2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos politikai vienbalsiai sutaria, kad Rusijos iškelta baudžiamoji byla Lietuvos prokurorams ir teisėjams yra propagandinė Kremliaus akcija.

Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vertindami šį Maskvos sprendimą, Seimo nariai svarsto apie naujas Kremliaus strategijas siekiant iškelti Rusijos suverenumą aukščiau kitų valstybių, ir pabrėžia, kad kalbėdami apie Sausio 13-ąją patys Lietuvos politikai turėtų būti atsargesni, kad netaptų Kremliaus propagandos įrankiais.

Konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad Lietuvos istorija, o ypač pokario partizanų pasipriešinimas bei Sausio 13-oji, yra datos, į kurias yra nusitaikiusi Kremliaus propagandos mašina.

„Partizanų kova pokaryje ir Sausio 13-oji – du istoriniai įvykiai, kurie jiems (Rusijai. – ELTA) yra labai svarbūs ir kuriuos jie visada stengiasi neigti, suteršti, supurvinti. Prieš kiekvieną Sausio 13-ąją matome pasirodančius istoriją iškraipančius straipsnius. Kremliui labai svarbu, kad Sausio -13-oji nebūtų Lietuvą vienijanti jėga “, – Eltai sakė R. Juknevičienė.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak jos, tokiu būdu Rusija siekia paneigti istoriją ir įdiegti kuo didesnį nusivylimą savo valstybe. Tačiau, samprotavo R. Juknevičienė, tokiomis priemonėmis Kremlius gali tik dar labiau mobilizuoti Lietuvos piliečius.

„Tokios atakos prie Sausio 13-ąją, ko gero, tik dar labiau sutelks didžiąją dalį lietuvių tautos. Manau, kad Kremlius daro labai didelę klaidą šitaip elgdamasis su lietuviais“, – aiškino R. Juknevičienė.

Kartu politikė ragino Sausio 13-ąją vykusių taikių žmonių žudynių ir bandymo dar kartą okupuoti Lietuvą nevadinti tiesiog „Sausio 13-osios įvykiais“. Anot jos, toks supaprastintas įvardinimas yra netinkamas ir įskiepytas Kremliaus propagandos.

„Kartais mūsų politikai nepagalvoję Sausio 13-ąją vykusią Sovietų Sąjungos agresiją prieš Lietuvą vadina sausio įvykiais. Tai atrodytų nekaltas dalykas. Bet tai yra informacinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Vadinti agresiją prieš Lietuvą ir siekį okupuoti tiesiog įvykiais. Na, maždaug mašina susidūrė su kitu automobiliu. Tai čia aš labai siūlyčiau vengti mūsų politikams tokių dalykų, kurie yra paskleisti iš Kremliaus“, – apibendrino R. Juknevičienė.

Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, pastarasis Rusijos žingsnis yra ne teisinis, bet politinis veiksmas. Politikas pabrėžia, kad tokiais veiksmais Kremlius neigia kitos valstybės suverenumą. Anot A. Anušausko, kišdamasi į suverenios valstybės reikalus ir bandydama savo baudžiamąjį kodeksą išplėsti kitoms valstybėms, Rusija ieško naujų poveikio formų.

„Rusija ieško naujų formų, kaip ir šiuo atveju, iškelti Rusijos suverenumą virš kitos valstybės, šiuo atveju Lietuvos suverenios teisės vykdyti teisingumą savo šalyje pagal savo pačios priimtus įstatymus ir Konstituciją. Panašių precedentų būdavo ir anksčiau, bet niekada iki šiol nebuvo taip, kad dėl kažkokių veiksmų Lietuvos teritorijoje Rusija keltų bylą. To nebuvo, nors dėl daugelio dalykų jie būdavo nepatenkinti“, – kalbėjo politikas ir svarstė, kaip Rusija reaguotų, jei kitos valstybės pradėtų kelti klausimą dėl kokių nors veiksmų, kuriuos Kremlius vykdo savo teritorijoje.

