Spalio 3-4 d. vyko nacionalinių kibernetinio saugumo pratybų „Kibernetinis skydas 2017“ techninė dalis, kurios metu į 15 komandų suskirstyti institucijų ir įmonių kibernetinio saugumo specialistai pagal pratybų scenarijų treniravosi suvaldyti ir atremti kibernetines atakas, nukreiptas prieš ypatingos svarbos IT sistemas ir tinklus ir užtikrinti jų teikiamų paslaugų funkcionavimą.
Treniruojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandos veikė iš mokymų vietų Vilniuje, Kaune ir kitų Lietuvos miestų.
Pratybų vertinimo grupė bandys atsakyti į klausimą, ar profesinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių jungtinė komanda yra pasiruošusi efektyviai reaguoti į grėsmes kibernetinėje erdvėje ir ar gali suvaldyti kibernetinio saugumo incidentus ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojui.
Pagrindinė Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandų užduotis – ginti Lietuvos kariuomenės ryšių ir informacines sistemas, taip pat šios komandos, remdamos Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, gali būti pasitelkiamos padėti kitoms valstybės institucijoms suvaldyti kibernetinius incidentus.
Lietuvos kariuomenėje kibernetiniai pajėgumai, kaip atskiras operacinis elementas, atsirado dar 2016 m. viduryje, o 2017 m. gegužę pradėtos formuoti trys Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos moduliai, kurių pagrindu priklausomai nuo kibernetinio incidento pobūdžio sudaromos atitinkamos greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandos.
„Kibernetinis skydas“ – kasmetinės nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos, rengiamos Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos.
Pratyboms skirtą virtualią informacinę infrastruktūrą suteikia Kauno technologijos universitetas, o rengiant pratybas taip pat bendradarbiaujama su Vilniaus universitetu.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Taline dalyvavo ES skaitmeninės darbotvarkės viršūnių susitikime.
Aukščiausio lygio susitikimas surengtas šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos iniciatyva.
Sparčiai augančiai ES skaitmeninei ekonomikai vis didesnę grėsmę kelia piktavališkos kibernetinės atakos, todėl lyderių susitikime ypatingas dėmesys skiriamas kibernetiniam saugumui.
Šalies vadovės teigimu, kibernetinių išpuolių taikiniu vis dažniau tampa ne tik interneto vartotojai, patiriantys duomenų vagystes, bet ir valstybinės institucijos, strateginė infrastruktūra, taip pat – ir demokratiniai rinkimai.
Skaitmeninės erdvės apsaugai jau nebepakanka vien tik nacionalinių pajėgumų, tam reikalingas koordinuotas ir jungtinis ES atsakas.
Prezidentė Taline pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl Europos „kibernetinio Šengeno“ kūrimo. Šalies vadovės teigimu, reikia ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu gintis, todėl kibernetinis saugumas privalo tapti sudėtine ES saugumo bei gynybos politikos dalimi.
Būtina įsteigti ir ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurios užtikrintų operatyvų atsaką į kibernetines atakas ir stiprintų prevenciją. Taip pat svarbu bendromis jėgomis vystyti technologines priemones kibernetinėms grėsmėms nustatyti ir joms neutralizuoti.
Pernai metais Lietuva patyrė daugiau nei 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o visoje ES buvo fiksuojama apie 4 tūkstančius kibernetinių incidentų kasdien.
Europos Komisijos vertinimu, jei ES nesugebės tinkamai atremti kibernetinio saugumo iššūkių, Europos ekonomika gali patirti nuostolių už 640 milijardų eurų. O viena globalaus pobūdžio kibernetinė ataka gali pridaryti žalos tiek pat, kiek uraganas „Katrina“ – už 120 milijardų JAV dolerių.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Federalinės institucijos Jungtinėse Valstijose per 90 dienų turi iš savo kompiuterių ištrinti Rusijos informacinių technologijų kompanijos „Kaspersky Lab“ programas. JAV pareigūnai yra susirūpinę dėl Rusijos kompanijos ryšių su Kremliumi ir galimos grėsmės nacionaliniam JAV saugumui, informuoja „Deutsche Welle“.
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija nurodė valdžios institucijoms iš savo kompiuterių pašalinti „Kaspersky Lab“ programinę įrangą.
JAV Krašto saugumo departamentas (DHS) trečiadienį pranešė esąs susirūpinęs, kad kibernetinio saugumo bendrovė pasiduoda Maskvos spaudimui ir tokiu būdu kelia galimą grėsmę nacionaliniam JAV saugumui.
DHS išreiškė susirūpinimą dėl ryšių tarp tam tikrų „Kaspersky Lab“ pareigūnų ir Rusijos žvalgybos bei kitų Rusijos vyriausybės institucijų. Departamentui nerimą taip pat kelia Rusijos įstatymai, kurie gali priversti kompaniją perduoti vyriausybei informaciją.
Tačiau populiarios antivirusinės programinės įrangos kūrėjai teigė, kad viešai joks asmuo ar organizacija nepristatė jokių patikimų įrodymų, o kaltinimai yra paremti nepagrįstais teiginiais ir netiksliomis prielaidomis.
Kibernetiniams piktavaliams pirmadienio vakarą įsilaužus į krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio „Facebook“ anketą ir ją panaikinus, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas nėra žinoma, ar kokia nors konkreti informacija buvo pasisavinta, o toks įsilaužimas yra tik viena iš nuolatos vykstančių ir vis dažnėjančių kibernetinių atakų, antradienį žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
„Neturime abejonių, kad tai – tyčinė ir piktybinė veikla“, – anksčiau teigė ministro patarėja ryšiams su visuomene Vita Ramanauskaitė.
Jos žodžius antradienį surengtoje spaudos konferencijoje patvirtinęs viceministras E. Kerza pridūrė, kad, nors ministras jau kreipėsi į „Facebook“ administraciją ir vakare kreipsis į policiją, o ataka veikiausiai yra tyčinė ir piktybinė, jos sukėlėjų šiuo metu nustatyti beveik neįmanoma.
„Dabartinė situacija kibernetinėje erdvėje yra įtempta – valstybinės institucijos yra sistemingai ir kryptingai puolamos ypač dažnai, o bendrai per pastarąjį pusmetį kibernetinių atakų bandymų matome net keliskart daugiau nei anksčiau. Kibernetiniam saugumui šiuo metu yra skiriamas ypatingas dėmesys ir finansavimas, todėl rimtos konkrečios žalos kol kas pavyko išvengti“, – sakė E. Kerza, žurnalistams pasidomėjus, ar šis įsilaužimas į ministro anketą gali būti susijęs su artėjančiomis karinėmis pratybomis „Zapad 2017“. Krašto apsaugos ministras patikino, kad tokius įsilaužimus ypač sunku nustatyti, o konkrečių požymių ar sąsajų nėra.
„Reikia suprasti, kibernetinių atakų yra nesuskaičiuojamai daug, elektroninuose paštuose sparčiai daugėja vadinamojo „spamo“, kai gaunami neaiškios kilmės laiškai. Ypatingai sunku nustatyti atakos sukėlėjo tapatybę ar bent vietą, tačiau kažkokių sąsajų su karinėmis pratybomis nematome“, – teigė E. Kerza.
