Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Tiandzinas, Kinija, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ketvirtadienį lankydamasi Tiandzine, Kinijos šiaurės rytuose, sumenkino nesutarimus Europos Sąjungos viduje dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytų pastabų.
A. Baerbock pažymėjo, kad trečiadienį E. Macronas „dar kartą pabrėžė, kad Prancūzijos politika Kinijos atžvilgiu atspindi ES politiką vienas prie vieno“.
Nepaisant skirtumų, viena iš ES stiprybių yra ta, „kad esame ne tik artimi vieni kitiems, bet ir laikomės bendro strateginio požiūrio į svarbiausius mūsų interesų bei vertybių klausimus“, sakė ji.
Po praėjusią savaitę vykusio trijų dienų valstybinio vizito į Kiniją E. Macronas paragino ES laikytis savarankiškesnės pozicijos Taivano klausimu, pabrėždamas, kad ji turėtų išlaikyti lygiavertį atstumą Kinijos ir Jungtinių Valstijų atžvilgiu.
A. Baerbock pažymėjo, kad E. Macronas Kinijoje lankėsi tuo pačiu metu kaip ir ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ir pavadino tai „itin svarbiu ženklu“.
Atsižvelgiant į tai, kad Vokietija ir Prancūzija priklauso tai pačiai ES vidaus rinkai, skirtingos pozicijos Kinijos, pagrindinės bloko prekybos partnerės, atžvilgiu būtų neįmanomos, sakė ji. Vokietijos vyriausybė politiką su „mūsų draugais Prancūzijoje“ derina glaudžiau nei su bet kuria kita ES šalimi, sakė ji.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti „vasalu“, po to, kai davė prieštaringai vertinamą interviu Taivano tema.
„Būti sąjungininku nereiškia būti vasalu… nereiškia, kad neturime teisės mąstyti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.
„Prancūzija pasisako už status quo Taivane“, – sakė jis, pridurdamas, kad Paryžius „remia „vienos Kinijos“ politiką ir taikaus situacijos sprendimo paieškas“.
Sekmadienį paskelbtame interviu E. Macronas teigė, kad Europa neturi būti JAV ar Kinijos „sekėja“ Taivano klausimu, ir sakė, kad blokas rizikuoja įsivelti į „krizes, kurios nėra mūsų“.
Taip kalbėdamas jis rizikuoja supykdyti Vašingtoną ir išryškinti Europos Sąjungos nesutarimus dėl požiūrio į Kiniją, kai JAV stiprina konfrontaciją su artimiausia varžove, o Pekinas artėja prie Rusijos po šios invazijos į Ukrainą.
„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti sekėjai ir prisitaikyti prie amerikietiško ritmo ir Kinijos perdėtos reakcijos“, – sakė E. Macronas žiniasklaidai, įskaitant Prancūzijos verslo dienraštį „Les Echos“ ir leidinį „Politico“, penktadienį grįžęs iš trijų dienų valstybinio vizito Pekine.
Cituodamas savo vertinamą ES „strateginės autonomijos“ idealą, Prancūzijos vadovas sakė, kad „turime aiškiai žinoti, kur mūsų požiūriai sutampa su JAV, tačiau nesvarbu, ar kalbama apie Ukrainą, ar apie santykius su Kinija, ar apie sankcijas, mes turime europinę strategiją“.
„Nenorime įsivelti į bloko prieš bloką logiką“, – pridūrė jis, sakydamas, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios nėra mūsų“.
Šis E. Macrono interviu Kinijoje sulaukė pagyrų ir buvo pavadingas „puikiu“, o tarp Vakarų sąjungininkių sukėlė nuostabą.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ta proga pareiškė, kad „E. Macronas, kuris yra mano draugas, bučiuoja Kinijai užpakalį“.
E. Macronas nesivėlė į ginčą sakydamas, kad „neturi ką pasakyti apie buvusio prezidento D. Trumpo komentarus, nes jis dalyvauja šioje eskalacijoje“ (tuometinis išrinktasis prezidentas D. Trumpas 2016 metais kalbėjosi telefonu su Taivano prezidente Tsai Ing-wen – red.).
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę perspės Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kad bet koks Pekino sprendimas karine jėga paremti Rusiją kare su Ukraina būtų pražūtingas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Jei Kinija priimtų šį pražūtingą sprendimą, tai turėtų didelį strateginį poveikį konfliktui“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį prezidento vizitą į Kiniją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas, prašęs neskelbti jo pavardės.
„Norime išvengti blogiausio, todėl turime su jais (kinais) bendrauti ir pateikti savo poziciją“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad Prancūzija norėtų nustatyti „vidutinės trukmės kelią, kaip užbaigti konfliktą“.
Šis dialogas yra itin svarbus dar ir dėl to, kad „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti iš karto ir radikaliai paveikti karo eigą viena ar kita kryptimi“, pridūrė pareigūnas.
Kinija niekada viešai nepalaikė Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau taip pat niekada nepareiškė jokios kritikos Maskvai.
Vakarų valstybės baiminasi, kad Maskva nori paskatinti karinį bendradarbiavimą su Kinija, siekdama įgyti pranašumą kare, nors Kinija tokio viešo pasiūlymo Maskvai irgi nepateikė.
E. Macrono ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Xi anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen
Taipėjus, kovo 30 d. (dpa-ELTA). Taivano prezidentė Tsai Ing-wen trečiadienį atvyko į Niujorką, vizitą kritikuoja Kinija.
Tsai Ing-wen sustojo Niujorke pakeliui į Gvatemalą ir Belizą, Taivano diplomatines sąjungininkes, o grįždama užsuks į Los Andželą.
Niujorke Tsai Ing-wen sakė, kad tvirtą Taivano ir JAV partnerystę lėmė bendros vertybės ir interesai, taip pat užsienyje gyvenančių taivaniečių ilgalaikės pastangos.
Per vakarienę su daugiau nei 700 Taivano emigrantų ji sakė, kad Taivanas parodė esąs ryžtingai nusiteikę gintis ir padėti garantuoti stabilumą regione. Prezidentė pažadėjo, kad Taivanas bendradarbiaus su demokratinėmis partnerėmis ir „tvirtai eis demokratijos ir laisvės keliu“.
