Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Taip net kagėbistai nesielgė Kremliaus „perestroikės“ SSRS metu, kaip tai padarė grupė draugų su meru Remigijumi Šimašiumi priešakyje šiandieninėje Vilniaus miesto Taryboje, pateikdama jai svarstyti Kazio Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės alėjos klausimą. Apie tai daug rašiau Slaptai.lt.

Kaip argumentą, grupė draugų pateikė ir faktą, kad šis klausimas jau svarstytas ir Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijoje ir kad šios komisijos inicijuotoje internetinėje apklausoje pasisakė daugiau nei 600 respondentų, iš kurių 70 proc. buvo už alėjos pavadinimo keitimą.

Sutikite, tai labai svarus argumentas užsieniečiams, besidomintiems įvykiais Lietuvoje.

Tiesa, kaip vilniečiai buvo informuoti, kad tokia apklausa vyko, ir kaip ji vyko, informacijos savivaldybės interneto puslapyje nepavyko rasti.

Pavyko surasti tos apklausos atlikėjų puslapį:

https://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa

Kaip supratau, tai – savivaldybės padalinys.

Kai susipažinau su puslapiu, įsitikinau, kad jame pateikiami būtent tie nurodyti apklausos rezultatai.

Piketuotojai gina Kazio Škirpos garbę. Slaptai.lt nuotr.

Ieškojau paties svarbiausio, apklausai pateikto klausimo su aiškinamuoju raštu, ir neradau. Galiu tik spėti, kad jis esmėje buvo suformuluotas taip: „Jūs prieš ar už Kazio Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimą.“

Kadangi aiškinamojo rašto nerasta, specialistai iš „Atviro Vilniaus“, matyt, buvo įsitikinę, kad visi vilniečiai, nuo jauno iki seno, lietuviai, lenkai, romai, žydai, rusai ir kiti privalo žinoti, kas buvo Kazys Škirpa istorijos ir tarptautinės teisės specialistų lygyje. Nes „apklausoje“ grafos „neturiu nuomonės“ nerasta.

Kaip geriausiais sovietinio kagėbizmo laikais (ne minėtos „perestroikės“), puslapyje pridedami pasipiktinusių Kaziu Škirpa „darbo žmonių laiškai“, ir ne vien lietuvių kalba. Šioks toks progresas vis gi pastebimas, pateikta ir laiškų, ginančių Kazį Škirpą.

Pulkininkas Kazys Škirpa

O jau kokių pasiūlymų gavo apklausos organizatoriai, koks turėtų būti naujas Kazio Škirpos alėjos pavadinimas, siūlau skaitytojui pačiam „spragtelėti“ puslapį https://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa, jei jis po šio straipsnio paskelbimo nebus panaikintas. Silpnų nervų skaitytojui nesiūlau to daryti. Dėl tų pasiūlymų, reikia manyti, meras Remigijus Šimašius naktimis nemiegojo, svarstydamas, kurį pasirinkti svarstymui.

Apskritai, Kazio Škirpos alėjos istorijoje mane stebina tuščias laiko gaišinimas Vilniaus miesto Taryboje. Juk pakako vieno posėdžio, kad Kazio Škirpos alėjos neliktų.

Grupė savivaldybės deputatų tiesiog pareiškia, kad jai nepatinka Kazio Škirpos vardas, tiesiog jai jis blogai skamba, tai trunka minutę, ir, leidus išsikalbėti tiems, kuriems tas vardas patinka, per keliolika minučių tos grupės deputatų daugumos balsavimais „po pateikimo“ ir „už“ klausimas išsprendžiamas nepažeidžiant reglamento. Bet ne, reikia jai dar stimuliuoti ilgas politikų diskusijas istorine tematika, aptarinėti Molotovo-Ribentropo paktą ir t.t.

Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.

