Pasiruošimas artėjantiems Seimo rinkimams partijų gretose jau yra matomas. Kai kurios partijos skelbia naujas pavardes būsimuose rinkiminiuose sąrašuose – dalis jų yra į politiką žengiantys nauji asmenys. Kita vertus, ne visoms politinėms jėgoms svarbus partijų atsinaujinimas prieš rinkimus. Kai kurie partijų lyderiai teigia, kad artėjančiuose rinkimuose jų sąrašuose nebus skambių naujų pavardžių ir į politinę kovą eis su tuo pačiu branduoliu, kaip ir 2016 m. Seimo rinkimuose.
 
R. Karbauskis: stiprinti savo gretų mums nereikia
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad savo gretose jie turi labai stiprių politikų, todėl dar labiau stiprinti partiją naujais veidais nėra reikalo.
 
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Jūs puikiai suprantate, kad mūsų situacija nėra kaip 2016 metais. Mes turime žmonių, kurie dirbo komandoje, ir nepartinių žmonių. Jie įgijo tam tikrą patirtį ir sustiprino kompetenciją. Mes turime šiandien labai stiprių politikų ir mums savo gretas atnaujinti nėra prasmės. 2016 m. mes tai darėme, nes mūsų komandą reikėjo sustiprinti ir mes labai teisingai padarėme. Jeigu mes nebūtume sustiprinę savo komandos, būtų buvę sunku eiti tuo keliu, kuriuo mes einame lig šiolei. Bet kalbant apie 2020 metų rinkimus, tai, be abejonės, absoliutus branduolys yra tie žmonės, kurie šiandien priiminėja sprendimus, dirba Seime ir Vyriausybėje. Tikrai nėra numatyta ieškoti žmonių išorėje, nes tokio poreikio realiai nėra“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
 
G. Landsbergis: atsinaujinimas partijai yra ypač svarbus
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, skirtingai nei R. Karbauskis, teigia, kad partijos atsinaujinimas jiems yra ypač svarbus. G. Landsbergis džiaugiasi, kad TS–LKD komandą į rinkimus ves Ingrida Šimonytė, kad prie partijos prisijungė buvusi Vyriausybės kanclerė Jurgita Šiugždinienė, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, užsienio politikos specialistas Matas Maldeikis ir kiti savo sričių ekspertai.
 
„TS-LKD stipriausiai atsinaujino prieš 2016 m. Seimo rinkimus. Tada matėme daug jaunų, naujų veidų, kurie startavo rinkimuose, ypač regionuose. Nuo to laiko šie žmonės tapo vietos lyderiais, išsibandė save savivaldoje, tapo merais, vicemerais, administracijų vadovais ar ryškiais opozicijos lyderiais. Šiandien jie vis dar nauji veidai nacionalinei politikai, bet ryškūs vietos lyderiai. Tokius kandidatus turime daugelyje regioninių savivaldybių. Būtent dėl to, kad turime stiprių vietinių kandidatų, šiais metais kandidatų atrankos procesas vyksta ypač sklandžiai“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
G. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį, kad partija šiuo metu daug dėmesio skiria pokyčiams Kaune ir Klaipėdoje.
 
„Kaune matome labai stiprių naujų veidų kaip Jurgita Šiugždinienė, Paulius Lukševičius, Gintarė Skaistė ir jau patyrusių – Kazys Starkevičius, Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis, Klaipėdoje iš esmės pertvarkėme skyrių ir keturiose Klaipėdos vienmandatėse apygardose kelsime bene stipriausius kandidatus per daugelį metų“, – teigė G. Landsbergis.
 
G. Paluckas: partija atsijaunino
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tuo metu atkreipė dėmesį, kad jo vadovaujama partija ne tik atsinaujino naujais veidais, bet ir atsijaunino.
 
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Mūsų sąrašas bus stipriai atsinaujinęs. Šiuo metu vyksta reitingavimas. Partijos nariai reitinguoja, ką norėtų matyti sąrašo dešimtukuose. Sąrašas stipriai pasikeitęs, yra daug naujų veidų tiek iš partijos vidaus, tiek iš išorės“, – sakė G. Paluckas.
 
„Apie 12 metų pajaunėjo sąrašas. Taip nutiko natūraliai, be dirbtinių jauninimų bei dirbtinių politinių operacijų. Po reitingavimo iš daugiau nei 250 pretendentų į kandidatus liks 141, bet faktas, kad bus naujų veidų. Taip pat nauji veidai bus, kurie nėra partijos nariai, bet siejami su kairiosiomis nuostatomis“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Pasak jo, sąraše nemažai atsiras naujai į politiką žengiančių asmenų.
 
„Yra žmonių, naujai žengiančių į politiką iš akademinės bendruomenės. Tai yra labai sveika, tai yra šviežias kraujas į politiką. Mums labai svarbu ir kairiosios nuostatos, mes kitu pagrindu sąrašų neformuojame ir nemedžiojame kažkokių žvaigždžių“, – sakė jis.
G. Paluckas taip pat pažymėjo, kad parlamentaras Bronius Bradauskas Seimo rinkimuose jau nebedalyvaus.
 
„Bronius Bradauskas Seimo rinkimuose jau nedalyvaus. Jis turėjo savo ilgą politinę karjerą ir jau šį kartą rinkimuose nedalyvaus“ , – Eltai patvirtino G. Paluckas.
 
G. Kirkilas: dauguma partiečių yra nauji į politiką žengiantys žmonės
 
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nuo LSDP prieš dvejus metus atskilusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tuo metu teigia, kad jo vadovaujama partija yra naujai susikūrusi ir gyvuoja tik dvejus metus. Anot jo, dauguma partiečių yra nauji į politiką žengiantys žmonės.
 
„Svarbu yra senoms partijoms atsinaujinti. Mes esame visiškai nauja partija. Mes tik dvejus metus egzistuojame, tai visi mūsų socialdemokratų darbo partijos veidai bus nauji. Mes dalyvavome tik EP rinkimuose, tai mums šis klausimas dar nėra aktualus. Tačiau, žinoma, naujų veidų bus“, – Eltai sakė LSDDP pirmininkas G. Kirkilas.
 
V. Čmilytė-Nielsen: svarbu išlaikyti balansą
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuo metu teigė, kad partijoje bus išlaikytas balansas tarp senojo branduolio bei prisijungiančių naujų veidų.
 
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš manau, kad svarbu balansas. Ypač politinėse partijose labai svarbu, kad yra branduolys, kuris metai po metų nesikeičia ar keičiasi lėčiau. Tai patyrę politikai, ir mes jų savo gretose turime ne vieną. Svarbu ir tai, kad vyktų kartų kaita ir pastaruoju metu, pastaraisiais metais Liberalų sąjūdis buvo viena sparčiausiai pasikeitusių partijų. Užtenka pažvelgti į mūsų pastaruosius partijos rinkimus, ne tik pirmininko, bet ir visos valdybos. Tai buvo labai didelė kaita ir atsirado naujų lyderių. Manau, kad tai yra geros tendencijos. Pabrėšiu ir mūsų politikos profesionalų patirtis yra labai svarbi.  Mūsų gretose šį kartą bus žmonės, kurie politika užsiima profesionaliai arba yra šalia politikos. Debiutuojančių nebus labai daug. Bus balansas ir naujų veidų, ir patyrusių“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
 
ELTA primena, kad Lietuvos Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 14:00

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo valdančiosios daugumos atstovai teigia nesuprantantys, kur konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įžvelgia nereguliarų parlamento darbą. Valdantieji atkreipia dėmesį, kad Seimo darbas tiek plenariniuose posėdžiuose, tiek komitetuose vyksta efektyviai, tačiau koncentruotai, siekiant kiek įmanoma labiau išvengti kontaktinio darbo. Valdančiųjų įsitikinimu, šis G. Landsbergio kreipimasis yra eilinis opozicijos bandymas atkreipti į save dėmesį.
 
„Aš nelabai suprantu, kur ponas Landsbergis mato nereguliarią Seimo veiklą, nes komitetų posėdžiai vyksta, jie yra labiau koncentruoti. Tarkime, pirmadienį (Teisės ir teisėtvarkos komitete – ELTA) posėdyje turėsime 44 klausimus, užuot turėję maždaug 20 klausimų.
 
Stengiamės sukoncentruoti, kad būtų kuo mažiau kontaktinio darbo“, – Eltai teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.
 