Pekinas trečiadienį pasmerkė Tsai Ing-wen vizitą ir pagrasino, kad imsis „atsakomųjų priemonių“. Kinija laiko savarankiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi.
JAV perspėjo, kad Kinija neturėtų pasinaudoti šiais vizitais kaip „dingstimi sustiprinti agresyvią veiklą Taivano sąsiauryje“.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby pabrėžė, kad tai nėra vizitai, o privatūs Taivano prezidentės sustojimai JAV. Jis sakė, kad JAV ir Kinijos požiūris į Taivaną skiriasi, bet „mes išsiverčiame su šiais skirtumais daugiau nei 40 metų“.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, grįždama balandžio 5 d. Tsai Ing-wen Kalifornijoje susitiks su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy bei pasakys kalbą Prezidento Ronaldo Reagano bibliotekoje.
Jei klausiate, ko daugiau mano galvoje šiandien – optimizmo ar pesimizmo, atsakysiu, jog galimus variantus visuomet dėlioju nuo blogiausiojo scenarijaus. Juodosios mintys tikrai stelbia džiugesį. Didieji Vakarų politikai iš tribūnų labai gražiai gina demokratijas, teisingumus, padorumus, sąžiningumus. Tačiau jų teisingi, prasmingi žodžiai dažnokai nesutampa su konkrečiais darbais.
Ginklų Ukrainai vis dar trūksta
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
2022-ųjų vasario mėnesį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, buvau tikras, jog visa Europa drauge su JAV nuo pat pirmųjų karo dienų ukrainiečiams duos visko, ko jiems reikia, kad šie ne tik apsigintų, bet akivaizdžiai laimėtų. Juk Vašingtonas, Londonas, Paryžius, Berlynas, Roma – už padorumą, teisingumą, humanizmą. Nepadėti Rusijos užpultai Ukrainai – tai pats tikriausias cinizmas ir niekšiškumas, primenantis sąvoką „nusikaltimai žmoniškumui“. Bet Vakarai, pradedant oficialiuoju Vašingtonu, ukrainiečių neskubėjo paremti solidžiais ginklais nei karo išvakarėse, nei pirmosiomis karo savaitėmis.
Na, vakarietiškos dvejonės pirmaisiais mėnesiais – tarsi pateisinamos. Bet šiandien – jau vieneri metai, kai ukrainiečiai didvyriškai priešinasi, o ginklų, kurie jiems reikalingi sėkmingam kontrpuolimui, vis dar neturi. Ukrainos kariuomenei šiuo metu stinga ginkluotės, įskaitant sunkiąją techniką ir naikintuvus, o tai neleidžia inicijuoti naujo kontrpuolimo. Tai – ne mano išvados. Taip šių metų kovo 25-ąją dieną Japonijos laikraščiui „Yomiuri Shimbun“ tarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak V. Zelenskio, padėtis Ukrainos rytuose „nėra gera“, nes ten kariai stokoja amunicijos, o Rusijos pajėgos kasdien panaudoja trigubai daugiau šaudmenų, nei Ukrainos daliniai. „Laukiame amunicijos iš savo partnerių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tuo tarpu Vakaruose jau girdime užuominų, jog Ukraina turėtų kuo greičiau pulti jos žemėje esančias Rusijos pajėgas, nes karą šiemet būtina užbaigti. Suprask, Ukraina privalo skubėt kariauti, kitaip … turės sėstis prie derybų stalo su Vladimiru Putinu neišlaisvinusi visų savo žemių. Karas negali tęstis amžinai, Vakarų ištekliai neva senka (tarsi ukrainiečiai nenorėtų kuo greičiau laimėti). Tačiau tokias mintis peršantys politikai nepaaiškina, kaip pradėti sėkmingą kontrpuolimą, jei trūksta tankų, toliašaudžių pabūklų, lėktuvų, šarvuočių, sviedinių? Beje, trūksta labai daug. Kodėl Ukraina stumiama į mūšius, kurių be deramos ginkluotės neįmanoma laimėti? Gal norima ją sukompromituoti ir tokiu būdu priverst sėstis prie derybų stalo darant Rusijai teritorinių nuolaidų?
Keistas Joe Bideno elgesys
Kiek kartų 2022 – 2023-aisiais girdėjome JAV prezidentą Joe Bideną sakant: „neduosime tankų, apie lėktuvus nė nesvajokite, neatsiųsime sviedinių, kurie lėktų daugiau nei 100 kilometrų, nedislokuosime Ukrainoje savo karių, neduosime įrangos, kad Ukraina gebėtų deramai apsaugoti savo oro erdvę“. Nors JAV, skirtingai nei Vokietija ar Prancūzija, savo angaruose turi tiek karinės technikos, kad senų seniausiai galėjo apginkluoti Ukrainą nuo galvos iki kojų. Bet dabartinė JAV prezidento administracija ukrainiečiams ginklus siunčia itin dozuotai – po trupinėlį, po lašelį. Tarsi nenorom.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kodėl? Primityvių pasiteisinimų – tarsi kruopų maiše: bijo dar didesnio karo, vengia branduolinių smūgių, baiminasi Rusijos subyrėjimo, taupo savo ginkluotę, nes ruošiasi susiremti su Kinija.
Bet galimi ir kiti variantai. Vienas iš baisiausiųjų, jei pasitvirtintų, būtų šis – J. Bidenas seniai susidraugavęs su V. Putinu. Viešojoje erdvėje J. Bidenas keikia V. Putiną bjauriausiais žodžiais, o iš tiesų jam leidžia elgtis kaip tinkamam. Dabartinė JAV administracija išdavusi Ukrainą. Tiksliau tariant, J. Bidenas dar prieš tapdamas prezidentu davė V. Putinui žodinį leidimą į savo rankas paimti Ukrainą. Jis niekad neprieštaravo, jog V. Putinas užgrobtų ne tik Krymą, ne tik Donbasą su Lughansku, bet dar prigriebtų ir Zaporožės bei Chersono sritis.