Mano patarimas tai pačiai deputatų grupei ateičiai. Jei nepatiks jai paminklo Jonui Basanavičiui prie Filharmonijos išvaizda (nosis ne tos formos, pavyzdžiui), tai te negaišta ji laiko ilgoms diskusijoms ir viename posėdyje po opozicijai skirto išsikalbėti laiko skelbia balsavimus, ir paminklas kitą dieną bus nugriautas.

O po to ir Gedimino kalno pavadinimą galima bus, vadovaujantis tais pačiais „teisiniais“ principais, pakeisti.

2019.07.15; 07:15

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kastytis Stalioraitis

Šį, liepos 10-osios klausimo svarstymą stebėjau internete. Argumentai už svarstymą po pateikimo bent jau man blankiai atrodė (buvo ir pasiūlymas tuoj pat balsuoti skubos tvarka), palyginus su argumentais reikalavusiųjų atidėti klausimą bent jau iki Lietuvos institucijos išnagrinės surastą K. Škirpos asmeninį archyvą.

 Jei liepos 24 d. naujų argumentų už alėjos pervadinimą neatsiras, sunkiai įsivaizduoju, kaip už tai galėtų balsuoti sąžiningi Tarybos nariai, bent kiek susipažinę su nekaltumo prezumpcijos principu teismo procese: in dubio pro reo – tai principas, kuriuo vadovaujasi visi civilizuoto pasaulio teismai – visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai.

Piketo dalyviai Europos aikštėje gina Kazio Škirpos atminimą. Slaptai.lt nuotr.

Ta proga papasakosiu apie vieną panašią dramą, susijusią su nekaltumo prezumpcija, mano šeimoje.

Likimo valia mano tėvas Hitlerio okupuotame Vilniuje, pagarsėjusiame (ar išgarsintame) visame pasaulyje vienu iš Holokausto centrų, tapo tokio baisaus miesto sekretoriumi. Antra pareigybė po burmistro.

Dar daugiau. Artėjant Raudonajai armijai prie Vilniaus burmistras savavališkai išnešė kudašių vakarų link ir tėvas kelias dienas pabuvo nacių užimto miesto burmistru.

Prieš pat miestą užimant Stalino armijai jis su vokiečių kariniais daliniais suspėjo pasitraukti į Vokietiją ir pasiduoti britams į nelaisvę.

Po to ilgą laiką gyveno Vakarų Vokietijoje, kol, prasidėjus N. Chruščiovo “atlydžiui”, išsiilgęs šeimos, surizikavo sugrįžti į SSRS.

Ir sugrįžo. Ir SSRS “organai” jo nepersekiojo.

Piketas Europos aikštėje; ginama Kazio Škirpos garbė ir orumas. Slaptai.lt nuotr.

Kaip, pasipiktintų dabartiniai “organai” – Remigijus Šimašius, Renaldas Vaisbrodas bei kiti? Taigi buvo akivaizdus kolaboravimas su Hitleriu ir akivaizdi jo kaltė prieš Holokausto aukas. Ir jis “nesėdo”?

“Nesėdo”.

Pasirodo, būdamas hitlerinio miesto sekretoriumi, jis išdavinėjo žydams (kiek kuriam, aišku, pasisekė su juo susisiekti) suklastotus dokumentus, patvirtinančius jų nežydišką kilmę ir tokiu būdu padėjusius jiems išvengti mirties.  

Ir tie išlikę gyvi žydai, ar iki to ar po to, kai tėvas grįžo, “danešė” apie tai, “kur reikia”.

Archyvuose, nebent KGB, jūs to nesurasite.

Dar viena piketo Europos aikštėje akimirka. Slaptai.lt nuotr.

Bet faktas. Atvykęs į SSRS (nesiverčia liežuvis sakyti “grįžęs”) tėvas turėjo nemažai draugų tarp žydų inteligentų.

Šis mano pasakojimas skirtas liepos 24 d. Vilniaus miesto Tarybos narių posėdžiui. Gal atsiras, kas jį glaustai persakys posėdžio metu?

