pradėjo itin glaudžiai bendradarbiauti su NATO šalių kariuomenių sausumos pajėgomis ir jų vienetais, buvo tęsiamas intensyvus kovinis rengimas su JAV ginkluotosiomis pajėgomis, stiprinamas gebėjimas veikti kartu su Lenkijos kariuomene. V. Rupšys sėkmingai vadovavo užtikrinant NATO tarptautinio priešakinių pajėgų bataliono integraciją į mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, taip pat Sausumos pajėgų pasirengimą ir dalyvavimą didžiausiose Lietuvos kariuomenės istorijoje tarptautinėse jungtinėse pratybose „Perkūno griausmas 2018“.
V. Rupšys yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliais „Už pasižymėjimą“ ir „Už nuopelnus“ bei kitais apdovanojimais.
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms pernai V. Rupšys apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
Dabartinio kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kadencija baigiasi liepos 24 dieną.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu bei kariuomenės vadu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Pasak R. Karoblio, artimiausias būsimo prezidento uždavinys bus išsirinkti naują kariuomenės vadą.
J. V. Žukas kadenciją baigia liepos 24 dieną, todėl, pasak R. Karoblio, po inauguracijos prezidentas turės greitai išsirinkti iš generolų kandidatūrų, nes naujo kariuomenės vado pateikimui dar turės pritarti ir Seimas.
„Prie pačių ankstyviausių darbų – naujojo kariuomenės vado skyrimas. Jono Vytauto Žuko kadencija baigiasi liepos 24 dieną. Taip susiklostė, kad paskyrimas turi būti greitas. Nes nesinorėtų situacijos, kad laikinai būtų einamos pareigos. Padarėme įvadą, kokie yra Lietuvos kariuomenėje generolai (…) šiuo metu veikiantys yra septyni generolai”, – sakė R. Karoblis.
Paklaustas, ar sausumos pajėgų vadas Valdemaras Rupšys turi daugiausiai šansų tapti naujuoju kariuomenės vadu, R. Karoblis tik patvirtino, kad jis yra tarp kandidatūrų.
„Yra vienas iš kandidatų, jis sausumos pajėgų vadas (…), bet visi kandidatai yra svarstomi”, – teigė R. Karoblis.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tuo metu kariuomenės vadas apie savo ateities planus su G. Nausėda dar nekalbėjo. Pasak jo, naujo pasiūlymo jungtis į jo komandą taip pat dar negavo.
„Kuomet pasiūlys, tuomet ir kalbėsim (…) Jis tik tris kartus minėjo, ir čia buvo visiškai ne toks susitikimo formatas. Tai buvo krašto apsaugos ministro susitikimas, aš tik padėjau ministrui išdėstyti informaciją apie krašto apsaugos sistemos reikalus. Jokių (…) pokalbių su prezidentu dar neturėjau”, – teigė jis.
Pagal įstatymus J. V. Žukas antros kadencijos kariuomenės vado pareigų eiti nebegali.
Tuo metu R. Karoblis patikino, kad dėl jo tolimesnio darbo Vyriausybėje su G. Nausėda taip pat nekalbėjo.
„Mes net nešnekėjome, ir tai yra koalicijos formavimo klausimas”, – teigė jis.
ELTA primena, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda neslepia, kad yra tariamasi, jog politologas Linas Kojala ir dabartinis kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas būtų prezidento komandoje.
Kol kas G. Nausėda yra paskelbęs, kad jo komandoje dirbs buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas.
Su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Kanados kariuomenės vadas generolas Jonathan’as H. Vance’as ir jį lydinti delegacija.
Ketvirtadienį aukšto rango Kanados pareigūnas buvo iškilmingai sutiktas prie Krašto apsaugos ministerijos, susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku, kitais kariuomenės atstovais.
„Kanada – reikšminga mūsų regiono saugumo rėmėja. Nors geografiškai esame tolimos šalys, tačiau vertybine ir grėsmių saugumui suvokimo prasmėmis esame labai artimi. Esu dėkingas Kanadai už svarų indėlį į regione įgyvendinamas NATO saugumo stiprinimo priemones ir už kitas dvišalio ir daugiašalio karinio bendradarbiavimo iniciatyvas“, – susitikime su Kanados kariuomenės vadu sakė J. V. Žukas.
Lietuvos kariuomenės atstovai svečią supažindino su šalies kariuomenės pajėgumais, jų vystymo prioritetais ir planais, šalyje planuojamomis tarptautinėmis karinėmis pratybomis ir informacinės erdvės analize.
Lietuvos ir Kanados kariuomenių vadai lankėsi Antakalnio kapinėse, kur generolas J. H. Vance’as pagerbė žuvusių už Tėvynę Lietuvos karių atminimą padėdamas gėlių prie jiems skirto memorialo.
Vizitą Lietuvoje J. H. Vance’as baigė apsilankymu Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete, kur susitiko su jo vadu pulkininku Jakobu Sogardu Larsenu, ten tarnaujančiais Kanados karininkais.
Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis pirmadienį kreipėsi į prezidentinių reitingų lyderį Gitaną Nausėdą prašydamas pasiaiškinti dėl visuomenės dėmesio sulaukusio jo susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku. Šiam susitikimui tarpininkavo verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.
Seime surengtoje spaudos konferencijoje N. Puteikis kėlė klausimus, ar G. Nausėda yra sudaręs su V. Sutkumi oficialią sutartį, ar jam mokėjo pinigus už paslaugas, ar V. Sutkaus teiktos paslaugos yra deklaruotos.
„Prašau Nausėdos viešai atsakyti į mano viešai keliamus klausimus. Manau, kad kandidatai vieni kitiems tokius klausimus ne tik turi teisę, bet ir privalo užduoti“, – spaudos konferencijoje sakė N. Puteikis.
Politikas teigė dar tą pačią dieną kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), klausdamas, ar V. Sutkus gali atlikinėti neregistruoto lobizmo paslaugas. Taip pat, tikino Seimo narys, jis kreipsis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), teiraudamasis, ar G. Nausėda gali iš neregistruoto lobisto priiminėti paslaugas tokiu būdu.
„Aš bet kokiu atveju kreipsiuosi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, ar Sutkus gali atlikinėti tokias neregistruoto lobizmo paslaugas, o į Vyriausiąją komisiją kreipsiuosi klausdamas, ar Gitanas Nausėda gali iš tokio neregistruoto lobisto priiminėti tokias paslaugas tokiu būdu“, – sakė N. Puteikis.
Jis teigė manąs, kad V. Sutkus turėtų deklaruoti tai, kad remia G. Nausėdą vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Turi viešai deklaruoti, jei remi kažkokį kandidatą, Sutkus to nėra padaręs, Nausėda tuo naudojasi ir eina ne į kabinetą, ne darbo metu, eina neoficialiai. Ar tarpininkas gavo atlygį? Aš manau, kad tai yra labai svarbūs dalykai“, – kalbėjo N. Puteikis.
