Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Roberto Dačkaus (LR Prezidento Kanceliarija) nuotr.

Susirūpinimą kelianti politinė situacija Baltarusijoje ir savaitę vykstantys susirėmimai bei neramumai tarp Baltarusijos policijos ir opoziciją palaikančių protestuotojų – šioms temoms daugiausia dėmesio skirta penktadienį vykusiame prezidento Gitano Nausėdos ir į Lietuvą su darbo vizitu atvykusios Estijos vadovės Kersti Kaljulaid susitikime.
 
Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene. Estija, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, palaiko Lietuvos iniciatyvą kelti diskusiją dėl situacijos Baltarusijoje aukščiausiu ES institucijų lygiu, pasisako už neeilinės Europos Vadovų Tarybos sesijos sušaukimą šiam klausimui aptarti.
 
Taip pat Estija prisideda prie Lietuvos prezidento iniciatyvos imtis moderatoriaus vaidmens, siekiant situacijos deeskalacijos Baltarusijoje. Šalies vadovo trijų žingsnių planą Baltarusijai jau palaiko Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovai. Lietuva ir Estija sutarė pasisakančios už sankcijų Baltarusijai nustatymą, nesikeičiant situacijai šalies viduje.
 
Estijos prezidentė išreiškė palaikymą Lietuvai dėl jos aktyvios pozicijos, siekiant taikiai sureguliuoti krizę Baltarusijoje.
 
Vadovų pokalbyje aptarti Lietuvos ir Estijos santykiai su Rusija. Konstatuota, kad Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas. Šalių vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti vieningo visų Baltijos šalių sutarimo dėl nuostatos nepirkti elektros iš Astravo AE. G. Nausėda padėkojo Estijai už bekompromisę paramą, vertinant Astravo AE grėsmę bei įsipareigojimą neįsileisti jos gaminamos elektros energijos į Estijos ar ES rinką.
 
Taip pat sutarta dėl būtinybės spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimo procesą, kuris taptų energetinės nepriklausomybės pagrindu Baltijos šalims. Estija pritarė sieksianti šį projektą įgyvendinti kuo greičiau, geriausia iki 2025 m. lygiagrečiai su „HarmonyLink“ tiesimu. Sinchronizacijos spartinimą šalys žada įgyvendinti pasitelkdamos visas įmanomas priemones.
 
Susitikime, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ES, Rytų partnerystės ir Trijų jūrų politinės darbotvarkės, pasidalyta mintimis dėl galimybių dar labiau stiprinti Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą. Pasak prezidento G. Nausėdos, auganti šalių tarpusavio prekyba rodo pozityvią tendenciją, kurią svarbu išlaikyti, ypač koronaviruso padarinių kontekste. Pabrėždamas Lietuvos ir Estijos lyderystę finansinių technologijų srityje, prezidentas Estijos vadovei padovanojo pirmąją pasaulyje Lietuvos skaitmeninę numizmatinę kolekcinę monetą „LBCoin“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 08:05

Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Estija turi būti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija, pareiškė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
 
Pasak jos, Estijos nuomonė su Rusija susijusiais klausimais turi tapti įdomi ir kitoms valstybėms. Apie tai K. Kaljulaid kalbėjo televizijoje ETV.
 
„Kur kas svarbiau, mano nuomone, yra ta aplinkybė, kad mums vertėtų likti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija, ir su kuria kiti sąjungininkai bei partneriai aptaria bendradarbiavimo su rusais ir Rusija klausimus. Jei liksime šalimi, kuri pati visai nebendrauja su Rusija, tai ir liksime, kitų šalių akimis žiūrint, tokio vaidmens, kaip „nežinote, nesuprantate, paliekate mums šį sunkų bendravimo su rusais darbą“, – kai kurių Europos šalių pasirengimą gerinti santykius su Maskva komentavo K. Kaljulaid.
 
K. Kaljulaid teigimu, jos vizitas į Rusiją šiemet ir susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu sustiprino Estijos poziciją šiuo klausimu, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
„Dabar manau, kad, kadangi aš ir pati įnešiau savo indėlį tam, kad suprastume, kas vyksta Rusijoje, ir ką ten mano žmonės, tai mano prieiga prie tokios informacijos sustiprėjo. Aš galiu išsakyti mūsų nuomonę – prancūzams ir kam tik norite – iš gerokai stipresnės pozicijos“, – teigė K. Kaljulaid.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. LR Prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotr.

Viešėdamas Estijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru Pirmininku Jüriu Ratu, Parlamento Pirmininku Hennu Polluaasu.