Viceministro teigimu, savo „Facebook“ paskyrą R. Karoblis naudodavo tiek darbo, tiek asmeninio gyvenimo reikalams, tačiau kompromituojamos ar valstybinės svarbos informacijos programišiai paskyroje neaptiks.
Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.
„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.
Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.
„Piktavaliams patrauklūs išlieka strateginės reikšmės objektai ir institucijos, o kibernetinių atakų skaičius vis didėja – per šį pusmetį atakos smogė tiek kelioms vyriausybinėms organizacijoms, tiek KAM. Mes turime gerą apsaugą, žvalgybą, todėl nuo atakų apsisaugoti pavyko, tačiau kitoms institucijoms trūksta techninių duomenų ir pasiruošimo“, – sakė E. Kerza.
Viceministras pridūrė, kad KAM per pirmą pusmetį kibernetiniam saugumui skyrė ypatingą dėmesį, ne tik pradėjo rengti kibernetinio saugumo strategiją ir formuoti greitojo reagavimo kibernetinių operacijų pajėgas, bet dėl paramos susitarė ir su NATO. Taip pat buvo atliekami įstaigų, jų svetainių ir darbuotojų tyrimai bei mokymai.
„Atlikus tūkstančio svetainių tyrimą nustatėme, kad net 51 proc. internetinių svetainių yra nesaugios, 13 proc. jų yra labai nesaugios – į jas įsilaužti itin paprasta. Džiugina tai, kad pernai tik trys procentai įstaigų buvo įgyvendinusios organizacinius kibernetinio saugumo reikalavimus, o šiandien tokių įstaigų jau yra trečdalis. Techninių reikalavimų laikosi vos 9 proc. visų įstaigų, tačiau tam reikia ne tik papildomų finansų, bet ir laiko ir žinių“, – teigė krašto apsaugos viceministras.
Ministro R. Karoblio teigimu, pažanga tiek kibernetinėje erdvėje, tiek visuotiniame saugume yra, bet ne tokia didelė, kokios norėtųsi.
„Norėčiau pažymėti, kad tik bendradarbiaujant galima pasiekti tam tikrų rezultatų. (…) Matome akivaizdų sustiprėjusį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, NATO ir JAV. Krašto apsaugos srityje yra vykdoma konsolidacija, o tai ir yra mūsų prioritetas“, – sakė ministras.
Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.
„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.
Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Siekdamos operatyvinių tikslų specialiosios tarnybos tradiciškai taikydavo nutekinimus.
Tarkime, palyginti nesena ir beveik romantiška istorija Jameso Bondo stiliumi. 2012-ųjų gruodžio 11 dienos „The Guardian“ numeryje paskebtos dvi dienraščio diplomatijos skyriaus redaktoriaus Julian Borger publikacijos, skirtos Irano branduolinei programai. Pirmoje „Irano branduolinė programa – „šventasis Gralis“ specialiųjų tarnybų bendruomenei“ pasakojama, kaip įvairių šalių specialiųjų tarnybų agentai veržiasi į Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA posėdžius Vienoje.
Taip pat cituojamas knygos „Šnipai prieš Armagedoną“ vienas autorių izraelietis Yossis Melmanas, pasak kurio, 2007-ųjų kovą Izraelio „Mossado“ agentai įsilaužė į TATENA komisijos Sirijos branduolinės programos klausimais vadovo Vienos butą, iš kurio išgabeno duomenis apie slaptą branduolinio reaktoriaus statybą Al-Kibare.
Po 6 mėnesių izraeliečiai šį objektą subombardavo.
Antra publikacija „Izraelį įtaria „nutekinus“ duomenis apie Irano branduolinę programą“ priminta istorija su tariamai Irano sukurta diagrama, patvirtinančia Teherano branduolines ambicijas. Ją publikavo „Associated Press“, mokslininkai netruko rasti elementarią klaidą, kaip nurodė „Bulletin of the Atomic Scientists“, diagrama arba bylojo apie paviršutinišką analizę, arba buvo diletantiška klastotė. Vis dėlto ji buvo TATENA pažymoje, kurios pagrindu Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos2011-ųjų pabaigoje paskelbė Iranui naujas sankcijas. Vakarų pareigūnų vertinimu, diagramą bei kitą Tarptautinės atominės energijos agentūros informaciją nutekino Izraelis, laikęsis nuomonės, jog Vakarų reakcija į Irano branduolinę programą pernelyg atlaidi.
Vertinant iš šiandieninės perspektyvos, tai, kaip minėta, primena romantiškas J.Bondo stiliaus šnipų istorijas. Dabar (tepraėjus 5-eriems metams) „tik“ žvalgybiniai siužetai veikiau atsidūrę pagrindinių įvykių periferijoje, kai akivaizdūs informacinės lavinos požymiai internete.
Grėsmės nebeaplenkia nieko – nei verslo, nei privačių asmenų, pakanka prisiminti didžiausią kibernetinę ataką istorijoje 2016 metais, kai buvo pavogtos 500 milijonų „Yahoo“ vartotojų paskyros bei slaptažodžiai. Šiuo metu įvairiose planetos valstybėse veikia ne mažiau 40 milijonų kibernetinių nusikaltėlių, kurių padaryta žala vertinama apie 500 milijardų dolerių. Virusų atakų kiekis kiekvieną mėnesį padidėja maždaug 3 proc., atakų prieš interneto svetaines 2,5 proc.
Politika – jokia išimtis. Melagingų žinių (fakenews) epochoje „nutekinimai“ tapo rutinine tarptautinės (o ir vidaus) politikos praktika. Nutekinimo formų jau daugybė ir kuo įvairiausių, ne veltui palyginti nauja „fakenews“ sąvoka „google“ paieškos sistemoje jau renka 146 milijonus užklausų.
„WikiLeaks“ šių metų kovo pradžioje publikavo didžiausią istorijoje iš Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) nutekintų duomenų „porciją“, pirmoje jos dalyje paskelbta virš 8 tūkstančių dokumentų apie CŽV globalią interneto įsilaužimų programą bei tam reiklalui skirtų priemonių (taip pat technologinių) arsenalą.
Pasak „WikiLeaks“, paskutiniu metų ši tarnyba daugeliu atžvilgių prarado programos ir arsenalo kontrolę, ir nemažai CŽV sukauptų duomenų per paskutinius trejus metus atsidūrė trečių asmenų rankose, iš kur gali patekti kitų šalių žvalgyboms ar interneto įsilaužėliams. Jei tai tiesa (o pastarojo bent pusmečio įvykiai parodė, kad tai net labai tikėtina), atverta tikra informacinė „Pandoros skrynia“.
„Trumpas – nacionalinė gėda ir tarptautinis parijas“, „Clinton – godi, nieko pakeisti nepajėgi persona, dėl savo pasipūtimo gadinanti viską, prie ko prisiliečia; jos vyras, hm, vis dar pramogauja su mergužėlėmis, kol žmonos nėra namuose“.