Politiko teigimu, su kitais kandidatais į prezidentus Verslo konfederacijos vadovas tikriausiai nebuvo susitikęs.
„Atkreipkite dėmesį, kiti nevaikšto pas kariuomenės vadus su tokiomis palydomis. Kova visgi aštri, kiti kandidatai būtų sužinoję, Lietuva maža. Šiuo atveju Nausėda labai aiškiai apsišvietė su tokiu neoficialiu susitikimu ir parodė labai blogą pavyzdį“, – sakė N. Puteikis.
Politikas sakė esąs įsitikinęs, kad G. Nausėda ir V. Sutkus pažeidė įstatymus nedeklaravę savo ryšių. Tai, tvirtino politikas, sukuria nelygias galimybes prezidento rinkimuose.
„Jeigu būtų nustatyta, kad galima taip daryti Sutkui ir galima taip daryti Nausėdai, tada ir aš kviesiu, aš taip pat pažįstu nemažai tokių pusiau legalių arba nelegalių lobistų, aš turiu daug pažįstamų turtingų žmonių, aš norėčiau su jais neoficialiai susitikti ir aptarti panašius dalykus ir paraginsiu kitus kandidatus daryti – jeigu vienam galima, tada galima ir visiems. Aš irgi noriu būti kaip Gitanas Nausėda, jeigu leidžia taisyklės, noriu būti Gitanas Nausėda du“, – kalbėjo N. Puteikis.
Ekonomistas G. Nausėda sulaukė kritikos ir iš S. Skvernelio, kai apsilankė pas kariuomenės vadą J.V. Žuką. Į susitikimą G. Nausėdą atlydėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus. Pasak J. V. Žuko, V. Sutkus tarpininkavo susitikimui su kandidatu į prezidentus.
Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, pirmadienį paaiškėjus aplinkybėms, kad pas kariuomenės vadą kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda lankosi su verslo lobistu Valdu Sutkumi, turinčiu su gynybos pramone susijusių interesų, teigia, kad toks G. Nausėdos elgesys yra nederamas ir kenkia kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko autoritetui ir tuo pačiu visai kariuomenei.
„Didžiuojuosi ir pasitikiu Lietuvos kariuomene bei jos vadovybe. Labai gerai, kad kariuomene, kaip institucija, pasitiki ir dauguma Lietuvos piliečių. Šį pasitikėjimą verta branginti ir puoselėti, tačiau labai nesolidu ir nederama, kai šiuo visuomenės pasitikėjimu norima pasinaudoti ir spekuliuoti. Kandidatas į Prezidentus, o tuo pačiu ir į Vyriausiuosius ginkluotųjų pajėgų vadus G. Nausėda sąmoningai ar iš nepatyrimo, bet įtraukė kariuomenės vadą į politinę rinkimų kampaniją. Tai nederamas elgesys, nes kariuomenė politikoje nedalyvauja. Paaiškėjusios aplinkybės, kad pas kariuomenės vadą einama kartu su verslo lobistais, taip pat neprideda nei solidumo, nei orumo. Todėl viešai kreipiuosi į kandidatą G. Nausėdą, ragindama jį vengti kariuomenės politizavimo ir nebesinaudoti kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko autoritetu savo rinkimų kampanijoje“, – pabrėžė Seimo narė R. Juknevičienė.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Anksčiau kandidatas G. Nausėda yra viešai pareiškęs apie tai, kad jis norėtų šiuo metu savo pareigas einantį kariuomenės vadą J. V. Žuką matyti savo politinio pasitikėjimo komandoje.
Adolfas Ramanauskas – Vanagas. „Daugel krito sūnų…” Knygos viršelis
Šeštadienį atidavėme paskutinę pagarbą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadui ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarui, nuo 1953-ųjų – aukščiausiojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui brigados generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Dalinuosi kalba, kurią pasakiau prie jo kapo.
Gyvename labai simbolišku laiku: šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimto metų jubiliejų ir paskutinio Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines.
Šio ypatingo laiko ženklais galime laikyti tiek Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo radimą Vokietijos archyvuose, tiek Lietuvos karininko, partizanų generolo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimą Našlaičių kapinėse, Vilniuje. Reikėjo beveik trijų atgautos Nepriklausomybės dešimtmečių, kad pradėtų vertis durys ir į tragišką mūsų tautos naujųjų laikų istoriją.
Drąsiai skiriu šias dvi paraleles, nes, manau, tai ne atsitiktinumas, bet glaudžiai susiję dalykai. 1918–1920 m. karas dėl Lietuvos valstybės įtvirtinimo Europoje, pasaulyje ir lietuvių tautos sąmonėje padėjo pamatą naujajai kartai, kuriai teko didieji išbandymai dviejų XX-ojo amžiaus demoniškų galybių sankirtoje – Hitlerio ir Stalino kruvinose batalijose plėšriai raižant Europą.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė Amerikoje, bet užaugo ir subrendo Naujojoje Lietuvoje. Kunigo ir poeto Motiejaus Gustaičio pastangomis įkurtoje „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose Adolfas mokėsi ne tik bendrojo lavinimo dalykų. Čia formavosi jaunojo žmogaus asmenybė, pasaulėžiūra ir krikščioniškos gyvenimo vertybės. Būtent tos kilnios vertybės jį įkvėpė toliau siekti žinių studijuojant pedagogiką, o vėliau ir karybą.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė daugelio jaunų žmonių siekius ir gyvenimus. Bolševikinė Lietuvos okupacija drastiškai pakeitė ir Adolfo Ramanausko-Vanago likimą. Patekęs į apsisprendimo kryžkelę, jis pasirinko sunkų nelygios kovos kelią. Mokytojas atsisakė būti saugumo agentu ir šnipinėti savo mokinius, nors dalis jau ėjo tuo keliu… Tuo metu tai buvo aiškus pasirinkimas gyventi ar mirti.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai ir represijoms, Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1945 m. pavasarį tapo partizanu. Sprendimą palikti namus ir mylimą mokytojo darbą lėmė ne tik partizanų pasisakymai, kasdien matomos okupantų sovietizacijos pastangos ir patiriamos žmonių kančios. Apsispręsti padėjo tėvų išugdyta meilė Tėvynei, siekis išsaugoti laisvą Lietuvą. Vėliau apie partizanų misiją jis rašė: „Pogrindžio veikimas, kova su priešu yra lyg demonstravimas visam pasauliui, jog Lietuva nesutinka būti bolševikinė, jog ji pasiryžusi kautis žūtbūtinę kovą, norėdama išsivaduoti iš okupacijos jungo.“ Istorikai teigia, kad 1945-ųjų vasarą partizanų gretose buvo jau keliolika tūkstančių jaunų Lietuvos vyrų ir moterų. Nelygioje kovoje per dešimtmetį jų žuvo apie 20 tūkstančių.