Beje, ankstesnysis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leidimo suvirškinti Ukrainą, regis, Kremliui nedavė. Kol valdžioje būta D. Trumpo, V. Putinas ginklais nežvagino. D. Trumpas – sunkiai prognozuojamas, kartais prišnekėdavo nesąmonių, kartais elgdavosi visiškai priešingai nei kalbėdavo, todėl V. Putinas nepajėgė perprasti D. Trumpo elgesio motyvų. V. Putinas nebuvo tikras, kad D. Trumpas, kad ir ką viešai bekalbėtų, tikrai aukos Ukrainą. Tad kantriai laukė, kada į Baltuosius rūmus įžengs Ukrainos nevertinantis, lengvai prognozuojamas, silpnučiukas J. Bidenas. Juolab J. Bidenui buvo pažadėta – sudraskysime Ukrainą per keletą savaičių. Didelio triukšmo nekils.
Bet niekas nesitikėjo, jog ukrainiečių kariai, net ir labai silpnai remiami ginklais, taip atkakliai priešinsis. J. Bidenas nė nesapnavo, jog V. Putino kariauna įstrigs Ukrainos stepėse. Oficialusis Vašingtonas pasimetęs, nebežino, kaip elgtis. Remiantis slaptais susitarimais su V. Putinu, neturi teisės padėti Ukrainai, bet viešai privalo rodyti, jog remia Rusijos agresijos auka tapusią Ukrainą. Todėl amerikietiškoji pagalba bent šiuo metu – vis dar menka ir nuolat vėluoja. Tik dėl vaidybos, tik dėl viešosios nuomonės. Kaip ir tas keletą valandų trukęs simbolinis vizitas į Kijevą – tik lengvatikiams apmulkinti.
Kad galbūt egzistuoja kažin kokie slapti J. Bideno ir V. Putino susitarimai dėl Ukrainos, tokios mintys kyla klausantis, sakykim, istoriko Marko Salonino, ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, buvusio JAV karininko Gario Tabacho, politologo Dmitrijaus Korneičuko, analitiko Olego Soskino ir daugelio kitų komentarų. Nepatikliai žvelgiančiųjų į J. Bideną – vis daugiau.
Humoristiniai paaiškinimai
Joe Bidenas. Suklupo…
Žinoma, galimi ir kitokie paaiškinimai. Pavyzdžiui, humoristiniai. J. Bidenas silpnai remdamas Ukrainą iš tikrųjų nėra kaltas, nes nebesusigaudo, ką darąs. Youtube.com erdvėje gausu filmukų, kuriuose užfiksuota, kaip šiandieninis JAV prezidentas net po keletą kartų klupinėja lipdamas trapu į lėktuvą, kaip krenta nuo dviračio, kaip išlipęs iš sraigtasparnio be žmonos pagalbos nepajėgia užsivilti švarko, kaip snaudžia tarptautinėje konferencijoje, kaip saldžiai užmiega kalbėdamas akis į akį su Izraelio premjeru, kaip sutrinka nebesuvokdamas, kur jam eiti, ką jam daryti, užbaigus kalbą tribūnoje. Visa tai peržiūrėjus kyla pagrįstų įtarimų, jog Amerikai šiandien vadovauja visai ne J. Bidenas.
Jūs sakote, jog Amerikos prezidentas J. Bidenas negali taip žemai pulti, kad imtų remti ne auką, o agresorių? Bet juk tokių pavyzdžių – esama. 1994-aisiais metais JAV prezidentas leido Rusijos alkoholikui Borisui Jelcinui kraujyje paskandinti Čečėniją. 2008-aisiais JAV prezidentas išdavė Gruziją (Sakartvelą), leisdamas V. Putinui karinėmis priemonėmis atimti iš gruzinų keletą svarbių teritorijų. 2014-aisiais metais JAV prezidentas leido V. Putinui okupuoti Krymą įtikinėdamas oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Oficialiai, viešai smerkė Kremlių, o realiai – ar pajudino bent mažytį pirštelį? Tad, vadovaujantis šia logika, kodėl senukas J. Bidenas turėtų elgtis padoriai, sąžiningai, principingai?
Ginčai dėl Taivano
Neteisingo JAV elgesio pavyzdžių esama ir daugiau. Sakykim, ginčai dėl Taivano. Taivanas – kinietiška teritorija. Pats Vašingtonas oficialiai pripažįsta, kad Taivanas – Kinijos dalis. Visa Europa pripažįsta, įskaitant ir Lietuvą, jog Taivanas priklauso Pekinui. Žodžiai – gražūs, teisingi, o koks – elgesys? Sakykim, 1991-aisiais metais pasirašytoje Lietuvos ir Kinijos sutartyje oficialusis Vilnius įsipareigoja su Taivanu bendrauti tik per Pekiną, tik Pekinui leidus. Sutartyje niekur nenurodyta, koks Pekinas turi būti – komunistinis, fašistinis ar demokratinis. Tiesiog su Taibėjumi bus draugaujama tik Pekinui, koks jis bebūtų, palaiminus. Prabėga trys dešimtmečiai, ir Lietuva pažeidžia šią savo nuostatą. JAV akivaizdžiai kursto Lietuvą draugauti su Taivanu ignoruojant Pekiną. Suprask, Pekinas – nedemokratiškas, todėl neva neturi teisės į savo žemes.
Pavojingas Rusijos – Irano – Armėnijos tandemas
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Panaši padėtis – ir dėl Armėnijos. JAV pripažįsta, kad Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Nuo pat 1992 – 1994 metų Azerbaidžanas prašė Vakarų, kad šie padėtų susigrąžinti Karabachą taikiai, humanistiškai, nenaudojant karinės jėgos. Visus pastaruosius tris dešimtmečius Vakarai šaukė, jog bando šį teritorinį konfliktą sureguliuoti taikiai ir teisingai. Bet iš tiesų trisdešimt metų prievartavo Azerbaidžaną, kad šis savo Karabachą … padovanotų armėnų separatistams. Azerbaidžaniečiams tokia vakarietiška dviveidystė nusibodo, ir 2020-ųjų rudenį Baku karinėmis priemonėmis susigrąžino daugumą Karabacho teritorijų.