„Lygiai taip pat koncentruotai vyksta ir plenariniai posėdžiai, ką ir yra patarę medikai daryti. Seimo nariai susitinka ne antradieniais-ketvirtadieniais, o paprastai tik antradieniais, ir tada posėdis vyksta nuo ankstyvo ryto iki 8-9 valandos vakaro“, – pridūrė ji.
 
„Valstiečių“ atstovė atkreipia dėmesį, kad į posėdžius stengiamasi įtraukti esminius klausimus, kartais nusprendžiama nesvarstyti pasiūlymų, kurie, pasak politikės, tikrai nėra esminiai ar iki galo neparengti. A. Širinskienės teigimu, taip dirba visos Europos parlamentai.
 
­­
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš tikrai kažkokių esminių Seimo darbo pokyčių, kurie trikdytų Seimo veiklą, tikrai nematau. Yra daroma tai, kas yra būtina padaryti, ir atsisakyta perteklinių dalykų. (…) Manyčiau, kad viskas vyksta pakankamai sklandžiai, įvertinus tikrai labai sudėtingą situaciją valstybėje“, – patikino ji.
 
A. Širinskienė įsitikinusi, kad opozicijos nesugebėjimas prisitaikyti prie dabartinio parlamento darbo ritimo tikrai nėra Seimo problema.
 
„Darbas ir komitetuose ir plenarinių posėdžių salėje vyksta, o jeigu opozicija negeba prie tokio darbo ritmo prisiderinti arba neturi kažkokių konstruktyvių pasiūlymų, tai šiuo atveju yra opozicijos problema, bet ne viso Seimo“, – savo poziciją išsakė politikė.
 
Pasak LVŽS narės, šis opozicijos lyderio kreipimasis į Seimo pirmininką ir Seimo valdybą yra savotiškas bandymas atkreipti į save dėmesį.
 
„Aš suprantu, kad opozicija pastaruoju metu jaučia tam tikrą žiniasklaidos dėmesio stygių ir bando šį dėmesį pritraukti bet kokiomis priemonėmis“, – teigė Seimo narė.
 
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas taip pat antrina A. Širinskienei, teigdamas, kad tiek Seimo posėdžiai, tiek komitetų posėdžiai vyksta. Politikas teigia G. Landsbergio kreipimąsi į Seimo pirmininką bei Seimo valdybą vertinantis kaip eilinį opozicijos veiksmą.
 
„Vertinu kaip eilinį opozicijos veiksmą. Seimo posėdžiai vyksta, jie nevyko tik šią savaitę, bet tai buvo nutarta iš anksto. Antradienį bus eilinis Seimo posėdis. Mes darome posėdžius tada, kada reikia, kai yra Vyriausybės paruošti projektai“ , – Eltai kalbėjo G. Kirkilas.
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kiek aš žinau, visi komitetai dirba. Šią savaitę buvo trys posėdžiai: du Europos reikalų komiteto, vienas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto“, – pridūrė Seimo valdybos narys.
 
Politikas teigia iš G. Landsbergio kreipimosi supratęs, kad opoziciją labiausia jaudina, kad nebėra Vyriausybės valandų. Visgi G. Kirkilas akcentuoja, kad opozicijai sudarytos visos galimybės į ministrus kreiptis raštu.
 
„Vyriausybės valandos gali būti ketvirtadienį. (…) Bet kol kas opozicija turi galimybę raštu paklausti ministrų ir ministrai antradienį po pietų turės atsakinėti į šituos klausimus. Tai aš nežinau, kodėl nesinaudoja šia priemone“, – sakė G. Kirkilas.
 
Seniūnų sueiga spręs, ar Seimo posėdžius organizuoti du kartus per savaitę
 
Pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė informavo, kad Seimo valdyba patvirtino Seimo posėdžių grafiką, kuriame numatoma nuo kitos savaitės darbą tęsti įprastiniu būdu, tai yra, organizuojant du posėdžius per savaitę. Ar pritarti šiam pasiūlymui, bus sprendžiama Seniūnų sueigos posėdžio metu.
 
„Mes (Seimo valdyba – ELTA) pasiūlėme grafiką, kuriame numatyta dirbti balandžio 21 ir 23 dienomis bei ateinančiomis savaitėmis įprastu grafiku – antradieniais-ketvirtadieniais“, – Eltą informavo R. Baškienė, akcentuodama, kad ateinančios savaitės posėdžių darbo grafiką Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis derino ir su opozicijos lyderiu G. Landsbergiu.
 
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Šiame etape pagrindinis dalykas yra išsaugoti sveiką Seimą, kad Seimas netaptų užkrato židiniu, ir tuo pačiu nudirbti darbus ir priimti tuos įstatymus prioritetiškai, kurie yra patys svarbiausi. Kol kas mums tai sekėsi “, – pridūrė ji.
 
Seimo pirmosios vicepirmininkės teigimu, Seniūnų sueigai nusprendus nepritarti Seimo valdybos pasiūlymui, posėdžiai ir toliau būtų organizuojami kartą per savaitę.
 
ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas opozicijos lyderis G. Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininką V. Pranckietį ir Seimo valdybos narius, ragindamas atkurti reguliarų Seimo darbą, visas parlamentinės kontrolės formas bei kartu su ekspertais ieškoti būdų, kaip visos demokratinės procedūros turėtų būti užtikrinamos gyvenimo su virusu sąlygomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 03:00

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad visuomenės veikėjų palankaus vertinimo reitinge pastaruosius kelis mėnesius vykusiais pokyčiais labiausiai džiaugtis gali opozicinių liberalų ir socialdemokratų bei valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderiai.
 
Visuomenės vertinimas teigiamai keitėsi ir Seimo narės Ingridos Šimonytės, šiuo metu dažniausiai minimos artėjančių Seimo rinkimų kontekste, ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, pastaruoju metu dažniausia atsiduriančio kovos su koronaviruso grėsme akivaizdoje.
 
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13–26 dienomis atliktos apklausos, per pastaruosius kelis mėnesius labiausiai – 8 procentiniais punktais – augo trijų parlamentinių partijų vadovų reitingas: Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen (palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai – 20 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko (atitinkamai 40 proc. ir 37 proc.) bei valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo (palankiai vertina 28 proc., o nepalankiai 60 proc.).
 
Visgi šių trijų partijų lyderių vieta reitingų lentelėje skiriasi. G. Kirkilas lieka vienu prasčiausiai vertinamų politikų šalyje apskritai, o tuo tarpu V. Čmilytė–Nielsen rikiuojasi šalia palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko. Tarp Lietuvos partijos lyderių, kurių vertinimas Lietuvoje itin prastas, tai yra absoliučiai geriausias rezultatas. Tiesa, visuomenės dalis, kuri teigia nieko nežinanti arba neturinti nuomonės apie šią politikę, yra didžiausia (34 proc.) tarp visų reitinge minimų asmenybių.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Kaip rodo vasario mėnesį atlikta apklausa, palankų visuomenės vertinimą sugebėjęs pagerinti G. Paluckas taip pat atsidūrė sąraše tų asmenybių, kurias visuomenė vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Tuo tarpu visų likusių partijų pirmininkų vertinimas yra labiau neigiamas.
 
Kiek mažiau – 6 procentiniais punktais – augo buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai 30 proc.) bei žurnalisto Edmundo Jakilaičio (53 proc. ir 28 proc.) palankus vertinimas.
 
Tarp pretendentų po rinkimų užimti premjero kėdę – pirma I. Šimonytė
 
Sekant atlikto tyrimo duomenimis, 5 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (56 proc. ir 29 proc.) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją Seimo rinkimuose vesti sutikusią I. Šimonytę. Ši reitinge turi geriausią rezultatą tarp politikų, viešojoje erdvėje įvardijamų galimais pretendentais nuo rudens vadovauti Vyriausybei.
 
Atsakymo dėl dalyvavimo su „valstiečiais“ Seimo rinkimuose dar nedavusį dabartinį premjerą Saulių Skvernelį visuomenė vertina kiek prasčiau: palankiai vertina 41 proc. ir nepalankiai – 49 proc. Ministro pirmininko palankus vertinimas per pastaruosius du mėnesius reikšmingiau nesikeitęs toliau išlieka neigiamas (nepalankus vertinimas yra didesnis už palankų).
 
Tuo tarpu TS-LKD dabartinio vadovo Gabrieliaus Landsbergio (palankiai vertina 34 proc., o nepalankiai 57 proc.) ir šios partijos garbės pirmininko bei pirmojo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio (atitinkamai 33 proc. ir 57 proc.) teigiamas vertinimas, lyginant su analogiška apklausa prieš du mėnesius, kilo 5 procentiniais punktais. Visgi abu lieka blogiausiai vertinamų politikų dešimtuke.
 