Savo ryžtu ir patriotiškumu Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo pavyzdys ne tik eiliniams kovotojams, bet ir jų vadams. Veikdamas pogrindyje jis sugebėjo derinti tiek pedagogo, tiek karininko savybes. Kaip išsilavinęs žmogus suprato, kad norint atkurti Lietuvos valstybingumą svarbus ne tik ginkluotas pasipriešinimas, bet ir idėjų kova, todėl buvo aktyvus pogrindžio spaudos leidybos organizatorius, pats rašė straipsnius į įvairius partizanų laikraščius: „Trečias skambutis“, „Mylėk Tėvynę“, „Laisvės Varpas”. Vėliau redagavo „Partizaną“ ir paliko savo prisiminimus, kurie šiandien padeda mums geriau suprasti partizanų ryžtą ir pasiaukojimą.
Dešimt metų trukęs partizaninis pasipriešinimas Lietuvoje buvo mūsų tautos gilaus patriotizmo ir pilietinės tvirtybės unikalus reiškinys. Adolfas Ramanauskas išbuvo toje, rodos, beviltiškoje kovoje iki galo, neprarasdamas vilties, kad Lietuva kada nors bus laisva. Jis buvo tvirtai įsitikinęs pasirinkto sunkaus ir pavojingo laisvės kovotojo kelio tikslingumu, teisingumu ir teisėtumu.
Šiandien tų įvykių tyrinėtojai istorikai įvertino Adolfo Ramanausko nuostatas ir veiklą kaip labai kryptingą ir disciplinuotą. Kaip karininkas ir partizanų vadas jis siekė sujungti partizanų kovą ir ruošti juos išsilaisvinimo karui, griežtai laikantis karinės tvarkos. Kaip pilietis priešinosi okupaciniam režimui ir trukdė jam vykdyti represijas prieš Lietuvos piliečius, stengėsi apsaugoti žmonių pilietinę savimonę ir laisvės siekio vertybę.
Drąsi ir nuosekli A. Ramanausko veikla, ryžtinga asmenybė ir atkaklus charakteris įkvėpdavo laisvės kovotojus, tačiau kėlė didelį saugumiečių įniršį. Jo persekiojimui buvo skirti patys geriausi agentai ir šnipai.
„Kelsis Lietuva – mūsų jau nebebus. Joje vėl užvirs gyvenimas – mūsų niekas neatmins, banditų vardais vadins – mums bus skaudu“, – prieš daugelį metų savo dienoraštyje užrašė Tauro apygardos partizanų kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, kunigas, žuvęs 29-erių.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Šiandien matome, kad iš dalies jis buvo teisus: net ir atgavus Lietuvos nepriklausomybę dalis visuomenės nepripažino partizanų didvyriškumo, o išdaviko ir prisitaikymo keliu nuėję kolaborantai ir jų palikuonys dar ir šiandien juos keikia. Tačiau Adolfo Ramanausko memuaruose randame paaiškinimą: „Mes mokėmės iš kartaus patyrimo, kuris buvo įgyjamas neretai net gyvybės kaina. Okupantas su mumis kovojo visomis be išimties priemonėmis ir metodais. Visas blogybes krašte okupantai priskyrė mums. Jie su istrebiteliais nesivaržydami naktimis plėšikaudavo, žudydavo apsirengę partizanų uniformomis ir paskui sakydavo, kad tai visa įvykdė „banditai“. Jie, kaip ir visur, laikėsi tokio požiūrio: „Šmeižk, meluok, – vis kas nors prilips“.
Generolas buvo įsitikinęs, kad bolševikai visai nesivaržo panaudodami bet kokius būdus, net ir pačius žiauriausius, kai siekia savo tikslo. Tikslas jiems visuomet pateisino priemones. Priešą jis vadino „tiesiog neįsivaizduojamo ir neįtikėtino sadizmo praktikuotoju“.
Labai gaila, bet šiam drąsiam kariui, kaip ir daugeliui partizanų, teko iki galo išgerti išdavikų ir okupantų neapykantos taurę ir patirti nežmoniškus kankinimus, kai galų gale 1956 m. jis buvo Kaune išduotas, suimtas ir nuvežtas į KGB kalėjimą Vilniuje. Sunku net suvokti, kiek neapykantos, žiaurumo ir keršto gali būti budelių sielose, kad galėtų taip žvėriškai draskyti gyvą žmogų. Iš to galima tik matyti, kokia grėsminga SSSR saugumiečiams atrodė Adolfo Ramanausko-Vanago, kaip ir visų partizanų, kova. Kita vertus, šiandien privalome labai sąmoningai kiekvienas sau atsakyti, ar sugebėtume atlaikyti pačius didžiausius išbandymus, ar sugebėtume suvaldyti savo paties siaubą kritinėmis aplinkybėmis?
Man didelė garbė šiandien tarti atsisveikinimo žodžius ir paskutinį kartą atiduoti pagarbą kovojusios Lietuvos kariuomenės vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Noriu priminti, kad už mūsų dabartinį gyvenimą, už Lietuvos valstybės ir kiekvieno mūsų laisvę yra sumokėta labai brangiai. Tai tūkstančių partizanų tikėjimas laisvės idealais ir paaukotos gyvybės. Pamąstykime apie tai dažniau – galbūt bus mažiau pykčio ir nusivylimo, beprasmių ambicijų, nepasitenkinimo ir savanaudiškų paskatų.
Lietuvos kariuomenė savo šaknimis ir dvasia remiasi į Lietuvos laisvės kovotojus. Mūsų pareiga – ruoštis didžiausiems išbandymams, jei reikės. Mes turime labai kilnius ir garbingus ištikimybės Lietuvos valstybei pavyzdžius.
Vienas didis Lietuvos poetas rašė:
Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kančios ir skausmas, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus.
Lietuvos kariuomenė šiandien, Jūsų laidotuvių dieną, lenkia prieš Jus savo vėliavas, Tamsta Generole.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir kariuomenės vadą gen. ltn. Joną Vytautą Žuką prašydamas įvertinti galimybę lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, arba 2019 m. vasario 16 d., minint pirmojo Lietuvos kariuomenės parado Kaune šimtmetį, surengti Lietuvos kariuomenės paradą, kuriame dalyvautų ir karinės technikos priemonės, Lietuvos kariuomenės kariai su istorine apranga ir ginkluote, taip pat Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai.
Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Toks paradas turėtų atspindėti šalies ginkluotųjų pajėgų istoriją, skatinti pasididžiavimą savo kariuomene bei patriotizmą. Tai ypač svarbu pasikeitusios geopolitinės ir saugumo situacijos kontekste. Nes būtent Lietuvos narystė NATO, gynybinių pajėgumų stiprinimas yra tapę priešiškos propagandos, kuria siekiama sukelti visuomenės nepasitikėjimą tuo, abejones ir palaužti jos valią gintis, taikiniais. Tuo metu kariuomenės paradas, jo kuriamas pasididžiavimo savo valstybe ir jos kariuomene jausmas kaip tik stiprintų žmonių valią gintis, ypač tarp jaunimo“, – teigia L. Kasčiūnas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Panašūs kariniai paradai iškilmingų švenčių metu rengiami ir kitose Europos šalyse. Rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, minint Kariuomenės dieną ir Lenkijos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, vyko didžiulis karinis paradas, per kurį buvo surengtas aviacijos šou, kariai žygiavo vilkėdami Napoleono laikų uniformas. Parade dalyvavo apie 1500 karių, 150 karinės technikos priemonių, 50 karo lėktuvų ir sraigtasparnių, taip pat Lenkijoje dislokuoti JAV kariai. Didžiausias ir seniausias karinis paradas Europoje kasmet rengiamas Prancūzijoje minint Bastilijos paėmimo dieną. Tai yra istorinė tradicija, pradėta 1880 m.
Lietuvos kariuomenės vado įsakymu praėjusią naktį visuose kariniuose vienetuose paskelbta aukštesnė kovinė parengtis – gavę iškvietimo signalą į savo dalinius rinkosi kariai. Parengties lygio pakėlimu prasidėjo didžiausios Lietuvos istorijoje nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“.
Anksti ryte prasidėjo ir mobilizacinis pratybų etapas – į tris šaukimo punktus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje renkasi iš anksto kviesti rezervo kariai. Kvietimus atvykti į mokymus „Perkūno griausmas 2018“ gavo 2000 rezervistų.
Ateinančias dvi savaites Lietuvos ginkluotosios pajėgos tiek savarankiškai, tiek ir su NATO sąjungininkais treniruosis vykdyti plataus spektro valstybės ginkluotos gynybos operacijas. Pirmuosiuose šių pratybų etapuose Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis ginkluotosioms pajėgoms priskiriamomis valstybės institucijomis treniruosis gynybos ir kitas operacijas vykdyti savarankiškai – be sąjungininkų paramos. Vėliau, į Lietuvą atvykus kitų NATO šalių pajėgoms, bus treniruojamasi vykdyti operacijas kartu su sąjungininkais.
Mokymuose dalyvaus Lietuvos kariuomenės padaliniai ir kitos ginkluotosioms pajėgoms priskiriamos Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios institucijos ir civilinės organizacijos.
Pratybose taip pat dalyvaus NATO sąjungininkai – Vokietijos vadovaujamos NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų kariai, taip pat Portugalijos rotacinių pajėgų padalinys.
Iš viso pratybose dalyvaus iki 9000 karių ir kitų institucijų atstovų.
Šeštadienį vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės renginių – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – vyks Panevėžyje.
„Lietuvai kariuomenės ir visuomenės vienybė svarbi ir reikalinga. Kaip rodo istorija, vienybė – galingiausias mūsų ginklas, tad nenustokime jo puoselėti“, – sako Panevėžyje rengiamoje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje dalyvausiantis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Renginyje taip pat dalyvaus Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, kariuomenės pajėgų vadai, kiti svečiai. Šventėje sveikinimą perduos ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Šeštadienį Panevėžyje, prie „Cido“ arenos, Lietuvos kariuomenė visuomenei pristatys Sausumos, Krašto apsaugos savanorių, Karines oro, Karines jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgas. Taip pat prisistatys ir Lietuvoje dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai, dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgtų kariai. NATO oro policiją Baltijos regine vykdantis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas ketina pasveikinti susirinkusiuosius naikintuvų „Fighting Falcon“ F-16 skrydžiu.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje karių ginklai „prabils“ imitaciniais šūviais – numatomos net dvi parodomosios programos – istorijos klubas „Grenadierius“ pademonstruos Nepriklausomybės kovų operaciją, o Lietuvos kariuomenės kariai – šių laikų karinę operaciją, pasitelkiant ir karines oro pajėgas.
Kariai visuomenei pristatys visą pėstininko ginkluotę nuo pistoleto iki prieštankinio raketinio komplekso „Javelin“, kovos mašinas HMMWV (Hummer) ir šarvuočius M113, švarinimo nuo cheminio ginklo, išminavimo įrangą ir kt.
Atvykusieji galės pabendrauti su sąjungininkų kariais ir apžiūrėti Vokietijos kariuomenės kovinį tanką „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašinas „Marder“, Nyderlandų karių kovos mašiną CV 90, šarvuotąjį žvalgybos automobilį „Fenek“, kitą ginkluotę ir ekipuotę.
Šventėje bus galima išbandyti savo jėgas įveikiant ne vieną žaidybinę kliūtį ar karinę užduotį, kartu su kariais varžytis sporto rungtyse, estafetėse, pajusti kuprinės svorį, taip pat patikrinti akies taiklumą šaudant iš airsoft ginklų ir dar daug kitų įdomybių.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės renginiai vyks beveik visoje Lietuvoje, kur dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai.
Krašto apsaugos ministras išleido buvusį karinių oro pajėgų vadą pulkininką Audronį Navicką iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko pateiktą vertinimą, kad tolesnė karininko profesinė karo tarnyba prieštarautų tarnybos interesams.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos informavo kariuomenės vadą apie plk. A. Navicko veikas jam esant nušalintam nuo karinių oro pajėgų vado pareigų ir vėlesniais laikotarpiais.
Pateiktais duomenimis, plk. A. Navickas formavo ir palaikė neigiamą krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių asmenų požiūrį į Lietuvos kariuomenės vadovybės įsakymų vykdymą, įskaitant ir valstybės gynybą. Karininkas taip pat menkino krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vadą, jo kompetenciją ir atskirų krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės padalinių vadovybę, kritikavo jų sprendimus, taip demoralizuodamas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų personalą.
Be to, karininkas, siekdamas diskredituoti krašto apsaugos sistemą ir jos vadovybę, teikė su tarnyba susijusią informaciją neįgaliotiems asmenims. Papildomai buvo nustatyta, kad karininkas nebendradarbiavo su sudaryta karinių oro pajėgų vado reikalų perdavimo komisija, vengė perduoti pareigas ir pasirašyti pareigų perdavimo aktą.
Remdamasis turima informacija, kariuomenės vadas nusprendė, kad tokie plk. A. Navicko veiksmai yra nesuderinami su karo tarnybos organizavimo pagrindiniais principais ir reikalavimais, duotąja karininko priesaika ir karininko garbe.
Kariuomenės vado sprendime taip pat nurodyta, kad pulkininko karinis laipsnis yra vienas iš aukščiausių karininkų laipsnių Lietuvos kariuomenėje, todėl karininko, kuriam suteiktas aukščiausiasis vyresniųjų karininkų laipsnis, asmeninės savybės privalo būti tokios, kad jo pasiryžimu pasiaukoti valstybės gynybai nebūtų abejojama, o asmeninės savybės vadovauti pavestiems padaliniams ypatingų valstybei situacijų, tokių kaip ginkluotos gynybos, metu būtų pavyzdinės ir sektinos.
