„Rusija yra pavojinga“: Estija nerimauja dėl kaimynės


Print

Lally Weymouth / The Washington Post

Estiją įtikino JAV viceprezidento Maiko Penso užtikrinimai, kad Amerika yra NATO šalininkė, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo skepticizmo aljanso atžvilgiu. Tai pareiškė šalies prezidentė Kersti Kaljulaid interviu laikraščiui The Washington Post.  

Kaip pažymi žurnalistė Leili Veimut, neseniai į Estiją atvyko NATO batalionas, kurio dėka „ta maža ir pažeidžiama Baltijos valstybė turi pasijusti saugesnė nuo Rusijos – savo galingos kaimynės, kuri istoriškai dvejopai žvelgia“ į estų nepriklausomybę.

„Rusija kelia grėsmę. Kalbame ne apie fizinį pavojų kokiai nors NATO šaliai, o apie (grėsmę) tarptautinio saugumo architektūrai“, – sakė Estijos prezidentė. Kaljulaid priminė: kai 2008 metais Rusija „žengė į Gruziją“, „tai buvo pirmas ženklas“. Pasak prezidentės, tada „viskas greitai nurimo, Europos šalys grįžo prie savo reikalų, ir gyvenimas tęsėsi“. „Tai, žinoma, buvo maloni pamoka Vladimirui Putinui – jis suprato, kad gali žengti šiek tiek toliau“.

„Dabar aš nuogąstauju, – tęsė politikė, – kad Vakarų šalių ryžtas gali neatlaikyti tvirtumo patikrinimo Ukrainoje. Mes turime labai rimtai tam priešintis, kad vėl Putinui neduotume žinios, jog viskas nurims“. Kaljulaid įsitikinusi, jog ant „išklibusių pamatų“ neįmanoma sukurti naujos saugumo architektūros, kurios siekia kai kurie politikai.

Estijos prezidentės nuomone, absoliučiai būtina išsaugoti Europos sankcijas Rusijai sąryšyje su Ukraina, perduoda leidinys.

„Mes turime pripažinti, kad yra noras ir ryžtas sugriauti vakarietišką saugumo modelį, – pažymėjo prezidentė, turėdama galvoje Maskvą. – Rusija pademonstravo, kad ji nesiskaito su pasauliu, kur nenaudojama jėga prieš mažesnes šalis vien todėl, kad yra tokia galimybė. Tai dingstis nerimui“, – sakė ji.

Tačiau Kaljulaid pareiškė, kad NATO saugoma nebijo Rusijos veiksmų Estijoje. Dislokavus Šiaurės Atlanto aljanso jėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje „mes jaučiamės saugiai“, „mes jaučiame, jeigu Rusijoje bus naujų įvykių, NATO tramdymo sistema – atitinkamo lygio“.

Estijos prezidentė pažymėjo, kad NATO kariuomenė jos šalies teritorijoje – tai tik „riboto kontingento“. Ar ponia prezidentė norėtų, kad šalyje būtų dislokuota daugiau kariškių ir ginkluotės? Kaljulaid atsakė, kad „pirmiausia mums reikia įsitikinti, kad NATO komandinė struktūra žino, kaip ji reaguos“ į hipotetinius Rusijos veiksmus. „Jie turi susitarti, kaip atgabenti čia pastiprinimą. Kaip tik todėl mūsų tramdymo sistema yra įtikinanti“, – paaiškino politikė.

Kaljulaid pabrėžė, kad, jos nuomone, „nėra fizinio pavojaus kokiai nors NATO šaliai“. Pavojus gali greičiau materializuotis kaip ataka prieš ryšio priemones, gali būti atkirsta dalis energetikos sistemos“. Estija sujungta su Rusijos elektros tinklais, ir, prezidentės nuomone, papildomam saugumui būtų geriau prisijungti prie Europos tinklų.

Atsakydama į klausimą apie „prokremliškų radikalų“ pavojų tarp rusakalbės mažumos Estijoje, leidinio pašnekovė sakė: „Kai kurie proputiniški radikalai labai gerai kalba estiškai. Mes neturime vertinti jų mąstysenos vadovaujantis kieno nors kalba“. Kaljulaid sako, kad Rusijos dezinformacinės kampanijos rengiamos visur. „Jeigu mes matome melagingas naujienas, pavyzdžiui, apie kareivius, užpuolusius merginą Lietuvoje, o tai paskui pasirodo yra prasimanymas, tai kas suinteresuotas skleisti tokią istoriją? Yra tik vienas potencialus naudos gavėjas: tai Rusija“.

Estijos prezidentė taip pat pažymėjo, kad Rusija suinteresuota rinkimais Europoje, nes „ES – tai jos nekenčiamų liberalių vertybių prieglobstis“. Kaljulaid mano, kad Maskva labai džiaugtųsi, jeigu Europa „subyrėtų“.

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2017.03.28; 06:25