Ir vėl Vakarai, ypač Prancūzija, gudrauja. Esą dėl Azerbaidžano elgesio armėnus galinti ištikti humanitarinė krizė, esą azerbaidžaniečiai trukdo armėnų civiliams gabenti į Karabachą maisto produktus, geriamąjį vandenį (azerbaidžaniečiai tikrina, ar negabenami ginklai, narkotikai, padirbti pinigai), esą azerbaidžaniečiai vis dar apšaudo armėnų karius (nors būtent armėnų separatistai rengia diversijas ir išpuolius, kad tik Azerbaidžanas atidengų ugnį, ir Jerevanas galėtų kaltinti Baku pradėjus naują karą)…
Ypač Vakarams patiko Jerevano pareiškimas, girdi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas Armėnijoje, jei atvyktų į šalį, mat Armėnija oficialiai prisiėmusi įsipareigojimus pagal Romos statutą. Tai kovo 24-ąją pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „News.Am“.
Taip, Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino, kad įsipareigojimai, įtvirtinti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Romos statute, atitinka šalies Konstituciją. Tad jei V. Putinas atvyktų į Armėniją, jis turėtų būti suimtas, rašo leidinys (kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius; jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos).
Armėniškoji dviveidystė
Bet ar Armėnija tikrai uždėtų antrankius V. Putinui? Sunku patikėti jau vien dėl to, kad V. Putinas keliauja lydimas gausios iki dantų ginkluotos apsaugos. Be to, Armėnijoje vis dar dislokuota Rusijos karinė bazė. Trečioji priežastis – į Karabachą šiuo metu atsiųsta vadinamųjų „rusų taikdarių“. Vos prieš keliolika dienų, kovo 14-ąją, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir papasakojo apie „problemas“, susijusias su Rusijos taikdarių veikla Karabache“. Lietuviškoji ELTA perpasakoja N. Pašiniano žodžius: „Vakar telefonu kalbėjau su V. Putinu apie galimą eskalavimą Karabache ir sakiau, kad zonoje, už kurią atsakingi Rusijos taikdariai, yra problemų“.
Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau paskutiniojo N. Pašiniano ir V. Putino pokalbio, kuomet Armėnijos premjeras beveik atvirai reikalauja, kad rusų kariai šaudytų į azerbaidžaniečių karius, Vakarai nekomentuoja. Nutyli.
Nepastebi ir kovo 23-ąją „EU reporter” paskelbtos publikacijos, kaip Armėnija padeda Rusijai apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Pasirodo, JAV finansų ministerija išplatinusi informaciją, kaip armėnų firmos perka iš užsienio technikos, prietaisų, medžiagų, o paskui viską atiduoda Rusijos kariniam kompleksui. Dar 2022-ųjų metų spalį agentūra Bloomber paskelbė faktų, kaip per Armėniją į Rusiją keliauja technika, kuri vėliau tampa prieš Ukrainą nukreiptais ginklais. Būtent Armėnija šiandien tapusi centru, kurio pagalba karinės arba dvigubos paskirties prekės iš Europos atsiduria Maskvoje.
Nedera pamiršti ir Armėnijos – Irano bičiulystės. Irano karinė technika, įskaitant bepiločius orlaivius, pirma atgabenama į Armėniją, po to slapta išvežama į Rusiją. Tad Ukraina už jos miestus bombarduojančius bepiločius orlaivius turi „dėkoti“ ne tik Rusijai, ne tik Iranui, bet ir Armėnijai. Ši trijulė šiandien puikiai sutaria.
Tačiau Vakarai kažkodėl ne itin noriai komentuoja Rusijos – Irano – Armėnijos tandemo keliamus pavojus.
U. von der Leyen ir Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Mesebergas, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga iš Jungtinių Valstijų kol kas negavo „jokių įrodymų“, kurie leistų manyti, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, skirtus karui Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Kalbėdama apie sankcijas Kinijai tokio tiekimo atveju, U. von der Leyen pridūrė, kad tai „hipotetinis klausimas, į kurį galima atsakyti tik tuomet, jei jis taps realybe ir faktu“.
Pasak EK pirmininkės, Europos Sąjunga stebi santykius tarp Kinijos ir Rusijos „kiekvieną dieną“.
U. von der Leyen kalbėjo kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Mesebergo rūmuose, esančiuose rytinėje Vokietijos dalyje. ES vykdomosios valdžios institucijos vadovė dalyvavo už uždarų durų vykusiame O. Scholzo kabineto posėdyje.
„Mes visi sutinkame, kad neturi būti jokio ginkluotės tiekimo“, – pareiškė O. Scholzas.
Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
Pekinas, vasario 9 d. (dpa-ELTA). Kai JAV numušė į šalies oro erdvę įskridusį Kinijos šnipų balioną ir apkaltino Kiniją šnipinėjimu, Pekinas atsikirto, kad tai Vašingtono „informacinis karas“.
„Manau, kad tai dalis informacinio karo, kurį JAV kariauja su Kinija“, – ketvirtadienį sakė Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning. Tarptautinė bendruomenė tiksliai žino, kas iš tikrųjų yra „šnipų ir sekimo imperija numeris vienas“, pridūrė ji.
Anksčiau trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad balioną paleido plataus masto sekimo operaciją vykdanti Kinija. Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jungtinės Valstijos nebuvo vienintelis šios platesnės programos, pažeidusios šalių suverenitetą penkiuose žemynuose, taikinys“, – per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Vašingtone sakė A. Blinkenas. Pasak jo, JAV pasikeitė informacija apie tai su dešimtimis šalių, konkretesnių detalių jis nepateikė.
Pekino užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pakartojo tai, ką Kinija buvo sakiusi anksčiau. Pasak jos pareiškimo, tai buvo civilinis oro balionas, atsitiktinai įskridęs į JAV oro erdvę dėl force majeure aplinkybių. „Nors mes ne kartą tai aiškiai sakėme, JAV panaudojo jėgą ir jį numušė, o tai neatsakinga“, – pareiškė Mao Ning.
Kyla ar krenta žemyn. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 4 d. (ELTA). Jungtinės Valstijos numušė kelias dienas virš jos teritorijos skridusį šnipinėjimui skirtą Kinijos oro balioną, praneša „Deutsche Welle“.