Pažymėta, kad Lietuvos karinė doktrinoje yra įtvirtintas tikslinio vadovavimo principas, kurio vieni iš pagrindinių elementų yra pasitikėjimas ir abipusis supratimas.
„Profesinė karo tarnyba neatsiejama nuo abipusio pasitikėjimo, sąžiningumo, drausmės, garbės ir atsakomybės. Turima informacija apie plk. Navicko veiksmus jo nušalinimo nuo pareigų metu, lėmė sprendimą, jog tolimesnė šio karininko tarnyba prieštarautų karo tarnybos interesams“, – situaciją apibendrino kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas.
Kariuomenės vado vertinimu, krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė turi pasitikėti Lietuvos kariuomenės karininku ir neabejoti, kad strateginio lygmens sprendimai dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų bus tinkamai ir laiku įgyvendinti, pateikta tarnybinė informacija bus tinkamai saugoma ir naudojama tik tarnybos tikslais, o karinės drausmės, pavaldumo principų bus laikomasi visais atvejais.
Be to, pagrįstai tikimasi ir reikalaujama, kad pulkininko laipsnį turintis karininkas ne tik gerbs ir vykdys aukštesnių vadų įsakymus, tačiau ugdys pavaldžius karius ir savo asmeniniu pavyzdžiu sutelks pavaldinius užduočių vykdymui.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sutiko su kariuomenės vado sprendime nurodytais motyvais ir pasirašė įsakymą dėl plk. A. Navicko atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir išleidimo į atsargą.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko susitikimas su kariuomenės pajėgų, valdybų, štabų ir padalinių vadais (viršininkais).
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.
Susitikimas surengtas siekiant aptarti praėjusių metų veiklą, kariuomenės aktualijas ir supažindinti dalyvius su kariuomenės vado nustatytais šių metų veiklos prioritetais.
Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos departamentų ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai.
Ministras R. Karoblis savo pasisakymo metu padėkojo vadams už jų tarnybą ir pastangas, apžvelgė geopolitinę ir saugumo situaciją, išsakė savo poziciją dėl krašto apsaugos sistemos vystymo perspektyvų, papildomai visus supažindino su pastaraisiais Valstybės gynimo tarybos sprendimais dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo krašto apsaugai 2018 metais, kariuomenės pajėgumų vystymo ir plėtros.
„Besikeičiant geopolitinei situacijai, gynybos stiprinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių prioritetų regioniniu mastu. Todėl dirbkime tokiais būdais, kad rastume geriausius sprendimus, kaip sustiprinti mūsų šalies gynybinius pajėgumus“, – paragino susitikimo dalyvius ministras.
R.Karoblis taip pat išsakė siekį užtikrinti, kad krašto apsaugos įsigijimų sistema taptų kuo skaidresnė ir efektyvesnė. Pasak jo, tuo tikslu įkurta centralizuota įsigijimų agentūra savo veiklą palaipsniui turėtų pradėti jau kitų metų pradžioje.
Lietuvos kariuomenės vadas savo pranešimo pradžioje aptarė esmines saugumo grėsmes, išskirdamas konvencines, informacines, hibridines, kibernetines ir terorizmo bei apžvelgė praėjusių metų veiklos rezultatus.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Praėję metai Lietuvos kariuomenei buvo kupini iššūkių ir naujovių, tačiau tik tokiomis sąlygomis galime judėti į priekį karinio rengimo ir aprūpinimo srityse. Vyko daug pratybų, orientuotų į valstybės ginkluotą gynybą, kuriose dalyvavo ir kitos su šalies gynyba susijusios institucijos. Mano požiūriu, pagrindinės pratybos pernai pavyko geriau nei 2015 metais, tarpinstitucinis suderinamumas gerėja, spragų ir nesusikalbėjimų pastebime vis mažiau“, – pažymėjo gen. ltn. J. V. Žukas.
Kaip pasiekusias iškeltus tikslus generolas įvardino ir kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybas, sveikino karo prievolininkų mobilizacijos elementų įtraukimą į pratybas, aptarė greitojo reagavimo pajėgų pratybas, šių pajėgų komplektavimo progresą ir pagrindinius pagalbos ekstremaliose situacijose teikimo kitoms institucijoms atvejus.
Kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į tebevykdomą Jungtinio štabo reformą, padėsiančią efektyviau valdyti ir vadovauti kariuomenei. Taip pat į pernai pasiektą proveržį plečiant kariuomenės personalą, gerėjantį karių aprūpinimo organizavimą ir tarnybos sąlygų užtikrinimą, svarbiausius kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektus, įsigijimų vykdymą ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje.
Įvardindamas šių metų veiklos prioritetus, gen. ltn. J. V. Žukas pirmiausiai akcentavo pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai pagal operacinius gynybos planus.
„Turime vis labiau orientuoti karinį rengimą į šalies gynybos planus – į jų testavimą ir tobulinimą, atitinkamai komplektuoti karinius vienetus personalu, aprūpinti juos kritine įranga, sukaupti nustatytą kiekį atsargų, tobulinti kariuomenės rezervo sistemą ir gerinti sąveiką su šalies ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priklausančiomis institucijomis“, – sakė kariuomenės vadas.
Prioritetine veikla šiemet bus laikomas ir nacionalinių Greitojo reagavimo bei Taikos meto užduočių operacinių pajėgų parengties gerinimas. Šiame kontekste numatyta personalu, ginkluote, technika ir įranga sukomplektuoti Greitojo reagavimo pajėgų pagrindą sudarančius Algirdo ir Birutės batalionus.
Savo pranešime kariuomenės vadas įvardino poreikį toliau tobulinti kariuomenės valdymo, kontrolės ir logistikos sistemas. Kalbėdamas apie pastarąją sistemą jis atkreipė vadų dėmesį į būtiną viešųjų pirkimų organizavimo preciziškumą ir skaidrumą. Svarbiu įvardintas ir atgrasymo bei pasirengimo kolektyvinei gynybai stiprinimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkams teikimas.
Gen. ltn. J. V. Žukas taip pat nurodė tęsti kariuomenės personalo plėtrą ir skirti didesnį dėmesį karių motyvacijos kėlimui. Taip pat atsižvelgti į visas identifikuotas pamokas organizuojant šauktinių tarnybą, tobulinti jaunesniųjų vadų rengimo sistemą, pagal galimybes gerinti karių tarnybos sąlygas, įgyvendinti kariams suteiktas socialines garantijas.