Su valstybės vadove aptarti dvišaliai politiniai ir ekonominiai santykiai, Baltijos šalių trišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, saugumo situacija Baltijos regione, NATO ir Europos Sąjungos darbotvarkė, įskaitant ir derybas dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos.

Kalbėdamasis su Prezidente Kersti Kaljulaid valstybės vadovas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į Lietuvos norą atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą. „Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant sustiprinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose. Manome, kad Baltijos šalių Prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek prie tolesnės eurotransatlantinės integracijos stiprinimo“, – teigė Lietuvos vadovas.

Prezidentai aptarė svarbiausius energetinio saugumo klausimus, bendrų projektų ir iniciatyvų eigą, ypač Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais bei bendros ES dujų rinkos sukūrimo temas. Lietuvos Prezidentas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos šalių saugumui grėsmę keliančią Astravo atominę elektrinę, kuri statoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, bei pažymėjo, jog su saugumu susijusios elektrinės projekto problemos turi būti sprendžiamos ES lygiu ir negali būti daromi kompromisai saugos sąskaita.

Susitikimo su Estijos Prezidente metu skirta laiko pasidalyti mintimis apie Šiaurės ir Baltijos šalių formato (Nordic Baltic 8) šalių bendradarbiavimo perspektyvas. Prezidentai pažymėjo šio formato reikšmę diskutuojant apie visam regionui aktualius klausimus, tokius kaip tvarus augimas, klimato kaita, inovacijų vystymas, finansų rinkų plėtra, skurdo ir nelygybės mažinimas.

Lietuva pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2020–2021 m. „Tai liudija pripažinimą, pagarbą ir galimybę atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į saugumo klausimus mūsų regione. Tai – didelė atsakomybė, kurią neseniai jautė ir Lietuva, tad esame pasirengę dalytis su Estija savo patirtimi“, – pabrėžė Prezidentas.

Prezidentai aptarė šalių santykius su Rusija ir Rytų partnerystės šalimis, taip pat kovos priemones su hibridinėmis grėsmėmis, propaganda ir dezinformacija. Šalių vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai. „Itin svarbu konsoliduoti tarptautinę paramą Ukrainai ir joje vykdomoms reformos“, – sakė Prezidentas.

Sparčiai plėtojami Lietuvos ir Estijos prekybiniai ir ekonominiai ryšiai, institucijų bendradarbiavimas. Šiame kontekste svarbi finansų sektoriaus reguliuotojų bendra veikla užtikrinant finansinį stabilumą ir valdant rizikas, Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo iniciatyva. Prezidentas pakvietė Estijos kompanijas ir išradėjus jungtis prie Lietuvoje steigiamo vienintelio regione CERN verslo inkubatoriaus, o finansinių technologijų įmones ir startuolius dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse „Fintech“ konferencijoje š. m. lapkričio mėn. 27 d.

Lietuvos Respublikos Prezidento vizitas Estijoje vyksta minint Estijos nepriklausomos valstybės atkūrimą, kuris paskelbtas 1991 m. rugpjūčio 20 d. Vizitas sutampa su Baltijos kelio 30-mečio minėjimu ir Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi.

Informacijos šaltinis – LR Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.08.20; 13:06

Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus mėnesiui po aiškių rezultatų nedavusių parlamento rinkimų, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid penktadienį pavedė liberalios Reformų partijos lyderei Kajai Kallas suformuoti naują vyriausybę.

Prezidentė paskelbė pasiūliusi Reformų partijos pirmininkei K. Kallas suformuoti vyriausybę, o K. Kallas, savo ruožtu, sakė sutikusi su pasiūlymu, kad „pasiųstų visuomenei žinią, jog politika gali būti vykdoma teigiamai, oriai ir atvirai, nieko nežeminant ir niekam negrasinant“.

Jei 41 metų amžiaus K. Kallas pavyks, ji taps pirmąja moterimi, užimsiančia Estijos ministro pirmininko postą. Politikė šiai užduočiai turės dvi savaites. Nesėkmės atveju prezidentė turės paskirti naują kandidatą.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.04.06; 07:00

Eltos korespondentas Benas Brunalas ir Tarptautinio gynybos studijų centro Taline studijų vadovas ir analitikas Tomas Jermalavičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po praėjusią savaitę įvykusio „Sniego susitikimo“ vėl prakalbta apie būtinybę Baltijos šalims intensyviau bendradarbiauti įsigyjant karinę ginkluotę. Tačiau Baltijos šalių bendradarbiavimo istorija rodo, kad ne visada pavyksta įgyvendinti bendrus projektus ir suderinti politines pozicijas.