Augo A. Verygos ir V. Matijošaičio reitingas
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Į viršų šoktelėjo ir šiuo metu dėmesio centre dėl koronaviruso epidemijos atsidūrusio sveikatos apsaugos ministro, vadovaujančio ekstremalių situacijų centrui, A. Verygos reitingas. Vieno iš prasčiausiai vertinamų politikų palankus vertinimas kilo 4 procentiniais punktais. Šiuo metu jį palankiai vertina 29 proc., o nepalankiai – 62 proc. piliečių.
 
Kurį laiką rekordinius palankaus vertinimo nuostolius patyręs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis per pastaruosius kelis mėnesius taip pat nežymiai (4 procentiniais punktais) sugebėjo pasigerinti situaciją. Palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvusį laikinosios sostinės merą šiuo metu palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai – 36 proc. piliečių.
 
Didžiausią palankaus vertinimo smukimą patyrė V. Uspaskichas
 
Tuo tarpu didžiausius nuostolius palankaus vertinimo reitinge patyrė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (25 proc.vertina palankiai ir 58 proc. nepalankiai). Per paskutinius 2 mėnesius (lyginant su 2019 metų gruodžio apklausa) teigiamas jo vertinimas sumenko 6 procentiniais punktais. Perpus mažiau – 3 procentiniais punktais – sumažėjo palankiai vertinančių Europos Parlamento narius Aušrą Maldeikienę (40 proc. ir 45 proc.) ir Valdemarą Tomaševskį (16 proc. ir 63 proc.).
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
 
Analogiškai sumenko ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio reitingas. Žvelgiant į šio politiko reitingo istoriją ilgesnėje perspektyvoje galima įžvelgti ryškią transformaciją: dar prieš metus buvęs tarp palankiausiai vertinamų politinių partijų lyderių, vasario mėnesio apklausų duomenimis, jis – pačiame reitingų lentelės dugne. N. Puteikį šiuo metu palankiai vertina 23 proc. ir 55 proc. nepalankiai.
 
Palankiausiai vertinamų asmenybių trejetukas nesikeičia
 
Lietuvos gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentus: kadenciją baigusį Valdą Adamkų (83 proc. vertina palankiai ir 8 proc. nepalankiai) dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą (83 proc. ir 11 proc.) ir dvi kadencijas prezidento pareigas ėjusią Dalią Grybauskaitę (64 proc. ir 28 proc.).
 
Tarp palankiausiai vertinamų politikų taip pat europarlamentaras Liudas Mažylis (58 proc. ir 17 proc.), L. Linkevičius, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (53 proc. ir 20 proc.), E. Jakilaitis, bei I. Šimonytė.
Edmundas Jakilaitis. Slaptai.lt nuotr.
 
Dar yra 7 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki – tai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (49 proc. ir 36 proc.), R. Masiulis, žurnalistas Andrius Tapinas (48 proc. ir 31 proc.), V. Čmilytė-Nielsen, V. Matijošaitis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (46 proc. ir 37 proc.). Šį sąrašą užbaigia G. Paluckas.
 
Nepalankiausiai vertinamų politikų dešimtukas
 
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 10 politikų: „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (nepalankiai įvertino 69 proc., o palankiai 23 proc.), Valdemarą Tomaševskį (atitinkamai 63 proc. ir 16 proc.), A. Verygą (62 proc. ir 29 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (60 proc. ir 22 proc.), G. Kirkilą (60 proc. ir 28 proc.), V. Uspaskichą (58 proc. 25 proc.), profesorių V. Landsbergį (57 proc. ir 33 proc.), dabartinį konservatorių lyderį G. Landsbergį (57 proc. ir 34 proc.), N. Puteikį (55 proc. ir 23 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (52 proc. ir 33 proc.).  
 
Apklausa vyko 2020 m. vasario 1326 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.03.15; 07:05

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku Gediminu Kirkilu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais, pirmadienį situaciją šalyje aptarė su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininku Gediminu Kirkilu.
 
Kaip teigė G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis, šalia prezidento iniciatyvų ir socialinių klausimų šalies vadovas su G. Kirkilu aptarė ir „socialdarbiečių“ siūlymą parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. LSDDP pirmininkas patvirtino, kad pastaruosius pokyčius numatantį projektą perdavė šalies vadovui.
 
P. Mačiulio teigimu, diskusijos šiuo klausimu gali vykti, tačiau realūs pokyčiai neturėtų paliesti rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
 
„Iki rinkimų liko bemaž septyni su puse mėnesio – iki tada, kada prezidentas pasirašys ir bus paskelbta rinkimų data – gal pusantro mėnesio. Akivaizdu, kad laiko, kalbant apie artimiausius rinkimus (galimybių. – ELTA), keisti įstatymus nėra, bet diskutuoti apie tai tikrai galima, ir šiandien prezidentas su Gediminu Kirkilu apie tai trumpai diskutavo“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis.
 
LSDDP atstovai siūlo parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. Pagal „socialdarbiečių“ sumanymą, Lietuvoje turėtų būti sudaryta 13 daugiamandačių apygardų. Taip pat numatyta galimybė steigti papildomą apygardą užsienio lietuviams. Jei šie siūlomi pokyčiai būtų realizuoti, nuo 2024 m. politinės partijos kiekvienoje iš šių apygardų keltų savo sąrašą.
 
P. Mačiulio teigimu, prezidento susitikimo su G. Kirkilu metu buvo aptartos ir prezidento iniciatyvos Seime priimamiems įstatymams bei galimybės įteisinti papildomą laisvą dieną vieną vaiką auginantiems tėvams.
 
„Prezidentas su Gediminu Kirkilu kalbėjo apie Seimo Europos reikalų komiteto planus, buvo aptartos prezidento iniciatyvos: tiek viešųjų pirkimų tobulinime, tiek civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimuose, kuriuos pateikė prezidentas. Taip pat diskutuota apie papildomas laisvas dienas vieną vaiką auginantiems tėvams. Kartu kalbėta ir apie pasiruošimą Seimo rinkimams, kalbėta ir apie tai, kaip mažinti socialinę atskirtį, diskutuota ir apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo“, – susitikimo temas atskleidė P. Mačiulis.
 
ELTA primena, kad prezidentas prieš susitikimą su valdančiųjų „soclialdarbiečių“ pirmininku susitiko su opozicinių partijų lyderiais: Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 07:27

Donald Trump. EPA-ELTA foto.

JAV Atstovų rūmams trečiadienį nubalsavus už apkaltos šalies prezidentui Donaldui Trumpui inicijavimą, į šį įvykį sureagavo ir Lietuvos politikai. Jų vieninga nuomone, apkaltos procesas atitolina Jungtines Valstijas nuo užsienio politikos strategijos įgyvendinimo, dėl to, kaip jie sako, Lietuvai kartu su sąjungininkėmis Europoje būtina priminti JAV apie save.
 
Diplomato, buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV ir Meksikai, parlamentaro Žygimanto Pavilionio teigimu, demokratų daugumą turinčių Atstovų rūmų trečiadienį priimtas sprendimas inicijuoti apkaltą JAV prezidentui D. Trumpui nebuvo netikėtas.
 
Vis dėlto politikas tikina, kad apkalta žlugs balsuojant Senate, kuriame daugumą turi respublikonai.
 
„Visi mes ir tikėjomės, kad Atstovų rūmai taip nuspręs, matydami tą jėgų išsidėliojimą, tačiau niekas nesitiki, kad toks pat rezultatas bus Senate. Tiek daug senatorių perkalbėti tiesiog neįmanoma, tai reiškia – apkalta sužlugs, kaip sužlugo visos istorinės apkaltos“, – JAV Atstovų rūmų balsavimo rezultatus Eltai komentavo Ž. Pavilionis.
 
Jam antrino ir kitas parlamentaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
 
„Manęs labai nenustebino. Manyčiau, kad ir JAV prezidentas (D. Trumpas. – ELTA), toks įspūdis, čia neieškojo jokių kompromisų ir visą laiką buvo šiokioje tokioje konfrontacijoje, tai aš buvau beveik tikras, kad visa šita konfrontacija prie apkaltos ir prives. Taip ir atsitiko“, – konstatavo G. Kirkilas.
 