Amerikos žvilgsnis
Tokius ir panašius sakinius iš buvusio valstybės sekretoriaus Colino Powello privačios elektroninės korespondencijos buvo galima perskaityti 2016-ųjų vasarą atsiradusiame interneto puslapyje „DCLeaks“. C.Powello spaudos sekretorius pripažino, jog paskebti laiškai tikri ir išgauti internetinio įsilaužimo būdu. Apie istoriją informavusio „The Washington Post“ (2016.09.16) vertinimu, politikas veikiausiai tapo dar viena šachmatų figūra, Rusijos vyriausybei siekiant sukompromituoti Amerikos politiką.
Tų pačių metų liepos 22-ąją „WikiLeaks“ paleido į viešumą iš JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto pavogtų dokumentų pirmą porciją.
Pora interneto vaiduoklių – „Guccifer 2.0“ ir „DCLeaks“ – savo veiklą pradėjo praėjusią vasarą. Tik po kurio laiko kibernetinio saugumo specialistai nustatė, jog abu veikė kaip rusų specialiųjų tarnybų priedanga, nors iš pradžių „Guccifer 2.0“ pasivadino už žodžio laisvę besikaunančiu rumunu (beje, tai „Guccifer 2.0“ „nulaužė“ demokratų partijos nacionalinio komiteto serverius), „DCLeaks“ skelbė, jog jį įkūrė už žodžio laisvę kovojantys Amerikos „haktyvistai“.
Vėliau apsimetinėti liautasi, pasak su šiuos „pirmeivius“ pakeitusia interneto platforma „Fancy Bears“ reikalų turėjusio „Sky News“ korespondento Tomo Cheshireo, ši demonstravo dalykinį užmojį – siūlė sensacingus nutekinimus dozuotomis porcijomis ir mėgino kištis į jų publikavimą. Rusų karinė žvalgyba (GRU) prisidengusi kitomis struktūromis bei naudodamasi laisvos spaudos atvirumu siekė susilpninti JAV prezidento rinkimų kampaniją, skelbdama ant Hillary Clinton bei kitų JAV politikų šešėlį metančius dokumentus.
Bet koks informacijos nutekinimas stato žurnalistus prieš dilemą – dera ją skelbti ar susilaikyti, ypač jei informacija pelnyta interneto įsilaužimo būdu priešiškos valstybės iniciatyva? Žurnalisto misija yra visuomenei svarbios, o ne jį nutekinusiųjų tikslams tarnaujančios informacijos skelbimas. Atvira visuomenė bent pradiniame etape „poveikio operacijomis“ labiau pažeidžiama negu uždara. Ypač kontekste kai kurių dabartinių globalių tendencijų, tokių kaip visuomenės poliarizacija, „fakenews“ įsitvirtinimas bei bandos poveikį neretai turintis interneto socialinių tinklų poveikis.
Ne veltui JAV kongreso Atstovų Rūmų narys Adamas Schiffas bei „Wilson Center“ prezidentė Jane Harman „The Washington Post“ publikacijoje „Rusija atakavo mūsų demokratiją. Situacija reikalauja, kad Kongresas atliktų rimtą patikrinimą“ (2016.12.26) konstatavo nuostolį JAV demokratijai.
O dabartinės Baltųjų Rūmų administracijos nenoras pripažinti žvalgybos bendruomenės beveik vienbalsį tvirtinimą, jog interneto įsilaužimams bei informacijos nutekinimams vadovavo aukščiausia Rusijos valdžia, kerta tiems, kas geriausiai dorojasi su naujais iššūkiais.
Vis dėlto Maskvai iš pradžių viltingai klostęsis siužetas ilgainiui pasuko jai netikėta linkme. Prasidėjus tyrimams dėl rusų kišimosi į JAV prezidento rinkimus Kongrese, savą tyrimą vykdant specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui, jau į Amerikos ir viso pasaulio spaudą plūstelėjo galybė nutekinimų, po kurių atsistatydinti teko visai „puokštei“ prezidento D.Trumpo komandos narių. Kaip yra nurodęs „The Washington Post“ apžvalgininkas Eugenas Robinsonas, analizuodamas JAV prezidento atleisto Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus Jameso Comey liudijimą Senato žvalgybos komitete, jūs nutekinate informaciją žiniasklaidai apie pokalbį su prezidentu Baltųjų Rūmų ovaliniame kabinete vasario 14-ąją, kuriame patyrėte prezidento D.Trumpo spaudimą, tikėdamasis specialaus prokuroro paskyrimo, ir tai suveikia. D.Trumpas labai tikėjosi, kad tyrimas dėl Rusijos atleidus FTB šefą baigsis, deja, šio atleidimas tyrimą tik paskatino.
Visuomenė pavargo nuo informacijos gausos ir melagingų žinių. Slaptai.lt nuotr.
Bet kuriuo atveju efektingų nutekinimų dar sulauksime. Maskvai netikėtai (pati „paleido“ tyrimų procesą), Rusijos tema dar ilgai nuodys gyvenimą prezidentui D.Trumpui. Nutekinimai tampa įtakingu viso šiuolaikinio viešo gyvenimo faktoriumi.
Kita vertus, kai kalbame apie perspektyvą, ypač drumstame informaciniame lauke bet kuris mėginantis iš fragmentų dėlioti visumą atsakingas ekspertas jau supranta, jog prisikasti prie tikrų priežasčių bei motyvų dažnai neįmanoma, pernelyg didelis (bent pradiniame etape) yra tikros informacijos deficitas.
Belieka sekti dažnai viena kitą paneigiančių kažkieno vis pametamų žinių srautą – šnipai gaudo šnipus, kurie tai prisipažįsta šnipinėję, tai viską neigia. Darosi vis kebliau suprasti, kas čia šnipas, kas – ne, ir kokie tikrieji kai kada net ištisų vyriausybių motyvai.
Ne veltui Amerikos laikraščiuose dabar samdoma kaip niekad daug faktų „skenuotojų“, priekabiai nagrinėjančių kiekvieno pasisakymo ir fakto tikrumą.
Taigi šiandien konspirologijos klestėjimo laikas, kuris ramybės planetai tikrai neprideda.
Kibernetinio saugumo būklės apžvalga Lietuvoje, jos pokyčiai nuo šių metų pradžios, tendencijos ir prognozės aptarti trečiadienį įvykusiame jau penktajame Kibernetinio saugumo tarybos (KST) posėdyje.
Kibernetinio saugumo tarybos nariai ir dalyviai diskutavo svarbiomis Lietuvai temomis – Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo, Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo, savanoriško karių dalyvavimo kibernetinio saugumo pajėgose, įgyvendinant Lietuvos kariuomenės valdomų Ryšių ir informacinių sistemų saugumo priemones ir stebint tinklus, sakoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.
Kibernetinio saugumo tarybos pirmininkas, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pakvietė institucijas, verslo subjektus, mokslo ir studijų institucijų atstovus, atstovaujamus Kibernetinio saugumo taryboje, į sudaromą ekspertinę darbo grupę, rengiant vieną svarbiausių programinių dokumentų kibernetinio saugumo srityje – Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją. Strategijos projektą planuojama pateikti svarstyti Kibernetinio saugumo tarybai jau šių metų rudenį.