2019.07.10; 18:36

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau tiek rašyta, agituota už ir prieš daugiapilietybę artėjant referendumui tuo klausimu, kad, atrodytų, visi argumentai išsemti.

Bet balandžio 30 d. toks Mindaugas Lukšys, Lietuvos šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje valdybos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys Čikagoje ir Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacijos narys, 15min parašė straipsnį (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/mindaugas-luksys-karo-prievole-ir-mobilizacija-daugybines-pilietybes-atveju-500-1137354), kuriame aiškina, jog karo atveju daugybinė pilietybė Europos Sąjungoje didelių problemų nesukeltų.

“Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi LR piliečiai, turintys tiek dvigubą (daugybinę), tiek vieną pilietybę, yra traktuojami vienodai – kaip turintys tas pačias pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. Daugybinės pilietybės atveju lietuvis galėtų atlikti tarnybą vienoje iš pasirinktų NATO ar Europos šalių ir jo tarnyba veikiausiai būtų įskaityta Lietuvoje. Ir tai būtų ne naujas reiškinys Europoje.”, – rašo autorius ir pateikia keletą konkrečių pavyzdžių iš praktikos, kaip tam tikros Europos šalys (Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Šveicarija), kuriose yra privalomoji karinė tarnyba, mato karo prievolininką, kuris gyvena toje šalyje ir turi dvigubą pilietybę.

Viskas gražu, bet nuosaka – tariamoji (galėtų).

Lietuva – pafrontės valstybė, dėl kurios vis dar abejojama, ar suveiks efektingai penktasis NATO straipsnis, jei Rusija nutars susigrąžinti Baltijos valstybes į savo „globą“. Autoriaus išvardintoms valstybėms toks klausimas, bent kol kas, neegzistuoja.

Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Galimo karinio konflikto išvakarėse skelbiamas visuotinis tinkamo amžiaus vaikinų (o gal ir merginų) jau atlikusių ar dar neatlikusių karo tarnybą šaukimas į karą, skelbiama visuotinė mobilizacija.

Neatvykimas baudžiamas:

“BK 315 straipsnis. Šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimas

Šauktinis ar aktyviojo rezervo karys, vengęs šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.”

Toks šaukimas planuojamas iš anksto. Yra sudaryti šaukiamų Lietuvos piliečių sąrašai. Nesvarbu, kur jie būtų tuo momentu, kai ateis diena X. Jiems bus pranešta, kai ateis laikas. Bet karinė vadovybė turi nors apytikriai žinoti, kiek realiai gali turėti karių karinės padėties atvejui, kur juos dislokuoti, kokią karinę techniką kuriam patikėti ir t.t.

O dabar pabandykite atspėti, kiek daugiapilietinių Lietuvos piliečių atsilieps į šaukimą ir kokia valstybė išduos savo pilietį Lietuvos teismui dėl karinės tarnybos vengimo? Tai čia tik viena iš galimų situacijų.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Pats autorius rašo:

“LR vyriausybė savo tinklalapyje pateikia tokią informaciją: „Tam, kad būtų supaprastintos privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygos ir kad kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių būtų pasirengę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo,  a t e i t y j e   b u s   s i ū l o m a  jungtis prie Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės, kuri leistų lanksčiau spręsti klausimus, susijusius su dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimu šalyse, kurios yra prisijungusios prie šios Konvencijos.”

Prie Konvencijos dar neprisijungėme, o jau lendame į referendumą. Gal palaukime pirma prisijungimo? Juk jau ir taip turime dvigubų piliečių išimties tvarka. O kaip bus su mūsų dvigubais piliečiais JAV? Klausimų daug.

Lietuvos valstybės vadovai. Slaptai.lt nuotr.

Gerbiama Prezidente, o ką galvoja Valstybės gynimo taryba, kuriai Jūs vadovaujate, apie galimų referendumo pilietybės klausimu rezultatų įtaką nacionaliniam saugumui. Pats laikas paskelbti.