Apibendrindamas Rusijos iškeltą bylą, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ragina ignoruoti tokio pobūdžio Kremliaus pareiškimus.

„Čia yra politinis ir propagandinis dalykas. Rusija puikiai supranta, kad jokio pagrindo tam nėra, jie tiesiog bando sumenkinti Sausio 13-osios bylą. Dėl to ir kelia. Manyčiau, kad tiesiog nereikėtų į tai reaguoti“, – sakė G. Kirkilas ir akcentavo, kad tokie pareiškimai tiesiog rodo, jog Lietuvos ir Rusijos santykių būklė ne tik nėra gera, bet ir artimiausiu metu neturėtų keistis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 09:22

Konservatoriai neleido G. Kirkilui vesti Seimo posėdžio ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos viešų kaltinimų Seimo pirmininko pavaduotojui Gediminui Kirkilui, neva jis posėdžiui pirmininkauja neblaivus.

Frakcijos nuomone, tokiais įžūliais kaltinimais be pagrindo besimėtančių konservatorių elgesys turėtų būti apsvarstytas Seimo etikos komisijos.

„Mūsų frakcijos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas vadovavo posėdžiui, kuriame kaip tik buvo svarstomas konservatoriams ir jų partneriams Lietuvos socialdemokratų partijai nepalankus Politinių partijų finansavimo įstatymas, kai prie mikrofono viešus kaltinimus dėl neva Gedimino Kirkilo neblaivumo pažėrė konservatorius Jurgis Razma. Iš pradžių į šias fantazijas stengėmės nereaguoti, tačiau įžūlumui ribų nebuvo, ir šiuos kaltinimus tęsė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Tokiu būdu konservatoriai siekė, kad nuo pirmininkavimo posėdžiui būtų nušalintas Kirkilas, nes kaip tik tuo metu buvo sprendžiamas politinių partijų finansavimo klausimas. Akivaizdu, kad taip buvo siekiama nepriimti šio įstatymo projekto. Štai tokiais šlykščiais metodais dirba dešinieji, kad pasiektų savo“, – sako Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Pasak Seimo LSDD frakcijos nario, Seimo pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo, jis nusišalino nuo pirmininkavimo posėdžiui, kad nekeltų nereikalingo sąmyšio ir negaišintų Seimo posėdžio laiko tuščioms kalboms.

„Atsisakiau pirmininkauti todėl, kad nebūtų traktuojama, jog būdamas LSDDP pirmininku galėjau būti neobjektyvus. Perleidau vadovavimą posėdžiui kitai kolegei Seimo vicepirmininkei Irena Šiaulienei, tikėjausi, kad niekus kalbantys konservatoriai liks patenkinti ir taupys Seimo posėdžio laiką. Deja, kaip matome, ribų konservatoriai nejaučia. Nemanau, kad turėtume kaskart kažkam sufantazavus pulti tikrintis blaivumą, nes kažkam to tiesiog norisi. Manau, Seime trūksta elementarios pagarbos ir etiško elgesio kitų atžvilgiu“, – sako Seimo pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo konservatoriams kilus įtarimų dėl galimai alkoholį vartojusio Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo, pats G. Kirkilas teigė alkoholį vartojantis saikingai, o šiandien jo nevartojęs.

„Aš alkoholį vartoju labai saikingai, kartais pavartoju, bet šiandien nevartojau“, – žurnalistams sakė iš Seimo plenarinių posėdžių salės pasibaigus plenariniam posėdžiui išėjęs G. Kirkilas.

Žurnalistų paklaustas, ar ketina pasitikrinti alkotesteriu, jis atsakė klausimu: „O kodėl turėčiau?“

Opozicijai kilusių abejonių dėl galimo girtumo jis nedramatizavo, nes tai esą politinis spaudimas. „Jie gali visada abejoti, čia yra politinis spaudimas mums“, – sakė jis.