Anot KAM pranešimo, Taryboje taip pat buvo diskutuojama, kaip į greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandas pritraukti informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistus.
Lietuvos kariuomenė, plėtodama karinius kibernetinius pajėgumus, nuo 2016 m. gegužės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione pradėjo formuoti tris greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandas. Šių komandų užduotis – vykdyti kibernetines operacijas Lietuvos kariuomenėje ir teikti paramą kitoms institucijoms pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.
Išskirtinis dviejų iš trijų komandų bruožas tas, kad jos komplektuojamos aktyviojo rezervo kariais, kurie yra šaukiami, prireikus, iki 50 dienų per metus.
Taikant tokį modelį sudaroma galimybė informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistams prisidėti prie bendrojo šalies kibernetinio saugumo stiprinimo ir kelti savo kompetenciją dirbant komandoje, susipažįstant su kariuomenėje naudojamomis priemonėmis ir procedūromis bei dalyvaujant renginiuose ir pratybose su NATO ir kitais sąjungininkais.
Kibernetinio saugumo taryba yra nuolatinė kolegiali institucija, analizuojanti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę Lietuvos Respublikoje ir teikianti pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl šios būklės gerinimo.
Kibernetinio saugumo taryba susideda iš įvairių valstybės institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių kibernetinio saugumo politiką, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams atstovaujančių institucijų, IT verslo subjektų, mokslo ir studijų institucijų atstovų. Šiame Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje taip pat dalyvavo kiti kompetentingi informacinių ryšių ir technologijų bei kibernetinio saugumo specialistai.
Rusijos programišiai, pasak JAV krašto saugumo departamento, 2016 metų prezidento rinkimų metu atakavo net 21 valstijų rinkimų sistemas. Tačiau nėra labai tikslios informacijos, kokiu mastu buvo klastojami balsavimo rezultatai.
Taip trečiadienį Senato Žvalgybos komitete pareiškė departamento darbuotoja, atsakinga už kibernetinį saugumą Džanet Manfra (Jeanette Manfra). Jos poziciją pateikė agentūra agentūra „Reuters“.
Džanet Manfra, remdamasi slaptumo reikalavimais, nepanoro įvardyti, kokios konkrečios valstijos buvo atakuotos. Departamentas yra pareiškęs, kad buvo užpultos apie 20 valstijų iš 50. Tiesa, žiniasklaida pastaruoju metu įvardijo didesnį skaičių. Ir žiniasklaida, regis, tikslesnė.
Oficialiai buvus kibernetinių atakų prieš rinkėjų registracijos sistemas pripažino tik Arizona ir Ilinojus. Dėl atakų kaltinama Rusija. Oficialioji Maskva tai neigia.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru antradienį apsilankė Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre. Prezidentai aptarė, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Lietuvos vadovė taip pat pakvietė Slovėniją prisijungti prie kasmet mūsų šalyje rengiamų kibernetinio saugumo pratybų.
Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, prieš Europą nukreiptos kibernetinės ir informacinės atakos virsta hibridiniu karu, kurio priešakinėje linijoje yra Baltijos valstybės. Saugumo spragos virtualiojoje erdvėje didinančios šalies pažeidžiamumą, todėl kibernetinės gynybos stiprinimas yra būtinas valstybės saugumui užtikrinti.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime pastebima, kad mūsų šalis sparčiai ir efektyviai stiprina kibernetinės gynybos pajėgumus, o ši patirtis įdomi šiuo metu kibernetinio saugumo sistemą kuriančiai Slovėnijai.
Pranešime skelbiama, kad praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkst. kibernetinių incidentų, o tai – penktadaliu daugiau nei 2015 metais. Tačiau augant kibernetinių atakų skaičiui ir sudėtingumui, stiprėjantis ir Lietuvos pasirengimas jas atremti. Nurodoma, kad Lietuvos atsakas į kibernetines grėsmes apima kibernetinės gynybos planus, atnaujintą teisinę bazę, reguliariai vykdomas nacionalines kibernetinio saugumo pratybas bei glaudų bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Vilniuje susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru. Prezidentė su Slovėnijos vadovu apsilankys Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre.
Kibernetinis saugumas
„Slovėnijos Prezidentas domėsis mūsų kibernetinio saugumo patirtimi, nes mūsų patirtis įdomi: mes buvome vieni pirmųjų ir gana sėkmingai vystome kovą su hibridinėmis grėsmėmis ir ypač kibernetinio saugumo srityje. Lietuvoje įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, esame daug padarę šioje srityje“, – susitikimo išvakarėse LRT radijui sakė Prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvą ir Slovėniją sieja geri glaudaus bendradarbiavimo santykiai.
„Su Slovėnijos Prezidentu yra labai geri santykiai, lankiausi pernai kovą oficialaus vizito Slovėnijoje. Ten mūsų pasieniečiai ir policijos atstovai padėjo Slovėnijai tuo metu gana sudėtingu laikotarpiu tvarkytis su migracijos srautais. Taigi turime labai gražų bendradarbiavimo pavyzdį“, – kalbėjo Prezidentė.
Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Slovėnija yra aktyvi NATO sąjungininkė ir partnerė. Kartu D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuva su Slovėnija bendradarbiauja ir kitais, tarp jų prekybos, klausimais.
Slovėnijos Prezidentas vizito Lietuvoje metu taip pat susitiks su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, Slovėnijos Prezidento vadovaujama delegacija lankysis Antakalnio kapinėse, kur pagerbs žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, penktadienį susitikęs su JAV specialiųjų operacijų vadavietės (USSOCOM) vadu generolu Reimondu A. Tomasu III (Raymond A. Thomas III), išgirdo pagyrų Lietuvos kariuomenei.
„Jie pagyrė mūsų kariuomenę, mūsų dalyvavimą visur, dėkojo už tai, kad mūsų kariai dalyvauja bendrose operacijoje“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Parlamento vadovo teigimu, susitikime bus aptarti aktualūs saugumo ir gynybos klausimai.
„Buvo aptarti nacionalinio saugumo, bendradarbiavimo, bendrų operacijų pravedimo, mokymų, operacijų kitose šalyse, kibernetinio saugumo klausimai. Visi klausimai, kurie įrašyti mūsų saugumo strategijoje, buvo paliesti. Labai džiaugiamės, kad jie užtikrina savo dalyvavimą, užtikrina dalyvavimą ir po mokymų rudenį. Mes turime daug daugiau pasitikėjimo, mes visada pasitikėjome JAV ir dabar turime jo užtikrintai daugiau, negu turėdavome“, – sakė V. Pranckietis.
Susitikime aptarta strateginė JAV ir Lietuvos specialiųjų pajėgų partnerystė, JAV pagalba Lietuvai kuriant ir plėtojant gynybinius pajėgumus.