Vyksta užplanuota diskusija tuo klausimu viešoje erdvėje, nuomonės įvairios, bet tai daugiausiai teisininkų, politikų nuomonės. Nacionalinio saugumo aspektu negirdėjau, kad tie, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus privalo žymiai daugiau žinoti, pasisakytų aiškiai ir nedviprasmiškai.

Referendumo mechanizmo atgal atsukti neįmanoma, bet turintys balso teisę turi būti maksimaliai informuoti apie balsavimo arba nebalsavimo pasekmes.

2019.05.03; 06:18

Po to, kai Seimas slaptu balsavimu nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės antrai kandidatūrai į Generalinio prokuroro pareigas (Kaišiadorių apylinkės teismo vadovės Editos Dambrauskienės), trečioji valdžia, panašu, nutarė parodyti, kas Lietuvoje tikrasis šeimininkas, ir nurodyti  Prezidentei jos vietą. 

Tai, kas Lietuvoje yra trečioji valdžia, labai nuoširdžiai ir lakoniškai „Žinių radijui“ laidoje „Aktualioji valanda“ išsakė prokuroras Julius Rėksnys.

Diskutuojant apie susidariusią padėtį, kaip vieną iš teigiamų Generalinio prokuroro skyrimo variantų jis nurodė Lenkijos pavyzdį, kurioje Generalinį prokurorą renka teisėjų taryba kartu su visuotiniu prokurorų susirinkimu. Laidos vedėjui Aurimui Peredniui paklausius, kuo dėti čia teisėjai ir kaip tokiu atveju žiūrisi teisėjų ir prokurorų atskirumas teismuose, J. Rėksnys pareiškė, kad „tai yra vienoje, beveik vienoje, valtyje sėdintys žmonės“. To „beveik“ galėjo ir nesakyti.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai apie trečiąją, teismų, valdžią“

„Mes padarėme išvadą, kad Ukraina turėjo  pakankamą pagrindą imtis atsargumo priemonių  ir uždaryti oro erdvę savo šalies rytuose“.

Tokia „Boeing 777“ MH17 žūties 2014 m. liepos 17 d. aplinkybių tyrimo komisijos Nyderlanduose ilgo darbo išvada, greičiausiai, daug kam yra netikėta. Ją Nyderlandų karinėje oro bazėje paskelbė Nyderlandų Saugumo Tarybos pirmininkas Čibė Jaustra (Tjibbe Joustra).

Tai buvo techninis tyrimas ir jo tikslas – duoti atsakymus tik į keturis konkrečius klausimus: dėl ko nukrito lėktuvas, kaip atsitiko, kad jis skrido virš karo zonos, kodėl per avariją žuvusiųjų olandų artimieji turėjo laukti dvi dienas, kol buvo patvirtintas aukų sąrašas, ir kaip žuvo visi 298 lainerio keleiviai bei įgulos nariai.

Continue reading „MH17 katastrofos tyrimo išvada: iš dalies kalta Ukraina“

JAV skelbiant, kad NATO misija Afganistane praktiškai baigta, sukilėliai neseniai užėmė svarbų Kunduzo miestą Afganistano šiaurėje netoli sienos su Tadžikija. Magistralėje iš Dušanbė į Kabulą. Ukrainos TV laidos Shuster-live vedėjas Savikas Šusteris atkreipė dėmesį, kad miestą užėmė mišri kovotojų grupuotė, sudaryta iš visų postsovietinės Centrinės Azijos respublikų, Rusijos Federacijos Čečėnijos ir Dagestano, Kinijos uigurų atstovų, nepripažintos Islamo valstybės (NIV) ir Al Qaedos grupių.

Toks štai islamiškas Internacionalas. Žinia, kokiam ir kieno Internacionalui JAV, Europos Sąjungoje ir Rusijoje priešpastatytas.