Konservatorius J. Razma Seimo plenariniame posėdyje paprašė, kad Socialdemokratų darbo partijos lyderis G. Kirkilas pasitikrintų blaivumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.30

Rusiška agresija

Pirmadienį Vladimiras Putinas inauguruotas ketvirtajai kadencijai Rusijos prezidento poste. Po inauguracijos Kremliaus vadovas kalbėjo, kad per šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje.

Tačiau politologai ir politikai abejoja, ar beveik du dešimtmečius Rusijai vadovaujančio V. Putino pažadai yra pagrįsti.

Raumenų rodymas, mano ekspertai, ves tik į didesnę ir Rusijai pražūtingą konfrontaciją su Vakarais. Todėl siekis normalizuoti ir ieškoti kompromisų santykiuose su JAV ir Vakarų Europos valstybėmis gali būti svarbus naujosios V. Putino kadencijos bruožas.

Agresyvi matrioška

Galiausiai svarbesniu ketvirtosios V. Putino kadencijos politikos aspektu, anot ekspertų, bus ne tiek Rusijos piliečių gyvenimo gerinimas, kiek vaidmens, kurį ilgametis Kremliaus vadovas atliks po šešerių metų, paieškos. 

Lietuvos karo akademijos (LKA) docento Giedriaus Česnako nuomone, ketvirtą kartą V. Putinui tapus Rusijos vadovu, šalies laukia ganėtinai sudėtingas laikotarpis. Pasak politologo, ši teoriškai paskutinė V. Putino kadencija sukurs tam tikrą neapibrėžtumą Rusijos politinėje sistemoje.

G. Česnakas pabrėžė, kad V. Putinas dėl susiklosčiusios vidaus politinės sistemos ypatumų tiesiog pasitraukti iš sukurtos valdžios vertikalės negali. Tad, samprotavo ekspertas, per ateinančius šešerius metus turėtume pamatyti, kokį vaidmenį V. Putinas sieks įgyti ateityje.

LKA docento nuomone, dabar galima kalbėti apie kelis galimus V. Putino vaidmens Rusijos politinėje sistemoje scenarijus.

Pirmasis scenarijus, kuris galėtų formuotis ketvirtojoje V. Putino kadencijoje, yra „kiniško“ modelio kopijavimas.

„Šis scenarijus reikštų, kad Putinas taps amžinuoju prezidentu, arba tiesiog dar kartą pratęs savo kadencijas, pavyzdžiui, referendumo būdu. Rusijos visuomenė šiuo atveju, laikui bėgant, toliau būtų įtikinėjama, kad šalyje nėra realios alternatyvos Putinui“, – kalbėjo G. Česnakas.

„Antrajame scenarijuje Vladimiras Putinas įgytų savotišką ajatolos funkciją. Kitaip tariant, Putinas iš aktyvios politikos pasitrauktų ir taptų visuomenei mažiau matomas, tačiau kartu išlaikytų įtakos ir galios svertus. Taigi Rusiją jis realiai valdytų pats, pavyzdžiui, valdžios struktūrose įstatęs jaunesnius, jam lojalius vykdytojus“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad jau dabar galima įžvelgti šio scenarijaus tendencijas.

Galiausiai trečiasis scenarijus, svarstė G. Česnakas, numatytų realų V. Putino pasitraukimą, tačiau išlaikant neformalias pozicijas politinėje sistemoje. Šio scenarijaus atveju, samprotavo politologas, kiltų klanų ir interesų kova šalies viduje.

„Rusijos laukia sunkūs ateinantys šešeri metai. Pirmiausia dėl to, kad turi keistis valstybės politinė sistema. Didžiųjų Rusijos partijų vadovai anksčiau ar vėliau turės užleisti vietą jaunesniems vadovams“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad didelis iššūkis naujojoje V. Putino kadencijoje bus ir didėjantis visuomenės nusivylimas esama ekonomine ir socialine situacija.