JAV susirūpinimas apkaltos reikalais atitolina ją nuo užsienio politikos strategijos?
 
Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad apkaltos JAV prezidentui D. Trumpui procesas nėra beveik niekam naudingas, ypač – užsienio politikos partneriams.
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Tai atsilieps demokratams, nes Trumpas paskelbs eilinį laimėjimą ir sieks būti perrinktas – ir aš manau, kad bus. Mes turime suprasti, kad Trumpas, tikėtina, liks prezidentu ir reikės aktyviai su juo dirbti, nes šitas procesas labai smarkiai atėmė Ameriką iš mūsų regiono.
 
Pavyzdžiui, neseniai vyko Normandijos ketvertukas, kur realiai nebuvo Amerikos – ji galėjo būti net tarp eilučių ar tarp durų, aktyviau dalyvauti procese“, – pastebėjo Ž. Pavilionis. Jis taip pat pabrėžė, jog Amerikos dėmesio stokojama ir Sakartvele, Moldovoje. Tendencijos mūsų regione, kaip tvirtina parlamentaras, yra blogos.
 
Tai, kad JAV vykstantis susiskaldymas dėl šalies vadovo apkaltos gali turėti neigiamų pasekmių, tvirtina ir G. Kirkilas. Jo teigimu, ypač blogai pasirinktas ir apkaltos laikas – priešrinkiminis, kada, pasak Lietuvos Seimo nario, sunkiausia išsiaiškinti realią teisybę dėl verdančių politinių aistrų.
 
„Manau, kad procesas bet kuriuo atveju, jeigu žiūrėti iš mūsų interesų taško, sukels didelę įtampą ir susipriešinimą Amerikoje, kuris greičiausia truks metus, iki pat rinkimų. Kažkokių mums labai gerų žinių dėl to nėra, nes neabejotinai sumažės Amerikos dėmesys ir NATO aljansui, ir apskritai Europos užsienio politikai, neduok, Dieve, – ir gynybai“, – apmaudo neslėpė G. Kirkilas.
 
Lietuvai ir šalims sąjungininkėms reikia priminti apie save
 
Abu politikai teigė, kad Lietuvai būtų labai naudinga surengti susitikimą su JAV prezidentu D. Trumpu ir priminti apie savo partnerystę.
 
„Labai viliuosi, kad ši apkalta kuo greičiau baigsis, kad Amerika atlaisvinų rankas veikti šiame regione visu svoriu. Aš taip pat labai tikiuosi, ir apie tai kalbėjome su užsienio reikalų ministru, kad artimiausiu įmanomu metu būtina siekti to dvišalio susitikimo su Trumpu, panaudojant kortą būtent mūsų didžiulio piliečių skaičiaus Amerikoje. Ne tik piliečių – apie 700 tūkst. amerikiečių kildina save iš lietuvių.
 
Kalbu tą patį ir Seimo pirmininkui – kad laikas būtų nuvažiuoti, galbūt su lenkais ir ukrainiečiais bei priminti JAV apie save, kad tose vidaus politikos dulkėse neužmirštų ir strateginių interesų“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
Seimo Europos komiteto pirmininkas G. Kirkilas pritarė šiai idėjai ir tikino, jog pokalbis dėl susitikimo su JAV vadovu jau vyksta kartu su kaimyninėmis šalimis.
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Iš tikrųjų tokių planų yra, mes praėjusiais metais tokį turėjome ir jis pasisekė – buvo su latviais, estais parlamentarų delegacijomis ir gavome didesnį dėmesį. Dabar mes taip pat galvojame, kad reikėtų, tuo labiau, kad greitai keičiasi to paties Kongreso sudėtis – kai kurie mūsų draugai, pavyzdžiui, tautietis Jonas Šimkus jau nebedalyvaus. Reikalingi nauji ryšiai, taigi tuo požiūriu tas vizitas tikrai yra labai aktualus, mes šiuo metu derinam su latviais ir estais“, – teigė G. Kirkilas.
 
Diplomatas Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikia pripažinti, jog D. Trumpas toliau vadovaus JAV, tad, kaip sako politikas, ryšių stiprinimas yra būtinas.
 
„Niekas nieko nepakeis, Amerikos prezidentas liks Amerikos prezidentu. Mes – myli-nemyli – turime suprasti, kad tai yra Amerikos prezidentas. Čia ne apie meilę asmenybei – čia apie tvirtą ryšį su svarbiausia sąjungininke, kurį turime stiprinti visais būdais“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
 
ELTA primena, kad JAV Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė D. Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trijų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
 
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
 
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 003:00

Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr.

Politologai nesutaria, kaip parlamento darbą paveiks Seimo rinkimų kartelės sumažinimas iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų – koalicijoms. Vieni laikosi pozicijos, kad barjero mažinimas atneš į parlamentą chaosą ir fragmentaciją, kiti mano, kad žemesnė rinkimų kartelė leis atstovauti didesnę dalį rinkėjų ir paskatins pliuralizmą.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius kritikuoja parlamento sprendimą mažinti Seimo rinkimų kartelę, nes jis yra įsitikinęs, kad tai pakenks institucijos stabilumui.
 
„Pritariu požiūriui, kad bet koks kartelės mažinimas prideda daugiau chaoso ir mažiau stabilumo. Lietuvos partinės sistemos vis gilėjanti problema yra fragmentacija ir susiskaldymas, o barjero žeminimas tik gilina šią problemą. Net su dabartiniu barjeru matome, kad į Seimą papuola daug marginalių, destruktyvių politikų, tai nuleidus kartelę bus dar blogiau“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
 
Politologas teigia nepritariantis ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonei, kad rinkimų kartelės mažinimas iki 4 proc. būtų tinkamesnis sprendimas.
 
„Prezidentas kažkodėl mano, kad 4 proc. yra gerai, o 3 proc. – jau blogai. Mano galva, bet koks procentų mažinimas blogina padėtį ir manyčiau, kad prezidentas turėtų vetuoti 3 proc., bet jeigu Seimo nariai grįžtų prie 4 proc. varianto, prezidentas turėtų vetuoti ir jį“, – savo nuomone dalinosi V. Valentinavičius.
 
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Atstovavimas pats savaime nėra vertybė. (…) Kokybiško atstovavimo esmė, kad būtų atstovaujama žmonėms, kurie yra pasiruošę suprasti, kaip valdoma visuomenė“, – kalbėjo politologas, akcentuodamas, kad rinkimų kartelės funkcija yra parodyti, jog politikas geba atstovauti reikšmingesniam skaičiui žmonių.
 
Pasak jo, kartelės mažinimo iniciatoriai rėmėsi nusistovėjusių demokratijų pavyzdžiais, kur kartelė labai minimali arba jos visai nėra – tai esą nesąžininga. Politologas teigia, kad nusistovėjusios demokratijos valstybėse partinė sistema yra stipri, todėl joms marginalių partijų problema ne tokia aktuali.
 
„Argumentavimas Skandinavija ir kitomis nusistovėjusios demokratijos valstybėmis yra nesąžiningas. Jiems tie barjerai nereikalingi paprasčiausiai dėl to, kad partinė sistema yra stipri“, – akcentavo V. Valentinavičius.
 
Anot MRU docento, valdančiųjų manipuliavimas procentais turi aiškų tikslą – artėjančiuose Seimo rinkimuose padėti į parlamentą patekti savo draugams.
 
„Negalima šiuo atveju lyginti Švedijos partinės sistemos ir Lietuvos. Tai yra labai skirtingi dalykai ir švedų pavyzdys visiškai nepateisina demagogiško manipuliavimo procentais, apie kurį kalba valdantieji. Valdančiųjų motyvas yra labai paprastas, kažkaip „už ausų“ įtempti į Seimą savo draugus: Gediminą Kirkilą, Juozą Bernatonį, kurie normaliomis sąlygomis į kitą Seimą nebeturėtų pakliūti“, – kalbėjo politologas.
 
Visgi V. Valentinavičius neatmeta ir galimybės, kad krentant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos rezultatams „valstiečiai“, mažindami Seimo rinkimų kartelę, užsitikrina ir sau vietas parlamente.
 
„Manau, kad sąmoningai ar ne, valstiečiai ir sau taisosi lengvesnį kelią į Seimą, nes pagal paskutines apklausas, kai krenta valstiečių reitingas, atėjus rinkimams jiems bus problema įveikti 5 proc. barjerą. Vadinasi, Karbauskis rūpinasi ne tik G. Kirkilu ir J. Bernatoniu, bet ir savimi“, – svarstė V. Valentinavičius.
 