Continue reading „Bjaurus reikalas Artimuosiuose Rytuose“

Po padėtį Sirijoje reziumuojančių B. Obamos ir V. Putino kalbų JT Generalinėje Asamblėjoje tapo akivaizdu, kad JAV ir jos vadovaujamos koalicijos bei neva savarankiškai veikiančios Rusijos susidūrimas su Nepripažinta Islamo valstybe (NIV) neišvengiamas, nes NIV turi būti sunaikinta.

Vakarų sąjungininkai Koalicijoje tebesitiki pergalingo sąjungininkų musulmonų motorizuotų pėstininkų žygio per NIV teritoriją. Patys jie kol kas savo sausumos kariuomenių siųsti nei į Siriją, nei į Iraką nežada.

Vakarai ir Rusija gali sulaukti teroro aktų

Continue reading „Sirija. Rusija – samdomo budelio rolėje“

Seimas atmetė ir antrą prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatūrą į Generalinio prokuroro postą.

Labai apgailestauti dėl eilinio Generalinio prokuroro nepaskyrimo neverta. Naujo Generalinio prokuroro paskyrimas ypatingų permainų prokurorų darbe vis viena nežada. Ir tai jau įrodė buvusio generalinio paskyrimas. Kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas ir tuo daug kas pasakyta.

Tačiau nors prokuroras yra nepriklausomas, jo darbas – tikrai ne. Jo darbą koreguoja ir vertina teisėjai. Pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant galutiniu įvertinimu aukščiausiose apeliacinėse instancijose.

Continue reading „Ar priims Prezidentė iššūkį?“

Niekam ne paslaptis, kad nepripažinta Islamo valstybė (NIV), užimanti didelę dalį Sirijos ir Irako teritorijos, pasipildo naujais gyventojais, atvykstančiais iš viso pasaulio ne tik kariauti, bet ir dirbti. Bet daugumą maždaug 10 mln. NIV gyventojų sudaro vietiniai arabai. NIV yra turtinga šalis, turi daug naftos, dujų, neblogai išvystytą žemės ūkį, kitokių pajamų šaltinių.

Neseniai BBC.news pranešė, kad rugsėjo viduryje NIV savo tviteriuose ir išplatintais vaizdo įrašais  kreipėsi  į besiruošiančius bėgti į Europos Sąjungą ar jau esančius joje musulmonus, kviesdama juos atvykti į Islamo valstybę, kurioje jų laukia taika ir aprūpinimas. Bėgti iš musulmonų teritorijos – „mirtina nuodėmė“, aiškina NIV atstovai. Europos Sąjungoje jūsų laukia pažeminimas, skurdas, diskriminacija ir amoralaus gyvenimo būdo rizika, sako jie. Vaizdo įrašuose demonstruojama, kaip šiltai NIV priimami pabėgėliai.

Continue reading „Peržengti per slenkstį, kuris vadinasi „niekada““

Diskusija visuomenėje, ar reikia artimiausiu metu pradėti Vilniuje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose metropolitenų statybą jau eina į pabaigą. Sociologiniai tyrimai rodo, kad dauguma vilniečių pasisako „už“.

Meru būnant Artūrui Zuokui Vilniaus savivaldybė teikė prioritetus kitoms miesto transporto vystymo kryptims.

Dabar jau daugumos vilniečių nuomonė aiški, Vilniuje jau kitas savivaldybės sąstatas. Manytina, jog anksčiau ar vėliau jis savo kadencijos metu nuomonę dėl metropoliteno idėjos pareikš ir greičiausiai teigiamą (negi eisi prieš rinkėjų valią).