„Akivaizdu, kad didėja nusivylimas Rusijos visuomenėje. Jau dabar galima matyti augančius protestus visoje Rusijoje, ne tik Maskvoje ir Peterburge“, – aiškino G. Česnakas. Jo nuomone, visuomenės kylantis nepasitenkinimas kuo toliau, tuo labiau didins valstybės vadovų baimę ir nerimą.

Rusijos užsienio politikoje, LKA docento nuomone, reikėtų laukti aktyvesnių Kremliaus bandymų atrasti kompromisų su Vakarais. Nors, pabrėžė G. Česnakas, V. Putinas neatsisakys galios projekcijų posovietinėje erdvėje, tačiau pabrėžė, kad galima tikėtis, jog Rusija sieks formuoti diplomatiškesnę politiką ir kiek įmanoma užglaistyti šiuo metu egzistuojančius konfliktus.

„Užsienio politikoje Putinas bando įrodyti, kad jis yra labai stiprus veikėjas ir „kietas vyrukas“, tačiau nereikia pamiršti, kad tas „kietas vyrukas“ visur bando ieškoti susitarimų. Jis bando pademonstruoti savo jėgą ir po to iškart bando ieškoti susitarimų. Rusija nėra tokia stipri, kaip ji apie save kalba“, – sakė politologas.

Anot jo, tai, kad Rusija daugiau kalba, o ne veikia kaip didžioji galia, rodo pastarosios Maskvos reakcijos į Vakarų veiksmus. Politologas akcentavo, kad Kremlius iš esmės net nebandė rimtai atsakyti po to, kai JAV sunaikino rusų „Vagner“ samdinius bei, atsakant į Basharo Al-Assado cheminio ginklo panaudojimą, įvykdė raketų ataką Sirijoje.

„Tai rodo, kad Rusijos valdžia supranta, kad yra mažiau galinga valstybė“, – kalbėjo G. Česnakas.

Vladimiras Putinas vis dar rodo kumštį

„Neatmetu tolesnės hibridinės Rusijos veiklos ir siekio destabilizuoti silpnesnes kaimynines valstybes, tačiau, manau, kad santykiai su Vakarais gali būti šiek tiek nuosaikesni. Bus bandoma ieškoti suartėjimo taškų, nes Rusija tiesiog negali būti absoliučioje konfrontacijoje su Vakarais. Rusija visgi turės atsižvelgti į ekonominę realybę, kur dominuoja ekonomiškai stiprios Vakarų valstybės“, – apibendrino politologas.

Tuo tarpu konservatorius Žygimantas Pavilionis kalbėjo, kad labai svarbu, jog Vakarai nepasiduotų Kremliaus raginimams užmegzti dialogą, kol pati Rusija nepakeis įgyvendinamos politikos principų.

Anot politiko, ateinantys šešeri V. Putino prezidentavimo metai gali būti pokyčių metai, jei Vakarai sugebės išlaikyti principingą politiką Rusijos atžvilgiu.

Ž. Pavilionis vylėsi, kad Vakarai po pastarųjų Rusijos agresijos atvejų suprato, jog Kremliaus transformacija įmanoma tik vykdant principingą politiką.

„Manau, kad paskutinės atakos Londone galutinai įtikino, jog dialogas su Putinu yra nereikalingas. O tie, kurie tą dialogą dar propaguoja, kaip mūsų Premjeras Skvernelis, galbūt yra tiesiog nesusipažinę su paskutiniais įvykėliais ir nežino visų diplomatijos subtilybių. Bet, manau, kad Vakarai suprato, kad būtent kieta ir vieninga politika dabartinį Kremlių gali pakeisti“, – kalbėjo konservatorius.