Šiemet kariuomenės laukia dar vienas iššūkis – metais paspartinta Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtra, kurią, Valstybės gynimo tarybos sprendimu, reikės įgyvendinti per trejus ateinančius metus. Be šio, prie kariuomenės pajėgumų vystymo prioriteto buvo įvardinta ir toliau tęsti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės Jungtinio štabo koordinaciją įgyvendinant modernizacijos ir įsigijimų projektus, racionalų kariuomenės resursų perskirstymą ir paramą infrastruktūros plėtros projektų organizatoriams.
Renginio dalyviams taip pat buvo pristatyti pranešimai apie saugumo situaciją, pagrindines šiais metais Lietuvoje planuojamas karines pratybas, karių socialinių garantijų gerinimo ir personalo plėtros planus, karo prievolės organizavimą ir jaunuolių verbavimą į profesinę karo tarnybą, šauktinių karių teisių pažeidimų prevenciją. Apžvelgti ir aktualiausi, neseniai įsigalioję teisės aktai bei jų pakeitimai, KAM vykdomų kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektų eiga, karių aprūpinimo apranga ir ekipuote situacija bei perspektyvos, kiti aktualūs klausimai.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.
Pasak Prezidentės, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nuolat kylančias grėsmes saugumui bei vykdant šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO, Lietuva turi ir toliau nuosekliai stiprinti šalies gynybą. VGT nutarė siūlyti 2018 metais krašto apsaugos sistemai skirti papildomą finansavimą, kuris siektų per 2 proc. BVP.
VGT pritarė kitąmet didinti Lietuvos karių skaičių, užtikrinti jų aprūpinimą modernia ginkluote ir įranga. Taip pat VGT nutarė spartinti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ suformavimą iki 2019 metų. Tai sustiprins Vakarų Lietuvos apginamumą, užtikrins tolygesnį kariuomenės išdėstymą visoje šalies teritorijoje. 2018 metais taip pat turi būti užtikrinta aukščiausių standartų priimančios šalies parama sąjungininkų pajėgoms.
VGT taip pat nusprendė sustiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumus, spartinti sausumos pajėgų aprūpinimą sunkiąja ginkluote, užtikrinti karinių oro pajėgų gebėjimą efektyviai vykdyti taikos meto užduotis – paieškos ir gelbėjimo operacijas bei transportavimą oru.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Brangūs Lietuvos kariai, mieli Lietuvos žmonės, 2016 metai Lietuvos kariuomenei buvo gana sudėtingi, tačiau iššūkiai, kuriuos pavyko įveikti, mus tik sustiprino ir užgrūdino. Siekiant išlaikyti saugumo stabilumą, Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyvena neramų ir permainingą laikotarpį.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didėjant mūsų krašto apsaugos finansavimui galime stiprinti kariuomenės parengtį. Šiais metais toliau formavome antrą pėstininkų brigadą, t. y. Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“, rengėme šauktinius ir kariuomenės rezervą, gerinome karių tarnybos sąlygas, aprūpinome juos apranga ir ekipuote, rengėme nacionalines ir tarptautines karines pratybas, ir toliau dalyvavome tarptautinėse operacijose ir budėjimuose. Taip pat modernizavome ginkluotę ir karinę techniką, vystėme karinę ir mokymo infrastruktūrą.
Kalbant apie ateinančius metus, svarbu pažymėti, kad stiprinant Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“ bus pradėtas formuoti Artilerijos batalionas, kovinės inžinerinės paramos vienetai ir taktinės psichologinių operacijų grupės, Žvalgybos ir Logistikos kuopos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionuose bus pradėta formuoti po vieną papildomą kuopą, kurios vėliau sudarys naujo brigados „Žemaitija“ motorizuotojo pėstininkų bataliono branduolį.
Siekdami plėtoti karinį rezervą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) kitąmet planuojame pakviesti apie 3,5 tūkst. jaunuolių, o į kartotinius mokymus – apie 500 rezervo karių. Tokius skaičius lemia Lietuvos kariuomenės dabartinės finansinės ir materialinės galimybės, taip pat kariuomenei iškelti kintančios gynybos politikos numatyti uždaviniai.
Tikimės, kad 2017 m. užbaigsime karių aprūpinimą apranga ir ekipuote: profesinės (PKT) ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių – 100 proc., karių savanorių – 75 proc. nuo to, ką gauna PKT ir NPPKT kariai. Žinoma, visa tai tikėjomės įgyvendinti jau per šiuos metus, tačiau dėl tam tikrų pirkimo procedūrų ir gamintojų apribojimų, pradėtų viešųjų pirkimų patikrinimų ir tyrimų numatytas planas buvo įgyvendintas ne pilnai. Minėti darbai bus užbaigti ateinančiais metais.
Nauji metai atneš Lietuvos kariuomenei ir nemažai naujovių, susijusių su ginkluotės ir karinės technikos įsigijimais. 2017 m. kariuomenę pasieks keliolika naujai įsigyjamų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ („Vilkas“ – taip vadinsime lietuviškąją modifikaciją). Per ateinančius dvejus metus Lietuvos kariuomenę pasieks ir visos įsigytos vokiškos 155 mm kalibro savaeigės haubicos PzH2000, taip pat su jomis veiksiančios šarvuotosios vadovavimo mašinos M577 ir evakuaciniai tankai BPZ2.
Lietuvos kariai 2017 m. sulauks ir naujai įsigytų automatinių šautuvų G-36 (juos kitąmet pagaliau gaus visi Lietuvos kariai) ir povamzdinių 40 mm granatsvaidžių HK269, toliau modernizuojamų 120 mm minosvaidžių „Tampella“, prieštankinių ginklų „Javelin“, nešiojamų priešlėktuvinių sistemų GROM, taktinio ryšio, stebėjimo ir matavimo, įvairių apsaugos priemonių.
Tikrai džiugu, kad 2017–2018 m. Sausumos pajėgas papildys per pusantro šimto modernizuotų vadovavimo, netiesioginės ugnies paramos, medicinos ir mokymo paskirties vokiškų šarvuočių M577. Kasmet (iki 2022 m.) dalimis gausime naujų vokiškų sunkvežimių UNIMOG U5000, skirtų kariams vežti ir logistinei paramai užtikrinti. Bus tęsiamas ir naudotų karinių bei medicinos evakuacijos visureigių „Mercedes-Benz GD“, tralų ir kitų karinių transporto priemonių įsigijimas iš Nyderlandų kariuomenės.
Karinių jūrų pajėgų pajėgumams išlaikyti 2017–2019 m. bus tęsiamas patrulinio laivo pabūklų įsigijimas. 2017–2018 m. bus atnaujinama nardymo įranga.
Svarbu pažymėti, kad stiprinant oro gynybą kitąmet ir toliau bus įgyvendinimas vidutinio nuotolio oro gynybos projektas, pagal kurį dvi Lietuvos kariuomenės oro gynybos baterijos iki 2020 m. bus aprūpintos norvegiškomis antžeminėmis vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis NASAMS.