„JAV išlieka svarbiausiu Lietuvos strateginiu sąjungininku, užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Lietuvą ir JAV sieja tvirta draugystė, bendrų vertybių gynimas, abipusė pagarba ir parama. Mus vienija strateginė partnerystė ir regioninio bei tarptautinio saugumo siekis. Dedame visas pastangas, kad būtume pasirengę kovoti su potencialiu agresoriumi. Mums nestinga ir politinės valios – politinės partijos tvirtai remia gynybos išlaidų didinimo planus. Kitais metais išlaidos gynybai pasieks 2,07 proc. BVP“, – sako Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
USSOCOM yra strateginio lygmens vadavietė ir užima svarią vietą JAV karinėje struktūroje. Šią vadavietę koordinuoja ir vadovauja JAV specialiųjų operacijų pajėgų regioninėms vadavietėms ir vienetams, dislokuotiems visame pasaulyje už JAV ribų. USSOCOM taip pat yra svarbi institucija regioninio saugumo, gynybos, bendradarbiavimo su partneriais, tarptautinių operacijų klausimais. USSOCOM svariai prisideda prie LK SOP pajėgumų vystymo ir sėkmingo bendradarbiavimo tiek krašto gynybos, tiek tarptautinių operacijų klausimais. Lietuvos svarbą iliustruoja prieš porą metų atidaryta LK SOP sąveikos karininko pozicija USSOCOM štabe.
Pasaulio viešojoje erdvėje iki pastarojo meto daugiausia analizuota interneto įsilaužėlių keliama grėsmė demokratijai.
Garsiausios istorijos – JAV demokratų partijos elektroninių laiškų vagystė prezidento rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje ir dabar jau Prancūzijos prezidentu ištinkto Emmanuelio Macrono judėjimo „Pirmyn!“ serverių apšvarinimas, abiem atvejais kibernetiniu terorizmu apkaltinus su Rusijos specialiosiomis tarnybomis susijusius interneto įsilaužėlius.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Tiesa, aiškėja, jog ne viskas čia elementaru, pasak dienraščio „Le Monde“ tyrimo, net jei E.Macrono dešimtis tūkstančių elektroninių laiškų „rankiojo“ rusai, prie jų kaip ir suklastotų dokumentų išmetimo į internetą „svariai“ prisidėjo prezidento Donaldo Trumpo gerbėjai kraštutiniai dešinieji Jungtinėse Valstijose.
Pirmiausia medžiaga atsirado kraštutinių dešiniųjų interneto forume „4chan“, o praėjus vos ketvirčiui valandos buvo retransliuota tarp radikalų populiaraus Jacko Posobieco, pasitelkus 10 tūkstančių jo „Twitterio“ prenumeratorių.
Kita dezinformacijos grandinės dalimi tapo anglakalbis neonacių interneto puslapis „Daily Stormer“, kurio steigėjas yra garsus neonacių veikėjas, interneto „trolis“ Andrew Auernheimeris, labiau žinomas kaip „Weev“, Amerikoje teistas kaip interneto įsilaužėlis.
Vis dėlto paskutiniai įvykiai patvirtinto tai, kas šiaip jau tvyrojo ore – planetai skaitmenizuojantis tykančios globalios grėsmės nebūtinai vien ideologinės ar politinės.
Gegužės 14-ąją Italijos Baryje susitikę galingiausių planetos vaklstybių G7 finansų ministrai pripažino, jog viena karščiausių aktualijų yra kova su kibernetiniu nusikalstamumu. Ministrai pavedė ekspertams išanalizuoti situaciją, šio darbo rezultatus aptars „didžiojo septyneto“ valstybių lyderiai šių metų birželį. Pavedimą paskatino tą pačią dieną Europolo paskelbta informacija apie iki šio neregėtą ataką prieš kompiuterius visame pasaulyje.
Tarp atakuotųjų – privatūs asmenys, valdžios įstaigos ir verslo struktūros, tokios kaip Vokietijos geležinkelių bendrovė „Deutsche Bahn“, ypač nukentėjusios Jungtinės Karalystės (JK) medicinos įstaigos, ispanų telekomunikacijų sistema „Telefonica“, rusų kompanija „Megafon“, Rusijos vidaus reikalų ministerija, Amerikos pašto bei kurjerių paslaugų bendrovė „Fed Ex“, didžiausia Portugalijos telekomunikacijų įmonė „Portugal Telecom“ ir taip toliau. Automobilių gamintojas „Renault“ buvo priverstas kuriam laikui stabdyti gamybą kai kuriuose fabrikuose Prancūzijoje bei Slovėnijoje. Piktatdariai puolė visus, ką pajėgė pasiekti, nepriklausomai nuo politinės priklausomybės. Labiausiai kliuvo Rusijai, Ukrainai bei Taivaniui.
Virusas „WannaCry“ užšifruodavo duomenis „užpultuose“ kompiuteriuose, už jų dešifravimą įsilaužėliai reikalavo nuo 200 iki 600 dolerių išpirkos interneto valiuta bitkoinais. Nemokėjimo atveju dokumentai buvo naikinami, tad nekeista, jog tą pačią dieną fiksuota keliasdešimt pervedimų į įsilaužėlių sąskaitą. Virusas naudojosi pažeidžiamumu operacinės sistemos „Windows“, kurioje neįdiegti korporacijos „Microsoft“ kovą sukurti atnaujinimai.
Gegužės 15 dieną „WannaCry“ tęsė „veiklą“ Azijoje ir atakavo kompiuterius Pietų Korėjoje, Japonijoje bei Kinijoje. Japonų nevyriausybinės organizacijos JPCERT duomenimis, interneto įsilaužėliai nepuolė šio šalies valstybinių įstaigų, užtat kliuvo tokioms kompanijoms kaip „Nissan Motor“ bei „Hitachi“. Pietų Korėjoje užpultos ne mažiau kaip 5 bendrovės, tarp jų – didžiausias šalies kinoteatrų tinklas CJ CGV, Kinijoje atakuoti šimtai tūkstančių kompiuterių universitetuose bei kitose švietimo įstaigose, prekybos centruose, ligoninėse, pašto tarnybose ir t.t.
JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Thomaso Bosserto duomenimis, „WannaCry“ iš viso buvo paralyžavęs virš 300 tūkstančių kompiuterių 150 valstybių, viruso kūrėjai iš aukų susižėrė kiek mažiau nei 70 tūkstančių dolerių, nefiksuota nė vieno atvejo, kad išpirka būtų padėjusi atblokuoti duomenis.
Kaip interviu „Die Zeit“ (05 15) pastebėjo informacinio saugumo specialistas Rüdigeris Trostas, panašaus masto atakų pasaulis nematė nuo 2008-ųjų, kuomet virusas „Conficker“ irgi žeidė kompiuterius visame pasaulyje. Pasak eksperto, „WannaCry“ veikiausiai yra „trojano“ ir „kirmino“ hibridas – jis ir šifruoja duomenis, ir tuo pat metu gali plisti, jei tik užkrėstas kompiuteris įjungtas. Viruso sėkmė apstulbino interneto įsilaužėlių bendruomenę, „WannaCry“ gebėjo iškart „susigaudyti“, kiek pasiturinti buvo atakuota kompanija ir išpirkos sumą koregavo. R.Trostas sakė neabejojantis, jog jau kuriama nauja šio viruso versija.