Tarptautinio gynybos studijų centro (ICDS) Taline studijų vadovas ir analitikas Tomas Jermalavičius teigia, kad kylantys nesutarimai tarp Baltijos valstybių nesikerta su fundamentaliais saugumo ir gynybos klausimais. Tuo tarpu kartkartėmis išryškėjantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos strateginės komunikacijos skirtumai taip pat neturėtų stebinti. Tai, anot analitiko, lemia skirtingas nacionalinis charakteris.

Baltijos šalys euroatlantinio saugumo kontekstuose dažniausiai yra suvokiamos kaip vientisas darinys. Tai susiję tiek su valstybių dydžiu ir bendra XX a. istorine patirtimi, tiek su labai panašiais iššūkiais ir grėsmėmis, dabar kylančiomis visoms trims valstybėms. Visos trys šalys iš esmės vienodai vertina Rusijos grėsmę ir nediskutuoja, kad svarbiausias jos atgrasymo įrankis yra NATO.

Tačiau, reikia pažymėti, pasirinkti keliai, kuriais siekiama iš esmės tų pačių bazinių saugumo tikslų, nėra identiški. Maža to, spręsdamos tiek ekonominius, tiek užsienio politikos klausimus, Baltijos valstybės dažnai atsimuša į sienas, neleidžiančias priimti bendrų, suderintų sprendimų.

Žvelgiant į Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo po Sovietų Sąjungos subyrėjimo istoriją, be narystės NATO ir ES, daugiau pavyzdžių, kai valstybės, it „Baltijos kelyje“ stovėdamos, siektų bendrų tikslų, nebuvo labai daug.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Latvijos Prezidentu Raimundu Vėjuoniu ir Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Priešingai, sprendžiant Baltijos šalių regionui svarbius strateginius energetikos, transporto, ekonomikos klausimus valstybių pozicijos dažnai išsiskirdavo. Ne visada, net ir po ilgų diskusijų, pavykdavo rasti bendrą sutarimą. Ekonominiai išskaičiavimai, sutaria ekspertai ir politikai, tapdavo svarbiausiomis Baltijos valstybių nesutarimų priežastimis.

Pavyzdžiui, Baltijos šalims nesutarus dėl bendro regioninio suskystintų gamtinių dujų (SGD) projekto, Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje į ES bendrojo intereso projektų sąrašą neįtraukė nė vieno tarpusavy nesutariančių Lietuvos, Latvijos ar Estijos SGD infrastruktūros projekto. Dėl tokio nesugebėjimo suderinti šalių pozicijų buvo prarasta galimybė gauti dešimtis milijonų eurų ES paramos ir taip atpiginti dujas Baltijos šalių gyventojams.

Kitaip tariant, siaurai suvokiamas pragmatizmas ir ekonominiai „išskaičiavimai“ didina riziką, kad mažosios valstybės, neturėdamos pakankamai derybinės galios, bus nepastebėtos arba tiesiog stipriai permokės už savo „individualumą“.

Ar panaši situacija negresia kalbant apie nacionaliniam saugumui ypač svarbius, su karine ginkluote susijusius pirkimus? Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apibendrindamas „Sniego susitikimo“ diskusijas, teigė, kad Baltijos valstybėms reikia didinti išleidžiamų išteklių gynybai efektyvumą, todėl, anot jo, Baltijos šalys turėtų grįžti prie svarstymų kartu pirkti ginkluotę. Tačiau bent jau kol kas suderinti karinės įrangos įsigyjamų poreikių Baltijos valstybių lygiu nesisekė.

Tarptautinio gynybos studijų centro (ICDS) Taline studijų vadovo ir analitiko T. Jermalavičiaus nuomone, išsiskiriančios Baltijos šalių nuomonės didesnio nerimo kelti neturėtų. Anot jo, svarbu, kad Baltijos valstybės susitaria dėl fundamentalių saugumo principų. O tai, kad kai kuriose detalėse susitarimo pasiekti ne visada pavyksta, yra natūralus, su specifine valstybių patirtimi ir skirtingu nacionaliniu charakteriu susijęs dalykas.

Pavyzdžiui, 2005 metais Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga nusprendė dalyvauti gegužės 9-osios minėjimo iškilmėse, kai tuo tarpu Estijos ir Lietuvos Prezidentai atsisakė.

Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje, ypač Prezidento Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu, daug kalbėta apie politinę lyderystę Rytų Europos regione, o estai – apie vidaus problemų sprendimą ir Estijos, kaip „auksinės provincijos“, kelią.