Continue reading „Vilniaus metropolitenas. Dabar ar kada nors?“

Rugpjūčio 31 d. Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje pirmu svarstymu buvo priiminėjama prieštaringa Konstitucijos pataisa dėl savivaldos apskritai ir kai kurių savivaldos ypatumų okupuoto Donbaso teritorijoje. Pataisa buvo priimta, nors prieš ją balsavo bent trys iš penkių valdančiosios koalicijos frakcijų. Pataisa buvo priimta, nes už ją balsavo ne tik prezidento Petro Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko valdančiosios frakcijos, bet ir buvusių eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų opozicinė frakcija.

Valdančios koalicijos frakcija „Batkivščina“ („Tėvynė“), kuriai vadovauja ekspremjerė ir buvusi politinė V. Janukovyčiaus kalinė Julija Tymošenko, balsavo prieš.  Sociologiniai tyrimai rodo, kad jos politinis reitingas netrukus viršys Prezidento, o Premjero jau seniai viršijo.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Falsifikacijos ir liustracija“

Karo veiksmai Irake nuverčiant Sadamo Huseino režimą nusinešė įvairiais duomenimis nuo kelių šimtų tūkstančių iki pusantro milijono vietos gyventojų gyvybių. Daugelio analitikų nuomone, būtent karas Irake ir Arabų pavasario bei Islamo revoliucijos nuotaikos pagimdė Islamo valstybę ISIL (Islamic State of Iraq and the Levant).  

ISIL yra žymiai pranašesnė už aplinkines marionetinių režimų valdomas musulmoniškas valstybes, nes skleidžia daugumai musulmonų patrauklią ideologiją. Ne asketišką, kokią anksčiau siūlė Al Qaeda, bet leidžiančią džiaugtis ir gyvenimo malonumais. ISIL kviečia visus musulmonus burtis į didžiulę modernią pasaulinę federacinę valstybę, kurioje vyraus mokslinė techninė pažanga ir socialinis teisingumas Šariato bei vietinių savivaldų, vilajatų, pagrindu.

Continue reading „Įtampa Artimuosiuose Rytuose auga“

Ginkluotos priešpriešos „demarkacijos“ linijoje tarp Rusijos ir Ukrainos jos rytuose pabaigos nematyti. Nors pagal paskutinius Minsko susitarimus šalys yra paliaubų būsenoje, artilerinis apšaudymas tebevyksta, nors ir neperžengiant susitarimų nustatytos „demarkacinės“ linijos, išskyrus pavienius Rusijos teroristų išpuolius.

Oficialiais (Kijevo) ir neoficialiais (wikipedija) paskaičiavimais, liepos mėnesį žuvo  nuo 32 iki 80 Ukrainos karių, sužeista nuo 179 iki 447.

Continue reading „Netikėtas pasiūlymas, kaip užbaigti Ukrainos ir Rusijos konfliktą“

Ne vienas laisvojo pasaulio komentatorius yra išsakęs nuomonę, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasišalinus iš valdžios (arba jį nušalinus) Rusijoje gali valdžią paimti dar baisesnis diktatorius, na, pavyzdžiui, žmogus su rusų ultrašovinistų pasaulėžiūra. Tada jau ne fašistuojanti valdžia Rusijoje būtų, o atvirai nacistinė, su šūkiais „Rusija – rusams“, „Išlaisvinsime rusų pasaulį“ ir „Drang nach Westen“, tvirtina jie.

Continue reading „Geriau bet koks sveiko proto diktatorius, negu Putinas“

Šaltojo karo metais ir dar ilgai po jo buvo tokia gynybinė organizacija Vakarų Europos Sąjunga – WEU (West European Union).