„Mes turime parodyti ponui Putinui, kad nėra kito kelio išskyrus mūsų kelią, nes konfrontacija su Vakarais jau dabar pastatė Rusiją ant kelių. Rusijos ekonomika byra, žmonės vis labiau nepatenkinti Putinu, valstybės ekonomika jau nebepaveža, ji neturi ateities, nes technologijos ir investicijos iš Vakarų yra nutrauktos“, – akcentavo politikas ir pabrėžė, kad Lietuva turi būti kur kas aktyvesnė nei dabar, Vakarams brėžiant politikos su Rusija gaires.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas abejojo, ar artimiausiu metu įmanomi kategoriški pokyčiai Rusijos politikoje. Tačiau, akcentavo politikas, kad labai tikėtina, jog V. Putinas sieks atitaisyti santykius su Vakarais.

„Nemanau, kad jis nori likti toje pačioje izoliacijoje. Rusija labai daug pasirinkimų tiesiog neturi. Jiems reikės bandyti grįžti į vienokį ar kitokį bendradarbiavimo lygį su Vakarais. Tačiau ar jie imsis kažkokių žingsnių suartėjimo link, kol kas sunku pasakyti. Galbūt tai pamatysime iš tos komandos, kurią pasirinks ponas Putinas“, – samprotavo G. Kirkilas.

„Tačiau pokyčiai tikrai nebus kategoriški. Jeigu pokyčiai bus, jie bus galbūt retorikoje. Tačiau tam daug vilčių taip pat nėra. Iš esmės ne vienas Putinas čia viską sprendžia, yra ir jo komanda, yra ir oligarchų interesai, daugybė dalykų, kurių mes iki galo gal net nežinome“, – apibendrino G. Kirkilas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.08; 08:00

Susimąsčiusi, liūdinti rašytoja Julija Žemaitė galėtų tapti šiandieninės Lietuvos simboliu. Skulptorius Petras Aleksandravičius. Slaptai.lt nuotr.

Viena mano sena pažįstama labai dažnai kartoja: tu man pasakyk. Kartais tai būna klausimas, kartais – kategoriškas teigimas, abejonė, nusivylimas.

Priežodis kaip priežodis, parazitas – ir tiek. Kaip, pavyzdžiui, pakankamai. Mano pažįstama šio gero, gyvenimą teigiančio žodžio nevartoja, užtat jį labai pamėgę reikšmingi televizijos laidų dalyviai, aukšto rango valdininkai, politikai. Skurdo Lietuvoje pakankamai daug. Suprask: daugiau nereikia, užtenka, per akis.

Mano pažįstama su savo tu man pasakyk kiekvieną kartą mane įvaro į kampą. Tu man pasakyk: aš visą gyvenimą balsavau už socialdemokratus, už Kirkilą, Butkevičių, Šiaulienę, Bastį, Skardžių… bet jie jau ne socialdemokratai, kažkoks Paluckas juos išmetė iš partijos. Dūra tu: ne išmetė – jie patys išėjo. Išmetė išmetė, tiek aš dar suprantu. Supranti, tai kodėl klausi? Ką aš tau galiu pasakyti, jeigu nieko aiškesnio nepasako politologai, politikai, žurnalistai, tokie kaip Girnius, Lopata, Jakilaitis, žurnalai „Valstybė“, „IQ“, nors už pasakymus jiems pinigus moka, ir, atrodo, kai kuriems nemažus pinigus.

O man, visą laiką balsavusiam už konservatorius, patinka, kad taip atsitiko, kad išmetė, nors formaliai jie patys pasitraukė. Beje, kai kas mano, kad vadinamuosius socialdemokratus patvarkė konservatoriai, Landsbergis, tik ne Vytautas, o Gabrielius, ne be Vytauto paramos. Juk Paluckas yra buvęs konservatorius. Jeigu Paluckui pavyktų sukurti tikrų socialdemokratų (ne oligarchų, ne nomenklatūros, kaip buvo iki šiol) partiją, aš balsuočiau už socialdemokratus.