Apskritai kalbant, lietuviai ne kartą protestantiškose latvių ir estų visuomenėse buvo įvardinti temperamentingais ir greitai užsidegančiais „Baltijos italais“. Tad galbūt nereikėtų labai stebėtis, kad šalies užsienio politikoje esama aštresnio tono bei spontaniškų pasamprotavimų apie tai, kad vien dėl to, jog atėjo 2018-ieji, reikia keisti ne vienus metus tęstą užsienio politikos kursą.

Tai, kad Lietuvos ir Estijos užsienio politikos forma ir strateginės komunikacijos stilius skiriasi, akcentavo ir T. Jermalavičius. Anot jo, Estija pasižymi ramesniu tonu užsienio politikos retorikoje, tuo tarpu Lietuvos komunikacija – kur kas griežtesnė ir „dramatiškesnė“.

„Palyginkime, pavyzdžiui, šalių Prezidenčių Dalios Grybauskaitės ir Kersti Kaljulaid kalbas Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje. Turinio prasme K. Kaljulaid kalbos akcentai buvo tie patys, kaip ir D. Grybauskaitės. Tačiau Lietuvos Prezidentės buvo visai kitoks kalbos stilius: kaip tai buvo pristatoma ir pateikiama“, – sakė kalbėjo T. Jermalavičius.

Lietuvos ir Estijos prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Kersti Kaljulaid

„Lietuvos sprendimų priėmėjai ir Lietuvos Prezidentė mano, kad galbūt šiuo metu reikia komunikuoti griežčiau, nes problema yra Vakarai, kurie dar nepakankamai supranta, kokie dramatiški ir pavojingi pokyčiai ištiko regioną. Ir tai reikia dramatizuoti vien tam, kad išlaikytume dėmesį“, – aiškino gynybos politikos analitikas.

Tuo tarpu tai, kas pasakyta švelniu tonu, Estijoje kartais tiesiog praslysta ir lieka nepastebėta, pabrėžė T. Jermalavičius.

Tačiau analitikas pažymėjo, kad ne visada dramatiškas stilius yra naudingas. Anot jo, pernelyg dažna dramatizuota retorika gali sukelti antagonizmą, tad ne visomis situacijomis aštriu komunikavimu reikėtų kliautis. „Drama turi būti instrumentas, kurį reikia taikyti labai selektyviai ir labai atsargiai. O pas mus tos dramos kartais būna per daug“, – kalbėjo gynybos ekspertas.

„Kai vyko „Zapad“ pratybos, Estijoje tokio dramatizavimo nebuvo kaip Lietuvoje. Tačiau buvo labai aiškiai sakoma, kas tai yra, kodėl tai, ką sako Rusijos valdžia, nėra tiesa. Taigi nebuvo tokios isterijos, tačiau nebuvo ir naivumo“, – kalbėjo T. Jermalavičius.

ICDS vadovas taip pat pažymėjo, kad lyginant Estijos ir Lietuvos užsienio politiką, pastarajai yra būdinga vidinio sutarimo stoka. Tuo tarpu estai yra kur kas nuoseklesni. „Jie nusistato liniją ir ja eina, stengdamiesi išlaikyti vidinį konsensusą. Nors ir iškyla įvairių įtampų ir nesutarimų, jie moka išlaikyti bendrą strateginę liniją. Lietuvoje yra šiek tiek chaoso“, – Baltijos valstybes lygino T. Jermalavičius.

Anot jo, diskusijos, kilusios Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus apie poreikį atkurti bendradarbiavimo kanalus su Rusija, būtent tai ir parodo.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Staigūs pokyčiai įmanomi tada, kai įvyksta kažkas labai staigaus ir radikalaus. Tad kas tokio radikalaus įvyko po Krymo okupacijos, kad reikėtų keisti politiką Rusijos atžvilgiu? Nieko radikalaus nenutiko. Tai blaškymasis, nemokėjimas siekti konsensuso ir sutarimo viduje. Aš dažnai tai vadinu maniakiniu depresiniu pobūdžiu, kai iš pradžių visi nekreipia dėmesio, ignoruoja kažkokį klausimą, tada prasideda panika, dramatizavimas. Užsienio ir gynybos politikai reikia nuoseklumo“, – pabrėžė T. Jermalavičius.

Vis dėlto T. Jermalavičius pernelyg nesureikšmino tiek išsiskiriančių valstybių interesų, tiek egzistuojančių skirtumų tarp Baltijos šalių strateginės komunikacijos kultūrų.

„Realybėje mes turime pripažinti, – kalbėjo T. Jermalavičius, – kad esame trys suverenios valstybės, kurios turi savo interesus ir savo nacionalinį požiūrį. Todėl kartais reikia praleisti šiek tiek daugiau laiko, kad tarpusavyje interesai būtų suderinti. Tačiau pažiūrėjus į tokius fundamentalius užsienio politikos vektorius, kaip NATO ir ES ar konkrečiai, kokią politiką įgyvendiname su Rusija bei jai taikomas sankcijas, tai mes visada veikėme absoliučiai sinchroniškai, koordinuotai ir susiderinę tarpusavyje.