Numušimą užfiksavo vaizdo kameros. Tiesioginėje JAV naujienų transliacijoje buvo matyti, kad į Atlanto vandenyno pakrantę pasiekusį oro balioną pataikė kažkoks objektas, galimai raketa, o jis subliuško ir smego žemyn. Tai įvyko netrukus po to, kai prezidentas Joe Bidenas pažadėjo susitvarkyti su situacija.
Kinijai priklausantis šnipinėjimo balionas pirmą kartą buvo pastebėtas anksčiau šią savaitę virš JAV Montanos valstijos. Kinija aiškino, kad jis skirtas meteorologiniams tyrimams, bet nukrypo nuo kurso.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kinija penktadienį išreiškė apgailestavimą dėl „netyčinio“ JAV oro erdvės pažeidimo, kurį, jos teigimu, įvykdė civilinis dirižablis, tačiau Pentagonas jį pavadino šnipinėjimo balionu, o ilgai planuotas valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizitas į Pekiną buvo atšauktas.
„ABC News“ citavo vieną JAV pareigūną, kuris sakė, kad A. Blinkenas nenorėjo išpūsti situacijos atšaukdamas savo vizitą, tačiau taip pat nenorėjo, kad incidentas su balionu dominuotų jo susitikimuose su Kinijos pareigūnais.
Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad stebi oro balioną, skridusį aukštai virš vakarinės Montanos valstijos, ir saugumo sumetimais nusprendė jo nenumušti.
Iš pradžių dvejojęs, ar teigti, kad objektas buvo Kinijos, Pekinas vėlai vakare paskelbtame pareiškime pripažino, kad tai buvo orlaivis, kuris dėl vėjų nukrypo nuo kurso.
„Oro balionas yra iš Kinijos. Tai civilinis orlaivis, naudojamas mokslinių tyrimų, daugiausia meteorologijos, tikslais“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovui priskiriamame pareiškime.
„Kinijos pusė apgailestauja, kad balionas netyčia įskrido į JAV oro erdvę dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, – sakoma jame, vartojant teisinį terminą, kuriuo apibūdinamas nuo žmogaus valios nepriklausantis veiksmas. – Kinijos pusė toliau bendraus su JAV puse ir tinkamai spręs šią netikėtą situaciją“.
Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.
Vašingtonas, vasario 4 d. (ELTA). Kinijos šnipinėjimo oro balionas skrenda virš Lotynų Amerikos šalių. Kaip praneša CNN, tai pareiškė JAV gynybos departamento atstovas Patas Ryderis.
„Mes gauname pranešimų apie oro balioną virš Lotynų Amerikos. Manome, kad tai dar vienas Kinijos šnipinėjimo balionas“, – sakė jis.
Informacija, kur konkrečiai dabar yra balionas, neskelbiama, bet, CNN šaltinių duomenimis, jis neskrenda link JAV.
Anksčiau Pentagonas užfiksavo Kinijos šnipinėjimo aerostatą virš Jungtinių Valstijų. Virš šiaurinės JAV dalies skridęs objektas stebimas jau kelias dienas.
Gynybos departamentas nemano, kad objektas kelia pavojų, stebi jo judėjimą ir svarsto įvairius reagavimo į situacijos raidą variantus.
Bet dėl šio incidento buvo atšauktas JAV valstybės sekretoriaus Antony`io Blinkeno vizitas į Pekiną.
Pekinas, sausio 22 d. (dpa-ELTA). Kinai visame pasaulyje pasitiko Naujuosius metus pagal tradicinį Mėnulio kalendorių – Tigro metus pakeitė Triušio metai. Ketvirtasis zodiako ženklas iš dvylikos kinų mitologijoje, be kita ko, simbolizuoja harmoniją ir ilgaamžiškumą. Kinijoje Naujieji metai pasveikinti naktį į sekmadienį.
Tai pirma Naujųjų metų šventė po to, kai šalyje atšauktos griežtos koronaviruso priemonės. Milijonai šeimų po trejų metų šį savaitgalį vėl galėjo kartu švęsti.
Vis dėlto šventinę nuotaiką Kinijoje ir toliau temdo pandemija. Padėtis tokiuose didmiesčiuose, kaip Pekinas ir Šanchajus, po staigaus infekcijų šuolio gruodį iš esmės normalizavosi, tačiau išbandymai provincijose dar tik laukia. Čia sveikatos sistema nėra pakankamai išvystyta, šiuolaikinę įrangą turinčios ligoninės neretai yra už kelių valandų kelio automobiliu.
Be to, kaimiškuosiuose regionuose gyvena daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės. Anot kinų žiniasklaidos, ketvirtadalis iš vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų nėra gavę stiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės.
Londone įsikūręs tyrimų institutas „Airfinity“ prognozuoja, kad dabartinė koronaviruso banga Kinijoje kitą savaitę pasieks apogėjų – tuomet per dieną gali mirti iki 36 000 žmonių. Tokios prognozės smarkiai prieštarauja oficialiems kinų žiniasklaidos, kuri sąmoningai menkina dramatišką situaciją, duomenims.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jei Kinija išgirs Lietuvos žinią, kad Lietuva linkusi bendradarbiauti, Vilniaus ir Pekino santykius galima normalizuoti, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė.
„Lietuva ir konflikto įkarštyje (Kinijai pritaikius spaudimo priemones Vilniuje įsteigus Taivaniečių atstovybę 2021 m. pabaigoje – ELTA) sakė, kad nenori diplomatinių santykių nutraukimo, nenori išsiųsti ambasadoriaus namo, kad nori toriau tęsti abiem pusėms priimtiną bendradarbiavimą. Tai jei šį mūsų šauksmą Kinija išgirs, manau, bus galima santykius normalizuoti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
Anot jos, palaikyti draugiškus santykius, „nesusipykti“ su antrąja pasaulio ekonomika siekia Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos sąjungininkai.
„Jei pažiūrėtume į kitas mūsų sąjungininkes, ES šalis, neatrodo, kad noras būtų su Kinija susipykti, neprekiauti. Jei imtume teisinį, bendresnį, europinį kontekstą, stengiamasi palaikyti tuos minimalius prekybinius santykius“, – teigė A. Skaisgirytė, pripažinusi, jog santykius su Pekinu reiktų vertinti atsargiai.