Eiliniam piliečiui, seniai nieko neskaitančiam, tik žiūrinčiam, tik klausančiam (tokia mano sena pažįstama) labai sunku suprasti, kas dedasi Lietuvoj, kurioje pakankamai daug skurdo, socialinės atskirties ir pakankamai mažai turtuolių,  mažinančių tą skurdą, nors BVP didėja. Į šį klausimą bandė atsakyti Jakilaičio „Forumas“, bet eiliniam piliečiui aiškiau nepasidarė. Tą pačią dieną Vyriausybės, penkių darbdavių organizacijų ir dviejų profsąjungų atstovai Vilniuje pasirašė beveik metus rengtą trišalį susitarimą, kuriame įsipareigojama vykdyti valstybei būtinas reformas, nedidinti mokesčių naštos verslui bei reguliariai kelti atlyginimus. Beveik visiems „Forumo“ dalyviams šis susitarimas kėlė šypseną, buvo pavadintas nereikšmingu popiergaliu. 

stop_skurdinimui
Skurdui – stop. Slaptai.lt nuotr.

Tai dabar tu man pasakyk: kurie čia neišmanėliai, kurie savanaudžiai, o gal net žymiai blogiau – žino, ką daro, kad būtų kuo blogiau. Nejaugi visi mūsų ekonomistai, politikai ir profesionalai yra beveik patys blogiausi Europos Sąjungoje, nes Lietuvoje skurdo kasmet, kas mėnesį vis daugiau, žmonių vis mažiau, kaip ir tikėjimo, kad kada nors pamatysime šviesą tunelio gale, išlipsime iš gilios gilios duobės.

O atkurtos Lietuvos šimtmetis, į kurį laisvi jau einame 28-uosius metus, čia pat: be paminklo Lukiškių aikštėje, be paminklo Jonui Basanavičiui, bet svarbiausia – be ateities idėjos, nors internetinėje žiniasklaidoje jų – kaip šią vasarą lietaus.

Žūtbūt reikia apsivalyti. Vadinamieji socialdemokratai Lietuvą valdė keturias kadencijas iš penkių. Visų pirma būtent jie atsakingi už tai, ką šiandien Lietuvoje turime. Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako idėjai pradėti parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politikams, politiniams procesams, valstybės institucijoms. Bakas yra išvardinęs konkrečius epizodus ir pasakęs politikų pavardes, kurių veikla turėtų būti tiriama.

Baisu pagalvoti: tiek daug tų iki galo neištirtų epizodų, susijusių su Visagino atomine, su Rusija, tiek daug Lietuvai nenaudingų politinių, ekonominių, juridinių sprendimų, korupcijos, susijusių su Brazausko, Kirkilo, Butkevičiaus, Uspaskicho, Pakso, Masiulio, Steponavičiaus, kai kurių verslininkų pavardėmis! Tu man pasakyk, ar Bakas sugebės, turės noro, ar jam bus leista išryškinti ir nuvalyti dešimtmečiais susikaupusį politinį, teisinį ir ekonominį purvą, kai jis pats toli gražu ne be nuodėmės?

Paskaitykite Raimundo Lopatos straipsnį „Seimo veidmainystė“ (delfi.lt), kuriame paryškintomis raidėmis parašyta: „Kažin ar yra pasaulyje toks parlamentas, kuriame net trys politinės partijos įtariamos politine korupcija, net 27 parlamentarai atstovautų tokioms partijoms, būtų įtariami priekabiavimu ar net valstybės išdavimu.“ 

Straipsnyje negatyviai minimos Bako, Basčio, Skvernelio, Skardžiaus, Tomaševskio, Papirtienės, Karbauskio ir Mošė Kantoro pavardės, bendrovės „Rosatom“, „Nukem Technologies“, „Tugva“, „Hoptrans Projects“ ir kt. 

Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena paryškinta citata: „Ar kas matėte premjero S.Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270 000 eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui?“

Mažai kas tiki, kad iki 100-mečio minėjimo apsivalysime ir kitą šimtmetį pradėsime švaresni. Jeigu Jubiliejaus proga bent kokį velnio tuziną politikų, verslininkų, teisininkų, nepaisant nusikaltimų senaties, pasodintume ten, kur jiems seniai vieta, tada ir Prezidento, ir Seimo rinkimai gal būtų panašesni į rinkimus, o ne į parinkimus.

Jeigu, bet tai prilygtų stebuklui.

2017.10.18; 03:10

pistolet_1

Žvelgdami į šio dešimtmečio Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo raidą, galime drąsiai daryti išvadą, jog svarbių politinių ir ekonominių sprendimų priėmimui didžiulę įtaką turėjo įvairūs klanai – „valstybininkų“ klanas, paslaptingas BBL klanas ir kitos įtakingos šešėlinės grupuotės. Lietuvos politikos olimpe egzistuoja ir su šiais klanais susijusi politikų grupuotė, kurią sąlyginai galima įvardyti KKK klano pavadinimu. Kadaise buvo BBB pavadinimu įvardijama senosios nomenklatūros grupuotė – A. Brazauskas, V. Beriozovas, A. Bernatonis ir jų aplinkos žmonės. Šiuo metu didžiulę įtaką turi jaunesnės kartos grupuotė – A. Kubilius, G. Kirkilas, G. Kėvišas ir juos palaikantys politikai bei pareigūnai. Tai, kad A. Kubilius, G. Kirkilas ir G. Kėvišas artimai susiję ir juos sieja daug bendrų interesų, yra vieša paslaptis. Greta jų veikia A. Keserauskas, A. Čaplikas, V. Miltienis…

Continue reading „Pernelyg trukdantys likviduojami be gailesčio“

FSB-foto

Pastaruoju metu lietuviškoje žiniasklaidoje iškeltos kelios, mano supratimu, dėmesio vertos temos. Pavyzdžiui, kolega Virginijus Savukynas svarstė, ar žurnalistas gali aprašyti su juo pačiu susijusius įvykius? V.Savukynas pateikė argumentų, kodėl žurnalistas ne tik gali, bet ir privalo viešinti negeroves, susijusias tiek su kitais asmenimis, tiek – su juo pačiu. Atvirai kalbant, man net nebuvo į galvą šovusi tokia dilema: gali ar negali. Aišku, kad gali. Ne tik gali, bet ir ir privalo. Tokiais atvejais asmeniškumų nereikėtų nei slėpti, nei vengti. Karti asmeniška žurnalisto patirtis dažnusyk straipsniui ar laidai priduoda solidumo, tikroviškumo. Juk žurnalistas giliausiai išmano būtent tai, ką yra patyręs savo kailiu. Niekaip nesuprantu, kam vengti temų, kurias pajėgus atidžiausiai išnarplioti? Žinoma, tokiais atvejais dažniausiai ir susilaukiama priekaištų, girdi, esi tendencingas. Bet kas čia keisto, jei susilauki tokio pobūdžio kritikos? Joks produktyviai, kryptingai dirbantis žurnalistas negali išvengti apkalbų, šmeižto, melo. Juk tokiam žurnalistui pakenkti siekia ir ideologiniai, ir finansiniai konkurentai. Būtų keista, jei būtų kitaip. Tad kam bijoti to, kas neišvengiama?

Continue reading „Lietuva ir vėl įsipainiojo į Rusijos primestos propagandinės akcijos tinklus“

video_cip

Kodėl Algirdas Brazauskas bėdą dėl socialdemokratų partijos klaidų verčia Gediminui Kirkilui? Juk į socialdemokratų partijos lyderio ir premjero postą kadaise šį vyrą stūmė būtent A.Brazauskas. Jei G.Kirkilas – silpnas politikas, tai kodėl A.Brazauskas neįžvelgė šios aplinkybės anksčiau?