Be abejo, prasidėjo kaltųjų paieškos pingpongas. „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas gegužės 15-ąją pareiškė, kad „WannaCry“ naudojamo programinio kodo fragmentai gauti iš Amerikos nacionalinio saugumo agentūros kompiuterinių programų, esą Agentūrai buvo žinomos „Windows“ saugumo spragos, bet užuot informavusi apie tai „Microsoft“, ji naudojosi jomis šnipinėjimo tikslais. Įvairių šalių ekspertai taip pat pastebėjo, jog „WannaCry“ turėjo elementų kodo, kuris padėjo Šiaurės Korėjos interneto įsilaužėliams 2014 metais atakuoti kino kompaniją „Sony Pictures“, sukūrusią komediją apie šios šalies lyderį Kim Džonguną.
Neapsieita be svarstymo apie rusų „pėdsaką“. Šiaip Rusijos oficialūs asmenys turėjo jausti nemenką apmaudą, kai tarptautinės žiniasklaidos ilgą laiką demonizuotos tikros ar tariamos jos specialiųjų tarnybų pastangos kibernetinėje erdvėje sukūrė Maskvai psichologiškai palankią „nenugalimų rusų įsilaužėlių“ reputaciją, o dabar štai gavo į nosį ir patys.
Prezidentas Vladimiras Putinas apeliuodamas į „Microsoft“ prezidento pareiškimą aiškino, jog pradinis viruso šaltinis buvo JAV specialiosios tarnybos ir Rusija čia niekuo dėta.
Nusikalstamumas skaitmeninėje erdvėje tampa vis labiau rafinuotas. Apkerėtas „WannaCry“ pasaulis beveik nepastebėjo, kaip interneto įsilaužėliai gegužės 16-ąją pavogė kompanijos „Walt Disney“ naują filmą ir pagrasino jį įdėti į internetą, jei nebus sumokėta išpirka, kurią kompanijos prezidentas įvertino kaip milžinišką. Koks konkrečiai filmas pavogtas, nepranešta, spėliota, kad tai galėjo būti gegužės 26 dieną į JAV ekranus turintis išeiti blokbasteris „Karibų jūros piratai: mirusieji pasakų neseka“. „Walt Disney“ mokėti atsisakė.
JK po atakų kibernetiniam saugumui papildomai skyrė 64 milijonus dolerių, Baltuosiuose Rūmuose problemos svarstymui buvo skirti du posėdžiai. Šiai istorijai redakcinį straipsnį skyręs dienraštis „The Financial Times“ konstatavo, kad jei kova dėl kompiuterinio saugumo stiprėja, būtina aktyvesnė visuomenės diskusija šia tema bei efektyvesni „rimbai“ bei „meduoliai“, turintys paskatinti vartotojus į savo kompiuterius instaliuoti programinio saugumo atnaujinimus.
Internetas valdo – sklinda iš visų įmanomų pusių į visas įmanomas puses, pasaulis margas kaip niekada.
Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (KSTT prie KAM) parengė informacinį saugos biuletenį, kuriame yra aprašomas paskutiniu metu pasaulyje smarkiai suaktyvėjusių kibernetinių atakų pobūdis, pateikiamos rekomendacijos tinklų administratoriams, kaip išvengti kylančių kibernetinių grėsmių.
Saugos dokumentas sukurtas analizuojant šiuo metu vykstančią kibernetinę užkrėstų elektroninių laiškų ataką „Wanna cry“. Asmuo, atidaręs gautą elektroninį laišką ir jame esantį priedą, užkrečia ne tik savo kompiuterį, bet ir visą tinklą, kuriame jis yra. Šis elektroniniu paštu plintantis virusas yra tobulinamas piktavalių ir tampa vis pavojingesnis.
Siekdami užkirsti kelią šiai kibernetinei atakai, KSTT prie KAM kibernetinio saugumo specialistai parengė dokumentą, kuriame supažindinama su kibernetinės atakos plitimo bei veikimo principu, tikslinėmis auditorijomis, bylų galūnėmis bei formatais, kuriuos naudoja žalinga programinė įranga, įvardijami grėsmių indikatoriai.
Dokumente taip pat yra pateikiamos išsamios rekomendacijos, kaip apsisaugoti ir užkirsti kelią kibernetinės atakos „Wanna cry“ plitimui.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Balandžio 13 d. Mykolo Romerio universiteto organizuojamoje konferencijoje „ES prioritetai ir teisės vystymosi perspektyvos sunkumų ir krizių akivaizdoje“ Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza skaitė pranešimą tema „Lietuvos gynybos politika ES saugumo politikos kontekste: kibernetinio saugumo stiprinimas ir iššūkiai“.
Spartus technologijų vystymasis, saugumo iššūkiai ir besikeičiantis grėsmių pobūdis nulemia ir naujų saugumo sričių įsigalėjimą visuomenėje. Dėl išaugusio informacinių technologijų reikšmingumo, padidėjo ir kibernetinių atakų skaičius, o kibernetinė erdvė tapo svarbia komunikacijos ir duomenų saugojimo aplinka. Todėl formuojant saugumo diskursą, kibernetinio saugumo tema tampa svarbi ne tik nacionaliniu lygmeniu, tačiau ir tarptautiniu – kibernetinis saugumas yra viena iš sudėtinių ES saugumo ir gynybos politikos sričių, o NATO yra patvirtinusi kibernetinės gynybos koncepciją, įsteigusi centrą Taline, Estijoje.
Skaitydamas pranešimą viceministras E. Kerza akcentavo praktinę kibernetinio saugumo pusę, Lietuvos, NATO ir ES kibernetinio saugumo integravimą į gynybos politiką. Pasak viceministro, pažvelgus į ES prieš 10 metų, būtų galima matyti atsilikimą, sprendžiant kibernetinio saugumo klausimus. „Šiandien iš ES vykdomos kibernetinio saugumo politikos – pakankama teisinė aplinka, IT įrankių šiuolaikiškumas, ENISA agentūros, padedančios užkirsti kelią tinklų ir informacijos saugumo problemų atsiradimui, sukūrimas – gali pasimokyti ir Lietuva”, – sakė E. Kerza.
Kitas svarbus aspektas, aptartas konferencijos metu – Lietuvos gynybos politikos iššūkiai kibernetinio saugumo srityje.
„Labai svarbus teisinis reglamentavimas ir bendradarbiavimas tarp valstybių, elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinių bei kitų, kibernetiniu saugumu besirūpinančių, institucijų. Kylant iššūkiams šiose srityse, ypatingai svarbus ir tokių mokslinių konferencijų organizavimas bei naujų grėsmių ir saugumo iššūkių aptarimas“, – konferencijoje teigė viceministras.
Kibernetinis saugumas ir toliau išliks viena svarbiausių sričių formuojant gynybos politiką, o kylantys iššūkiai parodys valstybių atsparumą ir pasiruošimą kibernetinėms grėsmėms.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Suomijos sostinėje Helsinkyje balandžio 11 dieną buvo pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro įsteigimo. Jį pasirašė Lietuvos, Suomijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos atstovai.
Lietuvai renginyje atstovavo ir susitarimo memorandumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašė Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Eitvydas Bajarūnas.