„Pasigirsta vis daugiau įspėjimų dėl galimo nedraugiško požiūrio, kurį patyrė Lietuva, to ekonominio spaudimo. Tam tikro atsargumo turbūt čia irgi turėtų būti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
A. Skaisgirytė: spaudimas nedingo, tačiau verslas persiorientavo sėkmingai
A. Skaisgirytės teigimu, praėjus metams po Vilniaus ir Pekino konflikto, ekonominis Kinijos spaudimas „niekur nedingo“, o Pasaulio prekybos organizacijoje iškeltos bylos svarstymas dar užtruks.
„Matyt, kad metų bėgyje bus daugiau aiškumo“, – teigė G. Nausėdos patarėja.
Kinijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt fotografija
Vis dėlto, Prezidentūros atstovė pažymėjo, kad Lietuvos verslo „persiorientavimas įvyko“ – įmonės sugebėjo prisitaikyti prie pritaikytų prekybos apribojimų, diversifikuoti veiklą bei rasti naujų rinkų.
„Labai gerai, kad kinišką produkciją gebame pakeisti, mūsų verslas sėkmingai prisitaikė, sėkmingai ieškodamas naujų rinkų Pietryčių Azijos regione. Galima tik pasveikinti, kad verslininkai pakankamai brandūs, kad šį posūkį galėjo per metus įvykdyti“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Verslas sugebėjo persiorientuoti ir tai yra pagrindinė žinutė“, – akcentavo G. Nausėdos komandos narė.
A. Skaisgirytė taip vylėsi, kad kiniškas investicijas, „kurios sustojo ir negalėjo ateiti“, pakeis Taivano, o dar geriau – Vakarų sąjungininkų investicijos.
Kinija griežtas diplomatines ir ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija nutraukė lietuviškų prekių importą, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Kiniečių vaikai. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Per vadinamosios „Vienišių dienos“ akcijas Kinijos gyventojai šiais metais vėl išleido milijardines sumas. Tokių interneto platformų, kaip „Alibaba“ ir „JD.com“ apyvarta nuo ketvirtadienio vakaro 22.00 val. iki 14.00 val. penktadienio popietę siekė 262 mlrd. juanių (beveik 36 mlrd. eurų), skelbia įmonės „Syntun“ analitikai.
Dėmesys didžiausiam nuolaidų vakarui prekyboje šiemet buvo daug mažesnis. Nepaisant to, parduotų prekių vertė pirmą kartą nuo spalio pabaigos gali viršyti trilijoną juanių, sakė Xiaofengas Wangas, rinkos tyrimo bendrovės „Forrester“ vyriausiasis analitikas.
„Vienišių dieną“ 2009 metais inicijavo „Alibaba“. Bendrovė rėmėsi JAV populiariu vadinamuoju „Juoduoju penktadieniu“. Dabar ši pagal apyvartą smarkiai lenkia „penktadienį“. „Vienišių diena“ kasmet vyksta lapkričio 11 dieną. Tačiau nuolaidų akcijos dažnai prasideda jau spalio gale.
Specialiais pasiūlymais daugeliui poros neturinčių kinų norima praskaidrinti vienatvę – būtent tokia buvo pirminė idėjos žinutė.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Praėjus daugiau nei metams, kai Lietuva pasitraukė iš bendradarbiavimo formato su Kinija „17+1“, panašu, kad jos pavyzdžiu ketina sekti Estija ir Latvija.
Kaip skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, šalies Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad Estija traukiasi iš 16+1 formato. Analogišką žinutę netrukus paskelbė ir Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Patvirtinęs sprendimą trauktis iš bendradarbiavimo su Kinija formato 2021 m. gegužę, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ir kitas ES valstybes apleisti iniciatyvą. Jo teigimu, kur kas efektyviau, jei ES valstybės su Kinija bendradarbiautų formatu 27+1.
Bendradarbiavimo formate 17+1 Lietuva dalyvavo nuo 2012-ųjų. Kinija kritiškai įvertino Lietuvos sprendimą trauktis iš šio formato. Vėliau dvišaliai santykiai dar labiau įkaito nusprendus Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane apie aukšto rango pareigūno siuntimą į Taipėjų svarsto ir Lietuvos valdantieji. Tačiau opozicijos atstovai ragina šiuo klausimu nedaryti vienašališkų sprendimų. Politinių oponentų teigimu, svarstyti apie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen arba Ministrų Kabineto nario vizitą į Taivaną reikėtų nebent tuo atveju, jeigu tai būtų bendras sprendimas, suderintas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
Apie tai, kad vizitas į Taivaną galėtų įvykti suderinus sprendimus tarp ES valstybių, užsiminė ir pati Seimo pirmininkė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Lietuva savo aukšto rango pareigūnus į Taivaną turėtų svarstyti siųsti tik tuo atveju, jeigu tai būtų bendras Europos Sąjungos valstybių narių sprendimas.
„Reikia laikytis tos bendros ES pozicijos. Jeigu būtų suformuota bendra ES parlamentų kažkokių vadovų delegacija, tai galima svarstyti, ar vykti kartu, ar ne. Bet vienašališkai daryti tokius sprendimus – tai neprisideda nei prie Lietuvos įvaizdžio, nei prie santykių tarp Lietuvos ir Kinijos“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Santykis tarp Kinijos ir Europos Sąjungos yra bendras visų ES valstybių reikalas. Yra apibrėžti principai, kaip bendrauti, kokios politikos laikytis, reikėtų tai ir vykdyti“, – pridūrė jis. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Taivaną. EPA – ELTA foto
Visgi net ir ES valstybėms planuojant bendrą vizitą į Taivaną, Lietuva, pasak S. Skvernelio, turėtų visų pirma įvertinti, kokias pasekmes toks sprendimas sukeltų.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Aš sutinku šiuo atveju su pozicija, kad ES kontekste – visiškai kita kalba. Ir jeigu būtų nuo pat pradžių viskas daroma ES politikos kontekste, nieko to, kas įvyko tarp Lietuvos ir Kinijos, nebūtų buvę. Kinija nėra tiek išprotėjusi prarasti ES rinką. Bet jeigu tai yra Lietuvos atskira politika, tokiu atveju tai neturėtų būti daroma“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis akcentuoja, kad Lietuvai, skirtingai nei didžiajai jos partnerei JAV, įtampų didinimas su Kinija gali turėti labai rimtas pasekmes. Todėl, pasak jo, Lietuva negali priimti nepamatuotų, vienašališkų sprendimų.