Kovinio rengimo srityje 2017-ieji bus taip pat intensyvūs. Kadangi ir toliau išlaikysime Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų ir nacionalinių Greitojo reagavimo pajėgų parengtį, ir toliau rengsimės savarankiškai šalies gynybai, turėsime nemažai treniruotis nacionaliniu lygiu, į pratybas įtraukdami šalies ginkluotųjų pajėgų ir su jomis susijusias institucijas ir šalies gyventojus. Negerėjant saugumo situacijai regione ir įgyvendinant NATO viršūnių susitikimuose priimtus sprendimus, toliau aktyviai treniruosimės drauge su sąjungininkais ir partneriais.
Ateinantys metai šioje srityje atneš mums naujų iššūkių, tačiau noriu pažymėti, kad jie tiesiogiai susiję su mūsų šalies saugumo stiprinimu. Pirmąjį pusmetį sulauksime į Lietuvą atvykstančios NATO sąjungininkų priešakinių pajėgų kovinės grupės. Šis tarptautinis karinis vienetas, kaip NATO priešakinio buvimo sustiprinimo Rytiniame Aljanso flange įgyvendinimo priemonė, ne tik nuolatos treniruosis Lietuvoje stiprindamas atgrasymo potencialą, bet prireikus kartu su mumis stos į kolektyvinę NATO šalies gynybą. Šis momentas mūsų kariuomenei ir visai šaliai yra ypatingai svarbus, todėl turime padaryti viską, kad šiam NATO vienetui būtų sudarytos tinkamos tarnybos sąlygos. Suprantu, kad, įgyvendinant šį tikslą, mūsų kariams, kaip šeimininkams, gali tekti patirti tam tikrų nepatogumų ar daugiau pasistengti priimant atvykusius sąjungininkus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad visa tai – mūsų pačių ir mūsų šalies saugumo užtikrinimo labui.
Vystant reikiamą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą sąjungininkų priešakinėms pajėgoms dislokuoti ir siekiant priimti NATO labai aukštos parengties jungtines pajėgas 2017–2019 m. bus vykdomas Vilniaus karinių vienetų infrastruktūros projektas (Rokantiškių k.). Šiuo laikotarpiu vyks karinio miestelio projektavimo ir statybos darbai. Kol bus įgyvendintas šis projektas, mūsų sąjungininkai bus dislokuoti Rukloje, šiuo metu esamomis kariuomenės infrastruktūros sąlygomis.
Kalbant apie kariuomenės rutiną – karines pratybas – ypatingų pokyčių nebus. Tęsime visas kasmetines karines pratybas, kurios yra būtinos mums – kariams – kaip profesinio tobulėjimo sąlyga, be to, jos svarbios Lietuvai konsoliduojant įvairias valstybės institucijas ir visuomenę, kad būtų stiprinamas mūsų krašto saugumas.
Neplanuojame mažinti ir Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Tęsime dalyvavimą NATO misijose: Afganistane („Tvirta parama“), Turkijoje („Aktyvi užtvara“) ir Kosove (KFOR), Jungtinių Tautų stabilizavimo operacijoje Malyje (MINUSMA) ir keturiose Europos Sąjungos karinėse operacijose: mokymo misijose Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje bei jūrinėse operacijose „Atalanta“ ir „Sophia“. Nuo sausio mėnesio pradėsime dalyvauti ir JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje Irake „Įgimtas ryžtas“.
2017 m. budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgiose skirsime įvairius štabo karininkus, nacionalinės paramos, ryšių ir informacinių sistemų, specialiųjų operacijų, vandenų išminavimo, judėjimo kontrolės, papildymo degalais ir vandens valymo elementus, apsaugos nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio ginklo (CBRN) bei karo policijos būrius ir pėstininkų kuopą.
Septynių valstybių (Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Norvegijos) karių pagrindu suformuotose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (#JEF), skirtose kovai su bet kokio pobūdžio krizėmis, 2017–2019 m. budės Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopa, karo policijos ir nacionalinės paramos elementai.
Viena vertus, visi aptarti planai džiugina, kita vertus, svarbu suvokti, kad jie yra sąlygoti labai rimtų saugumo grėsmių, kurios iškilo tiek visame pasaulyje, tiek mums artimoje aplinkoje. Esame priversti veikti kaip įmanoma greitai, tad laikas – lemiamas mūsų veiklos sėkmės faktorius. Tokiomis sąlygomis natūralu, kad kariuomenei keliami vis aukštesni reikalavimai, kurių didžioji dauguma, beje, yra susiję su karių profesionalumu, drausme, etika ir vertybinėmis nuostatomis.
Deja, pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenei teko atlaikyti ne vieną rezonansinį įvykį. Galbūt mūsų atžvilgiu viešoji informacija žiniasklaidoje ir nebuvo visada objektyvi, galbūt tai net buvo daroma tendencingai, tačiau, mano manymu, tokiais atvejais vienintelis tinkamas būdas – atvirumo, skaidrumo ir tiesos kelias. Galbūt, jis neatves mūsų į sėkmę ir tiesą lengvai ir greitai, tačiau ilgainiui išliksime verti pagarbos tiek savo, tiek visuomenės požiūriu.
Visa tai tik patvirtina, kad kiekvieno kario asmeninė kompetencija, profesionalumas ir moralinės nuostatos turi didelės įtakos visos kariuomenės garbei ir reputacijai. Todėl, jei esate ar norite būti Lietuvos kariuomenės dalimi, turite ir turėsite laikytis nustatytų taisyklių, procedūrų, tarnauti sąžiningai ir garbingai. Kito kelio tiesiog nėra, jei norime sulaukti paramos ir pasitikėjimo iš mūsų visuomenės, sąjungininkų ir partnerių.
Tikiu, kad didžioji dauguma karių savo tarnyba, apsisprendimu ir elgesiu yra verti garbingo kario vardo ir padėkos. Žinau, daugelis jų neigiamas žinias apie kariuomenę priima labai jautriai, netgi asmeniškai. Toks suvokimas yra labai kilnus. Dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu stiprybės!
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė jau nuo 2014 metų pabaigos, gavusi informaciją apie galimus pažeidimus vykdant virtuvės įrangos įsigijimą, nuosekliai juos tyrė, informavo ikiteisminio tyrimo institucijas, taikė drausminio poveikio priemones.
„Mano pavedimu, šį įsigijimą dar 2014 m. vertino Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas ir tyrė Generalinė inspekcija. Jų tyrimų medžiaga buvo perduota prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokuratūrai nustačius, kad mūsų pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio už šį įsigijimą atsakingam karininkui buvo skirta tarnybinė nuobauda“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Informacija apie Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorį, kurią rugpjūčio 30 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, yra tik dalis Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės dar nuo 2014 m. atliekamų tyrimų.
Spaudos konferencijos metu kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė visą medžiagą, susijusią su šiuo pirkimu, ir informavo apie kariuomenės viduje atliktus tyrimus.