Kitaip tariant, pabrėžė ICDS Taline studijų vadovas, kontaktai tarp Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijų yra labai intensyvūs, o suvokimas, kad politinėje ir karinėje plotmėje Baltijos valstybės yra bendras geopolitinis ir strateginis regionas yra labai stiprus.

Anot eksperto, tai, kad kitose srityse Baltijos šalių interesai išsiskiria energetikos ir kai kuriais ekonomikos klausimais, neturėtų kelti nerimo, nes kol kas tai nėra didelė kliūtis vystyti nacionaliniam saugumui svarbiausias dimensijas. T. Jermalavičius pabrėžė, kad Baltijos valstybės puikiai įgudo atskirti klausimus, dėl kurių nesutariama, nuo tų, kurie yra labai svarbūs Baltijos valstybių saugumui.

Tai, kad sprendžiant ekonomikos ir energetikos problemas atsiranda nuomonių skirtumų, nebūtinai reiškia, kad judama priešinga linkme. T. Jermalavičius aiškino, kad kiekviena šalis juda savo greičiu ir turi specifinių vidinių grupių interesų, kuriuos reikia suderinti ir galbūt perlaužti. „Tačiau bet kuriuo atveju mes judame ta pačiame kryptimi, dėl mūsų integravimosi į Europos Sąjungos energetines rinkas, kitaip tariant, bendra strateginė kryptis išlieka ir čia“, – akcentavo saugumo ekspertas.

„Kitaip tariant, atskiri klausiami „neužkrečia“ platesnės darbotvarkės,“ – apibendrino Tarptautinio gynybos studijų centro vadovas ir pabrėžė, kad bent jau diplomatinėje ir karinėje srityse Baltijos valstybės turi gilias bendradarbiavimo tradicijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.19; 05:11

Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė penktadienį atvyko į Estiją, kuri yra pirmoji jo turo po Baltijos valstybes ir kitas Europos šalis stotelė.

Estijos sostinėje Taline Japonijos premjeras susitiks su prezidente Kersti Kaljulaid ir ministru pirmininku Juriu Ratasu. Politikai visų pirma aptars dvišalį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

„Sh. Abės vizitas aiškiai parodo naują Estijos ir Japonijos santykių lygį“, – sakė Estijos premjeras.

Vizitą Japonijos premjeras pratęs kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Lietuvoje, o dar vėliau vyks į Bulgariją, Serbiją ir Rumuniją.

Be kita ko, tebetvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos, šio turo metu Sh. Abė sieks palaikymo griežtai savo pozicijai Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Sh. Abė primygtiniai reikalauja didinti įtampą Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų ir raketų programų.

Premjeras taip pat turi verslo interesų ir nori didinti Japonijos svarbą šiame regione. Į Japoniją premjeras sugrįš trečiadienį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.13; 08:20

Lally Weymouth / The Washington Post

Estiją įtikino JAV viceprezidento Maiko Penso užtikrinimai, kad Amerika yra NATO šalininkė, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo skepticizmo aljanso atžvilgiu. Tai pareiškė šalies prezidentė Kersti Kaljulaid interviu laikraščiui The Washington Post.  

Kaip pažymi žurnalistė Leili Veimut, neseniai į Estiją atvyko NATO batalionas, kurio dėka „ta maža ir pažeidžiama Baltijos valstybė turi pasijusti saugesnė nuo Rusijos – savo galingos kaimynės, kuri istoriškai dvejopai žvelgia“ į estų nepriklausomybę.

„Rusija kelia grėsmę. Kalbame ne apie fizinį pavojų kokiai nors NATO šaliai, o apie (grėsmę) tarptautinio saugumo architektūrai“, – sakė Estijos prezidentė. Kaljulaid priminė: kai 2008 metais Rusija „žengė į Gruziją“, „tai buvo pirmas ženklas“. Pasak prezidentės, tada „viskas greitai nurimo, Europos šalys grįžo prie savo reikalų, ir gyvenimas tęsėsi“. „Tai, žinoma, buvo maloni pamoka Vladimirui Putinui – jis suprato, kad gali žengti šiek tiek toliau“.