Lietuva skiria ypatingą dėmesį naujoms grėsmėms ir, specifiškai, kovai su mišriomis grėsmėmis. Tai įtvirtinta ir Vyriausybės programoje bei Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Prisijungdama prie kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro veiklos, Lietuva patvirtina pasiryžimą praktiškai prisidėti prie kovos su naujais iššūkiais.
Planuojama, kad Helsinkyje veiksiantis centras bus tarptautinis, tarpdisciplininis „bendruomenių tinklas“, kuriam vadovaus dalyvaujančios ES ir NATO valstybės narės. Centro tikslas – įgyti geresnį supratimą apie mišrias grėsmes ir visuomenių pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojama mišrių (hibridinių) operacijų metu. Centras turėtų padėti atrasti naujų būdų bendradarbiauti, dalytis informacija ir įžvalgomis, aptarti perspektyvas.
Pasitelkus dalyvaujančių šalių žmogiškuosius ir kitus resursus, centras veiks kaip kompetencijos centras, palaikantis dalyvių individualias ir kolektyvines pastangas sustiprinti pasirengimą, civilinius-karinius pajėgumus ir atsparumą kovoti su mišriomis grėsmėmis, ypatingą dėmesį skiriant Europos saugumui. Numatoma, kad siekdamas savo tikslų, centras skatins dalyvių, ES ir NATO strateginio lygmens dialogą ir konsultacijas, tirs ir analizuos mišrias grėsmes ir kovos su tokiomis grėsmėmis metodus, vystys doktriną, vykdys mokymus ir rengs pratybas, skirtas stiprinti dalyvių individualius pajėgumus bei dalyvių, ES ir NATO tarpusavio sąveiką kovojant su mišriomis grėsmėmis.
Savo veikloje centras skatins dialogą su plataus spektro profesinių ir mokslo sektorių vyriausybiniais ir nevyriausybiniais ekspertais ir bendradarbiaus su suinteresuotomis bendruomenėmis, ypatingą dėmesį skiriant problemoms, iš kurių kyla hibridinės grėsmės, jų atpažinimo metodologijai bei gerinti organizacijų gebėjimų kovoti su hibridinėmis grėsmėmis gerinimui.
Prisijungti prie Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro veiklos taip pat planuoja ES ir NATO. ES ir NATO skiria ypatingą dėmesį kovai su mišriomis (hibridinėmis) grėsmėmis. 2016 metais buvo patvirtintas bendrasis Europos Komisijos ir ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatas „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“, kuriame ES valstybės narės buvo raginamos apsvarstyti kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro įsteigimą.
2016 metų rudenį buvo priimtas Suomijos Vyriausybės sprendimas dėl centro įkūrimo Helsinkyje ir su centro veikloje dalyvauti pasiryžimą išreiškusiomis ES ir NATO šalims buvo parengtas daugiašalio susitarimo memorandumo dėl centro steigimo, statuso ir veiklos projektas.
Pažymėtina, kad centras, įkurtas mūsų regione, sudarys galimybę Šiaurės ir Baltijos šalims, Lenkijai aktualizuoti kovos su mišriomis grėsmėmis tematiką platesniame kontekste bei atkreipti dėmesį į Baltijos jūros regiono saugumo iššūkius, tarp kurių – Rusijos informacinis karas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga, energetinis saugumas ir kiti. Centras taps galimybe Lietuvos ekspertams įsitraukti į kovos su hibridinėmis grėsmėmis veiklą, perteikti Lietuvos patyrimą ir praktiką.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Kovo 28 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su aukšto lygmens saugumo ir gynybos srities ekspertais iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Susitikimo metu ministras akcentavo Baltijos regioną supančių grėsmių kompleksiškumą, pristatė Lietuvos Vyriausybės prioritetus stiprinat krašto apsaugą.
Ministras R. Karoblis pažymėjo, jog JAV parama stiprinant atgrasymą ir teikiant saugumo užtikrinimo priemones Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, yra vienas pamatinių saugumo garantų regione.
Susitikimo su JAV ekspertais metu krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasikeitus saugumo aplinkai, turi keistis ir NATO. „NATO turi adaptuotis prie pasikeitusios saugumo aplinkos. Būtina ne tik atgrasyti, bet ir būti pasiruošus greitai reaguoti į bet kokią galimą grėsmę. Atgrasymas ir pasirengimas apima viską – ir pajėgų buvimą mūsų šalyje bei regione, ir pasirengimą greitai atsiųsti papildomas sustiprinimo pajėgas, ir gebėjimą greitai priimti sprendimus Aljanso viduje“, – sakė R. Karoblis.
Ministras su JAV saugumo ekspertais taip pat diskutavo apie kibernetinį saugumą, priešišką propagandą informacinėje erdvėje, Lietuvos institucijų įsitraukimą stiprinant saugumo situaciją Lietuvoje.
JAV saugumo ir gynybos ekspertai iš JAV analitikos centrų „Atlantic Council“ ir „Heritage Foundation“ bei Kongreso tyrimų centro lankosi Lietuvoje pagal Krašto apsaugos ministerijos kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų analitikos centru „Atlantic Council“ vykdomą projektą „Saugumo stiprinimas ir kova prieš konvencines ir hibridines grėsmes Šiaurės Rytų Europoje“.
Šis JAV ekspertų vizitas yra viena iš bendrame projekte numatytų veiklų, kurio metu JAV ekspertai susipažindinami su saugumo situacija Lietuvoje ir regione, Lietuvos nacionalinių gynybos pajėgumų vystymu ir atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimo priemonėmis, NATO ir JAV saugumo užtikrinimo priemonėmis Lietuvoje ir regione.
Vykdant projektą numatomos ir „Atlantic Council“ ekspertų publikacijos projekto tematika, konferencija Vašingtone bei baigiamasis projekto metu parengtų įžvalgų ir rekomendacijų pristatymo renginys Vilniuje. Bendradarbiaudama su įtakingu JAV analitikos centru Krašto apsaugos ministerija šiuo projektu siekia aktualizuoti ir įtvirtinti Lietuvos saugumo ir gynybos klausimus JAV politinėje darbotvarkėje, gauti rekomendacijas dėl papildomų JAV ir NATO saugumo ir atgrasymo priemonių užtikrinimo Lietuvoje, trūkstamų pajėgumų vystymo.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nathan Hoad, Olga Razumovskaja, Shane Harris / The Wall Street Journal
Virtinė triukšmingų areštų Rusijoje, palietusių, kaip manoma, šalies paslaptingos Federalinės saugumo tarnybos karininkus ir kibernetinio saugumo ekspertą, paskatino žvalgus abiejose Atlanto pusėse pabandyti atskleisti šią paslaptį.
„Įtariama, kad Kremliaus slaptųjų tarnybų atstovų areštai Rusijoje gali būti susiję su rusų įsilaužimais į kompiuterius Amerikoje“, – tokią versiją palaiko Natanas Hodžas, Olga Razumovskaja ir Šeinas Harisas leidinyje „The Wall Street Journal“.
Beje, Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad areštai gali būti susiję su valstybės išdavyste.