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako nematantis grėsmės, kuri kiltų nuleidus rinkimų kartelę. Anot A. Krupavičiaus, vienas iš požymių, padedantis nuspręsti, ar rinkimų barjeras yra tinkamas, yra procentas, kiek visuomenės balsų nedalyvauja mandatų paskirstyme. VDU profesoriaus pateiktais duomenimis: esant 5 ir 7 proc. rinkimų į Seimą kartelei, mandatų dalinime nedalyvauja 19 proc. rinkėjų, esant 4 ir 6 proc. kartelei – 15,26 proc. asmenų, o egzistuojant 3 ir 5 proc. barjerui sprendimo teisę praranda vos 9,94 proc. rinkimų dalyvių.
 
VDU profesorius mano, kad Karbauskio teiginys, jog po rinkimų kartelės sumažinimo bus daugiau demokratijos, turi pagrindo.
 
„Karbauskio argumentai, kad bus daugiau demokratijos, jog kiekvienas balsas bus svarbesnis negu yra dabar, turi tam tikrą pagrindą. Bet yra kita medalio pusė, kad partijų skaičius, kurios bus atstovaujamos parlamente, truputį išaugs. 3 ir 5 proc. rinkimų kartelė reiškia, kad prie dabar vidutiniškai esančių 6 partijų (parlamente. – ELTA) prisidėtų maždaug dvi partijos“, – Eltai teigė politologas.
 
Visgi, pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje parlamentinių partijų skaičius yra nuosaikus, todėl tikėtis didesnių pokyčių Seimo darbe – neverta.
 
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Danijoje šiuo metu parlamente yra 14 partijų, Olandijoje – 13, Suomijoje – 9, Švedijoje – 8. Lietuva pagal partijų skaičių parlamente tikrai nesiskiria. Mes turime gana nuosaikų partijų skaičių ir jeigu išvestume vidurkį, kiek partijų patenka (į Seimą. – ELTA) per proporcinę rinkimų dalį, matytume, kad jų yra vidutiniškai 6“, – kalbėjo A. Krupavičius.
 
Anot politologo, vienintelis galimas neigiamas poveikis dėl rinkimų kartelės sumažinimo yra Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus išaugimas. Tai, pasak jo, gali lemti šiek tiek didesnę fragmentaciją, kuri, akcentuoja jis, veikiausiai būtų laikina.
 
„Artimiausiems rinkimams 3-5 proc. kartelė turėtų vieną neigiamą poveikį, kad didelei daliai mažų partijų atrodytų, jog ta kartelė yra lengvai peržengiama. 2020 metų rinkimuose labai tikėtina, kad partijų skaičius, kurios dalyvauja rinkimuose, išaugs ir tuomet turėsime šiek tiek didesnę fragmentaciją negu įprastai. Bet po 2020 metų rinkimų viskas sugrįš į savo ribas ir matysime tas pačias ilgalaikes tendencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi VDU profesorius.
 
Apibendrindamas A. Krupavičius teigė, kad dramatizuoti dėl rinkimų kartelės mažinimo tikrai neverta, priešingai, Seime nuo šiol bus didesnis pliuralizmas.
 
„Dramos tikrai nėra, dėl kartelės sumažinimo jokia katastrofa Lietuvos nelaukia. Priešingai, tam tikras didesnis pliuralizmas tikrai bus“, – prognozavo politologas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 06:31

2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos politikai vienbalsiai sutaria, kad Rusijos iškelta baudžiamoji byla Lietuvos prokurorams ir teisėjams yra propagandinė Kremliaus akcija.

Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vertindami šį Maskvos sprendimą, Seimo nariai svarsto apie naujas Kremliaus strategijas siekiant iškelti Rusijos suverenumą aukščiau kitų valstybių, ir pabrėžia, kad kalbėdami apie Sausio 13-ąją patys Lietuvos politikai turėtų būti atsargesni, kad netaptų Kremliaus propagandos įrankiais.

Konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad Lietuvos istorija, o ypač pokario partizanų pasipriešinimas bei Sausio 13-oji, yra datos, į kurias yra nusitaikiusi Kremliaus propagandos mašina.

„Partizanų kova pokaryje ir Sausio 13-oji – du istoriniai įvykiai, kurie jiems (Rusijai. – ELTA) yra labai svarbūs ir kuriuos jie visada stengiasi neigti, suteršti, supurvinti. Prieš kiekvieną Sausio 13-ąją matome pasirodančius istoriją iškraipančius straipsnius. Kremliui labai svarbu, kad Sausio -13-oji nebūtų Lietuvą vienijanti jėga “, – Eltai sakė R. Juknevičienė.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak jos, tokiu būdu Rusija siekia paneigti istoriją ir įdiegti kuo didesnį nusivylimą savo valstybe. Tačiau, samprotavo R. Juknevičienė, tokiomis priemonėmis Kremlius gali tik dar labiau mobilizuoti Lietuvos piliečius.

„Tokios atakos prie Sausio 13-ąją, ko gero, tik dar labiau sutelks didžiąją dalį lietuvių tautos. Manau, kad Kremlius daro labai didelę klaidą šitaip elgdamasis su lietuviais“, – aiškino R. Juknevičienė.

Kartu politikė ragino Sausio 13-ąją vykusių taikių žmonių žudynių ir bandymo dar kartą okupuoti Lietuvą nevadinti tiesiog „Sausio 13-osios įvykiais“. Anot jos, toks supaprastintas įvardinimas yra netinkamas ir įskiepytas Kremliaus propagandos.

„Kartais mūsų politikai nepagalvoję Sausio 13-ąją vykusią Sovietų Sąjungos agresiją prieš Lietuvą vadina sausio įvykiais. Tai atrodytų nekaltas dalykas. Bet tai yra informacinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Vadinti agresiją prieš Lietuvą ir siekį okupuoti tiesiog įvykiais. Na, maždaug mašina susidūrė su kitu automobiliu. Tai čia aš labai siūlyčiau vengti mūsų politikams tokių dalykų, kurie yra paskleisti iš Kremliaus“, – apibendrino R. Juknevičienė.

Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, pastarasis Rusijos žingsnis yra ne teisinis, bet politinis veiksmas. Politikas pabrėžia, kad tokiais veiksmais Kremlius neigia kitos valstybės suverenumą. Anot A. Anušausko, kišdamasi į suverenios valstybės reikalus ir bandydama savo baudžiamąjį kodeksą išplėsti kitoms valstybėms, Rusija ieško naujų poveikio formų.

„Rusija ieško naujų formų, kaip ir šiuo atveju, iškelti Rusijos suverenumą virš kitos valstybės, šiuo atveju Lietuvos suverenios teisės vykdyti teisingumą savo šalyje pagal savo pačios priimtus įstatymus ir Konstituciją. Panašių precedentų būdavo ir anksčiau, bet niekada iki šiol nebuvo taip, kad dėl kažkokių veiksmų Lietuvos teritorijoje Rusija keltų bylą. To nebuvo, nors dėl daugelio dalykų jie būdavo nepatenkinti“, – kalbėjo politikas ir svarstė, kaip Rusija reaguotų, jei kitos valstybės pradėtų kelti klausimą dėl kokių nors veiksmų, kuriuos Kremlius vykdo savo teritorijoje.

Apibendrindamas Rusijos iškeltą bylą, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ragina ignoruoti tokio pobūdžio Kremliaus pareiškimus.

„Čia yra politinis ir propagandinis dalykas. Rusija puikiai supranta, kad jokio pagrindo tam nėra, jie tiesiog bando sumenkinti Sausio 13-osios bylą. Dėl to ir kelia. Manyčiau, kad tiesiog nereikėtų į tai reaguoti“, – sakė G. Kirkilas ir akcentavo, kad tokie pareiškimai tiesiog rodo, jog Lietuvos ir Rusijos santykių būklė ne tik nėra gera, bet ir artimiausiu metu neturėtų keistis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 09:22

Konservatoriai neleido G. Kirkilui vesti Seimo posėdžio ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos viešų kaltinimų Seimo pirmininko pavaduotojui Gediminui Kirkilui, neva jis posėdžiui pirmininkauja neblaivus.

Frakcijos nuomone, tokiais įžūliais kaltinimais be pagrindo besimėtančių konservatorių elgesys turėtų būti apsvarstytas Seimo etikos komisijos.