„Aš galvoju, kad iš tikrųjų Lietuva šioje vietoje yra užsižaidusi, skirtingai nei ES. Ir man atrodo, kad mes šiandieną jau ne tik sau pradedame kenkti, bet ir ES pradedame kenkti savo žaidimu. Tai yra, kada JAV daro vienus ar kitus žingsnius, tai suprantama, kad jų ekonomikai tai niekaip nekenkia, santykių tai ekonominių neblogina ir t.t. Lietuvos atžvilgiu mes puikiai žinome, kuo tai baigiasi, jau turime rezultatus“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas taip pat mano, kad valdančiųjų sprendimas savo iniciatyva siųsti aukšto rango politiką prieštarautų šalies nacionaliniams interesams.
„Šis žaidimas, kuriame dabar mūsų Vyriausybė dalyvauja, tiesiog primena šiek tiek lojantį, automobilį besivejantį šunį, kuris bėga, loja, bet jeigu automobilis sustotų, tai nežinotų, ką daryti. Tai šiuo atveju akivaizdu, kad įtampa yra pasiekusi kulminaciją tarp dviejų pasaulio galybių – JAV ir Kinijos. Ir dabar maišytis po kojomis, kai to nedaro net visa ES nei kartu, nei atskirai, tikrai prieštarauja mūsų šalies nacionaliniams interesams. Aš tikrai nesuprantu šito žaidimo prasmės“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Todėl parlamentaras reiškia viltį, kad šįkart valdantieji į politines užsienio politikos avantiūras nesileis.
Taivano atstovybė Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai tikiuosi, kad užteks mūsų šalyje dar sveiko proto valstybės vadovams ir jie nesivels į šias avantiūras dėl dar keleto populiarių išpūstų antraščių, kad štai nuvažiavo dar vienas drakonų žudikas, kai patys taivaniečiai yra susirūpinę realia karinių veiksmų, blokados, izoliacijos grėsme. Lietuva čia niekuo negali padėti“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys.
Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia artimiausių susitikimų su Europos Sąjungos (ES) lyderiais metu ketinanti kalbėtis apie bendrą vizitą į Taivaną.
Lietuvos aukšto rango pareigūnų vizituose į Taivaną prasmę mato ir Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė. Politikė akcentuoja, kad Lietuvai svarbus yra ne tik ekonominių, prekybinių ryšių vystymas, tačiau ir bendradarbiavimas politikų lygmeniu. Todėl, URK komiteto pirmininkės žiniomis, rudenį planuojamame Lietuvos atstovybės Taipėjuje atidaryme ketina dalyvauti ir vienas iš Vyriausybės narių.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kinija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV daugeliu svarbių klausimų, įskaitant klimato kaitą, kovą su narkotikais ir karines derybas.
Taip Pekinas įnirtingai reagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kurį laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Nuo ketvirtadienio Kinija aplink demokratinę salą vykdo didžiules karines pratybas, kurias griežtai pasmerkė JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija dar labiau užsipuolė JAV, sustabdydama derybas ir bendradarbiavimą dėl kelių abiejų šalių susitarimų, įskaitant kovą su klimato kaita.
Praėjusiais metais dvi didžiausios pasaulio teršėjos įsipareigojo bendradarbiauti, kad šį dešimtmetį paspartintų veiksmus klimato kaitai mažinti, ir pažadėjo reguliariai rengti susitikimus siekiant „spręsti klimato krizę“.
Tačiau šis susitarimas atrodo netvirtas, nes santykiai nusmuko iki žemiausio lygio per daugelį metų, kaip ir susitarimai dėl visko – nuo derybų kariniais klausimais iki bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
N. Pelosi, kuriai Pekinas taip pat įvedė sankcijas dėl šio vizito, gynė savo kelionę į Taivaną ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neleis“ Kinijai izoliuoti salos.
Taivanas taip pat pasmerkė įnirtingą Pekino atsaką į vizitą, o premjeras Su Tseng-chang paragino sąjungininkus siekti deeskalacijos.
„Nesitikėjome, kad piktoji kaimynė demonstruos jėgą prie mūsų durų ir savo karinėmis pratybomis savavališkai kels pavojų judriausiems pasaulio vandens keliams“, – sakė jis žurnalistams.
Pekinas pareiškė, kad jo karinės pratybos tęsis iki sekmadienio vidurdienio, o Taipėjus pranešė, kad penktadienį 68 Kinijos lėktuvai ir 13 karinių laivų kirto Taivano sąsiaurio „vidurio liniją“.
JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Taivaną. EPA – ELTA foto
Taipėjus, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį atvykusi į Taivaną pareiškė, kad jos prieštaringai vertinamas vizitas rodo tvirtą Vašingtono įsipareigojimą savarankiškai salai, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi.
„Mūsų Kongreso delegacijos vizitas į Taivaną yra Amerikos nepalaužiamo įsipareigojimo remti gyvybingą Taivano demokratiją ženklas“, – taip sakė aukščiausio rango JAV įstatymų leidėja savo pareiškime, praėjus kelioms akimirkoms po jos lėktuvo nusileidimo.
N. Pelosi, aukščiausio rango išrinkta JAV pareigūnė, apsilankiusi Taivane per pastaruosius 25 metus, sakė, kad jos kelionė „jokiu būdu“ neprieštarauja oficialiai JAV politikai, kuri pripažįsta „vieną Kiniją“ ir nėra oficialiai pripažinusi Taivano kaip nepriklausomos valstybės.
Tačiau, sakė ji, „Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien, kai pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“.