„Dabar aš nuogąstauju, – tęsė politikė, – kad Vakarų šalių ryžtas gali neatlaikyti tvirtumo patikrinimo Ukrainoje. Mes turime labai rimtai tam priešintis, kad vėl Putinui neduotume žinios, jog viskas nurims“. Kaljulaid įsitikinusi, jog ant „išklibusių pamatų“ neįmanoma sukurti naujos saugumo architektūros, kurios siekia kai kurie politikai.

Estijos prezidentės nuomone, absoliučiai būtina išsaugoti Europos sankcijas Rusijai sąryšyje su Ukraina, perduoda leidinys.

„Mes turime pripažinti, kad yra noras ir ryžtas sugriauti vakarietišką saugumo modelį, – pažymėjo prezidentė, turėdama galvoje Maskvą. – Rusija pademonstravo, kad ji nesiskaito su pasauliu, kur nenaudojama jėga prieš mažesnes šalis vien todėl, kad yra tokia galimybė. Tai dingstis nerimui“, – sakė ji.

Tačiau Kaljulaid pareiškė, kad NATO saugoma nebijo Rusijos veiksmų Estijoje. Dislokavus Šiaurės Atlanto aljanso jėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje „mes jaučiamės saugiai“, „mes jaučiame, jeigu Rusijoje bus naujų įvykių, NATO tramdymo sistema – atitinkamo lygio“.

Estijos prezidentė pažymėjo, kad NATO kariuomenė jos šalies teritorijoje – tai tik „riboto kontingento“. Ar ponia prezidentė norėtų, kad šalyje būtų dislokuota daugiau kariškių ir ginkluotės? Kaljulaid atsakė, kad „pirmiausia mums reikia įsitikinti, kad NATO komandinė struktūra žino, kaip ji reaguos“ į hipotetinius Rusijos veiksmus. „Jie turi susitarti, kaip atgabenti čia pastiprinimą. Kaip tik todėl mūsų tramdymo sistema yra įtikinanti“, – paaiškino politikė.

Kaljulaid pabrėžė, kad, jos nuomone, „nėra fizinio pavojaus kokiai nors NATO šaliai“. Pavojus gali greičiau materializuotis kaip ataka prieš ryšio priemones, gali būti atkirsta dalis energetikos sistemos“. Estija sujungta su Rusijos elektros tinklais, ir, prezidentės nuomone, papildomam saugumui būtų geriau prisijungti prie Europos tinklų.

Atsakydama į klausimą apie „prokremliškų radikalų“ pavojų tarp rusakalbės mažumos Estijoje, leidinio pašnekovė sakė: „Kai kurie proputiniški radikalai labai gerai kalba estiškai. Mes neturime vertinti jų mąstysenos vadovaujantis kieno nors kalba“. Kaljulaid sako, kad Rusijos dezinformacinės kampanijos rengiamos visur. „Jeigu mes matome melagingas naujienas, pavyzdžiui, apie kareivius, užpuolusius merginą Lietuvoje, o tai paskui pasirodo yra prasimanymas, tai kas suinteresuotas skleisti tokią istoriją? Yra tik vienas potencialus naudos gavėjas: tai Rusija“.

Estijos prezidentė taip pat pažymėjo, kad Rusija suinteresuota rinkimais Europoje, nes „ES – tai jos nekenčiamų liberalių vertybių prieglobstis“. Kaljulaid mano, kad Maskva labai džiaugtųsi, jeigu Europa „subyrėtų“.

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2017.03.28; 06:25

Richard Milne / The Financial Times

„Amerikos tankai įvažiavo į Estiją ir kitas Baltijos valstybes, kad sustiprintų NATO sienas su vis agresyvėjančia Rusija. Bet rausvuose baroko rūmuose Taline, kur  įsikūręs prezidentas, nemanoma, kad šalis gūžiasi iš baimės prieš Rusiją“, – rašo The Financial Times korespondentas Ričardas Milnas.

„Jei pažiūrėsime, kas vyko prieš keletą dešimtmečių, tai mes žinome, kad NATO sąjungininkai dislokavo nemažai karinės technikos arčiau Sovietų Sąjungos sienų. Nesuprantu, kodėl dabar į tai reikia žiūrėti kitaip“, – sako prezidentė (nuo praėjusio spalio) Kersti Kaljulaid.

„Praeitą savaitgalį pagal Amerikos kariuomenės rotacijos regione planą ir NATO Atlantikc Resolve operacijos programą į Estiją atkeliavo keturi tankai Abrams ir 15 karinių automobilių Bradley. Ponia Kaljulaid linkusi įterpti jų atvykimą į platesnį kontekstą, kuriame Estija – viena iš nedaugelio šalių, atitinkančių NATO ir Trumpo iškeltus karinių išlaidų kriterijus, – petys į petį kovojo su sąjungininkėmis Afganistane ir Irake“, – sakoma straipsnyje.