„Mūsų frakcijos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas vadovavo posėdžiui, kuriame kaip tik buvo svarstomas konservatoriams ir jų partneriams Lietuvos socialdemokratų partijai nepalankus Politinių partijų finansavimo įstatymas, kai prie mikrofono viešus kaltinimus dėl neva Gedimino Kirkilo neblaivumo pažėrė konservatorius Jurgis Razma. Iš pradžių į šias fantazijas stengėmės nereaguoti, tačiau įžūlumui ribų nebuvo, ir šiuos kaltinimus tęsė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Tokiu būdu konservatoriai siekė, kad nuo pirmininkavimo posėdžiui būtų nušalintas Kirkilas, nes kaip tik tuo metu buvo sprendžiamas politinių partijų finansavimo klausimas. Akivaizdu, kad taip buvo siekiama nepriimti šio įstatymo projekto. Štai tokiais šlykščiais metodais dirba dešinieji, kad pasiektų savo“, – sako Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Pasak Seimo LSDD frakcijos nario, Seimo pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo, jis nusišalino nuo pirmininkavimo posėdžiui, kad nekeltų nereikalingo sąmyšio ir negaišintų Seimo posėdžio laiko tuščioms kalboms.

„Atsisakiau pirmininkauti todėl, kad nebūtų traktuojama, jog būdamas LSDDP pirmininku galėjau būti neobjektyvus. Perleidau vadovavimą posėdžiui kitai kolegei Seimo vicepirmininkei Irena Šiaulienei, tikėjausi, kad niekus kalbantys konservatoriai liks patenkinti ir taupys Seimo posėdžio laiką. Deja, kaip matome, ribų konservatoriai nejaučia. Nemanau, kad turėtume kaskart kažkam sufantazavus pulti tikrintis blaivumą, nes kažkam to tiesiog norisi. Manau, Seime trūksta elementarios pagarbos ir etiško elgesio kitų atžvilgiu“, – sako Seimo pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo konservatoriams kilus įtarimų dėl galimai alkoholį vartojusio Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo, pats G. Kirkilas teigė alkoholį vartojantis saikingai, o šiandien jo nevartojęs.

„Aš alkoholį vartoju labai saikingai, kartais pavartoju, bet šiandien nevartojau“, – žurnalistams sakė iš Seimo plenarinių posėdžių salės pasibaigus plenariniam posėdžiui išėjęs G. Kirkilas.

Žurnalistų paklaustas, ar ketina pasitikrinti alkotesteriu, jis atsakė klausimu: „O kodėl turėčiau?“

Opozicijai kilusių abejonių dėl galimo girtumo jis nedramatizavo, nes tai esą politinis spaudimas. „Jie gali visada abejoti, čia yra politinis spaudimas mums“, – sakė jis.

Konservatorius J. Razma Seimo plenariniame posėdyje paprašė, kad Socialdemokratų darbo partijos lyderis G. Kirkilas pasitikrintų blaivumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.30

Rusiška agresija

Pirmadienį Vladimiras Putinas inauguruotas ketvirtajai kadencijai Rusijos prezidento poste. Po inauguracijos Kremliaus vadovas kalbėjo, kad per šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje.

Tačiau politologai ir politikai abejoja, ar beveik du dešimtmečius Rusijai vadovaujančio V. Putino pažadai yra pagrįsti.

Raumenų rodymas, mano ekspertai, ves tik į didesnę ir Rusijai pražūtingą konfrontaciją su Vakarais. Todėl siekis normalizuoti ir ieškoti kompromisų santykiuose su JAV ir Vakarų Europos valstybėmis gali būti svarbus naujosios V. Putino kadencijos bruožas.

Agresyvi matrioška

Galiausiai svarbesniu ketvirtosios V. Putino kadencijos politikos aspektu, anot ekspertų, bus ne tiek Rusijos piliečių gyvenimo gerinimas, kiek vaidmens, kurį ilgametis Kremliaus vadovas atliks po šešerių metų, paieškos. 

Lietuvos karo akademijos (LKA) docento Giedriaus Česnako nuomone, ketvirtą kartą V. Putinui tapus Rusijos vadovu, šalies laukia ganėtinai sudėtingas laikotarpis. Pasak politologo, ši teoriškai paskutinė V. Putino kadencija sukurs tam tikrą neapibrėžtumą Rusijos politinėje sistemoje.

G. Česnakas pabrėžė, kad V. Putinas dėl susiklosčiusios vidaus politinės sistemos ypatumų tiesiog pasitraukti iš sukurtos valdžios vertikalės negali. Tad, samprotavo ekspertas, per ateinančius šešerius metus turėtume pamatyti, kokį vaidmenį V. Putinas sieks įgyti ateityje.

LKA docento nuomone, dabar galima kalbėti apie kelis galimus V. Putino vaidmens Rusijos politinėje sistemoje scenarijus.

Pirmasis scenarijus, kuris galėtų formuotis ketvirtojoje V. Putino kadencijoje, yra „kiniško“ modelio kopijavimas.

„Šis scenarijus reikštų, kad Putinas taps amžinuoju prezidentu, arba tiesiog dar kartą pratęs savo kadencijas, pavyzdžiui, referendumo būdu. Rusijos visuomenė šiuo atveju, laikui bėgant, toliau būtų įtikinėjama, kad šalyje nėra realios alternatyvos Putinui“, – kalbėjo G. Česnakas.

„Antrajame scenarijuje Vladimiras Putinas įgytų savotišką ajatolos funkciją. Kitaip tariant, Putinas iš aktyvios politikos pasitrauktų ir taptų visuomenei mažiau matomas, tačiau kartu išlaikytų įtakos ir galios svertus. Taigi Rusiją jis realiai valdytų pats, pavyzdžiui, valdžios struktūrose įstatęs jaunesnius, jam lojalius vykdytojus“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad jau dabar galima įžvelgti šio scenarijaus tendencijas.

Galiausiai trečiasis scenarijus, svarstė G. Česnakas, numatytų realų V. Putino pasitraukimą, tačiau išlaikant neformalias pozicijas politinėje sistemoje. Šio scenarijaus atveju, samprotavo politologas, kiltų klanų ir interesų kova šalies viduje.

„Rusijos laukia sunkūs ateinantys šešeri metai. Pirmiausia dėl to, kad turi keistis valstybės politinė sistema. Didžiųjų Rusijos partijų vadovai anksčiau ar vėliau turės užleisti vietą jaunesniems vadovams“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad didelis iššūkis naujojoje V. Putino kadencijoje bus ir didėjantis visuomenės nusivylimas esama ekonomine ir socialine situacija.

„Akivaizdu, kad didėja nusivylimas Rusijos visuomenėje. Jau dabar galima matyti augančius protestus visoje Rusijoje, ne tik Maskvoje ir Peterburge“, – aiškino G. Česnakas. Jo nuomone, visuomenės kylantis nepasitenkinimas kuo toliau, tuo labiau didins valstybės vadovų baimę ir nerimą.

Rusijos užsienio politikoje, LKA docento nuomone, reikėtų laukti aktyvesnių Kremliaus bandymų atrasti kompromisų su Vakarais. Nors, pabrėžė G. Česnakas, V. Putinas neatsisakys galios projekcijų posovietinėje erdvėje, tačiau pabrėžė, kad galima tikėtis, jog Rusija sieks formuoti diplomatiškesnę politiką ir kiek įmanoma užglaistyti šiuo metu egzistuojančius konfliktus.

„Užsienio politikoje Putinas bando įrodyti, kad jis yra labai stiprus veikėjas ir „kietas vyrukas“, tačiau nereikia pamiršti, kad tas „kietas vyrukas“ visur bando ieškoti susitarimų. Jis bando pademonstruoti savo jėgą ir po to iškart bando ieškoti susitarimų. Rusija nėra tokia stipri, kaip ji apie save kalba“, – sakė politologas.

Anot jo, tai, kad Rusija daugiau kalba, o ne veikia kaip didžioji galia, rodo pastarosios Maskvos reakcijos į Vakarų veiksmus. Politologas akcentavo, kad Kremlius iš esmės net nebandė rimtai atsakyti po to, kai JAV sunaikino rusų „Vagner“ samdinius bei, atsakant į Basharo Al-Assado cheminio ginklo panaudojimą, įvykdė raketų ataką Sirijoje.

„Tai rodo, kad Rusijos valdžia supranta, kad yra mažiau galinga valstybė“, – kalbėjo G. Česnakas.