„Jungtinės Valstijos ir toliau priešinasi vienašališkoms pastangoms pakeisti esamą padėtį“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Pekino daromą spaudimą Taipėjui prisijungti prie žemyninės dalies.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas penktadienį pareiškė „griežtą protestą“ Lietuvai, priėmusiai Taivano delegaciją, teigdamas, kad ji pažeidė „vienos Kinijos“ politikos principą.
Taivano parlamento pirmininkas You Si-kun pavadino ES narę „drąsia“ už tai, kad ji pernai sutiko Vilniuje atidaryti faktinę Taivano ambasadą.
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi – net žada vieną dieną prireikus užgrobti jį jėga – ir nuolat priešinasi bet kokiems salos tarptautinio pripažinimo požymiams.
„Kinija reiškia griežtą protestą ir kategoriškai tam prieštarauja“, – teigiama Kinijos diplomatinės atstovybės Vilniuje pareiškime reaguojant į vizitą.
„Kinija ragina Lietuvą… laikytis politinio įsipareigojimo vienos Kinijos principui ir nesiųsti klaidingo signalo „Taivano nepriklausomybės“ separatistinėms jėgoms“, – pareiškime rašo laikinojo reikalų patikėtinio biuras.
Vilnius ir Taipėjus teigia plėtojantys ekonominius ir kultūrinius ryšius, tačiau oficialių diplomatinių santykių nepalaikantys.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Kinija, pasak gynybos ministro Wei Fenghe, „iki galo“ kovos prieš Taivano nepriklausomybę. „Kovosime bet kokia kaina ir kovosime iki galo“, – sakė jis sekmadienį saugumo konferencijoje Singapūre. Kinija esą neturi kito pasirinkimo.
„Tiems, kas siekia Taivano nepriklausomybės, kad suskaldytų Kiniją, tikrai nesibaigs gerai, – kalbėjo ministras. – Niekas niekada neturėtų nuvertinti Kinijos ginkluotųjų pajėgų ryžto ginti teritorinį vientisumą“.
Jau penktadienį Wei Fenghe susitikime su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austino pagrasino karu, jei Taivanas paskelbs nepriklausomybę. „Jei kas nors išdrįs atskirti Taivaną nuo Kinijos, kinų kariuomenė tikrai nedels pradėti karą – kiek tai bekainuotų“, – anot atstovo, sakė ministras.
Taivanas, savarankiškai valdoma demokratinė sala, gyvena nuolatiniame Kinijos invazijos pavojuje. Pekinas salą laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs vieną dieną ją užgrobti, prireikus – ir jėga.
URK pirmininkė Laima Andrikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė stebisi opozicija, kuri pastarąją savaitę sudvejojo kai kuriomis ruošiamo susitarimo dėl užsienio politikos nuostatomis. Konservatorė pažymi, kad opozicijos atstovai, sukritikavę susitarimo projekte įrašytas griežtas gaires Kinijos atžvilgiu, tiesiog stoja į autokratinių valstybių pusę.
Praėjusią savaitę L. Andrikienei pareiškus, kad susitarimas dėl užsienio politikos jau baigiamas suderinti, praktiškai visos opozicinės partijos sudvejojo, ar pasirašytų projektą. Bene labiausiai politikams užkliuvo tai, kaip apibrėžti santykiai su Kinija. Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti projektuojamų pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Savo ruožtu URK pirmininkei tokia oponentų Seime pozicija sukėlė klausimų.
„Stebina, kad net vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, opozicijos atstovams vis dar kyla klausimų dėl mūsų santykių su tokiomis autoritarinėmis valstybėmis kaip Rusija ar Kinija“, – Eltai teigė L. Andrikienė.
„Primenu kai kurių opozicijos atstovų teiginius prieš vasario 24 dieną, kai jie tikino, kad Putinas nepuls Ukrainos. Gerai bent tai, kad karui prasidėjus tokios kalbos nutilo, o Lietuvai kilusios grėsmės pagaliau yra suprastos. Turime aiškiai suprasti, kas Vakaruose jau seniai yra žinoma: ilgalaikė grėsmė visų demokratijų saugumui yra Rusijos ir Kinijos siekis sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, o Europos Sąjunga ir Kinija yra sisteminės varžovės“, – teigė konservatorė kartu pažymėdama, kad tokią laikyseną galima traktuoti ir kaip stojimą autoritarinių valstybių pusėn.
„Šis Seimas, tik pradėjęs savo darbą, milžiniška balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių ir tęstinumo. Todėl mane stebina, kad opozicija kardinaliai keičia savo poziciją, tuo pačiu stodama į autokratijų pusę“, – apibendrino L. Andrikienė.
Opozicijos kritika susitarimo dėl užsienio politikos projektui
Kelis pastaruosius mėnesius ruošiamas partijų susitarimas dėl užsienio politikos įstrigo. Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai ir opozicinės partijos pateikė itin skirtingus ruošiamo projekto vertinimus. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. Andrikienė ketvirtadienį neslėpė optimizmo, kad jau artimiausiu metu sulauks visų susitarimą ruošiančių politinių partijų pritarimo.
Visgi opozicinės partijos šį optimizmą išsklaidė aštria kritika paruoštam susitarimo projektui. Valdančiųjų oponentai, pabrėžę, kad paskutiniame susitarimo projekto variante dominuoja „konservatorių fantazijos“, „miglotos sąvokos“ ir TS-LKD artima ideologija persmelktos nuostatos, pareiškė abejonę, ar tokį dokumentą sutiktų pasirašyti.
Opozicijai užkliuvo ne tik, pasak jų, neaiškios ir ideologija persmelktos formuluotės, ilgas ir klampus susitarimo tekstas, bet ir tai, kokios nuostatos įrašytos projektuojamos Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, susitarime pažymima, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką, grindžiamą tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu“.
Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, taip pat, pažymėjo politikai, klausimų kelia ir įrašytos nuostatos Taivano atžvilgiu. Socialdemokratų manymu, į susitarimo projektą įtraukti teiginiai skamba dviprasmiškai ir nederi su deklaruojamu įsipareigojimu gerbti „vienos Kinijos“ politiką. Kitaip tariant, opozicija įtaria, kad tokiomis nuostatomis valdantieji nori įtvirtinti nemažai kritikos sulaukusį ir Lietuvos bei Kinijos santykius aptemdžiusį sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo.