Pasibaigus II Pasauliniam karui ir paaiškėjus fundamentaliam priešiškumui Europoje tarp Rytų ir Vakarų, 1948 m. Belgija, Jungtinė Karalalystė, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Prancūzija susitarė bendrai gintis nuo Rytų pavojaus. Taip gimė WEU, prie kurios truputį vėliau prisijungė Italija ir Vokietija. Prie WEU, kuri katalizavo NATO sutarties su JAV gimimą 1949 metais, baigiantis šaltajam karui prie jos 1990 metais prisijungė Portugalija ir Ispanija, o 1995 metais – Graikija. Iki oficialaus WEU uždarymo 2011 m. joje stebėtojų ar kitokio statuso teisėmis dalyvavo visos ES ir (arba) europinės NATO šalys. Žinoma, ir Lietuva.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie šalies gynybą ateityje“

Prancūzijoje finansinės draugystės su Kremliumi varžybose Marine Le Pen partija įgijo galimą konkurentą, buvusį prezidentą Nicola Sarkozy.

Po pralaimėjimo socialistų partijos lyderiui François Hollande, po įtarimų partine korupcija, N. Sarkozy š.m. geguės 30 d. sukūrė naują partiją, „Les Républicains“ (Respublikonai), su kuria tikisi laimėti 2017 m. prezidento rinkimus. Ši partija sukurta buvusios centro dešinės partijos „Union pour un mouvement populaire“ (Liaudies judėjimo sąjungą) pagrindu (su ja N. Sarkozy laimėjo prezidento rinkimus 2007 m.) ir šalia dabar valdančios Socialistų partijos yra viena iš pagrindinių pretendenčių laimėti bet kokius rinkimus.

Continue reading „Putino draugas Sarkozy kinkinėje su Le Pen“

Šlovė Liberalų Sąjūdžio Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, labai diplomatiškai ir teisiškai, net tarptautine prasme, pašalinusiam grėsmes Lietuvos ir užsienio praeiviams ant istorinio Vilniaus Žaliojo tilto.

Išlieka klausimas, kas toliau. Labai teisingas ir miesto atžvilgiu patriotiškas yra mero pareiškimas, kad pinigai skulptūrų restauravimui ankstesnių merų praskolintame Vilniaus biudžete nenumatyti. Ypač, kai jų trūksta vaikų darželiams, mokytojams, medikams, keliams remontuoti ir t.t. ir panašiai.

Continue reading „Replika į Gražinos Drėmaitės entuziazmą dėl Žaliojo tilto skulptūrų ateities“

Šiaip jau esame pripratę vadovautis logika, kad „mano draugo priešas yra mano priešas, mano  priešo draugas yra mano priešas, mano priešo priešas yra mano draugas, ir mano draugo draugas yra mano draugas“. Bet jeigu, tarkime, mano (Ukrainos) draugo (NATO) priešas (Islamo valstybė) veikia mano naudai, o priešo (Rusijos) priešas (Islamo valstybė) nėra mano draugas?

Birželio 21 d. Islamo Valstybės (Islamic State) kalifas paskyrė buvusį Kaukazo Emyrato (Caucasus Emirate) Dagestano vilajato (administracinio teritorinio vieneto) emyrą Abu Mohammadą al Qadari Kaukazo vilajato valijumi (valdytoju).

Continue reading „Apie draugus ir priešus. NATO, Ukraina, Rusija ir Islamo Valstybė“

Seimo valdančiajai daugumai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) pateikus „naują“ užklausą, ar neprieštarauja Konstitucijai valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės praplėtimas naujomis raidėmis, VLKK eilinį kartą atsakė – prieštarauja.

Seimo daugumos „nauja“ užklausa priminė seną banalų anekdotą.

Continue reading „Replika po VLKK sprendimo dėl asmenvardžių rašymo“

Lietuva turėtų pasidalinti Italijos, Graikijos ir kitų Viduržemio jūros ES valstybių naštą dėl padidėjusio karo pabėgėlių srauto iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Bent jau pirmosios pabėgėlių priėmimo kvotos prasme.

Bet su viena sąlyga. Jei po to ES atsisakys kištis į Islamo pasaulio reikalus ir remti diktatorius bei absoliučius monarchus Islamo valstybėse. Ir įtikins taip pat elgtis mūsų visų sąjungininkę JAV.

Continue reading „Pabėgėliams iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų padėti reikia, bet…“