Vladimiras Putinas vis dar rodo kumštį

„Neatmetu tolesnės hibridinės Rusijos veiklos ir siekio destabilizuoti silpnesnes kaimynines valstybes, tačiau, manau, kad santykiai su Vakarais gali būti šiek tiek nuosaikesni. Bus bandoma ieškoti suartėjimo taškų, nes Rusija tiesiog negali būti absoliučioje konfrontacijoje su Vakarais. Rusija visgi turės atsižvelgti į ekonominę realybę, kur dominuoja ekonomiškai stiprios Vakarų valstybės“, – apibendrino politologas.

Tuo tarpu konservatorius Žygimantas Pavilionis kalbėjo, kad labai svarbu, jog Vakarai nepasiduotų Kremliaus raginimams užmegzti dialogą, kol pati Rusija nepakeis įgyvendinamos politikos principų.

Anot politiko, ateinantys šešeri V. Putino prezidentavimo metai gali būti pokyčių metai, jei Vakarai sugebės išlaikyti principingą politiką Rusijos atžvilgiu.

Ž. Pavilionis vylėsi, kad Vakarai po pastarųjų Rusijos agresijos atvejų suprato, jog Kremliaus transformacija įmanoma tik vykdant principingą politiką.

„Manau, kad paskutinės atakos Londone galutinai įtikino, jog dialogas su Putinu yra nereikalingas. O tie, kurie tą dialogą dar propaguoja, kaip mūsų Premjeras Skvernelis, galbūt yra tiesiog nesusipažinę su paskutiniais įvykėliais ir nežino visų diplomatijos subtilybių. Bet, manau, kad Vakarai suprato, kad būtent kieta ir vieninga politika dabartinį Kremlių gali pakeisti“, – kalbėjo konservatorius.

„Mes turime parodyti ponui Putinui, kad nėra kito kelio išskyrus mūsų kelią, nes konfrontacija su Vakarais jau dabar pastatė Rusiją ant kelių. Rusijos ekonomika byra, žmonės vis labiau nepatenkinti Putinu, valstybės ekonomika jau nebepaveža, ji neturi ateities, nes technologijos ir investicijos iš Vakarų yra nutrauktos“, – akcentavo politikas ir pabrėžė, kad Lietuva turi būti kur kas aktyvesnė nei dabar, Vakarams brėžiant politikos su Rusija gaires.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas abejojo, ar artimiausiu metu įmanomi kategoriški pokyčiai Rusijos politikoje. Tačiau, akcentavo politikas, kad labai tikėtina, jog V. Putinas sieks atitaisyti santykius su Vakarais.

„Nemanau, kad jis nori likti toje pačioje izoliacijoje. Rusija labai daug pasirinkimų tiesiog neturi. Jiems reikės bandyti grįžti į vienokį ar kitokį bendradarbiavimo lygį su Vakarais. Tačiau ar jie imsis kažkokių žingsnių suartėjimo link, kol kas sunku pasakyti. Galbūt tai pamatysime iš tos komandos, kurią pasirinks ponas Putinas“, – samprotavo G. Kirkilas.

„Tačiau pokyčiai tikrai nebus kategoriški. Jeigu pokyčiai bus, jie bus galbūt retorikoje. Tačiau tam daug vilčių taip pat nėra. Iš esmės ne vienas Putinas čia viską sprendžia, yra ir jo komanda, yra ir oligarchų interesai, daugybė dalykų, kurių mes iki galo gal net nežinome“, – apibendrino G. Kirkilas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.08; 08:00

Susimąsčiusi, liūdinti rašytoja Julija Žemaitė galėtų tapti šiandieninės Lietuvos simboliu. Skulptorius Petras Aleksandravičius. Slaptai.lt nuotr.

Viena mano sena pažįstama labai dažnai kartoja: tu man pasakyk. Kartais tai būna klausimas, kartais – kategoriškas teigimas, abejonė, nusivylimas.

Priežodis kaip priežodis, parazitas – ir tiek. Kaip, pavyzdžiui, pakankamai. Mano pažįstama šio gero, gyvenimą teigiančio žodžio nevartoja, užtat jį labai pamėgę reikšmingi televizijos laidų dalyviai, aukšto rango valdininkai, politikai. Skurdo Lietuvoje pakankamai daug. Suprask: daugiau nereikia, užtenka, per akis.

Mano pažįstama su savo tu man pasakyk kiekvieną kartą mane įvaro į kampą. Tu man pasakyk: aš visą gyvenimą balsavau už socialdemokratus, už Kirkilą, Butkevičių, Šiaulienę, Bastį, Skardžių… bet jie jau ne socialdemokratai, kažkoks Paluckas juos išmetė iš partijos. Dūra tu: ne išmetė – jie patys išėjo. Išmetė išmetė, tiek aš dar suprantu. Supranti, tai kodėl klausi? Ką aš tau galiu pasakyti, jeigu nieko aiškesnio nepasako politologai, politikai, žurnalistai, tokie kaip Girnius, Lopata, Jakilaitis, žurnalai „Valstybė“, „IQ“, nors už pasakymus jiems pinigus moka, ir, atrodo, kai kuriems nemažus pinigus.

O man, visą laiką balsavusiam už konservatorius, patinka, kad taip atsitiko, kad išmetė, nors formaliai jie patys pasitraukė. Beje, kai kas mano, kad vadinamuosius socialdemokratus patvarkė konservatoriai, Landsbergis, tik ne Vytautas, o Gabrielius, ne be Vytauto paramos. Juk Paluckas yra buvęs konservatorius. Jeigu Paluckui pavyktų sukurti tikrų socialdemokratų (ne oligarchų, ne nomenklatūros, kaip buvo iki šiol) partiją, aš balsuočiau už socialdemokratus.

Eiliniam piliečiui, seniai nieko neskaitančiam, tik žiūrinčiam, tik klausančiam (tokia mano sena pažįstama) labai sunku suprasti, kas dedasi Lietuvoj, kurioje pakankamai daug skurdo, socialinės atskirties ir pakankamai mažai turtuolių,  mažinančių tą skurdą, nors BVP didėja. Į šį klausimą bandė atsakyti Jakilaičio „Forumas“, bet eiliniam piliečiui aiškiau nepasidarė. Tą pačią dieną Vyriausybės, penkių darbdavių organizacijų ir dviejų profsąjungų atstovai Vilniuje pasirašė beveik metus rengtą trišalį susitarimą, kuriame įsipareigojama vykdyti valstybei būtinas reformas, nedidinti mokesčių naštos verslui bei reguliariai kelti atlyginimus. Beveik visiems „Forumo“ dalyviams šis susitarimas kėlė šypseną, buvo pavadintas nereikšmingu popiergaliu. 

stop_skurdinimui
Skurdui – stop. Slaptai.lt nuotr.

Tai dabar tu man pasakyk: kurie čia neišmanėliai, kurie savanaudžiai, o gal net žymiai blogiau – žino, ką daro, kad būtų kuo blogiau. Nejaugi visi mūsų ekonomistai, politikai ir profesionalai yra beveik patys blogiausi Europos Sąjungoje, nes Lietuvoje skurdo kasmet, kas mėnesį vis daugiau, žmonių vis mažiau, kaip ir tikėjimo, kad kada nors pamatysime šviesą tunelio gale, išlipsime iš gilios gilios duobės.

O atkurtos Lietuvos šimtmetis, į kurį laisvi jau einame 28-uosius metus, čia pat: be paminklo Lukiškių aikštėje, be paminklo Jonui Basanavičiui, bet svarbiausia – be ateities idėjos, nors internetinėje žiniasklaidoje jų – kaip šią vasarą lietaus.

Žūtbūt reikia apsivalyti. Vadinamieji socialdemokratai Lietuvą valdė keturias kadencijas iš penkių. Visų pirma būtent jie atsakingi už tai, ką šiandien Lietuvoje turime. Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako idėjai pradėti parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politikams, politiniams procesams, valstybės institucijoms. Bakas yra išvardinęs konkrečius epizodus ir pasakęs politikų pavardes, kurių veikla turėtų būti tiriama.

Baisu pagalvoti: tiek daug tų iki galo neištirtų epizodų, susijusių su Visagino atomine, su Rusija, tiek daug Lietuvai nenaudingų politinių, ekonominių, juridinių sprendimų, korupcijos, susijusių su Brazausko, Kirkilo, Butkevičiaus, Uspaskicho, Pakso, Masiulio, Steponavičiaus, kai kurių verslininkų pavardėmis! Tu man pasakyk, ar Bakas sugebės, turės noro, ar jam bus leista išryškinti ir nuvalyti dešimtmečiais susikaupusį politinį, teisinį ir ekonominį purvą, kai jis pats toli gražu ne be nuodėmės?