„Mes laikome save ne saugumo vartotoja, o lygiateise sąjungininke. Tai dar kartą rodo, kad nėra ko bijoti, – sako Kaljulaid. – Mes nebijome“.

„Aš nenoriu sudaryti įspūdžio, kad kažkaip ypatingai neapkenčiame Rusijos, – pabrėžė ji. – Europoje labai mažai valstybių, kurios nenorėtų gerų santykių su Rusija. Bet, kita vertus, situacija tokia, kokia yra: ji nenuspėjama ir negerbia savo įsipareigojimų“. 

Baltijos šalys nuogąstauja, kad Trumpas, kuris nori sureguliuoti santykius su Rusija, sudarys sandėrį su Putinu „joms už nugaros“, rašo Milnas.

„Kiekvienas atėjęs JAV prezidentas norėjo tai padaryti, – kalbėjo Kaljulaid apie „perkrovą“, – jeigu staiga nutiks teigiamas proveržis atnaujinant dialogą su Rusija – tai yra jeigu sandėris nebus sudarytas kurios nors nepriklausomos valstybės sąskaita – visi tik pasidžiaugs tokia situacija“.

Bet, netiesiogiai perspėdama Trumpą, ji pridūrė: „Kai jūs sudarinėjate sandėrius, tai niekada nežinote, kuo tai baigsis“.

Informacijos šaltinis: Financial Times leidinys.

2017.02.15; 06:31

Trečiadienis, spalio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naująja Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Tai vienas pirmųjų spalio 10 d. pareigas pradėjusios eiti Prezidentės užsienio vizitų. 

Oficialus Estijos ir Lietuvos prezidenčių Kersti Kaljulaid ir Dalios Grybauskaitės susitikimas Vilniuje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Oficialus Estijos ir Lietuvos prezidenčių Kersti Kaljulaid ir Dalios Grybauskaitės susitikimas Vilniuje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos ir Estijos valstybių vadovės aptarė aktualius dvišalius, regioninius ir ES klausimus. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Baltijos šalių saugumui, energetinės nepriklausomybės ir branduolinės saugos užtikrinimui.

„Dirbdami kartu pasiekėme daug. Esame matomi ir girdimi tarptautinėje erdvėje. Įveikėme energetinę izoliaciją, užsitikrinome tvirtas NATO garantijas. Per 26 metus Lietuva su Estija ne tik pasivijo, bet ir kai kuriose srityse aplenkė senesnės demokratijos šalis. Tačiau šiandien susiduriame su naujomis grėsmėmis ir iššūkiais, kuriems įveikti vėl reikalinga Baltijos kelio vienybė“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, stiprėjanti geopolitinė įtampa ir vis garsesnis žvanginimas ginklais Kaliningrade verčia suvienyti regiono valstybių jėgas gerinant karinių pajėgų parengtį, užsitikrinti ilgalaikį Aljanso gynybinį planavimą, ugdyti žmonių valią priešintis, ieškoti regioninių oro gynybos sprendimų.           

Susitikime taip pat kalbėta apie energetiniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus. Prezidentės teigimu, vienas svarbiausių darbų – užbaigti integraciją į Europos elektros energetikos sistemą. Todėl reikia kuo greičiau nuspręsti dėl sinchronizacijos krypties ir užsitikrinti ES finansinę paramą būtiniems infrastruktūros projektams.

Lietuvos ir Estijos vadovės kalbėjo ir apie Baltijos šalių kaimynystėje „Rosatom“ statomą ir tarptautinių branduolinės saugos standartų neatitinkančią Astravo AE. Tarptautinės bendruomenės pareiga reikalauti, jog visi branduoliniai projektai regione atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Principinga Baltijos šalių pozicija būtina užtikrinti, kad saugos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pagaminta elektra neiškreiptų Baltijos šalių elektros rinkos.

Šalies vadovė taip pat pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su Estija, kuri pirmoji pradėjo importuoti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo. Pernai Estija net trečdalį sau reikalingų dujų įsigijo iš Lietuvos. Likęs svarbus uždavinys – užbaigti kurti regioninę gamtinių dujų rinką, įskaitant „GIPL“ (su Lenkija) ir „Baltic Connector“ (su Suomija) dujų jungčių projektų įgyvendinimą.