„Pritariu Viešųjų pirkimų tarnybos ir ikiteisminio tyrimo institucijų siekiui ištirti visas aplinkybes, susijusias su Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandoriu. Jei patikrinimo metu būtų nustatytos korupcijos apraiškos, kaip kariuomenės vadas, užtikrinu, kad nusižengusieji sulauktų atitinkamo įvertinimo. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenėje korupcijos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos“, – situaciją pakomentavo kariuomenės vadas.
Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas, kaip perkančioji organizacija, identifikavusi virtuvės įrangos poreikį, suplanavo ir vykdė lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų įsigijimo procedūras.
Atsižvelgiant į planuojamą pirkimo vertę, buvo paskelbtas atviras konkursas. Jo metu buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kurį pateikė UAB „Nota Bene“. Su minėta bendrove buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neįpareigojanti nupirkti visų joje numatytų prekių, o numatanti, kad dėl konkrečių prekių pristatymo turi būti sudaromos atskiros prekių pirkimo-pardavimo sutartys.
2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Nota Bene“ dėl virtuvės agregatų ir atsarginių dalių įsigijimo už 600 tūkst. litų (175 tūkst. eurų). Vykdant sutarties vykdymo kontrolės procedūras, buvo gauta informacija, kad įmonė pristatė prekes, kurios yra ne to gamintojo, kuris nurodytas sutartyje. Atsižvelgiant į šį pranešimą, krašto apsaugos ministras pavedė Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.
Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui, kartu su Centralizuoto vidaus audito departamento atstovais, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuoti pažeidimai, susiję tiek su pirkimo planavimu, organizavimu ir vykdymu, tiek ir su sutarties vykdymu. Todėl visa surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, siekiant įvertinti, ar Lietuvos kariuomenės pareigūnų veikose nėra nusikalstamų veikų požymių ir, ar UAB „Nota Bene“ veikoje nėra nusikalstamo sukčiavimo.
Pažymėtina, kad 2015 m. buvo gautas atsakymas iš ikiteisminio tyrimo institucijų, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų, susijusių su minimo pirkimo organizavimu nėra nusikalstamos veikos požymių. Dėl UAB „Nota Bene“ veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nepaisant to, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos požymių, jų veiksmai buvo vertinami pakartotinai ir kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento direktoriui, atsakingam už pirkimo organizavimą, buvo skirta drausminė nuobauda – dviem mėnesiams 20 proc. sumažintas tarnybinis atlyginimas.
Šių metų pavasarį Lietuvos kariuomenė buvo informuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Nota Bene“ veikų yra nutraukiamas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nesutikdama su tokiu prokuroro sprendimu, Lietuvos kariuomenė jį apskundė ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančiam prokurorui. Šio skundo nepatenkinus, Lietuvos kariuomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiuo metu sprendimas dėl pateikto skundo dar nepriimtas.
Spaudos konferencijos KAM metu krašto apsaugos ministras J. Olekas informavo, kad įsigytos prekės iki šiol yra laikomos sandėlyje, nes tikimasi, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo pateikiant ne tas prekes, kurios buvo perkamos.
„Mažiau nei prieš dvi savaites, rugpjūčio 17 d., mes dar kartą apskundėme prokurorų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, – sakė krašto apsaugos ministras. – Kaip ministras, ėmiausi ir toliau imsiuosi visų priemonių, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami teisingai, o nesąžiningi tiekėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo kontrolinį patikrinimą dėl Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorio. Atlikusi vertinimą ji patvirtino tam tikrus pažeidimus, kuriuos jau 2015 m. buvo nustatę KAM Centralizuotas vidaus audito departamentas ir Generalinė inspekcija.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Rugpjūčio 22 d. savaitės praktiką Krašto apsaugos ministerijoje pradėjo du moksleiviai – Eglė Dėlkutė iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ir Matas Ažukas iš Jonavos Senamiesčio gimnazijos.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jų praktika – tai jau aštuntus metus LR Vyriausybės organizuojamo projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalis. Praktikos metu Eglė ir Matas susipažins su krašto apsaugos sistema ir jos organizavimo pagrindais.
Pirmąją praktikos dieną moksleiviai jau susitiko su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku, susipažino su įvairių ministerijos departamentų veikla ir užduotimis.
Kitomis dienomis moksleiviai vyks į kariuomenės dalinius: lankysis Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur susipažins su NATO oro policijos vykdoma misija, apžiūrės šiuo metu misijoje dalyvaujančių Portugalijos karių naikintuvus. Taip pat numatytas ir jaunųjų praktikantų apsilankymas LDK Gedimino štabo batalione, kt. veikla.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei bendradarbiaujant su moksleiviais ir jų organizacijomis, aktyviausiems ir gabiausiems būsimiems abiturientams ir pirmo kurso studentams suteikiama galimybė atlikti savaitės praktiką pasirinktoje ministerijoje ar Vyriausybės kanceliarijoje.
Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę” tikslas – motyvuotus ir gabius baigiamųjų klasių moksleivius skatinti domėtis valstybės institucijų veikla, politikų darbu ir tapti aktyvesniais piliečiais.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių gretas netrukus papildys nauja karių grupė. Spalio 15 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas lankysis Rukloje (Jonavos r.) dislokuotuose Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.
Vadas vertins, kaip šie vienetai yra pasirengę priimti naują grupę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Ką čia kalbėt: gražu pažiūrėti, kai jauni vyrai, žygiuodami Gedimino prospektu, drebina gatvės grindinį, net nekokybiškos plytelės skilinėja. Didžiulis orkestras trenkia maršus vieną po kito. Stengiuosi neatsilikti ir vis žvilgčioju į šaligatviuose karių paradą stebinčias gražuoles. Gėlių po kojom jos nemėto (kaip Dolskio dainoj), bet, aiškiai matau, nėra abejingos tvirtiems, gražiai aprengtiems vyrams. Arkikatedros aikštėje matėme, kaip mikliai, tarsi kokie žonglieriai, jie mėto savo šautuvus, kai kada sutartinai tarsi netyčia iš jų paleidžia vieną kitą salvę…
Šioje aikštėje pirmą trumpą kalbą ne Seimo rūmuose pasakė “Darbo” partijos ir Butkevičiaus pagimdytas Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. O Krašto apsaugos ministrės pareigas laikinai dar einanti Rasa Juknevičienė – paskutinę. Kalbėjo ir kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Paprastai tokios proginės kalbos būna nenuoširdžios, mažai ką pasakančios, pompastiškos. Kokie mes dabar saugūs! Kaip niekada anksčiau! Nes esame po stipriausios demokratinių valstybių organizacijos (NATO) skėčiu. Nors aplinkui pliaupia lietus – jokios audros mums nebaisios. Saugūs, bet svarbiausia – tas saugumas mums beveik nieko nekainuoja.