Paskaitykite Raimundo Lopatos straipsnį „Seimo veidmainystė“ (delfi.lt), kuriame paryškintomis raidėmis parašyta: „Kažin ar yra pasaulyje toks parlamentas, kuriame net trys politinės partijos įtariamos politine korupcija, net 27 parlamentarai atstovautų tokioms partijoms, būtų įtariami priekabiavimu ar net valstybės išdavimu.“ 

Straipsnyje negatyviai minimos Bako, Basčio, Skvernelio, Skardžiaus, Tomaševskio, Papirtienės, Karbauskio ir Mošė Kantoro pavardės, bendrovės „Rosatom“, „Nukem Technologies“, „Tugva“, „Hoptrans Projects“ ir kt. 

Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena paryškinta citata: „Ar kas matėte premjero S.Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270 000 eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui?“

Mažai kas tiki, kad iki 100-mečio minėjimo apsivalysime ir kitą šimtmetį pradėsime švaresni. Jeigu Jubiliejaus proga bent kokį velnio tuziną politikų, verslininkų, teisininkų, nepaisant nusikaltimų senaties, pasodintume ten, kur jiems seniai vieta, tada ir Prezidento, ir Seimo rinkimai gal būtų panašesni į rinkimus, o ne į parinkimus.

Jeigu, bet tai prilygtų stebuklui.

2017.10.18; 03:10

pistolet_1

Žvelgdami į šio dešimtmečio Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo raidą, galime drąsiai daryti išvadą, jog svarbių politinių ir ekonominių sprendimų priėmimui didžiulę įtaką turėjo įvairūs klanai – „valstybininkų“ klanas, paslaptingas BBL klanas ir kitos įtakingos šešėlinės grupuotės. Lietuvos politikos olimpe egzistuoja ir su šiais klanais susijusi politikų grupuotė, kurią sąlyginai galima įvardyti KKK klano pavadinimu. Kadaise buvo BBB pavadinimu įvardijama senosios nomenklatūros grupuotė – A. Brazauskas, V. Beriozovas, A. Bernatonis ir jų aplinkos žmonės. Šiuo metu didžiulę įtaką turi jaunesnės kartos grupuotė – A. Kubilius, G. Kirkilas, G. Kėvišas ir juos palaikantys politikai bei pareigūnai. Tai, kad A. Kubilius, G. Kirkilas ir G. Kėvišas artimai susiję ir juos sieja daug bendrų interesų, yra vieša paslaptis. Greta jų veikia A. Keserauskas, A. Čaplikas, V. Miltienis…

Continue reading „Pernelyg trukdantys likviduojami be gailesčio“

FSB-foto

Pastaruoju metu lietuviškoje žiniasklaidoje iškeltos kelios, mano supratimu, dėmesio vertos temos. Pavyzdžiui, kolega Virginijus Savukynas svarstė, ar žurnalistas gali aprašyti su juo pačiu susijusius įvykius? V.Savukynas pateikė argumentų, kodėl žurnalistas ne tik gali, bet ir privalo viešinti negeroves, susijusias tiek su kitais asmenimis, tiek – su juo pačiu. Atvirai kalbant, man net nebuvo į galvą šovusi tokia dilema: gali ar negali. Aišku, kad gali. Ne tik gali, bet ir ir privalo. Tokiais atvejais asmeniškumų nereikėtų nei slėpti, nei vengti. Karti asmeniška žurnalisto patirtis dažnusyk straipsniui ar laidai priduoda solidumo, tikroviškumo. Juk žurnalistas giliausiai išmano būtent tai, ką yra patyręs savo kailiu. Niekaip nesuprantu, kam vengti temų, kurias pajėgus atidžiausiai išnarplioti? Žinoma, tokiais atvejais dažniausiai ir susilaukiama priekaištų, girdi, esi tendencingas. Bet kas čia keisto, jei susilauki tokio pobūdžio kritikos? Joks produktyviai, kryptingai dirbantis žurnalistas negali išvengti apkalbų, šmeižto, melo. Juk tokiam žurnalistui pakenkti siekia ir ideologiniai, ir finansiniai konkurentai. Būtų keista, jei būtų kitaip. Tad kam bijoti to, kas neišvengiama?

Continue reading „Lietuva ir vėl įsipainiojo į Rusijos primestos propagandinės akcijos tinklus“

video_cip

Kodėl Algirdas Brazauskas bėdą dėl socialdemokratų partijos klaidų verčia Gediminui Kirkilui? Juk į socialdemokratų partijos lyderio ir premjero postą kadaise šį vyrą stūmė būtent A.Brazauskas. Jei G.Kirkilas – silpnas politikas, tai kodėl A.Brazauskas neįžvelgė šios aplinkybės anksčiau?

Beje, kodėl socialdemokratų partija šiandien nedrįsta imtis realios iniciatyvos. Pavyzdžiui, nesudaro šešėlinės Vyriausybės? Kaip visuomenė turėtų žiūrėti į Juozą Oleką, iš užsieniečių tesugebėjusį vos ne dvigubai brangiau nupirkti keletą karo laivų? O kodėl socialdemokratai į savo gretas taip lengvai priėmė perbėgėlę iš kitos partijos – Aušrinę Mariją Pavilionienę, į šalį nustumdami ne ką prastesnius saviškius senbūvius? Kodėl etikos sargo Algimanto Salamakino veikla nėra veiksminga? Ar galima dabartinę socialdemokratų partiją vadinti gobšiausia partija, nes joje – daugiausiai milijonierių?

Videostudijos „SLAPTAI“ viešnia – Goda FERENSIENĖ. Buvusio žymaus sovietinių laikų partinio veikėjo žmona tvirtina nebijanti sakyti karčios tiesos, nes nūnai nedaranti jokios karjeros ir nesiekianti užimanti jokių postų.

Continue reading „Nepopuliariausių politikų dešimtukas Godos Ferensienės akimis“

seimas_01

Artėjantį  antradienį Seime bus sprendžiamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimas. Dar tiksliau – visos vadovaujančios koalicijos likimas ar net Lietuvos politinio kurso pakeitimo klausimas. Šalies politiniu gyvenimu besidomintys piliečiai jau spėjo suprasti, kad šio ermiderio tikrosios priežastys – tikrai ne kažkokios dešimtmečio senumo nuotraukos, o kur kas rimtesni dalykai, ir A.Valinską tiesiog nutarta padaryti atpirkimo ožiu. Juk neįmanoma, būnant valdžioje jau dešimt mėnesių, ir toliau kaltinti vien tik „buvusiuosius“ dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su Lietuvą kamuojančiomis problemomis. Juolab kad pagrindinės valdžios partijos atstovai Seime – konservatoriai, nors ir nepriklausę oficialiai buvusiai valdančiajai koalicijai, realiai ilgą laiką buvo pagrindiniai G.Kirkilo vadovaujamų socdemų partneriai (vadinamasis „2K” tandemas), o Liberalų sąjūdžio atstovai buvo ištikimi tų pačių konservatorių palydovai. Dar viena dabartinės  valdančiosios daugumos frakcija – liberalcentristų – priklausė kirkilinei koalicijai ne tik de facto, bet  ir formaliai.

Continue reading „Kokios jėgos bando „nuversti“ Seimo pirmininką?“

Taigi, ne vien socialdemokratas G.Kirkilas pažeidė ir socializmo, ir demokratijos principus (jis juk persikrikštijęs komunistėlis) – ir Seimo dauguma, nubalsavusi už biudžetą, tokia pati. Tik įvairiais vardais besivadinanti, tačiau visi vieno lizdo paukščiai. Kai kvepia milijardais – o tiek reikės naujosios AE statybai – visų šalių elitiniai vagys susivienija! Buvo naivu tikėtis, kad teisingumas triumfuos patvirtinant biudžetą. Paskutiniai Seimo metai, todėl iki rinkimų reikia prisigrobti kaip įmanoma daugiau, nes kitai kadencijai jų jau niekas neberinks. Juk didesnio melo, kad nėra pinigų būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems reikalams, kai biudžetas trigubai (300 proc.) didesnis nei 2005 metais (kai šis Seimas pradėjo kadenciją), dar pasaulis neregėjo! Maža to – keliamos kainos, bauginama infliacija ir tuo pat metu pinigai švaistomi prabangai.

Continue reading „Senukai eina į karą“