Didžiulį bendradarbiavimo potencialą atveria augantys Lietuvos ir Estijos ekonominiai ryšiai. Estija yra 7-a didžiausia užsienio investuotoja, Lietuvoje sukūrusi apie 8000 darbo vietų. Pernai prekyba išaugo 13 proc. ir siekė 2 mlrd. eurų. Lietuva ir Estija aktyviai plėtoja IT ir inovacijų sektorius. Pasaulyje Lietuvos ir Estijos vardus plačiai garsina toios technologijų įmonės kaip „Skype“, „Pixelmator“, „Vinted“. Abi šalys kartu įgyvendina 25 mokslinių tyrimų projektus pagal įvairias ES programas.

Susitikime kalbėta apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose. Lietuvai yra vertinga Estijos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją patirtis. Estiją domina Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir darbo JT Saugumo Taryboje patirtis. Prezidentė taip pat pakvietė Estijos vadovę įsijungti į Moterų pasaulio tarybos veiklą. Šiai tarybai nuo 2014 m. pirmininkauja Lietuvos vadovė.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.26; 16:39

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu trečiadienį, spalio 26 d., į Lietuvą darbo vizito atvyksta Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid.

Šalių vadovės aptars saugumo padėtį regione ir Europoje, bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse, dvišalių santykių stiprinimą, branduolinę saugą, kalbėsis aktualiausiais ES klausimais. Tai – vienas pirmųjų naujosios Estijos Prezidentės užsienio vizitų.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Šalies vadovės teigimu, dirbdamos kartu Baltijos šalys jau tapo sėkmės valstybėmis. Šiandien, aštrėjant geopolitinei įtampai regione ir Europoje, mūsų susitelkimas – gynybai, energetiniam saugumui ir žmonių gerovei – yra ypač svarbus.  

Prezidentės aptars bendradarbiavimą su NATO partneriais ir bendras priemones Baltijos šalių saugumui sustiprinti. Susitikime taip pat bus kalbama apie pasirengimą daugiašalių NATO batalionų dislokavimui mūsų regione.

Šie konkrečiais gynybiniais pajėgumais grįsti batalionai užtikrins karinių grėsmių atgrasymą. Mišrias grėsmes atremti Baltijos valstybėms padeda NATO kompetencijos centrai: kibernetinės gynybos Estijoje, energetinio saugumo – Lietuvoje.

Baltijos šalių energetinis saugumas taip pat bus viena pagrindinių Prezidenčių susitikimo temų. Lietuva ir Estija jau dabar sėkmingai bendradarbiauja stiprindamos regiono energetinį savarankiškumą.

Praėjusiais metais Estija beveik trečdalį sau reikalingų dujų importavo iš Lietuvos. Todėl susitikime bus aptariama, kaip įgyvendinti svarbiausius ateities uždavinius – užtikrinti elektros tinklų sinchronizaciją su Europa ir sukurti efektyvią regiono dujų rinką.

Valstybių vadovės taip pat kalbėsis, kaip užtikrinti branduolinę saugą mūsų kaimynystėje. Vieninga ir aiškiai išreikšta Baltijos valstybių pozicija būtina, kad branduolinės energetikos projektai visame regione būtų vykdomi skaidriai, laikantis aukščiausių tarptautinių saugumo reikalavimų.

Prezidentės daug dėmesio skirs ir dvišalių ryšių stiprinimui. Estija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė, kurios investicijos siekia 0,7 mlrd. eurų. Valstybių vadovės aptars, kaip dar paskatinti ekonominį bendradarbiavimą, ypač – aukštą pridėtinę kuriančiuose ekonomikos sektoriuose. Lietuva ir Estija yra vienos informacinių technologijų lyderių regione. Estijoje sukurta „Skype“ programa bei Lietuvos kūrėjų „Pixelmator“ ir „GetJar“ mobiliosiomis aplikacijomis naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Prezidentės teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas tose srityse, kur esame geriausi, prisidėtų prie abiejų šalių gerovės ir pažangos kūrimo.

Susitikime taip pat bus aptariami mokslo ir švietimo ryšiai. Lietuvos ir Estijos mokslininkai kartu įgyvendina 25 ES finansuojamus tyrimo projektus, tačiau dar yra daug neišnaudotų galimybių bendradarbiauti informacinių ir sveikatos technologijų srityse. Estijos švietimo kokybė yra gerai vertinama tarptautiniuose reitinguose, todėl Lietuvai aktuali ir šios šalies patirtis įgyvendinant aukštojo mokslo reformas.

Prezidentės aptars ir Lietuvos bei Estijos patirtį dirbant tarptautinėse institucijose. Kitais metais pirmininkavimą ES Tarybai perimsianti Estija domisi Lietuvos pirmininkavimo patirtimi. Mūsų valstybei vertingos Estijos sukauptos darbo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje žinios.            

Kersti Kaljulaid yra pirmoji moteris, išrinkta Estijos Prezidente.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.26; 04:30