Kai kurių veikiančiųjų ir atsistatydinusių žvalgų nuomone, „tos rusų žvalgų gaudynės pasižymi visais klasikinės vadinamojo „kurmio“ medžioklės bruožais. Ir vieni, ir kiti sakė, kad yra ir daugiau įtikinamų paaiškinimų, kodėl Rusija ėmėsi tikrinti savuosius šnipus, įskaitant ir valstybės tarnautojus, uždarbiaujančius samdant hakerius ir tuo pačiu sukeliant pavojų einamosioms žvalgybos operacijoms“, – perduoda žurnalistai.
„Kremlius paskutiniųjų dienų areštus pripažino vieninteliame miglotame pareiškime. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tikriausiai informavo apie kibernetinio šnipinėjimo atvejį, kuris aprašytas pirmuosiuose Rusijos laikraščių puslapiuose“, – praneša leidinys.
„Neatmetama galimybė, kad pagal egzistuojančią tų pranešimų perdavimo tvarką informacija prezidentui suteikta laiku“, – sakė Peskovas.
FSB nepateikė jokių išsamių komenatrų ir nieko neatsakė į oficialų The Wall Street Journal prašymą pakomentuoti.
Informacijos šaltinis: „The Wall Street Journal“ leidinys.
Rusiją galima charakterizuoti įvairiai, taip pat ir labai skirtingai skirtinguose istorijos tarpsniuose, tačiau visais laikais, nežiūrint besimainančių istorinių aplinkybių, mūsų didžioji kaimynė išsiskyrė kaip pasaulinis lyderis melagysčių padauginimo sferoje.
Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius.
Tarkime, kad ne rusai, o dar tokia angis rojuje išrado melą, išties melas dabar tarpsta visame pasaulyje, prasiskverbdamas net į intymiausius žmonių tarpusavio santykius, tiesa yra ir tai, jog ypač dažnai meluoja politikai daugumoje šalių, bet, regis, tik Rusijoje melas priimamas su tokiu džiugesiu bei įsipareigojimu melo dvasiai, kad liaudis čia reikalauja vis didesnių melo porcijų kaip būtino aptarnavimo iš valdžios pusės. Rusams reikia melo ne mažiau kaip duonos ir žaidimų kartu, taigi kaip duonos kasdieninės ir nekasdieninio nusiraminimo trankviliantų.
Žinia, Rusijos valstybė, plėsdama savo ribas, išbandė visas fizinės prievartos rūšis prieš savo šalies gyventojus, o ypač užkariautose teritorijose, nesibodėdama čia net didžiausių žiaurumų, tačiau, kaip atrodo, mažiau kreipiamas dėmesys į tai, kad, siekdama įtvirtinti savo interesus, rusiškoji patvaldystė visais laikais naudojosi suktumo, apgaulės, pergudravimo, dūmų užtvarų statymo ir melo visos klaviatūros teikiamomis galimybėmis, visada grodama klaidinančias melo melodijas be pertojo abiem rankomis. Dar daugiau, – būtų galima pasakyti net taip, kad aprašytas instrumentų rinkinys, atsirandantis įgyvendinant šovinistinius Rusijos imperijos užmanymus, nėra tik rytietiško gudrumo, kaip mes tokį dalyką esame linkę paprastai suprasti, arsenalas, o yra labai savito kolorito rusiškojo nešvankumo diapazono nuoroda ir pavyzdžių priminimas.
Ar Rusijoje yra tokia sfera, kur melo dvasia būtų netoleruojama arba bent toleruojama mažesniu laipsniu? Kažkada dar buvo galima bandyti naiviai įsivaizduoti, kad tokia užuovėja nuo melo yra, tarkime, sportas, kur atletai išbando jėgas sąžiningoje kovoje, tačiau šiandien Rusijos sportininkų reputacija jau yra suteršta dopingo skandalų taip kategoriškai, kad jie – vejami iš tarptautinių turnyrų. Dopingas yra melo dvasia sporte, jį vartojantys bėgant laikui buvo sučiupti ne vienos šalies atletai, tačiau tik Rusijoje sportininkų farširavimas dopingu įgijo sisteminį pobūdį, tapo valstybės remiama, politinio užsakymo formą prisiėmusia melo ir apgavysčių strategija.
Šis dopingo pavyzdys, kaip atrodo, gali būti traktuojamas išplėtotu pavidalu aptariant taip pat ir beprecedentį rusų programišių bandymą kibernetinėmis atakomis paveikti neseniai praūžusių JAV prezidento rinkimų rezultatus. Iš tiesų, turime pagrindą teigti, jog Rusija tokiu būdu įsikišdama į svetimoje šalyje vykstančius rinkimus dopingavo vieną iš pretendentų, siekė padėti rusų favoritui laimėti rinkiminę kovą nesąžiningomis priemonėmis.
Vis dėlto girdime patikinimus, kad Donaldas Trumpas pradėjęs eiti išrinktojo prezidento pareigas greitai pademonstruos savo nepriklausomumo nuo pašalinių įtakų stotą, parodys rusams jų kuzkino mat. Tačiau jeigu versija, kad Donaldas Trumpas vis dėlto laimėjo dėl rusų užkrauto kibernetinio dopingo bent iš dalies yra teisinga, neatmestina ir tokia galimybė, jog visos šio septyniasdešimtmečio atleto pergalės yra skirtos to paties kuznecovo ar ivanovo motinos garbei.
Tikriausiai tie patys rusų mistifikatoriai taip pat platina nuomonę, kad neva D.Trumpo ir V.Putino aljansas galop užtikrins baltojo žmogaus pergalę (sic). Vaje vaje… Ką gi, jeigu dauguma mano tautiečių patikėtų tokia nesąmone, prašyčiau mane nuo to momento laikyti negru.
Rugsėjo 13-15 d. Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų Europoje vadaviete, bendradarbiaudami su Vilniaus Gedimino technikos universitetu organizavo tarptautinį kibernetinės gynybos seminarą „Kibernetinės pastangos“ („Cyber Endeavor 2016“).
Seminare dalyvavo ryšių ir informacinių sistemų specialistai iš Lietuvos kariuomenės, NATO šalių atstovai, paskaitas ir praktinius užsiėmimus vedė bei patirtimi dalijosi JAV kibernetinės gynybos specialistai.
Pasak Jungtinio štabo ryšių ir informacinių sistemų valdybos viršininko pulkininko leitenanto Rimo Kazlausko, kibernetinė erdvė neturi sienų, todėl būtina bendromis šalių pastangomis rengtis šioje srityje iškylantiems iššūkiams.
Lietuvos kariuomenės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovų teigimu, tokie seminarai skatina akademinės bendruomenės ir kariuomenės bendradarbiavimą, prisideda prie šalies kibernetinės gynybos užtikrinimo.
Vilniuje surengtame seminare didžiausias dėmesys buvo skirtas apsaugai nuo kenksmingo programinio kodo, jų aptikimo būdams ir analizei.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, universiteto dėstytojai ir doktorantai turėjo galimybę susipažinti su naujaisiais karybos praktikoje taikomais technologiniais metodais ir įrankiais.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