Beje, kodėl socialdemokratų partija šiandien nedrįsta imtis realios iniciatyvos. Pavyzdžiui, nesudaro šešėlinės Vyriausybės? Kaip visuomenė turėtų žiūrėti į Juozą Oleką, iš užsieniečių tesugebėjusį vos ne dvigubai brangiau nupirkti keletą karo laivų? O kodėl socialdemokratai į savo gretas taip lengvai priėmė perbėgėlę iš kitos partijos – Aušrinę Mariją Pavilionienę, į šalį nustumdami ne ką prastesnius saviškius senbūvius? Kodėl etikos sargo Algimanto Salamakino veikla nėra veiksminga? Ar galima dabartinę socialdemokratų partiją vadinti gobšiausia partija, nes joje – daugiausiai milijonierių?

Videostudijos „SLAPTAI“ viešnia – Goda FERENSIENĖ. Buvusio žymaus sovietinių laikų partinio veikėjo žmona tvirtina nebijanti sakyti karčios tiesos, nes nūnai nedaranti jokios karjeros ir nesiekianti užimanti jokių postų.

Continue reading „Nepopuliariausių politikų dešimtukas Godos Ferensienės akimis“

seimas_01

Artėjantį  antradienį Seime bus sprendžiamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimas. Dar tiksliau – visos vadovaujančios koalicijos likimas ar net Lietuvos politinio kurso pakeitimo klausimas. Šalies politiniu gyvenimu besidomintys piliečiai jau spėjo suprasti, kad šio ermiderio tikrosios priežastys – tikrai ne kažkokios dešimtmečio senumo nuotraukos, o kur kas rimtesni dalykai, ir A.Valinską tiesiog nutarta padaryti atpirkimo ožiu. Juk neįmanoma, būnant valdžioje jau dešimt mėnesių, ir toliau kaltinti vien tik „buvusiuosius“ dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su Lietuvą kamuojančiomis problemomis. Juolab kad pagrindinės valdžios partijos atstovai Seime – konservatoriai, nors ir nepriklausę oficialiai buvusiai valdančiajai koalicijai, realiai ilgą laiką buvo pagrindiniai G.Kirkilo vadovaujamų socdemų partneriai (vadinamasis „2K” tandemas), o Liberalų sąjūdžio atstovai buvo ištikimi tų pačių konservatorių palydovai. Dar viena dabartinės  valdančiosios daugumos frakcija – liberalcentristų – priklausė kirkilinei koalicijai ne tik de facto, bet  ir formaliai.

Continue reading „Kokios jėgos bando „nuversti“ Seimo pirmininką?“

Taigi, ne vien socialdemokratas G.Kirkilas pažeidė ir socializmo, ir demokratijos principus (jis juk persikrikštijęs komunistėlis) – ir Seimo dauguma, nubalsavusi už biudžetą, tokia pati. Tik įvairiais vardais besivadinanti, tačiau visi vieno lizdo paukščiai. Kai kvepia milijardais – o tiek reikės naujosios AE statybai – visų šalių elitiniai vagys susivienija! Buvo naivu tikėtis, kad teisingumas triumfuos patvirtinant biudžetą. Paskutiniai Seimo metai, todėl iki rinkimų reikia prisigrobti kaip įmanoma daugiau, nes kitai kadencijai jų jau niekas neberinks. Juk didesnio melo, kad nėra pinigų būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems reikalams, kai biudžetas trigubai (300 proc.) didesnis nei 2005 metais (kai šis Seimas pradėjo kadenciją), dar pasaulis neregėjo! Maža to – keliamos kainos, bauginama infliacija ir tuo pat metu pinigai švaistomi prabangai.

Continue reading „Senukai eina į karą“